Byla 2A-121-109/2011

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Izoldos Nėnienės, sekretoriaujant Nomedai Sireikytei, dalyvaujant ieškovei D. V., jos atstovei advokatei Vilmai Normantienei, atsakovų V. G. ir D. G. atstovei advokatei Marytei Vietaitei, trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovėms R. V. ir J. G., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimo dalies panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-2447-521/2010 pagal ieškovės D. V. ieškinį dėl servituto nustatymo atsakovams V. G., D. G., trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir atsakovų D. G. ir V. G. priešieškinį dėl pažeistų teisių gynimo ieškovei D. V., trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

4ieškovė D. V. 2005-10-06 kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydama įpareigoti atsakovus V. G. ir D. G. pašalinti ieškovės nuosavybės teisės pažeidimus, įpareigojant atsakovus išpjauti jų žemės sklype, esančiame ( - ), šalia D. V. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), ribos augančius penkis vaismedžius - 2 riešutmedžius, 1 slyvą, 1 vyšnią ir 1 trešnę; nustatyti servitutą, suteikiantį ieškovei teisę eiti bei eksploatuoti atsakovų sklypo dalį, ieškovei D. V. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio ( - ) (viešpataujantis daiktas), sienos ir šildymo katilo kamino tinkamo naudojimo bei priežiūros užtikrinimui, einantį per atsakovams V. G. ir D. G. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį ( - ) (tarnaujantis daiktas), pagal žemės sklypo planą, atliktą A. Č. individualios įmonės „Geolita“, 1 m. nuo pastato sienos, 10 kv. m. ploto; priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad 1995-04-06 žemės sklypo dovanojimo sutarties reg. Nr. 3-1331 pagrindu įgijo nuosavybės teises į 0,0652 ha žemės sklypą, sklypo kadastrinis numeris ( - ), unik. Nr. ( - ), esantį ( - ). Šiame sklype yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai - gyvenamasis namas unik. Nr. ( - ), ūkinis pastatas unik. Nr. ( - ), ūkinis pastatas unik. Nr. ( - ), garažas, unik. Nr. ( - ) bei kiemo statiniai, esantys ( - ). Žemės sklypo, esančio ( - ), ribų planas buvo suderintas 1995 m. sausio 3 d., buvusios savininkės B. G. L. užsakymu, 2005 m. liepos 21 d. ieškovės užsakymu VĮ „Geolita“ atliko žemės sklypo ribų sutikslinimą ir padarė naują žemės sklypo planą. Su ieškovės žemės sklypu ir gyvenamojo namo unik. Nr. ( - ) siena ribojasi atsakovų turimas žemės sklypas, esantis ( - ), unik. Nr. ( - ), sklypo kadastrinis Nr. ( - ). Atsakovai savo sklype, apie 1,30 m. atstumu nuo ieškovės namo sienos ir sklypus skiriančios tvoros, pasodino 5 vaismedžius, augančius vienoje eilėje. Arčiausiai ieškovės namo sienos auga du riešutmedžiai, kurie yra vienas nuo kito 1,90 m. atstumu, o nuo namo sienos - 1.30 m. atstumu. Be šių riešutmedžių, kaimynų sklype, 1,30 m. atstumu nuo ieškovės tvoros auga dar 3 medžiai - vyšnia, trešnė, slyva. Atstumas tarp trešnės ir vyšnios yra apie 1,90 Lt. Šias aplinkybes įrodo 2005-09-23 antstolės G. A. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0088/05/04. Atsakovai turėtų pašalinti šiuos 5 vaismedžius, nes jie pasodinti nesilaikant LR Aplinkos ministro įsakymu dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymo Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01: 2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ ir 1998-12-22 įsakymo Nr. 276 „Dėl respublikinių statybos normų „Miestų ir gyvenviečių sodybos“ ( - )92 taikymo, pakeitimo nustatytų atstumų. Be to atsakovai prie ieškovės gyvenamojo namo pamato savo sklype iškasė apie 7 metrų ilgio ir 55 cm gylio griovį, paaukštino savo virš griovio esantį sklypą apie 30 cm, todėl šiame griovyje renkasi vanduo, kuris griauna ieškovės gyvenamojo namo pamatą. Griovys yra atsakovų sklype, todėl ieškovė negali į jį patekti ir įsirengti betoninės nuogrindos, kuri apsaugotų jos gyvenamojo namo pamatus nuo vandens rinkimosi. Negalėdama patekti į svetimą sklypą, ji negali prižiūrėti ir gyvenamojo namo sienos, besiribojančios su kaimynų sklypu. Be to, į atsakovų sklypo pusę yra išvestas ieškovės gyvenamojo namo rūsyje įrengtos šildymo sistemos katilo kaminas, kurio priežiūrai taip pat reikalingas patekimas į atsakovų žemės sklypą. Todėl statinio ir šildymo sistemos katilo kamino priežiūrai reikia nustatyti servitutą, kad ieškovė turėtų galimybę prižiūrėti jai priklausantį gyvenamąjį namą ir kaminą. Atsakovai tarpusavio susitarimu nustatyti servitutą atsisakė (1 t. b. l. 3-5).

5Byloje atsakovai V. G. ir D. G. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė įpareigoti ieškovę ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nugriauti atsakovų žemės sklype, esančiame ( - ), neteisėtai, pažeidžiant atsakovų, kaip savininkų teises ir teisėtus interesus, įrengtą ieškovės gyvenamojo namo šildymo sistemos kaminą; įpareigoti ieškovę D. V. per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) nuožulnioje vietoje, t. y. prie žemės sklypo, esančio ( - ), ir žemės sklypo, esančio ( - ), ribos įrengti vandens surinkimo rezervuarą - šulinį; įpareigoti ieškovę D. V. per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti į pradinę padėtį savavališkai išgriautą tvoros, skiriančios jai priklausantį žemės sklypą, esantį ( - ), ir atsakovams priklausantį žemės sklypą, esantį ( - ), mūrinį pamatą; ieškovei D. V. per nustatytą terminą neatstačius tvoros pamato, pripažinti atsakovams V. G. ir D. G. teisę patiems atstatyti tvoros pamatą, išieškant iš ieškovės D. V. šių darbų atlikimo išlaidas; priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2003-05-27 įsigijo 0,0939 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), su jame esančiais pastatais - gyvenamuoju namu, unikalus Nr. ( - ) ir kiemo statiniais (šuliniu, kiemo aikštele, tvora, stogine), unikalus Nr. ( - ), garažu, unikalus Nr. ( - ), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. ( - ) (Pagrindas: pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 7KV-4184, reg. Nr. JKV-4184, žemės sklypo ir pastatų perdavimo - priėmimo aktas, reg. Nr. JKV-4185). Ant atsakovams priklausančio Sklypo ribos stovi ieškovei nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ). Nuo pat Žemės sklypo su jame esančiais statiniais įsigijimo, atsakovai negali naudotis Žemės sklypo dalimi ties riba su ieškovės gyvenamuoju namu, kadangi nuotekų vanduo iš ieškovės sklypo bėga į atsakovų sklypą. Ieškovės sklypas yra aukščiau, nuožulnus, ties tvora, skiriančia sklypus nėra įrengto vandens surinkimo rezervuaro (šulinio), dėl ko lyjant lietui ir/ar žiemą ir pavasarį esant atodrėkiui visas vanduo iš ieškovės sklypo bėga į atsakovų sklypą. Ieškovės sklype yra įrengtas Kanalizacijos šulinys, tačiau jis įrengtas kiemo vidury, o ne nuožulnioje ieškovės sklypo vietoje (ties sklypų riba), todėl šis šulinys neišsprendžia problemos dėl vandens bėgimo į atsakovų sklypą. 2005 m. liepos mėn. ieškovei savavališkai išgriovus tvoros, skiriančios sklypus, pamato dalį ir šį tarpą užtvėrus metaliniu tinklu, buvo pažeistos CK normos bei atsakovų teisės ir teisėti interesai. Be to, išgriovus tvoros pamato dalį, dabar ne tik nuotekų vanduo, bet ir jo nuplautas purvas nubėga į atsakovų sklypą. Susitarti su ieškove dėl vandens surinkimo rezervuaro (šulinio) įrengimo ieškovės sklypo nuožulnioje dalyje (ties sklypus skiriančia tvora), nepavyko nei ankstesniems savininkams, nei atsakovams. Be to, ant atsakovų žemės sklypo ribos stovinčio, ieškovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo sienos, ieškovė įsirengė šildymo katilo kaminą, kuris, kaip konstatavo antstolė S. V., įeina į atsakovų sklypą net 31 cm. Tačiau statyti (įrengti) bet kokius objektus svetimame žemės sklype be savininko sutikimo yra draudžiama. Ieškovė, įsirengdama kaminą taip, kaip jai yra patogiau, pažeidė atsakovų, kaip savininkų teises, kadangi šiuo metu prieiti prie kamino ieškovė gali tik per atsakovų žemės sklypą. Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad be pakankamo pagrindo negali būti varžoma nuosavybės teisė ir vieno asmens problemos negali būti sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita, visiškai neatsižvelgiant, ar tų problemų nėra sau sukūręs pats asmuo. Įsirengdama šildymo sistemos kaminą taip, kad priėjimas prie jo galimas tik per atsakovų žemės sklypą, ieškovė piktnaudžiauja savo teisėmis. Tokie ieškovės veiksmai prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams bei pažeidžia atsakovų, kaip žemės savininkų teises ir teisėtus interesus (1 t. b. l. 59-61).

6Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies:

71) įpareigojo atsakovus V. G. ir D. G. išpjauti jų žemės sklype, esančiame ( - ), šalia ieškovei D. V. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), ribos augančią 1 trešnę;

82) įpareigojo ieškovę D. V. ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nugriauti atsakovų V. G. ir D. G. žemės sklype, esančiame ( - ), įrengtą ieškovės D. V., gyvenamojo namo šildymo sistemos kaminą;

93) įpareigojo ieškovę D. V. per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti į pradinę padėtį išgriautą tvoros, skiriančios ieškovei D. V., priklausantį žemės sklypą, esantį ( - ), ir atsakovams V. G. ir D. G., priklausantį žemės sklypą, esantį ( - ), mūrinį pamatą, ieškovei D. V. per nustatytą terminą neatstačius tvoros pamato, pripažinti atsakovams V. G. ir D. G. teisę patiems atstatyti tvoros pamatą, išieškant iš ieškovės D. V. šių darbų atlikimo išlaidas;

104) priteisė iš atsakovų V. G. ir D. G. 2 820 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei D. V., iš ieškovės D. V. – 3 060 Ltbylinėjimosi išlaidų atsakovams V. G. ir D. G., iš ieškovės D. V. ir atsakovų V. G. ir D. G. - po 24,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

11Teismas vadovavosi Žemės įstatymo 9 str. 7 punktu numatančiu, kad žemės savininkai ar naudotojai savo turimuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ar kitokią veiklą privalo nepažeisti gretimų žemės sklypų naudotojų ar gyventojų interesų, tačiau tiek atlikus vietos apžiūrą (tomas II, b. l. 43-45), tiek atlikus statybinę teismo ekspertizę (tomas I, b. l. 162-165) nustatyta, kad ieškovės ir atsakovų sklypai yra kalne, ieškovės sklypas yra virš atsakovų sklypo, virš ieškovės sklypo yra kitų gyventojų sklypai, kurie lyginant su ieškovės ir atsakovų sklypais yra aukštesnėje padėtyje, todėl į atsakovų sklypą tekantis vanduo yra ne vien iš ieškovės sklypo tekančios nuotekos, bet nuo viso kalno gyventojų sklypų bėgančios nuotekos, nes aukščiau stovinčiuose sklypuose nėra įrengti nuotekų surinkimo rezervuarai. Tai yra bendra problema ir ne viena ieškovė ją privalo spręsti, į jos pačios sklypą teka vanduo iš aukščiau stovinčių sklypų ir ieškovė jai įmanomomis priemonėmis bandė išspręsti nuotekų surinkimo problemą. Tiek 2005 m. lapkričio 28 d. antstolės G. A. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (tomas I, b. l. 47-48), tiek vietos apžiūros protokole (tomas II, b. l. 43-45) yra užfiksuota, kad ieškovė nuotekų šalinimui yra įrengusi lietvamzdžius ir nubėgimus vandeniui, kanalizacijos šulinį. Statybinės teismo ekspertizės akte (tomas I, b. l. 162-165) nurodyta, kad ieškovės ir atsakovų sklypuose yra dalinė inžinerinė infrastruktūra, kuri paprastai priklauso nuo atitinkamos inžinerinės infrastruktūros tame miesto mikrorajone (kvartale) išvystymo. Didžiausi lietaus ir sniego tirpsmo vandens srautai į šalių sklypus patenka nuo gretimų Vinių – IV Kranto gatvių, kadangi jose nėra paklotų lietaus kanalizacijos linijų, galinčių surinkti ir sukanalizuoti atmosferinius kritulius. Sklypų teritorijose iškritę atmosferos vandenys turi savybę infiltruotis į grubtą ir paprastai nesukelia nepageidautinų pasekmių. Priemonės, kurios turėtų pašalinti tokių vandenų srautų daromą žalą teritorijoje esančioms namų valdoms, galėtų būti įgyvendintos tik gatvių raudonųjų linijų zonoje paklojus lietaus kanalizacijos tinklą, kuris priskirtinas ne atskiro sklypo, bet miesto inžinerinei infrastruktūrai. Akivaizdu, kad ieškovė nėra pajėgi ir įstatymiškai įpareigota išspręsti visų kalne esančių gyventojų nuotekų surinkimo problemos. Esamoje situacijoje ieškovė turi pareigą surinkti tik tuos paviršinius vandens kiekius, kurie susidaro nuo jos kiemo dangos, todėl nėra pagrindo įpareigoti ieškovę savo sklypo ribose įrengti rezervuarą, į kurį būtų surinkti atitekantys vandens srautai nuo aplinkinių teritorijų. Šios problemos sprendimas yra ne tik bendras visų gyventojų reikalas, bet taip pat ir miesto savivaldybės uždavinys gerinti ir tobulinti šio namo gyvenamojo rajono inžinerinę infrastruktūrą.

12Dėl servituto nustatymo teismas nurodė, kad ieškovės argumentas, jog servitutą yra būtina nustatyti, kadangi ji negali prižiūrėti atsakovų žemės sklype stovinčio šildymo katilo kamino yra teisiškai nepagrįstas, nes ieškovė nepateikė įrodymų, kad šildymo katilo kaminą atsakovų žemės sklype pastatė turėdama projektą ir atsakovų sutikimą (CPK 178 str.). Įstatymas ir gera moralė draudžia įgyvendinti savo teises, pažeidžiant kitų asmenų teises ir teisėtus interesus. Jokie argumentai negali pateisinti savavališko objekto pastatymo kito savininko sklype, t. y. be savininko sutikimo. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad ginčo kaminas nestovi atsakovams priklausančiame žemės sklype. Nors kaminas yra pritvirtintas prie ieškovei priklausančio namo sienos ir nesiremia į atsakovų žemės sklypą, tačiau oro erdvė, esanti virš atsakovų žemės sklypo taip pat priklauso atsakovams, todėl teismas sprendė, kad jų sutikimas statyti kaminui buvo reikalingas. Šildymo sistemos katilo kaminą ieškovei perstačius jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose, ieškovė galės vykdyti jo priežiūrą niekieno netrukdoma. Teismas atmetė ir kitą ieškovės argumentą, jog servitutą būtina nustatyti, kadangi ji negali prižiūrėti bei remontuoti namo sienos, kaip teisiškai nepagrįstą. Teismas rėmėsi CK 4.126 str. 1 d. norma numatančia, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik įrodžius, kad jis yra objektyviai būtinas. Kadangi ieškovė įpareigota nugriauti atsakovų žemės sklype esantį kaminą, o dėl namo sienos remonto būtinumo įrodymų nepateikė, teismas sprendė, kad servituto nustatymas pažeistų atsakovų teises.

13Dėl atsakovų reikalavimo įpareigoti ieškovę D. V. atstatyti į pradinę padėtį savavališkai išgriautą tvoros, skiriančios jai priklausantį žemės sklypą, esantį ( - ), ir atsakovams priklausantį žemės sklypą, esantį ( - ), mūrinį pamatą teismas rėmėsi vietos apžiūra, pateiktomis nuotraukomis (1 t. b. l. 42-45) ir nustatė, kad tvoros, skiriančios atsakovų ir ieškovės sklypus, pamato dalis yra išgriuvusi ir šis tarpas yra užtvertas metaliniu tinklu. Teismas nurodė, kad ieškovės tvoros išgriuvusi mūrinio pamato dalis pažeidžia CK normas bei atsakovų teises ir teisėtus interesus, nes ne tik nuotekų vanduo, bet ir jo nuplautas purvas bėga į atsakovų sklypą. Įstatymas numato, jog kiekvienas savininkas turi elgtis taip, kad nebūtų pažeidžiamos kitų savininkų teisės ir teisėti interesai. Žemės savininkai ar naudotojai savo turimuose nes sklypuose vykdydami ūkinę ar kitokią veiklą privalo nepažeisti gretimų žemės sklypų naudotojų ar gyventojų interesų (Žemės įstatymo 9 str. 7 p.). Kadangi ieškovė gera valia nesutinka suremontuoti tvoros, ji įpareigota atstatyti nugriuvusį tvoros pamatą (2 t. b. l. 74-85).

14Ieškovė D. V. apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 89-94) prašo panaikinti 2010 m. gegužės 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje, kuria buvo patenkinti priešieškinio reikalavimai ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, atsakovų priešieškinio reikalavimus atmesti, ieškinio reikalavimus tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos motyvus:

151) teismas pažeidė CPK 269 str. 1 dalies reikalavimus, sprendimo priėmimą ir paskelbimą byloje atidėdamas 14 dienų, po to dar kartą 10 dienų remiantis CPK 77 str., kuris numato procesinių terminų pratęsimą. Teismas šiuo atveju netinkamai taikė CPK 77 str., nes ši norma reglamentuoja teismo paskirtų procesinių terminų pratęsimą šalies prašymu ir negali būti taikomas terminui sprendimo priėmimui ir paskelbimui pratęsti.

162) teismas netinkamai taikė ir materialinės teisės normas, nepagrįstai atmetė ieškovės argumentą dėl servituto nustatymo šildymo sistemos kamino priežiūrai, nes ieškovė nepateikė įrodymų, kad šildymo katilo kaminą atsakovų žemės sklype pastatė turėdama projektą ir atsakovų sutikimą. Įvertinant pareikštą reikalavimą ir sprendime nurodomas sąvokas, teismo pozicija šiuo atveju taikyti LR Statybos įstatymo nuostatas ir vertinti šildymo sistemos ir kamino įrengimą kaip statinį, niekuo nepagrįsta. Statinys - visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme (Įstatymo 2 str. 2 d.). Sutinkamai su Statybos įstatymo (2003-01-01 redakcija) 2 str. 9 p. šildymo sistema laikytina inžineriniu statiniu, bet ne statiniu ir jos įrengimui yra taikomi visai kiti reikalavimai, nei statinio statybai ar rekonstrukcijai. Ieškovė jokio statinio nerekonstravo, tik atliko inžinerinės sistemos paprastąjį remontą, kai keičiami susidėvėję elementai. Tokia teismo išvada prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Tenkindamas atsakovų reikalavimą dėl kamino nugriovimo, teismas iš esmės pažeidė įrodymų rinkimo ir vertinimo taisykles, nes byloje visiškai nenustatytos aplinkybės, kada ir kokia šildymo sistema yra įrengta ieškovės name, koks pastatyto katilo galingumas ir pan. Tik nustačius šias aplinkybes buvo galima įvertinti atsakovų pareikšto reikalavimo pagrįstumą ir kokias teisės normas taikyti ginčo santykių teisiniam reglamentavimui. Ieškovės name yra įrengta kieto kuro krosnis su name išvedžiota centrinio šildymo sistema, ir tai buvo padaryta maždaug prieš 30 metų. Be to teismas neįvertino, kad kaminas šiuo atveju yra šildymo sistemos dalis ir tik įvertinus pačios šildymo sistemos įrengimo teisėtumą, galima kalbėti apie šildymo sistemos dalies - kamino įrengimo teisėtumą. Šildymo sistemos kaminas yra inventorizuotas ir teisiškai įregistruotas, tai patvirtina byloje pateikti inventorizacinės bylos duomenys. Teismas sprendime nurodė, kad sutinkamai su Aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu patvirtinto „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo STR 2.02.01:2004 42 punktu - projektuojant ir įrengiant pastatų šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemas, būtina vadovautis STR 2.09.02:1998 [3.20]; įrengiant uždarojo ir atvirojo degimo kietojo kuro krosnis - ST 8860237.02:1998 [3.32]. Tačiau su tokiu teisės aktų taikymu negalima sutikti, nes bylos nagrinėjimo metu yra nustatyta faktinė aplinkybė, kad šildymo sistemos remontas atliktas ir kaminas pastatytas 2003 metais, tuo tarpu minimas reglamentas pradėjo galioti nuo 2003-12-24 t. y. po to kai kaminas buvo pastatytas. Be to teismas savo sprendime remiasi ir kitu negaliojančiu teisės aktu - ST 8860237. Pažymėtina, kad tai yra 1998-08-31 Aplinkos ministerijos įsakymu Nr. 162 patvirtintos „Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklės ST 8860237.02:1998“, kurios buvo pakeistos 2002-04-04 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. 151 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ ir Statybos taisyklių ST 8860237.02:1998 „Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių“ dalinio pakeitimo. Šių Taisyklių 1.1 p. reglamentuoja, kad gyvenamiesiems namams leidžiama naudoti kietojo kuro uždarojo deginimo krosnis (Taisyklių 1.1 p.). Ieškovės kietojo kuro uždarojo deginimo krosnis ir kaminas yra įrengta pagal šių Taisyklių reikalavimus - krosnis pastatyta prie nedegios vidinės pertvaros su dūmtraukiu (4.7 p.), dūmtraukis įrengtas taip pat išlaikant šių taisyklių reikalavimus - įrengtas nedegioje, iš lauko apšiltintoje išorinėje sienoje (4.7 p.), uždarojo deginimo krosnies dūmtraukiui valyti jos apačioje yra įrengta valymo anga (Taisyklių 4.12 p. 3 d.). Namas yra pastatytas 1935 metais, statybos metu jame buvo numatyta krosnis, todėl ieškovė įrengė ne naują šildymo sistemą, bet atliko esamos sistemos paprastąjį remontą 2003 metais, kas atitinka STR 1.01.08:2002 14.5 p. nuostatas. Paprastajam remontui nėra reikalingas nei leidimas nei projektas (LR aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2002 Statybos leidimas (2002-06-06 redakcija) 2.2 p.). Be to pažymėtina, kad kaminas yra įrengtas 2003 metais ir žodinis atsakovų sutikimas buvo duotas ir atsakovai nuo to laiko jokių pretenzijų man nereiškė, o pradėjo jas reikšti tik pateikus ieškinį teismui ir paprašius nustatyti servitutą.

173) teismas nepagrįstai nurodė, kad servitutas gali būti nustatomas tik įrodžius, kad jis objektyviai yra būtinas ir jeigu asmuo, reikalaujantis nustatyti servitutą, daiktu gali naudotis ir be servituto nustatymo, tai servituto nustatymas tokiu atveju reikštų nepagrįstą kito savininko nuosavybės ribojimą ir tai prieštarauja LR Konstitucijos 23 str. nuostatoms bei CK 4.37 str. 1 daliai, be to ieškovė įpareigota nugriauti atsakovų žemės sklype esantį kaminą, o dėl namo sienos remonto įrodymų nepateikė. Su tokiomis CK 4.111 str. 1 dalies bei LR Konstitucijos 23 ir 46 str. taikymu negalima sutikti, tokia teismo pozicija neatitinka LAT suformuotos praktikos (2009-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009). Ieškovei nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, esantis ( - )stovi šalia sklypų Nr. 3a ir Nr. 5 skiriančios ribos, todėl norėdama prižiūrėti ar remontuoti savo gyvenamąjį namą ar išvalyti šildymo sistemos kaminą, ji neturi jokių galimybių to padaryti. Teismas, spręsdamas servituto nustatymo klausimą, visiškai nevertino byloje surinktų rašytinių įrodymų. Pareiškiant ieškinį, ieškovė nurodė, kad prie gyvenamojo namo sienos atsakovas V. G. buvo įrengęs griovį, kurio pagalba apsaugodavo savo sklypą nuo aukščiau esančių ir pačių atsakovų atitekančio vandens. Šio griovio buvimas yra užfiksuotas tiek ieškovės, tiek atsakovų pateiktuose antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose ir griovys buvo užkastas tik prieš teismo išvažiuojamąjį posėdį, prieš 2009-12-16. Tačiau 2006-07-25 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 15 yra užfiksuota, kad nuo per ieškovės namo pamatą (dėl buvusio griovio buvimo) besisunkiančio vandens, yra pažeistas ieškovės gyvenamojo namo pamatas. Be to ta aplinkybė, kad atsakovai šiuo metu užkasė buvusį griovį nereiškia, kad toks griovys neatsiras vėl po šios bylos išnagrinėjimo. Be to ieškovei reikia susitvarkyti rūsio pamatą, tam ji ir prašė nustatyti teismo statinio priežiūrai servitutą, kad galėtų prie savo namo sienos įsirengti betoninę nuogrindą, apsaugant savo namo sieną ir pamatą nuo tolimesnio vandens bėgimo, tuo pačiu siekdama pamatą hidroizoliuoti, nes vanduo tekėjo 5 metus. Servitutas reikalingas ir šildymo sistemos kamino priežiūrai, nes kaminą bent vieną kartą metuose reikia išvalyti. Kadangi ieškovės šildymo sistema ir kaminas yra įrengti teisėtai, todėl ji turi teisę ir į servitutą teisėtai įrengto kamino priežiūrai.

184) ieškovė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria teismas įpareigojo ją atstatyti į pradinę padėtį išgriautą tvoros, skiriančios ieškovei D. V. priklausantį žemės sklypą, esantį ( - ) ir atsakovams V. G. ir D. G. priklausantį žemės sklypą, esantį ( - )mūrinį pamatą. Tvora priklauso ieškovei nuosavybės teise, kuri yra įregistruota nekilnojamojo turto registre (pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre 2005-08-08), ši tvora nėra tvora skirianti sklypo ribas, o pastatyta ieškovės sklype. Todėl teismas neturėjo jokio pagrindo įpareigoti ieškovę atstatyti tvoros pamatą konstatuojant, kad taip yra pažeidžiamos atsakovų teisės. Ši teismo išvada prieštarauja byloje teismo nutartimi atliktai ekspertizei ir akte duodamai išvadai (2008-04-08 išvada Nr. 2-1481/2006), kuriame yra aiškiai nurodoma, kad „D. V. bei Vyto ir D. G. sklypuose yra dalinė inžinerinė infrastruktūra, <...> lietaus ir polaidžio vandenys, atitekantys iš gretimų gatvių yra pagrindinė priežastis, dėl kurios dideli ir turintys ženklią ardomąją galią vandens srautai prateka per šioje ekspertizėje tiriamus ir kitus gretimus sklypus, esančius žemiau gatvių paviršiaus. Nėra abejonių, jog priemonės, kurios turėtų pašalinti tokių vandenų srautų daromą žalą teritorijoje esančioms namų valdoms, galėtų būti įgyvendintos tik gatvių raudonųjų linijų zonoje paklojus lietaus kanalizacijos tinklą, kuris priskirtinas ne atskiro sklypo, bet miesto inžinerinei infrastruktūrai“ (Ekspertizės aktas, atsakymas į ekspertizės 3, 4 klausimus). Be to byloje nesurinkta jokių įrodymų apie tai, kad tvoros pamatas yra išgriautas, pats pamatas yra, tik jo dalis yra pažeminta, nes sunykus pamatui, kilo grėsmė tvorai nugriūti į atsakovų sklypo pusę. Po remonto pamatas pažemėjo, tačiau jo paskirtis yra ne saugoti atsakovų sklypą nuo vandens tekėjimo, o apsaugoti ieškovės sklypą nuo žemių slinkimo į atsakovų pusę. Nors ekspertas aiškiai nurodė, kad visų kalno nuotekų surinkimas nėra ieškovės vienos problema, teismas tokiu sprendimu įpareigoja ieškovę vieną tokią problemą išspręsti, akcentuojant tik vienų atsakovų teisių pažeidimą. Tvoros, stovinčios ieškovės sklype įrengimas atitinka visus LR Statybos ir urbanistikos ministerijos Miestų ir gyvenviečių sodybos RSN 15192 „Respublikinės statybos normos“ reikalavimus. Pagal šių normų 2.7 punkto nuostatas tvora, statoma statytojo sklypo ribose įrengiama be gretimo sklypo savininkų sutikimo. Tenkindamas šį atsakovų reikalavimą, teismas pirmiausia turėjo aiškiai nustatyti faktines aplinkybes - ar tvora stovi ant sklypo ribos, ar ieškovei nuosavybės teise priklausiančiame žemės sklype. Nors ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad tvora stovi jos sklypo ribose, teismas šios aplinkybės daugiau netyrė, atsakovai jai paneigti taip pat jokių įrodymų nepateikė.

19Atsakovai V. G. ir D. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti galioti. Nurodo šiuos motyvus:

201) dėl civilinio proceso normų taikymo priimant teismo sprendimą. Atsakovai nepasisako dėl procesinių normų, reglamentuojančių teismų sprendimų priėmimo ir paskelbimo tvarką, taikymo tinkamumo duotu atveju. Net, jeigu šios procesinės normos ir buvo pažeistos, tai nėra pagrindas priimtam sprendimui naikinti, nes CPK 329 str. l d. numato, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba jų netinkamas pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimas ilgesniam laikotarpiui neturėjo ir negalėjo turėti įtakos priimamo sprendimo teisėtumui, priešingai, teismas turėjo daugiau laiko išanalizuoti ir įvertinti byloje surinktus įrodymus ir surašyti išsamų sprendimą. CPK 328 str. draudžia iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą naikinti vien formaliais pagrindais.

212) dėl skundžiamos sprendimo dalies, kuria ieškovė D. V. yra įpareigota nugriauti savo gyvenamojo namo šildymo sistemos kaminą. Apeliantei manant, kad jos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie jos namo visos šildymo sistemos būklę, jos įrengimo datą, gali turėti įtakos jos reikalavimų pagrįstumui ir teisėtumui, galėjo šiuos įrodymus teikti pirmosios instancijos teisme. Apeliantės teiginys, kad ji neatliko bendrosios inžinerinės sistemos rekonstrukcijos, o tik pakeitė jos susidėvėjusius elementus, t. y. įrengė saugų kaminą, neatitinka tikrovės, nes apeliantė pastatė naują kaminą visiškai kitoje vietoje, nei buvo įrengtas senasis kaminas. Šiuos darbus taip pat galima priskirti ir statinio kapitaliniam remontui, nes STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (įsigaliojo nuo 2002-12-19) 10.1 l p. nurodoma, kad statinio kapitalinis remontas yra, kai įrengiamas naujos statinio atskirosios inžinerinės sistemos ar esamos demontuojamos. Tas pats yra nurodoma ir Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 21 str. 18 p., 21 p. (2003 m. įstatymo redakcija). Kaminas yra priskiriamas inžinerinių statinių kategorijai (Statybos įstatymo 2 str. 10 p., 2003 m. įstatymo redakcija). Statybos įstatymo 23 str. l p., STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2 p. yra reglamentuojama, kad tiek statinio rekonstravimui, tiek jo kapitaliniam remontui yra reikalingas statybos leidimas. Nors apeliantė teigia, kad ginčo kaminas yra pastatytas ne ant atsakovų žemės, o kabo ore, tačiau jis yra atsakovų žemės sklypo oro erdvėje (31 cm.). CK 4.40 str. 2 d. yra numatyta, kad žemės sklypo savininkas į virš jo sklypo esančią oro erdvę turi tokias teises, kiek jos neprieštarauja įstatymams ir kiek būtina naudoti žemės sklypą pagal paskirtį.

223) dėl skundžiamos sprendimo dalies, kuria ieškovė D. V. įpareigota atstatyti į pradinę padėtį išgriautą tvoros pamatą. Apeliantė skunde remiasi statybos normomis, kurios nebegalioja nuo 2004 m. rugsėjo 27 d. Antra, CK 4.46 str. numato, kad savininkai, kurių žemės sklypai atskirti tvora, esančia ant abiejų sklypų ribos, turi teisę bendrai naudotis šiuo objektu. Sklypų ribas žyminčių bendrai naudojamų nekilnojamųjų daiktų savininkas negali pašalinti arba pakeisti be kito savininko sutikimo. Ieškovės tvoros išgriuvusi mūrinio pamato dalis pažeidžia ir atsakovų teises ir teisėtus interesus, nes ne tik nuotekų vanduo, bet ir jo nuplautas purvas pro šią tvoros pamato dalį bėga į atsakovų namų valdą.

23Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė apeliacinį skundą prašė tenkinti, o atsakovų atstovė apeliacinį skundą prašė atmesti.

24Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

25Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

26Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

27Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškovės apeliacinio skundo ribas, įvertins tik apeliacinio skundo argumentus ir pasisakys tik dėl tų pirmosios instancijos teismo dalių, kurias apeliaciniu skundu skundžia ieškovė. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo termino praleidimo

28Apeliantė (ieškovė) nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo terminą, nes priėmė ir paskelbė sprendimą po bylos išnagrinėjimo praėjus daugiau kaip keturiolikai dienų.

29CPK 269 straipsnyje reglamentuojamas pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė teismui, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir mastą, atidėti teismo sprendimo priėmimą ne ilgiau kaip keturiolikai dienų. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismai privalo griežtai laikytis nurodyto termino, tačiau kaip vertinti šio termino praleidimą, t. y. kai pirmosios instancijos teismas priima ir paskelbia sprendimą vėliau, proceso teisės normose nenustatyta. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad CPK 329 straipsnio 2, 3 dalyse, kuriose reglamentuojami absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, įtvirtintas baigtinis tokių pagrindų sąrašas ir jame nenustatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas pažeidžiant CPK 269 straipsnio 1 dalyje nustatytą keturiolikos dienų terminą. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 dalį absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas tik tas atvejis, kai sprendimas yra be motyvų. Ši imperatyvioji įstatymo nuostata patvirtinama ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje L. R. v. UAB „ Aidma“, byla Nr. 3K-3-200/1999; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje J. U.. v .UAB „ IJO“, byla Nr. 3K-3-453/2006). Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo termino pažeidimas turi būti vertinamas CPK 329 straipsnio 1 dalies aspektu, t. y. šis proceso teisės normos pažeidimas gali būti pagrindas teismo sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl jo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tai nustatoma kiekvienu konkrečiu atskiros bylos atveju. Pažymėtina, kad terminas teismo sprendimui priimti tiesiogiai koreliuoja su teismo sprendimo turiniu, nes termino paskirtis – užtikrinti, kad po bylos išnagrinėjimo teismas priimtų vientisą, galutinį sprendimą, kuriame būtų nurodytas teismo verdiktas ir jį pagrindžiantys aiškūs ir nuoseklūs motyvai, perteikiantys teismo nuomonę apie bylos dalyką, galutinai susiformavusią baigus nagrinėti bylą.

30Aiškinant pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo tvarką, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime yra konstatuota, jog reikalavimo užtikrinti žmogaus teises ir laisves kontekste pažymėtina, kad teisingumo vykdymas suponuoja ir tai, jog galutinis teismo sprendimas (Konstitucinio Teismo Terminija – „teismo baigiamasis aktas“) yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais. Tai inter alia reiškia, kad oficialiai skelbiant procesinį teismo sprendimą jame turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, kad argumentai (ar jų dalis) negali būti išdėstomi po oficialaus paskelbimo, kad oficialiai paskelbęs sprendimą teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad jeigu oficialiai būtų paskelbtas procesinis teismo sprendimas, kuris nebūtų grindžiamas teisiniais argumentais arba būtų grindžiamas tik tam tikra argumentų dalimi, o kita argumentų dalis būtų paviešinta po oficialaus teismo nuosprendžio (kito teismo baigiamojo akto) paskelbimo, teisingumas liktų neįvykdytas – visada išliktų pagrįsta abejonė, kad tokiais argumentais tik siekiama pateisinti teismo a priori priimtą nuosprendį (kitą teismo baigiamąjį aktą). Kitame, t. y. 2006 m. rugsėjo 21 d., nutarime Konstitucinis Teismas nurodė, kad teismo pareiga raštu išdėstyti aprašomąją ir motyvuojamąją sprendimo dalis prieš sprendimo paskelbimą kyla iš Konstitucijos 109, 117 straipsnių. Šių nuostatų visuma vertintina kaip teisinės valstybės pareiga garantuoti, kad teismų priimami sprendimai būtų motyvuoti, bet Konstitucija expresis verbis neįtvirtina formalios šios pareigos įgyvendinimo tvarkos.

31Išdėstytų nuostatų kontekste teisėjų kolegija vertina pirmosios instancijos teismo veiksmus priimant ir paskelbiant sprendimą. Nagrinėjamoje byloje Kauno miesto apylinkės teismas bylą išnagrinėjo 2010 m. balandžio 26 d., procesinio sprendimo priėmimas atidėtas 2010 m. gegužės 10 d. (t.2, 65-72 b.l). Nustatytą dieną teismas nepriėmė ir nepaskelbė procesinio sprendimo, priėmė nutartį, kuria prailgino procesinio sprendimo priėmimo ir paskelbimo terminą dar keturiolikai dienų iki 2010 m. gegužės 24 d. Iš viso pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas ir paskelbtas per dvidešimt aštuonias dienas nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pabaigos. Taigi konstatuotina, kad Kauno miesto apylinkės teismas pažeidė CPK 269 straipsnio 1 dalį. Iš teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutarties matyti, kad teismas motyvavo, kodėl antrą kartą atideda sprendimo priėmimą ir paskelbimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, duomenų mastą, keltų reikalavimų kiekį, beveik mėnesio terminas pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimui ir paskelbimui yra protingas ir adekvatus teismo siektam tikslui. Nagrinėjamos bylos kontekste vėlesnis teismo sprendimo paskelbimas taip pat nepažeidė byloje dalyvaujančių asmenų teisės skųsti šį sprendimą apeliacine tvarka, t. y. dėl teismo padaryto CPK 269 straipsnio 1 dalies pažeidimo terminas apeliaciniam skundui paduoti nesutrumpėjo, nes Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas priimtas ir paskelbtas tą pačią dieną. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teismo padaryto procesinio pažeidimo pobūdį, įtaką byloje dalyvaujančių asmenų teisėms, praleisto termino trukmę, taip pat tai, kad vis dėlto teismas priėmė ir paskelbė vientisą baigiamąjį aktą, atitinkantį CPK 270 straipsnyje pirmosios instancijos teismo sprendimui keliamus reikalavimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo padarytas proceso teisės normų pažeidimas yra neesminis, formalus, nes neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl nesudaro savarankiško pagrindo sprendimui panaikinti. Priešinga pozicija prieštarautų CPK 328 straipsnyje nustatytam draudimui vien formaliais pagrindais naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, todėl nurodytas apeliacinio skundo argumentas atmestinas. Dėl servituto nustatymo šildymo sistemos kamino priežiūrai ir eksploatacijai bei šio kamino įrengimo teisėtumo

32Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vertinant ar yra pagrindas nustatyti ieškovei servitutą prižiūrėti ir eksploatuoti šildymo sistemos kaminą (viešpataujantį daiktą), įrengtą ant ieškovei priklausančio namo sienos, stovinčios ant šalių sklypų ribos, tačiau patenkantį į virš atsakovų sklypo (tarnaujančio daikto) esančią oro erdvę, būtina nustatyti ar kaminas įrengtas teisėtai.

33Tarp bylos šalių nėra ginčo, kad nors šildymo sistemos kaminas įrengtas ant ieškovei priklausančio namo sienos, stovinčios ant šalių sklypų ribos, tačiau patenka į virš atsakovų sklypo (tarnaujančio daikto) esančią oro erdvę. CK 4.40 straipsnio 2 dalis numato, kad žemės sklypo savininkas į virš jo sklypo esančią oro erdvę tokias teises, kiek jos neprieštarauja įstatymams ir kiek būtina naudoti žemės sklypą pagal paskirtį. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad ieškovės įrengtas kaminas tiesiogiai nestovi ant atsakovų žemės sklypo, tačiau yra virš atsakovų sklypo, o kamino apačia prasideda apie dešimt centimetrų virš atsakovų žemės sklypo paviršiaus (t.1, 45 b.l.). Akivaizdu, kad tokiame aukštyje virš sklypo paviršiaus esantis kitam asmeniui priklausantis šildymo sistemos kaminas varžo žemės savininkų (atsakovų) teises netrukdomai naudotis sklypu. Pagal CK 4.39 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymu arba teismo sprendimu. Iš šios įstatymo nuostatos išplaukia, kad kamino įrengimui virš atsakovų sklypo buvo būtina jų valia, t.y. ieškovė privalėjo gauti jų sutikimą. Nors ieškovė aiškina, kad kamino įrengimui buvo gavusi žodinį atsakovų sutikimą, tačiau atsakovai šią aplinkybę kategoriškai neigia. Be to, byloje nėra jokių kitų įrodymų, kad atsakovai sutiko dėl kamino įrengimo virš jų žemės sklypo. CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Taigi, būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti, jog ji buvo gavusi atsakovų sutikimą įrengti šildymo sistemos kaminą virš jų sklypo. Ieškovė šios aplinkybės neįrodė.

34Kita vertus, pirmosios instancijos teismo išvada, kad jokie argumentai negali pateisinti savavališko objekto pastatymo virš kito savininko sklypo be pastarojo sutikimo, nėra visiškai teisingi. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nebuvo aiškintasi aplinkybė ar ginčo kaminas techniškai gali būti įrengtas virš pačios ieškovės sklypo esančios oro erdvės. Jeigu būtų nustatyta, kad kamino įrengti virš ieškovės sklypo esančios oro erdvės, nėra galimybių, o vienintelė kamino įrengimo vieta yra ten kur jis įrengtas šiuo metu, tai atsakovų atsisakymas duoti sutikimą įrengti ieškovės gyvenamojo namo šildymo sistemos kaminą virš atsakovo sklypo esančio oro erdvės, būtų vertinamas kaip piktnaudžiavimas teise ir vien ši aplinkybė negalėtų būti pagrindu riboti ieškovei galimybę įrengti namo šildymo sistemos kaminą ant namo sienos, kuri yra ant šalių sklypų ribos. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino aplinkybės, turinčios esminę reikšmę sprendžiant ar kaminas virš atsakovų sklypo oro erdvės įrengtas teisėtai, teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl šio reikalavimo byla grąžintina nagrinėti iš naujo. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą iš naujo būtina aiškintis ar šilumos sistemos kamino įrengimas yra kapitalinis ar einamas remontas, nes nuo to priklauso ar kamino įrengimui būtinas leidimas. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi CPK 327 str. 1 d. 2 punktu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl ieškovės reikalavimo nustatyti servitutą kamino priežiūrai ir eksploatacijai, o atsakovų priešieškinio reikalavimo įpareigojimo ieškovę nugriauti ginčo kaminą, nėra atskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl nurodytoje dalyje byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Dėl servituto nustatymo namo sienos priežiūrai ir remontui

35Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik įrodžius, kad jis yra objektyviai būtinas. Kadangi ieškovė įpareigota nugriauti atsakovų žemės sklype esantį kaminą, o dėl namo sienos remonto būtinumo įrodymų nepateikė, teismas sprendė, kad servituto nustatymas pažeistų atsakovų teises. Pilnai sutikti su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais teisėjų kolegija negali.

36Byloje nustatyta ir šalys to neginčija, kad jų sklypų riba eina pagal ieškovei priklausančio namo sieną (t.1, 11, 12, 13 b.l.). Ši aplinkybė vienareikšmiškai patvirtina, kad ieškovė neturi priėjimo prie šios savo namo sienos ir negali jos tinkamai prižiūrėti ir remontuoti. Statybos įstatymo 40 straipsnis numato, kad statinių naudotojai (tarp jų ir savininkai) privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, tinkamai jį prižiūrėti, prireikus jį remontuoti. Ieškovė, negalėdama prieiti prie savo namo sienos per atsakovų sklypą, negali tinkamai vykdyti jai Statybos įstatymu nustatytos prievolės tinkamai prižiūrėti ir remontuoti jai priklausančio namo sieną. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje yra objektyviai būtina nustatyti ieškovei servitutą naudotis atsakovų sklypu, kai ji prižiūri ir remontuoja namo sieną.

37Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad servituto, kaip daiktinės teisės, esmė – vieno (tarnaujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko teisių apribojimas kito (viešpataujančio) nekilnojamojo daikto savininko (valdytojo) naudai - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu, arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Servituto nustatymu per vieno asmens nuosavybės teisės naudotis nekilnojamuoju daiktu apribojimą užtikrinama, kad kitas asmuo turėtų galimybę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu ar kitokiu teisiniu pagrindu valdomu nekilnojamuoju daiktu pagal paskirtį. Dėl to taikant servituto instituto normas būtina laikytis objektyvumo, proporcingumo, civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principų.

38Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu daiktų savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad servitutas priverstinai (teismo sprendimu) gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; teismas turi įvertinti, ar daikto savininkas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų; servituto nustatymas teismo sprendimu siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, o su sąlyga, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. G.,bylos Nr. 3K-3-1524/2002; 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. P. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-246/2005; 2005 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. N. K., bylos Nr. 3K-3-315/2005; 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-496/2005; 2007 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeI. G. v. O. K., bylos Nr. 3K-3-82/2007; kt.).

39Teismas, spręsdamas klausimą dėl servituto nustatymo tikslingumo, turi nustatyti ir įvertinti, ar servituto nustatymas yra objektyviai būtinas, taip pat ar nėra kitų būdų prašančiojo nustatyti servitutą teisei naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju daiktui įgyvendinti, be to, ar servituto nustatymas nelems didesnio patogumo, o ne objektyviai pagrįstos galimybės naudotis daiktu pagal paskirtį tarnaujančiojo daikto savininkui suteikimo. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad, priverstinai (teismų sprendimu) nustatant servitutą, turi būti siekiama viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-496/2005; 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. C. v. A. C., bylos Nr. 3K-3-234/2007; 2008 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. M. v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-190/2008); servitutas neturi riboti tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisių daugiau nei yra būtina tinkamam naudojimuisi viešpataujančiuoju daiktu užtikrinti, t. y. teismas, nustatydamas servitutą, kartu turi laikytis proporcingumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. UAB „Druskininkų vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-527/2009; kt.).

40Taigi teismas turi parinkti tokį servitutą, kuris mažiausiai suvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teises. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės prašomas nustatyti servitutas, kurio plotis 1 metras nuo namo sienos, bendras plotas 10 kv.m., o paskirtis – gyvenamojo namo sienos priežiūra ir remontas, parengtas pagal A. Č. individualios įmonės „Geolita“ planą (t.1, 13 b.l.), kaip tik ir atitinka pagrindinį jam keliamą kriterijų – mažiausiai suvaržo tarnaujančiojo daikto savininkų teises.

41Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą nustatyti 1 metro pločio nuo namo sienos, bendro ploto 10 kv.m., kurio paskirtis – gyvenamojo namo sienos priežiūra ir remontas, parengtą pagal A. Č. individualios įmonės „Geolita“ planą, servitutą naudotis atsakovų sklypu. Dėl nurodytų priežasčių šioje dalyje pirmosios instancijos teismas naikintinas, o apeliacinis skundas tenkintinas, ir priimtinas naujas sprendimas – nustatyti servitutą naudotis atsakovų sklypo 1 metro pločio nuo namo sienos dalimi namo sienos priežiūrai ir remontui. Dėl ieškovės įpareigojimo atstatyti tvoros dalį

42Ieškovė, nesutikdama su sprendimo dalimi, kuria teismas įpareigojo ją atstatyti į pradinę padėtį tvoros dalį, apeliaciniame skunde nurodo, kad tvora priklauso ieškovei nuosavybės teise; tvora nestovi ant sklypų ribos, o pastatyta ieškovės sklype, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo įpareigoti ieškovę atstatyti tvoros pamatą konstatuojant, kad taip yra pažeidžiamos atsakovų teisės.

43Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija sutinka tik iš dalies. Nors tvora iš tiesų yra ieškovės nuosavybė, tai patvirtina 2005-08-08 nekilnojamojo turto registro pažymėjimas (t.1, 10 b.l.), tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su ieškovės teiginiais, kad ji stovi ne ant sklypų ribos. Byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad ginčo tvora prasideda nuo namo sienos, kuri stovi ant šalių sklypų ribos (t.1, 45 b.l.). Be to, tvora ir namo siena yra lygiagrečios ir vienoje linijoje, todėl akivaizdu, kad tvoros išorinis kraštas, žiūrint nuo ieškovės sklypo pusės, stovi ant sklypų ribos. Įvertinusi šią aplinkybę, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors tvora yra ieškovės nuosavybė, tačiau ji žymi sklypo ribas, todėl ieškovė turi ja naudotis nepažeisdama kaimyninio sklypo savininko teisių (CK 4.46 str. 2 d.).

44Konstatuodamas, kad išgriuvusi ieškovės tvoros dalis pažeidžia atsakovų teises ir interesus, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog per šią tvoros dalį į atsakovų žemės sklypą teka ne tik nuotekų vanduo, bet ir jo nuplautas purvas. Iš tokios pirmosios instancijos teismo išvados galima spręsti, jog teismas konstatavo, kad ieškovei atstačius tvoros dalį, į atsakovų sklypą nebėgs vanduo ir purvas iš ieškovės sklypo.

45Tačiau teismas neatsižvelgė, kad pats kitoje sprendimo motyvuojamoje dalyje yra nurodęs, jog ne viena ieškovė turi spręsti nuotekų šalinimo problemą. Byloje nustatyta, kad atlikus vietos apžiūrą (t.2, 43-45 b. l.) ir statybinę teismo ekspertizę (t.1, 162-165 b. l.) konstatuota, jog ieškovės ir atsakovų sklypai yra kalne, ieškovės sklypas yra virš atsakovų sklypo, virš ieškovės sklypo yra kitų gyventojų sklypai, kurie lyginant su ieškovės ir atsakovų sklypais yra aukštesnėje padėtyje, todėl į atsakovų sklypą tekantis vanduo yra ne vien iš ieškovės sklypo tekančios nuotekos, bet nuo viso kalno gyventojų sklypų bėgančios nuotekos, nes aukščiau stovinčiuose sklypuose nėra įrengti nuotekų surinkimo rezervuarai. Taigi nuotekų bėgimas iš aukščiau esančių sklypų yra bendra problema ir ne viena ieškovė ją privalo spręsti. Į jos pačios sklypą teka vanduo iš aukščiau stovinčių sklypų ir ieškovė jai įmanomomis priemonėmis bandė išspręsti nuotekų surinkimo problemą. Tiek 2005 m. lapkričio 28 d. antstolės G. A. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (t.1, 47-48 b. l.), tiek vietos apžiūros protokole (t.2, 43-45 b. l.) yra užfiksuota, kad ieškovė nuotekų šalinimui yra įrengusi lietvamzdžius ir nubėgimus vandeniui, kanalizacijos šulinį. Statybinės teismo ekspertizės akte (t.1, 162-165 b. l.) nurodyta, kad ieškovės ir atsakovų sklypuose yra dalinė inžinerinė infrastruktūra, kuri paprastai priklauso nuo atitinkamos inžinerinės infrastruktūros tame miesto mikrorajone (kvartale) išvystymo. Didžiausi lietaus ir sniego tirpsmo vandens srautai į šalių sklypus patenka nuo gretimų Vinių – IV Kranto gatvių, kadangi jose nėra paklotų lietaus kanalizacijos linijų, galinčių surinkti ir sukanalizuoti atmosferinius kritulius. Sklypų teritorijose iškritę atmosferos vandenys turi savybę infiltruotis į grubtą ir paprastai nesukelia nepageidautinų pasekmių. Priemonės, kurios turėtų pašalinti tokių vandenų srautų daromą žalą teritorijoje esančioms namų valdoms, galėtų būti įgyvendintos tik gatvių raudonųjų linijų zonoje paklojus lietaus kanalizacijos tinklą, kuris priskirtinas ne atskiro sklypo, bet miesto inžinerinei infrastruktūrai. Akivaizdu, kad ieškovė nėra pajėgi ir įstatymiškai įpareigota išspręsti visų kalne esančių gyventojų nuotekų surinkimo problemos. Todėl teisėjų kolegija mano, kad ieškovė neprivalo atstatyti tvoros dalies taip, kad nuo jos sklypo, kuris yra aukščiau už atsakovų, nebėgtų vanduo, o kartu su juo ir žemės gruntas, į atsakovų sklypą. Atstačius tvorą, visas nuo kalno bėgantis vanduo ir gruntas rinktųsi atsakovės sklype, nors ji neturi įstatyminės pareigos viena spręsti nuotekų šalinimo problemos. Todėl teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovė atstatyti tvoros dalį. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinis skundas tenkintinas ir sprendimo dalis, kuria ieškovė įpareigojo ieškovė atstatyti tvoros dalį naikintina.

46Dalį ieškinio ir priešieškinio reikalavimų perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas šiame apeliaciniame procese nespręstinas.

47Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

Nutarė

49Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

50Įpareigoti atsakovus V. G. (a/k ( - ) gyv. ( - ) ir D. G. (a/k ( - ) gyv. ( - ) išpjauti jų žemės sklype, esančiame ( - ) šalia ieškovei D. V. (a/k ( - ) gyv. ( - ) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), ribos augančią 1 (vieną) trešnę.

51Žemės sklype (tarnaujantis daiktas), esančiame ( - ), unikalus Nr. ( - ), pagal A. Č. individualios įmonės „Geolita“ parengtą projektą nustatyti 1 metro pločio ir 10 kv.m. ploto servitutą, einantį palei gyvenamojo namo, esančio ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), sieną (viešpataujantis daiktas), esančią ant sklypo ribos. Servituto paskirtis – gyvenamojo namo sienos priežiūra ir remontas.

52Grąžinti bylą dalyje dėl ieškovės ieškinio reikalavimo nustatyti servitutą šildymo sistemos kamino eksploatacijai ir priežiūrai bei atsakovų priešieškinio reikalavimo įpareigoti ieškovę nugriauti virš atsakovų žemės sklypo oro erdvės įrengtą gyvenamojo namo šildymo sistemos kaminą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

53Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 4. ieškovė D. V. 2005-10-06 kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su... 5. Byloje atsakovai V. G. ir D. G. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė... 6. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį ir... 7. 1) įpareigojo atsakovus V. G. ir D. G. išpjauti jų žemės sklype,... 8. 2) įpareigojo ieškovę D. V. ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo... 9. 3) įpareigojo ieškovę D. V. per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo... 10. 4) priteisė iš atsakovų V. G. ir D. G. 2 820 Lt bylinėjimosi išlaidų... 11. Teismas vadovavosi Žemės įstatymo 9 str. 7 punktu numatančiu, kad žemės... 12. Dėl servituto nustatymo teismas nurodė, kad ieškovės argumentas, jog... 13. Dėl atsakovų reikalavimo įpareigoti ieškovę D. V. atstatyti į pradinę... 14. Ieškovė D. V. apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 89-94) prašo panaikinti 2010 m.... 15. 1) teismas pažeidė CPK 269 str. 1 dalies reikalavimus, sprendimo priėmimą... 16. 2) teismas netinkamai taikė ir materialinės teisės normas, nepagrįstai... 17. 3) teismas nepagrįstai nurodė, kad servitutas gali būti nustatomas tik... 18. 4) ieškovė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria teismas įpareigojo ją... 19. Atsakovai V. G. ir D. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti... 20. 1) dėl civilinio proceso normų taikymo priimant teismo sprendimą. Atsakovai... 21. 2) dėl skundžiamos sprendimo dalies, kuria ieškovė D. V. yra įpareigota... 22. 3) dėl skundžiamos sprendimo dalies, kuria ieškovė D. V. įpareigota... 23. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė apeliacinį... 24. Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro... 25. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų,... 26. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2... 27. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškovės apeliacinio skundo ribas,... 28. Apeliantė (ieškovė) nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė... 29. CPK 269 straipsnyje reglamentuojamas pirmosios instancijos teismo sprendimo... 30. Aiškinant pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo... 31. Išdėstytų nuostatų kontekste teisėjų kolegija vertina pirmosios... 32. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 33. Tarp bylos šalių nėra ginčo, kad nors šildymo sistemos kaminas įrengtas... 34. Kita vertus, pirmosios instancijos teismo išvada, kad jokie argumentai negali... 35. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį... 36. Byloje nustatyta ir šalys to neginčija, kad jų sklypų riba eina pagal... 37. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad servituto, kaip daiktinės teisės, esmė... 38. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu daiktų savininkai nesusitaria, o... 39. Teismas, spręsdamas klausimą dėl servituto nustatymo tikslingumo, turi... 40. Taigi teismas turi parinkti tokį servitutą, kuris mažiausiai suvaržo... 41. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas... 42. Ieškovė, nesutikdama su sprendimo dalimi, kuria teismas įpareigojo ją... 43. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija sutinka tik iš... 44. Konstatuodamas, kad išgriuvusi ieškovės tvoros dalis pažeidžia atsakovų... 45. Tačiau teismas neatsižvelgė, kad pats kitoje sprendimo motyvuojamoje dalyje... 46. Dalį ieškinio ir priešieškinio reikalavimų perdavus pirmosios instancijos... 47. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 49. Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, Kauno miesto apylinkės teismo 2010... 50. Įpareigoti atsakovus V. G. (a/k ( - ) gyv. ( - ) ir D. G. (a/k ( - ) gyv. ( -... 51. Žemės sklype (tarnaujantis daiktas), esančiame ( - ), unikalus Nr. ( - ),... 52. Grąžinti bylą dalyje dėl ieškovės ieškinio reikalavimo nustatyti... 53. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti....