Byla B2-801-124/2014

Dėl BUAB „Ropokalnis“ bankroto pripažinimo tyčiniu

1(S)

2Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laisvė Aleknavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo BUAB „Ropokalnis“ bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ įgalioto asmens M. V. prašymą dėl BUAB „Ropokalnis“ bankroto pripažinimo tyčiniu, ir

Nustatė

3Bankrutavusios UAB „Ropokalnis“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti BUAB „Ropokalnis“ bankrotą tyčiniu (2–11 b. l.). Pareiškime nurodė, kad atsakovo bankrotas - ne verslo nesėkmė, o sąmoningas buvusio vadovo K. V. R. tikslas, kuriuo siekta atsikratyti įsipareigojimų kreditoriams. Nuo 2013 m. sausio mėn. imta aktyviai pardavinėti turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. A. K. V. R. vadovavimo metu parduota turto už 577 886,90 Lt. Daugeliu atvejų turtas parduotas už mažesnę, nei įsigijimo kainą, neatlikus turto vertinimo. Nesant pirkimo - pardavimo sutarčių ar kitokių susitarimų (turto specifikacijų), nėra aišku, kokios priežastys lėmė mažesnę už įsigijimo kainą turto vertę. Dėl to yra pagrindas įtarti, kad turtas parduotas susijusiems asmenims už mažesnę, nei rinkos, vertę ir tokiu būdu nemokiai bendrovei padaryta turtinė žala. Ypatingai svarbi aplinkybė yra tai, kad prieš iškeliant UAB „Ropokalnis“ bankroto bylą buvo parduotas beveik visas bendrovės turtas (liko tik menkaverčiai iškomplektuoti įrengimai ir dvi transporto priemonės). Pagal esamus duomenis vien per 2013 m. BUAB „Ropokalnis“ realizavo turto už daugiau kaip 500 000,00 Lt, tačiau gautos lėšos nebuvo panaudotos daugumos kreditorių interesų tenkinimui. UAB „Ropokalnis“ neatsiskaitė net su tais kreditoriais, kurie inicijavo bankroto bylos iškėlimą. Taigi, bankroto bylos iškėlimas ir viso įmonės turto staigus išpardavimas galimai buvo atsakovo K. V. R. sąmoningas ir bendrovei bei jos kreditoriams žalingas tikslas. Turtas parduotas akivaizdžiai su K. V. R. susijusiems asmenims - R. R., K. R., UAB „Dainiai“, D. G. ir kt. Nemažą dalį kilnojamojo turto įsigijo pats K. V. R..

4V. R. sąmoningai sudarė bendrovei nenaudingus sandorius, pardavė bendrovės turtą susijusiems giminystės bei kitais ryšiais asmenims, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir organizavo veiklą tokiu būdu, kad kreditorių reikalavimų tenkinimas tapo iš esmės neįmanomas.

52013 m. nurašyta daug įvairaus turto (įskaitant vieną transporto priemonę, įvairius įrengimus ir pan.), tačiau turto nurašymo aktai nėra išsamūs, apsiribojama teiginiais, kad turtas visiškai susidėvėjęs, nebetinkamas naudojimui, morališkai pasenęs. Neatmetama galimybė, kad teoriškai nurašytas turtas buvo perimtas atsakovo K. V. R. ar kitų jam artimų asmenų ir toliau naudojamas.

6Kaip galimai pažeidžiančios kreditorių teises vertintinos ir įvairios panaudos sutartys, kurių pagrindu BUAB „Ropokalnis“ naudojosi svetimu turtu. Daugelis panaudos sutarčių buvo sudarytos su susijusiais asmenimis (vadovu K. V. R., jo giminėmis), tęsdavosi ilgą laiką (10 ir daugiau metų), be to, tokiu būdu disponuota didelės vertės turtu - patalpomis, pastatais, automobiliais. Yra pagrindas įtarti, kad vykdavo neapskaitomi (neteisėti) atsiskaitymai už faktinę nuomą arba prisidengiant panaudos sutarčių sudarymu, UAB „Ropokalnis“ lėšomis galimai būdavo remontuojamas tretiesiems asmenims priklausantis turtas. Ta aplinkybė, kad nemaža dalis panaudos teise naudojamo turto priklausė susijusiems asmenims leidžia preziumuoti, kad veikloje naudojamas turtas buvo sąmoningai įsigyjamas ne bendrovės, o kitų asmenų vardu tam, jog, bendrovei susidūrus su mokumo problemomis, būtų apsunkintas kreditorių reikalavimų tenkinimas.

72013-03-08 sudaryti du Skolos užskaitos aktai, kurių pagrindu susitarta, kad įskaitomos UAB „Ropokalnis“ ir K. R. bei K. V. R. skolos. Pagal šiuos aktus atsakovas K. V. R. įskaitė 100 000,00 Lt, o K. R. – 18 290,00 Lt. Minėti užskaitų aktai tikėtinai yra fiktyvūs, kadangi juose nėra nurodytas BUAB „Ropokalnis“ skolos minėtiems asmenims pagrindas.

8K. V. R. nesąžiningumą įrodo tai, kad šis asmuo, žinodamas apie tai, kad kreditoriai ketina kelti bankroto bylą ir dėl to išpardavęs visą bendrovės turtą, perleido juridinio asmens kontrolę kitiems asmenims - G. M. ir UAB „Dainesa“. Siekdamas šiuos asmenis įtikinti perimti nemokų juridinį asmenį, K. V. R. savo ranka surašė melagingą 2013-03-01 apytikslį UAB „Ropokalnio“ įsiskolinimų apskaičiavimą, kuriame nenurodė didžiosios dalies skolų.

9Atsiliepime į prašymą (2 t., 6–12 b. l.) K. V. R. prašė bankroto administratoriaus prašymo netenkinti. Nurodė, kad 2013 m. kovo 12 d. su UAB „Dainesa“ pasirašė Akcijų pardavimo sutartį, pagal kurią buvo parduotos UAB „Ropokalnis“ akcijos ir perduotas įmonės valdymas. Taigi, nuo 2013 m. kovo 12 d. parduotos įmonės akcijos ir perleistas įmonės valdymas UAB „Dainesa“. Derybų metu buvo paaiškinta įmonės finansinė padėtis, turimi įsipareigojimai, pateikti įmonės finansiniai dokumentai. UAB „Dainesa“ nepageidavo nupirkti UAB „Ropokalnis“ akcijų su įmonės parduotuvėmis. Vykdydamas UAB „Dainesa“ valią, turėjo uždaryti parduotuves, t. y. nutraukti panaudos ir nuomos sutartis, išvežti produkcijos likučius, prekybinę įrangą. Pareiškėjas klaidingai nurodo pardavimo kainas, nes visas turtas buvo parduotas už didesnę nei likutinę vertę, t. y. turtas buvo parduotas pelningai, už rinkos kainą. Siekiant išvengti papildomų išlaidų, nedidelės vertės turto vertinimas nebuvo užsakomas. Už turtą gautos lėšos buvo skirtos atsiskaitymui su kreditoriais. Pareiškimo 5 punkte išdėstytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Turtas nebuvo parduodamas paskubomis, buvo parduotas nereikalingas turtas, kuris nedavė jokios naudos įmonei. Valdydamas įmonę, sąmoningai neatliko jokių veiksmų, galinčių turėti žalingų pasekmių įmonei. K. V. R. vadovavimo UAB „Ropokalnis“ metu nebuvo sudaryta nuostolingų sandorių; turtas nebuvo parduotas mažesnėmis nei rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone siejo glaudūs ryšiai; įmonės veikla nebuvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos.

10Prašymas tenkintinas (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 dalis, 20 straipsnio 2 dalis).

11Pagal LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 2 straipsnio 2 dalį tyčinis bankrotas yra apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

12Pagal ĮBĮ 20 straipsnį, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš požymių, dėl kurio kilo bankrotas. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tyčinio bankroto sąvokos, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004). Taigi tokie atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sprendimų yra nuostolingai perleidžiamas, sunaikinamas, sugadinamas ar iššvaistomas įmonės turtas, sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę, atsiskaitoma tik su tam tikrais kreditoriais ir pan., gali būti vertinami kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai.

13Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Tai gali būti tokios aplinkybės, kurios yra susijusios su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitos aplinkybės, nulėmusios įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste. Tais atvejais, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sąmoningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra (investicijos į nerealius ar pasenusius projektus, neperspektyvių įmonių akcijų supirkimas, nepaklausių prekių gamyba ir pan.), blogu vadovavimu įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje, yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Taigi bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių.

142013 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. XII-237 pakeitus Įmonių bankroto įstatymą nuo 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojo ĮBĮ pasikeitimai, susiję ir su tyčinio bankroto samprata. Šio įstatymo 20 straipsnyje įstatymų leidėjas nustatė bankroto kilimo požymius, kurių bent vienam esant teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (ĮBĮ20 str. 2 d.). Šio straipsnio 3 dalyje nustatyti tam tikri požymiai, kuriems esant preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013, išaiškinta, kad, vertinant teisinio reglamentavimo raidą, įstatymų leidėjas ĮBĮ 20straipsnio 2 dalyje įtvirtino tokius bankroto kilimo požymius, kurių bent vieną nustačius yra pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu, kokiais iš esmės ir buvo remiamasi teismų praktikoje. Įstatymų leidėjas tyčinio bankroto sąvoką ir jo požymius detalizavo teismų praktikoje susiformavusiais kriterijais.

15Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą įstatymų leidėjas praplėtė įmonės vadovo atsakomybės taikymo ribas. 2013 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. XII-237 įstatymų leidėjas ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalyje įtvirtino galimybę taikyti bankrutavusios įmonės vadovo atsakomybę įmonės kreditoriams tuo atveju, kai bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Nurodytoje teisės normoje nustatyta, kad, likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui (kreditoriams) prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šio (šių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir šis kreditorius (kreditoriai) civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo. Be to, BK 209 straipsnio pagrindu įmonės vadovas gali būti traukiamas ir baudžiamojon atsakomybėn tuo atveju, kai nustatoma, kad jis sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams.

16Nurodytų argumentų kontekste apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad sprendžiant, ar įmonės bankrotas konkrečiu atveju buvo tyčinis, kai įmonės kreditoriaus, reiškiančio tokį reikalavimą byloje, teigimu, tyčinį bankrotą lėmė konkreti įmonės vadovo veikla, būtina kruopščiai įvertinti įmonės vadovo veiksmus, tikslus, įmonės bankroto priežastis. Tai yra svarbu tam, kad teismų praktikoje nebūtų pasiektas priešingas siekiamam rezultatas, t. y. siekiant apsaugoti įmonių kreditorių teises ir interesus, nebūtų slopinama bendrovių vadovų protinga rizika, kuri yra būtina verslui plėtoti.

17Nagrinėjamu atveju prašymas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu grindžiamas aplinkybėmis, kad įmonės vadovas K. V. R. prieš iškeliant atsakovui UAB „Ropokalnis“ bankroto bylą realizavo beveik visą bendrovės turtą daugiau nei už 500 000 Lt, tačiau gautos lėšos nebuvo panaudotos kreditorių interesų tenkinimui.

18Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šių požymių, dėl kurio kilo bankrotas: turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis (IBĮ 20 str. 2 d. 3 punktas).

19Iš teismui pateikto VĮ Registrų centras išplėstinio išrašo matyti, kad UAB „Ropokalnis“ Juridinių asmenų registre įregistruota 1994-06-17, įmonės vadovu nuo 1994-06-17 iki 2013-03-13 ir vieninteliu akcininku buvo atsakovas K. V. R. (12–28 b. l.). Pagrindinė įmonės veikla – mėsos gamyba, paruošimas ir konservavimas (EVRK 151100). 2012 m. balanso duomenimis bendrovė 2012-12-31 dienai turėjo turto už 1 613 501 Lt (ilgalaikis turto vertė – 627 862 Lt, trumpalaikio turto – 985 639 Lt), įsipareigojimai 2012-12-31 sudarė 1 206 218 Lt. Iš pelno-nuostolių ataskaitos matyti, kad bendrovė 2012 metus baigė turėdama 493 404 Lt nuostolių. Nors bendrovė 2012 metus baigė nuostolingai, tačiau turėjo turto, kuris viršijo bendrovės įsipareigojimus.

20Iš teismui pateiktų nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų, pirkimo-pardavimo sutarčių, PVM sąskaitų-faktūrų, kasos pajamų orderių ir kt. įrodymų matyti, kad nuo 2013 m. pradžios imta aktyviai pardavinėti UAB „Ropokalnis“ priklausantį nekilnojamąjį turtą: 2013-02-22 – parduota parduotuvės patalpa, esanti ( - ) už 251 000 Lt, 2013-02-25 – gydytojo kabinetas su optikos prekybos sale, esantis ( - ) už 150 000 Lt, priestatas už 64 399,28 Lt K. V. R., kilnojamas turtas – automobilis VW Crafter 35 parduotas K. R. už 15 000 Lt, kilnojamas kioskas – už 6000 Lt K. R., arklys – V. K. už 413,23 Lt, traktorius MTZ 80 – A. S. už 15 000 Lt, saulės kolektorius už 13 816,24 Lt, krosnelė židinys už 1347,94 Lt, krosnelė židinys už 3081,09 Lt parduoti K. V. R. Taip pat parduotas atsakovui BUAB „Ropokalnis“ priklausantis kilnojamas turtas – kasos aparatai, šaldymo priemonės, kuteris, šaldymo vitrinos, svarstyklės, šaldikliai, krosnelės (židiniai), malūnas grūdams, ventiliacinė sistema, ledų vežimėliai, vitrinos, kondicionieriai ir kt. Atsakovo V. K. R. vadovavimo laikotarpiu nuo 2013 m. pradžios iki 2013 m. kovo 13 d. parduota turto už 595 525 Lt. Po 2013 m. kovo 13 d., kai UAB „Ropokalnis“ akcijos buvo parduotos G. M. ir UAB „Dainesa“, parduota turto už 42 406,58 Lt (lentelės 1-12 eilės numeris). Pastebėtina, kad bankroto administratoriaus lentelėje nurodytos pardavimo kainos yra netikslios, nes nurodytos be pridėtinės vertės mokesčio, todėl teismas jomis nesivadovauja. Pažymėtina, kad nėra aišku, ar aukščiau nurodytas turtas parduotas už faktinę daiktų vertę, nes 2012-12-31 duomenimis atsakovo UAB „Ropokalnis“ turto vertė sudarė 1 613 501 Lt, minėto turto vertinimas neatliktas, todėl neatmetama prielaida, kad turtas buvo parduotas pigiau, nei reali šio turto vertė. Be to, turtas parduotas ne tik susijusiems asmenims, bet turtą įsigijo ir pats bendrovės vadovas K. V. R.. Taigi, bendrovės turto pardavimas mažesnėmis nei rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, ar kurie susiję giminystės ryšiais su įmonės vadovu, yra vienas iš tyčinio bankroto požymių (ĮBĮ 20 str. 2 d. 3 p.).

21Iš 2013-02-22 Patalpos pirkimo - pardavimo sutarties (45–49 b. l.) matyti, kad UAB-ei „Dainiai“ buvo parduota negyvenamoji patalpa – parduotuvė, esanti ( - ) už 201 000 Lt. Nors ši sutartis įvardinta kaip pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau faktiškai pagal tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktą atsakovas UAB „Ropokalnis“ ir UAB „Dainiai“ įskaitė tarpusavio reikalavimus 200 548,61 Lt sumai (1 t., 52 b. l.). Tokiu būdu, UAB „Dainiai“ įgijo didelės vertės turtą ir atsakovui UAB „Ropokalnis“ liko skolinga tik 451,39 Lt. 2013-04-04 buvo pasirašytas papildomas susitarimas prie patalpos pirkimo-pardavimo 2013-02-22 sutarties, kuriuo nustatyta, kad galutinė turto kaina yra 251 000,00 Lt, UAB „Dainiai“ dar tą pačią dieną šią sumą sumokėjo UAB „Ropokalnis“ (55 b. l.). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 2013-04-04 pirkimo pardavimo sutartimi šį turtą UAB „Dainiai“ perleido UAB-ei „Vilandas“ (32–33 b. l.). Bankroto administratoriaus teigimu, šios patalpos buvo perleistos UAB „Dainiai“ už žymiai mažesnę – 251 000 Lt sumą, nes vėliau atsakovas K. V. R. nurodė UAB „Vilandas“ perpirkti minimas patalpas iš UAB „Dainiai“ jau už 310 000 Lt kainą. Taigi, iš nurodytų aplinkybių matyti, kad K. V. R., turėdamas galimybę minėtą turtą parduoti už žymiai didesnę kainą ir tokiu būdu atsiskaityti su kreditoriais, šį turtą įskaitymo būdu perleido UAB „Dainiai“.

22Kaip žalingi vertintini ir kilnojamojo turto pardavimo sandoriai. Byloje nepateikta jokių sutarčių dėl šio turto pirkimo-pardavimo, o PVM sąskaitos faktūros įrodo, kad kilnojamas turtas parduotas taip pat neatlikus vertinimo, todėl galimai už mažesnę, nei rinkos kainą.

23Taigi, bendrovei „Ropokalnis“ realizavus bendrovės turtą, likusio turto vertė sudarė tik 300 226 Lt, tuo tarpu įsipareigojimai kreditoriams minėtai datai – 549 430 Lt (2013 m. bandomasis balansas, sudarytas 2013 m. kovo 27 dienai).

24Byloje pateikti du skolos užskaitos aktai, iš kurių matyti, kad 2013-03-08 buvo įskaityta UAB „Ropokalnis“ ir K. R. 18 290 Lt skola, bei UAB „Ropokalnis“ ir K. V. R. skola 100 000 Lt sumai, tačiau bankroto administratoriaus teigimu, nepateikta įrodymų, kad UAB „Ropokalnis“ būtų skolingas minėtiems asmenims (87 b. l.).

252014-05-23 Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akte nurodyta, kad 2012-12-17 buvo atliktas V. K. R. mokestinis tyrimas (MT-212), kurio metu buvo atliktas R. šeimos pajamų išlaidų tyrimas už laikotarpį nuo 1993-01-01 iki 2011-12-31. P. R. šeimos pajamų išlaidų tyrimo duomenis nustatyta, kad realiais pajamų šaltiniais yra nepagrįstos paskolos UAB „Ropokalnis“ turtui įsigyti ir vartojimo išlaidoms panaudotos piniginės lėšos. Trūko piniginių lėšų šaltinių 2009 m. – 128917,24 Lt. Patikrinimo akte nurodyta, kad K. V. R. buvo suteikęs paskolų UAB „Ropokalnis“ 2006 m. – 20000 Lt, 2007 m. – 50 000 Lt, 2009 m. – 280 000 Lt. 2010-12-18 bendrovės įstatinis kapitalas nuo 244 000 Lt padidintas iki 774 000 Lt, išleidžiant 265 vnt. paprastųjų vardinių 2000 Lt nominalios vertės akcijų. 2013 m. kovo 12 d. pagal pasirašytą pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Dainesa“, K. V. R. pardavė UAB „Ropokalnis“ 387 akcijas, akcijų pirkimo pardavimo kaina 39 861 Lt. Patvirtintame kreditorių sąraše V. K. R. įrašyta nėra. Kreditorinio įsiskolinimo 2013-06-30 K. V. R. bendrovė neturi. Patikrinimo akte padaryta išvada, kad patirtos išlaidos, suteikiant paskolas, kurioms nėra pagrindimo šaltinių, V. K. R. galimai naudojo buhalterinėje apskaitoje neapskaitytas pajamas, gautas iš parduotuvių, priklausančių UAB „Ropokalnis“ už parduotą produkciją (2 t., 58–59 b. l.).

26Iš byloje esančių nurašymo aktų (88–97 b. l.) matyti, kad 2013 m. sausio - kovo mėnesiais buvo nurašyta visa eilė kilnojamojo turto, tačiau turto nurašymo aktai nėra išsamūs, apsiribojama teiginiais, kad turtas visiškai susidėvėjęs, nebetinkamas naudojimui, morališkai pasenęs. Turto sunaikinimo aktai ar kitokie dokumentai, kurie patvirtintų, kad turtas tikrai buvo nebetinkamas naudojimui ir sunaikintas, nepateikti. Gali būti, kad nurašytas turtas faktiškai buvo perimtas atsakovo K. V. R. ar kitų jam artimų asmenų ir toliau naudojamas, nes nėra duomenų, kad šis turtas buvo sunaikintas. Sutiktina su bankroto administratoriaus teiginiais, kad nebuvo jokio pagrindo nurašinėti turtą – atvirkščiai, turtą reikėjo išsaugoti tam, jog iš jo būtų galima tenkinti kreditorių reikalavimus. Tariamai nurašant turtą, atimta kreditoriams galimybė iš šio turto tenkinti savo reikalavimus.

27Kaip galimai pažeidžiančios kreditorių teises vertintinos ir įvairios panaudos sutartys, kurių pagrindu BUAB „Ropokalnis“ naudojosi svetimu turtu. Daugelis minimų sutarčių buvo sudarytos su susijusiais asmenimis (vadovu K. V. R, jo giminėmis (sūnumi K. R.), tęsdavosi ilgą laiką (10 ir daugiau metų), be to, tokiu būdu disponuota didelės vertės turtu - patalpomis, pastatais, automobiliais. Ta aplinkybė, kad nemaža dalis panaudos sutartimis naudojamo turto priklausė susijusiems asmenims, leidžia daryti išvadą, kad panaudos sutartys buvo apsimestiniai sandoriai, kurių tikslas – paslėpti neoficialius nuomos santykius. Neatmestina galimybė, kad šie apsimestiniai sandoriai buvo sudarinėjami siekiant išvengti privalomų mokesčių valstybei, o už atliktas paslaugas atsiskaitinėjama nelegaliai. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateiktas 2014-05-23 Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktas (2 t., 39–83 b. l.).

28LR Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad vienas iš požymių pripažįstant bankroto tyčiniu yra tuomet, kai teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

29Iš teismui pateikto 2014-05-23 Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akto matyti, kad pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo 2013-03-06 specialisto išvadą Nr.5-4/26 buvo atliktas UAB „Ropokalnis“ mokestinis patikrinimas už laikotarpį nuo 2009-02-27 iki 2012-09-20. Minėtame patikrinimo akte konstatuota, kad bendrovėje vedama dviguba apskaita, nurodyta, kad UAB „Ropokalnis“ už 2009-2012 m. tvarkė apskaitą nesilaikydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, neapskaitė buhalterinėje apskaitoje parduotos produkcijos pagal išrašytus krovinio važtaraščius ir pateiktus bendrovės parduotuvių tinklo parduotuvėms, gautų pinigų už parduotą produkciją neapskaitė kasos aparato ir bendrovės kasos pajamose. Bendrovei mokestinio patikrinimo metu papildomai apskaičiuoti mokesčiai, nes bendrovė laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. neapskaičiavo Pridėtinės vertės, Pelno, Gyventojų pajamų mokesčio, Valstybinio socialinio draudimo įmokų, įmokų į Garantinį fondą mokestį ir minėtų mokesčių deklaracijose įrašė nepatikimus ir prieštaringus duomenis (2 t., 59 b. l.). Taigi, iš nurodytų aplinkybių matyti, kad UAB „Ropokalnis“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, siekiant išvengti privalomų mokesčių valstybei, o taip pat atsiskaitymo su bendrovės kreditoriais.

30A. K. V. R. nesąžiningumą įrodo tai, kad šis asmuo, išpardavęs beveik visą UAB „Ropokalnis“ turtą ir žinodamas, kad kreditoriai ketina kelti bankroto bylą, perleido juridinio asmens akcijas G. M. ir UAB „Dainesa“, melagingai nurodydamas, jog UAB „Ropokalnis“ įsiskolinimas kreditoriams 2013-03-01 dienai sudaro 126 508,59 Lt, kai įsiskolinimai kreditoriams tuo metu sudarė apie 500 000 Lt (1 t., 147 b. l.).

31Vadovaudamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis teismas konstatuoja, kad buvęs UAB „Ropokalnis“ vadovas ir vienintelis akcininkas K. V. R. veikė priešingai bendrovės interesams, sąmoningai sudarė bendrovei nenaudingus sandorius, mažesnėmis nei rinkos kainomis pardavė beveik visą bendrovės turtą giminystės bei kitais ryšiais susijusiems asmenims, pažeidė LR CK 6. 9301 str. nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir organizavo veiklą tokiu būdu, kad kreditorių reikalavimų tenkinimas tapo iš esmės neįmanomas. Akivaizdu, kad gresiant bankrotui, UAB „Ropokalnis“ perleido jam priklausantį turtą, kuris galėjo būti pateiktas kreditoriniams įsipareigojimams padengti. Iš įmonėje likusio turto, kurio vertė 2013 m. kovo 27 dienai sudarė 300 226 Lt, BUAB „Ropokalnis“ pareikšti 626 362,57 Lt dydžio kreditoriniai reikalavimai yra dvigubai didesni už turimą turtą ir vargu ar bus patenkinti.

32Nurodytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad yra visi LR Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nurodyti tyčinio bankroto požymiai, kurie rodo, jog atsakovas buvo privestas prie bankroto tyčia. Todėl bankroto administratoriaus prašymas tenkintinas ir nagrinėjamoje byloje nustatytinas tyčinis bankrotas, bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos įpareigotinas patikrinti UAB „Ropokalnis“ sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius teisme (Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 5 d.), apie bankroto pripažinimą tyčiniu informuotinas Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras bei Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos.

33Atsiliepimu, pateiktu Šiaulių apygardos teismui 2014-07-08, K. V. R. prašo pareiškėjo prašymo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu netenkinti, o už piktnaudžiavimą procesu ir dokumentų nepateikimą pareiškėjui skirti baudą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas neteikia teismui jo prašytų dokumentų, siekdamas nuslėpti bylai reikšmingus dokumentus ir visą atsakomybę dėl įmonės bankroto suversti V. K. R..

34LR CPK 95 straipsnio 1 dalis numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs, piktnaudžiavimo atvejus, teismas gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 20 000 Lt baudą. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos dvi būtinos sąlygos įstatyme numatytoms pasekmėms už piktnaudžiavimą procesine teise kilti, tai yra šalies nesąžiningumas ir ieškinio (pareiškimo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Pažymėtina, kad prašymo byloje reiškimas savaime nėra laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, o yra teisės kreiptis į teismą realizavimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, siekdamas apginti BUAB „Ropokalnis“ kreditorių interesus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas piktnaudžiavo procesu. Bankroto administratorius papildomame paaiškinime nurodė, kad V. K. R. prašomų buhalterinių dokumentų pateikti negali, kadangi jų neturi. Nurodė, kad G. M. atvežė bankroto administratoriui buhalterinės apskaitos programą, tačiau nurodytų dokumentų nustatyti nepavyko (2 t., 34 b. l.). Kadangi bankroto administratorius dokumentų neturi, todėl jų pateikti negali. Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas piktnaudžiauja procesu ir dėl to jam turėtų būti skiriama bauda. Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl baudos skyrimo atmestinas.

35Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ĮBĮ 2 str. 12 p., 20 str., Civilinio proceso kodekso 290 str., teismas

Nutarė

36Pripažinti BUAB „Ropokalnis“ bankrotą tyčiniu.

37Įpareigoti bankroto administratoriaus įgaliotą asmenį M. V. ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos patikrinti UAB „Ropokalnis“ sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

38Apie bankroto pripažinimą tyčiniu informuoti Šiaulių apygardos vyriausiąjį prokurorą bei Įmonių bankroto valdymo departamentą prie Ūkio ministerijos, išsiunčiant šios nutarties nuorašą.

39Atsakovo K. V. R. prašymą už piktnaudžiavimą procesu pareiškėjui skirti baudą.

40Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos Apeliaciniam teismui per šį teismą.