Byla 2A-1189-513/2013
Dėl nuostolių atlyginimo regreso teise

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės ir Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams L. P. ir V. R., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB DK „PZU Lietuva“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise,

Nustatė

2ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašė priteisti solidariai iš atsakovų L. P. ir V. R. 3188 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-12-31 14.30 val. Palangoje dėl L. P., vairavusios V. R. priklausančią transporto priemonę „Subaru Legacy“, valstybinis Nr. ( - ) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta E. M. priklausanti transporto priemonė „Hyundai Tiburon“, valstybinis Nr. ( - ) UAB DK „PZU Lietuva“ Žalų skyriui L. P. 2011-02-09 raštu pranešė, kad minėtas įvykis įvyko 14.30 val., nors eismo įvykio deklaracijoje nurodytas kitas eismo įvykio laikas – 16.30 val., kurio metu galiojo trečiojo asmens išduota transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis. Minėto eismo įvykio metu transporto priemonė „Subaru Legacy“, valstybinis Nr. ( - ) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl vadovaujantis TPVCAPD įstatymu dėl minėto eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo buvo kreiptasi į ieškovą. UAB DK „PZU Lietuva“ vykdydama Paslaugų teikimo sutartį Nr. 4 bei veikdama ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl „Hyundai Tiburon“, valstybinis Nr. ( - ) sugadinimo ir atlygino E. M. transporto priemone „Subaru Legacy“, valstybinis Nr. ( - ) padarytą žalą, išmokėdama 3 188 Lt dydžio draudimo išmoką. Tuo tarpu ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3. p. nuostatas, UAB DK „PZU Lietuva“ kompensavo išmokėtą 3 188 Lt draudimo išmoką. Pagal TPVCAPD įstatymo 4 str. 2 d., 23 str. 1 d. ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam autoavarijos metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją arba jos savininką. Ieškovas savo reikalavimą bendraatsakoviams grindžia TPVCAPD įstatymo 23 str. 1 d. nuostata, teigiančia, jog biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Žalą padariusio asmens, L. P. ir transporto priemonės savininko, V. R., atsakomybė yra solidari, kadangi ieškovas, pagal TPVCAPD įstatymą atlyginęs žalą nukentėjusiems asmenims, patyrė nuostolius, kurie atsirado dėl abiejų asmenų neteisėtų veiksmų ir kaltės: eismo įvykis kilo dėl L. P. kaltės, vairuojant neapdraustą transporto priemonę „Subaru Legacy“, valstybinis Nr. ( - ) V. R., kaip transporto priemonės savininkas, nevykdė TPVCAPD įstatymo imperatyviosios normos, nustatančios pareigą apdrausti jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „Subaru Legacy“, valstybinis Nr. ( - ) tuo sudarydamas sąlygas pasinaudoti neapdrausta transporto priemone ir kitiems asmenims.

3Palangos miesto apylinkės teismas 2013-03-14 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad iš byloje esančios 2010-12-31 tarp atsakovo V. R. ir UAB DK „PZU Lietuva“ sudarytos draudimo sutarties nustatyta, kad draudimo sutartis sudaryta 2010-12-31 ir įsigaliojo 16.00 val. 2010-12-31 eismo įvykio deklaracijos 1 p. „įvykio data“ ir „laikas“ nustatyta, kad eismo įvykis įvyko 2010-12-31 16.30 val. Iš byloje esančio atsakovės L. P. 2011-02-09 paaiškinimo nustatyta, kad paaiškinimas UAB DK „PZU Lietuva“ Žalų skyriui paprašius buvo surašytas praėjus po eismo įvykio 1,5 mėnesio, todėl tikėtina, kad atsakovė dėl tikslaus laiko galėjo suklysti. Teismas pažymėjo, kad draudimo bendrovės darbuotoja, pildžiusi eismo įvykio deklaraciją, turėjo galimybę patikrinti duomenų bazėje ar transporto priemonė „Subaru Legacy“, valstybinis Nr. ( - ) yra apdrausta, ir nesant galiojančios draudimo sutarties, eismo įvykio deklaracijos 8 p. užpildyti, jog transporto priemonė neapdrausta. Teismas padarė išvadą, kad pildant eismo įvykio deklaraciją draudimo sutartis buvo įsigaliojusi. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog eismo įvykis įvyko dar neįsigaliojus atsakovės L. P. vairuojamos transporto priemonės, priklausančios atsakovui V. R., draudimo sutarčiai.

4Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB DK „PZU Lietuva“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad dažnai žalų bylų administravimo atvejais faktas, jog įvykis įvyko anksčiau nei įsigaliojo draudimo sutartis, nustatomas ne pradinėje įvykio registravimo stadijoje, o vėlesnėje žalos bylos administravimo eigoje, kaip ir buvo nustatyta šiuo atveju. Teismas nepagrįstai nurodė, kad eismo įvykio deklaraciją užpildęs asmuo turėjo galimybę patikrinti, ar draudimo sutartis buvo įsigaliojusi, deklaracijoje esantis įrašas yra tik formalus sudarytos draudimo sutarties įrašymas. Deklaraciją pildęs asmuo nebuvo eismo įvykio metu, todėl ją pildant buvo remtasi atsakovės ir nukentėjusiojo E. M. faktinių aplinkybių nurodymu. Apeliantas pažymi, kad atsakovė, žinodama, jog vyksta žalos bylos administravimas, kurio metu bus remiamasi eismo įvykio dalyvių pateiktais paaiškinimais ir kurie turės tiesioginę įtaką eismo įvykio vertinimui bei jo pripažinimui draudžiamuoju (nedraudžiamuoju), privalėjo būti atidi, rūpestinga ir draudikui nurodyti teisingus duomenis. Kadangi šiuo atveju E. M. savo pateiktame paaiškinime nurodė, kad konkretaus eismo įvykio laiko neprisimena, priimant sprendimą žalos byloje buvo remtasi atsakovės 2011-02-09 paaiškinime nurodyta data, kurios teisingumu abejoti pagrindų nekilo. Esant tokioms aplinkybėms, buvo priimtas sprendimas dėl 2010-12-31 eismo įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju, kadangi nustatyta, jog eismo įvykis įvyko anksčiau nei įsigaliojo draudimo sutartis. Ieškovas pagrįstai, vadovaudamasis TPVCAPD įstatymo 23 str. 1 d., kompensavęs apeliantui išmokėtą 3 188 Lt žalą, reikalauja, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo (atsakovė L. P.) bei asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį (atsakovas V. R.), grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įsigilino į byloje esančias aplinkybes ir netinkamai pripažino deklaracijoje nurodytą laiką tiksliu, nepagrįstai pripažino, jog atsakovės žalos administravimo metu gautame paaiškinime nurodytas eismo įvykio laikas yra klaidingas. Teismas neteisingai išnagrinėjo civilinę bylą, o faktinių aplinkybių klaidingas nustatymas ir netinkamas įrodymų vertinimas sąlygojo nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.

5Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras sutinka su apeliaciniu skundu ir jame nurodytais motyvais bei argumentais, todėl prašo apeliacinį skundą tenkinti.

6Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai L. P. ir Vytautas R. Palangos miesto apylinkės teismo 2013-03-14 sprendimą prašo palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti bei apeliantui skirti 1 000 Lt baudą atsakovų naudai už nepagrįstą apeliacinį skundą. Nurodo, kad apelianto pateikti argumentai buvo išsamiai išnagrinėti pirmosios instancijos teisme.

7Apeliacinis skundas atmestinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9Byloje nustatyta, kad 2010-12-31 Vytauto g. prie 93 namo, Palangoje, dėl L. P., vairavusios V. R. priklausančią transporto priemonę „Subaru Legacy“, valstybinis Nr. ( - ) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta E. M. priklausanti transporto priemonė „Hyundai Tiburon“, valstybinis Nr. ( - ) Automobilio „Subaru Legacy“, valstybinis Nr. ( - ) valdytojo civilinė atsakomybė įvykio metu buvo apdrausta UAB DK „PZU Lietuva“ pagal įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą. Nebuvus ginčo dėl eismo įvykio aplinkybių, eismo įvykio dalyviai L. P. ir E. M., pasiūlius atsakovei L. P., nuvyko į UAB DK „PZU Lietuva“ užpildyti eismo įvykio deklaraciją, joje nubraižė ir eismo įvykio schemą. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ieškiniu prašė priteisti 3188 Lt dydžio nuostolių atlyginimo, motyvuodama tuo, kad 2010-12-31 minėto eismo įvykio metu 16.30 val. tarp atsakovo V. R. ir UAB DK „PZU Lietuva“ sudarytoje draudimo sutartyje buvo nurodytas konkretus sutarties įsigaliojimo laikas, 2010-12-31 16.00 val., tačiau pagal vėliau, 2011-02-09, pateiktus atsakovės L. P. paaiškinimus buvo nustatyta, kad eismo įvykis įvyko 14.30 val., o ne, kaip nurodyta eismo įvykio deklaracijoje, 16.30 val., dar iki sutarties įsigaliojimo, todėl transporto priemonės apsauga, vadovaujantis minėta draudimo sutartimi, nebuvo taikoma ir ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam autoavarijos metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją arba jos savininką. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė apeliacinį skundą motyvuodamas jį tuo, kad atsakovė L. P. vėlesniame 2011-02-09 paaiškinime nurodė, kad eismo įvykis įvyko 14.30 val., o ne 16.30 val., kaip buvo nurodyta eismo įvykio deklaracijoje, dar neįsigaliojus draudimui.

10Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, išmokėjusio draudimo išmoką už eismo įvykio metu padarytą žalą nukentėjusiajam asmeniui, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją (eismo įvykis kilo dėl vairuotojos kaltės) ir jos savininką (nebuvo apdraudęs eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu).

11Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto skundo teiginius dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog byloje pateiktų įrodymų visuma būtent ir leidžia padaryti tas išvadas, kurias ir yra padaręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl tarp šalių kilusio ginčo.

12Apeliantas UAB DK „PZU Lietuva“ reikalaudamas iš atsakovų L. P. ir V. R. solidariai priteisti žalos atlyginimą, turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras grindė savo reikalavimą, taigi turi įrodyti tai, kad atsakovas V. R. neįvykdė pareigos sudaryti transporto priemonės draudimo sutartį ir laiku neapdraudė savo transporto priemonės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (TPVCAPD įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). TPVCAPD įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Šioje normoje nustatyta maksimali transporto priemonės savininko ar valdytojo atsakomybė Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui tuo atveju, kai šis sumoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, pareiškęs reikalavimą kaltam dėl eismo įvykio asmeniui, kuris padarė žalos, valdydamas neapdraustą transporto priemonę, ir negavęs visos išmokėtos išmokos grąžinimo, turi teisę pareikšti reikalavimą asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį. Taigi TPVCAPD įstatyme suteikta Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.

13Bylos duomenimis nustatyta, kad eismo įvykio metu automobilio savininkas buvo atsakovas V. R., o automobilį „Subaru Legacy“, valstybinis Nr. ( - ) vairavo atsakovė L. P.. Nukentėjusiojo E. M. paaiškinimai 2011-01-07 įvykusio aplinkybių pranešimo protokole patvirtina, kad atsakovė L. P. jam iškart po įvykio pasakė, jog turi draudimo polisą (b. l. 37). Iš 2010-12-31 įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo Nr. LT/AYA 8056529 matyti, kad draudimo apsauga atsakovo automobiliui įsigaliojo nuo 2010-12-31 16.00 val. (b. l. 32). Eismo įvykio deklaracijoje, sudarytoje iš karto po 2010-12-31 eismo įvykio, nurodyta, kad draudžiamasis įvykis įvyko 16.30 val. (b. l. 33).

14Apeliantas UAB DK „PZU Lietuva“ apeliaciniame skunde iš esmės remiasi vien atsakovės L. P. suklydimo faktu, atsakovei 2011-02-09 (po įvykio praėjus 2 mėnesiams) raštu pranešus, jog įvykis įvyko 14.30 val. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas teigdamas, jog nukentėjusysis E. M. savo 2011-01-07 paaiškinime nurodė, kad konkretaus eismo įvykio laiko neprisimena, žino tik, jog eismo įvykis įvyko po pietų (b. l. 37-38), kartu mano, kad atsakovė L. P., rašydama paaiškinimą praėjus kiek daugiau nei du mėnesiai po įvykio, suklysti dėl laiko negalėjo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto UAB DK „PZU Lietuva“ argumentas, jog atsakovė L. P. praėjus dviem mėnesiams po eismo įvykio nurodė teisingą laiką, kada įvyko įvykis, nepaneigia rašytinių bylos įrodymų – eismo įvykio deklaracijoje ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijime patvirtintų faktinių aplinkybių. Pažymėtina, kad apeliantas UAB DK „PZU Lietuva“ (trečiasis asmuo) pirmosios instancijos teismo posėdyje nedalyvavo, įrodymų neteikė, o savo procesiniuose dokumentuose apsiribojo tik formalių įstatymo nuostatų citavimu, nieko nepasisakydamas dėl bylos ginčytinų klausimų esmės.

15Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovų L. P. ir V. R. pateikto prašymų skirti apeliantui UAB DK „PZU Lietuva“ CPK 95 straipsnio 2 d. numatytą 1 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. CPK 95 straipsnio 1 dalis piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis apibūdinamas kaip nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (apeliacinio, kasacinio skundo) pareiškimas ar sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Teismas, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki 20 000 Lt baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis), tačiau baudos paskyrimo ir jos dydžio pagrįstumo klausimai yra teismo prerogatyva. Baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į reikšmingas bylos aplinkybes, t. y. piktnaudžiavimo pobūdį, pasikartojimą, asmens, kuriam skiriama bauda, pajamas, ieškinio kainą ir t.t. CPK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatytos dvi būtinos sąlygos (conditio sine qua non) pripažinti asmenį piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Alternatyvus tokio pobūdžio sankcijų taikymo pagrindas yra tuo atveju, kai šalis veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Be to, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas žymiai didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę.

16Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje nėra pateikta duomenų, leidžiančių teigti, kad apeliantas UAB DK „PZU Lietuva“ buvo nesąžiningas. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia skųsti teismo nutarties, jei asmuo mano, kad tokia sutartis pažeidžia jo teises. Kaip minėta, byloje dalyvaujančių asmenų naudojimasis procesinėmis teisėmis negali būti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad nėra CPK 95 straipsnyje nustatytų sąlygų, leidžiančių skirti byloje apeliantui UAB DK „PZU Lietuva“ baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

17Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18Vadovaudamasi CPK 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

19Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašė... 3. Palangos miesto apylinkės teismas 2013-03-14 sprendimu ieškinį atmetė.... 4. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų... 5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos transporto... 6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai L. P. ir Vytautas R. Palangos... 7. Apeliacinis skundas atmestinas.... 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 9. Byloje nustatyta, kad 2010-12-31 Vytauto g. prie 93 namo, Palangoje, dėl L.... 10. Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai... 11. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto skundo teiginius dėl... 12. Apeliantas UAB DK „PZU Lietuva“ reikalaudamas iš atsakovų L. P. ir V. R.... 13. Bylos duomenimis nustatyta, kad eismo įvykio metu automobilio savininkas buvo... 14. Apeliantas UAB DK „PZU Lietuva“ apeliaciniame skunde iš esmės remiasi... 15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti... 16. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje nėra pateikta duomenų,... 17. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos... 18. Vadovaudamasi CPK 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija... 19. Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimą palikti...