Byla 2A-1361/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir trečiojo asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Namita“ ieškinį atsakovui Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl šalių iš anksto sutartų minimalių nuostolių ir palūkanų priteisimo ir atsakovo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Namita“ dėl sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, trečiasis asmuo atsakovo pusėje – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 241 535,28 Lt šalių iš anksto sutartų minimalių nuostolių, 11 032,87 Lt palūkanų, 9,75 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas nurodė, kad 2007 metais atsakovui paskelbus konkursą, UAB „Eriadas“ (kurio teises ir pareigas vėliau perėmė ieškovas) pateikė pasiūlymą išnuomoti patalpas, esančias ( - ). Pasibaigus deryboms 2007 m. lapkričio 10 d. šalys pasirašė nekilnojamo turto nuomos sutartį 9 metų ir 10 mėnesių terminui. Nuomotojas savo lėšomis įrengė patalpas pagal nuomininko pageidavimus, perdavė patalpas atsakovui, o 2008 metais, gavęs atsakovo sutikimą, jas pardavė dukterinei įmonei UAB „Namita“ (ieškovui). 2009 m. lapkričio 30 d. buvo pasirašytas susitarimas dėl nuomos sutarties pakeitimo. Atsakovas 2012 m. spalio 29 d. raštu informavo, jog nuo 2013 m. gegužės 1 d. vienašališkai nutraukia nuomos sutartį. Atsakovas sutartį anksčiau šalių sutarto termino vienašališkai nutraukė neteisėtai, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė žalos. Skelbdamas konkursą atsakovas siekė ilgam terminui išsinuomoti specialiai jo veiklai pagal jo pageidavimus įrengtas patalpas, šalys aiškiai išreiškė valią sudaryti sutartį ilgam terminui, iš anksto susitarė dėl minimalių nuostolių dydžių, dėl patalpų įrengimo sumos įskaitymo į nuomos mokestį. Teigia, kad sudarydamas sutartį su biudžetine įstaiga, pagrįstai tikėjosi, kad sudaro ilgalaikį ir stabilų nuomos sandorį. Galiojant nuomos sutarčiai, atsakovas siekė gauti kitą valstybei nuosavybės teise priklausantį pastatą, derybos dėl nuomos sutarties kainos sumažinimo buvo vykdomos tik dėl akių, o ieškovo pritaikytos nuolaidos neturėjo įtakos sutarties išsaugojimui. Ieškovas nereikalauja atlyginti investicijų dėl patalpų įrengimo, nereikalauja netesybų, bet reikalauja šalių iš anksto sutartų minimalių nuostolių priteisimo.

6Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti nuomos sutarties 4.2.3 ir 5.4 punktus ir nuomos sutarties priedą Nr. 7 negaliojančiais.

7Atsakovas nurodė, kad sutarties 4.2.3 punkto sąlyga prieštarauja skelbiamų derybų „Nekilnojamojo turto (patalpų) nuomos paslaugos pirkimas“ pirkimo dokumentų 8.8 punktui. Sutarties 5.4 punktas ir sutarties priedas Nr. 7 prieštarauja pirkimo dokumentų 8.7 punktui, kuriame nėra nustatyti privalomi perkančiosios organizacijos mokėjimai (kompensacijos, baudos ar pan.) nuomotojui už sutarties nutraukimą. Perkančioji organizacija turi teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį. Teigia, kad atsakovo finansinė būklė labai sunki ir asignavimų neužtenka, todėl atsakovas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir pirkimo dokumentų 8.7 punktą, sutartį nutraukė. Sutarties 5.4 punktas ir sutarties priedas Nr. 7 prieštarauja pirkimo dokumentų 8.10 punktui, kurio sąlygos nuomotojo neįgyvendintos ir sutartimi pakeistos į sutarties 5.4 punktą bei sutarties priedą Nr. 7, nes įsipareigojimai nustatyti ne nuomotojui, bet perkančiajai organizacijai. Sutarties 5.4 punktas ir sutarties priedas Nr. 7 prieštarauja Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašui, o sutarties 5.4 punktas ir sutarties priedas Nr. 7 nėra nei ekonomiškai, nei socialiai pagrįsti. Pirkimo dokumentuose išsamiai nustatyta dėl ko gali būti deramasi ir, kokios sąlygos gali būti keičiamos, t. y. pirkimo dokumentų 8.5 punktu nustatyta galimybė dvišalėse derybose priimti nuomos kainą. Sutarties atitikimą pirkimo dokumentams nustato 8.3 punktas, sutartis turi atitikti laimėjusio kandidato pasiūlymą, derybų rezultatus ir šiuos pirkimo dokumentus; aprašo 49 punktas nustato reikalavimą, kad derybų rezultatai turi atitikti pirkimo dokumentus ir turi būti ekonomiškai naudingiausi. Sutartyje neatsižvelgta į visuomenės poreikius, viešąjį interesą, todėl sutarties 5.4 punktas ir priedas Nr. 7 vertintini kaip prieštaraujantys viešajam interesui.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Šiaulių apygardos teismas 2014 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo 241 535,28 Lt nuostolių, 6 170,88 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų 247 706, 16 Lt nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. birželio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16 052 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priešieškinį atmetė.

10Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl nuomos sutarties prieštaravimo Žemės, pastatų ar kito nekilnojamojo turto pirkimų arba nuomos ar teisių į tokį turtą įsigijimų tvarkos aprašui. Teismas pažymėjo, kad CK 1.80 straipsnis taikytinas tuo atveju, jeigu sandoris prieštarauja įstatymui. Atsakovo nuoroda dėl sutarties 5.4 punkto ir sutarties priedo Nr. 7 prieštaravimo poįstatyminiam aktui, t. y., minėto aprašo 2 punkte nurodytai ekonominio ir (ar) socialinio pagrindimo sąlygai, yra neįrodyta, sutarties sąlygos abiejų šalių pasirašytos, vykdytos šešerius metus, todėl sprendė, kad nėra CK 1.80 straipsnio taikymo pagrindo. Teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad sutarties nuostatos jos pasirašymo metu galėjo pažeisti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnį. Teismas sprendė, kad šalių susitarimas dėl sutarties 4.2.3 punkto sąlygos ir pirkimo dokumentų 8.8 punkto pakeitimas, nėra pagrindas pripažinti negaliojančiomis kitas sąlygas, t. y. 5.4 punktą ir nuomos sutarties priedą Nr. 7. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal pirkimo dokumentų 8.5 punktą šalys galėjo derėtis dėl turto kainos ir susitarti dėl kitų, nei 8.7 punkte įrašytų, nuomos sutarties nutraukimo sąlygų. Į sutartį nebuvo perkeltas pirkimo dokumentų 8.7 punkto tekstas, nes 2007 m. birželio 11 d. derybų protokolo 4 punktu šalys nutarė sutarties nutraukimo sąlygas ir tvarką derinti bei išsamiai aptarti nuomos sutartyje. Atsakovas, atsižvelgdamas į savo poreikius ir reikalavimus, koregavo nuomos sutarties projektą. Teismas pripažino, kad šalys derėjosi dėl sutarties nutraukimo tvarkos, su ja susijusių sąlygų, susitarė dėl sutarties 5.4 punkto ir priedo Nr. 7, nekeisdamos pirkimo dokumentų esmės bei papildomai sutarė, kad nuomininko ginčijamos nuostatos bus taikomos tuo atveju, jei nuomos sutartį nuomininkas nutrauks vienašališkai, be pagrindo, anksčiau jo pasiūlyto termino. Teismas vertino, kad nuomos sutarties 5.4 punktas ir nuomos sutarties priedas Nr. 7 neprieštarauja pirkimo dokumentų 8.7 punktui, nes faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog vykdant sutartį, tikroji nuomos sutarties nutraukimo priežastis yra ta, kad atsakovui perduotos naujos patalpos nemokamai, patikėjimo teise. Teismas atmetė priešieškinio argumentą dėl sutarties 5.4 punkto ir priedo Nr. 7 prieštaravimo pirkimo dokumentų 8.10 punktui, nes CK 6.70 straipsnio 1 dalis numato, jog prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Teismas pažymėjo, kad šalys galėjo derėtis ir susitarti dėl prievolių užtikrinimo sąlygų, ir jų interesų bei pirkimo dokumentų neatitinkančių sąlygų nepasirašyti. Atsakovo argumentą, kad ginčijamos sutarties sąlygos nėra ekonomiškai ir socialiai pagrįstos, teismas atmetė, nurodydamas, kad sutarties 5.4 punktas ir priedas Nr. 7 neprieštarauja Žemės, pastatų ar kito nekilnojamojo turto pirkimų arba nuomos ar teisių į tokį turtą įsigijimų tvarkos aprašo 2 punktui. Teismas pažymėjo, kad šis pirkimas privalėjo būti ekonomiškai ir socialiai pagrįstas, nes atsakovas savo iniciatyva vykdė pirkimą, o pasirašęs sutartį gavo finansavimą ir ją vykdė ilgą laiką. Teismas sprendė, kad nuomos sutarties 5.4 punktas ir nuomos sutarties priedas Nr. 7 atitinka pirkimo dokumentų 8.3 punktą, konkursą laimėjusio kandidato pasiūlymą, derybų rezultatus ir kitas pirkimo dokumentų sąlygas. Atsakovas pripažino, kad ieškovo pasiūlymas ir derybų rezultatai buvo ekonomiškai naudingiausi, labiausiai atitiko atsakovo poreikius ir todėl sutartį pasirašė. Teismas pažymėjo, kad valstybė ir savivaldybės, būdamos tam tikro turto savininkės, civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvauja lygiais pagrindais kartu su kitais civilinių teisinių santykių subjektais (Konstitucijos 47 str.). Teismas pripažino, kad šalys laisva valia susitarė dėl nuomos termino. Atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka atlyginti nuomos sutarties Priede Nr. 7 nurodyto dydžio šalių iš anksto sutartus nuomotojo minimalius nuostolius, jeigu atsakovas vienašališkai, anksčiau sutartyje įtvirtinto nuomos termino, atsisakys nuomos sutarties. Patalpų nuomos terminą atsakovas nurodė pirkimo dokumentuose. Atsakovo siekio išsinuomoti kitas patalpas teismas nepripažino nesąžiningu elgesiu, nes atsakovas galėjo vienasmeniškai nutraukti sutartį su 5.4 punkte, priede Nr. 7 nurodytomis pasekmėmis, tačiau sprendė, kad tenkinti priešieškinio nėra teisinio pagrindo.

11Iš dalies tenkindamas ieškovo ieškinį teismas pažymėjo, kad vienašališkai nutraukti sutartį nuomininkas galėjo, tai padarė suprasdamas apie pasekmes, todėl pripažino, kad atsakovui vienašališkai nutraukus sutartį 52 mėnesiais ir 10 dienų anksčiau termino, turi būti taikomos sutarties 5.4 punkte numatytos pasekmės. Atsakovo argumento, kad nuomotojas nemažino kainos, teismas nepripažino sudarančiu pagrindą konstatuoti ieškovo sutarties pažeidimą ar jo nesąžiningus veiksmus sutarties vykdymo laikotarpiu. Teismas sprendė, jog byloje nėra paneigta, kad jeigu nuomotojas nebūtų pritaikęs nuolaidų, patalpų nuomos kaina sudarytų 51,77 Lt už kv. m per mėnesį, t.y. būtų 22,7 proc. didesnė (3 113,64 Lt didesnė) nei patalpų nuomos kaina vienašališko sutarties nutraukimo momentu. Teismas pažymėjo, kad atsakovo nurodytos aplinkybės dėl sumažėjusios nuomos kainos ir Valstybės kontrolės valstybinio audito 2009 m. rugpjūčio 7 d. rekomendacijos peržiūrėti nuomojamą turtą, būtų reikšmingos sprendžiant dėl atsakovo veiksmų teisėtumo, priimant sprendimą nutraukti sutartį, tačiau minėtos aplinkybės neatleidžia atsakovo nuo pareigos atlyginti ieškovui nuostolius už sutarties sąlygų pažeidimą. Teismas pripažino, kad atsakovui kyla pareiga atlyginti ieškovui minimalius nuostolius, atsiradusius dėl nuomos sutarties nutraukimo sąlygų pažeidimo. Teismas pažymėjo, kad šalių cituojama teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2013; 2012 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2012) dėl skirtingų faktinių aplinkybių nenulemia nagrinėjamos bylos išsprendimo rezultato. Teismas nurodė, kad šalys aiškiai iš anksto susitarė dėl minimalių nuomotojo nuostolių dydžio ir dėl patalpų įrengimo sumos įskaitymo į nuomos mokestį, todėl pripažino, kad šalių iš anksto aptarti nuomotojo minimalūs nuostoliai atitiko šalių ketinimus ir įtvirtino šalių valią, tai patvirtina ir faktas, kad šalys papildomai pasirašė priedą Nr.7, numatantį kompensaciją dėl dalies nuomotojo negautų pajamų, nuomininkui vienašališkai nutraukus nuomos sutartį. Teismas sprendė, kad sutarties vykdymo laikotarpiu nuomininkas, mokėdamas 40,00 Lt už kv. m nuomos kainą, gavo kainą atitinkančias patalpas, o turto nuomos kaina atitiko rinkos kainas. Teismas nustatė, kad ieškovas, įrengdamas ir nuomininko poreikiams pritaikydamas nuomojamas patalpas, išleido 332 910,57 Lt, dėl to sutartyje buvo susitarta dėl skirtingos šalių atsakomybės vienašališkai nutraukus sutartį. Nuomos sutarties 2.2 punktu šalys susitarė, kad patalpų įrengimo suma bus įskaitoma į nuomos mokestį, t. y. nuomos mokestis nuomotojui kompensuos ir nuomotojo papildomas investicijas. Teismas sprendė, kad atsakovas vienašališkai prieš terminą nutraukė nuomos sutartį, o ieškovas įrodė visas būtinas sąlygas negautoms pajamoms pagrįsti, todėl ieškinio reikalavimą, kuriuo prašoma priteisti šalių iš anksto sutartus minimalius nuomotojo nuostolius, bet ne netesybas, tenkino – priteisė ieškovui iš atsakovo 241 535,28 Lt (už 21 mėn.) nuostoliams atlyginti. Teismas pripažino pagrįstu atsakovo argumentus, kad šalims netaikytinas Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 3 punktas, todėl vadovaudamasis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi priteisė ieškovui iš atsakovo 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 241 535,28 Lt sumos t. y. 6 170,88 Lt (už 171 dieną) ir 5 proc. dydžio procesinės palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Vadovaudamasis CPK 88, 92 straipsniais bei atsižvelgdamas į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 6 052 Lt žyminio mokesčio ir 10 000 Lt atstovavimo išlaidų.

12III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

13Atsakovas apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

141. Teismas netinkamai įvertino skelbiamų derybų pirkimo dokumentus. Pirkimo sąlygose įtvirtintas atsakovo ketinimas esant sunkiai finansinei būklei turėti teisę vienašališkai nutraukti sutartį, atsiskaičius tik už faktiškai suteiktas nuomos paslaugas; iš pirkimo sąlygų akivaizdus atsakovo ketinimas įpareigoti nuomotoją garantuoti sutarties įvykdymą nustatant konkrečias sutarties įvykdymo sąlygas, o ne atvirkščiai. UAB „Eriadas“ pasiūlyme neišreikštas ketinimas keisti pirkimo sąlygas, nors tokia pareiga paslaugos teikėjui buvo nustatyta pirkimo sąlygų 5.6 ir 5.6.3 punktuose.

152. Derybų dėl sutarties nutraukimo sąlygų nebuvo, o atsakovo tikrieji ketinimai išreikšti pirkimo sąlygų 8.7 ir 8.10 punktuose ikisutartiniuose santykiuose. Tuo tarpu teismas nepagrįstai konstatavo, kad derybos dėl sutarties nutraukimo sąlygų vyko. Teismas šią aplinkybę konstatavo remdamasis tik derybų protokolo 4.2 punkto teiginiu, tačiau aiškindamas tikruosius šalių ketinimus, teismas neatsižvelgė į tai, kad pirkimo sąlygų 7.8 punktas nustato privalomą derybų protokolavimą. Tokio derybų protokolo nėra ir derybos nevyko, nes vykdyti derybas įgaliota buvo tik atsakovo viešojo pirkimo komisija. Sutarties pasirašymas negali būti priskiriamas prie derybų bei tapatinamas su derybomis.

163. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas turėjo teisę pasirašyti sutartį su sutarties 4.2.3 ir 5.4 punktuose ir priedo Nr. 7 esančiomis sąlygomis. Teismas nepagrįstai sutapatino sąvokas „derybos“ ir „pakoregavimas“. Esant aiškiam derybų vykdymo reglamentavimui yra nepagrįsta teismo išvada, kad vyko derybos dėl sutarties nutraukimo sąlygų keitimo ar modifikavimo. Nesant dokumentų, patvirtinančių sutarties sąlygų keitimą, pirkimo sąlygose nustatytos sutarties nutraukimo sąlygos derybose nebuvo pakeistos.

174. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad sutarties nutraukimo pagrindinė priežastis yra atsakovo patikėjimo teise gautos naudoti naujos patalpos. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2010 metais atsakovo finansinė padėtis buvo sunki; kad sutartyje nustatyta nuomos kaina nuo 2008 m. iki 2011 m. buvo iš esmės didesnė nei nekilnojamojo turto nuomos rinkos kaina Šiaulių miesto centre; kad 2009 m. lapkričio 30 d. sudarytas susitarimas dėl nuomos sutarties kainos pakeitimo, kuriuo tik vieneriems metams nuomos mokestis sumažintas iki 40 Lt už 1 kv. m; kad atsakovas 2010 metais kelis kartus kreipėsi į ieškovą dėl nuomos kainos sumažinimo, tačiau ieškovas atsisakė sumažinti nuomos kainą. Sutarties nutraukimą sąlygojo ne atsakovo naujų patalpų įsigijimas, o ieškovo atsisakymas sumažinti nuomos kainą ir nepakankamas bendradarbiavimas siekiant išsaugoti sutartį.

185. Teismas netinkamai vertino sutarties 6.1 punktą. Teismas turėjo nustatyti, ar pirkimų sąlygų 8.7 punktas yra galiojantis ir jei taip, ar jis suteikia atsakovui teisę nutraukti sutartį esant šiame punkte nustatytoms sąlygoms.

196. Nepagrįsta teismo išvada, kad sutarties 5.4 punktas ir sutarties priedas Nr. 7 galioja. Šios sutarties sąlygos negalioja dėl prieštaravimo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms – Valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo 81 straipsniui ir Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų tvarkos aprašo 2, 49 punktams, skelbiamų derybų „Nekilnojamojo turto (patalpų) nuomos paslaugos pirkimas“ pirkimo dokumentų, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2007 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. V-24, 8.3, 8.7, 8.10 punktams. Teismų praktikoje nurodyta, kad teismams nustačius perkančiosios organizacijos veiksmais padarytus viešųjų pirkimų principų ar viešuosius pirkimus reglamentuojančių imperatyviųjų teisės normų pažeidimus, jau sudaryta viešojo pirkimo sutartis turėtų būti pripažinta niekine (CK 1.80 straipsnis).

207. Neteisinga teismo išvada, kad sutarties priede Nr. 7 nustatyta 247 706,16 Lt suma yra minimalūs ieškovo nuostoliai. Teismas neatsižvelgė į atsakovo nurodytą aplinkybę, kad atsakovo sumokėtas 728 682,76 Lt nuomos mokestis viršijo įrengtų patalpų vidutinę įsigijimo rinkos vertę, kuri buvo 489 000 Lt;

21Trečiasis asmuo LR Teisingumo ministerija apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

221. Teismas nevertino nuomininko išdėstytų argumentų ir aplinkybių, susijusių su nuomos sutarties vykdymu ir nutraukimu, o atsižvelgė išimtinai į nuomotojo nurodytus argumentus, todėl padarė vienareikšmiškas, neobjektyvias ir neatitinkančias realios situacijos išvadas, pažeidė CPK 185 ir 330 straipsnius, VPĮ 3 ir 24 straipsnius, Valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo 81 straipsnį, Žemės, esamų pastatų ir kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2003 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 841, 2 ir 49 punktus.

232. Neteisingos teismo išvados, kad nuomos sutarties 5.4 punktas ir priedas Nr. 7 neprieštarauja pirkimo dokumentų 8.3, 8.7, 8.10 punktams, Valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo 81 straipsniui, Žemės, esamų pastatų ir kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2003 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 841, 2 ir 49 punktams, VPĮ 3 ir 24 straipsniams. Ginčijamos sutarties sąlygos apriboja nuomininko teisę spręsti klausimą dėl nuomos sutarties nutraukimo ir pasibaigimo bei nustato jam neproporcingas pareigas.

243. Teismas nevertino ginčijamų nuomos sutarties nuostatų teisėtumo, neatsižvelgė į tai, kad 2008 metais susiklosčius šalyje itin sunkiai ekonominei ir finansinei padėčiai ir pasikeitus nuomos kainoms rinkoje, atsakovas ne vieną kartą (nuo 2009 m.) prašė sumažinti nuomos kainą, tačiau į prašymus nebuvo atsižvelgta, todėl nuomininkas turėjo ieškoti kito savo problemos sprendimo būdo. Teismas nevertino atsakovo finansinės padėties nuo 2008 metų bei jo galimybių nuomotis rinkos kainų neatitinkančias patalpas, apsiribojo tik trumpu argumentu, kad nuomos kainos neatitikimas rinkos sąlygoms byloje neįrodytas.

254. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nuomos sutarties 4.2.3 punktas numato, jog nuomininkas įsipareigoja savo lėšomis atlikti einamąjį turto remontą, o pirkimo dokumentų 8.8 punkte apibrėžta, kad sutarties galiojimo laikotarpiu nuomotojas privalo savo sąskaita daryti išnuomotų patalpų einamąjį remontą. Teismas neanalizavo, ar po derybų pasirašyta nuomos sutartis atitiko pirkimo dokumentus ir teisės aktų reikalavimus, todėl teismo padarytos išvados yra nepagrįstos.

265. Teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Buvęs atsakovo direktorius A. I., pasirašęs nuomos sutartį, nepanoro byloje dalyvauti trečiuoju asmeniu, o teismas į bylos nagrinėjimą jo neįtraukė. Esant realiai galimybei reikalauti žalos atlyginimo regreso tvarka iš nuomos sutartį atsakovo vardu pasirašiusio A. I., šio asmens dalyvavimas bylos nagrinėjime buvo privalomas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

276. Padarydamas išvadą dėl minimalių nuostolių priteisimo teismas nesivadovavo CK 6.193 ir 6.195 straipsniuose nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, be teisinio pagrindo padarė išvadą, kad esant nuomos sutarties 5.4 punkte bei sutarties 7 priede susitarimui dėl minimalių nuostolių, jų dydis neturėtų būti įrodinėjamas ir atitinkamai neturėtų būti teismo mažinamas.

287. Nuomos sutarties 5.4 punktas ir nuomos sutarties priedas Nr. 7 pagal savo pobūdį vertintini kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimas, t. y. netesybos, išreikštos bauda, kuri turėtų būti apskaičiuota minėtoje sutartyje nustatyta tvarka ir turėtų būti teismo mažinama arba nuo jos mokėjimo atsakovas gali būti teismo atleidžiamas. Tuo atveju, kai kreditorius nepareiškia reikalavimo atlyginti nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, o prašo tik netesybų, teismas, manydamas, jog šalių sutartyje netesybos yra neprotingai didelės, dėl jų sumažinimo sprendžia, atsižvelgdamas į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, vadovaudamasis vidiniu suvokimu. Teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryto pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, c.b. Nr. 3K-7-409/2010).

298. Sprendžiant dėl netesybų mažinimo, svarbu įvertinti nuomos sutarties pasirašymo datą – 2007 m. lapkričio mėn., nuomininko mokėto nuomos mokesčio dydį – 11 501 Lt, nuomos sutarties galiojimo laikotarpį, netesybų dydį, netesybų apskaičiavimo principą, nuomotojo įspėjimo apie nuomos sutarties nutraukimą prieš 6 mėnesius laiką bei nuomos sutarties šalių interesų pusiausvyrą, nuomininko nenaudingą padėtį sutarties nutraukimo metu. Įvertinant tai, kad netesybos negali padengti visų nuomotojo lūkesčių ir turėtų būti mažinamos iki protingo dydžio bei gali sudaryti ne daugiau nei du nuomos mokesčių dydžius.

309. Bylos nagrinėjimo metu buvo teikiamas prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, tačiau šis prašymas nebuvo teismo išnagrinėtas ir dėl jo pasisakyta.

31Ieškovas su atsakovo ir trečiojo asmens apeliaciniais skundais nesutinka, prašo skundus atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimuose į apeliacinius skundus nurodo šiuos argumentus:

321. Sprendime yra išsamiai, teisingai ir teisėtai įvertintos visos bylai reikšmingos aplinkybės ir įrodymai, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nevertino ginčijamų nuomos sutarties nuostatų teisėtumo, neanalizavo, ar po derybų pasirašyta nuomos sutartis atitiko pirkimo dokumentus ir teisės aktų reikalavimus. Teismas aiškiai ir išsamiai pasisakė dėl nuomos sutarties nuostatų teisėtumo ir atitikimo pirkimo dokumentams bei teisės aktų reikalavimams ir nusprendė, kad sutarties nuostatos yra teisėtos, galiojančios, neprieštaraujančios pirkimo dokumentams ir teisės aktu reikalavimams, todėl taikytinos.

332. Atsakovas kontroliavo visą nuomos sutarties sudarymo procesą – kvalifikuota atsakovo komisija vykdė derybas, atsakovas, atsižvelgdamas į savo poreikius ir reikalavimus, koregavo nuomos sutarties projektą, įskaitant ir priešieškiniu ginčijamų sutarties 4.2.3 ir 5.4 punktų bei sutarties priedo Nr. 7 projektą. Ieškovo žiniomis, Teisingumo ministerija derino sutarties projekto tekstą, atsakovui teikė savo išvadas.

343. Pirkimo dokumentuose patalpų atitikimas atsakovo poreikiams buvo pats svarbiausias vertinimo kriterijus, netgi svarbesnis už patalpų nuomos kainą.

354. Nepagrįstas trečiojo asmens argumentas, kad A. I. privalėjo būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu. Šis klausimas buvo išspręstas 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi – atsakovo prašymas netenkintas, nutartis yra įsiteisėjusi, nei Teisingumo ministerija, nei atsakovas šios nutarties neskundė, todėl laikytina, kad su ja sutiko. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad A. I. dalyvavimas byloje trečiuoju asmeniu nebuvo būtinas, priešieškinio pareiškimo metu reikalavimų A. I. atsakovas nepareiškė.

365. Aplinkybė, kad nebuvo išnagrinėtas atsakovo prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, nesudaro pagrindo naikinti teismo sprendimą. Esant pareikštam prašymui atidėti sprendimo vykdymą, pagal CPK 284 straipsnio 2 dalį, gali būti šaukiamas atskiras teismo posėdis. Ieškovo nuomone, sprendimo vykdymo atidėjimui nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Lietuvos apeliacinis teismas turi teisę pats ištaisyti šį pažeidimą –atsisakyti atidėti sprendimo vykdymą.

376. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai apie nuomotojo nesąžiningumą vykdant ūkinę–komercinę veiklą ir nuomos sutartį. Nuomotojas veiklą ir nuomos sutartį vykdė laikydamasis visų teisės aktų reikalavimų, nuomotojo veiklos pažeidimų nėra nustatyta. Teismas konstatavo, kad ieškovas nuomos sutartį vykdė sąžiningai.

38IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

39Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

40Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo

41Trečiasis asmuo teigia, jog teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, kadangi teismas į bylą trečiuoju asmeniu neįtraukė A. I.. Šio apelianto teigimu, nuomos sutartį atsakovo vardu pasirašė tuo metu buvęs atsakovo direktorius A. I.; jo dalyvavimas byloje buvo privalomas, nes yra reali galimybė regreso tvarka reikalauti iš jo žalos atlyginimo.

42Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo šių argumentų priklauso bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Tik pripažinus, kad procesas pirmosios instancijos teisme buvo teisėtas, teisėjų kolegija turėtų pagrindą patikrinti apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl ginčo esmės teisėtumą pagal apeliaciniuose skunduose nurodytus klausimus. Tuo tarpu pripažinus, kad byloje nuspręsta dėl neįtraukto dalyvauti joje asmens teisių ir pareigų, atsiranda CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kuris reiškia, kad byloje apskritai nebuvo tinkamo proceso, o tokiu atveju teismo sprendimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p.).

43Absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, konstatuojamas ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatymo sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje: nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009). Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas sukėlė šiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; 2013 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2013). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu A. I. nebuvo nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos teisės ir pareigos ar kitaip paveikta jo teisinė padėtis, trečiojo asmens argumentus dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo pripažįsta nepagrįstais.

44Nenustačius CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėtinas apeliacinių skundų teisinis ir faktinis pagrindas.

45Byloje nustatyta, kad 2007 metais atsakovas paskelbė konkursą dėl patalpų, atitinkančių atsakovo pageidavimus, nuomos (1 t., 114-120 b. l.). UAB „Eriadas“ pateikė pasiūlymą išnuomoti 265,5 kv. m patalpas, esančias ( - ) už 49,56 Lt kv. m kainą (2 t., 1-5 b. l.). Pasibaigus deryboms ir UAB „Eriadas“ sumažinus patalpų nuomos kainą iki 42 Lt už kv. m (2 t., 11-13, 14 b. l.) šalys 2007 m. lapkričio 10 d. pasirašė nuomos sutartį devynerių metų ir dešimties mėnesių terminui (1 t., 15-26, 27 b. l.). Ieškovas savo lėšomis įrengė atsakovo poreikius atitinkančias patalpas, sutartyje numatė, kad patalpų įrengimo suma bus įskaitoma į nuomos mokestį (2.2 p.). 2008 m. balandžio 15 d. nuomojamas patalpas nuomotojas pardavė ieškovui (1 t., 65-72 b. l.). Atsakovas 2009 m. sausio 30 d. kreipėsi į ieškovą prašydamas netaikyti sutarties 3.6 punkto ir neperskaičiuoti nuomos kainos 2009 metams (1 t., 29 b. l.). Ieškovas 2009 m. raštu patvirtino, kad 2009 metais nuomos sutarties kainos nedidins (1 t., 30 b. l.). Atsakovas 2009 m. rugsėjo 14 d. raštu pakvietė ieškovą į derybas dėl sutarties pakeitimo, kuriose siūlė sumažinti patalpų nuomos kainą iki 38 Lt už kv. m (1 t., 32-33 b. l.). Šalys 2009 m. lapkričio 30 d. sudarė susitarimą dėl nuomos sutarties pakeitimo, kuriuo patalpų nuomos kainą sumažino iki 40 Lt už kv. m (1 t., 37-38 b. l.). Atsakovas 2010 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į ieškovą, prašydamas sumažinti nuomos mokestį iki 20 Lt už kv. m, prašymą motyvuodamas pasikeitusia ekonomine situacija ir iki 10-15 Lt už kv. m sumažėjusia rinkos nuomos kaina (1 t., 39 b. l.). Ieškovas su atsakovo pasiūlymu nesutiko, pabrėžė, kad reikia įvertinti tai, jog sudarant nuomos sutartį į nuomos kainą buvo įskaičiuotos ir patalpų įrengimo išlaidos. Atsakovas 2010 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į ieškovą prašydamas sutarties 7 priedą pripažinti negaliojančiu ir dėl vienašališko sutarties nutraukimo numatyti keturių mėnesių nuomos kainos baudą (1 t., 42-43 b. l.). Atsakovas 2012 m. spalio 29 d. pateikė raštą, kuriuo informavo, kad nuo 2013 m. gegužės 1 d. vienašališkai nutraukia nuomos sutartį. Ieškovas, vadovaudamasis sutarties 5.4 punktu ir 7 priedu, pareikalavo atsakovo sumokėti 241 535,28 Lt šalių iš anksto sutartus minimalius ieškovo nuostolius. Atsakovas sutiko apmokėti dalį ieškovo minimalių nuostolių, tačiau mokėjimų neatliko.

46Dėl priešieškinio atmetimo

47Apeliantų manymu, teismas nepagrįstai nepripažino nuomos sutarties sąlygų negaliojančiomis ir atsakovo priešieškinį atmetė. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas pagrįstai atmetė atsakovo priešieškinį, kadangi nenustatė atsakovo nurodytų sutarties sąlygų prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Nagrinėjamu atveju atsakovas ginčija ne visą nuomos sutartį, o tam tikras sutarties sąlygas. Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti nuomos sutarties 4.2.3 ir 5.4 punktus bei nuomos sutarties priedą Nr. 7 negaliojančiais dėl prieštaravimo valstybės institucijų patalpų nuomą reglamentuojančių teisės aktų imperatyvams bei pirkimo dokumentams.

48Nuomos sutarties 4.2.3 punkte nustatyta, kad nuomininkas įsipareigoja savo lėšomis atlikti einamąjį turto remontą, tuo neblogindamas turto būklės, nepažeisdamas statinio konstrukcijų ar inžinerinių įrenginių bei nesudarydamas nepatogumų kitiems turto bendrasavininkiams. Sutarties 5.4 punkte numatyta, kad nuomininkas, atsisakęs turto nuomos sutarties ir nutraukęs sutartį vienašališkai iki sutartyje numatyto termino, išskyrus atitinkamai šaliai taikomus sutarties 6.5 punkte nustatytus atvejus, privalės atlyginti nuomotojui dalį negautų pajamų už turto nuomą, proporcingą atsisakytam nuomoti laikotarpiui pagal priedą Nr. 7. Sutarties priede Nr. 7 nustatytas nuomotojui mokamas kompensacijos dydis dėl sutarties nutraukimo prieš terminą. Taigi šalys atsakovo ginčijamais sutarties punktais susitarė dėl nuomininko pareigos daryti nuomojamo turto einamąjį remontą bei dėl nuomininko atsakomybės vienašališkai nutraukus sutartį ankščiau sutartyje nustatyto termino.

49CK XXVIII skyriaus I skirsnyje įtvirtintos bendrosios nuomos teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos. CK 6.493 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuomininkas privalo laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis. Atsižvelgiant į tai, kad CK yra įtvirtinta nuomininko pareiga daryti nuomojamo turto einamąjį remontą, jeigu sutartis nenumato ko kita, vadinasi tai yra įprasta nuomos sutartims būdinga sąlyga, todėl šalių sudarytoje nuomos sutartyje įtvirtinta nuomininko pareiga daryti einamąjį turto remontą negali būti pripažinta negaliojančia, nes ji imperatyvioms įstatymo nuostatoms neprieštarauja. Pagal CK 6.256 straipsnio 2 dalį asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas. CK 6.258 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas. Sutarties 5.4 punkte šalys nustatė nuomininko atsakomybę už prievolės netinkamą vykdymą, t. y. vienašališką sutarties nutraukimą prieš terminą nesant nuomotojo kaltės, o sutarties 7 priede nustatė atsakomybės už vienašališką sutarties nutraukimą dydžius, atsižvelgiant į tai, kada nuomos sutartis nutraukta. Toks sutarties punktas atitinka įstatymų reikalavimus ir imperatyvioms įstatymo nuostatoms neprieštarauja. Dėl tų pačių priežasčių teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo argumentais, kad ginčijami sutarties punktai prieštarauja viešajam interesui. Susitarti dėl einamojo remonto ir netesybų yra įprasta šalių praktikoje sudarant nuomos sutartis ir užtikrinant prievolių vykdymą, todėl viešojo intereso pažeidimo nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti.

50Apeliantai teigia, kad nurodyti sutarties punktai prieštarauja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje (redakcija galiojusi nuo 2006 08 08) įtvirtintiems valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir juo disponavimo principams: visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės. Atsakovas taip pat nurodo, kad ginčijami sutarties punktai prieštarauja Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto LR Vyriausybės 2003 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 841, 2, 49 punktams. Teisėjų kolegija su šiais apeliantų argumentais taip pat nesutinka. Minėta, kad ginčijamais sutarties punktais šalys susitarė dėl nuomos sutartims įprastos sąlygos – nuomininko pareigos atlikti einamąjį remontą bei dėl prievolės įvykdymo užtikrinimo arba nuomininko civilinės atsakomybės dydžio vienašališkai nutraukus sutartį ankščiau termino. Šios sutarties nuostatos išimtinai susijusios su šalių pareigomis vykdant nuomos sutartį, todėl nėra pagrindo konstatuoti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje įtvirtintų principų pažeidimo.

51Aprašo 2 punkte numatyta, kad perkančioji organizacija, prieš priimdama sprendimą dėl pirkimo, parengia sprendimo ekonominį ir (ar) socialinį pagrindimą. Aprašo 49 punkte nustatyta, kad derybos su kandidatais laikomos įvykusiomis ir pasibaigusiomis, kai galutinai susitariama su kuriuo nors kandidatu dėl pirkimo sąlygų, kai derybų rezultatai atitinka pirkimo dokumentus ir yra ekonomiškai naudingiausi. Derybų su kandidatu pabaiga įforminama derybų protokolu. Tai, kad sutartyje įtvirtinta nuomininko pareiga daryti einamąjį remontą ar, kad šalys susitarė dėl nuomininko vienašališko sutarties nutraukimo pasekmių, Aprašo 2 ir 49 punktų nepažeidžia.

52Atsakovo parengtų nuomos paslaugų pirkimo dokumentų 7.8 punkte numatyta, kad derybos su kandidatais laikomos įvykusiomis ir pasibaigusiomis, kai galutinai susitariama su kuriuo nors kandidatu dėl pirkimo sąlygų, kai derybų rezultatai atitinka pirkimo dokumentus ir yra ekonomiškai naudingiausi. Derybos tarp ieškovo ir atsakovo įvyko ir jos buvo įformintos derybų protokolu, kai šalys galutinai susitarė dėl pirkimo sąlygų (2 t., 11-13 b .l.). Derybų protokolo 4.2 punkte nustatyta, kad sutarties nutraukimo atveju bus vadovaujamasi CK nuostatomis ir nutarta sutarties nutraukimo sąlygas ir tvarką išsamiai aptarti šalių derinamoje nuomos sutartyje. Taigi, sutarties 5.4 punkto ir priedo Nr. 7 sąlygų teisėtumą pirmosios instancijos teismas pagrįstai grindė derybų protokolo 4.2 punktu. Negalima sutikti su atsakovo argumentais, kad derybų dėl sutarties sąlygų nebuvo. Atskiro derybų protokolo dėl sutarties sąlygų derinimo nebuvimas nereiškia, kad derybų nebuvo. Derybų buvimą patvirtina šalių pasirašyta nuomos sutartis. Pagal CK 6.154 straipsnio 1 dalį sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, kad sutarties pasirašymas negali būti priskiriamas prie derybų, tačiau pažymi, kad sutarties pasirašymas reiškia šalių derybų pabaigą ir suderintą valią dėl sutarties sąlygų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pirkimo dokumentų 8.2 punktą, kuris numatė, kad derybas laimėjęs kandidatas per 3 darbo dienas nuo galutinio sprendimo dėl derybas laimėjusio pasiūlymo gavimo dienos pateikia perkančiajai organizacijai nuomos sutarties projektą, kuris pakoreguojamas perkančiosios organizacijos atsižvelgiant į pastarosios poreikius ir reikalavimus ir kartu su 8.1 punkte nurodytu pranešimu pateikiamas laimėjusio pasiūlymo kandidatui. Atsižvelgiant į nustatytą tvarką, darytina išvada, kad ieškovas pateikė atsakovui nuomos sutarties projektą, kuris buvo įvertintas atsakovo ir pagal jo poreikius pakoreguotas ir pateiktas ieškovui pasirašyti, todėl sutarties sąlygos, tarp jų ir ginčijamos, atitiko abiejų šalių interesus.

53Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad sutarties 4.2.3 ir 5.4 punktai savo turiniu skiriasi nuo pirkimo dokumentų 8.7 ir 8.8 punktų sąlygų, tačiau tai nereiškia jų prieštaravimo imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar to, kad derybų dėl ginčijamų sutarties sąlygų nebuvo. Šalims nebuvo uždrausta derėtis ir susitarti dėl sutarties sąlygų, tačiau sutartis turėjo būti sudaroma su konkursą laimėjusiu asmeniu, o tokiu buvo pripažintas ieškovas. Šalių pasirašytas galutinis sutarties variantas patvirtina, kad šalys derybų būdu susitarė būtent dėl sutartyje nurodytų sąlygų.

54Atsakovas teigia, kad ginčijami sutarties punktai prieštarauja viešajam interesui, kadangi buvo pažeistos viešųjų pirkimų procedūros. Viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimų, lemiančių ginčijamų sutarties nuostatų negaliojimą, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė. Taip pat negalima sutikti su atsakovo argumentais, kad ginčijamos nuostatos prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems lygiateisiškumo ir skaidrumo principams. VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Šių principų esmė yra ta, kad vykdant viešuosius pirkimus, jie būtų vykdomi skaidriai ir visiems dalyviams sudarytos vienodos sąlygos dalyvauti viešajame pirkime. Šie principai taikomi viešųjų pirkimų procedūroms, o ne šalių sutartinėms nuostatoms. Be to, nuomos paslaugų pirkimas buvo vykdomas skelbiamų derybų būdu vadovaujantis LR Vyriausybės 2003 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 841 patvirtintu Žemės, pastatų ar kito nekilnojamojo turto pirkimų arba nuomos ar teisių į tokį turtą įsigijimų tvarkos aprašu ir atsakovo patvirtintomis pirkimo sąlygomis, todėl nagrinėjamam pirkimui Viešųjų pirkimų įstatymas netaikomas.

55Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantų nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atsakovo ginčijamas sutarties nuostatas pripažinti prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo priešieškinį, nenustatęs CK 1.80 straipsnio taikymo pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

56Dėl ieškinio tenkinimo

57Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo vienašališko nuomos sutarties nutraukimo padarinių. Apeliantų nuomone, teismas netinkamai įvertino atsakovo vienašališko nuomos sutarties nutraukimo aplinkybes. Trečiasis asmuo nurodo, jog teismas privalėjo vertinti nuomos sutarties kainos neatitikimą nuomos rinkos kainoms bei atsakovo galimybes tokias patalpas nuomotis. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamas teisminis ginčas nėra susijęs su sutarties modifikavimu ir sutartyje nustatytos kainos sumažinimu, todėl teismas neprivalėjo vertinti šalių sudarytoje sutartyje nustatytos nuomos kainos, jos atitikimo rinkos kainoms.

58Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tarp šalių kilusio ginčo nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio pagrindas ir dalykas. Ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovo sutartyje nustatytų minimalių nuostolių atlyginimą, todėl spręsdamas dėl tokio reikalavimo pagrįstumo, teismas turi nustatyti, ar ieškovas turi teisę į tokio reikalavimo patenkinimą. Sutarties 5.4 punkte numatyta, kad nuomininkas, atsisakęs turto nuomos sutarties ir nutraukęs sutartį vienašališkai iki sutartyje numatyto termino, išskyrus atitinkamai šaliai taikomus sutarties 6.5 punkte nustatytus atvejus, privalės atlyginti nuomotojui dalį negautų pajamų už turto nuomą, proporcingą atsisakytam (nebaigtam) nuomoti laikotarpiui pagal priedą Nr. 7. Sutarties priede Nr. 7 nustatytas nuomotojo kompensacijos dėl sutarties prieš terminą nutraukimo dydis. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Šalių nuomos sutartis buvo sudaryta devynerių metų ir dešimties mėnesių terminui. Nuomininko teisė vienašališkai nutraukti sutartį įtvirtinta sutarties 6.5 punkte. Sutartį prieš terminą atsakovas nutraukė ne remdamasis ieškovo esminiu sutarties pažeidimu ar sutarties 6.5 punkte įtvirtintais vienašališko sutarties nutraukimo pagrindais. Šalių sudaryta nuomos sutartis buvo terminuota, todėl jos nutraukimas ankščiau laiko laikytinas sutarties pažeidimu, kurį vertindamas, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovui vienašališkai nutraukus sutartį nebuvo vienašališko nuomos sutarties nutraukimo sąlygų, nesukeliančių sutarties 5.4 punkte ir priede Nr. 7 numatytų pasekmių.

59Pagal sutarties 5.4 punktą, nuomininkas, vienašališkai ankščiau termino nutraukęs nuomos sutartį, privalo atlyginti nuomotojui dalį jo negautų pajamų, kurių dydis nustatytas, atsižvelgiant į likusį nuomos laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, kad šalių sudarytos nuomos sutarties 5.4 punkte ir priede Nr. 7 nustatyta iš anksto sutarta minimalių ieškovo nuostolių suma, darytina išvada, kad savo esme sutarties 5.4 punktas laikytinas susitarimu dėl netesybų. Tokiu atveju pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog priteisia ieškovui iš atsakovo minimalius nuostolius, bet ne netesybas. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Sutartimi nustatyta netesybų suma laikoma iš anksto nustatytais kreditoriaus nuostoliais, todėl prievolės pažeidimo atveju skolininkas privalo sumokėti kreditoriui nustatytą netesybų sumą. Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška, todėl šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas. Vis dėlto, jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Teismas teisingai nurodė, kad minimalių nuostolių ieškovas neprivalo įrodinėti, nes jų dydis iš anksto nustatytas sutartyje, tačiau nevertindamas sutarties 5.4 punkto kaip susitarimo dėl netesybų, teismas nepagrįstai netaikė CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatų ir neatliko netesybų dydžio kontrolės funkcijos, nors privalėjo tirti ir vertinti, ar nėra CK 6.73 straipsnio 2 dalies taikymo pagrindų.

60Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra nurodyta, kad nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Netesybų mažinimas taip pat gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

61Sutarties priede Nr. 7 numatyta, kad nuomos sutartį nutraukus nuo 2012 m. lapkričio 6 d. iki 2013 m. lapkričio 5 d., atsakovas privalės ieškovui sumokėti kompensacijos dydį už 21 mėnesį. Ieškovas paskaičiavo, kad atsakovas privalo sumokėti ieškovui 241 535, 28 Lt. Tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo su sutarties priede Nr. 7 nustatyta kompensacijos suma nesutinka. Apeliantų manymu, tokia suma yra per didelė ir teismo turėtų būti mažintina. Teisiškai tinkamai nekvalifikavęs sutarties 5.4. punkto ir priedo Nr. 7 teismas neatskleidė bylos esmės dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo, kadangi netyrė ir nevertinto CK 6.73 straipsnio 2 dalies taikymui reikšmingų aplinkybių. Spręsdamas, ar nustatyta netesybų suma nėra per didelė, teismas turi atsižvelgti į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, atsakovo elgesį, įvertinti sutarties nutraukimo aplinkybes, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą. Ieškovas teigia, kad didelė kompensacijos suma nustatyta dėl patalpų pritaikymo atsakovo poreikiams, o tai pareikalavo papildomų investicijų, kurios pagal sutarties 2.2 punktą įskaitomos į nuomos mokestį. Spręsdamas dėl kompensacijos dydžio pagrįstumo, teismas privalo išsiaiškinti ieškovo poziciją dėl jo manymu atsakovo nuomos mokesčiu padengtos nuomojamų patalpų įrengimo kainos dalies, įvertinti atsakovo argumentus, kad dalis ieškovo nurodytos investicijų sumos negali būti priskirta atsakovo nuomojamų patalpų įrengimui, kadangi nėra susijusi su ginčo patalpų įrengimu, o kita patirtų išlaidų dalis laikytina patalpų pagerinimu, todėl sutarties nutraukimo atveju lieka nuomotojui ir jų atlyginti atsakovas neturi pagrindo.

62Nors šalims susitarus dėl netesybų jų dydis nėra įrodinėjamas, tačiau iškilus netesybų dydžio pagrįstumo klausimui, vienas iš kriterijų, kuriais vadovaujamasi sprendžiant ar netesybos nėra aiškiai per didelės, yra kreditoriaus patirtų nuostolių dydis. Teismų praktikoje nurodoma, kad sprendžiant dėl netesybų dydžio svarbu įvertinti ir kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, o netesybos mažinamos iki tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Dėl šių priežasčių teismas turi tirti ir aiškintis, kokio dydžio nuostolius dėl sutarties nutraukimo patyrė ieškovas. Minėta, kad netesybų dydžio tinkamumas kiekvienu konkrečiu atveju yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Taigi ieškovas turėtų įrodyti, kad nustatytas netesybų dydis atitinka protingumo kriterijus, o atsakovas, siekdamas nustatytų netesybų dydžio sumažinimo, turi įrodyti, kad netesybos yra per didelės. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl netesybų dydžio, turi įvertinti ir tai, kad atsakovas sutartį vykdė beveik šešerius metus, kad yra sumokėjęs daugiau nei 700 000 Lt nuomos mokesčio, kad apie sutarties nutraukimą ieškovas buvo informuotas prieš šešis mėnesius, taip pat nustatyti, kada ginčo patalpos buvo išnuomotos kitiems asmenims ir už kokią kainą, įvertinti patalpų įrengimo pobūdį, nustatyti ar patalpos buvo konkrečiai pritaikytos tik atsakovo poreikiams ar toks patalpų įrengimas tinkamas ir kitai administracinei veiklai vykdyti. Nurodytų aplinkybių teismas netyrė ir nevertino.

63CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu: neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, sutarties 5.4 punkte nustatytos sąlygos teisiškai nekvalifikavęs kaip netesybų ir nesprendęs dėl sutarties priede Nr. 7 nustatyto netesybų dydžio pagrįstumo, neatskleidė bylos esmės, nes neištyrė ir neįvertino aukščiau aptartų ieškovo pareikšto reikalavimo išnagrinėjimui reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių. Nors apeliacinės instancijos teismas yra ir fakto instancija, tačiau tokiu, kaip šis, atveju, dėl pirmiau nurodytų neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, dėl naujų įrodymų pareikalavimo ir ištyrimo, nėra tikslinga ieškovo reikalavimus nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, kadangi byla būtų nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teistumą ir pagrįstumą – bei apribotų šalių teisę į apeliaciją. Konstatuotas bylos esmės neatskleidimas vertinamas kaip esminis procesinės teisės normų pažeidimas. Dėl šių priežasčių egzistuoja pagrindas panaikinti skundžiamo teismo sprendimo dalį ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 326 str. 1 d. 4 p.).

64Trečiasis asmuo apeliuoja į tai, kad teismas neišnagrinėjo prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui iš atsakovo priteistos pinigų sumos, panaikinta ir ši bylos dalis grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti dėl panaikinto sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo. Šis klausimas turės būti sprendžiamas bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme.

65Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

66Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Namita“ ieškinys patenkintas iš dalies ir iš atsakovo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Namita“ priteista 241 535,28 Lt nuostolių, 6 170,88 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistų 247 706, 16 Lt nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. birželio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16 052 Lt bylinėjimosi išlaidų, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

67Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 241 535,28 Lt... 5. Ieškovas nurodė, kad 2007 metais atsakovui paskelbus konkursą, UAB... 6. Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti nuomos sutarties 4.2.3 ir 5.4... 7. Atsakovas nurodė, kad sutarties 4.2.3 punkto sąlyga prieštarauja skelbiamų... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 10. Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl nuomos sutarties prieštaravimo... 11. Iš dalies tenkindamas ieškovo ieškinį teismas pažymėjo, kad... 12. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 13. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo... 14. 1. Teismas netinkamai įvertino skelbiamų derybų pirkimo dokumentus. Pirkimo... 15. 2. Derybų dėl sutarties nutraukimo sąlygų nebuvo, o atsakovo tikrieji... 16. 3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas turėjo teisę pasirašyti... 17. 4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad sutarties nutraukimo pagrindinė... 18. 5. Teismas netinkamai vertino sutarties 6.1 punktą. Teismas turėjo nustatyti,... 19. 6. Nepagrįsta teismo išvada, kad sutarties 5.4 punktas ir sutarties priedas... 20. 7. Neteisinga teismo išvada, kad sutarties priede Nr. 7 nustatyta 247 706,16... 21. Trečiasis asmuo LR Teisingumo ministerija apeliaciniame skunde prašo... 22. 1. Teismas nevertino nuomininko išdėstytų argumentų ir aplinkybių,... 23. 2. Neteisingos teismo išvados, kad nuomos sutarties 5.4 punktas ir priedas Nr.... 24. 3. Teismas nevertino ginčijamų nuomos sutarties nuostatų teisėtumo,... 25. 4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nuomos sutarties 4.2.3 punktas numato,... 26. 5. Teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų... 27. 6. Padarydamas išvadą dėl minimalių nuostolių priteisimo teismas... 28. 7. Nuomos sutarties 5.4 punktas ir nuomos sutarties priedas Nr. 7 pagal savo... 29. 8. Sprendžiant dėl netesybų mažinimo, svarbu įvertinti nuomos sutarties... 30. 9. Bylos nagrinėjimo metu buvo teikiamas prašymas dėl teismo sprendimo... 31. Ieškovas su atsakovo ir trečiojo asmens apeliaciniais skundais nesutinka,... 32. 1. Sprendime yra išsamiai, teisingai ir teisėtai įvertintos visos bylai... 33. 2. Atsakovas kontroliavo visą nuomos sutarties sudarymo procesą –... 34. 3. Pirkimo dokumentuose patalpų atitikimas atsakovo poreikiams buvo pats... 35. 4. Nepagrįstas trečiojo asmens argumentas, kad A. I. privalėjo būti... 36. 5. Aplinkybė, kad nebuvo išnagrinėtas atsakovo prašymas dėl sprendimo... 37. 6. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai apie nuomotojo nesąžiningumą... 38. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 39. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 40. Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo ... 41. Trečiasis asmuo teigia, jog teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl... 42. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo šių argumentų priklauso bylos... 43. Absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis,... 44. Nenustačius CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios... 45. Byloje nustatyta, kad 2007 metais atsakovas paskelbė konkursą dėl patalpų,... 46. Dėl priešieškinio atmetimo ... 47. Apeliantų manymu, teismas nepagrįstai nepripažino nuomos sutarties sąlygų... 48. Nuomos sutarties 4.2.3 punkte nustatyta, kad nuomininkas įsipareigoja savo... 49. CK XXVIII skyriaus I skirsnyje įtvirtintos bendrosios nuomos teisinius... 50. Apeliantai teigia, kad nurodyti sutarties punktai prieštarauja Valstybės ir... 51. Aprašo 2 punkte numatyta, kad perkančioji organizacija, prieš priimdama... 52. Atsakovo parengtų nuomos paslaugų pirkimo dokumentų 7.8 punkte numatyta, kad... 53. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad sutarties 4.2.3 ir 5.4... 54. Atsakovas teigia, kad ginčijami sutarties punktai prieštarauja viešajam... 55. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 56. Dėl ieškinio tenkinimo... 57. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo vienašališko nuomos sutarties... 58. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tarp šalių kilusio ginčo... 59. Pagal sutarties 5.4 punktą, nuomininkas, vienašališkai ankščiau termino... 60. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba... 61. Sutarties priede Nr. 7 numatyta, kad nuomos sutartį nutraukus nuo 2012 m.... 62. Nors šalims susitarus dėl netesybų jų dydis nėra įrodinėjamas, tačiau... 63. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad apeliacinės instancijos... 64. Trečiasis asmuo apeliuoja į tai, kad teismas neišnagrinėjo prašymo dėl... 65. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 66. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo... 67. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą....