Byla 2-1690-516/2015
Dėl įpareigojimo išspręsti ginčą ikiteismine tvarka

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2822-450/2015 pagal ieškovės L. I. skundą atsakovui Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos (trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Anykščių šiluma“) dėl įpareigojimo išspręsti ginčą ikiteismine tvarka, ir

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovė L. I. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos (toliau – ir VEI) 2014-02-12 sprendimą Nr. 2R-524 ir įpareigoti VEI išnagrinėti pareiškėjos ieškinį šilumos tiekėjai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Anykščių šiluma“ dėl šilumos apskaitos pažeidimų, šilumos energijos tiekimo nutraukimo ir apmokėjimo už šilumos energiją ir karštą vandenį pažeidimų, išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – ir Energetikos įstatymas) 34 straipsnio 2 dalį. Ieškovė paaiškino, kad VEI 2014-02-21 procedūriniu sprendimu Nr. 2R-663 pranešė, kad 2014-02-12 sprendimu atsisakė nagrinėti L. I. 2014-02-10 skundą, nes VEI nėra įgaliota priimti sprendimo ginčo klausimu Energetikos įstatymo 34 straipsnio nustatyta išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, todėl pareiškėjos skundą išsiuntė Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (toliau – ir VKEKK).

4Ieškovė nurodė, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise jai priklauso butas Nr. 8. Ji kreipėsi į VEI, prašydama jos kompetencijos ribose išnagrinėti skundą dėl UAB „Anykščių šiluma“ įpareigojimo sutvarkyti šilumos ir karšto vandens apskaitą, įskaitant šilumos ir karšto vandens apskaitos sistemos su nuotolinio perdavimo funkcija metrologinę patikrą, nes nuotolinio perdavimo sistema nėra iki šiol patikrinta metrologiškai; atlikti ieškovei patiektos centralizuotos šilumos energijos ir karšto vandens sąskaitų perskaičiavimą nuo 2008 m. gegužės iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, iš mokėtinų sumų atimant šilumos energijos kiekį, priskirtą neapskaitytam ir (arba) neteisėtai apskaitytam karštam vandeniui paruošti, taip pat įvertinus ieškovės buto šildymo būdo pakeitimą ir šio buto skleidžiamą vietiniu būdu pagamintą šilumos energiją į bendro naudojimo patalpas, tuo įvykdant ieškovės prievolę proporcingai šildyti bendro naudojimo patalpas. Ieškovės įsitikinimu, atsakovas visus skundo reikalavimus nepagrįstai priskyrė prie šilumos energijos skirstymo (Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti ginčai dėl šilumos paskirstymo metodo), nors visi ieškovės reikalavimai yra susiję su energijos apskaitos ir apmokėjimo už energiją pažeidimais bei energijos tiekimo prietaisų (įskaitant skaitiklius) įrengimu, priežiūra ir eksploatacija, įskaitant metrologines patikras, o būtent VEI sprendžia eksploatacinio ir techninio pobūdžio klausimus, nagrinėdama ginčus tarp vartotojų ir energetikos įmonių. Ieškovė taip pat nurodė, kad VKEKK išnagrinėjo ieškovės skundo dalį dėl šilumos paskirstymo metodikos taikymo, priimdama 2013-03-10 sprendimą, kuris šiuo metu yra apskųstas Vilniaus apygardos teismui. Kitą ieškovės skundo dalį dėl apmokėjimo už šilumos energiją pažeidimų ir energijos apskaitos bei apskaitos prietaisų tinkamo įrengimo ir veikimo, tinkamo naudojimo, jų gedimų / sugadinimų privalėjo išnagrinėti VEI.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 13 d. nutartimi netenkino ieškovės L. I. skundo.

7Teismas nustatė, kad VEI sprendžia eksploatacinio ir techninio pobūdžio klausimus, nagrinėdama ginčus tarp vartotojų ir energetikos įmonių, ir jos kompetencijai priskirti apskaitos klausimai yra susiję su matavimo, energijos apskaitymo prietaisais, jų tinkamu įrengimu ir veikimu, tinkamu naudojimu, jų gedimais. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja savo skunde, pateiktame VEI, nekėlė klausimo dėl apskaitos prietaiso gedimo, sugadinimo ar netinkamo jo veikimo bei bendrovės reikalavimų apmokėti už patiektą energiją, apskaitytą sugedusiu, sugadintu ar neveikiančiu apskaitos prietaisu, todėl, teismo vertinimu, VEI teisingai pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 5 dalies 3 punktą nepriėmė pareiškimo. VEI procedūrinis sprendimas dėl atsisakymo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl šilumos kiekio paskirstymo yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas pastebėjo, kad VKEKK sprendime Nr. R2-743 išnagrinėjo ir įvertino šilumos paskirstymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimus, nurodytus pareiškėjos skunde. Teismas akcentavo, kad VKEKK pilna apimtimi išnagrinėjo pareiškėjos skundą, kurį VEI atsisakė nagrinėti skundžiamu sprendimu. Pareiškėjos keliami klausimai buvo išnagrinėti tos institucijos, kuriai yra pavesta spręsti šilumos paskirstymo ir kiekio bei kainos skaičiavimo klausimus. Todėl pareiškėjos reikalavimai įpareigoti dar vieną valstybės instituciją spręsti tuos pačius klausimus, kurie jau buvo išspręsti kitos valstybės institucijos priimtu administraciniu aktu, teismo įsitikinimu, yra nepagrįsti.

8Teismas be kita ko pažymėjo, kad kadangi VEI nepateikė duomenų, kada ieškovei buvo įteiktas 2014 m. vasario 12 d. sprendimas Nr. 2R-524, nėra pagrindo teigti, jog ieškovė praleido terminą sprendimui apskųsti.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10Ieškovė L. I. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti VEI 204-02-12 sprendimą Nr. 2R-524 bei įpareigoti VEI išnagrinėti ieškovės 2014-02-10 ieškinį (skundą) šilumos tiekėjai UAB „Anykščių šiluma“ dėl šilumos apskaitos pažeidimų, šilumos energijos tiekimo nutraukimo ir apmokėjimo už šilumos energiją bei karštą vandenį pažeidimų išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Ginčas dėl energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų nėra tapatus ginčui dėl šilumos energijos paskirstymo. Teismas nepagrįstai visus reikalavimus dėl energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų priskyrė reikalavimams dėl šilumos energijos skirstymo. Visi ieškovės reikalavimai, kuriuos prašė išnagrinėti VEI, buvo akivaizdžiai susiję su energijos apskaitos ir apmokėjimo už energiją pažeidimais bei energijos tiekimo prietaisų įrengimu, priežiūra ir eksploatacija, įskaitant metrologines patikras. Ieškovė ieškiniu būtent ir prašė VEI įpareigoti šilumos ir karšto vandens tiekėją perskaičiuoti mokėjimus už karštą vandenį pagal namo butuose esančių karšto vandens apskaitos prietaisų (skaitiklių) deklaruotus rodmenis, gyventojų butuose atlikti esančių karšto vandens skaitiklių su nuotoliniu duomenų perdavimu patikras.
  2. Ieškovės skundas, kuris buvo pateiktas VEI ir VKEKK, buvo pareikštas tiek dėl apmokėjimo už šilumos energiją pažeidimų ir energijos apskaitos (Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalis), tiek dėl šilumos paskirstymo metodikos taikymo (Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalis), ir ieškovė prašė, kad šios dvi institucijos išnagrinėtų skundą savo kompetencijos ribose. VKEKK išnagrinėjo skundo dalį dėl šilumos paskirstymo metodikos taikymo, priimdama 2013-03-10 sprendimą, kuris šiuo metu yra apskųstas Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2-3143-640/2015, tačiau iki šiol neišnagrinėtas, todėl teismas negalėjo remtis šia neišnagrinėta byla, tvirtindamas, kad VKEKK teisėtai ir pagrįstai išnagrinėjo ginčą tarp vartotojo ir energetikos įmonės dėl apmokėjimo už šilumos energiją pažeidimų ir energijos apskaitos, kuris, ieškovės įsitikinimu, patenka į Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies ginčus ir kurių VKEKK nagrinėti neturi teisės. Skundo dalį dėl apmokėjimo už šilumos energiją pažeidimų ir energijos apskaitos bei apskaitos prietaisų tinkamo įrengimo ir veikimo, tinkamo naudojimo, jų gedimų / sugadinimų privalėjo išnagrinėti VEI, tačiau tai padaryti atsisakė, nes netinkamai įvertino šalių ginčo teisinį santykį, nors įstatymas nenumato, kad šalių ginčo reikalavimas ir pagrindas privalo pažodžiui sutapti su Energetikos įstatymo 34 straipsnyje nurodytais ginčais tarp įmonių ir vartotojų.
  3. Atsakovas nepagrįstai remiasi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1581-392/2014, nes ši nutartis yra apskųsta ir dar neįsiteisėjusi. Teismas neatskleidė ginčo esmės, nenustatė tikrojo šalių ginčo teisinio santykio, nepagrįstai šalių ginčą priskyrė Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 daliai. Lietuvos apeliacinis teismas analogiškomis aplinkybėmis civilinėje byloje Nr. 2A-137-370/2015, paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, įpareigojantį VEI išnagrinėti vartotojų skundą dėl šilumos energijos apskaitos ir apmokėjimo už šilumos energiją pažeidimų.
  4. Teismo skundžiamame sprendime minimas UAB „Anykščių šiluma“ ieškinys ieškovei dėl tariamo įsiskolinimo už šilumos energiją nėra tapatus ieškovės ieškiniui ginče dėl šilumos energijos paskirstymo pažeidimų, apskaitos, šilumos tiekimo nutraukimo, apmokėjimo už šilumos energiją pažeidimų, nes šilumos tiekėjo ieškinys yra siauresnis.

11Atsakovas Valstybinė energetikos inspekcija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Atskirajame skunde išdėstyti jau teismui teiktų procesinių dokumentų argumentai. Apeliantė, prašydama panaikinti skundžiamą nutartį, nenurodo materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimų ar netesingo jų pritaikymo.
  2. Ieškovė VEI pateiktame skunde nekėlė klausimo dėl apskaitos prietaiso gedimo, sugadinimo, ar netinkamo jo veikimo, šilumos tiekėjos reikalavimų apmokėti už patiektą energiją, apskaitytą sugedusiu, sugadintu ar neveikiančiu apskaitos prietaisu.
  3. Ieškovės skunde nurodytus šilumos paskirstymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimus išnagrinėjo VKEKK, priimdama sprendimą Nr. R2-743. Ieškovės skunde keliami klausimai buvo išnagrinėti tos institucijos, kuriai yra pavesta spręsti šilumos paskirstymo ir kiekio bei kainos skaičiavimo klausimus.

12Trečiasis asmuo UAB „Anykščių šiluma“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad nesutinka su ieškovės reikalavimais atsakovui.

13IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

15Nagrinėjamoje byloje iškilo ginčas dėl VEI ir VKEKK kompetencijos atribojimo bei VEI 2014 m. vasario 12 d. procedūrinio sprendimo Nr. 2R-524, kuriuo VEI, kaip neturinti įgaliojimų nagrinėti ieškovės pareikštų reikalavimų, atsisakė nagrinėti L. I. skundą atsakovui UAB „Anykščių šiluma“ išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, ir perdavė skundą nagrinėti VKEKK, pagrįstumo.

16Pagal Energetikos įstatymo 9 straipsnio 1 dalį VEI teisės aktų nustatyta tvarka atlieka valstybinę energetikos kontrolę. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 1-63 patvirtintų Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 2 punkte nustatyta, kad VEI veiklos paskirtis – vykdyti valstybinę energetikos kontrolę, neatsižvelgiant į nuosavybės valdymo formą, siekiant užtikrinti patikimą, efektyvią ir saugią energijos išteklių ir energijos gamybą, tiekimą ir vartojimą bei kontroliuoti valstybės ir rezervines energijos išteklių atsargas. Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad VEI išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo. Iš esmės tokia pati nuostata išdėstyta ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte, o taip pat Nuostatų 10.12 punkte. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, susijusią su VEI kompetencijos nustatymu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad VEI sprendžia eksploatacinio ir techninio pobūdžio klausimus, nagrinėdama ginčus tarp energetikos įmonių ir vartotojų, savo ruožtu, kaip teisingai pastebėta VEI procesiniuose dokumentuose, VEI kompetencijai priskirti spręsti apskaitos klausimai, taip pat turi būti susiję su matavimo, energijos apskaitymo prietaisais, jų tinkamu veikimu, naudojimu, gedimais ir pan., tačiau VEI neperskaičiuoja už energiją apskaičiuotų mokesčių ir negali duoti tokių nurodymų kitiems subjektams.

17Tuo tarpu, remiantis Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalimi, VKEKK išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo.

18Pagal byloje esančią medžiagą nustatyta, kad ieškovė L. I. 2014 m. sausio 31 d. pateikė vieną bendrą ieškinį (skundą) tiek VKEKK, tiek VEI, kuriame abiem institucijoms (VEI ir VKEKK) jų kompetencijos ribose pateikė prašymus: 1) pripažinti, kad atsakovas UAB „Anykščių šiluma“ ginčo laikotarpiu nebuvo sutvarkęs šilumos ir karšto vandens apskaitos; 2) įpareigoti atsakovą sutvarkyti šilumos ir karšto vandens apskaitą; 3) įpareigoti atsakovą atlikti ieškovei patiektos centralizuotos šilumos energijos ir karšto vandens perskaičiavimą nuo 2008 m. gegužės iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, iš mokėtinų sumų atimant šilumos energijos kiekį, priskirtą neapskaitytam ir (arba) neteisėtai apskaitytam karštam vandeniui paruošti; 4) įpareigoti perskaičiuoti mokėjimus už šilumą nuo 2008 m. birželio pagal tinkamiausią šilumos paskirstymo metodą (šilumos auditą), įvertinant autonominiu būdu ieškovės šildomą butą, į kurį nėra tiekiama centralizuota šiluma, ir kuris į bendro naudojimo patalpas atiduoda daugiau autonominiu būdu paruoštos šilumos, nei gauna centralizuotos šilumos iš centralizuotai nešildomų bendro naudojimo patalpų, kurios šilumą gauna tik iš butų, šildomų vietiniu ir centralizuotu būdu.

19VKEKK 2014 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. R2-743, išnagrinėjusi ieškovės 2014 m. sausio 31 d. skundą (ieškinį) dėl šilumos paskirstymo metodų taikymo ir šilumos paskirstymo pastate nuo 2008 m. birželio mėnesio iki 2014 m. vasario mėnesio bei dėl su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartoto šilumos kiekio priskyrimo apmokėti ieškovei laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės mėn. iki 2014 m. vasario mėn., padarė išvadą, kad ieškovės skunde nurodyti reikalavimai dėl šilumos perskirstymo ir mokėjimų perskaičiavimo atmestini. Be kita ko, VKEKK atkreipė ieškovės dėmesį, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovei nuosavybės teise priklausantis butas yra teisėtai atjungtas nuo pastato karšto vandens tiekimo sistemos, pareiškėjai nagrinėjamu laikotarpiu ir iki šiol nėra skaičiuojami mokesčiai už karšto vandens temperatūros palaikymą, todėl jai nėra priskiriamas ir su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis, taigi aplinkybė dėl karšto vandens apskaitos sutvarkymo pareiškėjos atžvilgiu neturi jokios reikšmės.

20Ieškovė apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad ieškinyje formuluojami reikalavimai neprivalo pažodžiui atitikti Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nurodytą VEI kompetenciją, tačiau tiek pareiškiant ieškinį teismui, tiek kreipiantis į kompetentingą instituciją dėl ginčo išnagrinėjimo ikiteismine tvarka, ieškinio dalykas (ieškovo materialusis teisinis reikalavimas, reiškiamas atsakovui) bei ieškinio faktinis pagrindas (aplinkybės, kuriomis šis reikalavimas yra grindžiamas), turi būti suformuluoti taip, kad tiek ginčą nagrinėjančiam teismui ar ikiteisminei institucijai, tiek pačiam atsakovui būtų aišku, kokio materialaus rezultato siekiama pareikštu ieškiniu (t.y. kokia konkreti ieškovo pažeista ar ginčijama teisė ar teisėtas interesas turėtų būti apginta teismo ar ikiteisminės ginčo institucijos sprendimu ir – kokiu konkrečiai būdu) bei kokiais argumentais ir įrodymais grindžiamas teisės pažeidimas. Tuo atveju, kai į skirtingas ikiteisminio ginčo nagrinėjimo institucijas kreipiamasi vienu procesiniu dokumentu (šiuo atveju – ieškiniu, reiškiamu atsakovui UAB ,,Anykščių šiluma“), iš jo turinio turėtų būti aišku, į kurią ikiteisminę ginčų nagrinėjimo instituciją dėl kurio ieškovės reikalavimo išnagrinėjimo ji kreipiasi. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės 2014 m. sausio 31 d. skundo VKEKK ir VEI reikalavimus (dalyką) bei turinį (faktinį ir teisinį pagrindą), VKEKK 2014 m. kovo 10 d. sprendimo turinį, taip pat VEI bei VKEKK kompetenciją reguliuojančius teisės aktus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad VKEKK faktiškai pilna apimtimi ir savo kompetencijos ribose išnagrinėjo pareiškėjos skundą, o šiuo metu nagrinėjamoje byloje ieškovė, nesutikdama su VKEKK sprendime išdėstytais argumentais ir neteisingai interpretuodama VEI bei VKEKK nustatytos kompetencijos ribas, siekia, kad jos skundą išnagrinėtų dar viena valstybės institucija ir priimtų VKEKK sprendimui priešingą išvadą. Nors, ieškovės nuomone, tiek VEI, tiek pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visus ieškovės skunde nurodytus reikalavimus priskyrė prie šilumos energijos paskirstymo, kai dalis klausimų, ieškovės įsitikinimu, susijusi su Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje numatyta energijos apskaita ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimais, iš ieškovės procesinių dokumentų turinio akivaizdu, jog abiems institucijoms pareikšti reikalavimai yra visiškai identiški, o visa ginčo esmė susijusi su šilumos kiekio paskirstymu ir jos tinkamu išdalijimu gyventojams / patalpų savininkams (įvertinant vietiniu būdu ieškovės bute pagamintą ir į namo bendrojo naudojimo patalpas atiduotą šilumos kiekį bei tai, kad ieškovė nevartoja centralizuoto karšto vandens apskritai (butas atjungtas nuo karšto vandens tiekimo sistemos), todėl, jos nuomone, neprivalo apmokėti šilumos energiją, suvartotą paruošti neapskaitytam ar apskaitytam metrologiškai nepatikrintais skaitikliais karštam vandeniui, kurį suvartojo kiti ieškovės namo bendraturčiai), o šis klausimas, remiantis nustatytu teisiniu reguliavimu, priklauso VKEKK kompetencijai. Savo ruožtu ieškovės prašymas perskaičiuoti mokėjimus už karštą vandenį, atlikti kitų gyventojų butų karšto vandens skaitiklių metrologines patikras, iš tikrųjų yra išvestinis ir, kaip matyti iš jos skundo turinio, susijęs su, ieškovės nuomone, netinkamu ir neteisėtu šilumos energijos, skirtos neapskaitytam karštam vandeniui paruošti, paskirstymu ir ieškovei, nors VKEKK savo sprendime aiškiai nurodė, jog pareiškėjai nagrinėjamu ginčo laikotarpiu ir iki šiol nėra skaičiuojami mokesčiai už karšto vandens temperatūros palaikymą, taigi jai nėra priskiriamas ir su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pati savaime aplinkybė dėl karšto vandens apskaitos sutvarkymo pastate (be kita ko ir skaitiklių metrologinės patikros) faktiškai nėra susijusi su ieškovės teisėmis ir teisėtais interesais ir neturi teisinės reikšmės ieškovės atžvilgiu. Apeliantė, remdamasi šiomis aplinkybėmis nepagrįstai bando įrodyti, kad jos ir UAB „Anykščių šiluma“ ginčas faktiškai susijęs ir su techninio bei eksploatacinio pobūdžio klausimais, priskirtinais VEI kompetencijai, tokiu būdu dirbtinai siekdama jos skundo pakartotinio išnagrinėjimo ikiteismine tvarka kitoje valstybės institucijoje (VEI), nors dėl visų su ieškove susijusių ir jos teisėms bei teisėtiems interesams galinčių turėti įtakos aplinkybių ir reikalavimų išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka pasisakė VKEKK.

21Skirtingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas išvadą, kad VKEKK išnagrinėjo visus ieškovės reikalavimus, o VEI pagrįstai atsisakė nagrinėti ieškovės skundą, padarė remdamasis ne dar neįsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3143-640/2015, kurioje sprendžiamas pirmiau minėto VKEKK sprendimo pagrįstumas, bet, kaip matyti iš nutarties turinio, atsižvelgdamas į nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reguliavimą bei byloje esančią medžiagą. Teismas tik paminėjo, kad dėl VKEKK sprendimo Nr. R2-743 pagrįstumo iš esmės yra nagrinėjama kita byla, kurioje bus išspręstas klausimas ar ieškovės reikalavimai dėl šilumos perskirstymo ir perskaičiavimo buvo atmesti pagrįstai.

22Pastebėtina ir tai, kad, priešingai nei teigia apeliantė, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1581-392/2014, kuria rėmėsi atsakovas, jau yra įsiteisėjusi nuo 2014 m. spalio 16 d. Be to, net ir tuo atveju, jeigu minėta nutartis nebūtų įsiteisėjusi, ši aplinkybė niekaip nepaneigtų šiuo metu nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas nesiremia šia byla kaip privalomu precedentu nutartyje. Taigi apeliantės skunde nurodytas argumentas neturi jokios įtakos šios bylos teisiniam rezultatui.

23Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju negalima remtis ieškovės skunde akcentuota Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-137-370/2015 priimta nutartimi, kadangi pirmiau nurodytos bylos aplinkybės nėra tapačios šiuo metu nagrinėjamoje byloje esančioms aplinkybėms. Ieškovės nurodomoje byloje, įvertinus tos bylos ieškovų skundų reikalavimus bei turinį, buvo konstatuota, kad prašymas apskaičiuoti mokesčius yra tik išvestinis, o esminis ginčo klausimas susijęs su apskaitos prietaisų (nuotolinio duomenų perdavimo) eksploatacija. Be to, minėtoje byloje nebuvo sprendžiamas netinkamo šilumos metodo taikymo ir šilumos paskirstymo klausimas, susijęs su aplinkybe, kad pareiškėjas (vienas iš namo gyventojų) yra teisėtai atsijungęs nuo šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos. Apeliantės nurodomoje byloje visų pirma buvo sprendžiamas VEI ir Lietuvos metrologijos inspekcijos, o ne VE ir VKEKK, kompetencijos atribojimo klausimas, be to, minėtoje byloje padarytos papildomos išvados – kad šilumos tiekėjo apskaičiuotų mokesčių perskaičiavimo klausimų nagrinėjimas yra Komisijos prerogatyva – tik dar kartą patvirtina pirmosios instancijos teismo priimtos ir šiuo metu ieškovės skundžiamos nutarties pagrįstumą.

24Skundžiamos nutarties teisingumo nepaneigia ir apeliantės nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2A-973/2014, kadangi joje buvo sprendžiamas klausimas dėl VEI kompetencijos nagrinėti ginčą dėl atsijungimo nuo šildymo sistemos teisėtumo ir būtent šios aplinkybės kontekste buvo suformuluotos teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės, kurios gali būti taikomos tik iš esmės tapačiose bylose.

25Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (o taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo, žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61 ir kt.) praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.) Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytomis išvadomis, o kiti ieškovės L. I. skundo argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, teisingam bylos išnagrinėjimui, skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui teisiškai nėra reikšmingi. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, be kita ko ir į tai, jog apeliaciniame skunde ieškovė iš esmės išdėstė visus tuos pačius argumentus, kurie jau buvo nurodyti ankstesniuose procesiniuose dokumentuose, teisėjų kolegija plačiau dėl jų nebepasisako.

26Remdamasi išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių ginčo santykį, atskleidė ginčo esmę, teisingai taikė nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reguliavimą, todėl ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.

27Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

28Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Ieškovė L. I. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės... 4. Ieškovė nurodė, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninės... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 13 d. nutartimi netenkino ieškovės L.... 7. Teismas nustatė, kad VEI sprendžia eksploatacinio ir techninio pobūdžio... 8. Teismas be kita ko pažymėjo, kad kadangi VEI nepateikė duomenų, kada... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 10. Ieškovė L. I. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 11. Atsakovas Valstybinė energetikos inspekcija atsiliepime į atskirąjį skundą... 12. Trečiasis asmuo UAB „Anykščių šiluma“ atsiliepime į atskirąjį... 13. IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 15. Nagrinėjamoje byloje iškilo ginčas dėl VEI ir VKEKK kompetencijos... 16. Pagal Energetikos įstatymo 9 straipsnio 1 dalį VEI teisės aktų nustatyta... 17. Tuo tarpu, remiantis Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalimi, VKEKK... 18. Pagal byloje esančią medžiagą nustatyta, kad ieškovė L. I. 2014 m. sausio... 19. VKEKK 2014 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. R2-743, išnagrinėjusi ieškovės 2014... 20. Ieškovė apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad ieškinyje formuluojami... 21. Skirtingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas išvadą, kad... 22. Pastebėtina ir tai, kad, priešingai nei teigia apeliantė, Vilniaus apygardos... 23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu... 24. Skundžiamos nutarties teisingumo nepaneigia ir apeliantės nurodoma Lietuvos... 25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (o taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo,... 26. Remdamasi išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės... 27. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 28. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą....