Byla 2-276-901/2016

1Šiaulių apylinkės teismo teisėja Laura Spalvienė, sekretoriaujant Virginijai Matiušovienei, dalyvaujant ieškovo AB „Šiaulių energija“ atstovui teisininkui A. M., atsakovui A. B., atsakovų atstovui Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos vadovui P. M.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Šiaulių energija“ ieškinį atsakovams A. B. ir R. B. dėl skolos priteisimo, taip pat pagal atsakovų A. B. ir R. B. priešieškinį ieškovui AB „Šiaulių energija“ dėl sutarties pripažinimo nutraukta ir įpareigojimo atlikti šilumos ir karšto vandens paskirstymo perskaičiavimą, institucijos teikiančios išvadą - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba,

Nustatė

3ieškovas AB „Šiaulių energija“ ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų A. B. ir R. B. 4183,98 Eur skolos, 149,20 Eur delspinigių ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo atstovas paaiškino, kad AB „Šiaulių energija“ centralizuotai tiekia šilumos energiją bei karštą vandenį į daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį ( - ). Butas, esantis ( - ), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovams. Su atsakovais nėra sudaryta rašytinė šilumos pirkimo pardavimo sutartis, tačiau sutartiniai prievoliniai santykiai yra atsiradę šilumos prietaisų prijungimo prie centralizuotos šildymo sistemos pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.384 str.). Atsakovai už laikotarpį nuo 2011-07-01 iki 2015-08-31 yra skolingi AB „Šiaulių energija“ 4183,98 Eur už patalpų šildymą ir karštą vandenį.

4Atsakovai A. B. ir R. B. su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti, reiškia priešieškininius reikalavimus (III t. 1-48 b.l.), prašydami teismo pripažinti atsakovų buto šilumos ir karšto vandens tiekimo ir vartojimo sutartį nutraukta nuo atsakovų buto šildymo ir karšto vandens ruošimo būdo pakeitimo įteisinimo; nuo atsakovų buto šildymo ir karšto vandens ruošimo būdo pakeitimo įteisinimo: 1) dėl neteisėtos šilumos ir karšto vandens apskaitos įpareigoti ieškovą atlikti atsakovų atžvilgiu atsakovams patiektos centralizuotos šilumos energijos ir karšto vandens perskaičiavimą, iš mokėtinų sumų atimant šilumos energijos kiekį, priskirtą neapskaitytam ir (arba) neteisėtai apskaitytam karštam vandeniui paruošti, 2) dėl neteisėtos karšto vandens temperatūros mokesčio taikymo atsakovams įpareigoti ieškovą atsakovų atžvilgiu perskaičiuoti mokėjimus už šilumą karšto vandens temperatūros palaikymui; 3) dėl neteisėto šilumos energijos paskirstymo atsakovų name įpareigoti ieškovą atsakovų atžvilgiu perskaičiuoti mokėjimus už atsakovų butui priskirtą šilumos energiją pagal 5 metodą arba 10 metodą, atsakovų buto šildymui nepriskiriant jokios centralizuotos šilumos energijos; 4) dėl neteisėto šilumos energijos paskirstymo atsakovų name įpareigoti ieškovą atsakovų atžvilgiu perskaičiuoti mokėjimus už atsakovams priskirtą bendro naudojimo patalpų šildymui suvartotą šilumos energiją pagal 5 metodą arba 10 metodą, į paskirstymą įtraukiant visas name esančias kitos paskirties asmeninio naudojimo patalpas.

5Institucija teikianti išvadą Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2016-02-12 išvadoje nurodė, kad atsakovas privalo mokėti mokesčius už šilumos kiekį bendrosioms reikmėms taip pat kaip ir kiti gyvenamo namo ( - ), bendraturčiai, todėl mokesčiai už šilumą bendrosioms reikmėms atsakovui skaičiuojami pagrįstai. Daugiabučiuose ( - ), šildymo ir karšto vandens tiekimo sistema yra bendra, o suvartotas šilumos kiekis apskaitomas vienu įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu. Minėtuose daugiabučiuose nuo 2005-12-01 yra skirstomas vadovaujantis Šilumos paskirstymo metodu Nr. 4, patvirtintu Komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19 (toliau Metodas Nr. 4), ir Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5, patvirtintu Komisijos 2005-07-22 nutarimu Nr. O3-41 (toliau Metodas Nr. 5), nes daugiabučiame ( - ) nuo 1994 m. yra nuo centralizuotos šildymo sistemos atjungtų butų (patalpų). Minėtuose pastatuose yra dvi laiptinės, todėl vadovaujantis Metodo Nr. 5 3.1 punktu yra taikomas 0,18 šilumos kiekio dalies vartotojų bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskyrimo koeficientas. Atsakovui priklausančiame bute yra įrengti cirkuliaciniai stovai virtuvėje ir vonioje bei įrengtas vonios šildytuvas. Šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti nepriklauso nuo bute suvartoto karšto vandens kiekio, nes karšto vandens temperatūros palaikymas yra atskira paslauga, kuri yra teikiama nenutrūkstamai visus metus, tiek šildymo, tiek ne šildymo sezono metu, todėl faktas, kad karštas vanduo bute nėra vartojamas, neturi jokios reikšmės ir nepanaikina atsakovo pareigos mokėti mokestį už karšto vandens temperatūros palaikymą, už kurį atsakovas turi pareigą mokėti. Dėl su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartoto šilumos kiekio priskyrimo apmokėti, nurodė, kad karšto vandens tiekėjas turi teisę paskirstyti su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotą šilumos kiekį pastate, jei esant sudarytai galimybei Pastato butuose įrengė jam nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius. Pažymėjo, jog ieškovas šią teisę įgijo nuo 2012-10-01, kai sutvarkė karšto vandens apskaitą Pastate. Be to tiek teisės aktai, tiek teisminė praktika įtvirtina visų pastato gyventojų (gyventojų, kurių butai šildomi centralizuotai, taip pat gyventojų, šildančių butus vietiniu būdu) pareigą mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą. Pastate suvartota šiluma negali būti paskirstyta jokiais kitais būdais nei nurodyta Komisijos tipiniuose šilumos paskirstymo metoduose arba vartotojų su Komisija suderintuose ir Komisijos patvirtintuose šilumos paskirstymo metoduose (Šilumos ūkio įstatymo 12 str.). Prašė byla nagrinėti Komisijos atstovui nedalyvaujant.

6Institucija teikianti išvadą Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2016-02-22 išvadoje nurodė, kad šioje byloje nei ieškovas, nei atsakovai nekelia klausimo dėl šilumos ir karšto vandens prietaisų rodmenų ar šių prietaisų gedimų. Lietuvos apeliacinio teismo 2015-12-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1690-516/2015 konstatuota, kad ši inspekcija sprendžia eksploatacinio ir techninio pobūdžio klausimus, nagrinėdama ginčus tarp energetikos įmonių ir vartotojų. Ši institucija neperskaičiuoja už energiją apskaičiuotų mokesčių ir negali duoti tokių nurodymų kitiems subjektams. Atsakovų keliamas klausimas, ar esant nesutvarkytai šilumos ir karšto vandens apskaitai AB „Šiaulių energija“ turi teisę priskirti atitinkamą šilumos ar karšto vandens kiekį atsakovams yra Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos klausimas (LR energetikos įstatymo 34 str. 4 d. 2 p.). Pastato (ar jo dalies) šildymo būdo pakeitimas, atjungiant atitinkamus šilumos įrenginius nuo šilumos perdavimo tinklų ar daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos, tiek, kiek tai susiję su atitinkamai statinio projektavimu, statybą leidžiančio dokumento išdavimu bei atitinkamų statybos darbų užbaigimu, patenka į Statybos įstatymo bei jį įgyvendinančių teisės aktų reguliavimo sritį. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija tikrina, ar statybos dalyvių veiksmai atitinka statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, taip pat konstatuoja, ar šildymo sistemų atjungimas yra teisėtas. Prašo bylą nagrinėti šios institucijos atstovui nedalyvaujant ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.

7Institucija teikianti išvadą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2016-04-11 išvadoje, kurią palaikė atvykęs šios institucijos atstovas, nurodė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012-02-27 sprendimu bei Šiaulių apygardos teismas 2013-05-30 nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-6-194/2013) konstatuota, kad statytojas A. B. radiatorius savo bute atjungė nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką. Buto šildymo būdo pakeitimas A. B. 2010-10-05 yra deklaruotas surašant deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą ir ją pateikiant Registrui centrui, tuo tarpu įteisinimas pašalinant neteisėtų statybos darbų padarinius yra vykdomas tik tuomet, kai yra surašytas savavališkos statybos aktas. Pagal statytojo deklaracijos pildymo metu galiojusio statybos techninio reglamento (toliau STR) 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 8 punkto nuostatas statybos užbaigimo aktas yra šiame reglamente nustatyta tvarka sudarytos statybos užbaigimo komisijos surašytas dokumentas, patvirtinantis, kad statinys pastatytas, rekonstruotas ar daugiabutis namas ar visuomeninės paskirties pastatas atnaujintas (modernizuotas) pagal statinio projekto sprendinius. Deklaracija apie statybos užbaigimą - statytojo (užsakovo, savininko, valdytojo) ir kitų statybos dalyvių pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. Abu minėti dokumentai (tiek statybos užbaigimo aktas, tiek deklaracija apie statybos užbaigimą) vadovaujantis minėto STR 44 punktu yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre, tačiau atsakovo pateikta 2010-10-05 deklaracija apie statybos užbaigimą nėra statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas.

8Institucija teikianti išvadą Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2016-04-04 išvadoje, kurią palaikė atvykusios šios institucijos atstovės, taip pat 2016-06-20 atsiliepime nurodė, kad Tarnyba nagrinėja buitinių vartotojų skundus dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarčių ir naujų buitinių vartotojų įrenginių prijungimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo bei buitinių vartotojų skundus dėl energijos tiekėjų nesąžiningos komercinės veiklos. Nagrinėjamu atveju bylos šalys nėra sudariusios rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, šalis sieja šilumos energijos tiekimo-vartojimo santykiai, atsiradę iš konkliudentinių veiksmų. CK 6.2284 str. nuostatos taikomos tik rašytinėms vartojimo sutarčių sąlygoms. Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui (Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d.). Daliai vartotojų atsijungus nuo centralizuoto šildymo sistemos, Paskirstymo metodas papildomas metodu, leidžiančiu apskaičiuoti šilumos dalį, suvartotą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Iki vartotojo apsisprendimo ir paskirstymo metodo pasirinkimo ir sutarties pasirašymo taikoma galiojanti paskirstymo tvarka. Buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas LR statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). Kai rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys. Šių butų ir kitų patalpų savininkai energetikos ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (ar) karšto vandens dalį (Šilumos ūkio įstatymo 29 str. 3 d.).

9Ieškinys tenkintinas, priešieškinys netenkintinas.

10Iš bylos medžiagos nustatyta, kad AB „Šiaulių energija“ centralizuotai tiekia šilumos energiją bei karštą vandenį į daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį ( - ). Butas su rūsiu, u/n ( - ), esantis ( - ), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovams A. B. ir R. B. (I t. 12-13 b.l.). Su atsakovais nėra sudaryta rašytinė šilumos pirkimo pardavimo sutartis, tačiau sutartiniai prievoliniai santykiai yra atsiradę šilumos prietaisų prijungimo prie centralizuotos šildymo sistemos pagrindu (CK 6.384 str.).

11Byloje kilo ginčas dėl atsakovų atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos teisėtumo, ar galima vadovautis įsiteisėjusiais sprendimais tarp tų pačių šalių ir remtis tose bylose nustatytais faktais, ar toks atsijungimas atsakovų buvo vėliau įteisintas, ar ginčo šalių sutartį galima laikyti nutraukta, taip pat dėl atsakovų pareigos mokėti ieškovui ieškinyje nurodytą skolą už suteiktas paslaugas, dėl skolos ir delspinigių paskaičiavimo pagrįstumo ir teisingumo.

12Ieškovas už buto ir bendro naudojimo patalpų šildymą, karštą vandenį ir techninį aptarnavimą ieškiniu už laikotarpį nuo 2011-07-01 iki 2015-08-31 prašo priteisti solidariai iš atsakovų 4183,98 Eur skolos ir 149,20 Eur delspinigių už paskutinis šešis mėnesius iki kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos (I t. 7-9 b.l., IV t. 35-39 b.l.). Ieškovo atstovo teigimu atsakovai yra neteisėtai atsijungę nuo centrinės šildymo sistemos, ką patvirtino Šiaulių apygardos teismas 2013-05-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-6-194/2013 išnagrinėjęs AB „Šiaulių energija“ ir A. B. apeliacinius skundus analogiškoje byloje dėl anksčiau už tą patį butą susidariusios skolos (laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2011-06-30). 2010-10-05 atsakovo deklaracijos apie statybos užbaigimą negalima laikyti atsijungimą nuo šildymo ir karšto vandens sistemos įteisinančiu dokumentu. Kitų dokumentų, pagrindžiančių atsijungimo įteisinimą teismui nepateikta. Ieškovo atstovo teigimu atsakovams neteisėtai atsijungus šilumos energija paskaičiuota vadovaujantis 4 ir 5 metodais. Atsakovai, piktnaudžiaudami savo kaip vartotojų teise, neteisėtai atsijungę, ne tik nemoka mokesčių šilumos ir karšto vandens tiekėjui, bet ir išbalansuoja gyvenamojo namo, esančio ( - ), šildymo sistemą, kuri yra bendra su kartu sublokuotu gyvenamu namu, esančiu ( - ), nepatogumų patiria ir gretimų atsakovų butui gyventojai.

13Atsakovai nesutinka mokėti skolos ir delspinigių. Atsakovų atstovas nurodo, kad ieškovas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovai neteisėtai pakeitė buto šildymo būdą, byloje pritaikydamas negaliojančius teisės aktus, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-10-31 sprendimu administracinėje byloje Nr. I858-13/2014 panaikino LR energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 104-112, 114, 115, 117-124 punktus kaip prieštaraujančius konstituciniam teisinės valstybės principui. Teismas negali vadovautis ir ankstesniais teismų sprendimais, tame tarpe ir Šiaulių apygardos teismo 2013-05-30 nutartimi, kurios pagrįstos minėtomis taisyklėmis, be to, yra kitas skolos laikotarpis atsakovų butui. Atsakovas atjungė butą, esantį ( - ), nuo centralizuoto šildymo ir ieškovo tiekiamos energijos nevartojo nuo 2010 metų, o 2010 m. spalį užpildė deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą, formalizuodamas šildymo būdo pakeitimą ir buto šildymo sutarties nutraukimą, kaip numato LR Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnis, taip pat LR Statybos įstatymas. Vartotojas turi pareigą apmokėti už gautą prekę ar paslaugą. Kadangi vartojimas buvo nutrauktas, tai iš buvusio abonento negali būti išieškomas mokestis už nesuvartotą šilumos energiją. Tai prieštarautų Vartotojų teisių gynimo įstatymo 2 straipsnyje numatytai vartotojo teisei pirkti prekes ar paslaugas savo nuožiūra, šiame įstatyme įtvirtintai įstatymo leidėjo valiai, kad yra apmokama už parduotą prekę ar paslaugą. Atsakovas tinkamai ir teisėtai 2010 m. spalį pakeitė savo buto šildymo būdą pagal darbų atlikimo metu galiojusius teisės aktus, kartu teisėtai nutraukdamas šilumos vartojimo sutartį konkliudentiniais ir Šilumos ūkio įstatymo 29 str. 3 d. pagrindais nuo šilumą vartojančių įrenginių atjungimo ir deklaracijos apie statybos darbų užbaigimą momento. Šiuo metu galiojantys teisės aktai, kurie dar negaliojo 2010 m. spalį (darbų atlikimo ir jų deklaravimo), taip pat teisės aktai, kurie jau nebegaliojo nuo 2010 m. spalio (darbų atlikimo ir jų deklaravimo), netaikytini atsakovui, nes teisės aktai atgal negalioja. Atsakovas neprivalo apmokėti karšto vandens temperatūros palaikymo mokesčio, nes atsakovo bute apskritai nėra tiekiamas centralizuotai ruošiamas karštas vanduo, todėl atsakovas negavo ir negalėjo gauti karšto vandens temperatūros palaikymo paslaugos. Šioje situacijoje karšto vandens temperatūros palaikymo paslaugos vartotojais yra laikytini tik atsakovo kaimynai, kurių butuose naudojami karšto vandens ir šilumos energijos vartojimo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų. Už šiomis sistemomis tiekiamos centralizuotos šilumos energijos sąnaudas privalo sumokėti tik šios centralizuotos šilumos ir karšto vandens vartotojai pagal prievolių teisės normas, o ne visi namo bendraturčiai pagal daiktinės teisės normas, nes karštas vanduo nėra vartojamas atsakovo bute.

14CK 6.390 straipsnio 1 dalimi nustatyta, jog abonentas, kai pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį jis yra fizinis asmuo-vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai apie tai pranešdamas energijos tiekimo įmonei, jeigu yra visiškai sumokėjęs už sunaudotą energiją. Daugiabučiame name gyvenantis vartotojas šią teisę gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams. Tai reiškia, kad draudžiama įgyvendinti civilines teise tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teisę ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1. 137 str. 3 d.).

15Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų LR energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 (toliau Taisyklės) 29.2.4 punkte yra nustatyta, kad jeigu dalis patalpų atjungta nuo centralizuotos šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietuoju kuru ar kt.), taikomas Metodas Nr. 4 kartu su Metodu Nr. 5, leidžiančiu apskaičiuoti šilumos dalį, suvartotą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Tas konstatuota ne tik minėtuose teismų sprendimuose, bet ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014-03-05 išvadoje, išnagrinėjus išankstine tvarka A. B. skundą dėl šilumos kiekio priskyrimo pastate Tilžės g. 166-5, Šiauliuose, laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2014 m. vasario mėn. (I t. 20-29 b.l.). Pareiškėjas skunde, o vėliau ir ieškinyje Vilniaus apygardos teismui (prijungta civilinė byla Nr. 2-343-431/2015) nurodė, kad AB „Šiaulių energija“ šilumos paskirstymą pastate ( - ), vykdė pažeisdama teisės aktų reikalavimus, neteisėtai skaičiavo mokesčius už A. B. priklausančio buto Nr. 5 šildymą, bendrojo naudojimo patalpų šildymą, karšto vandens temperatūros palaikymą, nepagrįstai atsisakė perskaičiuoti mokesčius. A. B. taip pat prašė pripažinti, kad AB „Šiaulių energija“ ginčo laikotarpiu nebuvo sutvarkiusi minėto pastato šilumos ir karšto vandens apskaitos, pripažinti, kad ieškovas teisėtai pakeitė buto šildymo ir karšto vandens ruošimo būdą, perskaičiuoti šilumos paskirstymą ieškovo name nuo 2008-05-01, mokėjimus už šilumą nuo 2010 m. spalio pagal tinkamiausią šilumos paskirstymo metodą ir perskaičiuoti mokėjimus už šilumą karšto vandens temperatūros palaikymui nuo 2011-06-30. Taigi iš esmės dėl tokių analogiškų reikalavimų pasisakyta minėtoje Vilniaus apygardos teismo byloje, kur reikalavimus atsakovai šioje nagrinėjamoje Šiaulių apylinkės teismo byloje priešieškinyje papildė tik nurodydami, kad AB „Šiaulių energija“ perskaičiavimai turėtų būti atlikti nuo atsakovų buto šildymo ir karšto vandens ruošimo būdo pakeitimo įteisinimo.

16Tiek Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atmetė vartotojo A. B. skundą, tiek Vilniaus apygardos teismas 2015-03-16 sprendimu, kuris priimtas vėliau nei atsakovų atstovų nurodomas Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo 2014-10-31 sprendimas, atmetė A. B. ieškinį atsakovui AB „Šiaulių energija“, pripažinusi, kad buto Tilžės g. 166-5, Šiauliuose, savininkai neteisėtai, savavališkai ir nesilaikydami teisės aktų nustatytos tvarkos atsijungė nuo įrenginių, tiekiančių šilumos energiją, taip pat neteisėtai ir savavališkai atjungė bute karštą vandenį ir demontavo gyvatuką (vonios šildytuvą). Šis sprendimas Lietuvos apeliacinio teismo 2015-12-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-796-516/2015 paliktas nepakeistu. Be to tiek Vilniaus apygardos teismas 2015-03-16 sprendime, tiek apeliacine tvarka išnagrinėjęs skundą Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad AB „Šiaulių energija“ šilumos paskirstymui pastatui Tilžės g. 166, Šiauliuose, ir atsakovų butui taiko tinkamus paskirstymo metodus, taiko tinkamą karšto vandens temperatūros palaikymo normatyvą, kad šios bendrovės apskaita yra tinkama, nepaisant to, kad daugiabučių namų ( - ), šildymo ir karšto vandens tiekimo sistema yra bendra ir kad visas abiejuose daugiabučiuose namuose suvartotas šilumos kiekis apskaitomas vienu įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, be to teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Minėtais sprendimais taip pat konstatuota, kad nėra pagrindo perskaičiuoti ieškovui mokėjimus už šilumos energiją ir šilumą karšto vandens temperatūros palaikymui.

17Teismas nesutinka su atsakovų atstovo teiginiais, kad prijungtos Šiaulių mieto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-504-251/2012 ir Šiaulių apygardos teismo 2013-05-30 nutartimi ar minėtu Vilniaus apygardos teismas 2015-03-16 sprendimu bei Lietuvos apeliacinio teismo 2015-12-23 nutartimi, kur dalyvavo tos pačios šalys dėl to paties ginčo buto, bei šiose bylose nustatytomis aplinkybėmis negalima vadovautis nagrinėjamose byloje kaip prejudiciniais faktais (CPK 182 str. 2 d.). Reikia pažymėti, kad minėti teismų sprendimai, konstatuojant atsakovų atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos neteisėtumą grįsti ne vien atsakovų atstovų nurodomomis Taisyklėmis ir konkrečiai Taisyklių 104-112, 114, 115, 117-124 punktais, reglamentuojančiais kitokią atjungimo nuo centralizuoto šildymo tvarką nei nustatyta Statybos įstatyme ir jį detalizuojančiuose aktuose, kurie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-10-31 sprendimu pripažinti prieštaraujantys konstituciniam teisinės valstybės principui ir nuo tos dienos negalėjo būti taikomi. Pagal LR Vyriausio administracinio teismo 2013-01-17 išaiškinimą civilinėje byloje Nr. 1-438-35-2012 pateiktus išaiškinimus dėl Taisyklių atitikties kitų teisės aktų reikalavimams, išaiškinimas galioja nuo jo priėmimo momento, t.y. nuo 2013-01-17, todėl netaikytinas atgal.

18Pažymėtina, kad iš prijungtų civilinių bylų Nr. 2-504-251/2012 (I t. 165-167 b.l., II t. 5 b.l.) ir Nr. 2-343-431/2015 medžiagos (II t. 99 b.l.) matyti, kad atsakovas atjungė butą nuo namo centrinės šildymo sistemos 2010-08-29 (radiatorių demontavimo aktas), t.y. iki 2010-10-01. Tuo metu galiojusių (nuo 2010-07-30 iki 2010-09-30) STR 1.07.01:2002 “Statybos leidimas“ 6.9 p., 10.10 p. ir STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2 p. redakcijos numatė, kad atsakovas, norėdamas atjungti butą nuo namo centrinės šildymo sistemos (tai jau buvo laikoma ne paprastuoju remontu kaip teigia atsakovų atstovas, o kapitaliniu), turėjo kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją su prašymu išduoti statybos leidimą tokiems statybos darbams atlikti. A. B. atjungė vartotojo inžinerinę sistemą neturėdamas tokio leidimo, kuris tuo metu buvo privalomas, tai pat apie ketinimus atjungti radiatorius nuo centrinės šildymo sistemos neinformavo šilumos tiekėjo. Kadangi A. B., atsijungdamas nuo įrenginių, tiekiančių šilumos energiją, nesilaikė teisės aktų reikalavimų, nesikreipė į savivaldybę dėl techninių sąlygų sąvado darbams atlikti gavimo, atsijungimo nuo bendros šildymo sistemos darbus atliko neturėdamas techninių sąlygų sąvado, po darbų atlikimo pakeitimai nebuvo nustatyta tvarka priimti naudoti, kitų namo butų savininkų sutikimų atjungimui neprašė, todėl pažeidė atsijungimo nuo centrinio šildymo sistemos procedūrą, todėl toks tiekimo ir vartojimo sutarties nutraukimas yra neteisėtas. Atsakovas taip pat neteisėtai ir neinformavęs karšto vandens tiekėjo, nedalyvaujant jo ir/ar savivaldybės atstovams 2011-06-30 atjungė ir karšo vandens tiekimo sistemą ir demontavo vonios gyvatuką. 2010-10-05 atsakovo deklaracijos apie statybos užbaigimą negalima laikyti atsijungimą nuo šildymo ir karšto vandens sistemos įteisinančiu dokumentu. Negalima vadovautis atsakovų atstovų paskutinio teismo posėdžio metu pateikta nepasirašyta specialisto išvada, kur be to kalbama apie darbus, atliktus 2011 m. kai galiojo kitoks reglamentavimas dėl šildymo būdo pakeitimo.

19Tiek šioje byloje išvadą teikiančios institucijos, tiek prijungtose bylose išvadas teikusios institucijos taip pat pateiktose išvadose konstatavo, kad neteisėtai atjungę šildymo prietaisus, buto ( - ), savininkai (A. B. ir R. B.), pažeidė Taisyklių 108 p., 132.7 p., 133.1 p. bei CK 4.83. str. 1 d. ir kitų teisės aktų nuostatas. Taip pat atvykęs liudyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovas taip pat patvirtino, kad atsakovai neteisėtai atsijungė nuo centrinės šildymo sistemos, nesilaikant tuo metu galiojusios tvarkos ir kad iki šiol nėra įteisinę šildymo sistemos būdo pakeitimo.

20Nuo 2011-07-29 įsigaliojo Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių pakeitimai, pagal kurių nuostatas šiek tiek pakeista šilumos įrenginių atjungimo procedūra. Apie sprendimą atjungti įrenginius privaloma informuoti savivaldybės instituciją ir karšto vandens tiekėją, kartu pateikiant jam ir prašymą nutraukti karšo vandens tiekimo sutartį, nurodant techninius, ekonominius bei teisinius argumentus, įrenginių projektavimo. Įrengimo ir kiti atjungimo darbai atliekami teisės aktų, tarp jų STR 1.11.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nustatyta tvarka. Įrenginiai atjungiami dalyvaujant valdytojo ir karšto vandens tiekėjo įgaliotam atstovui. Įrenginiai pripažįstami atjungti nuo vandens tiekimo nutraukimą patvirtinančio akto pasirašymo. Naujų įrodymų, kurie patvirtintų, kad neteisėtas ir savavališkas atsakovų atsijungimas nuo centrinio šildymo sistemos būtų įteisintas teismui nepateikta (CPK 178 str.). Todėl nėra jokio pagrindo tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimo pripažinti atsakovų buto šilumos ir karšto vandens tiekimo ir vartojimo sutartį nutraukta nuo atsakovų buto šildymo ir karšto vandens ruošimo būdo pakeitimo įteisinimo. Taip pat nėra jokio pagrindo tenkinti ir kitų atsakovų priešieškinio reikalavimų, susijusių su ieškovo mokesčių perskaičiavimu nuo atsakovų buto šildymo ir karšto vandens ruošimo būdo pakeitimo įteisinimo, dėl kurių iš esmės yra pasisakę tiek Vilniaus apygardos teismas tiek Lietuvos apeliacinis teismas minėtuose jų sprendimuose. Atsakovo atstovo argumentai, kad patiektos centralizuotos šilumos energijos ir karšto vandens perskaičiavimas privalo būti atliktas dėl tariamai nesutvarkytos ieškovo šilumos ir karšto vandens apskaitos taip pat niekuo nepagrįsti, kas konstatuota minėtuose teismų sprendimuose, be to teisės aktai, metodikos, kuriomis vadovaujasi ieškovas, skaičiuodamas mokesčius už šilumą ir karšto vandenį, nenumato draudimų, kad šildymo ir karšto vandens tiekimo sistema negalėtų būti bendra dviem sublokuotiems daugiabučiams namams. Šiuose daugiabučiuos namuose suvartotas šilumos kiekis nuo 2005-12-01 yra paskirstomas vadovaujantis Metodu Nr. 4 ir Metodu Nr. 5, kadangi daugiabučiame name, esančiame ( - ) nuo 1994 m. yra nuo centralizuotos šildymo sistemos atjungtų butų (patalpų). Minėtuose pastatuose yra dvi laiptinės, todėl vadovaujantis Metodo Nr. 5 3.1 punktu, yra taikomas 0,18 šilumos kiekio dalies vartotojų bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskyrimo koeficientas. Šilumos kiekis, tenkantis karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai), priklauso ne nuo suvartoto karšto vandens kiekio, o nuo pastato karšto vandens sistemos konstrukcijos, butuose įrengtų vonios šildytuvų konstrukcijos ir galios. Buitinių šilumos vartotojų pareiga mokėti karšto vandens temperatūros palaikymo (cirkuliacijos) mokestį įtvirtinta Taisyklių 235.2 punkte, kuriame nurodyta, kad daugiabučio namo ar kitų patalpų savininkas - buitinis karšto vandens vartotojas, privalo laiku atsiskaityti už pateiktą karštą vandenį, šilumos energiją karšto vandens temperatūrai ir cirkuliacijai palaikyti, bei kitas karšto vandens tiekėjo suteiktas paslaugas. Vadovaujantis Metodo Nr. 4 6.1 punktu, apskaičiuojant šilumos kiekį karšto vandens temperatūrai palaikyti, taikomi karšto vandens temperatūros palaikymo normatyvai, kurie yra įtvirtinti Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodikoje, patvirtintoje Komisijos 2003-12-22 nutarimu Nr. 03-116 (toliau Metodika). Metodikos 8 punkte yra nustatyta, kad tais atvejais, kai karšto vandens sistemos tiekimo ir cirkuliacijos stovai įrengti virtuvėje ir buto pagalbinėse patalpose (vonioje ar tualete) bei įrengtas vonios šildytuvas, taikomas 240 kWh/būstui normatyvas. Ieškovui priklausančiame bute Nr. 5 yra įrengti cirkuliaciniai stovai virtuvėje vonioje bei iki neteisėto buto karšto vandens tiekimo sistemos atjungimo buvo įrengtas vonios šildytuvas, atitinkamai AB "Šiaulių energija" taiko tinkamą karšto vandens temperatūros palaikymo normatyvą. Be to tai, kad atsakovai neteisėtai atjungė karšto vandens sistemos tiekimo ir cirkuliacijos stovus ir gyvatuką neatleidžia jų nuo pareigos kaip daugiabučio namo bendraturčiam mokėti šilumos kiekį karšto vandens temperatūrai palaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-313/2016). Atvykusi liudyti AB „Šiaulių energija“ Realizavimo skyriaus vyresnioji vadybininkė L. R. detaliai paaiškino kaip skaičiuota ieškovo su ieškiniu ir vėliau pateiktose skolos skaičiuotėse atsakovams jų butui paskaičiuota skola už ginčo laikotarpį. Teismas neturi pagrindo abejoti skolos paskaičiavimais, kitokių paskaičiavimų atsakovai teismui nepateikė.

21Teismas negali vadovautis šioje byloje atsakovo atstovo nurodyta teismine praktika – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, kur nesutampa bylų aplinkybės (byloje kilęs daugiabučio namo savininkų bendrijos ir jos nario – negyvenamųjų patalpų savininko – ginčas dėl teisių ir pareigų naudojantis bendrąja daline nuosavybe, pareigos proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, bendrosios dalinės nuosavybės dalies dydžio nustatymo) sprendžiant klausimą, ar ieškovas privalėjo įtraukti į skaičiuotę daugiabučio Tilžės 166, Šiauliuose, butų priklausinių – sandėliukų plotus (CK 4.19 str. 1 d.). Kad šiuos plotus įtraukti nereikalauja ir Metodikos Nr. 4 ir Nr. 5, kuriomis vadovaujasi ieškovas. Nenustatyta, kad minėto namo gyventojai būtų pasirinkę kitas skaičiavimo metodikas, todėl neaišku kodėl atsakovų atstovas teigia, kad mokesčiai turėjo būti skaičiuojami pagal Metodiką Nr. 4 ir Metodiką Nr. 10.

22Kadangi atsakovai niekuo nepagrindė ir neįrodė, kodėl atsakovų buto šildymui turėtų būti neskaičiuojami mokesčiai už centralizuotą šilumos energiją, kad ieškovas turėtų skaičiuoti mokesčius jų butui už šildymą ir karštą vandenį kitokiu būdu ar vadovaujantis kitokiais metodais, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimai netenkintini.

23Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką vartotojai, kurie neteisėtai atjungė buto šildymo sistemą nuo bendrų šildymo įrenginių, išlieka šilumos energijos vartotojais iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins savo buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą tinkamu būdu ir jiems tenka pareiga mokėti už centralizuotą šilumos energiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012; 2012-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2012; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2012; 2013-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007).

24Teismas atsisako ginti teises asmenų, kurie piktnaudžiauja savo subjektinėmis teisėmis (CK 1.137 str. 3 d.). Atsakovai dar 2010 m. neteisėtai atsijungę nuo centrinės šildymo sistemos, o nuo 2011 m. neteisėtai atjungę nuo karšto vandens sistemos tiekimo ir cirkuliacijos stovus ir gyvatuką, ne tik neįteisino tokio atsijungimo ar nesiekė atitaisyti padėties buvusios iki pažeidimo, bendradarbiaudami su šilumos teikėju, pasirašydami atitinkamą sutartį, tačiau nuo to laiko piktybiškai nieko nemoka ieškovui (ko neneigė), turinčiam teisę pagal teisės aktus ir teisminę praktiką reikalauti mokėti už centralizuotą šilumos energiją.

25Ieškovas savo ieškinio reikalavimų nekildina iš žalos atlyginimo, todėl atsakovų atstovas nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2005, taip pat 2010-12-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2010, kur be to kitokios bylų aplinkybės (tose bylose su vartotojais šilumos tiekėjų buvo sudarytos sutartys, be to 2010 m. minimoje byloje paslaugų vartotojas buvo ne fiziniai asmenys, o bendrija).

26Remiantis aukščiau nurodytomis teisės aktų nuostatomis, minėtais teismų sprendimais, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Valstybinės energetikos inspekcijos ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvadomis šioje byloje ir prijungtose bylose, įskaitant Valstybinės metrologijos tarnybos (dabartinė Lietuvos metrologijos inspekcija), kuri 2010 m. - 2013 m. patikrinimų aktuose nenustatė esminių AB „Šiaulių energijos“ skaitiklių metrologijos pažeidimų (c.b. Nr. 2-343-431/2015 II t. 119-130 b.l.), teigtina, kad atsakovai radiatorius savo bute atjungė nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos pažeisdami teisės aktų nustatytą tvarką ir kad ieškovas pagrįstai iš jų reikalauja apmokėti skolą, kuri paskaičiuota teisingai. Atsakovai piktnaudžiaudami savo teisėmis, nesilaikydami teisės aktuose numatytų sąlygų tuo pačiu pažeidė kitos sutarties šalies - šilumą tiekiančios AB „Šiaulių energija“ teises, kurias gina LR Šilumos ūkio įstatymas ir jo pagrindu priimti kiti norminiai aktai.

27Kadangi atsakovai savavališkai atsijungė nuo centralizuoto šildymo sistemos, pažeidė teisės aktus, todėl šie sutuoktinai solidariai privalo ieškovui sumokėti 4183,98 Eur skolą, susidariusią už laikotarpiu nuo 2011-07-01 iki 2015-08-31 centralizuotai tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį jiems bendrosios jungtinės nuosavybės priklausantį butą, kuri yra priteistina iš jų ieškovui.

28Iš atsakovų taip pat solidariai priteistina 149,20 Eur ieškovo paskaičiuotų delspinigių nuo skolos sumos už paskutinis šešis mėnesius iki kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos, ką numato tiek CK 1.125 str. 5 d. 1 p., tiek LR Vyriausybės 1995-01-25 nutarimas Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“, kuriame nėra numatyta išimčių, kad tokių netesybų gali reikalauti tik valstybės ir savivaldybės įmonės, ką teigia atsakovų atstovas. Be to netesybos yra priteisiamos šilumos tiekėjams ir sutinkamai su teismine praktika (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–7–359/2007).

29Teismas nepasisako dėl kitų šalių argumentų, rašytinių įrodymų bei nustatytų bylos aplinkybių, kurios teismo nuomone sprendimui įtakos neturi.

30Dėl bylinėjimosi išlaidų.

31Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovo ieškinį pilnai patenkinus, jam iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 219,00 Eur ieškovo už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio.

32Ieškovo ieškinį pilnai patenkinus, valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 23,80 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 str., 96 str.).

33Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259 str., 260 str., 263 str.-270 str., teismas

Nutarė

34Ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

35Priteisti ieškovui AB „Šiaulių energija“, į.k. 245358580, iš atsakovų A. B., a.k. ( - ) ir R. B., a.k. ( - ) solidariai 4183,98 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt tris eurus, 98 ct) skolos ir 149,20 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt devynis eurus, 20 ct) delspinigių bei lygiomis dalimis 219,00 Eur (du šimtus devyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

36Priteisti valstybei iš atsakovų A. B., a.k. ( - ) ir R. B., a.k. ( - ) lygiomis dalimis 23,80 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

37Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėja Laura Spalvienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. ieškovas AB „Šiaulių energija“ ieškiniu prašo priteisti solidariai iš... 4. Atsakovai A. B. ir R. B. su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti, reiškia... 5. Institucija teikianti išvadą Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės... 6. Institucija teikianti išvadą Valstybinė energetikos inspekcija prie... 7. Institucija teikianti išvadą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos... 8. Institucija teikianti išvadą Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba... 9. Ieškinys tenkintinas, priešieškinys netenkintinas.... 10. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad AB „Šiaulių energija“ centralizuotai... 11. Byloje kilo ginčas dėl atsakovų atsijungimo nuo centralizuotos šildymo... 12. Ieškovas už buto ir bendro naudojimo patalpų šildymą, karštą vandenį ir... 13. Atsakovai nesutinka mokėti skolos ir delspinigių. Atsakovų atstovas nurodo,... 14. CK 6.390 straipsnio 1 dalimi nustatyta, jog abonentas, kai pagal energijos... 15. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų LR energetikos ministro... 16. Tiek Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atmetė vartotojo A.... 17. Teismas nesutinka su atsakovų atstovo teiginiais, kad prijungtos Šiaulių... 18. Pažymėtina, kad iš prijungtų civilinių bylų Nr. 2-504-251/2012 (I t.... 19. Tiek šioje byloje išvadą teikiančios institucijos, tiek prijungtose bylose... 20. Nuo 2011-07-29 įsigaliojo Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių pakeitimai,... 21. Teismas negali vadovautis šioje byloje atsakovo atstovo nurodyta teismine... 22. Kadangi atsakovai niekuo nepagrindė ir neįrodė, kodėl atsakovų buto... 23. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką vartotojai, kurie neteisėtai... 24. Teismas atsisako ginti teises asmenų, kurie piktnaudžiauja savo... 25. Ieškovas savo ieškinio reikalavimų nekildina iš žalos atlyginimo, todėl... 26. Remiantis aukščiau nurodytomis teisės aktų nuostatomis, minėtais teismų... 27. Kadangi atsakovai savavališkai atsijungė nuo centralizuoto šildymo sistemos,... 28. Iš atsakovų taip pat solidariai priteistina 149,20 Eur ieškovo... 29. Teismas nepasisako dėl kitų šalių argumentų, rašytinių įrodymų bei... 30. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 32. Ieškovo ieškinį pilnai patenkinus, valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis... 33. Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259 str., 260 str., 263 str.-270 str.,... 34. Ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.... 35. Priteisti ieškovui AB „Šiaulių energija“, į.k. 245358580, iš atsakovų... 36. Priteisti valstybei iš atsakovų A. B., a.k. ( - ) ir R. B., a.k. ( - )... 37. Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių...