Byla 3K-3-321-915/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės, Andžej Maciejevski ir Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių B. R.,

3A. K. ir S. J. bei atsakovo RUAB „Saurida“ kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių B. R., A. K., S. J. ieškinį atsakovui UAB „Saurida“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, vidutinio darbo užmokesčio ir neturtinės žalos priteisimo bei atsakovo UAB „Saurida“ priešieškinį ieškovėms B. R., A. K., S. J. dėl žalos atlyginimo.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I. Ginčo esmė

6Ieškovės kreipėsi į teismą, prašydamos atnaujinti procesą byloje, pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. sprendimą ir atsakovo priešieškinį atmesti, o jų ieškinį tenkinti, t. y. pripažinti atsakovo (darbdavio) 2011 m. rugpjūčio 18 d. įsakymais Nr. 47, 48 ir 49 paskirtas drausmines nuobaudas neteisėtomis; priteisti penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitines išmokas ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki ieškinio padavimo dienos; pripažinti, kad ieškovių darbo sutartis su atsakovu yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; priteisti ieškovėms iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį ir delspinigius už uždelstą atsiskaityti laiką ne dėl darbuotojo kaltės nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisti procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas ir po 10 000 Lt (2896,20 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

7Ieškovės nurodė, kad byla atnaujintina dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių: atnaujintas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas konstatavus, jog ieškovės nepadarė nusikalstamos veikos. Kadangi bylą nagrinėję teismai, priimdami sprendimus ir spręsdami dėl atleidimo pagrįstumo ir dėl atsakovo reikalavimo priteisti žalą, vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu priimtais procesiniais sprendimais, tai, pasikeitus tyrimo nutraukimo pagrindui, procesas byloje turėtų būti atnaujintas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas, tenkinant ieškovių ieškinį ir atmetant priešieškinį.

8Atsakovas su ieškovių reikalavimais nesutiko ir prašė pareiškimo dėl sprendimo pakeitimo netenkinti. Jis nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką esant visiškos materialinės atsakomybės sutarčiai DK 255 straipsnio 3 punkto normos gali būti taikomos nepriklausomai nuo to, ar darbuotojų veiksmai turi nusikaltimo požymių, ar ne. Todėl baudžiamosios bylos ieškovėms nutraukimas nedaro įtakos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarties pagrįstumui ir teisėtumui. Darbdavys darbuotojas atleido specialistams pateikus išvadas dėl trūkumų ir ieškovėms prisipažinus pardavinėjus degalus po vieną centą už litrą. Kadangi ieškovės prarado darbdavio pasitikėjimą, kokiu pagrindu yra nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nėra svarbu.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

10Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškovių prašymą tenkino iš dalies. Teismas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. spalio 9 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-105-613/2012 ir perdavė bylą iš esmės nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Baudžiamojoje byloje Nr. 34-1-00743-05 buvo atnaujintas procesas dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių ir ikiteisminis tyrimas ieškovių atžvilgiu nutrauktas, nustačius, kad ieškovės, dirbdamos UAB „Saurida“ degalinėje operatorėmis, neatliko jokių neteisėtų veikų, dėl kurių bendrovei galėjo kilti materialinės žalos. Teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus, bylos aplinkybes, šalių, jų atstovų paaiškinimus, padarė išvadą, kad yra pakankamas pagrindas panaikinti ieškovėms paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas sprendė, kad ieškovės dirbo sąžiningai ir vykdė tiesioginių vadovų žodinius nurodymus, todėl nepadarė šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, už kurį būtų galima taikyti griežčiausią drausminę nuobaudą. Teismas nustatė, kad skola atleidus ieškoves iš darbo susidarė nuo 2011 m. rugpjūčio 19 d.: A. K. neišmokėta 484,80 Lt (140,41 Eur) darbo užmokesčio, B. R. – 755,28 Lt (218,74 Eur), S. J. – 695,68 Lt (201,48 Eur). Atsakovas atlyginimą ieškovėms į jų nurodytas sąskaitas pervedė 2012 m. balandžio 27 d. Teismas sprendė, kad ieškovės pačios buvo nepakankamai rūpestingos ir apdairios, siekdamos gauti darbo užmokestį, todėl nepriteisė delspinigių dėl negauto darbo užmokesčio, tačiau, atsižvelgdamas į kitoje darbovietėje mokamą atlyginimą, ieškovėms nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisė apskaičiuotą vidutinį darbo užmokestį ir penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitines išmokas (DK 124, 140, 141, 204, 226 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovių reikalavimo priteisti procesines palūkanas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos tenkino iš dalies ir priteisė ieškovėms iš atsakovo po 3000 Lt (868,86 Eur).

11Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovių ir atsakovo apeliacinius skundus, 2014 m. liepos 30 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimą.

12Teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas, atleisdamas ieškoves, iš esmės rėmėsi tik Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje atliekamu ikiteisminiu tyrimu, kuris 2011 m. birželio 21 d. nutarimu buvo nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, vėliau atnaujintas ir nutrauktas kitu pagrindu – nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šis nutarimas vertintinas kaip darbuotojų neteisėtų veiksmų nebuvimo įrodymas, nes atsakovas jokių kitų įrodymų, patvirtinančių ieškovių neteisėtus veiksmus, nepateikė. Iš šio nutarimo turinio matyti, kad ieškovės degalus po vieną centą už litrą parduodavo žodiniu įmonės vadovų nurodymu, todėl nėra pagrindo konstatuoti jų nesąžiningumą. Kadangi vadovo nurodymų vykdymas negali būti laikomas kaltu darbo pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu, nesant visų drausminės atsakomybės sąlygų, drausminės nuobaudos ieškovėms pritaikytos nepagrįstai ir naikintinos. Kolegija taip pat pripažino, kad atsakovas leistinais įrodymais nepagrindė ieškovių materialinės atsakomybės sąlygų, t. y. neįrodė jų neteisėtų kaltų veiksmų, kurie būtų lėmę bendrovei kilusią žalą.

13Pasisakydamas dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamai situacijai taikytinas DK 300 straipsnis, tačiau ieškovių reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos visiškas tenkinimas prieštarautų sąžiningumo ir teisingumo principams ir sukeltų atsakovui neproporcingai sunkias finansines pasekmes. Teismas sprendė, kad ieškovių reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos mėnesius nuo 2013 m. sausio 10 d., kai buvo priimtas nutarimas, kurio pagrindu atnaujinta byla.

14Teismas nurodė, kad pripažinus, jog ieškovės iš darbo atleistos neteisėtai, ir laikant, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovių reikalavimas dėl penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos priteisimo tenkintinas kaip pagrįstas ir nėra pagrindo mažinti priteistinų sumų, todėl pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išeitinių išmokų.

15Dėl neturtinės žalos teismas nurodė, kad ieškovės S. J. ir A. K. įsidarbino kitoje darbovietėje dar iki ikiteisminio tyrimo nutraukimo reabilituojančiais pagrindais, vadinasi, jų reputacijai nebuvo pakenkta tiek, jog jos negalėtų susirasti kito darbo. Ieškovės neįrodė, kad patyrė tokių sukrėtimų ar jų orumui bei prestižui buvo pakenkta tiek, jog konstatavus, kad ieškovės iš darbo buvo atleistos neteisėtai ir priteisus joms vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštą, teisės pažeidimo konstatavimas nėra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą. Dėl šios priežasties teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo.

16Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atnaujintą bylą, neturėjo pagrindo kitaip vertinti teismų jau nustatytų aplinkybių, susijusių su atsakovo vėlavimu atsiskaityti su ieškovėmis, nes atnaujinimo pagrindas (ikiteisminio tyrimo nutraukimas reabilituojančiais pagrindais) šių faktinių aplinkybių nepakeitė. Dėl šios priežasties teismas laikė, kad pirmosios instancijos teismas, kitaip įvertindamas teismų jau nustatytas aplinkybes dėl atsakovo uždelsimo atsiskaityti su ieškovėmis, peržengė proceso atnaujinimo ribas ir padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovėms nepriklauso išmoka už laiku negautą darbo užmokestį.

17Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad atnaujintoje civilinėje byloje teismas, nesant pakankamo teisinio ir faktinio pagrindo, kitaip vertino tuos pačius įrodymus, o teismo pozicijos pasikeitimas nebuvo susietas su teisiškai reikšminga aplinkybe, dėl kurios buvo atnaujinta civilinė byla – ikiteisminio tyrimo nutraukimo reabilituojančiais pagrindas. Kolegijos vertinimu, faktas, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas reabilituojančiais pagrindais, buvo pakankamas tenkinti ieškovių reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su tuo susijusių sumų priteisimo.

18III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai

19Kasaciniu skundu ieškovės prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos

2030 d. nutarties dalį, kuria teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo, ir dėl šios dalies palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą; panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimo dalį bei Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 30 d. nutarties dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą, kuriuo:

21Ieškovei S. J. iš atsakovo UAB „Saurida“ priteisti 1130,96 Lt (327,55 Eur) dydžio vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, įpareigojant atsakovą išskaičiuoti nuo priteistos sumos privalomus mokėti mokesčius valstybei;

22Ieškovei A. K. iš atsakovo UAB „Saurida“ priteisti 1034 Lt (299,47 Eur) dydžio vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, įpareigojant atsakovą išskaičiuoti nuo priteistos sumos privalomus mokėti mokesčius valstybei;

23Ieškovei B. R. iš atsakovo UAB „Saurida“ priteisti 300,70 Lt (87,09 Eur) dydžio vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, įpareigojant atsakovą išskaičiuoti nuo priteistos sumos privalomus mokėti mokesčius valstybei.

24Ieškovės taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

25Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

26Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką skaičiavimą. Klaipėdos apygardos teismo sprendimas skaičiuoti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą ne nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos, tačiau nuo 2013 m. sausio 10 d. (nuo nutarimo, kurio pagrindu buvo atnaujinta civilinė byla, priėmimo dienos) prieštarauja DK 300 straipsniui bei kasacinio teismo praktikai. DK įtvirtintas reikalavimas darbdaviui išmokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už visą dėl neteisėto atleidimo iš darbo susidariusį priverstinės pravaikštos laikotarpį kasacinio teismo praktikoje vertinamas kaip įstatyme nustatyti neigiamo pobūdžio turtiniai padariniai (sankcija), taikytini darbdaviui už neteisėtus veiksmus prieš darbuotoją (pvz., darbuotojo neteisėto atleidimo iš darbo atvejais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2012; kt.). Taip siekiama prevenciškai veikti darbdavius, kad jie neteisėtai neatleistų darbuotojų, įvertintų galimus savo neteisėtų veiksmų neigiamus padarinius.

27Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje vadovavosi DK 300 straipsnio 4 dalimi, nurodydamas, kad visiškas ieškovių reikalavimo tenkinimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, sukeltų atsakovui neproporcingai sunkias finansines pasekmes. Teismas neįvertino, kad DK 300 straipsnio 4 dalis šioje byloje negalėjo būti taikytina, nes nebuvo nustatinėjama, ar ieškovės gal būti grąžintos į ankstesnį darbą. Vien tai, kad ieškovės susirado naujus darbus ir ieškiniu nepareiškė reikalavimo dėl jų grąžinimo į ankstesnes pareigas, nesudaro pagrindo taikyti DK 300 straipsnio 4 dalį ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką tik iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pagal DK 300 straipsnio 1 dalį ieškovėms turėjo būti priteista už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį: nuo neteisėto atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, iš šios sumos išskaičiuojant ieškovių darbo užmokestį, gautą kitose darbovietėse.

28Atsižvelgiant į tai, kad teismas kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydį gali mažinti tik nustatęs, jog prašomos priteisti kompensacijos dydis prieštarauja teisingumo principui, yra iš esmės neproporcingas ar sukelia sunkių neigiamų padarinių, darytina išvada, kad Klaipėdos apygardos teismo sprendimas skaičiuoti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo 2013 m. sausio 10 d., o ne nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos (2011 m. rugpjūčio 18 d.) neturi juridinio pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas neįrodinėjo, kokius neigiamus padarinius teismo sprendimas galėtų sukelti.

29Dėl neturtinės žalos. Atsakovas darbo sutartis su ieškovėmis nutraukė neteisėtai, nors ieškovės daugiau nei dešimt metų savo pareigas atsakovui vykdė sąžiningai bei atsakingai, nesumokėjo joms priklausančio darbo užmokesčio, ieškovės dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų turėjo ne vienerius metus ginti savo pažeistus teisėtus interesus teismuose, jų reikalavimas atlyginti patirtą neturtinę žalą yra pagrįstas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimas atleidimo iš darbo neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2008).

30Įvertinus teismų priteistus vidutinius darbo užmokesčius už priverstinę pravaikštą (neįskaičiuojant priteistų išeitinių išmokų, neišmokėtų darbo užmokesčių), matyti, kad šios sumos nėra reikšmingai didelės, juo labiau tokios, kurios galėtų kompensuoti ieškovių patirtą neturtinę žalą joms ilgus metu besibylinėjant su atsakovu. Dėl šios priežasties kasacinis teismas turėtų pripažinti, kad Klaipėdos apygardos teismo nutartis panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovėms iš atsakovo buvo priteista po 3000 Lt (868,86 Eur) neturtinės žalos, yra neteisėta.

31Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas su ieškovių kasaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti ir tenkinti jo kasacinį skundą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

32Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

33Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo. Ieškovėms neturėtų būti mokamos išeitinės išmokos ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, nes iš darbo jos atleistos teisėtai. Jei teismas vis dėlto spręstų, kad egzistuoja teisinis pagrindas ieškovėms priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, turėtų būti taikoma DK 300 straipsnio 4, o ne 1 dalis, kaip nurodo ieškovės, nes ši dalis reglamentuoja nušalinimo nuo darbo, o ne atleidimo atvejus. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovės nepageidavo būti grąžintos į darbą, o atsakovas yra praradęs pasitikėjimą jomis, tai apeliacinės instancijos teismas tinkamai nurodė, kad taikytina DK 300 straipsnio 4 dalis.

34Nors DK 300 straipsnyje tiesiogiai nenustatyta teismo teisė mažinti priteistiną vidutinį darbo užmokestį, tačiau teismų praktika suformavo precedentą, kad tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką gali būti mažinamas. Nagrinėjamu atveju bylinėjimasis trunka daugiau kaip trejus metus, dėl to ieškovėms išmokėtinos sumos tampa neproporcingai didelės; atsakovui yra iškelta restruktūrizavimo byla; dvi ieškovės po atleidimo iš darbo įsidarbino kitose darbovietėse, tačiau jų užmokesčio skaičiavimų nepateikta; bylą anksčiau nagrinėję teismai buvo konstatavę, jog nėra pagrindo ieškovių atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir tik atnaujinus procesą byloje dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių teismai ieškovių atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu, t. y. teismų sprendimai byloje buvo prieštaringi. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. taikant DK 300 straipsnį (buvusį 297 straipsnį), į darbuotojui priteisiamą vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką turi būti įskaityta darbuotojo išeitinė išmoka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-290/2005)

35Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai ir logiškai pasirinko 2013 m. sausio 10 d. kaip laikotarpio, už kurį skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, pradžią, todėl ieškovių dėstomi argumentai laikytini nepagrįstais ir atmestinais.

36Dėl neturtinės žalos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimas atleidimo iš darbo neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama. Taigi, pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką vien neteisėto atleidimo iš darbo faktas nėra pakankamas pagrindas priteisti neturtinę žalą, nes turi būti sprendžiama, kokios pažeistų teisių gynimo priemonės laikytinos būtinomis ir pakankamomis kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į reikšmingas bylos aplinkybes, o asmuo, prašantis neturtinės žalos, turi pareigą įrodyti, kad kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama.

37Atsakovas darbo santykių pasibaigimo metu siekė atsiskaityti su ieškovėmis teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau jos pačios neatvyko atsiimti darbo užmokesčio, neinformavo apie tai atsakovo, ilgą laiką nenurodė savo banko sąskaitų numerių, kad atsakovas galėtų tinkamai įvykdyti savo prievolę atsiskaityti. Atsakovas taip pat neatsakingas už teisminių procesų trukmę. Ieškovės po atleidimo įsidarbino, taigi, jų reputacijai nebuvo pakenkta tiek, kad jos negalėtų susirasti kito darbo. Ieškovėms neįrodžius, kad vien teisės pažeidimo konstatavimas ir atitinkamų pinigų sumų priteisimas nėra pakankama satisfakcija už jų patirtą skriaudą, nėra pagrindo tenkinti ir ieškovių kasacinio skundo dalies dėl neturtinės žalos.

38Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 30 d. nutarties ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimo dalis, kuriomis tenkintas ieškovių ieškinys, o atsakovo priešieškinis atmestas, ir priimti naują sprendimą – atsakovo BUAB „Saurida“ priešieškinį visiškai tenkinti, o ieškovių ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

39Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

40Ieškovės byloje teigė, kad darbo drausmės nepažeidė, degalus po vieną centą už litrą pardavinėjo ne savo iniciatyva, o degalinės vadovų nurodymu, su įmonės vadovų žinia. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad įmonės valdymo organai, per kuriuos juridinis asmuo veikia, nedavė ieškovėms leidimo ar nurodymo parduoti degalus po vieną centą už litrą, t. y. atsakovas neigė ieškovių išsakytus teiginius, prieštaravo jiems. Taigi, ieškovės turėjo pareigą byloje įrodyti savo poziciją pagrindžiančias aplinkybes, t. y. faktą, kad degalus po vieną centą už litrą pardavinėjo vadovybės (žodiniu) nurodymu. Nepaisydamas šios bendrosios įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovas įrodymų, jog ieškovės buvo veikusios be jo žinios, nepateikė, t. y. įrodinėjimo naštą, priklausančią ieškovėms, apeliacinės instancijos teismas perkėlė atsakovui, taip pažeisdamas šalių lygiateisiškumo, rungimosi, teismo, kaip nešališko arbitro, ir kitus civilinio proceso principus užtikrinančias taisykles.

41Teismas ignoravo byloje esančią specialisto išvadą, kurioje nustatyta, kad vieno cento už litrą degalų kaina buvo nustatyta pilant degalus „savo reikmėms“ ir „techninis pylimas“, tačiau ieškovės degalų pylimą po vieną centą už litrą fiksuodavo kaip pirkimą už grynuosius pinigus, o ne kaip „savo reikmėms“ ar „techninis pylimas“, nors tokios nuolaidos perkant degalus už grynuosius pinigus įmonėje nebuvo. Taip jos įmonei padarė žalos, todėl pagrįstai buvo atleistos iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą.

42Be to, teismas, atlikdamas byloje esančių įrodymų vertinimą ir jų pagrindu – teisinę šalių santykių kvalifikaciją, privalo vadovautis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis normomis, įskaitant ir įrodymų leistinumo bei sąsajumo taisykles (CPK 177–181 straipsniai). Kaip matyti iš teismo cituojamo 2013 m. sausio 10 d. nutarimo, sprendžiant dėl bylos nutraukimo kitu pagrindu, iš esmės buvo vadovautasi R. J. byloje nustatytomis aplinkybėmis, laikyta, kad jei R. J. nepadarė nusikalstamos veikos, tai jos nepadarė ir ieškovės. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tiek įrodinėjimas, tiek įrodymų vertinimas baudžiamajame ir civiliniame procese iš esmės skiriasi. Vien tai, kad baudžiamajame procese nutarta, jog ieškovės nepadarė nusikalstamos veikos, savaime nereiškia, kad jų veiksmai negali būti laikomi neteisėtais civilinės teisės prasme, nes DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtina, jog šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomos ir veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, neteisėtiems veiksmams nustatyti nėra būtinas teismo nuosprendis arba administracinės atsakomybės taikymo tam darbuotojui aktas; jo neteisėti veiksmai gali būti įrodinėjami visomis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis.

43Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiamu sprendimu buvo pažeistos esminės įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, t. y., pirma, teismas netinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo pareigą; antra, teismas nevertino byloje surinktų įrodymų viseto, sprendimą iš esmės priėmė remdamasis tik vienu iš byloje buvusių dokumentų (2013 m. sausio 10 d. nutarimu); trečia, teismas suteikė pirmenybę tik vienam įrodymui byloje, kitus įrodymus ignoravo, juos atmetė, tačiau tokio savo sprendimo nemotyvavo; ketvirta, teismas nevertino 2013 m. sausio 10 d. nutarimo sąsajumo ir pakankamumo, šiuo įrodymu vadovavosi nepaisydamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo baudžiamajame ir civiliniame procese skirtumų. Visi šie proceso teisės normų pažeidimai lėmė neteisingo ir neteisėto sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimą.

44Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovės su atsakovo kasaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti ir tenkinti jų kasacinį skundą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

45Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

46Bylą nagrinėję teismai ieškovių atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu nustatę, kad ieškovės nepadarė darbo drausmės pažeidimo. Šie teismų sprendimai priimti vadovaujantis tinkamu ir leistinu įrodymu – 2013 m. sausio 10 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuris pašalino prieš tai bylą nagrinėjusiems teismams kilusias abejones ir neaiškumus dėl darbuotojų materialinės atsakomybės ir paneigė faktą, kad ieškovės netinkamai vykdė savo darbo funkcijas.

47Svarbu pažymėti, kad anksčiau bylą nagrinėjusio Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-14301-613/2012 buvo nustatyta, jog ieškovės padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, nes be darbdavio sutikimo pardavinėjo degalus po vieną centą už litrą, tačiau šią aplinkybę atsakovas įrodinėjo tik nutarimu, kuriuo ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl senaties. Kitų įrodymų atsakovas nepateikė, todėl 2013 m. sausio 10 d. priėmus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą šios aplinkybės buvo paneigtos ir tai sudarė pagrindą atnaujinti bylą bei teismams priimti kitokius sprendimus. Priešingai nei teigia atsakovas, būtent jam teko pareiga įrodyti, kad įmonei ieškovių neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala. Kadangi pats atsakovas nurodė, kad neturi galimybių įrodyti, jog degalus po vieną centą už litrą ieškovės pardavinėjo be vadovybės žinios, bei pripažino, kad tokios operacijos buvo vykdomos ir leidžiamos, todėl nenustačius, kad nors vieną litrą degalų kuris nors darbuotojas būtų pardavęs neteisėtai už vieną centą, nėra pagrindo daryti išvadą, jog įmonės interesai buvo pažeisti. Kadangi darbo santykiai su ieškovėmis buvo nutraukti dėl darbo drausmės pažeidimo, būtent atsakovas privalėjo įrodyti, kad dėl ieškovių kaltų veiksmų buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas ir kilo žala. Atsakovas į bylą nepateikė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų ir savo įrodinėjimo pareigos visai nevykdė, siekdamas ją perkelti ieškovėms.

48Teisėjų kolegija

konstatuoja:

49IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

50Dėl įrodinėjimo nustatant šiurkštų darbo pareigų pažeidimą

51Kasaciniame skunde atsakovas nurodo, kad teismas netinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą; antra, teismas nevertino byloje surinktų įrodymų viseto, sprendimą iš esmės priėmė remdamasis tik 2013 m. sausio 10 d. nutarimu, neatsižvelgė į įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo baudžiamajame ir civiliniame procese skirtumus.

52Teisėjų kolegija šiuos atsakovo teiginius laiko nepagrįstais. Pagal galiojančias teismų praktikos suformuluotas įrodinėjimo taisykles darbo bylose dėl drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo pareiga įrodyti, kad drausminė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai, tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, bylos Nr. 3K-3-109/2005; 2012 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-193/2012). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra konstatuota, kad kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys (atsakovas) turi įrodyti, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus. Vertindamas drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – teisėtumą teismas turi atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 238 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. UAB ,,Sanatorija ,,Pušyno kelias“, bylos Nr. 3K-3-565/2007). Taigi, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė atleidimo iš darbo bylose lemia darbdavio pareigą įrodyti, kad pagrindas atleisti darbuotoją iš darbo buvo, todėl kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo yra atmestini.

53Nors darbuotojo neteisėtiems veiksmams nustatyti nėra būtinas teismo nuosprendis arba administracinės atsakomybės taikymo aktas ir šie veiksmai, kaip pagrįstai nurodė apeliacinės instancijos teismas, gali būti įrodinėjami visomis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau atsakovo pateikti įrodymai turi būti pakankami, jog būtų galima padaryti išvadą, kad darbuotojas tokius veiksmus atliko.

54Kadangi nagrinėjamoje byloje atsakovas, atleisdamas ieškoves iš darbo, iš esmės rėmėsi tik Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje ieškovių atžvilgiu atliekamu ikiteisminiu tyrimu, kuris buvo nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, vėliau atnaujintas ir vėl nutrauktas, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o papildomų įrodymų dėl ieškovių padaryto darbo drausmės pažeidimo, kuris pasireikštų veika, turinčia vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, atsakovas nepateikė, teismai pagrįstai sprendė, kad ieškovių atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu.

55Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo

56Ieškovių kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką skaičiavimą, nes vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą skaičiavo ne nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos, o nuo nutarimo, kuriuo atnaujinta civilinė byla, priėmimo dienos, ir ne iki teismo sprendimo įvykdymo, o tik iki įsiteisėjimo dienos. Kasatorių nuomone, teismas kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydį gali mažinti tik nustatęs, kad prašomos priteisti kompensacijos dydis prieštarauja teisingumo principui, yra iš esmės neproporcingas ar sukeltų sunkių neigiamų padarinių, o tai šioje byloje nebuvo nustatyta.

57Teisėjų kolegija šiuos argumentus laiko iš dalies pagrįstais.

58DK 300 straipsnyje, kuriame aptariami individualūs darbo ginčai dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo ir atleidimo iš darbo, 1–2 dalys skirtos nušalinimo nuo darbo, o 3–4 – atleidimo iš darbo atvejams. Kadangi ieškovės iš darbo buvo atleistos, nėra pagrindo sutikti su jų kasaciniame skunde dėstomais argumentais dėl DK 300 straipsnio 1 dalies taikymo nagrinėjamu atveju. Atleidimo iš darbo atveju taikytina DK 300 straipsnio 3 dalis, kai darbuotojas grąžinamas į pirmesnį darbą, arba 4 dalis, kai darbuotojas dėl kokių nors priežasčių į darbą grąžinamas negali būti ar pats nepageidauja. Kadangi ieškovės į darbą pas atsakovą nepageidavo būti grąžintos, pripažinus jų atleidimą iš darbo neteisėtu, taikytina DK 300 straipsnio 4 dalis ir ieškovėms priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kaip tai expressis verbis nurodoma komentuojamoje dalyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką atleidimo iš darbo atveju priteisiamas tik iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o ne įvykdymo dienos, patvirtina ir DK 303 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios atvejus, kai darbdavys nevykdo darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties, ir būtent tik tokiais atvejais teismas darbuotojo prašymu priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos.

59Kalbant apie vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiko pradžią, DK 300 straipsnio 4 dalyje nenustatyta išimčių, kad šis momentas galėtų būti kitoks nei atleidimo iš darbo diena, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, jog apskaičiuojant darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką pradžios atskaitos tašku galėtų būti laikoma nutarimo atnaujinti bylą priėmimo diena, yra nepagrįsta. Įstatyme aiškiai ir įsakmiai apibrėžti laikotarpio, už kurį priteisiamas vidutinis darbo užmokestis pradžios ir pabaigos momentai: nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir teismams nesuteikta teisė pasirinkti kitus atskaitos taškus ar skaičiavimo būdus.

60Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad tais atvejais, kai visiškas reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką tenkinimas prieštarautų sąžiningumo ir teisingumo principams ir sukeltų atsakovui sunkias finansines pasekmes, priteistina suma gali būti mažinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. L. v. UAB „Neo Group“, bylos Nr. 3K-3-371/2012; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. N. v. AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, bylos Nr. 3K-3-209-469/2015; kt.). Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką taikant DK 297 straipsnio 3 dalį (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.), į darbuotojui priteisiamą vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką turi būti įskaityta darbuotojo gauta išeitinė išmoka (DK 10 straipsnis). Toks DK 297 straipsnio 3 dalies (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) aiškinimas grindžiamas tuo, kad šioje teisės normoje nustatytos išmokos paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas. Jų dydžio nustatymas ir priteisimas neatsižvelgiant į išeitinės išmokos forma darbuotojui jau išmokėtas lėšas neatitiktų DK 297 straipsnio 3 dalies (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.), kaip pažeistų darbo teisių gynimo būdo, tikslų, nes reikštų, kad kompensuojama yra didesniu mastu, nei darbuotojas būtų uždirbęs, jeigu nebūtų pažeista jo teisė dirbti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. V. Š. v. AB „Vakarų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-7-290/2005). Taip pat pažymėtina, kad ši suma pagal DK 300 straipsnio 4 dalies nuostatas taip pat mažinama (priteisiamas darbo užmokesčio skirtumas), jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje.

61Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dvi iš trijų darbuotojų įsidarbino kitose darbovietėse, kad atsakovo finansinė būklė yra sunki – įmonė restruktūrizuojama, ieškovėms išmokėtos išeitinės išmokos, taigi, faktinis pagrindas mažinti priteisiamą vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką buvo, tačiau apeliacinės instancijos teismas netinkamai pasirinko mažinimo būdą, nustatydamas kitokį, nei įstatyme įtvirtintas, išmokos apskaičiavimo laikotarpį. Teismai privalo apskaičiuoti pagal įstatymą darbuotojui priklausančias sumas už visą įstatyme nustatytą laikotarpį, jo netrumpindami, ir tik tada spręsti, ar yra pagrindas šią išmoką mažinti, ir kiek ji turi būti mažinama. Kadangi nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, faktinis pagrindas mažinti ieškovėms priteisiamą vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką buvo, ir priteistinų išmokų dydžių nustatymas apeliacinės instancijos teismo pasirinktu ar kasacinio teismo nurodytu būdu nelemia iš esmės skirtingo rezultato, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos procesinio sprendimo dalys dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką paliktinos nepakeistos.

62Dėl neturtinės žalos be teisėto pagrindo atleidus iš darbo darbuotoją

63Kasaciniame skunde ieškovės nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria joms buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas, nes atsakovas darbo sutartis su ieškovėmis nutraukė neteisėtai, nesumokėjo joms priklausančio darbo užmokesčio, o ieškovės dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų turėjo ne vienerius metus ginti savo pažeistus teisėtus interesus teismuose.

64Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir įstatymo saugomų vertybių pažeidimus. DK 250 straipsnio formuluotė leidžia išskirti gana daug atvejų, kai tiek darbdaviui, tiek darbuotojui gali būti atlyginama neturtinė žala. Darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, kad darbdaviui, kaip darbo teisinių santykių šaliai, kuriai suteikiama daugiau teisinių įgaliojimų, sprendžiant dėl darbuotojo priėmimo į darbą, jo darbo veiklos vertinimo, atleidimo iš darbo ir pagrindo, atleidžiant darbuotoją iš darbo, parinkimo, keliami griežtesni teisių ir pareigų bei atsakomybės už darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiauti savo įgaliojimais. Tai ypač svarbu ir dėl to, kad asmens teisė į darbą, asmens darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kurių priklauso tiek socialinė, tiek materialinė, tiek psichologinė asmens gerovė, asmens socialinis vertinimas, užtikrinantis jo dvasinę ir psichologinę pusiausvyrą bei leidžiantis tinkamai save realizuoti bei užtikrinti socialinį asmens bei jo šeimos stabilumą. Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos, ypač jei darbdavio neteisėti veiksmai susiję su tokiomis kraštutinėmis teisinio poveikio darbuotojui priemonėmis, kaip atleidimas iš darbo be įspėjimo už darbo drausmės ar kitus darbo veiklos pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. AB „Vievio paukštynas“, bylos Nr. 3K-3-10/2006). Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį darbuotojų teisių pažeidimo bylose, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų, teismų vertinamos šios reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės: darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, teisių pažeidimo aplinkybės ir padariniai, teismo taikytos kitos pažeistų teisių gynimo priemonės, jų pakankamumas pažeistoms teisėms atkurti ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Baltijos parkai“, bylos Nr. 3K-3-351/2006).

65Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priteisdamas po 3000 Lt (868,86 Eur) neturtinės žalos atlyginimo, įvertino, kad ieškovės iš darbo buvo atleistos drausminės nuobaudos pagrindu, buvo pradėtas ikiteisminis dėl jų tariamos nusikalstamos veikos baudžiamosiose bylose, taip sukeliant neigiamų išgyvenimų bei pakenkiant jų reputacijai. Teisėjų kolegija, įvertinusi darbdavio taikytą atleidimo iš darbo pagrindą (DK 235 straipsnio 2 dalies 4,7 punktai), dėl atsakovių pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuris buvo nutrauktas, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, šalių elgesį, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankamas pažeistai teisei apginti, yra nepagrįsta, todėl šią nutarties dalį panaikina ir dėl šios dalies palieka galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

66Dėl bylinėjimosi išlaidų

67Kasaciniame teisme patirta 19,38 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus atsakovo kasacinį skundą ir iš dalies patenkinus ieškovių kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

68Ieškovės prašo atlyginti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikia kasaciniame teisme turėtas išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl jų prašymas netenkintinas.

69Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

70Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 30 d. nutarties dalį, kuria atmesti ieškovių reikalavimai dėl neturtinės žalos, panaikinti ir dėl šios dalies palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimą.

71Kitas Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 30 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

72Priteisti iš RUAB „Saurida“ (duomenys neskelbtini) 19,38 Eur (devyniolika Eur 38 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

73Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. A. K. ir S. J. bei atsakovo RUAB „Saurida“ kasacinius skundus dėl... 4. Teisėjų kolegija... 5. I. Ginčo esmė... 6. Ieškovės kreipėsi į teismą, prašydamos atnaujinti procesą byloje,... 7. Ieškovės nurodė, kad byla atnaujintina dėl paaiškėjusių naujų... 8. Atsakovas su ieškovių reikalavimais nesutiko ir prašė pareiškimo dėl... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė... 10. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 29 d. sprendimu... 11. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 12. Teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas,... 13. Pasisakydamas dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą... 14. Teismas nurodė, kad pripažinus, jog ieškovės iš darbo atleistos... 15. Dėl neturtinės žalos teismas nurodė, kad ieškovės S. J. ir A. K.... 16. Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atnaujintą... 17. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad atnaujintoje civilinėje byloje... 18. III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai... 19. Kasaciniu skundu ieškovės prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014... 20. 30 d. nutarties dalį, kuria teismas panaikino pirmosios instancijos teismo... 21. Ieškovei S. J. iš atsakovo UAB „Saurida“ priteisti 1130,96 Lt (327,55... 22. Ieškovei A. K. iš atsakovo UAB „Saurida“ priteisti 1034 Lt (299,47 Eur)... 23. Ieškovei B. R. iš atsakovo UAB „Saurida“ priteisti 300,70 Lt (87,09 Eur)... 24. Ieškovės taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.... 25. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 26. Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo.... 27. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje vadovavosi DK 300... 28. Atsižvelgiant į tai, kad teismas kompensacijos už priverstinę pravaikštą... 29. Dėl neturtinės žalos. Atsakovas darbo sutartis su ieškovėmis nutraukė... 30. Įvertinus teismų priteistus vidutinius darbo užmokesčius už priverstinę... 31. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas su ieškovių kasaciniu skundu... 32. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 33. Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo.... 34. Nors DK 300 straipsnyje tiesiogiai nenustatyta teismo teisė mažinti... 35. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai ir logiškai pasirinko 2013 m.... 36. Dėl neturtinės žalos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs,... 37. Atsakovas darbo santykių pasibaigimo metu siekė atsiskaityti su ieškovėmis... 38. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014... 39. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 40. Ieškovės byloje teigė, kad darbo drausmės nepažeidė, degalus po vieną... 41. Teismas ignoravo byloje esančią specialisto išvadą, kurioje nustatyta, kad... 42. Be to, teismas, atlikdamas byloje esančių įrodymų vertinimą ir jų... 43. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiamu... 44. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovės su atsakovo kasaciniu skundu... 45. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 46. Bylą nagrinėję teismai ieškovių atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu... 47. Svarbu pažymėti, kad anksčiau bylą nagrinėjusio Klaipėdos miesto... 48. Teisėjų kolegija... 49. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 50. Dėl įrodinėjimo nustatant šiurkštų darbo pareigų pažeidimą... 51. Kasaciniame skunde atsakovas nurodo, kad teismas netinkamai šalims paskirstė... 52. Teisėjų kolegija šiuos atsakovo teiginius laiko nepagrįstais. Pagal... 53. Nors darbuotojo neteisėtiems veiksmams nustatyti nėra būtinas teismo... 54. Kadangi nagrinėjamoje byloje atsakovas, atleisdamas ieškoves iš darbo, iš... 55. Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo... 56. Ieškovių kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai... 57. Teisėjų kolegija šiuos argumentus laiko iš dalies pagrįstais.... 58. DK 300 straipsnyje, kuriame aptariami individualūs darbo ginčai dėl... 59. Kalbant apie vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiko... 60. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad tais... 61. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dvi iš trijų darbuotojų įsidarbino... 62. Dėl neturtinės žalos be teisėto pagrindo atleidus iš darbo darbuotoją... 63. Kasaciniame skunde ieškovės nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas... 64. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų... 65. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priteisdamas po 3000 Lt... 66. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 67. Kasaciniame teisme patirta 19,38 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 68. Ieškovės prašo atlyginti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau... 69. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 70. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 71. Kitas Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 72. Priteisti iš RUAB „Saurida“ (duomenys neskelbtini) 19,38 Eur (devyniolika... 73. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...