Byla 2-379-943/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „TAVC“ ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Versenta“ atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „UBC“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Versenta“ 2014 m. liepos 7 d. kreditorių susirinkimo pirmuoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo panaikinimo, civilinėje byloje Nr. 2-5208-450/2014 pagal bankrutavusios įmonės kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Gabringa“ skundą dėl 2014 m. liepos 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir panaikinimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4BUAB „Versenta“ kreditorius UAB „Gabringa“ kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti bankrutavusios įmonės 2014 m. liepos 7 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimus pirmuoju ir antruoju darbotvarkės klausimais, kaip prieštaraujančius bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesams.

5Pareiškėjas UAB „Gabringa“ nurodė, kad BUAB „Versenta“ Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla. 2012 m. sausio 12 d. minėta įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartimi BUAB „Versenta“ bankroto byloje patvirtinti patikslinti kreditorių reikalavimai, tarp jų kreditoriaus UAB „Gabringa“ finansinis reikalavimas, kurio procentinė išraiška sudaro 21,512 proc. bei kreditoriaus UAB „TAVC“ finansinis reikalavimas, kurio procentinė išraiška sudaro 78,488 proc. visų įmonės kreditorių reikalavimų.

62014 m. liepos 7 d. įvyko BUAB „Versenta“ kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo priimti ginčijami nutarimai. Pirmuoju darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta BUAB „Versenta“ priklausantį turtą, t. y. ledo rūmus su dengta ledo aikštele, unikalus Nr. 4400-0800-0066:9070, adresu Ąžuolyno g. 9, Vilniuje, parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą. Apie turto pardavimą ne vėliau kaip per 7 dienas nuo šio kreditorių susirinkimo dienos paskelbiant bankroto administratoriaus pasirinktame reklaminiame laikraštyje, skelbime nurodant, kad turtas bus parduotas didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui. Siūloma kaina negali būti mažesnė nei 3 000 000 Lt.

7Antruoju nutarimu buvo nuspręsta nepritarti aukščiau aptarto turto pardavimui skelbiant varžytines.

8Skunde nurodoma, kad remiantis BUAB „Versenta“ 2014 m. balandžio 30 d. kreditorių susirinkime priimtais nutarimais 2014 m. birželio 13 d. buvo organizuojamos BUAB „Versenta“ priklausančio turto - ledo rūmų su dengta ledo aikštele, esančių Ąžuolyno g. 9, Vilniuje varžytynės. Pirmose varžytynėse ledo rūmų su dengta ledo aikštele pradinė pardavimo kaina buvo nustatyta 15 000 000 Lt. Varžytynėse nedalyvavo nei vienas pirkėjas, todėl varžytynės neįvyko. Vėliau, 2014 m. birželio 25 d. buvo paskelbtos antrosios ledo rūmų su dengta ledo aikštele varžytynės, pradinė pardavimo kaina – 13 500 000 Lt. Antrosiose varžytynėse taip pat nedalyvavo nei vienas pirkėjas ir turtas iš varžytynių nebuvo parduotas. Todėl 2014 m. liepos 7 d. įvyko kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo sprendžiama dėl tolesnės bankrutavusios įmonės turto pardavimo tvarkos nustatymo.

9Pareiškėjo manymu, BUAB „Versenta“ 2014 m. liepos 7 d. kreditorių susirinkimas 1-uoju darbotvarkės klausimu nepagrįstai nusprendė ledo rūmus su dengta ledo aikštele parduoti už ne mažesnę kaip 3 000 000 Lt kainą, kadangi ši mažiausia pardavimo kaina neatitinka kreditorių interesų. Skunde teigiama, kad 3 000 000 Lt nustatyta mažiausios kainos riba visiškai neatitinka tikrosios ledo rūmų su dengta ledo aikštele rinkos vertės. Bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir pradinės turto pardavimo kainos nustatymas susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu, kuris priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai. Kaip yra nustatyta 2013 m. vasario 22 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi - bendra patvirtintų kreditorių reikalavimų suma yra 10 372 674,41 Lt. Atsižvelgiant į tai, žemiausia ledo rūmų su dengta ledo aikštele pardavimo kainos riba galėjo būti ne mažesnė kaip 10 372 674,41 Lt. Be to, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis Ledo rūmų su dengta ledo aikštele vidutinė rinkos vertė yra 13 134 000 Lt. Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1305/2013 buvo paskirta nekilnojamojo turto ekspertizė, pagal kurią ledo rūmų su dengta ledo aikštele vertė nustatyta – 11 585 000 Lt, kas tik papildomai patvirtina, kad BUAB „Versenta“ kreditorių susirinkimo 2014 m. liepos 7 d. nutarime yra nepagrįstai nustatyta žemiausia kainos riba – 3 000 000 Lt.

10Kreditorius UAB „Gabringa“ pažymėjo, kad 2014 m. liepos 7 d. BUAB „Versenta“ kreditorių susirinkimo patvirtintoje ledo rūmų su dengta ledo aikštele pardavimo tvarkoje nėra nurodyti aiškūs kriterijai (didžiausia kaina, atsiskaitymo tvarka, būdas, laikotarpis ir pan.), pagal kuriuos bus parduodamas bankrutuojančiai įmonei priklausantis turtas (tvirtinamas geriausias pirkėjo pasiūlymas). Kreditorius taip pat pamini, kad kreditorius UAB „TAVC“ faktiškai ilgą laiką (iki 2014 m. balandžio 17 d.) valdė ir naudojo BUAB „Versenta“ priklausančius ledo rūmus su dengta ledo aikštele, todėl gali būti suinteresuotas per kitus asmenis jam palankiomis sąlygomis ir kaina įsigyti ledo rūmus su dengta ledo aikštele.

11Pareiškėjo įsitikinimu, ledo rūmai su dengta ledo aikštele turi būti parduodami iš pakartotinių varžytynių 2-uoju darbotvarkės klausimu nustatyta tvarka, t. y. parduodant Ledo rūmus su dengta ledo aikštele pakartotinėse varžytynėse už kainą, kuri atitiktų realią patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumą (10 372 674,41 Lt). Teigiama, kad panaikinus 2014 m. liepos 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 1-uoju darbotvarkės klausimu turi būti nustatyta ir BUAB „Versenta“ bankroto administratorius įpareigotas parduoti ledo rūmus iš pakartotinių varžytynių UAB „Gabringa“ 2-uoju darbotvarkės klausimu pasiūlytomis sąlygomis.

12Kreditorius UAB „TAVC“ su pareiškėjo skundu nesutinka. Teigia, kad atskirais atvejais spartus turto realizavimas už mažesnę kainą gali būti naudingesnis kreditoriams, nei ilgos turto realizavimo procedūros, kurių sėkmė nėra garantuota ir kurios didina administravimo kaštus. Visų šių klausimų sprendimas susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu, kuris priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai. Įvertinant tai, kad anksčiau vykusiose dvejose varžytynėse parduoti turtą už anksčiau kreditorių susirinkime nustatytą kainą nepavyko, jo pardavimas už šiek tiek mažesnę negu antrose varžytynėse nustatytą kainą, mažai tikėtinas. Kreditorius pažymi, kad jokios teisės normos nedraudžia kreditoriui UAB „Gabringa“ pačiam surasti pirkėją, kuris už parduodamą turtą mokėtų brangiau, negu nustatė kreditoriai, ir tokį nurodyti kreditorių susirinkimui, tačiau per nevienkartinę pardavimo procedūrą UAB „Gabringa“ tokių pasiūlymų nebuvo ir nėra pateikusi. Pradinės turto pardavimo kainos nustatymas nelemia kainos, už kurią turtas realiai bus parduotas. Jei potencialūs turto pirkėjai vertins parduodamą objektą kaip patrauklią investiciją, egzistuos stipri pirkėjų konkurencija, ir parduodamo turto kaina išaugs. Be to, kreditorių susirinkimas negali nustatyti nepagrįstai didelės parduodamo turto kainos, nes tokiu atveju įmonės turtas gali būti nerealizuotas arba turto realizavimo procesas gali užsitęsti, kas užvilkintų bankroto procedūras. Skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu buvo nustatyta mažiausia galima turto pardavimo kaina, tačiau neapribota maksimali jo kaina. Atsakovo bankroto procesas vyksta jau ilgą laiką ‑ nuo 2011 metų, tačiau jis negali tęstis iki begalybės. Todėl kreditorių susirinkimas, bankroto proceso metu spręsdamas bankrutuojančios įmonės turto pardavimo klausimus, privalo nustatyti tokią parduodamo turto kainą ir tvarką, kuri geriausiai atitiks visų įmonės kreditorių interesus ir sudarys galimybę maksimaliai patenkinti jų finansinius reikalavimus.

13UAB „TAVC“ teigimu, niekuo nepagrįstas ir visiškai deklaratyvus yra pareiškėjo argumentas, kad kreditorius UAB „TAVC“ gali nesąžiningais būdais, piktnaudžiaujant teise pačiam arba per kitus susijusius asmenis įgyti (perimti) bankrutavusiai įmonei priklausantį turtą už ženkliai mažesnę negu rinkos vertę. Pažymėtina, kad kreditorius UAB „TAVC“ niekada nėra išreiškęs ketinimo (noro) perimti turtą už vienokią ar kitokią vertę - nei viso bankroto proceso metu apskritai, nei po neįvykusio turto pardavimo iš varžytynių konkrečiai. Vien ta aplinkybė, kad parduodamame pastate yra kreditoriui UAB „TAVC“ priklausančio turto, niekaip nepatvirtina ir neįrodo kreditoriaus siekio piktnaudžiauti teise ar nesąžiningais būdais perimti BUAB „Versenta“ priklausančias patalpas. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių šiuos savo skundo teiginius.

14UAB „TAVC“ pareiškėjo reikalavimo panaikinti nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu ir įpareigoti organizuoti pakartotines varžytynes prašė netenkinti, nes teismas nevykdo bankroto administravimo procedūrų ir savo sprendimais negali išspręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių (nagrinėjamu atveju - kreditorių susirinkimo) kompetencijai.

15BUAB „Versenta“ bankroto administratorius UAB „UBC“ su kreditoriaus UAB „Gabringa“ skundu nesutiko. Bankroto administratoriaus nuomone, turtą būtų tikslinga parduoti kuo greičiau, prieš euro įvedimą, siekiant išvengti galimos kainos kritimo ir sąstingio nekilnojamojo turto rinkoje ir pagaliau atsiskaityti su kreditoriais. BUAB „Versenta“ bankroto procesas, administratoriaus manymu, dėl kreditoriaus UAB „Gabringa“ veiksmų yra užsitęsęs. Likvidavimo procesas trunka jau daugiau nei 2 metus. Neparduodant negyvenamosios patalpos ir pakartotinai skelbiant šio turto pardavimą varžytynėse, nuolat didėja įmonės administravimo išlaidos, joms didėjant, mažėja kreditorių galimybė kuo didesne apimtimi patenkinti savo kreditorinius reikalavimus.

16II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

17Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies, panaikino BUAB „Versenta“ kreditorių susirinkimo 2014 m. liepos 7 d. priimtą nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu „Dėl nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo“, o kitoje dalyje skundą atmetė.

18Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2014 m. liepos 7 d. kreditorių susirinkime nustatyta mažiausia pirkėjo siūloma kaina 3 000 000 Lt ne tik, kad niekuo nepagrįsta, bet ir už šį nutarimą balsavęs kreditoriaus UAB „TAVC“ atstovas, niekaip negalėjo paaiškinti šios kainos dydžio nustatymo kriterijų. Teismas taip pat pažymėjo, kad nei ta aplinkybė, jog turtas ankstesnėse varžytynėse nebuvo parduotas, nei tai, kad bankroto administratorius, jo teigimu, tyrė galimą potencialių pirkėjų rinką ir vieną kartą išspausdino skelbimą „Alio reklamoje“ negali būti veiksniais, leidžiančiais teigti, jog tokio turto pardavimas bet kokia kaina, atitiktų tiek bankrutuojančios įmonės, tiek ir kreditorių interesus, tuo labiau, kad mažiausia nustatyta šio turto pardavimo kaina, niekaip jos nepagrindžiant, negali būti laikoma pagrįsta ir atitinkanti kreditorių ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus.

19Teismo vertinimu, nustatyta mažiausia pardavimo kaina visiškai neatitinka visų bankrutuojančios įmonės kreditorių lūkesčių ir interesų, visiškai ekonomiškai nepagrįsta, todėl laikytina pažeidžiančia tiek bankrutuojančios įmonės BUAB „Versenta“ interesus, tiek ir pačių kreditorių interesus.

20III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

21Atskiruoju skundu kreditorius UAB „TAVC“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutarties dalį, kuria iš dalies patenkintas kreditoriaus UAB „Gabringa“ skundas panaikinti, išspręsti klausimą iš esmės ir skundą atmesti visa apimtimi. Skundu taip pat prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria pareiškėjo naudai priteista atlyginti bylinėjimosi išlaidas; panaikinti byloje Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 23 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

22Atskiruoju skundu teigiama, jog priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, BUAB „Versenta“ 2014 m. liepos 7 d. kreditorių susirinkimo pirmuoju darbotvarkės klausimu patvirtinta minimali turto pardavimo kaina nepažeidžia nei bankrutuojančios įmonės, nei jos kreditorių interesų, kadangi ji užtikrins pirkėjų konkurenciją, kas garantuos parduodamo turto kainos augimą. Be to, spartus turto pardavimas nors ir už mažesnę kainą gali būti ekonomiškai naudingesnis, kadangi sumažins administravimo kaštus ir bankroto proceso trukmę. Kreditorius taip pat pažymėjo, jog jis, kaip kreditorius, yra suinteresuotas turto pardavimu už geriausią kainą, todėl teismo argumentai dėl galimo UAB „TAVC“ siekio turtą perleisti už mažesnę, nei rinkos vertę, atmestini kaip nepagrįsti.

23Atskiruoju skundu BUAB „Versenta“ bankroto administratorius UAB „UBC“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundą atmesti.

24Administratoriaus manymu, skundžiamo kreditorių susirinkimo metu buvo nustatyta aiški nekilnojamojo turto pardavimo tvarka bei reali žemiausia pardavimo kaina. Administratoriaus manymu, nors nustatyta žemiausia turto pardavimo kaina ir neatitinka kreditorių interesų, tačiau yra patraukli ir skatiną pirkėjų domėjimąsi turtu.

25Atsiliepimu į atskiruosius skundus UAB „Gabringa“ prašė juos atmesti, pažymėjo, jog reikalavimas operatyviai vykdyti bankrutavusios įmonės likvidavimo procedūrą negali būti savitikslis ir negali sudaryti prielaidų likvidavimo procedūrą vykdyti neteisėtai.

26IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

28Byloje iš esmės kilo ginčas, ar BUAB „Versenta“ kreditorių susirinkimo metu priimtas nutarimas dėl įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos, nepažeidžia bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisių bei turtinių interesų ir neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams.

29Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog kreditorių susirinkimo, įvykusio 2014 m. liepos 7 d., nutarimu, priimtu pirmuoju darbotvarkės klausimu, buvo siekiama nustatyti atsakovui BUAB „Versenta“ priklausančio nekilnojamojo turto ‑ ledo rūmų su dengta ledo aikštele, esančių Ąžuolyno g. 9, Vilniuje, pardavimo tvarką ir kainą. Kreditorius UAB „Gabringa“ ginčijo šį kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo buvo nutarta parduoti nurodytą turtą už didžiausią pasiūlytą kainą, kuri negali būti mažesnė nei 3 000 000 Lt, apie turto pardavimą paskelbiant bankroto administratoriaus pasirinktame reklaminiame laikraštyje. Pareiškėjo skundo pagrindą sudarė argumentai, jog kreditorių susirinkimas nustatė nepagrįstai žemą ir realios turto vertės neatitinkančią bankrutavusios įmonės turto pardavimo žemiausią kainą, pažeidė pačios įmonės ir jos kreditorių interesus ir bankroto proceso tikslus. Pirmosios instancijos teismas su tokia pareiškėjo nuomone sutiko, konstatavęs, kad nustatyta žemiausia turto pardavimo kaina visiškai neatitinka bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų.

30Atskiraisiais skundais didžiausią finansinį reikalavimą BUAB „Versenta“ bankroto byloje turintis kreditorius UAB „TAVC“ bei bankroto administratorius ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas bei įrodinėja, kad nustatyta pardavimo kaina yra žemiausia ir neatspindi realiai už parduotą turtą tikėtinos gauti sumos, be to, ši kaina, apeliantų manymu, yra patraukli ir kelianti susidomėjimą ketinamu parduotu turtu.

31Pagal bendrąją taisyklę, bankrutavusios įmonės nekilnojamasis turtas, Vyriausybės nustatyta tvarka, parduodamas iš varžytynių (ĮBĮ 33 str. 1 d. 2 p.). ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punkto norma yra blanketinė ir nukreipia į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 (nauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 60 redakcija) patvirtintą bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašą (toliau - Aprašas), kuris detaliai reglamentuoja bankrutuojančių ar bankrutavusių juridinių asmenų turto pardavimo iš varžytynių tvarką. Nagrinėjamu atveju bankrutavusios įmonės turtas jau buvo du kartus parduodamas iš varžytynių, tačiau neatsiradus pirkėjui, tiek pirmosios, tiek ir antrosios varžytynės neįvyko, dėl ko ir buvo sušauktas 2014 m. liepos 7 d. kreditorių susirinkimas, turėjęs nuspręsti dėl dvejose varžytynėse neparduoto turto pardavimo tvarkos ir kainos.

32Disponavimo dvejose varžytynėse neparduotu turtu tvarkos nustatymas yra priskirtinas išimtinai kreditorių susirinkimo kompetencijai. Vadovaujantis ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu reglamentavimu, išimtinai kreditorių susirinkimo kompetencijai yra priskirtina teisė nustatyti dvejose varžytynėse neparduoto nekilnojamojo turto pardavimo tvarką. ĮBĮ 33 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neparduotas turtas gali būti perduodamas kreditoriams. Taigi įstatyme yra tiesiogiai įtvirtinta dvejose varžytynėse neparduoto turto pardavimo arba perdavimo kreditoriams galimybė, priklausomai nuo to, kokį sprendimą konkrečiu atveju priimtų kreditorių susirinkimas. Šios įstatymo normos tiesiogiai koreliuoja su Aprašo 34 punkte įtvirtintomis kreditorių susirinkimo teisėmis nustatyti, kaip panaudoti antrosiose (ar antrųjų varžytynių pakartotinėse) varžytynėse neparduotą turtą (Aprašo 33 p.). Remiantis Aprašo 34 punktu kreditorių susirinkimas gali nutarti: įpareigoti varžytynių vykdytoją tęsti turto pardavimą iš varžytynių šio Aprašo nustatyta tvarka kreditorių susirinkimo patvirtintomis kainomis; įpareigoti varžytynių vykdytoją parduoti turtą be varžytynių kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka ir patvirtintomis parduodamo turto kainomis; perduoti turtą kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka; kitaip disponuoti turtu.

332014 m. liepos 7 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu, kreditorių balsų dauguma buvo nutarta, kad dvejose varžytinėse neparduotas turtas bus parduotas didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui, kuri negali būti mažesnė nei 3 000 000 Lt, apie parduodamą turtą paskelbiant bankroto administratoriaus pasirinktame reklaminiame laikraštyje.

34Apeliacinės instancijos teismas, prieš vertindamas atskirųjų skundų argumentus visų pirma pažymi, kad įmonės bankroto proceso metu vykdant įmonės priverstinio likvidavimo procedūras, siekiama kuo didesnio visų kreditorių reikalavimų patenkinimo, taip pat visų kreditorių interesų pusiausvyros užtikrinimo. Todėl kreditorių susirinkimo patvirtinta įmonės turto pardavimo kaina turi būti reali, atitikti tikrąją jo rinkos vertę, o pardavimo tvarka skaidri, garantuojanti, kad apie turto pardavimą bus informuotas maksimalus potencialių pirkėjų ratas. Kilus ginčui tarp kreditorių dėl priimto kreditorių susirinkimo nutarimo šiuo klausimu, ginčą sprendžia teismas, pagal proceso įstatymo reikalavimus tirdamas ir vertindamas byloje esančius įrodymus. Tokiose bylose svarbu nustatyti, ar ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta bankrutavusios įmonės turto pardavimo tvarka ir kaina yra ekonomiškai pagrįstos ir geriausiai atitinka visų kreditorių teisėtus lūkesčius bei interesus patenkinti savo finansinius reikalavimus (ĮBĮ 3 str., 34 str.). Teismas, nustatęs tiek esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, tiek tai, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, turi panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

35Vertinant nagrinėjamu atveju pirmuoju kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimu priimtu nutarimu nustatytą turto pardavimo kainą ir tvarką, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos pozicijai, jog nei nustatyta pardavimo pradinė kaina, nei tvarka, neatitinka bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmuoju kreditorių susirinkimo nutarimu nusprendus turtą parduoti pirkėjui, pasiūliusiam didžiausią kainą, administratoriui pavedama apie turto pardavimą informuoti tik viename, jo paties pasirinktame, reklaminiame laikraštyje. Apeliacinio teismo vertinimu, nusprendus turtą parduoti didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui, kreditoriai turi būti suinteresuoti informuoti apie ketinamą parduoti turtą ir pardavimo sąlygas kuo didesnį ratą potencialių pirkėjų, tačiau skelbimas apie pardavimą viename iš reklaminių laikraščių, šio tikslo neatspindi ir negarantuoja. Apeliacinio teismo vertinimu, apie turto, kuris nekilnojamoje rinkoje neturi analogų ir kurio nepavyko parduoti dvejose varžytynėse pardavimą būtina informuoti kuo platesniu mastu visuomenės informavimo priemonėse, neapsiribojant skelbimu viename iš reklaminių laikraščių. Teisė pavesti bankroto administratoriui pranešti apie turto pardavimą suteikta kreditorių susirinkimui, kadangi būtent jie suinteresuoti parduoti turtą už didžiausią kainą ir patenkinti savo reikalavimus, todėl apeliacinio teismo manymu, nustatant turto pardavimo tvarką būtina įvertinti galimybes apie turto pardavimą skelbti interneto svetainėse, taip pat periodiniuose, reklaminiuose leidiniuose (tiek vietiniuose, tiek ir respublikiniuose). Nors bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto įmonės biudžetas yra ribotas ir papildomas informacijos paskelbimas viešose visuomenės informavimo priemonėse yra susijęs su papildomais kaštais, tačiau įmonės vienintelio turto ‑ ledo rūmų su dengta ledo aikštele, nuo kurios sėkmingo realizavimo priklauso kreditorių interesų patenkinimas, pardavimas turi būti aktyvesnis, pastangos parduoti turtą maksimalios. Be to privalo būti maksimaliai išnaudotos ir informacijos apie parduodamą turtą skleidimo internete priemonės, kurios nėra susijusios su dideliais papildomais kaštais.

36Apeliacinės instancijos teismo manymu, neatitinka BUAB „Versenta“ kreditorių interesų ir skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta žemiausia turto pardavimo kaina. Apeliantai siekia įtikinti teismą, jog nustatyta žemiausia pardavimo kaina nereiškia, jog tokia kaina ir bus gauta pardavus turtą, ši kaina, apeliantų manymu, tik pritrauks pirkėjų dėmesį, kels tarp potencialių parduodamo turto pirkėjų konkurencingumą, o kartu ir kainą.

37Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad šiuo atveju nustatyta žema (ką pripažįsta ir patys apeliantai) parduodamo turto mažiausia pardavimo kaina pritrauks pirkėjų susidomėjimą turtu, tačiau tai nereiškia, jog kreditoriai dėl to patirs maksimalią naudą. Teismo vertinimu, kreditoriams apsisprendus turtą parduoti didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui ir nustačius žemiausią pardavimo kainą – 3 000 000 Lt, pirkėjai yra orientuojami į ją. Žemiausia pardavimo kaina potencialiems pirkėjams rodo, jog pardavėjas yra suinteresuotas ir artimu šiai kainai pasiūlymu, todėl kreditoriai negali puoselėti vilčių, kad nustačius žemą mažiausią pardavimo kainą, pirkėjai konkuruodami tarpusavyje pakels kainą iki kreditoriams priimtinos. Tam, kad kreditoriai iš bankrutavusios įmonės turto pardavimo gautų maksimalią naudą, parduodant turtą ir nustatant žemiausią pardavimo kainą, ji turi atitikti kreditorių interesus ir būti artima rinkoje esančioms kainoms. Nors, kaip pažymi apeliantas UAB „TAVC“, realią turto kainą atspindi ne ta suma, kuria turtas yra įvertintas, o suma, už kurią turtas yra parduotas, žemiausia pardavimo kaina neturi įteisinti bankrutavusios įmonės turto perleidimo pusvelčiui. Teismo vertinimu, kreditorių susirinkimui nustatant žemiausią pardavimo kainą ji turi orientuotis tiek į kreditorių įmonei keliamų reikalavimų suminę išraišką, tiek ir į realią to turto vertę rinkoje. Šiuo atveju nustatant mažiausią turto pardavimo kainą, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, žemiausia pardavimo kaina nebuvo pagrįsta. Nors apeliantas pastebi, kad pirmosios instancijos teismo siūlomas pasirinkti orientacinis parduodamo turto kainos vertės parinkimo kriterijus, nustatytas eksperto K. J. (11 585 000 Lt), atspindi šio turto rinkos vertę 2010 metais, tačiau apeliacinio teismo manymu, jis rodo, koks didelis yra atotrūkis tarp kreditorių susirinkimo patvirtintos mažiausios pardavimo kainos ir turto rinkos vertės, turint omenyje, jog nekilnojamojo turto kaina per ketverius metus (nesant duomenų apie esminį turto pablogėjimą) negalėjo sumažėti trigubai. Be to, pirmosios instancijos teismo pažymėtoje Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1305/2013, yra duomenų apie turto vertę ne tik 2010 metais, bet ir turto vertę, nustatyta pajamų metodu 2013 metais, t. y. artimu kreditorių susirinkimo laikui. Nurodytoje apeliacinio teismo nutartyje nustatyta, kad UAB „Butas tau“ turto vertinimo ataskaitos duomenimis, 2013 metais vertinamo turto rinkos vertė yra 5 570 000 Lt. Nors turto pardavimo kainos (šiuo atveju mažiausios) nustatymas priklauso išimtinei kreditorių susirinkimo kompetencijai ir kreditoriai nėra įpareigoti visais atvejais vadovautis turto eksperto pateikta turto vertinimo išvada, kreditoriais patys turi būti suinteresuoti gauti už turto pardavimą maksimalią kainą, bei pagrįsti turto pardavimo kainos nustatymą, tam kad būtų pasiektas bendras kreditorių susitarimas dėl turto pardavimo kainos ir tvarkos, užkirstas kelias turto pardavimo, o kartu ir bankroto procedūrų vilkinimui.

38Apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks kainos nustatymo būdas – kai duomenys apie galimą turto pardavimo kainą nustatomi neįvertinus kreditorių turimų reikalavimų įmonei, neorientuojant jos į realią rinkos vertę bei niekuo nepagrindžiant, neišnaudojus visų galimybių parduoti turtą už kaip įmanomai didesnę kainą, neatitinka bankroto proceso operatyvumo ir efektyvumo siekio, vieno esminių bankroto instituto taikymo tikslų – iš bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto kuo operatyviau bei kiek įmanoma daugiau patenkinti patvirtintų pagrįstų kreditorių finansinių reikalavimų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos ir teisėtos pirmosios instancijos teismo nutarties.

39Netenkinus atskirųjų skundų netenkinamas ir apelianto UAB „TAVC“ prašymas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria iš jo ir BUAB „Versenta“ bankroto administratoriaus pareiškėjui priteista atlyginti bylinėjimosi išlaidas, panaikinimo (CPK 93 str.).

40Kadangi apeliantų skundai netenkinti, nevertinamas ir UAB „TAVC“ prašymas panaikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės buvo sustabdytas 2014 m. liepos 7 d. BUAB „Versenta“ kreditorių susirinkimo nutarimo vykdymas.

41Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

42Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi... 3. I. Ginčo esmė... 4. BUAB „Versenta“ kreditorius UAB „Gabringa“ kreipėsi į teismą,... 5. Pareiškėjas UAB „Gabringa“ nurodė, kad BUAB „Versenta“ Vilniaus... 6. 2014 m. liepos 7 d. įvyko BUAB „Versenta“ kreditorių susirinkimas, kurio... 7. Antruoju nutarimu buvo nuspręsta nepritarti aukščiau aptarto turto... 8. Skunde nurodoma, kad remiantis BUAB „Versenta“ 2014 m. balandžio 30 d.... 9. Pareiškėjo manymu, BUAB „Versenta“ 2014 m. liepos 7 d. kreditorių... 10. Kreditorius UAB „Gabringa“ pažymėjo, kad 2014 m. liepos 7 d. BUAB... 11. Pareiškėjo įsitikinimu, ledo rūmai su dengta ledo aikštele turi būti... 12. Kreditorius UAB „TAVC“ su pareiškėjo skundu nesutinka. Teigia, kad... 13. UAB „TAVC“ teigimu, niekuo nepagrįstas ir visiškai deklaratyvus yra... 14. UAB „TAVC“ pareiškėjo reikalavimo panaikinti nutarimą 2-uoju... 15. BUAB „Versenta“ bankroto administratorius UAB „UBC“ su kreditoriaus UAB... 16. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 17. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi skundą tenkino iš... 18. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2014 m. liepos 7 d. kreditorių... 19. Teismo vertinimu, nustatyta mažiausia pardavimo kaina visiškai neatitinka... 20. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai... 21. Atskiruoju skundu kreditorius UAB „TAVC“ prašo Vilniaus apygardos teismo... 22. Atskiruoju skundu teigiama, jog priešingai nei nurodė pirmosios instancijos... 23. Atskiruoju skundu BUAB „Versenta“ bankroto administratorius UAB „UBC“... 24. Administratoriaus manymu, skundžiamo kreditorių susirinkimo metu buvo... 25. Atsiliepimu į atskiruosius skundus UAB „Gabringa“ prašė juos atmesti,... 26. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 27. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas... 28. Byloje iš esmės kilo ginčas, ar BUAB „Versenta“ kreditorių susirinkimo... 29. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog kreditorių susirinkimo, įvykusio... 30. Atskiraisiais skundais didžiausią finansinį reikalavimą BUAB „Versenta“... 31. Pagal bendrąją taisyklę, bankrutavusios įmonės nekilnojamasis turtas,... 32. Disponavimo dvejose varžytynėse neparduotu turtu tvarkos nustatymas yra... 33. 2014 m. liepos 7 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu, kreditorių balsų... 34. Apeliacinės instancijos teismas, prieš vertindamas atskirųjų skundų... 35. Vertinant nagrinėjamu atveju pirmuoju kreditorių susirinkimo darbotvarkės... 36. Apeliacinės instancijos teismo manymu, neatitinka BUAB „Versenta“... 37. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad šiuo atveju nustatyta žema (ką... 38. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks kainos nustatymo būdas – kai... 39. Netenkinus atskirųjų skundų netenkinamas ir apelianto UAB „TAVC“... 40. Kadangi apeliantų skundai netenkinti, nevertinamas ir UAB „TAVC“ prašymas... 41. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 42. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą....