Byla 2S-2173-258/2018
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „NT partneriai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „NT partneriai“ ieškinį atsakovei UAB „Enifas“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Enifas“ 35 816 EUR skolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 35 816 EUR sumai areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant – pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant nurodytu turto ar pinginėmis lėšomis disponuoti.
  2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi teismas netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, motyvuodama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį tik abstrakčiai nurodė, kad atsakovė gali imtis priemonių ir/ar veiksmų, siekdamas savo turtą nuslėpti. Tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovė slapstosi, ar kokiu nors būdu slepia, ketina paslėpti ar bando realizuoti ar apsunkinti išieškojimą iš atsakovei priklausančio turto. Be to, teismas taip pat pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pagrįsti ieškovė rėmėsi vien hipotetinėmis prielaidomis, jog dėl tam tikrų veiksmų neatlikimo tretiesiems asmenims, atsakovo finansinė padėtis pasunkės.
  3. 2018 m. gegužės 9 d. ieškovė pateikė pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodyma, kad atsakovė 2018 m. balandžio 23 d. atsiliepime teigė, jog ieškovės pateiktas teismui ieškinys yra nepagrįstas, taip pat ir ieškovės prašymas taikyti atsakovės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones. Pasak ieškovės, atsakovė tą pačią dieną, kai pateikė teismui atsiliepimą, atsiuntė ieškovei pranešimą dėl skolos apmokėjimo, kuriuo sutiko dėl susidariusio įsiskolinimo ir pateikė skolos mokėjimo grafiką. Ieškovės teigimu, tarp šalių sudarytas susitarimas, dėl kurio nevykdymo susidarė 35 816 EUR skola ieškovei, yra vienintelis šalių sudarytas susitarimas, todėl akivaizdu, kad atsakovės pripažintas mokėjimas yra susidaręs išimtinai tik minėto susitarimo pagrindu.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi prašymą atmetė.
  2. Teismas konstatavo, kad ieškovė pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kaip savo pradinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl teismas nekartoja 2018 m. balandžio 26 d. nutartyje išdėstytų motyvų. Teismas nurodė, kad vienintelė papildoma aplinkybė, kurią pakartotinai prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė ieškovė yra ta, kad atsakovė sutinka su įsiskolinimu ieškovei. Tačiau teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovė pripažįsta susidariusią skolą nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi neįrodo grėsmės, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas pasunkės ar taps neįmanomu.
  3. Teismas sprendė, kad neturint duomenų apie atsakovės turimą turtą ar veiksmus, kuriais būtų siekiama slėpti turtą ar lėšas, jį perleisti tretiesiems asmenims, ieškovės reikalavimų nevykdymas nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodymas.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7

  1. Apeliantė (ieškovė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - taikyti laikinąsias apsaugos priemones areštuojant atsakovo turtą. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
    1. pateiktame pakartotiniame prašyme apeliantė teismui pateikė informaciją apie atsakovės turimą turtą - Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame nurodoma, kad vienintelis atsakovės turimas turtas yra nuomos teise valdomas žemės sklypas bei Nacionalinės žemės tarnybos raštą, kuriame nurodyta, kad minėta nuomos teisė yra panaikinama. Taigi, apeliantė pateikė įrodymus, kad atsakovė realiai neturi turto iš kurio būtų galimas išieškojimas tuo atveju, jei būtų priimtas palankus apeliantei teismo sprendimas. Teismas šių duomenų nevertino.
    2. Atsakovė turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos teiginius, neva ji turi pakankamai turto ieškovės reikalavimams užtikrinti, tačiau tokios informacijos nepateikė. Teismas nevertino ir šios aplinkybės.
    3. Teismas nevertino fakto, kad atsakovės įsiskolinimas ieškovei yra didesnis nei visa atsakovės metinė apyvarta per paskutiniuosius penkerius metus, todėl atsakovės turimas įsiskolinimas laikytinas dideliu ir ši aplinkybė sukuria pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
  2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9Atskirasis skundas netenkinamas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
  2. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės turtui, yra pagrįsta ir teisėta.
  3. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).
  4. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas aplinkybe, kad iš atsakovės reikalaujama priteisti suma – 35 816 EUR – laikytina didele ir vien jau ši aplinkybė sudaro pagrindą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
  5. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, jog didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-379/2012). Tam, kad būtų pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas turi įrodyti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime turto nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą, todėl pagrindas areštuoti atsakovo turtą galėtų būti byloje pateikti duomenys, jog atsakovas ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar pan. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Nagrinėjamu atveju, apeliantė nenurodė kokie konkretūs atsakovės veiksmai leidžia teigti, jog atsakovė yra nesąžininga. Tokių veiksmų nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Vien ieškinio padavimas, apeliantei nepateikus įrodymų, jog atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atliks veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesant duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones. Taigi apeliantė neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 185 str.).
  6. Nagrinėjamos bylos atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-04-26 nutartimi atsisakė tenkinti apeliantės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir ši nutartis yra įsiteisėjusi. Vadinasi po šios nutarties priėmimo, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apeliantė turėjo nurodyti ne tas pačias aplinkybes, sudarančias pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, o naujai paaiškėjusias po Vilniaus miesto 2018-04-26 nutarties priėmimo.
  7. Kaip pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, apeliantė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kaip savo pradinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o vienintelė papildoma aplinkybė, kurią pakartotinai prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė apeliantė yra ta, kad atsakovė sutinka su įsiskolinimu ieškovui. Tačiau ši aplinkybė negali būti pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Kaip matyti, atsakovė pateikė apeliantei pranešimą dėl skolos apmokėjimo terminų, kuriame nurodyta, jog atsakovė pripažįsta įsiskolinimą ir neatsisako jo padengti bei atsakingai prisiima atsakomybę pareikšdama, kad skola bus sumokėta per tris kartus iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. Atsižvelgiant į šį apeliantės pateiktą rašytinį įrodymą, darytina išvada, kad atsakovė ne vengia mokėti skolą, o priešingai, sutinka su apeliantės paskaičiuotu įsiskolinimu ir geranoriškai ieško sprendimo būdų savo įsiskolinimui padengti. Taigi, šis įrodymas pagrįstai teismo nebuvo vertintas kaip pagrindžiantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį. Apeliantės akcentuojami argumentai, kad pareikšto ieškinio suma yra didesnė nei visa atsakovo metinė apyvarta, teikta per paskutinius penkerius metus, buvo įvertinta nagrinėjant apeliantės prašymą pirmąjį kartą. Teismas 2018-04-26 nutartyje konstatavo, kad ši aplinkybė savaime neįrodo atsakovo itin sunkios finansinės padėties, dėl kurios jis negalėtų įvykdyti teismo sprendimo. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino tų pačių argumentų, kurie jau buvo vertinti nagrinėjant apeliantės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pirmąjį kartą.
  8. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir teismas nenustatė, todėl ji paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

10Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

11Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai