Byla e2-1374-235/2019
Dėl žalos atlyginimo, priimdamas sprendimą už akių

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „AL Projektai“, kuris atstovaujamas bankroto administratoriaus J. U., ieškinį atsakovui A. J., dėl žalos atlyginimo, priimdamas sprendimą už akių.

2Teismas

Nustatė

3Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 3 675,79 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

4Atsakovui Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalyje - siunčiant deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, ieškinio ir jo priedų kopijos bei pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus buvo įteikti. Per teismo nustatytą terminą atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.

5Ieškinys tenkintinas.

6Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

7Remiantis byloje esančia medžiaga, nustatyta, kad 2018-03-30 Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3172-656/2018 iškėlė UAB „Al Projektai“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė J. Ū.. Bankroto byla UAB „Al Projektai“ iškelta pagal kreditoriaus VMI prie LR FM pareiškimą. Sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bendrovės direktorius A. J. jokių įmonės dokumentų ir atsiliepimo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui nepateikė. 2018-05-08 Vilniaus apygardos teismas nutartimi pritaikė UAB „Al Projektai“ supaprastintą bankroto procesą, o 2018-05-31 Vilniaus apygardos teismas pripažino bendrovę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2018-03-30 Vilniaus apygardos teismo nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės valdymo organams buvo numatytas įpareigojimas per 15 dienų nuo įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui visus dokumentus ir turtą. Įsiteisėjus nutarčiai iškelti UAB „Al Projektai“ bankroto bylą, administratorius parengė raštą dėl finansinės atskaitomybės sudarymo bei dokumentacijos ir turto perdavimo, įsakymą Nr. 1 dėl valdymo organų įgaliojimų. Tačiau bendrovės dokumentai ir turtas administratoriui perduoti nebuvo. 2018-05-08 nutartimi Vilniaus apygardos teismas patvirtino bendrovės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, kuris patikslintas 2018-05-31 Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Šiai dienai bendra UAB „Al Projektai“ įsipareigojimų suma kreditoriams sudaro 2 375,79 Eur.

8Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus veiksmus; 2) dėl jų atsiradusią žalą; 3) priežastinį ryšį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės klausimai buvo ne kartą analizuoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek ir tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Taigi įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas, tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

9Kadangi bankroto įstatymu bankroto procesui keliamas pagrindinis tikslas – patenkinti kreditorių reikalavimus ir šis tikslas yra galutinis rezultatas, kurio yra siekiama bankroto procedūromis, tai ginant įmonės interesus ginami ir kreditorių interesai. Įmonės naudai priteisus žalos atlyginimą, gautos sumos panaudojamos proporcingai patvirtintiems kreditorių reikalavimams tenkinti, laikantis ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2013).

10Įstatymų nuostatose įtvirtintos bendrovės vadovo pareigos veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai (ABĮ 19 str. 8 d.), juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.), taip pat CK 2.87 str. 7 d. nuostatos dėl bendrovės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, pareigos visiškai atlyginti padarytą žalą, sudaro pagrindą konstatuoti, kad vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), tai padarytos žalos (nuostolių) faktas, kaip toks, yra ne tik viena iš būtinųjų bendrovės vadovo civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) kvalifikuoti kaip neteisėtus. Juridinis asmuo savo teises įgyvendina ir pareigas vykdo per savo valdymo organus. Atsakovui yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę, kadangi atsakovas jo vadovavimo laikotarpiu nevykdė prisiimtų įsipareigojimų nuo 2010-10-01 nesiėmė jokių veiksmų dėl įsipareigojimų kreditoriams sumažinimo, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo, o toks elgesys neatitinka vadovo veiklai keliamų reikalavimų. Dėl neteisėtų veiksmų (neveikimo): įmonės vadovas turi nuolat domėtis ir būti susipažinęs su įmonės finansine padėtimi ir jos galimybėmis vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, o iškilus finansiniams sunkumams spręsti, ar įmonė bus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovas, būdamas bendrovės vadovu, geriausiai žinojo bendrovės tikrąją finansinę padėtį ir nuo kada bendrovė susidūrė su rimtais finansiniais sunkumais. Tačiau Atsakovas ne tik, kad nesiėmė jokių veiksmų dėl ĮBĮ įtvirtintos pareigos įgyvendinimo, t.y. nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau ir neperdavė bankroto administratoriui bendrovės dokumentų. Bankroto bylą nagrinėjančiam teismui taip pat nebuvo pateikta reikiamos informacijos, kad būtų galima tinkamai įvertinti bendrovės mokumą (nemokumą). Bankroto administratoriaus surinkti duomenys leidžia teigti, kad bendrovė su rimtais finansiniais sunkumais susidūrė galimai jau 2012 metais (ką pagrindžia ir Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo), kuomet įsipareigojimai viršijo visą turtą (net tik pusę), nuo 2013 metų nebeteikiama finansinė atskaitomybė. Šie duomenys sudaro rimtą pagrindą teigti, kad tokia bendrovė susiduria su rimtais finansiniais sunkumais. Būtent nuo to momento atsirado pareiga pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau Atsakovas ne tik nesiėmė jokių veiksmų dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, bet ir neteikė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui atsiliepimo bei ĮBĮ numatytų privalomų dokumentų, o taip pat ir administratoriui jų neperdavė. Taigi atsižvelgiant į tai, nėra abejonių, kad Atsakovo, kaip bendrovės administracijos vadovo, turinčio visus įgaliojimus priimti reikiamus sprendimus dėl bendrovės veiklos, pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, kai tokiam kreipimuisi egzistuoja įstatyme įtvirtinti pagrindai, pažeidimas yra neteisėtas veiksmas. Atsakovui atsirado pareiga sumokėti apskaičiuotas sumas – žalą (3 675,79 Eur, kurią sudaro 2 375,79 Eur kreditorių reikalavimai ir 1 300 Eur administracinės išlaidos), kurios dydį, pagal įstatymų nuostatas, sudaro netesybos paskaičiuotos kaip kompensacija už lengvatinėmis sąlygomis parduotą įrangą. Kaltė, kaip minėta, nustačius vadovų neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, preziumuojama. Atsakovui, kaip juridinio asmens vadovui, atsakingam už juridinio asmens buhalterinės apskaitos organizavimą (Buhalterinės apskaitos 21 str. 1 d.), mokestinių prievolių vykdymą, kyla civilinė atsakomybė. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3- 624/2013).

11Civilinio kodekso 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (3 675,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 1 dalis).

12Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys patenkintas visiškai ir į tai, kad ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), remiantis Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 80 straipsnio 7 dalies ir 96 straipsnio 1 dalies nuostatomis, valstybės naudai iš atsakovės priteistina 83 Eur žyminio mokesčio.

13Valstybė patyrė 5,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p.).

14Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,

Nutarė

15ieškinį tenkinti.

16Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. ( - ) ieškovo BUAB „AL Projektai“, j. a . k. 221790770, kurį atstovauja bankroto administratoriaus J. U., a. k. ( - ) naudai 3 675,79 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 79 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 675,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2018 m. rugsėjo 12 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

17Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. ( - ) valstybės naudai 83 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus) žyminį mokestį ir 5,37 Eur (penkis eurus 37 ct) bylinėjimosi išlaidų. Šios sumos turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: „bylinėjimosi išlaidos”, sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Sumokėjus minėtas išlaidas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

18Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

19Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

20Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai