Byla 2-8-286/2013
Dėl kelio servituto nustatymo ir pagal atsakovės V. K. priešieškinį V. M. dėl kompensacijos bei atlyginimo už naudojimąsi servitutu, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, A. R., B. R., F. S., E. S., A. K., S. Č., B. J

1Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Rimkus, sekretoriaujant I. S., dalyvaujant ieškovui V. M., ieškovo atstovei advokatei I. M., atsakovei V. K., atsakovės V. K. atstovei advokatei J. U., tretiesiems asmenims A. R., B. R., F. S., S. Č., B. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. M. patikslintą ieškinį V. K. dėl kelio servituto nustatymo ir pagal atsakovės V. K. priešieškinį V. M. dėl kompensacijos bei atlyginimo už naudojimąsi servitutu, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, A. R., B. R., F. S., E. S., A. K., S. Č., B. J., ir

Nustatė

2Ieškovas 2012-06-13 patikslintu ieškiniu prašo nustatyti atsakovei priklausančiam 0,4523 ha dydžio žemės sklypui, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) Vidiškių k. v., esančiam ( - ), 4 metrų pločio, 75 metrų ilgio, 0,03 ha ploto kelio servitutą, 2010-06-18 žemės sklypo plane pažymėtą indeksu „S“, patekti į jam priklausantį 0,13 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) Vidiškių k. v., esantį ( - ) (t. 2, b. l. 126-130). Ieškinyje nurodė, kad jis yra J. M. sūnus ir vienintelis įpėdinis. 1994-05-24 jo tėvui J. M. buvo skirtas asmeninio ūkio žemės sklypas, o 2007-06-01 Utenos apskrities viršininko įsakymu buvo patvirtintas 10 arų žemės sklypas, ir atkuriant nuosavybės teises, buvo suformuotas 13 arų žemės sklypas. Formuojant šį žemės sklypą, aplink kurį esantys visi žemės sklypai jau buvo suformuoti ir įteisinti anksčiau, todėl jo žemės sklypas liko be privažiavimo. Atsižvelgdamas į tai, kad žemės sklypas negali būti be privažiavimo ir kad anksčiau privažiavimas į jo žemės sklypą ėjo būtent per atsakovei priklausantį žemės sklypą, dar tarybiniais laikais patekimas prie tvenkinio vėl gi ėjo per atsakovei šiai dienai priklausantį žemės sklypą, be to, jo žiniomis ir pagal žemėtvarkos projektą ta vieta buvo numatytas privažiavimas, todėl pareiškė reikalavimą, kad servitutinis kelias būtų nustatytas būtent per atsakovei priklausantį žemės sklypą. Paaiškino, kad jo tėvui žemė buvo atmatuota 2001 metais, bet po to jis dingo. Tik 2006 metais teismas nustatė, kad tėvas yra miręs. Tada jis pradėjo tvarkyti žemės dokumentus. Įvažiavimas į jo sklypą buvo per anksčiau A. P. priklausiusį sklypą, kurį nusipirko atsakovė. Senuose brėžiniuose tas keliukas ir servitutas yra, o kai pradėjo tvarkyti žemės dokumentus, pasirodė, kad to kelio jau nėra. Dėl servituto nustatymo jis kreipėsi į žemėtvarką, kur jam atsakė, kad jis kreiptųsi į teismą. Kai prasidėjo teismai, jokios tvoros atsakovės sklype nebuvo. Jau vėliau atsakovė pasodino medelius ir pastatė tvorą. Pagal jo pateiktą sąmatą tvoros išardymas kainuotų tik 32,67 Lt, o dėl tvoros perstatymo reikia vėl daryti sąmatą. Per B. J. sklypą keliuko nėra, be to, ten yra griovys. Nesutinka mokėti atsakovei už naudojimąsi servitutiniu keliu.

3Ieškovo atstovė advokatė I. M. prašė ieškinį patenkinti. Paaiškino, kad suformavus ieškovui žemės sklypą ( - ) kaime, nebuvo išspręstas privažiavimo prie šio sklypo klausimas. Ieškovas paruošė planą ir prašo pagal jį nustatyti servitutą per atsakovei žemės sklypą, kadangi būtent toks servituto nustatymas atitinka Lietuvos Respublikos CK 4.121 straipsnyje nustatytus reikalavimus, nes per šiuo metu atsakovei priklausančią namų valdą ėjo senasis kelias, kuriuo ieškovas ir jo tėvas patekdavo į jiems priklausantį žemės sklypą. Mano, kad tai yra pats optimaliausias servituto variantas. Galimybių patekti į ieškovo žemės sklypą per trečiajam asmeniui A. K. priklausantį žemės sklypą nėra, nes jam taikomos specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos, pagal kurias kelio įrengimas jame yra negalimas. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad kelio servitutą būtų žymiai patogiau ir geriau nustatyti per trečiųjų asmenų žemės sklypus. Trečiojo asmens B. J. žemės sklypui yra nustatytas servitutas, bet ieškovui priklausantis žemės sklypas su šiuo žemės sklypu nesiriboja, juos skiria šešių metrų griovys, todėl toje vietoje kelio nustatyti negalima, nes griovys eina per kitų trečiųjų asmenų žemę, Dėl šių aplinkybių ieškovas laikosi principinės nuostatos, kad servitutas būtų nustatytas ta kryptimi ir ta vieta, kuria buvo naudojamasi nuo tarybinių laikų. Mano, kad atsakovės pateikta lokalinė sąmata, kurioje nurodyta, kad darbų, susijusių su tvoros perkėlimu, vertė yra 7723 Lt, neatitinka faktinės situacijos, nes ten nėra jokių betoninių stulpelių, kurių išardymas ir pastatymas sudaro pagrindinę kainą. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad tvora įrengta 2010 metais, t. y. jau prasidėjus bylos nagrinėjimui, kai atsakovei jau buvo žinoma, kad vyksta ginčas.

4Atsakovė V. K. prašė ieškinį atmesti ir pateikė teismui priešieškinį, prašydama tuo atveju, jeigu jai priklausančiame žemės sklype, ( - ), ieškovo naudai bus nustatytas kelio servitutas, priteisti iš ieškovo jos naudai 7723,43 Lt kompensaciją už tvoros perkėlimą ir atlyginimą už naudojimąsi servitutu po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant jas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paaiškino, kad sklypą iš A. P. nusipirko 2005 metais. Kai ieškovas šienaudavo savo žolę, tai važinėdavo per R. sklype esančią pievą. Nesutinka su ieškovo pasiūlymu išardyti ir perkelti tvorą, nes ten jau yra pasodintas sodas. Tvorą pastatė ir medelius pasodino 2007 metais, t. y. dar iki bylinėjimosi teisme. Iš 1994 metų sportinio žemėlapio matyti, kad jokio keliuko jos žemės sklype nebuvo.

5Atsakovės V. K. atstovė advokatė J. U. prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti tik tuo atveju, jeigu bus nustatytas servitutas atsakovės žemės sklypui, be to, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad pagal A. P. sklypo projektą jokių kelių jame nebuvo ir niekas ten nevažinėjo. 1984 metų projektas nenumatė kelio per A. P. sklypą. Iš žemės naudmenų eksplikacijos taip pat matyti, kad šiame sklype kelių nėra. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje konstatuota, kad servituto nustatymo bylose civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumą tarnaujančio daikto savininkui, kuriam turi būti kompensuojami visi dėl servituto visi patiriami nuostoliai, o ieškovas kategoriškai nori nieko mokėti. Iš Nacionalinės žemės tarnybos pateiktų dokumentų matyti, kad žemės sklype, priklausančiame B. J. jau yra nustatytas kelio servitutas, todėl pats tikslingiausias sprendimas būtų nustatyti vos šešių metrų servitutą A. R. žemėje, o ne septyniasdešimt vieno metro atsakovės sklype. Apygardos teismas šią bylą ir grąžino dėl to, kad pirmos instancijos teismas neištyrė galimybės privažiuoti prie ieškovo sklypo prie kitus sklypus.

6Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė G. R. su ieškiniu sutiko kelio servitutas turi būti nustatytas ieškovui privažiuoti prie savo sklypo, tačiau servituto kryptis ir vieta turėtų būti nustatyta teismo metu. Paaiškino, kad 1994-05-24 ieškovo tėvui buvo skirtas penkiolikos arų asmeninis ūkis. Tuo pačiu metu buvo skirtas sklypas ir A. P., kuris jį pardavė atsakovei. Atsakovė 2006-03-07 nupirko iš valstybės keturiasdešimt penkių arų žemės sklypą. M. sklypas suformuotas 2002 metais, tačiau servitutas nebuvo nustatytas. Tada buvo padaryta klaida, nes servitutinis kelias turėjo eiti per atsakovės sklypą, nes tuo metu tai buvo artimiausias kelias. B. J. žemėje servitutą nustatė todėl, kad tai buvo artimiausias kelias privažiuoti iki ieškovo žemės, o, be to, kitur jį nustatyti nebebuvo galimybės, nes visi kiti aplinkiniai sklypai tuo metu jau buvo privatūs. Realiai B. J. sklype kelio nėra. Dabar reikia įrodinėti, kur yra pigiausias variantas įrengti kelią. Įsakyme matosi tik servituto nustatymas, o kam ji skirtas, nenurodyta, nes skirtas visiems asmenims, tačiau akivaizdu, kad jis nustatytas buvo tam, kad išspręsti patekimo į ieškovo sklypą klausimą. 2007-06-01 buvo patvirtintas Vidiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame yra pažymėtas servitutinis kelias, bet, kadangi šių planų mastelis yra 1:10000, t. y. vienas centimetras šimtas metrų, todėl labai sunku pasakyti, kur jis yra. Apytikriai galima sakyti, kad buvo tarp R. ir K. sklypų. Per K. sklypą servitutas negali būti nustatytas, nes ten yra pelkė.

7Trečiasis asmuo A. K. nurodė, kad jos pozicija dėl ieškinio neutrali. Paaiškino, kad per jos sklypą jokio kelio nebuvo parodyta, ji niekam pretenzijų neturi.

8Trečiasis asmuo A. R. su ieškiniu sutiko ir paaiškino, kad matininkas G. K. jai sklypą atmatavo iki keliuko ir pasakė, kad čia bus servitutinis kelias, todėl jis jo jai neatiduoda. Tas keliukas buvo jau apie 2004-2005 metus. Juo buvo važinėjama prie prūdo, J. M. ėjo juo į savo arus. 2005 metus A. P. namą nusipirko atsakovė ir po kiek laiko tą keliuką užarė. Kategoriškai nesutinka, kad servitutas būtų nustatytas jos žemės sklype, nes jai tai nepigiausias variantas. Ji nori pakeisti savo žemės paskirtį ir suformuoti tris sklypus. Nustačius servitutą, trečias sklypas nebeišeitų. Negalima jai ir atsakovei po du metrus pasitraukti nuo sklypų ribų ir padaryti ten pravažiavimą, nes viskas buvo padaryta labai piktybiškai. Atsakovė turėjo palikti tą keliuką. Kai A. P. statėsi namą, tas keliukas jau buvo. Nesutinka, kad servitutas butų nustatytas jos sklype nuo B. J. iki V. M. sklypo. Mano, kad būtų mažesnė skriauda, jei servitutas būtų nustatytas jos ir F. S. sklypuose.

9Trečiasis asmuo B. R. su ieškiniu sutiko ir paaiškino, kad sutinka su žmonos A. R. išsakytais žodžiais ir neturi daugiau ką pridurti.

10Trečiasis asmuo F. S. nurodė, kad jo pozicija dėl ieškinio neutrali. Paaiškino, kad jeigu pravažiavimą daryti per jo sklypą, tai tada sklypą servitutinis kelias dalintų į dvi dalis, o keliukas link B. J. jau panaikintas. A. P. pirmiausia išsikasė kūdrą, o paskui link padarė keliuką. Tais laikais jau buvo ieškovo sklypas, bet aplinkui buvo ganyklos, todėl visi važiavo kur norėjo.

11Trečiasis asmuo B. J. paaiškino, kad keliuką, kurio dabar reikalauja ieškovas, kažkada padarė ankstesnis žemės sklypo savininkas A. P. savo reikmėms. Tas įvažiavimas buvo nuo pagrindinio kelio iki tvenkinio. Per jam priklausantį žemės sklypą nustatytas servitutas, bet ten teka vanduo. Nesutinka, kad ieškovas važinėtų per jo žemę į savo sklypą, tačiau servituto jis neginčija. Servitutas nustatytas iki V. M. sklypo.

12Ieškinys atmestinas.

13Ieškovui nuosavybės teise priklauso 0,13 ha dydžio žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis numeris ( - ), esantis ( - ), tai patvirtina VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro 2009-12-23 išrašas-pažymėjimas (t. 1, b. l. 47-48). Šį žemės sklypą ieškovas paveldėjo po savo tėvo J. M. mirties (t. 2, b. l. 18-19, 20-21). Ieškovo žemės sklypas ribojasi su atsakovės 0,4523 ha žemės sklypu, kurio unikalus Nr. ( - ) (t. 1, b. l. 57-58). Šį sklypą atsakovė 2006-03-07 įsigijo pagal Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 15-17). Greta ieškovo žemės sklypo yra ir kiti žemės sklypai, priklausantys įtrauktiems į bylą tretiesiems asmenims – B. R. ir A. R. žemės sklypas, kadastrinis numeris ( - ), F. S., E. S. ir S. Č. žemės sklypas, kadastrinis numeris ( - ), bei A. K. žemės sklypas, kadastrinis numeris ( - ) (t. 1, b. l. 137-138). Formuojant ieškovo žemės sklypą, visi šalia jo esantys žemės sklypai jau buvo suformuoti ir įregistruoti, todėl ieškovo žemės sklypas liko be privažiavimo. Šią aplinkybę pripažino visi bylos dalyviai. Dėl šios priežasties ieškovas prašė nustatyti atsakovei priklausančiam žemės sklypui kelio servitutą patekti į jo sklypą.

14Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 4.111 straipsnį, servitutas yra teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu, arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto) tinkamą naudojimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalis nustato, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais - administracinis aktas. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Bylos dalyvių paaiškinimai ir byloje esantys dokumentai patvirtina, kad šios sąlygos yra, todėl ieškovas, kaip žemės savininkas, galėjo kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu (CK 4.126 straipsnio 2 dalis).

15Ignalinos rajono apylinkės teismas 2011-03-04 sprendimu ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad prašydamas nustatyti kelio servitutą atsakovės žemės sklypui, ieškovas nepateikė įrodymų, jog tai yra vienintelis ir racionaliausiais būdas privažiuoti prie jo žemės sklypo. Ieškovas taip pat neįrodė, kad nustatyti kelio servitutą patekti į jo žemės sklypą kitiems žemės sklypams, besiribojantiems su jam priklausančiu žemės sklypu, yra neįmanoma arba žymiai sudėtingiau.

16Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012-04-06 nutartimi Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011-03-04 sprendimą panaikino ir bylą perdavė naujam nagrinėjimui tam pačiam teismui. Nutartyje konstatavo, kad ieškovo reikalavimas nėra konkretus dėl to, kad jame nenurodyti argumentai ir įrodymai, kuriais remiantis jis teigia, kad įrengti pravažiavimą per trečiųjų asmenų sklypus normaliomis sąlygomis neįmanoma, todėl būtina pasiūlyti ieškovui sukonkretinti reikalavimą, nurodant šias aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, įpareigoti atsakovę pateikti atsiliepimą į tokį ieškinį bei pasiūlyti tretiesiems asmenims pateikti atsiliepimus į patikslintą ieškinį, o taip pat pasiūlyti proceso dalyviams pateikti papildomus įrodymus aplinkybei, kuriame sklype turėtų būti nustatytas kelio servitutas ieškovui, kad jis galėtų normaliomis sąnaudomis naudotis turimu žemė sklypu.

17Pasiūlius patikslinti ieškinį, kaip tai nurodyta apeliacinio teismo nutartyje, ieškovas jame nurodė, kad įrengti pravažiavimą prie jam priklausančio žemės sklypo per trečiųjų asmenų – A. K. ir A. R. bei B. R. - sklypus normaliomis sąlygomis neįmanoma. Pirmu atveju ieškovas išsakė argumentus, kad tai neįmanoma techniškai, nes A. K. sklype yra pelkė ir jam taikomos specialios naudojimo sąlygos – pelkės, šaltinynai ir dirvožemio apsauga. Antru gi atveju nurodė, kad pravažiavimo įrengimui taip pat trukdo specialiosios R. sklypo naudojimo sąlygos bei ta aplinkybė, kad anksčiau bendrai naudotas keliukas ėjo ne per jų, o per atsakovės sklypą. Kartu pripažino, kad jei A. R. ir B. R. sutiks, jog jų žemės sklype būtų nustatytas servitutas, tai pravažiavimo klausimas bus išspręstas. Patikslintame ieškinyje ieškovas nesvarstė pravažiavimo įrengimo galimybės per kitų trečiųjų asmenų sklypus.

18Nagrinėjant bylą pakartotinai, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovai pateikė teismui VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012-10-01 išrašą, iš kurio seka, kad 2009-03-17 Apskritis viršininko įsakymu Nr. 14-558 trečiajam asmeniui B. J. priklausančiame žemės sklype nustatytas kelio servitutas, plane pažymėtas indeksu „S“, kurio plotas 0,01 ha (t. 3., b. l. 23-24). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovai teisme patvirtino, kad šis servitutas buvo nustatytas tam, kad būtų išspręstas patekimo į ieškovui žemės sklypą klausimas. CK 4.128 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nustačius servitutą viešpataujančiuoju ir tarnaujančiuoju tampantys daiktai nebūtinai privalo turėti bendrą ribą. Svarbiausia, kad dėl nustatyto servituto tarnaujančiuoju tampantis daiktas savo pastoviomis savybėmis teiktų viešpataujančiuoju tampančiam daiktui servituto nustatymu siekiamą nuolatinę naudą. Iš B. J. priklausančio žemės sklypo abriso ir šio sklypo plano matyti, kad servitutas nustatytas palei visą pietinę žemės sklypo ribą ir praktiškai pasiekia ieškovui priklausantį žemės sklypą (t. 3, b. l. 25-26). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus 2013-01-24 pateikto plano (t. 3, b. l. 104) matyti, jog tam, kad patekti iš B. J. žemės sklypo (kad. Nr. ( - )) į atsakovui priklausantį žemės sklypą (kad. Nr. ( - )), tereikia nustatyti apie 6 m ilgio ir 4 m pločio kelio servitutą tretiesiems asmenim R. priklausančiame žemės sklype (kad. Nr. ( - )). Ieškovas gi prašo atsakovei priklausančiam žemės sklypui nustatyti 4 metrų pločio ir 75 metrų ilgio (0,03 ha ploto) kelio servitutą. Bylos medžiagoje yra kelios atsakovės pateiktos lokalinės sąmatos, iš kurių seka, kad įvairūs pravažiavimo prie ieškovo žemės sklypo įrengimo variantai kainuotų nuo 3500 Lt (per R. sklypą) iki 17007 Lt (per atsakovės sklypą) (t. 2., b. l. 41, 168-169, t. 3, b. l. 110-112).

19Servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens - tarnaujančio daikto savininko - nuosavybės teisę, dėl to servitutas teismo sprendimu gali būti nustatomas tik išimtinais atvejais. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 4.126 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra pažymėjęs, kad servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-82/2007). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-469/2007; 2009-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-157/2009; kt.).

20Lietuvos Respublikos CK 4.129 straipsnyje įtvirtinta tarnaujančiojo daikto savininko teisė reikalauti atlyginti dėl servituto nustatymo atsiradusius nuostolius. Šios normos prasme nuostolių atlyginimas reiškia teisingą atlyginimą savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo, mokamą vienkartine ar periodine kompensacija. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad servituto atlygintinumo klausimą racionalu išspręsti nustatant servitutą, nes tai gali turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl servituto būtinumo, kadangi atlyginimo dydis ir galimi kitam savininkui daromi nuostoliai dėl suvaržymų gali būti tokie, kad verstų ieškoti kitų naudojimosi svetimu daiktu būdų (pavyzdžiui, sutarčių sudarymas) ar net visiškai kitų susidariusios situacijos sprendimų (pavyzdžiui, turto išpirkimas, mainymas ar nuostolių padengimas kitu turtu, turto paėmimas valstybės ar visuomenės poreikiams teisingai atlyginant), kad iš anksto būtų pasirūpinta galimų savininko nuostolių atlyginimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009).

21Ieškovo pagrindinis motyvas, kodėl kelio servituto nustatymui jis pasirinko būtent atsakovės žemės sklypą, yra tai, kad jo manymu, kažkada anksčiau (tarybiniais laikais) privažiavimas į ieškovo žemės sklypą ėjo būtent per atsakovei priklausantį žemės sklypą. Teismas mano, jog keliukas ar privažiavimas prie vandens telkinio, esančio atsakovės žemės sklype, kažkada, kai atsakovė dar nebuvo šio sklypo savininkė ir žemė buvo valstybinė, galėjo būti, tačiau tai nesudaro teisėto pagrindo ieškovo reikalavimui, kad būtent to buvusio keliuko ar privažiavimo vietoje būtų nustatytas kelio servitutas privažiuoti į ieškovo sklypą. Atsakovei priklausančiame žemės sklype yra jos namų valda, šį žemės sklypą ji teisėtai apsitvėrė (byloje nėra jokių duomenų, kad jos įrengta tvora yra neteisėtas statinys), atsakovei įsigyjant šį žemės sklypą, jokių servitutų nebuvo nustatyta. Be to, servituto nustatymas atsakovės žemės sklypui pareikalautų nemažai papildomų darbų ir išlaidų - atsakovės kartu su priešieškiniu pateikta lokalinė sąmata patvirtina, kad vien tvoros perkėlimo darbai kainuotų 7723,43 Lt (t. 2, b. l. 15, 41) - kurias padengti ieškovas atsisako, nes prašo nustatyti neatligintiną servitutą. Iš ieškovo reikalavimo nustatyti jo nurodytą kelio servitutą matyti, jog jis prašo teismą suvaržyti atsakovės nuosavybės teisę 0,03 ha arba 1/15 daliai žemės sklypo. Be to, tenkinant ieškovo reikalavimą, reikėtų panaikinti atsakovės įveistus vaismedžius ir vaiskrūmius, o tai neatitinka tiek faktinės padėties, tiek ir nustatytų teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų (CK 1.5 straipsnis).

22Iš ieškovas paaiškinimų seka, kad jis kategoriškai nesutinka su jokia kompensacija dėl galimo atsakovės teisių ribojimo, susijusio su servituto nustatymu. Tokia ieškovo pozicija dėl servituto atlygintinumo klausimo bei jo nenoras svarstyti privažiavimo prie jam priklausančio žemės sklypo galimybę per B. J. bei A. ir B. R. sklypus leidžia manyti, kad jis nesiekia protingos abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita, visiškai neatsižvelgiant į poreikio servitutui nustatyti pobūdį, kitokių sprendinių galimybę ir pan.

23Teismas mano, kad ieškovas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl jam priklausančio žemės sklypo tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, neišnaudojo ir nesiekė išnaudoti visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti kuo mažiau apribojant kitų žemės sklypų savininkų teises ir interesus. Atsakovas nepateikė argumentų, kad jo pasirinktas servitutas yra tinkamiausias iš kelių galimų variantų, nepagrindė jokiais įrodymais tokio servituto ekonomiškumo, nevykdė procesinės pareigos, kuri tenka ieškovui, teikti atlyginimo pasiūlymą.

24Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, esant keliems galimiems servituto nustatymo variantams sprendžiant atlygintinumo klausimą ir, atitinkamai, parenkant servituto, kuris mažiausiai ribotų tarnaujančiojo daikto savininko teises, vietą, turi būti vadovaujamasi protingos žemėnaudos principais, atsižvelgiama turtinius ir neturtinius tarnaujančiojo daikto savininko netekimus: galimybės naudotis daikto dalimi netekimu, nepatogumų atsiradimą dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi, ilgalaikį tokių nepatogumų pobūdį ir kita, įvertinta pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012).

25Teismų praktikoje pabrėžiama, kad, priverstinai (teismų sprendimu) nustatant servitutą, turi būti siekiama viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2005; 2007-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007; 2008-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2008); servitutas neturi riboti tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisių daugiau nei yra būtina tinkamam naudojimuisi viešpataujančiuoju daiktu užtikrinti, t. y. teismas, nustatydamas servitutą, kartu turi laikytis proporcingumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2009-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009; kt.). Proporcingumo ir interesų derinimo principai sprendžiant servituto nustatymo klausimą gali būti svarbūs ir kitu aspektu - kai esant keliems alternatyviems variantams reikia parinkti, kuriam iš tarnaujančiųjų daiktų nustatyti servitutą. Tokiu atveju teismas turi parinkti tokį servitutą, kuris mažiausiai suvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teises. Tos pačios taisyklės turi būti laikomasi ir tada, kai sprendžiama dėl skirtingiems savininkams priklausančių tarnaujančiųjų daiktų. Akivaizdu, kad nustatant servitutą turi būti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus.

26Ieškovas nei patikslintame ieškinyje, nei teismo posėdžio metu visiškai neanalizavo ir nevertino galimybių įrengti privažiavimą prie jo žemės sklypo per B. J. sklypą, kuriam jau nustatytas servitutas. Trečiasis asmuo A. R. taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jai priklausančiame žemės sklype neįmanoma įrengti dalies kelio, reikalingo privažiavimui iš B. J. sklypo į ieškovo žemės sklypą, ar kad tokio kelio įrengimas neproporcingai apribotų jos, kaip daikto savininkės, teises. Ieškovas nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, kad nepavykus susitarti su atsakove, jis bandė tartis su kitų kaimyninių sklypo savininkais dėl pravažiavimo iki jam priklausančio žemės sklypo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas mano, kad ieškovas neišnaudojo visų įmanomų galimybių tam, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant arba kiek įmanoma mažiau apribojant kaimyninių žemės sklypų savininkų teises ir interesus.

27Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovo prašomas nustatyti servitutas atsakovės žemės sklypui prieštarauja protingumo, teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principams, pažeidžia atsakovės teises, todėl negali būti nustatytas. Dėl šios priežasties ieškinys atmestinas. Akivaizdu, kad, atmetus ieškinį, priešieškinio reikalavimai dėl kompensacijos bei atlyginimo už naudojimąsi servitutu taip pat atmestini. Teismas kartu mano, kad toks sprendimas neužkerta kelio ieškovui ateityje spręsti kelio servituto nustatymo klausimus, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos CK.

28Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šis sprendimas priimtas atsakovės naudai, todėl iš ieškovo jos naudai priteistinas 304 Lt žyminis mokestis (t. 2, b. l. 12), sumokėtas už priešieškinį, kurį atsakovė buvo priversta pateikti, gindamasi nuo ieškovo reikalavimų.

29Pagal Lietuvos Respublikos CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Atsakovė už advokatų pagalbą turėjo 3600 Lt išlaidų, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtinto rekomenduojamo civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl, į bylos sudėtingumą ir bylinėjimosi laiką, šios išlaidos priteisiamos atsakovės naudai iš ieškovo.

30Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsniu, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistinos 315,65 Lt dydžio teismo turėtos pašto išlaidos.

31Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

32V. M. ieškinį atmesti.

33V. K. priešieškinį atmesti.

34Priteisti Iš V. M. V. K. naudai bylinėjimosi išlaidas – 304 Lt žyminio mokesčio ir 3600 Lt išlaidų advokatų pagalbai apmokėti, iš viso - 3904,00 Lt (tris tūkstančius devynis šimtus keturis litus).

35Priteisti iš V. M. į valstybės biudžetą 315,65 Lt (tris šimtus penkiolika litų 65 ct) pašto išlaidų.

36Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Ignalinos rajono apylinkės teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Rimkus, sekretoriaujant... 2. Ieškovas 2012-06-13 patikslintu ieškiniu prašo nustatyti atsakovei... 3. Ieškovo atstovė advokatė I. M. prašė ieškinį patenkinti. Paaiškino, kad... 4. Atsakovė V. K. prašė ieškinį atmesti ir pateikė teismui priešieškinį,... 5. Atsakovės V. K. atstovė advokatė J. U. prašė ieškinį atmesti, o... 6. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 7. Trečiasis asmuo A. K. nurodė, kad jos pozicija dėl ieškinio neutrali.... 8. Trečiasis asmuo A. R. su ieškiniu sutiko ir paaiškino, kad matininkas G. K.... 9. Trečiasis asmuo B. R. su ieškiniu sutiko ir paaiškino, kad sutinka su... 10. Trečiasis asmuo F. S. nurodė, kad jo pozicija dėl ieškinio neutrali.... 11. Trečiasis asmuo B. J. paaiškino, kad keliuką, kurio dabar reikalauja... 12. Ieškinys atmestinas.... 13. Ieškovui nuosavybės teise priklauso 0,13 ha dydžio žemės sklypas, unikalus... 14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 4.111 straipsnį, servitutas... 15. Ignalinos rajono apylinkės teismas 2011-03-04 sprendimu ieškovo ieškinį ir... 16. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 17. Pasiūlius patikslinti ieškinį, kaip tai nurodyta apeliacinio teismo... 18. Nagrinėjant bylą pakartotinai, trečiojo asmens Nacionalinės žemės... 19. Servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens - tarnaujančio... 20. Lietuvos Respublikos CK 4.129 straipsnyje įtvirtinta tarnaujančiojo daikto... 21. Ieškovo pagrindinis motyvas, kodėl kelio servituto nustatymui jis pasirinko... 22. Iš ieškovas paaiškinimų seka, kad jis kategoriškai nesutinka su jokia... 23. Teismas mano, kad ieškovas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir... 24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, esant keliems galimiems... 25. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad, priverstinai (teismų sprendimu)... 26. Ieškovas nei patikslintame ieškinyje, nei teismo posėdžio metu visiškai... 27. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad... 28. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai... 29. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas... 30. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsniu, iš ieškovo į... 31. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 32. V. M. ieškinį atmesti.... 33. V. K. priešieškinį atmesti.... 34. Priteisti Iš V. M. V. K. naudai bylinėjimosi išlaidas – 304 Lt žyminio... 35. Priteisti iš V. M. į valstybės biudžetą 315,65 Lt (tris šimtus penkiolika... 36. Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio...