Byla 3K-3-234/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Vinco Versecko (pranešėjas) ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. D. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. D. ieškinį atsakovei T. K. I., tretieji asmenys M. L., dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje keliamas teismo sprendimu nustatytos bendraturčiams naudojimosi tvarkos pakeitimo klausimas. Vilniaus apygardos teismo 2001 m. liepos 4 d. nutartimi buvo nustatyta naudojimo žemės sklypu ( - ) tvarka, pagal kurią ieškovei paskirta naudotis dviem atskirai vienas nuo kito, priešingose žemės sklypo pusėse esančiais žemės sklypais. Tokia tvarka buvo nustatyta atsižvelgiant į žemės sklype esančius statinius ir sklypo faktinį naudojimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

5Ieškovė 2008 m. liepos 9 d. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti teismo sprendimu nustatytą sklypo ( - ) naudojimosi tvarką: ieškovei paskirti naudotis žemės sklypu, UAB ,,Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo ,,Inžinerinė geodezija“ 2005 m. gruodžio 2 d. sudarytame žemės sklypo plane pažymėtu indeksu Nr. 1 – 842 kv. m, trečiajam asmeniui M. L. – žemės sklypu, pažymėtu indeksu Nr. 2 – 271 kv. m, atsakovei – žemės sklypu, pažymėtu indeksais Nr. 3 – 185 kv. m ir Nr. 4 – 321 kv. m, o 549 kv. m ploto bendro naudojimo kiemą palikti šalims naudotis bendrai. Ieškovė teigė, kad pasikeitė faktinė situacija, todėl ji turi teisę reikalauti pakeisti teismų sprendimų nustatytą naudojimosi tvarką. Ieškovė savo teiginį grindė tuo, kad šiuo metu dalis statinių yra nugriauta ir išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro; naudojimasis vienas nuo kito nutolusiais sklypais jai kelia papildomų rūpesčių ir sudaro kliūčių statytis jai priklausančiame sklype gyvenamąjį namą.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė, reikšdama reikalavimą CK 4.75 straipsnio pagrindu, pateikė naują naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą, kuris iš esmės keičia ankstesnę teismo sprendimu nustatytą naudojimosi tvarką. Tokia žemės sklypo tvarkos modifikacija, teismo nuomone, negalima. Teismas sutiko, kad ieškovei yra tam tikrų kliūčių naudotis skirtingose vietose esančiais žemės sklypais, tačiau, įvertinęs tai, jog tokia naudojimosi tvarka buvo siūlyta jos pačios, konstatavo, kad, pirkdama sklypus, ieškovė turėjo ir galėjo numatyti galimus nepatogumus. Ieškovės teiginius dėl dalies pastatų nugriovimo teismas įvertino kaip nepakankamus ieškiniui tenkinti, nes nugriauta tik keletas mažaverčių priestatų ir tai padaryta ieškovės iniciatyva. Sulyginęs reikalavimo pagrindu esantį planą su dabartinį naudojimą nustatančiu planu, teismas konstatavo, kad trečiasis asmuo M. L. nori naudotis faktiškai atsakovei priskirtu sklypu, nors savarankiškų reikalavimų atsakovei nereiškia. Ieškovė, reikšdama tokio turinio reikalavimą, negali ginti trečiojo asmens teisių ir interesų, nes neturi įstatymo tvarka išreikštų įgalinimų, todėl teismas pareikštą ieškinį vertino kaip mėginimą įgyvendinti galimą ieškovės ir trečiojo asmens susitarimą, nemodifikuojant priimtų sprendimų bei iš esmės nekoreguojant jais nustatytos tvarkos.

8Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 14 d. nutartimi atmetė ieškovės apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija, išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išaiškino teisės normų, reglamentuojančių bendraturčių tarpusavio santykius, jų teises bei pareigas, turinį ir tinkamai jas taikė, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl ginčo dalyko. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė naudojimosi tvarkos, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pakeitimo būtinumo. Kolegijos nuomone, bendraturčiai turi teisę keisti naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarką, o nesusitarus dėl to kreiptis į teismą. Tačiau šis atvejis yra specifinis, nes šalių ginčas dėl naudojimosi žemės sklypo dalimi egzistuoja seniai ir buvo sprendžiamas teisme ne vienerius metus. Kolegija pažymėjo, kad konkrečios naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymą nulėmė susiklostę faktiniai žemės naudojimosi santykiai ir tokia teismo sprendimu nustatyta tvarka atitiko ieškovės norą ir interesus. Nors ieškovė nurodė apie faktiškai pasikeitusią po teismo sprendimo situaciją, tačiau leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė aplinkybių, kad atsakovei priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje nesama vaismedžių, kitų sodinių, daržo ir pan.; atsakovė realiai nesinaudoja jai paskirta žemės sklypo dalimi; ieškovės siūlomas naujas naudojimosi žemės sklypo dalimis variantas nepažeis atsakovės interesų; naujai tenkančios naudotis dalys yra lygiavertės pagal funkcinę paskirtį; nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka (sklypo dislokacija, forma, jo nepakankamumas numatytoms statyboms ir t. t.) realiai kliudo ieškovės ketinimui statytis gyvenamąjį namą jai priklausančio sklypo dalyje. Kolegija nurodė, kad ieškovė tinkamai neįgyvendino įrodinėjimo pareigos.

9Kolegija sutiko su pirmosios instancijos argumentu, kad ieškovė negali veikti trečiojo asmens vardu, nes pagal siūlomą naują tvarką trečiojo asmens naudojamo sklypo dalis turėtų pasislinkti į kairę ir jos naudojamas ūkinis pastatas liktų vien ieškovės pageidaujamoje naudotis sklypo dalyje. Esant tokiam naudojimosi tvarkos pakeitimo variantui, kolegijos nuomone, trečiasis asmuo, priklausomai nuo pozicijos (sutinka ar nesutinka su ieškovės siūlymais), turėjo tapti arba bendraieške, arba atsakove. Nesant dėl to teisme pareikštų trečiojo asmens reikalavimų, teismas neturi pagrindo vertinti su jos teisėmis bei pareigomis susijusių klausimų.

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu ieškovė O. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d. sprendimą, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pakeisti nustatytą sklypo naudojimosi tvarką. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

121) dėl nustatytos naudojimosi tvarkos pakeitimo pagrindo ir jo įrodinėjimo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad kasatorė jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė aplinkybių, kad naujas naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektas nepažeis atsakovės interesų jai tenkančio vertingumo prasme. Kasatorė teigia, kad ji ieškinyje nurodė ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrindė, kad šiuo metu ji naudojasi dviem viena nuo kitos nutolusiomis ir priešinguose žemės sklypo kraštuose esančiomis dalimis. Tai patvirtina, kad naudojamų dalių sujungimas į vieną masyvą leis patogiau ir racionaliau naudotis turimu žemės sklypu pagal jo tikslinę paskirtį. Be to, atsižvelgiant į STR 2.02.09:2005 ,,Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo 1 punkto nuostatas, neįmanoma ir neefektyvu statyti naują gyvenamąjį namą nė viename kasatorei priklausančiame žemės sklype. Kasatorė pažymi, kad bylose dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ieškovas privalo pateikti teisėtą ir įmanomą naudojimosi tvarkos projektą, o aplinkybę, kad ieškovo siūlomas projektas nėra priimtinausias, privalo įrodyti atsakovas. Šiuo atveju atsakovė nepateikė nė vieno alternatyvaus naudojimosi tvarkos siūlymo. Kasatorė mano, kad teismai nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė kasatorei;

132) dėl CPK 182 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos taikymo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad kasatorė neįrodė aplinkybių, jog atsakovė realiai nesinaudoja jai paskirtu žemės sklypu ir jog jos sklype nėra vaismedžių, kitų sodinių, daržo ir pan. Kasatorės įsitikinimu, šias aplinkybes teismas turėjo laikyti nustatytomis, nes jos atsakovės atstovų buvo teisme pripažintos, t. y. jų teisme nebereikia įrodinėti (CPK 185 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovė jau kelerius metus negyvena šiame žemės sklype esančiame name ir nesinaudoja šiuo sklypu, nors realiai atsakovė šiuo sklypu nesinaudoja daugiau kaip trisdešimt metų. Dėl to akivaizdu, kad šiame sklype nėra atsakovės daržo ar sodo. Kasatorė teigia, kad teismai netinkamai taikė šią teisės normą;

143) dėl įrodymų vertinimo. Kasatorė teigia, kad teismai nesivadovavo teismų praktika dėl įrodymų vertinimo taisyklių aiškinimo ir taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje S. L. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Kretingos rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-300/2008; 2006 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje E. G. v. A. K., Kauno apskrities viršininko administracija, kt., bylos Nr. 3K-3-67/2006; kt.). Kasatorė pateikė į bylą duomenis, kad gyvena 1895 m. statybos nusidėvėjusiame name be patogumų ir neturi kito gyvenamojo ploto; jau 1995 m. buvo iškėlusi bylą dėl sutikimo statyti namą; dabar esamos sklypo dalys netinkamos namui statyti; prie bylos pateikta medžiaga, kad pagal Vilniaus miesto tarybos patvirtintą planą ketinama platinti Utenos gatvę ir griauti ieškovei priklausantį namą. Šių argumentų pagrindu, kasatorės nuomone, teismas turėjo pripažinti egzistuojant kasatorės interesą ir ketinimą išnaudoti turimą žemės sklypo dalį naujam namui statyti. Teismai, vertindami įrodymus, nukrypo nuo teismų praktikos dėl naudojimosi tvarkos nustatymo pagrindų ir principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje L. S., V. S. v. R. E. B., bylos Nr. 3K-3-482/2009; 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje R. G. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-13/2010; kt.).

15Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė T. K. I. prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

161) dėl nustatytos naudojimosi tvarkos pakeitimo pagrindo ir jo įrodinėjimo. Atsakovė nesutinka su kasatorės teiginiu dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo. Atsakovė mano, kad pareiga įrodyti, jog naujas planas nepažeis atsakovės interesų, tenka kasatorei, nes esamas tenkina atsakovę. Nurodydama, kad naujai paskirtas atsakovei planas nepažeis atsakovės interesų, kasatorė turi įrodyti, jog tai ne blogesnė dalis, nei yra paskirta dabar. Atsakovė pažymi, kad kasatorės jai siūlomas sklypas yra namų valdos krašte, be vaismedžių ir šlaite, tai apsunkina jo apdirbimą ir naudojimą kitiems tikslams (pvz., statybai). Bendraturčių interesų derinimo, protingumo, savitarpio supratimo principai suponuoja kasatorei pareigą, teikiant naudojimosi tvarkos projektą, atsižvelgti ne tik į asmeninius, bet ir kitų bendraturčių interesus. Atsakovės teigimu, kasatorė, iškeldama savo siekius aukščiau kitų, elgiasi priešingai CK 1.137 straipsnio 3 dalyje nustatytam draudimui įgyvendinti savo teises tokiu būdu ir tokiomis priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo suvaržytų kitų asmenų teises;

172) dėl CPK 182 straipsnio 1 dalies 5 punkto aiškinimo ir taikymo. Atsakovė nesutinka su šiuo kasatorės argumentu ir nurodo, kad ji yra senyvo amžiaus ir dėl sutuoktinio slaugos kelerius metus nebedirba žemės, tačiau tai negali turėti įtakos ginčo išsprendimui, nes ji visą laiką naudojasi vaismedžių duodamais vaisiais. Be to, ši aplinkybė negali suteikti kasatorei privilegijų ir pranašumų keisti nustatytą tvarką;

183) dėl įrodymų vertinimo. Atsakovė teigia, kad teismai nepažeidė CPK 185 straipsnio nuostatų ir nenukrypo nuo teismų praktikos. Atsakovės nuomone, sprendžiant šią bylą, esminės reikšmės turi ne įrodymų vertinimas, o materialiosios teisės normos, reglamentuojančios bendraturčių teises ir pareigas valdant ir disponuojant turtu, aiškinimas ir taikymas, kurias teismai aiškino ir taikė tinkamai.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21Dėl teismo sprendimu nustatytos naudojimosi bendru daiktu tvarkos pakeitimo

22Nagrinėjamoje byloje kilo bendraturčių ginčas dėl jų bendrai valdomo žemės sklypo teismo sprendimu nustatytos naudojimosi tvarkos pakeitimo. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno bendraturčio pareiga bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdyti, juo naudotis ir disponuoti bendru sutarimu, t. y. visų su bendru turtu susijusių klausimų sprendimui taikytini interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principai. Tuo atveju, kai yra bendraturčių nesutarimas, bendro daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarką nustato teismas. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nustačius naudojimosi tvarką, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia. Tai reiškia, kad ir po naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo kiekvienas bendraturtis turi teisę į visą žemės sklypą (CK 4.72 straipsnio 1 dalis), todėl, įvykus tam tikriems juridiniams faktams, turi teisę reikalauti pakeisti nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje

23R. J. v. L. M., bylos Nr. 3K-3-571/2009; 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje M. K. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-283/2005; kt.). Tačiau nustatytos tvarkos pakeitimas galimas tik išskirtiniais atvejais, nes civilinių teisinių santykių stabilumo siekis reikalauja, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtų pastovi ir keistųsi tik tada, kai yra svarbios priežastys.

24Keičiant nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, galioja tie patys tvarkos nustatymo kriterijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra aptarti šie tvarkos nustatymo kriterijai: teisėtumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006); adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006; 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje N. L. v. O. S., bylos Nr. 3K-3-572/2004); socialinės taikos ir proporcingumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Z. P. v. D. S. L., bylos Nr. 3K-3-353/2009; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje A. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006); naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. A. G., J. G., bylos 3K-3-527/2007; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje P. K. v. N. K., M. T., bylos Nr. 3K-3-536/2006; kt.) ir kiti. Tačiau šie kriterijai taikomi tik juridiniams faktams, kurie atsirado po teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, priėmimo, t. y. teismo sprendimu nustatytos tvarkos pakeitimas turi būti pagrįstas objektyvia būtinybe, kuri atsirado po ankstesnio teismo sprendimo priėmimo. Priešingu atveju būtų pažeistas galiojančio teismo sprendimo res judicata principas (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

25Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad šalių ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos tęsiasi daug metų. Teismas, spręsdamas kasatorės su kitais bendraturčiais pareikštą ieškinį, 2001 m. liepos 4 d. sprendimu pagal kasatorės pateiktą projektą nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuri atitiko kasatorės pageidavimus ir lūkesčius. Byloje taip pat nustatyta, kad po anksčiau priimto teismo sprendimo neįvyko juridinių faktų, kurie suteiktų pagrindą keisti teismo sprendimu nustatytą naudojimosi tvarką. Teismai tokią išvadą grindė tuo, kad kasatorė neįrodė, jog realiai ketina statyti gyvenamąjį namą, pripažino, kad jos iniciatyva nugriauti statiniai yra mažaverčiai, t. y. teismai nenustatė svarbių aplinkybių, kurios rodytų objektyvią būtinybę keisti teismo sprendimu nustatytą naudojimosi tvarką. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai tinkamai taikė aptartas materialiosios teisės normas ir, nenustatę objektyvaus būtinumo keisti teismo sprendimu nustatytos naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos, pagrįstai ieškinį atmetė.

26Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo

27Kasatorė kasaciniame skunde nurodo, kad teismai netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, t. y. nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė kasatorei. Kasatorė pažymėjo, kad, negalėdama susitarti su atsakove ir reikšdama ieškinį dėl nustatytos naudojimosi tvarkos pakeitimo, ji privalo pateikti teisėtą ir įmanomą naudojimosi tvarkos projektą; aplinkybes, kad jos siūlomas projektas nėra priimtinausias, privalėjo įrodyti atsakovė. Teisėjų kolegija nesutinka su kasatorės argumentu dėl netinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo.

28Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija pirmiau minėjo, kad, siekdamas pakeisti nustatytą naudojimosi daiktu tvarką, bendraturtis turi pagrįsti objektyviai atsiradusį pagrindą. Taigi kasatorė, reikšdama ieškinį dėl teismo sprendimu nustatytos tvarkos pakeitimo, privalo ne tik pateikti įmanomą naudojimosi tvarkos projektą, bet ir įrodyti atsiradusias po ankstesnio teismo sprendimo objektyvias aplinkybes, kurių pagrindu galima būtų keisti teismo sprendimu nustatytą ir kelerius metus šalių naudojamą tvarką. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorė turėjo įrodyti, jog jos pateikiamas nustatytos tvarkos pakeitimo projektas yra nulemtas objektyviai būtinų tokio pakeitimo aplinkybių, t. y. kad įvykus tam tikriems juridiniams faktams, esamas projektas neatitinka realiai šiuo metu susiklosčiusios situacijos; kasatorės pateikiamas naudojimosi tvarkos pakeitimo projektas nedarys žalos bendrosios nuosavybės valdymo stabilumui ir nevaržys kitų bendraturčių teisių (nepakenks kitų bendro turto savininkų teisėms ir teisėtiems interesams). Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, siekdami padaryti konkrečias išvadas dėl įrodinėjimo dalyko, įvertino byloje apklaustų šalių parodymus, išanalizavo šalių pateiktus rašytinius įrodymus ir nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo naštos paskirstymą.

29Kasatorė teigia, kad teismai, vertindami būtinybę keisti nustatytą tvarką, nesivadovavo teismų praktika dėl įrodymų vertinimo taisyklių aiškinimo ir taikymo. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo kasatorės argumentu.

30Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad bylą nagrinėjantis teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluota įrodymų vertinimo taisyklių tvarka. Įrodymų vertinimo taisyklių aiškinimas ir taikymas išsamiai aptartas kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje R. G. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-13/2010; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje D. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos N. Ch. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, bylos Nr. 3K-3-439/2008; 2008 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje K. R. M. v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-190/2008; kt.).

31Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į suformuluotas įrodymų vertinimo taisykles, atmeta kasatorės argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus dėl būtinybės keisti nustatytą naudojimosi tvarką. Minėta, kad kasatorė, siekdama pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką, privalo įrodyti objektyvią nustatytos naudojimosi tvarkos pakeitimo būtinybę, t. y. kad dėl pasikeitusių aplinkybių atsirado pagrindas pakeisti nustatytą naudojimosi tvarką. Kasatorės nurodoma aplinkybė, kad atsakovė daugiau kaip 30 metų nesinaudoja žeme, neturi šiuo atveju esminės reikšmės, nelemia objektyviosios būtinybės keisti teismo sprendimu nustatytos tvarkos. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kasatorės argumentą, kad ji įrodė ketinimą statyti gyvenamąjį namą, nes jau 1995 m. buvo pareiškusi atsakovui ieškinį dėl sutikimo statyti namą. Po kasatorės nurodomo ieškinio 1995 m. pateikimo pagal jos su kitais bendraturčiais pateiktą projektą 2001 m. teismo sprendimu buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, t. y. ketinimas statyti namą buvo išreikštas iki teismo sprendimo dėl nustatytos tvarkos, kurią dabar kasatorė nori pakeisti, priėmimo.

32Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, įvertino ir pasisakė dėl visų esminių byloje esančių duomenų, todėl jo padarytos išvados atitinka teismų praktiką, pagal kurią įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl neįrodytos objektyvios būtinybės pakeisti teismo sprendimu nustatytą tvarką atitinka teismų praktiką dėl naudojimosi tvarkos nustatymo pagrindų ir principų, ir ji padaryta nepažeidžiant CPK 176, 185 straipsnių nuostatų bei teismų suformuluotų įrodymų vertinio taisyklių.

33Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

34Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai) šioje byloje yra 45,35 Lt. Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

35Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

36Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

37Priteisti iš ieškovės O. D. (a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 45,35 Lt (keturiasdešimt penkis litus 35 ct) bylinėjimosi išlaidų.

38Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje keliamas teismo sprendimu nustatytos bendraturčiams naudojimosi tvarkos... 5. Ieškovė 2008 m. liepos 9 d. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti teismo... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. gegužės 27 d. sprendimu... 8. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m.... 9. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos argumentu, kad ieškovė negali veikti... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu ieškovė O. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo... 12. 1) dėl nustatytos naudojimosi tvarkos pakeitimo pagrindo ir jo įrodinėjimo.... 13. 2) dėl CPK 182 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos taikymo. Apeliacinės... 14. 3) dėl įrodymų vertinimo. Kasatorė teigia, kad teismai nesivadovavo teismų... 15. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė T. K. I. prašo ieškovės kasacinį... 16. 1) dėl nustatytos naudojimosi tvarkos pakeitimo pagrindo ir jo įrodinėjimo.... 17. 2) dėl CPK 182 straipsnio 1 dalies 5 punkto aiškinimo ir taikymo. Atsakovė... 18. 3) dėl įrodymų vertinimo. Atsakovė teigia, kad teismai nepažeidė CPK 185... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 21. Dėl teismo sprendimu nustatytos naudojimosi bendru daiktu tvarkos pakeitimo... 22. Nagrinėjamoje byloje kilo bendraturčių ginčas dėl jų bendrai valdomo... 23. R. J. v. L. M., bylos Nr. 3K-3-571/2009; 2005 m. balandžio 25 d. nutartis... 24. Keičiant nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, galioja tie patys... 25. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad šalių ginčas dėl naudojimosi... 26. Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo... 27. Kasatorė kasaciniame skunde nurodo, kad teismai netinkamai paskirstė... 28. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena... 29. Kasatorė teigia, kad teismai, vertindami būtinybę keisti nustatytą tvarką,... 30. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad bylą nagrinėjantis... 31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į suformuluotas įrodymų vertinimo... 32. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 33. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo ... 34. Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir... 35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 36. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m.... 37. Priteisti iš ieškovės O. D. (a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 45,35 Lt... 38. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...