Byla 2A-1440-577/2016
Dėl testamento nuginčijimo; trečiasis asmuo – Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro notarė V. P

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko ir Astos Pikelienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. P. (K. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovui J. S. dėl testamento nuginčijimo; trečiasis asmuo – Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro notarė V. P..

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas K. P. prašė pripažinti, kad mirusysis Z. P. (Z. P.), a.k. ( - ) buvo iš dalies neveiksnus dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, dėl to negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir tuo pagrindu jo 2007-06-04 oficialųjį testamentą (reg. Nr. ERN-2009) pripažinti negaliojančiu, iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad jis yra mirusiojo Z. P. vienintelis pirmos eilės įpėdinis. Kreipęsis dėl palikimo priėmimo sužinojo, kad jo tėvas 2007-06-04 sudarė testamentą atsakovo J. S. naudai. Ieškovo teigimu, jo tėvas šį testamentą sudarė būdamas priklausomas nuo alkoholio ir negalėdamas suprasti savo veiksmų reikšmės, paveiktas atsakovo J. S., t.y. ne savo valia. Atsakovas dažnai tėvui atnešdavo alkoholinius gėrimus, juos kartu vartojo. Atsakovas 2002 m. apsigyveno tėvui Z. P. priklausiusiame bute ( - ), ir gyveno jame iki 2004 metų. Z. P., trejus paskutinius gyvenimo metus gyveno pas ieškovą; visą laiką sakydavo, kad visas jo turimas turtas liks jam kaip vieninteliam sūnui, apie jokio testamento sudarymą nieko nesakė, todėl mano, jog nesuvokė jį sudaręs. Ieškinį grindė CK 1.89 str. bei 1.85 str. normomis.

5Atsakovas J. S. su ieškovo reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad ieškovo nurodyti Z. P. sveikatos sutrikimai buvo žymiai anksčiau, negu sudarytas testamentas. Z. P. pažinojo nuo 2002 metų, jis buvo adekvačiai mąstantis, susivokiantis aplinkoje. Nors mėgo vartoti alkoholinius gėrimus, tačiau nuolat alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiavo. Atsakovas neigė kartu su Z. P. vartojęs alkoholinius gėrimus; Z. P. bute apsigyveno tuomet, kai butas priklausė mirusiojo broliui. Su visais buto savininkais santykiai buvo geri. Pasak atsakovo, Z. P. testamento sudarymo metu buvo visiškai blaivus, testamentą sudarė savo iniciatyva ir valia. Paaiškino, jog po motinos mirties jis buvo vienišas, sūnus gyveno atskirai, santykiai su buvusia sutuoktine buvo priešiški. Atsakovas daug jam padėjęs materialiai. Pažymėjo, kad Z. P. iki testamento ir po jo sudarymo atliko daugybę teisinę reikšmę turinčių veiksmų, dėl kurių ieškovas nekelia ginčo (priėmė palikimą, po testamento sudarymo padovanojo butą savo sūnui, pardavė namą). Daro išvadą, kad mirusysis priimdavo pagrįstus sprendimus dėl savo turto likimo, t.y. nebuvo tokios būsenos, kad nesuprastų savo veiksmų reikšmės ir pasekmių.

6Trečiasis asmuo Vilniaus rajono 4 notarų biuras atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

7II.

8Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui 589,62 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 9,93 Eur pašto išlaidų valstybei.

10Teismas atsižvelgė į 2015-03-03 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadą, kurioje nurodyta, jog nėra objektyvių duomenų, kad Z. P. 2007-06-04 testamento sudarymo metu būtų sirgęs kokiu nors psichikos sutrikimu ar būtų buvęs laikinoje psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, dėl kurios jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ar būtų negalėjęs jų valdyti realizuodamas savo civilines teises ir pareigas. Taip pat teismas vertino liudytojo - buvusio notaro E. A. - parodymus, kad Z. P. testamento sudarymo metu buvo blaivus, suprato savo veiksmus pasirašė jo sudarytą testamentą niekieno neverčiamas. Teismas padarė išvadą, kad apklausti liudytojai Z. B., A. M., A. L. negalėjo paaiškinti Z. P. testamento sudarymo aplinkybių. Įvertinęs visus byloje esančius dokumentus, eksperto išvadą, liudytojų parodymus, teismas sprendė, kad nebuvo pateikti įrodymai apie tai, kad Z. P. testamento sudarymo metu nesuprato savo veiksmų, buvo girtas, arba tai, kad testamento sudarymo metu atsakovas J. S. ar kiti asmenys jam buvo darė poveikį (CPK 178 str.), todėl ieškovo reikalavimų netenkino.

11III.

12Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13Ieškovas K. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimą kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą - tenkinti ieškovo K. P. ieškinį, bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.

14Nurodė, kad byloje esantys medicininiai dokumentai, ekspertizės išvada, liudytojai, artimai pažinoję testatorių patvirtina, kad Z. P. buvo itin priklausomas nuo alkoholio. Ekspertizės akte nurodyta, kad vidutinės stadijos alkoholizmas, kuris nustatytas testatoriui, nėra pagydomas, šiai ligai būdingos amnestinės girtumo formos. Mano, kad pasirašydamas testamentą buvo apsvaigęs ar abstinencijos būklės, nesuprato savo veiksmų reikšmės ir paties fakto neprisiminė. Pažymėjo, kad teismas ignoravo aplinkybes, patvirtinančias testamentą tvirtinusio notaro abejotiną reputaciją ir netinkamai interpretavovo šio liudytojo parodymus. Notaras buvo pašalintas iš pareigų už etikos pažeidimus, darbo vietoje yra buvęs neadekvačios būsenos, girtavo, todėl mano, jog jis galėjo nepastebėti žmogui daromo spaudimo ar jo būklės. Be to, teismas klaidingai nurodė, kad notaras paliudijo, jog testamento sudarymo metu K. P. buvo blaivus - notaras tiesiog teigė visada įsitikindavęs asmenų valia. Pasak apelianto, teismas neįsigilino į bylos esmę, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, nenurodė, kaip vertina medicininius dokumentus ir kitus rašytinius įrodymus, pateiktus duomenis apie testamentą tvirtinusį notarą, kodėl nesiremia keleto liudytojų parodymais, patvirtinančiais ieškovo poziciją.

15Teismas neatsižvelgė į tai, jog testatorius buvo faktiški ribotai veiksnus, kaip piktnaudžiaujantis alkoholiniais gėrimais asmuo, nors jam laiku nebuvo apribotas veiksnumas. Bylai aktualiu laikotarpiu testatoriaus būklė neužfiksuota medicininiuose dokumentuose, nes testatorius gyveno asocialiai, nesilankė pas gydytojus. Teigia, kad teismas privalo vertinti visus byloje esančius įrodymus - rašytinius įrodymus, ekspertizės išvadą ir liudytojų parodymus, kurių buvo pakankamai ieškinio reikalavimams pagrįsti. Teismas nurodė, kad nepateikti įrodymai, kad Z. P. buvo girtas ar jam buvo daromas poveikis, tačiau apeliantas atkreipia dėmesį, jog ieškinio šioje byloje dalykas buvo dėl itin stiprios priklausomybės alkoholiui ribotai veiksnaus asmens testamento, sudaryto be jokios naudos testatoriui; visiškai svetimam asmeniui, nuginčijimas. Apeliantas nurodo, jo manymu, šioje byloje aktualią teisminę praktiką (Kauno apygardos teismo 2013-11-13 nutartį civilinėje byloje Nr. A-2098-527/2013) analogiškoje situacijoje, kuomet testamentas buvo panaikintas, nors turtas buvo paliktas giminaičiui. Skundžiamą sprendimą teismas motyvavo itin trumpais teiginiais, neanalizavo visos įrodymų visumos, nenurodė, kodėl vienus įrodymus atmeta, o kitais – remiasi, netinkamai taikė CK 1.85 str. 1 d. nuostatą.

16Atsakovas J. S. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Dėl apelianto abejonių eksperto išvados įrodomąja reikšme, pažymėjo, jog teismo posėdžio metu ekspertas paaiškino, kad teikiant išvadą prioritetas teikiamas medicininiams dokumentams, nes liudytojų parodymai yra tendencingi, o asmuo, ilgą laiką ir dideliais kiekiais piktnaudžiavęs alkoholiniais gėrimais neišvengiamai būtų atsidūręs gydymo įstaigoje. Pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kad notaras buvo neadekvačios būsenos testamento sudarymo metu, o dėl atskirais atvejais konstatuotų notaro etikos pažeidimų visi šio notaro tvirtinti sandoriai neturėtų būti pripažinti negaliojančiais. Be to, ieškovas patvirtino, kad po testamento sudarymo testatorius padovanojo ieškovui butą. Tai, kad tokios sutarties sudarymą be pašalinio poveikio inicijavo pats Z. P., patvirtina testatoriaus gebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę ir gebėjimą juos valdyti. Pasak atsakovo, teismas vertino liudytojų parodymus tiek, kiek jie susiję su byloje nustatinėtinomis aplinkybėmis. Be to, šie parodymai tendencingi, prieštaringi, nepatikimi bei vertintini kritiškai. Neigia kartu su testatoriumi vartojęs alkoholinius gėrimus ar juos jam pirkęs. Taip pat atkreipė dėmesį, kad Z. P. po santuokos nutraukimo gyveno atskirai, santykiai su buvusia sutuoktine buvo priešiški, su sūnumi beveik nebendravo; iš Z. P. pasakojimų – buvo įsižeidęs dėl sūnaus elgesio, nes sūnus atvažiuodavo kartą per mėnesį paimti pinigų, emocinio artumo tarp jų nebuvo. Atsakovas periodiškai mokėjo Z. P. nuompinigius, teikė visokeriopą pagalbą, padengė paveldėjimo ir nuosavybės įforminimo išlaidas, remontavo nuomojamą butą. Esant tokiems tarpusavio santykiams testatorius savo iniciatyva sudarė testamentą; nekėlė jokių sąlygų dėl rūpinimosi juo ir pan. Tokį veiksmą atsakovas suprato kaip atsidėkojimą už suteiktą pagalbą. Bendravimas nutrūko, kuomet testatorius ir atsakovas pradėjo gyventi skirtingose vietovėse, po išsikėlimo nebesiejo nuomos reikalai. Tačiau tai nepaneigia aplinkybių, kad testamento sudarymo metu testatorius išreiškė savo tikrąją asmeninę valią.

17Trečiasis asmuo Vilniaus rajono 4 notarų biuro notarė V. P. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2007-06-04 Vilniaus miesto 34-o notarų biuro notaras E. A. patvirtino Z. P. testamentą (reg. Nr. ERN-2009), kuriuo jis visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuris jam priklausys mirties dieną palieka J. S. (b.l. 9). Z. P. mirė 2013-03-23 (b.l. 17). Ieškovas K. P. – testatoriaus sūnus (b.l. 16) kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2007-06-04 testamentą CK 1.89 str. bei 1.85 str. numatytais pagrindais, t.y. dėl to, kad Z. P. dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą.

21Apeliantas nurodo, kad teismas pažeidė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, visapusiškai neįvertino pateiktų rašytinių rodymų, liudytojų parodymų, formaliai vertino ekspertizės išvadą, nesivadovaudamas jos dėstomąja dalimi, netinkamai taikė CK 1.85 str. 1 d. nuostatą.

22CK 1.85 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog fizinio asmens, kurio veiksnumas apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais ar narkotinėmis medžiagomis, be rūpintojo sutikimo sudarytas turto ar daiktinės teisės perdavimo sandoris, išskyrus smulkius buitinius sandorius, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal rūpintojo ar prokuroro ieškinį.

23Kadangi nagrinėjamu atveju testatoriaus veiksnumas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais nebuvo apribotas, jo rūpintojas paskirtas nebuvo, akivaizdu, kad nėra pagrindo testamentą pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.85 straipsnį, t.y. kaip sudarytą be rūpintojo sutikimo. Taigi, apelianto argumentai, susiję su netinkamu CK 1.85 straipsnio taikymu, atmestini, kaip nepagrįsti.

24CK 1.89 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį.

25Taigi asmeniui, šiuo pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną. Tokia būsena gali būti ir dėl išsivysčiusios ar ūminės ligos, piktnaudžiavimo alkoholiu ar toksinėmis medžiagomis.

26Pažymėtina, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. CPK 179 straipsnyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina esančius byloje įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Kai nagrinėjant bylą reikia išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, paprastai patvirtina teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; kt.). Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis). Turi būti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingai – motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2014).

27Nagrinėjamu atveju byloje atlikta Z. P. pomirtinė psichiatrinė ekspertizė. 2015-03-03 Ekspertizės akte (b.l. 129-132) nurodyta, jog nėra objektyvių duomenų, kad Z. P. 2007-06-04 testamento sudarymo metu būtų sirgęs kokiu nors psichikos sutrikimu ar būtų buvęs laikinoje psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, dėl kurios jis būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų esmę ar būtų negalėjęs jų valdyti realizuodamas savo civilines teises ir pareigas. Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertui esami duomenys apie 1996 metais testatoriui nustatytą diagnozę savaime nesudarė pagrindo konstatuoti testatoriaus negebėjimo suvokti savo veiksmų reikšmės bylai aktualiu laikotarpiu, t.y. 2007-06-04. Atsakydamas į antrą ekspertizės klausimą ekspertas nurodė, kad priklausomybė alkoholiui yra lėtinis psichikos sutrikimas, kurio dinamika ir ilgalaikio žalingo vartojimo pasekmės tiesiogiai susijusios su alkoholio vartojimo kiekiu ir dažniu. Nuo 2002 metų objektyvių duomenų apie buvusias būsenas vartojant alkoholį nėra.

28Teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų bei įrodymų taip pat nepakanka daryti išvadą, kad Z. P. ginčijamo testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Nors byloje esančių įrodymų visuma (rašytiniai įrodymai - Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK informacija apie 2010-07-22 Z. P. padarytą pažeidimą bei administracinės nuobaudos skyrimą, Vilniaus rajono centrinės poliklinikos 2013-10-28 raštas Nr. 10-1088 „Dėl informacijos pateikimo“ ir kt., šalių paaiškinimai, liudytojų Z. B. (Z. B.), A. M. bei A. L. parodymai) patvirtina, kad testatorius ir po 1996 metų dažnai vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti apie tokio alkoholio vartojimo įtaką testatoriaus gebėjimui suprasti savo veiksmų reikšmę ginčijamo sandorio sudarymo metu. Priešingai, nei nurodė apeliantas, pirmosios instancijos teismas analizavo apklaustų liudytojų parodymus ir iš jų turinio sprendė, kad liudytojai, išskyrus E. A., negalėjo paaiškinti Z. P. testamento sudarymo aplinkybių.

29Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs teismo posėdžių garso įrašą nustatė, jog tiek ieškovas, tiek liudytoja A. M. nurodė, kad Z. P. gyvenant pas juos (jau po ginčijamo testamento sudarymo), testatorius apie vienerius metus dirbo. Ši aplinkybė bei medicininių duomenų apie alkoholio vartojimo vėlesnes pasekmes nebuvimas tik patvirtina, kad testatoriaus būklė galėjo priklausyti nuo alkoholio vartojimo konkrečiu momentu. Dėl šios priežasties akivaizdu, kad liudytojų, kurie nežinojo testamento sudarymo fakto bei laiko, parodymai nėra pakankami sprendžiant apie testatoriaus būklę sandorio sudarymo metu. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, svarbios ir atsakovo nurodytos aplinkybės apie testatoriaus sandorių sudarymą tiek iki, tiek po ginčijamo testamento pasirašymo. Iš bylos duomenų matyti, kad 2006-10-10, t.y. šiek tiek daugiau nei prieš pusę metų iki ginčijamo testamento sudarymo, Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro notarė V. P. patvirtino Z. P. įgaliojimą, išduotą buvusiai sutuoktinei A. M. dėl palikimo priėmimo. Taigi, notarei nekilo abejonių dėl Z. P. gebėjimo suprasti atliekamo teisinę reikšmę turinčio veiksmo prasmę. Be to, ieškovas neneigė atsakovo atsiliepime nurodytos aplinkybės, kad po testamento sudarymo Z. P. ieškovui padovanojo butą, kuriame prieš tai gyveno atsakovas. Ieškovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl dovanojimo tėvas viską sprendė pats. Toks nekilnojamojo turto perleidimo sandoris taip pat turėjo būti tvirtinamas notaro. Apelianto pateikti duomenys apie notaro E. A., tvirtinusio ginčijamą testamentą, pažeidimus (reputaciją) nėra pagrindas konstatuoti, kad ginčo atveju notaras netinkamai įvertino testatoriaus būklę. Pateiktuose pranešimuose nėra duomenų apie notaro būklę ginčijamo sandorio sudarymo dieną.

30Apeliantas taip pat akcentuoja tai, kad testamentas sudarytas visiškai svetimo asmens naudai, o testatorius nuolat sakydavęs, kad visas jo turtas liks jo vieninteliam sūnui. Pažymėtina, kad savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-303/2010). Teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012).

31Taigi, aplinkybė, kad testatorius testamentą sudarė ne giminaičių naudai, taip pat nesudaro pagrindo jo pripažinti negaliojančiu. Apelianto nurodomoje Kauno apygardos teismo 2013-11-13 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-2098-527/2013, nagrinėtos aplinkybės, teismui pateikti įrodymai skiriasi nuo šios bylos aplinkybių, todėl joje atliktu įvertinimu nėra pagrindo vadovautis. Pažymėtina, kad minėtoje byloje buvo vertinami medicininiai dokumentai, patvirtinantys asmens gydymąsi psichiatrijos ligoninėje dėl priklausomybės alkoholiui tais pačiais metais, kai buvo pasirašytas testamentas; asmuo tais pačiais metais mirė; taip pat buvo pateikti kiti įrodymai, patvirtinantys asmens būseną sandorio pasirašymo dieną, t.y. rašysenos ekspertizės aktas Nr. 11-2867(10), kuriuo nustatyta, kad asmuo testamentą pasirašė būdamas neįprastos būsenos.

32Kaip minėta, išvados konkrečioje byloje turi būti daromos pagal joje esančius įrodymus, o kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo kasatorius, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

33Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

34Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad Z. P. testamento sudarymo metu nesuprato savo veiksmų, buvo girtas, todėl pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį. Taigi, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o ieškovo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

35Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovo naudai iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 200 Eur išlaidų, todėl ši suma priteisina iš apelianto.

36Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

37Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

38Priteisti iš ieškovo K. P. (a.k. ( - ) atsakovui J. S. (a.k. ( - ) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas K. P. prašė pripažinti, kad mirusysis Z. P. (Z. P.), a.k. ( - )... 5. Atsakovas J. S. su ieškovo reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad ieškovo... 6. Trečiasis asmuo Vilniaus rajono 4 notarų biuras atsiliepimo į ieškinį... 7. II.... 8. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas atsižvelgė į 2015-03-03 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos... 11. III.... 12. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 13. Ieškovas K. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 14. Nurodė, kad byloje esantys medicininiai dokumentai, ekspertizės išvada,... 15. Teismas neatsižvelgė į tai, jog testatorius buvo faktiški ribotai veiksnus,... 16. Atsakovas J. S. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškovo apeliacinį... 17. Trečiasis asmuo Vilniaus rajono 4 notarų biuro notarė V. P. atsiliepimo į... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 19. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 20. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2007-06-04 Vilniaus miesto 34-o notarų... 21. Apeliantas nurodo, kad teismas pažeidė įrodinėjimą bei įrodymų... 22. CK 1.85 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog fizinio asmens, kurio veiksnumas... 23. Kadangi nagrinėjamu atveju testatoriaus veiksnumas dėl piktnaudžiavimo... 24. CK 1.89 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog fizinio asmens, kuris nors ir... 25. Taigi asmeniui, šiuo pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento... 26. Pažymėtina, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir... 27. Nagrinėjamu atveju byloje atlikta Z. P. pomirtinė psichiatrinė ekspertizė.... 28. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų bei... 29. Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs teismo posėdžių garso įrašą... 30. Apeliantas taip pat akcentuoja tai, kad testamentas sudarytas visiškai svetimo... 31. Taigi, aplinkybė, kad testatorius testamentą sudarė ne giminaičių naudai,... 32. Kaip minėta, išvados konkrečioje byloje turi būti daromos pagal joje... 33. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui,... 34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytą, sprendžia, kad pirmosios... 35. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovo naudai iš ieškovo priteistinos... 36. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1... 37. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti... 38. Priteisti iš ieškovo K. P. (a.k. ( - ) atsakovui J. S. (a.k. ( - ) 200 Eur...