Byla 2A-2098-527/2013
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu (tretieji asmenys notarė V. P. ir D. B.)

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aušros Baubienės, Jolitos Cirulienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Izoldos Nėnienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2-814/2013 pagal ieškovių B. P., R. V. U., M. M. ieškinį atsakovui V. S. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu (tretieji asmenys notarė V. P. ir D. B.),

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškiniu ieškovės prašė pripažinti negaliojančiu J. P., a. k. ( - ) 2006-08-24 testamentą, patvirtintą Jonavos rajono 1-o notarų biuro notarės V. P., registro Nr. 1-8677, ir priteisti iš atsakovo visas jų turėtas bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 1–4). Ieškovės nurodė, kad 2006-11-07 mirė jų sesuo J. P., po jos mirties liko paveldimas turtas – namų valdos žemės sklypas ir jame esantis gyvenamasis namas Jonavoje, ( - ), ankščiau priklausęs ieškovių tėvams. Velionė tapo turto savininke, nes visos seserys jos naudai atsisakė palikimo po tėvų mirties. Po sesers mirties paaiškėjo, kad 2006-08-24 Jonavos rajono 1-ojo notarų biuro notarė V. P. patvirtino J. P. testamentą, pagal kurį ieškovių sesuo jai priklausantį turtą paliko brolio sūnui V. S.. J. P. net 25 metus iki mirties piktnaudžiavo alkoholiu, tai stipriai paveikė jos psichiką, ji nesugebėjo valdyti savo jausmų, veiksmų ir nesuprato jų reikšmės, jau 2006 metais jai buvo nustatytas alkoholinės kilmės delyras, todėl yra pagrindas manyti, kad pasirašydama testamentą ji nesuprato atliekamo veiksmo esmės ir laisva valia išreikšti savo valios negalėjo. Kadangi testamentą sudarė faktiškai neveiksnus asmuo, kuris negalėjo suvokti savo atliekamų veiksmų padarinių, 2006-08-24 testamentas pripažintinas negaliojančiu.

4Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad jis, jo sutuoktinė bei jo motina prižiūrėjo sergančią tetą J. P., ja rūpinosi ir padėjo tvarkytis namų ūkyje. Būdama dėkinga už priežiūrą bei dėmesį, teta testamentu paliko jam savo turtą. Su ieškovėmis ji nebendravo, buvo jų niekinama, jų santykiai buvo pašliję. Testamentas buvo sudarytas J. P. gera valia, savo veiksmus ji suvokė ir taip norėjo pasielgti.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Jonavos rajono apylinkės teismas 2013-06-28 sprendimu (t. 3, b. l. 125–136) ieškinį tenkino ir pripažino negaliojančiu 2006-08-24 J. P., a. k. ( - ) sudarytą ir Jonavos rajono 1-ojo notarų biuro notarės V. P. (dabar – Jonavos rajono 4–asis notarų biuras) patvirtintą testamentą bei iš atsakovo priteisė ieškovėms 5 563,62 Lt bylinėjimosi išlaidų ir valstybei 247,03 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8Atsakovas, atstovaujamas advokatės Neringos Grubliauskienės, apeliaciniu skundu (t. 3, b. l. 141–144) prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-06-28 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl šių motyvų:

9Ieškovės ieškinį grindžia melagingais teiginiais, kad atsakovas ir jo šeima mirusiąją girdė alkoholiu ir tokiu būdu padarė jai poveikį, kurio pasėkoje ji, negalėdama suprasti savo veiksmų bei jų valdyti, surašė testamentą. Būtent atsakovas ir jo mama kiek galėdami prižiūrėjo sergančią J. P., dėl to, būdama dėkinga, teta testamentu paliko turtą atsakovui. Atsakovo santykiai su teta iki pat jos mirties nebuvo pašliję, skirtingai nei su ieškovėmis, kurios J. P. niekino, su ja nebendravo. Ieškovių ir mirusiosios santykiai nuolat būdavo įtempti, jos nuolat pykosi, J. P. ne kartą yra sakiusi, kad savo seserų nenori matyti. Su mirusiąja atsakovą siejo artimas ryšys, kadangi J. P. gyveno tėviškėje, kur atsakovas nuolat lankėsi, su mirusiąja bendravo nuo vaikystės, tačiau mirus J. P. sūnui dar labiau suartėjo. Apie testamento surašymą ir turto palikimą atsakovui pradėjo kalbėti netrukus po sūnaus mirties. P. apie tai ne kartą yra garsiai pasakiusi ir ieškovėms, dėl ko jos nuolat pykdavosi, o dėl tokio jos ketinimo nebendravo ir su atsakovu. Kai J. P. pasakė, kad nori surašyti testamentą, atsakovas ją nuvežė pas notarą, kur buvo surašytas ginčijamas testamentas. Testamento surašymo dieną J. P. buvo visiškai blaivi, ji aiškiai formulavo savo mintis. J. P. savo testamentą sudarė laisva valia ir būdama visiškai veiksni. Būtent notarės akivaizdoje buvo surašytas ir patvirtintas J. P. testamentas. Notarė V. P. jau nagrinėjant pirmąją bylą yra patvirtinusi, kad J. P. buvo veiksni, aiškiai suformulavo savo norą bei valią dėl turto palikimo atsakovui po jos mirties bei pasirašė testamentą. Ji ir notarei buvo nurodžiusi, kad turi seseris, tačiau sakė, kad su jomis pykstasi ir nebendrauja, patvirtino, kad atsakovas ja rūpinasi. Priešingai nei teigia ieškovės, atsakovas mirusiajai atveždavo maisto, o ne alkoholio, ir kiek galėdamas stengėsi riboti jos galimybę vartoti alkoholį. Mirusiajai buvo diagnozuotas psichikos sutrikimas (liga), vartojant alkoholį — priklausomybės alkoholiui sindromas, tačiau, kaip nurodė ekspertai, paprastai sergant šiuo sutrikimu (liga) asmenys savo veiksmų esmę supranta, gali už juos atsakyti, išskyrus psichozines būsenas, ūminės intoksikacijos atveju, nelyrinio amencinio sindromo metu ar kai pastoviai yra nenutrūkstamas girtavimas. Ekspertai, ištyrę medicininius dokumentus, byloje apklaustus liudytojus, konstatavo, kad šiuo atveju nebuvo nustatyta objektyvių duomenų, patvirtinančių apie psichozės, ūmios intoksikacijos, amencinio, nelyrinio sindromo egzistavimą. Todėl paneigti 2006-08-24 J. P. gebėjimą suprasti savo veiksmus ir juos valdyti nėra galimybės. Nėra jokių pagrindų, numatytų CK 1.89 ir 1.80 straipsniuose, kuriais remiantis ieškovių ieškinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu būtų patenkintas.

10Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles dėl ko netinkamai vertino įrodymus, netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias sandorio nuginčijimą, nesivadovavo LAT suformuota praktika, dėl ko priėmė neteisėtą sprendimą. Teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, be jokio pagrindo vieniems įrodymams suteikdamas didesnę įrodomąją galią. Teismas iš esmės rėmėsi ieškovių paaiškinimais, jų pasikviestų liudytojų parodymais, tuo tarpu atsakovo liudijimą ir jo pakviestų liudytojų parodymus vertino kritiškai, nurodydamas, kad tai atsakovo artimi giminaičiai, kurie suinteresuoti liudyti atsakovo naudai. Ši teismo pozicija yra neteisinga, rodanti, kad teismas neįsigilino į bylos aplinkybes, o įrodymus vertino neobjektyviai. Ieškovės pripažino, kad jos visos su mirusiąja seserimi J. P. dėl jos gyvenimo būdo – neva tai nuolatinio girtavimo – nebendravo. Liudytoja M. M. nurodė, kad sesuo J. P. „girta ir girta, girtuokliavo, susikalbėti nebuvo galima“. Liudytoja nurodė, kad pas seserį visą laiką nuvažiuodavo per atlaidus, t. y. vieną kartą per metus. Ji nurodė, kad 2006 metais aplankė J. P. per atlaidus, rado ją girtą, sesuo jos nepažino, nurodė, kad ji buvo išblyškusi, tačiau nurodė, kad gydytojo nekvietė, visuomet duodavo savo vaistų. Nors ši liudytoja nurodė, kad neva tai lankydavo seserį, tačiau patikslino, kad ji per vasaras būdavo netoliese esančiame dėdės name. Ši liudytoja nurodė, kad ji kuo galėjo, tuo seseriai padėjo: skalbė, pamaitindavo, tačiau kaip dažnai tai darydavo, nenurodė, pasiteisinusi, kad neprisimena. Ieškovė R. U. nurodė, kad jos sesuo J. P. gėrė nuo pat vaiko gimimo ir prarado protą, dėl ko su ja nebuvo galima susikalbėti, nurodė, kad sesuo jos vengė. Ši liudytoja nurodė, kad iki J. P. mirties ji pas ją atvažiuodavo 2–3 kartus per metus, atveždavo J. P. iškeptų saldumynų, mėsos, bet sesuo ją puldavo su kastuvu, kad ji ją bardavusi dėl girtavimo, kad J. P. seserų vengė, tačiau jos vis tiek „braudavosi pas ją“. Nežiūrint to, liudytoja nurodė, kad jų santykiai būdavo geri. Ši liudytoja nurodė, kad 1996 metais mirus tėvams, J. P. nebenorėjo su seserimis bendrauti, pradėjo jų vengti. J. P. nenorėjo jos matyti, bet ji braudavosi pas ją tai su vyru, tai su pusbroliu, visą laiką rasdavo J. P. girtą. J. P. užsirakindavo ir jos neįsileisdavo. J. P. laikė karvę, arklį, vištas. Su V. S. tėvu santykiai buvo geri, o su V. S. nebendrauja dėl palikimo. Kai J. P. buvo paguldyta į ligoninę, liudytoja nurodė, kad ją slaugiusi, teigė, kad vežant į Žiegždrius J. P. kalbėjo nesąmones, nurodė ne savo pavardę. Po gydymo J. P. ją įsileisdavo į namą, tačiau jame buvo netvarka, būdavo pilna prasmirdusių bomžų, ten būdavo jų giminaitis (pavardės ir vardo nenurodė), kuris jau miręs, ir kuris neva tai sakė, kad J. P. girtą pas notarą išvežė V. S.. Liudytoja teigė, kad J. P. nudraskė torpedą, tačiau to pati nematė, mano, kad J. P. jau prieš tai buvo nudraskiusi ampulę. Liudytoja nurodė, kad J. P. iš karto pradėjo gerti. Ši liudytoja nurodė, kad J. P. gyvuliais rūpinosi kaimynai – rusė, kuri mirusi, karve rūpinosi P.. J. P. gėrė V. (S.) dėka, kad po J. P. mirties V. išsinešė iš namo alkoholį, jį atidavė P.. J. P. neįsileisdavo ir V.. 2006-11-02 grįždama iš kapų užsuko pas J. P., ji name buvo užsirakinusi, buvo girdėti triukšmas, tačiau jos neįsileido, nors J. P. girtos nematė, tačiau nurodė, kad buvo girtaujama, nes jos neįsileido. Ieškovė B. P. nurodė, kad atsakovas, susirgus J. P., jos nevežė į ligoninę. 2006-11-06 jai paskambinusi V. pranešė, kad J. P. blogai, kad reikia kviesti gydytoją. B. P. nurodė, kad ji negalėjo užrakinti durų. Ši liudytoja nurodė, kad J. P. matydavo kasdien, nes laikė pas ją vištas. Liudytoja nurodė, kad „jie“ girdė ją iki mirties. Sesuo gėrė daug metų, dėl to prarado darbą, alkoholis turėjo įtakos jos mąstymui. Liudytoja mano, kad jeigu J. P. nesugebėjo turto palikti seserims, tai aišku, kad nebemąstė. Liudytoja nurodė, kad ji kartais būdavo name, tačiau J. P. jos neįsileisdavo. Nežiūrint to nurodė, kad jos ir sesers santykiai buvo geri. Nurodė, kad po J. P. mirties rado alkoholio, tai jį išpylė. Iki tol alkoholio name nėra mačiusi, užeidavo 2 kartus į savaitę, o kasdien eidavo tik pas vištas. Grįžusi iš Žiegždrių ligoninės J. P. pradėjo gerti po vyro mirties, todėl mano, kad nustojo veikti injekcija. Ši liudytoja nurodė, kad 2006 metų sausio mėnesį ir po vyro mirties 2–3 kartus per mėnesį tvarkė malkas, tačiau kuo pasireiškė tvarkymas – nenurodė. Kadangi nebuvo kam pristatyti, tai sprendžia, kad alkoholį J. P. parūpindavo V. (S.), tarpininkaujant atsakovui, kuris atveždavo alkoholį mamai, o ji jį realizuodavo. J. P. laikiusi karvę, arklį jos prašoma pardavė. Karve rūpinosi nuo 2005 metrų gruodžio mėnesio, tačiau nenurodė, kaip tas rūpinimasis karve pasireiškė, nurodė, kad ji, atvykusi prie vištų, užtrukdavo valandą, į namus neidavo, nes ten vykdavo baliai. Kol sesuo nebuvo prasigėrusi (prasigėrė po vyro mirties), ja rūpinosi, kai prasigėrė, ji ateidavo, padėdavo: supjaudavo malkas, daržus sodino, išplaudavo grindis, atnešdavo maisto. Ieškovių pakviestas liudytojas R. M. yra ieškovės sūnus, t. y. suinteresuotas liudyti ieškovių naudai. Šis liudytojas nurodė, kad jis, gyvendamas Vilniuje, su J. P. bendravo, šis liudytojas nurodė, kad po to, kai mirė seneliai, į kaimą atvažiuodavo tik per atlaidus – tris kartus į metus. Šis liudytojas nurodė, kad paskutinius kartus, kai matė J. P., ji atrodė liūdnokai, net nepažindavo, su ja ne visada susikalbėdavo, nurodė, kad pas ją pastoviai būdavo pašalinių asmenų, būdavo netvarka. Tikslindamas, kada 2006 metais matė J. P., šis liudytojas nurodė, kad 2006 metais buvo atvažiavęs arba rugpjūtį, arba rugsėjį, kai buvo atvažiavęs į atlaidus, kuomet važiuoja į bažnyčią ir į kapus. Jis nurodė, kad J. P. tuomet nėjo nei į bažnyčią, nei į kapus. Šis liudytojas nurodė, kad jis pas J. P. pabūdavo 3 valandas, pažiūrėdavo, kad bardakas, ir išvažiuodavo. Šis liudytojas nurodė, kad jo motina su J. P. visuomet susipykdavo. Patikslindamas liudytojas nurodė, kad pas J. P. jie užtrukdavo apie valandą ir eidavo pas kitus giminaičius. Šis liudytojas 2006 metais J. P. matė 3–4 kartus, tačiau negalėjo nurodyti jokių konkrečių progų, neprisiminė, ar dalyvavo jos laidotuvėse. Liudytoja V. S. nurodė, kad su atsakovu yra susipykusi, nesikalba. Ši liudytoja nurodė, kad 2005-2006 metais ji buvo nėščia, vaikas gimė ( - ). Kadangi šalia J. P. jos tėvas buvo pasistatęs pirtį, tai ji ten lankydavosi kiekvieną dieną. J. P. buvo stipriai išgerianti, kad iki mirties gyveno su vyru, paskutiniais metais neturėjo proto – nesuvokdavo laiko, iš ryto ji klausdavo, ar V. S. darže per naktį, naktį eidavo melžti karvės, teigė kelis kartus yra pas ją nakvojusi, jai atidavusi skolą, kitą mėnesį vėl ją norėjo atiduoti. Apie testamentą sužinojo 2006 metų rugpjūčio mėnesį iš savo mamos, kuri pasakojo, kad jiems geriant atvažiavo atsakovas ir išsivežė ją pas notarą. Tuo metu pas J. P. buvo jos mama ir Romas. Liudytoja nurodė, kad geriantis žmogus neturi proto, todėl to proto neturėjo ir J. P.. Liudytoja nurodė, kad J. P. nekentė atsakovo, kuris jai nešdavo gerti, nors tuo pačiu liudija, kad pas J. P. nuolat lankydavosi mėgstantys išgerti asmenys: L., kuris ir gyveno, G., M., O. sūnus. J. P. nuolat trūkdavo pinigų, kad jų jai niekas nedavė. Liudytoja nurodė, kad 2006 metų vasarą duodavo J. P. palaikyti vaiką, gal dviejų mėnesių amžiaus (pastaba: vaikas gimė ( - )), teigė, kad nebijojo duoti palaikyti. Atvažiuodavo tetos (ieškovės), pabardavo, dažniausiai atvažiuodavo M., B. ir R., tvarkė aplinką gal kartą per mėnesį. J. P. santykiai su seserimis buvo geri, bet jos bardavo J. P., atnešdavo valgyti daugiau negu atsakovas, matė, kad jis eidavo su pilnomis tašėmis, spėja, kad ten būdavo trilitriniai arba plastikiniai buteliai. J. P. užsirakindavo, kai miegodavo, tačiau pabaladojus – atrakindavo, jeigu gerdavo, tai slėpdavo, kad nebūtų pamatyta; kas norėjo, tas į jos namus įėjo. J. P. turėjo karvę, kurią iš pradžių prižiūrėjo pati, o po to prižiūrėdavo G. ir M., kartais teta pamelždavo. Liudytoja I. P., kuri yra ieškovės B. P. duktė, taip pat yra suinteresuota liudyti ieškovės naudai. Ši liudytoja nurodė, kad ji su J. P. sutarė gerai, lankė ją prieš mirtį reanimacijoje. Ši liudytoja teigė, kad J. P. protarpiais kalba normaliai, kartais su arkliais kalbasi, nurodė, kad J. P. ją ne visada pažindavo. Ši liudytoja J. P. lankydavusi kas 2 savaites, užsukdavo važiuodama į sodą, nes po sūnaus artimesnių neturėjo, ja džiaugėsi. Liudytoja prašiusi J. P. negerti, tačiau ji po vyro ir sūnaus mirties teigusi, kad neturi dėl ko gyventi. Ši liudytoja negalėjo prisiminti, ar J. P. lankė 2006 m. rugpjūčio mėnesį, tačiau teigia, kad ją lankė nuolat. Ši liudytoja nurodė, kad J. P. jai sakė, kad ateina atsakovas. Neva tai sakė, kad jo nekenčia. Ji nurodė, kad V. B. (atsakovo motina) tvarkė J. P. kambarius, tvarkė jos kojas, tai matė pati. Ji nurodė matydavusi tik V. S., savo motiną, R., kurios atnešdavo J. P. vandens. Ši liudytoja neprisiminė, kad 2006 metais būtų buvęs koks nors giminės susiėjimas. Ši liudytoja nurodė, kad ji J. P. padėdavo atnešdama vandens, atveždama vaistų pagal receptus. Ši liudytoja nurodė, kad J. P. žinojo kada ir kokius vaistus turi gerti. Ši liudytoja nurodė, kad J. P. jai skundėsi, kad ją girdo atsakovas ir jo motina, tačiau manė, kad tai jos kliedesiai. Ši liudytoja nurodė, kad atsakovas niekada neatnešdavo vandens. Liudytoja nurodė, kad J. P. prieš mirtį suvokė savo veiksmus, tačiau pati sau prieštaraudama toliau nurodė, kad J. P. nemąstydavo, kad jai rodėsi sūnus, ir kad ji jos nepažindavo. Iš pradžių tvirtinusi, kad po gydymosi Žiegzdžių ligoninėje 2006 metų pradžioje, J. P. negėrė mėnesį, vėliau tai paneigė, nurodžiusi, kad ji negėrė trumpai. Nurodė, kad po dviejų savaičių aplankiusi J. P., ji jau nesuprato, su kuo kalbasi, nes buvo girta. Ieškovių pakviestas liudytojas L. M. nurodė, kad su J. P. matydavos per tvorą, nes šalia turi daržą. Liudytojas nurodė, kad J. P. labai pradėjo gerti prieš mirtį, su ja nebūdavo galima susikalbėti. Jis pažinojęs S. šeimą seniai, atsakovo tėvą pažinojo, kaip sąžiningą ir dorą. Jo žmona buvo nuėjusi pas J. P., tai ji gulėjo patale, o ja visą laiką slaugė B. (P.). Su J. P. kalbėjosi 3–4 mėnesiai iki mirties, kad ji ne visą laiką kalbėjo normaliai, ji nusikalbėdavo, ką J. P. nusikalbėdavo negalėjo pasakyti, neva tai sakė, kad „noriu, tai geriu”. Būtent tokias kalbas šis liudytoja laiko nesąmonėmis. Šis liudytojas nurodė, kad J. P. blaivios nėra matęs. Šis liudytojas nurodė, kad B. slaugė J. P. mirties patale 4–5 mėnesius, jis pats pas J. P. neidavo, kad B. slaugė, žino iš žmonos. Liudytoja D. J., kuri yra suinteresuota teigiama bylos baigtimi, nes jos duktė taptų įpėdine, nurodė, kad ji J. P. pažinojo, patvirtina, kad ji gėrė, tačiau pas ją nuolat nebūdavo, nurodė, kad ją aplankydavo 1–2 kartus per mėnesį, rasdavo geriančią „samagoną“ su alumi, nuėjusi kartais išskalbdavo drabužius. Liudytoja nurodė, kad lankydavo J. P. iki mirties, tačiau pripažįsta, kad 2006 metų rugsėjo mėnesį pas J. P. nesilankė. J. P. paskutiniu metu gerdavo, tai nemąstydavo, po vyro mirties jos blaivios nėra mačiusi, susikalbėti su J. P. nelabai pavykdavo, ji neskirdavo, ką valgo. 2006 metų liepos mėnesį J. P. pasakė, kad turtą užrašys seseriai arba anūkei. Liudytoja nurodė, kad kokie atsakovo ir J. P. santykiai – nežinojo, jo nebuvo mačiusi, mano, kad vasarą ji su atsakovu nebendravo, buvo su jais susipykusi. Liudytoja nurodė, kad ji J. P. nežiūrėjo, negali pasakyti, kada pas ją buvo paskutinį kartą, nežino, ar pas ją lankėsi 2006 metų rudenį. Liudytoja nurodė, kad per anūkės gimtadienį, J. P. pati ateidavo į svečius, tačiau 2006 metais nebuvo atėjusi, anūkei davė 100 Lt ir liepė ką nors nusipirkti, mano, kad kai davė pinigus, suvokė savo veiksmus, iš J. P. elgesio manė, kad ji suvokdavo, bet ne viską kalbėdavo rišliai.

11Ieškovių parodymus ir jų pakviestus liudytojų parodymus teismas laikė nuosekliais ir jų pagrindu tenkino ieškinį, nors iš nurodytų liudytojų aplinkybių yra akivaizdu tik viena – mirusioji J. P. su savo seserimis ir kitais giminaičiais faktiškai nebendravo, su ieškovėmis konfliktavo, dėl ko jų neįsileisdavo į savo namus. Tai, kad mirusioji, skirtingai nei nurodo ieškovės ir jų pakviesti liudytojai, nebuvo visiškai prasigėrusi, sugebėjo tvarkytis aplink save ir savo ūkyje, yra įrodyta tiek atsakovo ir jo pakviestais liudytojais, tiek pripažinta ir pačių ieškovių prieštaringais liudijimais. Teismas visiškai nepasisakė ir nevertino prieštaravimų ieškovių ir jų pakviestų liudytojų parodymuose: nors šie asmenys teigė nuolat bendravę su mirusiąja, tačiau tiek pačios ieškovės, tiek jų pakviesti liudytojai negalėjo nurodyti nuolatinio bendravimo su mirusiąja fakto, nurodydami, kad matydavosi 1–3 karus per metus (R. M.), kas antrą savaitę (I. P.); kasdieną (B. P.), tačiau, gretinant šių liudytojų parodymus, akivaizdu, kad liudytojai sako netiesą, siekdami sumenkinti mirusiąją, tikslu pavaizduoti ją visiškai degradavusią. Tiek B. P., tiek V. S. nurodė, kad 2006 metais pas J. P. lankydavusios kas dieną, tačiau viena kitos mačiusios pas J. P. nenurodo. Ieškovės nurodo, kad J. P. užsirakindavo ir jų neįsileisdavo, tuo tarpu V. S. nurodo, kad J. P. užsirakindavo tik kai miegodavo, tačiau pabeldus atidarydavo. Nei viena iš šių liudytojų nenurodė reguliariai (kartą į dvi savaites) lankiusios I. P., kuri skirtingai nei ieškovės ir jų pakviesti liudytojai, nurodė, kad V. S. tiek tvarkydavo J. P. namus, tiek padėdavo jai su koja. Ieškovė R. U. nurodė, kad J. P. karve rūpinosi B. P., tuo tartu V. S. šias aplinkybes paneigė, kaip ir pati B. P., nepatvirtinusi šios aplinkybės. Ieškovės ir jų pakviesti liudytojai įrodinėjo, kad mirusioji J. P. dėl nuolatinio girtavimo nusikalbėdavo, tačiau šias aplinkybes paneigė teigdami: kad pas J. P. namuose buvo netvarka, viskas prasmirdę, tačiau liudytoja V. S. nurodė, kad ji tuo metu būdama nėščia net kelis kartus nakvojo J. P. namuose; kad J. P. visą laiką būdavo girta ir nusikalbėdavo, liudytoja V. S. nebijojo net kelis kartus duoti dviejų mėnesių amžiaus kūdikio J. P. palaikyti; D. J., gavusi 2006 metų vasarą iš J. P. 100 Lt, skirtų jos anūkei, nurodė, kad J. P. pasiūlė ką nors reikalingo nusipirkti ir mano, kad tuomet savo veiksmus J. P. suvokė. V. S. 2006 metų vykusį pokalbį su J. P., kuomet ji sakė, kad turtą užrašys seseriai arba anūkei, irgi nelaiko J. P. kliedesiais, t. y. visų ieškovių ir jų pakviestų liudijimai aiškia rodo, kad šie asmenys bet kokiu būdu siekė sumenkinti mirusiąją, pavaizduodami ją visiškai prasigėrusia alkoholike, o atsakovą ir jo artimuosius vaizduodami kaip asmenis, sąmoningai girdžiusius mirusiąją, nors jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Atvirkščiai, teiginiai dėl mirusiosios girdymo yra prieštaringi: B. P. nurodė, kad po J. P. mirties rado alkoholio ir jį išpylė, tuo tarpu liudytoja R. U. nurodė, kad po J. P. mirties tą alkoholį dalyvaujant B. P. išsinešė V. S.. Teismas turėtų kelti ir pagrįstas abejones dėl liudytojos V. S. nurodytų aplinkybių, susijusių su testamento sudarymu. Ši liudytoja nurodė, kad testamento sudarymo dieną pas J. P. buvo jos motina ir R., ir jie kartu gėrė, tačiau nagrinėjant bylą pagal ieškovės D. B., atstovaujamos įstatyminės atstovės D. J., ieškinį Kauno rajono apylinkės teisme (civilinės bylos Nr. 2-286-358/2009), byloje liudijo M. M. bei G. M., kuriuos buvo pakvietusi ieškovė, ir šie liudytojai nurodė, kad testamento sudarymo dieną jie abu gėrė su J. P., ir kad tuomet atsakovas išvežė J. P. pas notarą. Kadangi ši byla yra LITEKO duomenų bazėje, todėl teismas turi teisę šiais duomenimis remtis.

12Būdamas objektyvus ir nešališkas, teismas privalėjo vertinti ir analizuoti esamus prieštaravimus, juo labiau, kad liudytoja J. S. nurodė, kad velionės mama ir jos bobutė buvo seserys, ji dažnai atveždavo bobutę pas J. P., buvo nuvežusi ir du mėnesius iki J. P. mirties. Ši liudytoja nurodė, kad J. P. susitikimo metu bendravo normaliai, ją pažino, nebuvo išgėrusi, ji gulėjo lovoje dėl kojos žaizdos, matė padėtus vaistus, kuriuos sakė nupirkęs atsakovas. J. P. sakiusi, kad maisto atneša atsakovo mama. Ši liudytoja iš velionės pasakojimų žinojo apie jos nekokius santykius su seserimis, ši liudytoja neneigė, kad J. P. buvo išgerianti, tačiau nebuvo degradavusi ar nestabilios psichikos. Liudytoja nurodė, kad per pokalbius J. P. dažnai minėdavo sūnėną, į klausimą dėl testamento, atsakė, kad viskas sutvarkyta, viskas padaryta, o kam paliko turtą, neminėjo. Liudytoja nurodė, kad per pusantrų metų J. P. matė tris kartus, ji kalbėjo aiškiai, iš kalbų žino, kad mirusioji penkis metus iki mirties gėrė. Tai, kad pati J. P. tvarkėsi, rūpinosi ūkiu, patvirtino tiek ieškovės, tiek atsakovo pakviesti liudytojai, o jai nuolat padėjo tiek atsakovas, tiek jo artimieji. Tai, kad atsakovas nebuvo J. P. artimas giminaitis, nėra ir negali būti pagrindu teigti, kad dėl to velionės testamentas yra nepagrįstas. Atvirkščiai, visi byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovės ir jos vienintelių artimiausios eilės įpėdinių – seserų – santykiai buvo blogi.

13Teismas nepagrįstai testamentą panaikino remdamasis ekspertizės aktu. 2009-05-28 teismo psichiatrijos ekspertizės akte, įvertinus J. P. medicininius dokumentus, buvo nustatyta, kad paprastai sergant šiuo sutrikimu, asmenys savo veiksmų esmę supranta, gali už juos atsakyti, išskyrus psichozines būsenas, kokių J. P. nebuvo nustatyta. Jokių papildomų duomenų skiriant pakartotines ekspertizes pateikta nebuvo, todėl duota ekspertų išvada, kurioje konstatuojama, kad J. P. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – psichikos ir elgesio sutrikimu vartojant alkoholį, neturi pagrindo. Tokią išvadą leidžia daryti šią išvadą davusių specialistų parodymai, duoti teismo posėdžio metu. Ekspertė J. M. nurodė, kad tokią išvadą davė tik todėl, kad tiriamoji yra mirusi, paprastai esant tiriamajam gyvam toks asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu. Ši ekspertės nurodyta aplinkybė yra esminė, leidžianti teigti, kad ekspertai išvadą dėl velionės veiksnumo sugriežtino tik todėl, kad ši yra mirusi, be to, tiek ši, tiek kita ekspertė pripažino, kad jų išvados pagrįstumui įtakos turėjo šalių duoti parodymai, kurie yra prieštaringi. Teismas, nesant medicininių duomenų apie J. P. psichozes, bei atsižvelgiant į ekspertės J. M. duotus paaiškinimus teisme, turėjo remtis 2009-05-28 ekspertizės aktu, kadangi ieškovių bei jų liudytojų parodymai prieštaringi, iš esmės niekinantys pačią velionę, todėl negali būti laikomi pagrįstais ir teisingais, juo labiau, kad ieškovės ir jų pakviesti liudytojai paskutiniais metais su velione nebendravo.

14Teismas nurodė, kad taikyti ieškinio senaties termino negalima dėl dviejų priežasčių: LAT praktikoje suformuota, kad prašymas taikyti senatį turi būti pareikštas iki baigiamųjų kalbų pradžios; šiuo atveju taikytina bendroji ieškinio senatis, kuri nėra praleista. CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatų komentare nurodoma, kad „reikalavimas taikyti ieškinio senatį gali būti pareiškiamas iki teismui išeinant į pasitarimo kambarį priimti sprendimo, tačiau tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme“. Tokį reikalavimą atsakovo atstovė išreiškė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, baigiamųjų kalbų metų, iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį priimti sprendimo, kas reiškia, kad teismas privalėjo taikyti senatį, kad toks reikalavimas atsakovo buvo pareikštas tinkamai ir laiku. Teismas, nurodydamas, kad remiasi suformuota LAT praktika, pagal kurią toks reikalavimas gali būti pareikštas iki baigiamųjų kalbų pradžios, šio savo teiginio jokia LAT praktika nepagrindė. CK 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Byloje nėra ginčo, kad apie testamentą ieškovės sužinojo iš karto po J. P. mirties, kuomet per tris mėnesius kreipėsi dėl palikimo priėmimo. Kreiptis dėl palikimo priėmimo ieškovės turėjo iki 2007-02-07, ką ir padarė, todėl atitinkamai vienerių metų ieškinio senatis pasibaigia 2008-02-07. Sutrumpinta ieškinio senatis taikoma siekiant ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Atsakovas, būdamas įpėdiniu pagal testamentą, per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo pagal testamentą, o ieškovės būtent ir ginčija šį atsakovo palikimo priėmimo teisėtumą, nurodydamos, kad mirusiosios J. P. testamento turinys neatitinka pagrįstumo ir protingumo kriterijų, kadangi atsakovas niekada nelankė ir neprižiūrėjo testatorės, o atvirkščiai – kartu su kaimynystėje gyvenančia motina skatino alkoholinių gėrimų vartojimą, kadangi tiekė J. P. alkoholinius gėrimus. Ieškovėms nesutinkant, kad atsakovas yra teisėtas įpėdinis pagal testamentą, ir nesutinkant dėl šio palikimo priėmimo teisėtumo, turi būti taikoma ieškinio senatis.

15Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovių atstovė advokatė Rasa Užkuraitienė prašo apeliacinį skundą atmesti, Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-06-28 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 152–156). Atstovė nurodo, kad su atsakovo pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka.

16Nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, be jokio pagrindo vieniems įrodymams suteikdamas didesnę įrodomąją galią, kad teismas iš esmės ieškovių liudijimus, jų pasikviestų liudytojų parodymus priėmė, kaip tinkamus įrodymus, kuriais grindė sprendimą, tuo tarpu atsakovo liudijimą ir jo pakviestų liudytojų parodymus vertino kritiškai, nurodydamas, kad tai atsakovo artimi giminaičiai, kurie suinteresuoti liudyti atsakovo naudai. Sprendime yra išsamiai ištirti ir įvertinti visi byloje surinkti įrodymai, tiek ekspertizės aktai, ekspertų paaiškinimai teismo posėdžio metu, rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai. Sprendimas pagrįstas ne tik ieškovių parodymais (CPK 177 str. 1 d.), bet ir liudytojų parodymais, tame tarpe atsakovo kviestų liudytojų parodymais, kurie patvirtino ieškovių ir ieškovių kviestų liudytojų parodymus, kad velionė J. P. testamento sudarymo metu piktnaudžiavo alkoholiu. O būtent D. V. parodymais, kuri nurodė, kad kai pas ją ateidavo rytais J. P. būdavo blaivi, nes dar nespėdavo prisigerti, taip pat parodė, jog jos namuose matė alaus „bambalius“; J. S., kuri taip pat tvirtino, kad J. paskutiniu metu buvo išgerianti, bei parodė, kad iš kalbų žino, kad velionė penki metai iki mirties gėrė. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuotos ne vienoje LAT nutartyje. LAT suformuotoje praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas yra sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, LAT yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes (LAT 1999-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-945/1999; 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Nagrinėjamoje byloje teismas įvertino byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

17Teismo padarytos išvados atitinka ir logikos dėsnius, kadangi asmens, ilgalaikiai piktnaudžiaujančio alkoholiu, kas neginčijamai nustatyta tiek kompleksinės ekspertizės metu radus pakitimus, būdingus lėtiniam alkoholizmui, valia negali būti laikoma laisvai išreikšta.

18Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino „prieštaravimų ieškovių ir jų pakviestų liudytojų parodymuose: nors šie asmenys teigė nuolat bendravę su mirusiąja, tačiau tiek pačios ieškovės, tiek jų pakviesti liudytojai negalėjo nurodyti nuolatinio bendravimo su mirusiąja fakto, nurodydami, kad matydavosi 1–3 karus per metus (R. M.), kas antrą savaitę (I. P.); kasdieną (B. P.), tačiau, gretinant šių liudytojų parodymus, akivaizdu, kad liudytojai sako netiesą, siekdami sumenkinti mirusiąją, tikslu pavaizduoti ją visiškai degradavusią.“ Šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti ir nelogiški, kadangi jau pats apeliantas nurodo nuolatinio bendravimo faktus. Be to, minėtų liudytojų parodymus patvirtina rašytiniai įrodymai: epikrizė Nr. 254/2006, kuri patvirtina, kad 2006 metų sausio mėnesį velionė piktnaudžiavo alkoholiu, kad jau buvo nustatyta diagnozė psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį; išrašas iš ligos istorijos Nr. 06/004836/0, kurioje nurodyta pagrindė diagnozė – chroniškas alkoholizmas ir kur nurodyta, kad kelias savaites pastoviai vartojusi alkoholį. Būtent šie rašytiniai įrodymai paneigia atsakovo aiškinimus apie tai, kad velionė J. P. nepiktnaudžiavo alkoholiu.

19Liudytojų ir šalių parodymų vertinimas atitinka suformuotą teismų praktiką, kadangi parodymai įvertinti atskirai ir visi visumoje, atskirai aptariant kiekvieną įrodymą bendrame įrodymų kontekste, aptariant kiekvieno įrodymo patikimumą. Todėl teismo įrodymų vertinimas atitinka suformuotą LAT praktiką 2010-03-01 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2010.

20Nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai testamentą panaikino remdamasis ekspertizės aktu. Pirmosios instancijos teismas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011-10-10–2011-11-10 teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr. 82TPK-21/2011 įvertino visumoje su kitais įrodymais. Apelianto nurodymas, kad teismas turėjo vadovautis 2009-05-28 teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, yra nepagrįstas, kadangi atliekant nurodytą ekspertizę nebuvo pateikti visi įrodymai, kurie buvo pateikti ekspertams atliekant 2011-10-10–2011-11-10 pomirtinę psichiatrinę ekspertizę, o būtent 2011-03-30 rašysenos ekspertizės aktas Nr. 11-2867(10), kuriuo nustatyta, kad J. P. testamentą pasirašė būdama neįprastos būsenos arba esant neįprastoms sąlygoms; notarės V. P. aiškinimas, kad velionė J. P. pasirašinėjo sėdėdama; liudytojų R. M., I. P., Z. G., V. G. parodymų, atsakovo liudytojos D. V. parodymų, kad kai pas ją ateidavo rytais J. P. būdavo blaivi, nes dar nespėdavo prisigerti. Teismas pagrįstai vadovavosi 2011-10-10–2011-11-10 teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 82TPK-21/2011 ir vertino minėtą aktą remdamasis LAT praktika, suformuota 2009-10-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2009, kurioje pasisakyta, kad eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai.

21Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka suformuotą LAT praktiką 2005-10-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005, 2009-06-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009, 2009-11-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir į sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kita). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu. Apelianto pateikti neva liudytojų parodymuose bei ieškovių parodymuose esantys prieštaravimai yra neesminiai ir nepaneigia fakto, kad J. P. sirgo alkoholizmu, kas lemia, kad jos sudaryti sandoriai yra negaliojantys, nes sudarydama sandorius nesuprato savo veiksmų reikšmės.

22Apelianto argumentai dėl ieškinio senaties nepagrįsti ir prieštarauja tiek procesinėms teisės normoms, tiek suformuotai LAT praktikai. CPK 253 straipsnio 4 dalis nustato, kad „baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje“. Todėl, vadovaujantis šia norma, visos aplinkybės turi būti nurodytos iki paskelbimo apie bylos nagrinėjimo pabaigą, tai yra iki baigiamųjų kalbų, kadangi CPK 253 straipsnio 4 dalis yra imperatyvi norma. LAT 2006-08-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2006 išaiškinta, kad prašymą taikyti ieškinio senatį šalis turi teisę pareikšti atsiliepime į ieškinį (CPK 112 str., 227 str. 2 d.) bei parengiamajame teismo posėdyje (CPK 230 str. 1 d.). Atsiliepimas bei kiti dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai teismui pateikiami raštu (CPK 110 str. ir 111 str. 1 d.). Dėl to ir prašymą taikyti ieškinio senatį atsakovas turi išdėstyti raštu. Papildomai žodžiu reikalavimą taikyti ieškinio senatį galima pareikšti parengiamajame teismo posėdyje (CPK 230 str. 1 d.), taip pat bylos teisminio nagrinėjimo žodinio proceso tvarka metu, jeigu teismas tokį prašymą leidžia pateikti. Tokiu atveju apie pareikštą reikalavimą taikyti ieškinio senatį pažymima teismo posėdžio protokole (CPK 169 str. 2 d. 7 p., 230 str. 4 d.). Todėl nepagrįstas skundo argumentas, kad pareiškus reikalavimą taikyti ieškinio senatį baigiamųjų kalbų metu, teismas privalėjo taikyti. Apeliantas nepagrįstai remiasi CK 1.126 straipsnio 2 dalies komentaru, kadangi vienodą įstatymų taikymo praktiką užtikrina LAT. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 5.8 straipsnį. Nagrinėjamoje byloje paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas, ginčijamas ne atsakovo palikimo priėmimas, o velionės J. P. vienašalis sandoris (testamentas), kuriam pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalį taikytinas bendras ieškininės senaties terminas 10 metų.

23Atsiliepime į apeliacinį skundą notarė V. P. (t. 3, b. l. 149–150) prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-06-28 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2-814/2013. Notarė nurodė, kad testamento sudarymo dieną J. P. nebuvo apsvaigusi nuo alkoholio, buvo rami, gerai orientavosi aplinkoje, aiškiai išreiškė savo valią ir suprato savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. J. P. nebuvo pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia. Į notarės užduodamus klausimus ji davė aiškius, konkrečius atsakymus. Klientės veiksnumu notarė įsitikino, kadangi ji orientavosi laike, erdvėje ir savyje. J. P. buvo tvirtai apsisprendusi palikti testamentu savo turtą žmogui, kuris ja rūpinasi, t. y. V. S.. Paklausta, kur gyvena, ar turi kito turto, ji nurodė, kad gyvena minėtuose pastatuose, jokio kito turto neturi, minėjo, kad gyvena viena, su savo giminaičiais nebendrauja, jai artimiausias žmogus buvo sūnėnas V. S.. Testamento tekstas J. P. buvo garsiai perskaitytas, išaiškinta prasmė ir pasekmės, kad savo turtu ji galės naudotis, valdyti ir disponuoti iki mirties be jokių apribojimų, ir tik po jos mirties turtą paveldės V. S.. Jai taip pat buvo išaiškinta, kad ji bet kada gali testamentą panaikinti, pakeisti ar sudaryti naują testamentą. Notarė paaiškino, kokie įpėdiniai turi teisę į privalomąją palikimo dalį. J. P. patvirtino, kad ji visą tai supranta. Testamentą patvirtino, atsižvelgiant į J. P. valią ir į CK 5.19 straipsnio nuostatą „kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą ar jo dalį vienam ar keliems įpėdiniams, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims“.

24IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Apeliacinis skundas atmestinas.

26Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

27Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (LAT 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

28Be to, pažymėtina ir tai, jog, sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Dėl apelianto argumento, kad teismas nepasisakė dėl visų jų nurodytų aplinkybių, pasakytina tai, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas joje galutinį sprendimą, neprivalo aptarti kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens argumento ar įrodymo. Priešingai, teismas turi atrinkti ir vertinti tik tuos įrodymus, kurių visetas patvirtina ar paneigia aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimą (CPK 176 str.) (pvz., LAT 201123 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-462/2011; 2011-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011; kt.).

29Kolegijos nuomone, visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, be jokio pagrindo vieniems įrodymams suteikdamas didesnę įrodomąją galią, kad teismas iš esmės ieškovių liudijimus, jų pasikviestų liudytojų parodymus priėmė, kaip tinkamus įrodymus, kuriais grindė sprendimą, tuo tarpu atsakovo liudijimą ir jo pakviestų liudytojų parodymus vertino kritiškai, nurodydamas, kad tai atsakovo artimi giminaičiai, kurie suinteresuoti liudyti atsakovo naudai. Sprendime yra išsamiai ištirti ir įvertinti visi byloje surinkti įrodymai, tiek ekspertizės aktai, ekspertų paaiškinimai teismo posėdžio metu, rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai. Kolegija pritaria ieškovių atsiliepimo argumentui, jog teismo sprendimas yra pagrįstas ne tik ieškovių parodymais (CPK 177 str. 1 d.), bet ir liudytojų parodymais, tarp jų ir atsakovo kviestų liudytojų parodymais, patvirtinusiais ieškovių ir jų kviestų liudytojų parodymus, kad testatorė J. P. testamento sudarymo metu buvo ilgalaikiai piktnaudžiaujanti alkoholiu. Kaip nurodė liudytoja D. V. (atsakovo sesuo), kai pas ją rytais ateidavo J. P., ji dar būdavo blaivi, nes dar nespėdavo prisigerti; be to, ji patvirtino J. P. namuose mačiusi alaus „bambalius“. Liudytoja J. S. taip pat patvirtino, kad J. paskutiniu metu buvo išgerianti, bei teigė iš kalbų žinojusi, kad velionė penki metai iki mirties gėrė. Liudytojai V. S. (atsakovo mama), kuri posėdžio metu nurodė, jog ji nežino, ar J. gėrė, pripažino mačiusi ją geriant alų. Pažymėtina, jog tik vienintelis liudytojas, kviestas atsakovo, A. K. kategoriškai teigė, kad per du metus nė karto nematė J. P. išgėrusios, nors bendraudavo su ja du kartus per savaitę, jo teigimu, iš išvaizdos ji neatrodė gerianti, veidas nebuvo paburkęs, šią aplinkybę, beje, teigė ir liudytoja V. S., D. V. bei atsakovas. Kadangi šias aplinkybes paneigė notarė V. P., paaiškinusi, kad testatorės veidas buvo patinęs, tačiau ji nesuprato, dėl kokios priežasties, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai šiuos atsakovo liudytojų parodymus vertino kritiškai, tuo labiau, kad liudytojas A. K. painiojosi aplinkybėse, nurodė, kad bendravo su velione tuo metu, kai nuomojosi iš V. S. butą, t. y. 2007–2008 m., kai tuo tarpu J. P. mirė 2006-11-07, taip pat jo parodymus paneigė kitų liudytojų parodymai, o svarbiausia – teismo ekspertizės aktai, kuriuose J. P. nustatytas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, medicininiai dokumentai, kuriuose nustatyta, kad nuo 2006-01-23 iki 2006-01-24 buvo stacionarizuota dėl priklausomybės alkoholiui sindromo, o išsivysčius baltajai karštligei, perkelta į Žiegždrių psichiatrijos ligoninę, kur gydėsi nuo 2006-01-24 iki 2006-02-01, buvo taikytas gydymas injekcija „torpeda“. Iš ieškovių, liudytojų paaiškinimų teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad po gydymo Žiegždrių psichiatrijos ligoninėje J. P. ir toliau nuolat vartojo alkoholį. Nėra duomenų, kad po minėto gydymo ji būtų iš esmės pakeitusi gyvenimo būdą ir iki testamento sudarymo būtų nepiktnaudžiavusi alkoholiu. Kad velionė testamento sudarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, taip pat patvirtino tiek teismo posėdžio metu apklaustos ieškovės, nurodžiusios, kad J. P. gėrė nuolat, dėl jos girtavimo nebuvo įmanoma su ja susikalbėti, būdavo, kad neatsimindavo sesers M. M. vardo, tiek liudytoja V. S., parodžiusi, kad velionė matydavo savo mirusį sūnų, nesuvokdavo laiko, maišė dieną su naktimi, neatpažindavo žmonių, metai iki mirties nesiorientavo, kokia yra diena ar mėnuo. Tai iš dalies patvirtino liudytojai R. M., I. P., Z. G., V. G.. Teismas visiškai pagrįstai kritiškai vertino atsakovo kviestų liudytojų V. S., D. V., J. S. parodymus, kadangi jų parodymai nenuoseklūs, prieštaravo kitų liudytojų parodymams, o svarbiausia – rašytiniams įrodymams. V. S. nurodė, kad 2006 m. J. P. sveikata buvo normali, tik prieš mirtį jau buvo negera, tačiau tokie teiginiai prieštaravo byloje esantiems medicininiams dokumentams apie velionės hospitalizavimą. D. V. nurodė, kad mirusioji jokių vaistų negėrė, pas gydytojus nesilankė, o J. S. teigė mačiusi vaistus, kuriuos, kaip jai velionė sakė, nupirko atsakovas. D. V. ir V. S. yra atsakovo sesuo ir motina, todėl yra suinteresuotos, kad testamentas nebūtų nuginčytas. Taip pat teismas visiškai pagrįstai kritiškai vertino liudytojos G. O. parodymus, kad velionė buvo normalios psichikos, nenusišnekėdavo. Šie liudytojos parodymai prieštaringi, kadangi nagrinėjant Kauno rajono apylinkės teisme civilinę bylą dėl to paties testamento nuginčijimo, davusi priesaiką teismo posėdžio metu, liudytoja nurodė kardinaliai priešingas aplinkybes nei šios bylos nagrinėjimo metu – kad J. P. galėjo nesuprasti savo veiksmų, vieną kalbėdavo, o kitą darydavo. Šalių, liudytojų parodymų, rašytinės medžiagos kontekste pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir 2011-03-30 rašysenos ekspertizės aktą Nr. 11-2867(10), kuriuo nustatyta, kad J. P. testamentą pasirašė būdama neįprastos būsenos arba esant neįprastoms sąlygoms. Kolegija pritaria teismo padarytai išvadai, kad notarė galėjo nepastebėti požymių, leidžiančių nuspręsti dėl asmens gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti, kadangi notarė J. P. matė pirmą kartą, su ja bendravo ribotą, sąlygiškai trumpą laiką, visa procedūra su testamento parengimu užtruko nuo pusvalandžio iki valandos, be to, notarė nėra asmuo, turintis specialiųjų žinių, leidžiančių kompetetingai nuspręsti apie asmens veiksnumą sandorio sudarymo metu. Apibendrinęs liudytojų parodymus, rašytinę bylos medžiagą, ekspertizių išvadas bei eksperčių paaiškinimus, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė visiškai teisingą išvadą, kad testatorė piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, jos gyvenimo būdas ir elgesys buvo paveikti nuolatinio alkoholio vartojimo, o esant nustatytam psichikos ir elgesio sutrikimo vartojant alkoholį, priklausomybės sindromui, alkoholinei asmenybės degradacijai, kai asmens elgesys, norai, emocijos, mintys, valia yra visiškai priklausomi nuo alkoholio, taip pat esant duomenų byloje apie velionės sveikatos būklę likus pusmečiui iki testamento sudarymo, nustačius, kad per tą pusmetį velionė kardinaliai savo gyvenimo būdo nepakeitė, įvertinus ekspertų paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas padarė teisingą išvadą, kad nors testamento sudarymo metu J. P. formaliai buvo veiksni, dėl jai konstatuoto susirgimo negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

30Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino „prieštaravimų ieškovių ir jų pakviestų liudytojų parodymuose: nors šie asmenys teigė nuolat bendravę su testatore, tačiau tiek pačios ieškovės, tiek jų pakviesti liudytojai negalėjo nurodyti nuolatinio bendravimo su mirusiąja fakto, nurodydami, kad matydavosi 1–3 karus per metus (R. M.), kas antrą savaitę (I. P.); kasdieną (B. P.), tačiau, gretinant šių liudytojų parodymus, akivaizdu, kad liudytojai sako netiesą, siekdami sumenkinti mirusiąją, tikslu pavaizduoti ją visiškai degradavusią.“ Šie apeliacinio skundo argumentai, kolegijos nuomone, nėra pagrindas kitaip vertinti šių įrodymų visumos pagrindu teismo nustatytų aplinkybių dėl testatorės ilgalaikio piktnaudžiavimo alkoholiu, iškreipusio jos valią testamento pasirašymo metu, tuo labiau, kad tai patvirtina rašytiniai įrodymai, o konkrečiai: epikrizė Nr. 254/2006, iš kurios matyti, kad 2006 metų sausio mėnesį velionė piktnaudžiavo alkoholiu, kad jau tada buvo nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį; išrašas iš ligos istorijos Nr. 06/004836/0, kur nurodyta pagrindė diagnozė – chroniškas alkoholizmas, ir kur nurodyta, kad kelias savaites pastoviai vartojusi alkoholį. Būtent šie rašytiniai įrodymai paneigia atsakovo ir jo liudytojų parodymus apie tai, kad velionė J. P. nepiktnaudžiavo alkoholiu. Kolegijos nuomone, būtent pastarieji įrodymai, ką teisingai pastebėjo apylinkės teismas, yra prieštaringi ir vertintini kritiškai.

31Liudytojų ir šalių parodymų vertinimas atitinka suformuotą teismų praktiką, kadangi parodymai įvertinti atskirai ir visi visumoje, atskirai aptariant kiekvieną įrodymą bendrame įrodymų kontekste, aptariant kiekvieno įrodymo patikimumą. Todėl teismo įrodymų vertinimas atitinka suformuotą LAT praktiką 2010-03-01 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2010.

32Nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai testamentą panaikino remdamasis tik ekspertizės aktu. Iš išsamiai motyvuoto sprendimo akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011-10-10–2011-11-10 teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr. 82TPK-21/2011 įvertino visumoje su kitais įrodymais. Apelianto teiginys, kad teismas turėjo vadovautis 2009-05-28 teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, yra nepagrįstas, kadangi atliekant nurodytą ekspertizę nebuvo pateikti visi įrodymai, kurie buvo pateikti ekspertams atliekant 2011-10-10–2011-11-10 pomirtinę psichiatrinę ekspertizę, o būtent: 2011-03-30 rašysenos ekspertizės aktas Nr. 11-2867(10), kuriuo nustatyta, kad J. P. testamentą pasirašė būdama neįprastos būsenos arba esant neįprastoms sąlygoms; notarės V. P. aiškinimas, kad velionė J. P. pasirašinėjo sėdėdama; liudytojų R. M., I. P., Z. G., V. G. parodymų, atsakovo liudytojos D. V. parodymų, kad kai pas ją ateidavo rytais J. P. būdavo blaivi, nes dar nespėdavo prisigerti. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi 2011-10-10–2011-11-10 teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 82TPK-21/2011 ir vertino minėtą aktą remdamasis LAT praktika, suformuota 2009-10-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2009, kurioje pasisakyta, kad eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai. Be to, kolegija pažymi ir tai, jog netgi ir 2009-05-28 teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 84TPK-151 (t. 1, b. l. 74–76) nepaneigia teismo nustatytos aplinkybės, jog testatorė nesuprato savo veiksmų esmės, kadangi šiame akte buvo pažymėta, jog 2006-08-24 testamento sudarymo metu J. P. sirgo psichikos sutrikimu (liga) Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį; priklausomybės sindromas; paprastai sergant šiuo sutrikimu asmenys savo veiksmų esmę supranta, gali už juos atsakyti, išskyrus (...) kai yra pastoviai nenutrūkstamas girtavimas. Byloje pateiktais įrodymais patvirtinus testatorės pastovų nenutrūkstamą girtavimą, akivaizdu, jog teismo padaryta išvada, kad testatorė nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, neprieštarauja ir 2009-05-28 teismo psichiatrijos ekspertizės aktui.

33Kolegija pritaria ieškovių atsiliepimo argumentams, jog skundžiamas teismo sprendimas atitinka suformuotą LAT praktiką 2005-10-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005, 2009-06-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009, 2009-11-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir į sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kita). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu. Apelianto nurodyti prieštaravimai liudytojų bei ieškovių parodymuose, teismo nuomone, yra neesminiai ir nepaneigia fakto, kad J. P. sirgo alkoholizmu, ilgalaikiai piktnaudžiavo alkoholiu, kas turėjo įtakos jos psichikai ir gebėjimui suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, kas ir lėmė jos sudaryto testamento negaliojimą.

34LAT, suformavęs ir išplėtojęs gausią ir vienodą įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra išaiškinęs, jog įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą, o tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja. Taigi civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką, kai nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo, kai byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo, tai yra taikyti įrodymų pakankamumo taisyklę, kuri reiškia, kad išvada apie faktų buvimą gali būti daroma ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ar jų nebuvimą (CPK 176 str.). Taigi teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir, remdamasis logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį bei pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti (LAT 2009-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2009; 2009-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2009-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; 2010-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2010; 2011-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011; kt.).

35Nors byloje ir nebuvo pateikta ekspertų kategoriška išvada apie tai, kad testatorė testamento sudarymo metu nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, tačiau įvertinus ekspertų teismo posėdyje nurodytą aplinkybę, kad kategoriška išvada nebuvo duota tik todėl, jog niekur nebuvo aprašyta testatorės psichinė būklė testamento sudarymo metu, o psichikos susirgimas jai buvo diagnozuotas likus pusei metų iki ginčijamo testamento sudarymo, nuo kurio, ekspertų teigimu, per pusę metų pasveikti neįmanoma, jos mirties priežastis – lėtinis alkoholizmas, ūmus nekrozinis pankreatitas, hipovoleminis šokas III, kepenų cirozė, autopsijos bei morfologinio tyrimo metu vidaus organuose rasti alkoholiui būdingi pakitimai, kolegijos nuomone, nors ir išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamą faktą (t. y. testatorės nesugebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti) buvus, nei jo nebuvus.

36Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados ir priimtas sprendimas testamentą pripažinti negaliojančiu atitinka ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Testatorė testamentu turtą, kurį 2002 m. paveldėjo po tėvų mirties, ieškovėms atsisakius savo dalies jos naudai (šie ieškovių teiginiai byloje nepaneigti), paliko sūnėnui (brolio sūnui) V. S., nors iš bylos medžiagos, ieškovių, liudytojų parodymų matyti, kad jų artimi ryšiai nesiejo. Atsakovas teigė, kad nuolat bendravo su velione, ją lankė 2–3 kartus per savaitę, padėdavo sumokėti mokesčius, atlikti ūkio darbus, tačiau, kaip matyti iš teismo posėdžių protokolų, jis painiojosi, pradžioje nurodydamas, kad testatorė jam skambindavo, prašydavo pagalbos, vėliau sakė, kad vis dėlto skambindavo ne jam, o jo motinai, testamento kopiją pradžioje sakė gavęs po J. P. mirties, paskui jau teigė, kad pati velionė prieš mirtį testamentą jam atidavė, taip pat negalėjo tiksliai atsakyti elementarių klausimų, susijusių su testatore, kuriuos turėtų žinoti besirūpinantis asmuo: nežinojo, kad testatorės mirties priežastis susijusi su alkoholizmu, teigė nematęs velionės girtos, nors ji dėl šios priežasties 2006 m. sausio–vasario mėnesiais buvo gydyta psichiatrijos ligoninės stacionare, o 2006-11-07 mirė. Be to, kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, ligos istorijoje kaip asmuo, kuriam gali būti teikiama informacija apie ligonės būklę, nurodytas ne atsakovas, nors teigė buvęs jai kaip sūnus, o ieškovė R. V. U.. Nors atsakovas teigė, kad J. P. santykiai su seserimis buvo blogi, tačiau tiek atsakovo liudytojai, tiek ieškovių liudytojai patvirtino, kad ieškovė B. P. augino pas ją vištas, kas dieną eidavo jų lesinti, seserys ją lankė, kas leido daryti išvadą, jog seserų ir velionės santykiai nebuvo galutinai ir negrįžtamai nutrūkę, kaip teigė atsakovas. J. P. gydymu prieš mirtį taip pat rūpinosi ieškovė B. P., nenustatyta, kad atsakovas testatorę būtų lankęs, kai ši gulėdavo ligoninėse, ar kad būtų rūpinęsis jos laidotuvėmis. Ir tik atsakovo kviesti liudytojai parodė, kad J. P. kalbėjo apie turto palikimą atsakovui, kiti liudytojai teigė, kad velionė nebuvo apsisprendusi, kam paliks turtą, vieną kartą sakydavo vienaip, kitą – kitaip, apie atsakovą nekalbėjusi, jo apskritai nėra matę pas mirusiąją. Testamento pasirašymo procedūrą organizavo atsakovas, jis skambino notarės sekretorei, registravo laiką, kada gali būti sudarytas testamentas, atvežė ją į notarės biurą, pats sumokėjo notarei už testamento tvirtinimo procedūrą, dalyvavo J. P. pasirašant šį dokumentą. Atsižvelgus į visas byloje nustatytas aplinkybes, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ginčo testamentas neatitiko tikrosios testatorės valios, atitinka CPK 3 straipsnio 7 dalyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

37Apelianto argumentai dėl ieškinio senaties nepagrįsti ir prieštarauja tiek procesinėms teisės normoms, tiek suformuotai LAT praktikai. CPK 253 straipsnio 4 dalis nustato, kad „baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje“. Todėl, vadovaujantis šia norma, visos aplinkybės turi būti nurodytos iki paskelbimo apie bylos nagrinėjimo pabaigą, tai yra iki baigiamųjų kalbų, kadangi CPK 253 straipsnio 4 dalis yra imperatyvi norma. LAT 2006-08-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2006 išaiškinta, kad prašymą taikyti ieškinio senatį šalis turi teisę pareikšti atsiliepime į ieškinį (CPK 112 str., 227 str. 2 d.) bei parengiamajame teismo posėdyje (CPK 230 str. 1 d.). Atsiliepimas bei kiti dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai teismui pateikiami raštu (CPK 110 str. ir 111 str. 1 d.). Dėl to ir prašymą taikyti ieškinio senatį atsakovas turi išdėstyti raštu. Papildomai žodžiu reikalavimą taikyti ieškinio senatį galima pareikšti parengiamajame teismo posėdyje (CPK 230 str. 1 d.), taip pat bylos teisminio nagrinėjimo žodinio proceso tvarka metu, jeigu teismas tokį prašymą leidžia pateikti. Tokiu atveju apie pareikštą reikalavimą taikyti ieškinio senatį pažymima teismo posėdžio protokole (CPK 169 str. 2 d. 7 p., 230 str. 4 d.). Atsižvelgdama į tai, kolegija kaip visiškai nepagrįstą vertina skundo argumentą, kad atsakovo atstovei baigiamųjų kalbų metu pareiškus reikalavimą taikyti ieškinio senatį, teismas privalėjo taikyti. Pritartina ieškovių atsiliepimo argumentui, jog apeliantas nepagrįstai remiasi CK 1.126 straipsnio 2 dalies komentaru, kadangi vienodą įstatymų taikymo praktiką užtikrina LAT. Niekuo nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 5.8 straipsnį. Nagrinėjamoje byloje paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas, ginčijamas ne atsakovo palikimo priėmimas, o testatorės J. P. vienašalis sandoris (testamentas), kuriam pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalį taikytinas bendras ieškininės senaties terminas 10 metų.

38Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, visiškai nepagrįstą apeliacinį skundą atmeta, o teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą bei priteisia iš atsakovo ieškovei R. V. U. 1 000 Lt advokato pagalbos išlaidų surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

39Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

40apeliacinį skundą atmesti.

41Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

42Priteisti ieškovei R. V. U. (a. k. ( - ) iš atsakovo V. S. (a. k. ( - ) 1 000 Lt advokato pagalbos išlaidų surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškiniu ieškovės prašė pripažinti negaliojančiu J. P., a. k. ( - )... 4. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Jonavos rajono apylinkės teismas 2013-06-28 sprendimu (t. 3, b. l. 125–136)... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 8. Atsakovas, atstovaujamas advokatės Neringos Grubliauskienės, apeliaciniu... 9. Ieškovės ieškinį grindžia melagingais teiginiais, kad atsakovas ir jo... 10. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles dėl ko... 11. Ieškovių parodymus ir jų pakviestus liudytojų parodymus teismas laikė... 12. Būdamas objektyvus ir nešališkas, teismas privalėjo vertinti ir analizuoti... 13. Teismas nepagrįstai testamentą panaikino remdamasis ekspertizės aktu.... 14. Teismas nurodė, kad taikyti ieškinio senaties termino negalima dėl dviejų... 15. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovių atstovė advokatė Rasa... 16. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas pažeidė įrodinėjimo... 17. Teismo padarytos išvados atitinka ir logikos dėsnius, kadangi asmens,... 18. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino „prieštaravimų... 19. Liudytojų ir šalių parodymų vertinimas atitinka suformuotą teismų... 20. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai testamentą... 21. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka suformuotą LAT praktiką... 22. Apelianto argumentai dėl ieškinio senaties nepagrįsti ir prieštarauja tiek... 23. Atsiliepime į apeliacinį skundą notarė V. P. (t. 3, b. l. 149–150) prašo... 24. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 25. Apeliacinis skundas atmestinas.... 26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 27. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali... 28. Be to, pažymėtina ir tai, jog, sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis... 29. Kolegijos nuomone, visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad... 30. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino „prieštaravimų... 31. Liudytojų ir šalių parodymų vertinimas atitinka suformuotą teismų... 32. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai testamentą... 33. Kolegija pritaria ieškovių atsiliepimo argumentams, jog skundžiamas teismo... 34. LAT, suformavęs ir išplėtojęs gausią ir vienodą įrodinėjimą bei... 35. Nors byloje ir nebuvo pateikta ekspertų kategoriška išvada apie tai, kad... 36. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados ir priimtas... 37. Apelianto argumentai dėl ieškinio senaties nepagrįsti ir prieštarauja tiek... 38. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, visiškai nepagrįstą... 39. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 40. apeliacinį skundą atmesti.... 41. Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. sprendimą palikti... 42. Priteisti ieškovei R. V. U. (a. k. ( - ) iš atsakovo V. S. (a. k. ( - ) 1 000...