Byla A2-1222-124/2012
Dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-705-368/2012

1Šiaulių apygardos teismo teisėja Laisvė Aleknavičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo UAB “Rytų ūkis“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-705-368/2012,

Nustatė

2Pareiškėjas UAB „Rytų ūkis“ Šiaulių apygardos teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-705-368/2012, į civilinės bylos nagrinėjimą įtraukti atsakovu UAB „Rytų ūkis“, panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 13 d. preliminarų sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

3Prašyme nurodė, kad 2012-01-31 ieškovai su atsakovais bei UAB „Rytų ūkis“ sudarė taikos sutartį, pagal kurią atsakovai įsipareigojo iki 2012-03-08 grąžinti 850 000,00 Lt ieškovams dalimis, o ieškovai įsipareigojo nutraukti visas bylas ir panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovai savo ieškinyje pareiškė, kad atsakovai savo pareigų nevykdė, todėl pateikė Šiaulių apygardos teismui ieškinį atsakovų UAB „Dalum”, UAB „Tritho“ ir T. J. O. atžvilgiu. Taikos sutartis buvo sudaryta ir su UAB „Rytų ūkis“, tačiau ši bendrovė, kaip atsakovas, į bylos nagrinėjimą nebuvo įtrauktas, dėl ko buvo pažeistos tiek atsakovų, tiek ir UAB „Rytų ūkis“ galimybės apginti savo pažeidžiamas materialines teises. Nedalyvaujant byloje UAB „Rytų ūkis“, atsakovai negalėjo tinkamai pateikti įrodymų ir duomenų, paneigiančių taikos sutarties teisėtumą ir, tuo pačiu, atsakovų prievoles ieškovams.

4Pareiškėjas taip pat nurodė, kad civilinę bylą, kurios procesą prašomą atnaujinti, nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė aiškią ir esminę teisės taikymo klaidą, t. y. be pagrindo sprendė, kad yra pagrindas pripažinti atsakovų prievolę priverstine tvarka mokėti ieškiniu reikalaujamas sumas ieškovams. Pagal LR CK 6.986 str. 2 d. nuostatas, jeigu taikos sutartis buvo sudaryta remiantis sandoriu, kuris taikos sutarties sudarymo metu negaliojo, tai tokia taikos sutartis negalioja. Vertinant tai, kad Taikos sutarties sudarymo metu, atsakovai prisiėmė tariamą pareigą sumokėti milžiniškas sumas ieškovams, nors jokių galiojančių sutarčių dėl to tarp šalių nebuvo, ginčo Taikos sutartis akivaizdžiai laikytina negaliojančia. Be to, LR CPK 140 str. 3 d. numatyta, jog taikos sutartys yra tvirtinamos teismo, priimant nutartį. Ieškovai jokios teismo nutarties, kuria būtų patvirtinta šalių ar jų atstovų pasirašyta ginčo Taikos sutartis, nepateikė, atitinkamai ir teismas Preliminariuoju sprendimu negalėjo tokio ieškinio reikalavimų, kildinamų iš negaliojančios ir teismo nepatvirtintos taikos sutarties, tenkinti. Šių aplinkybių Šiaulių apygardos teismas netyrė ir neanalizavo, todėl, padarė esmines klaidas ir priėmė akivaizdžiai neteisėtą sprendimą.

5Atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo (128–129 b. l.) atsakovų vardu T. J. O. prašo pareiškėjo prašymą tenkinti ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-705-368/2012, išnagrinėjus bylą panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012-03-13 preliminarų sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas preliminariuoju sprendimu padarė aiškiai teisės normų taikymo klaidas, nes akivaizdu, kad Taikos sutartis negalėjo sukurti prievolių atsakovams, atitinkamai ieškovai neįgijo teisės reikalauti įvykdyti prievoles priverstine tvarka. Be to, teismo Preliminariuoju sprendimu buvo nuspręsta dėl materialiųjų UAB “Rytų ūkis” teisių ir pareigų.

6Atsiliepimu į UAB “Rytų ūkis” prašymą ieškovų advokatas Giedrius Murauskas prašo netenkinti pareiškėjo UAB “Rytų ūkis” prašymo ir neatnaujinti proceso Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-705-368/2012, pareiškėjui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas praleido 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, pareiškėjas negali kreiptis dėl proceso atnaujinimo tuo pagrindu, kad Preliminariame sprendime padaryta aiški ir esminė teisės taikymo klaida, Preliminarus sprendimas neturi jokios įtakos pareiškėjo materialinėms teisėms ir pareigoms, prašymą pareiškėjas pateikė, siekdamas nesąžiningų tikslų – bet kokia kaina užvilkinti preliminaraus sprendimo vykdymą.

7Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

8Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.) ir kt. Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai. Teismas, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, nustato, ar subjektas įgijo jo nurodomas teises, kad būtų galima spręsti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia šio subjekto teises.

9Vienas iš pagrindų procesui atnaujinti yra, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų (CPK 366 str. 1 d. 7 p.). Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas dėl to, kad, nagrinėjant bylą, buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis proceso teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Kasacinio teismo išaiškinta, kad procesui šiuo pagrindu atnaujinti būtina nustatyti ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010; kt.). Vertinant proceso atnaujinimo galimybę nurodytu pagrindu, pirmiausia pažymėtina tai, kad pareiškėjas neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, tai yra naudotis instancine teismų sistema, kad proceso atnaujinimas yra vienintelė tokia galimybė. Tačiau svarbi ir ta aplinkybė, jog neįtraukti į bylą asmenys negali piktnaudžiauti šiuo institutu, jų veiksmai turi atitikti civiliniame procese įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatos koreliuoja su bendraisiais proceso atnaujinimo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principais, kad aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teismų sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus ir kad proceso šalis neturėtų teisės siekti proceso atnaujinimo tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo (pavyzdžiui, R. v. Russia, no. 52854/99, 51-52,ECHR 2003-IX). Prašyme atnaujinti procesą nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiąja teisės norma pagrįstą teisę ar įstatymo saugomą interesą, kurie pažeisti jo neįtraukus į procesą, taip pat pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai. Taigi tam, kad procesas galėtų būti atnaujintas nurodytu pagrindu, nepakanka nustatyti, kad asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, bet būtina nustatyti, jog priimtas sprendimas pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus, tai yra sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl tokio asmens teisių ir pareigų atsiradimo, pasibaigimo ar išnykimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nusprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar pasekmėms (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007).

10Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas UAB “Rytų ūkis” kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nes Šiaulių apygardos teismas 2012-03-13 Preliminariu sprendimu nusprendė dėl UAB „Rytų ūkis“ materialiųjų teisių ir pareigų. Teismas pažymi, kad subjektai, turintys teisę inicijuoti proceso atnaujinimo procedūrą, tai dalyvavę byloje asmenys ir viešąjį interesą ginantis Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras (CPK 37 str., 365 str.). Prašymą atnaujinti procesą taip pat turi teisę paduoti ir į bylos nagrinėjimą neįtraukti asmenys, tačiau tik CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 7 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, jeigu teismas sprendime nusprendė dėl jų materialiųjų teisių ar pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2006), nes tik šie asmenys turi teisinį suinteresuotumą dėl proceso atnaujinimo. Taigi, tam, kad būtų galima atnaujinti procesą byloje aptariamu pagrindu, reikia nustatyti kelių teisinių faktų sudėtį: 1) teismas asmens, prašančio atnaujinti procesą, nebuvo įtraukęs į bylą dalyvaujančiu byloje asmeniu; 2) teismas baigiamuoju aktu nusprendė dėl šio asmens teisių ar pareigų tokiu būdu, kad pažeidė jo materialiąsias subjektines teises ar pareigas; 3) turi būti nustatyta, kad asmuo, prašantis atnaujinti procesą, neturi galimybių apginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų įprastais pažeistų teisių gynimo būdais. Šiuo atveju procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).

11LR CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Ar su asmens teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, sprendžiama pagal faktines bylos aplinkybes, jas teisiškai kvalifikuojant ir darant išvadas, ar teismo sprendimas dėl įsiskolinimo priteisimo turės įtakos šio asmens teisėms ir pareigoms. Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad UAB „Rytų ūkis“ nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, dėl to buvo pažeistos tiek atsakovų, tiek ir UAB „Rytų ūkis“ galimybės apginti savo pažeidžiamas materialines teises. Nedalyvaujant byloje UAB „Rytų ūkis“ kaip atsakovui, atsakovai UAB „Dalum“, UAB „Tritho“ ir T. J. O. negalėjo tinkamai pateikti įrodymų ir duomenų, paneigiančių taikos sutarties teisėtumą, ir tuo pačiu, atsakovų prievoles ieškovams. Iš nurodytų pareiškėjo argumentų matyti, kad pareiškėjas konkrečiai nenurodė, dėl kokių materialiųjų teisių ar pareigų buvo pasisakyta Šiaulių apygardos teismo 2012-03-13 Preliminariame sprendime. Priešingai, teismas mano, kad Šiaulių apygardos teismas 2012-03-13 preliminariame sprendime nepasisakė dėl pareiškėjo materialiųjų teisių ar pareigų, nenusprendė ir iš pareiškėjo nepriteisė jokios įsiskolinimo sumos, nes ieškovai, pateikdami teismui ieškinį, pareiškėjui UAB „Rytų ūkis“ reikalavimų nereiškė. Ieškovai ieškinyje dėl skolos priteisimo 2.4 punkte dėl atsakovų prievolių solidarumo nurodė, kad „ieškovai, kaip solidariųjų skolininkų kreditoriai, turi teisę pasirinkti, kuriems skolininkams reikšti reikalavimą dėl skolos grąžinimo. Naudodamiesi šia įstatyme įtvirtinta teise, ieškovai šiuo ieškiniu reiškia reikalavimus ne visiems skolininkams, bet tik atsakovams, kol kas nesinaudodami savo, kaip kreditoriaus, teisėmis į skolininką UAB “Rytų ūkis“ (civilinė byla Nr.2-705-368/2012, 4 b. l.). Esant solidariai atsakovų atsakomybei, ieškovai turėjo teisę pasirinkti kokiems atsakovams teikti ieškinį, ką jie ir padarė. LR CK 6.6 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, tiek ją visą, tiek jos dalį. Vadovaujantis šia teisės norma, ieškovai turėjo teisę reikšti ieškinį net ir vienam iš solidariųjų skolininkų ir tai nebūtų kitų bendraskolių materialiųjų teisių ar pareigų pažeidimas. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį (CK 6.9 str. 1 d.). Taigi, atsakovams UAB „Dalum“, UAB „Tritho“ ir T. J. O. sumokėjus ieškovams įsiskolinimą ir pareiškus reikalavimą pareiškėjui sumokėti įsiskolinimo dalį, kurią už jį sumokėjo atsakovai, pareiškėjas prieš atsakovus galėtų panaudoti visus atsikirtimus, kokius jis būtų galėjęs pareikšti ieškovams (LR CK 6.9 str. 4 d.). Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad nedalyvaujant byloje UAB „Rytų ūkis“ kaip atsakovui, kiti atsakovai: UAB „Dalum“, UAB „Tritho“ ir T. J. O. negalėjo tinkamai pateikti įrodymų ir duomenų, paneigiančių taikos sutarties teisėtumą, ir tuo pačiu, atsakovų prievoles ieškovams. Pažymėtina, kad LR CPK 428 straipsnio 8 dalis numato, kad preliminarus sprendimas įsiteisėja, jeigu per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos atsakovas nepareiškia motyvuotų prieštaravimų. Todėl atsakovai, manydami, kad preliminarus sprendimas, priimtas taikos sutarties pagrindu, yra neteisėtas ir nepagrįstas, per įstatymų nustatytą terminą galėjo reikšti prieštaravimus ir pateikti teismui visus įrodymus, paneigiančius taikos sutarties teisėtumą ir atsakovų prievolių pagrįstumą. Pareiškus atsakovams prieštaravimus, teismas bylą nagrinėja teismo posėdyje. Atsakovai prieštaravimų dėl preliminaraus sprendimo nepareiškė, todėl laikytina, kad su juo sutiko. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovai reikalavimų dėl skolos priteisimo pareiškėjui UAB „Rytų ūkis“ civilinėje byloje Nr. 2-705-368/2012 nereiškė, Šiaulių apygardos teismas 2012-03-13 Preliminariame sprendime dėl pareiškėjo teisių ir pareigų nepasisakė, sprendimo dėl jų nepriėmė, konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismo 2012-03-13 Preliminarus sprendimas neturi jokios įtakos UAB „Rytų ūkis“ materialiosioms teisėms ir pareigoms.

12Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo reiškė ne tik LR CPK 366 str. 1 d. 7 punktu, bet nurodė ir kitą proceso atnaujinimo pagrindą – CPK 366 str. 1 d. 9 punktą, kai teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kaip jau minėta auksčiau, prašymą atnaujinti procesą turi teisę paduoti į bylos nagrinėjimą neįtraukti asmenys, tačiau tik CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 7 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, kitais pagrindais byloje nedalyvavęs asmuo teikti prašymo negali. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, negali būti nagrinėjamas.

13Pareiškėjas UAB „Rytų ūkis“ kreipdamasis į teismą dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad įstatymų nustatymo 3 mėnesių termino prašymui pateikti jis nepraleido, nes apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2012 m. spalio 1 dieną.

14LR CPK 368 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Iš byloje esančių įrodymų – Juridinio asmenų registro išrašų – matyti, kad uždarosios akcinės bendrovės „Rytų ūkis“ direktoriumi nuo 2006-01-25 yra T. J. O. (87–91 b. l.), o uždarosios akcinės bendrovės “Tritho“ direktorius nuo 2000-05-01 taip pat yra T. J. O. (92–96 b. l.). Šiaulių apygardos teismo 2012-03-13 Preliminarus sprendimas atsakovams UAB „Tritho“ ir UAB „Dalum“ įteikti 2012 m. kovo 15 d. (civ. byla Nr. 2-705-368/2012, 66, 67 b. l.). Toje pačioje byloje UAB „Tritho“ direktorius T. J. O. 2012-06-27 kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas išduoti procesinius dokumentus, tame tarpe ir 2012-03-13 preliminarų sprendimą (84 b. l.). Šis jo prašymas buvo patenkintas. Iš nurodyto matyti, kad pareiškėjo UAB „Rytų ūkis“ direktorius T. J. O. buvo atsakovu civilinėje byloje Nr. 2-705-368/2012, kaip ir atsakovas UAB „Tritho“ , kurios direktoriumi taip pat yra T. J. O., todėl neabejotinai žinojo apie nagrinėjamą bylą ir priimtą preliminarų sprendimą. Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad pareiškėjui apie preliminarų sprendimą buvo žinoma jau nuo 2012 m. kovo 15 dienos, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas praleido įstatymų nustatytą 3 mėnesių terminą ir neprašo jo atnaujinti (c. b. Nr.2-705-368/2012, 66, 67 b. l.). Pažymėtina, kad atsakovas UAB „Tritho“, atstovaujamas direktoriaus T. J. O. jau nuo 2009 m. gegužės 26 d. yra atstovaujamas patyrusių teisininkų, sudaręs teisinių paslaugų teikimo sutartį, todėl negali nežinoti neigiamų procesinių terminų praleidimo pasekmių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad CPK 368 str. 1 d. nustatyto termino praleidimas (jei terminas neatnaujinamas) yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 370 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010).

15Atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo ieškovai prašo pareiškėjui UAB „Rytų ūkis“ skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

16LR CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pažymėtina, kad ieškovai nepateikė teismui neabejotinų įrodymų, jog atsakovai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, byloje tokių įrodymų taip pat nėra, todėl šis prašymas netenkintinas.

17Teismas, vadovaudamasis auksčiau išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad pareiškėjas UAB „Rytų ūkis“ yra praleidęs įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, Šiaulių apygardos teismas 2012-03-13 Preliminariu sprendimu nepasisakė ir nenusprendė dėl pareiškėjo materialiųjų teisių ir pareigų, todėl pareiškėjo prašymas atmestinas.

18Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 str. 1 d. 7 p., 368 str. 1 d., 290, 291 str., teismas

Nutarė

19Pareiškėjo UAB „Rytų ūkis“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-705-368/2012 atmesti.

20Nutartis įsigalioja nuo priėmimo momento, tačiau per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo teisėja Laisvė Aleknavičienė rašytinio proceso... 2. Pareiškėjas UAB „Rytų ūkis“ Šiaulių apygardos teismui pateikė... 3. Prašyme nurodė, kad 2012-01-31 ieškovai su atsakovais bei UAB „Rytų... 4. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad civilinę bylą, kurios procesą prašomą... 5. Atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo (128–129 b. l.) atsakovų... 6. Atsiliepimu į UAB “Rytų ūkis” prašymą ieškovų advokatas Giedrius... 7. Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.... 8. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa... 9. Vienas iš pagrindų procesui atnaujinti yra, jeigu sprendime teismas... 10. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas UAB “Rytų ūkis” kreipėsi į... 11. LR CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis... 12. Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo reiškė ne tik LR CPK 366... 13. Pareiškėjas UAB „Rytų ūkis“ kreipdamasis į teismą dėl proceso... 14. LR CPK 368 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas atnaujinti procesą gali... 15. Atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo ieškovai prašo... 16. LR CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi... 17. Teismas, vadovaudamasis auksčiau išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad... 18. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 str. 1 d. 7... 19. Pareiškėjo UAB „Rytų ūkis“ prašymą dėl proceso atnaujinimo... 20. Nutartis įsigalioja nuo priėmimo momento, tačiau per 7 dienas nuo jos gavimo...