Byla 1A-504-190-2012
Dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. išteisinta esant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčiai veikai nepadarytai

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko teisėjų Reginos Pocienės ir Leonardos Gurevičienės, sekretoriaujant Agnijai Lukaševič, Linai Žalaitei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai, nuteistajai R. G., nuteistosios gynėjai advokatei Audronei Petronytei, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei B. E., nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovui advokatui Vytautui Antanėliui, civilinio atsakovo UAB „( - )“ atstovui advokatui Gediminui Saudargui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros ir nukentėjusiosios B. E. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. G., a.k. ( - ) pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. išteisinta esant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčiai veikai nepadarytai.

3B. E. pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

4Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

5R. G. buvo kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. tuo, kad 2008-03-21 apie 13 val. 5 min. ties pastatu Nr. 8, esančiu Ąžuolyno g., Vilniuje, ji, vairuodama UAB „( - )“ priklausantį automobilį „Ford Focus“, valstybinės registracijos numeris „( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 75, 172, 173 p. reikalavimus: važiuodama Ąžuolyno gatve link Ozo gatvės ir artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, ji nepasirinko saugaus greičio, kad kiekvienu momentu galėtų suvaldyti transporto priemonę, iškilus grėsmei saugumui nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, tuo sukeldama pavojų kitiems eismo dalyviams, ir partrenkė į jos važiavimo krypties eismo juostą iš dešinės pusės įžengusį pėstįjį K. E., kuris 2008-03-23 mirė ligoninėje.

6Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu R. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. išteisino esant nepadarytai nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčiai veikai ir nukentėjusiosios B. E. civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą. Apylinkės teismas išteisinamąjį nuosprendį motyvavo tuo, kad byloje kilo abejonių, jog kaltinamoji R. G., vairuodama automobilį, turėjo techninę galimybę išvengti K. E. partrenkimo. Apylinkės teismas pažymėjo, kad ši abejonė liečia aplinkybes, kurios sudaro kaltinamosios patraukimo atsakomybėn pagrindą, todėl apylinkės teismas taikė asmens nekaltumo prezumpcijos principą. Apylinkės teismo nuomone, abejonės tuo, kad kaltinamoji turėjo techninę galimybę išvengti K. E. partrenkimo, visomis teismo taikytomis procesinėmis priemonėmis pašalinti nepavyko, tai reiškia, kad kaltinamoji tokios galimybės neturėjo. Apylinkės teismas konstatavo, kad kaltinamoji KET 53, 172, 75 punktų reikalavimų nepažeidė, o K. E. akivaizdžiai neįvertino atstumo iki artėjusio kaltinamosios automobilio ir tuo pat pažeidė KET 89 punkto reikalavimus. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė vienareikšmišką išvadą, kad R. G. nepadarė LR BK 281 str. 5 d. numatytos ar kitokios nusikalstamos veikos, dėl ko ji LR BPK 303 str. 5 d. 5 p., 3 str. 1 d. 1 p., išteisinta, B. E. pareikštas civilinis ieškinys LR BPK 115 str. 3 d. 2 p. pagrindu paliktas nenagrinėtas.

7Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo R. G. pripažinti kalta pagal LR BK 281 str. 5 d. bei skirti jai laisvės atėmimą 4 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams. Skunde nurodo, kad nuosprendis naikintinas dėl jame išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 329 str. 2 p.). Nurodo, kad teismas, išteisindamas R. G., nurodė, kad ji vairuodama automobilį elgėsi apdairiai, atsargiai, atsižvelgdama į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, KET reikalavimų nepažeidė ir neturėjo techninės galimybės išvengti K. E. patrenkimo. Ši teismo išvada, prokuratūros nuomone, neatitinka byloje surinktų įrodymų visumos, nes esant tokiam R. G. veiksmų įvertinimui tikrai nebūtų partrenktas pėsčiasis ir nebūtų kilusios negrįžtamos sunkios pasekmės. Skunde nurodoma, kad byloje yra pakankamai duomenų, galinčių patvirtinti, jog R. G. pažeidė KET reikalavimus ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 5 d.

8Prokuratūros skunde nurodoma, kad įvykio metu galiojęs KET 75 punktas numatė, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje ėjusį pėsčiąjį. Taigi, vairuotojas, net ir važiuodamas leistinu toje kelio atkarpoje greičiu, privalo itin atidžiai stebėdamas kelią įsitikinti, ar nėra pėsčiųjų, o priartėjęs prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, sulėtinti greitį ar net visiškai sustoti, jei į perėją įžengė pėsčiasis. Artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, automobilio vairuotoja ne tik turėjo ir galėjo suvokti ir numatyti, bet matė, kad prie pėsčiųjų perėjos stovi pėstysis (K. E.) ir jos tvirtinimas, kad pėstysis į važiuojamąją kelio dalį įžengė staiga ir netikėtai, yra nepagrįstas. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiojo pasirodymas pėsčiųjų perėjoje prieš R. G. automobilį negalėjo būti tiek netikėtas, kad kaltinamoji nebūtų galėjusi jo pamatyti ir laiku sustabdyti savo vairuojamo automobilio. Tokius kaltinamosios teiginius paneigia ne tik liudytojas R. B., nurodydamas, jog matomumas bei oro sąlygos buvo geros, be kritulių, bei matė kaip artėdamas prie pėsčiųjų perėjos pėsčiasis negreitai, ramiu tempu įžengė į pėsčiųjų perėją, bet ir jos pačios duoti parodymai, jog artėdama prie pėsčiųjų perėjos ji sulėtino greitį ir važiavo apie 15-20 km/h greičiu ir iš tolo matė, kad dešinėje, apie 1,5 metro atstumu nuo pėsčiųjų perėjos, stovi pėsčiasis ir, jau įvažiavus į pėsčiųjų perėją, pamatė sušmėžavimą ir stengėsi išvengti susidūrimo, suko į kairę. Akivaizdu, kad artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, automobilio vairuotoja turėjo ir galėjo suvokti bei numatyti, kad stovintis prie pėsčiųjų perėjos pėsčiasis gali įžengti į pėsčiųjų perėją.

9Prokuratūros nuomone, teismas neteisingai yra nurodęs, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad velionis būtų nuėjęs didesnį nei R. G. ir liudytojo R. B. nurodytas atstumas (1-1,5 m). 2008-11-19 specialistas išvadoje Nr. 11-2079 (08) remdamasis objektyviais duomenimis, automobilio padėtimi po eismo įvykio, yra nurodęs, kad sumodeliavus labiausiai tikėtiną automobilio Ford Focus, v/n ( - ) judėjimo trajektoriją iki padėties, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio, darytina išvada, kad vairuotojos nurodytoje pėsčiojo partrenkimo vietoje išilginių pėsčiųjų perėjos matmenų atžvilgiu, pėsčiasis buvo partrenktas apie 2,2 m. atstumu nuo Ąžuolyno g. važiuojamosios dalies dešinio krašto. Taip pat išvadoje konstatuota, kad pėsčiajam greitai einant iki nustatytos partrenkimo vietos 2,2 m atstumą, automobilio vairuotoja, važiuodama jos nurodytu 15-20 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiojo partrenkimo. Šią specialisto išvadą patvirtino ir ekspertas, surašęs 2011-01-14 ekspertizės aktą Nr. 11-60(11). Ekspertas nurodė, jog tikėtina, kad pėsčiasis K. E. buvo partrenktas 1,0 – 2,5 m atstumu nuo Ąžuolyno g. važiuojamosios dalies dešinio krašto.

10Prokuratūros apeliaciniame skunde teigiama, kad R. G. neatidumą, pasimetimą vairavimo metu patvirtina dar ir tai, kad ji paties pėsčiojo įžengimo nematė, o pasak liudytojo R. B., automobilio nestabdė. Jei kaltinamoji būtų pasirinkusi tokį (saugų) greitį, kuriuo važiuojant bet kada galėtų sustabdyti automobilį (KET 172 punktas) ir būtų pakankamai atidi bei atsargi, ji nebūtų sukūrusi situacijos, dėl kurios prarado techninę galimybę laiku stabdyti automobilį ir išvengti susidūrimo su pėsčiuoju. Teismas nepagrįstai nevertino 2008-11-19 LTEC pateiktos specialisto išvados Nr. 11-2079(08). Specialistas išvadoje yra nurodęs, kad pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo automobilio Ford Focus, v/n ( - ) vairuotojos R. G. veiksmai, - artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos laiku nesumažino automobilio važiavimo greičio, kad duoti kelią į pėsčiųjų perėją įžengusiam pėsčiajam ir pėsčiojo K. E. veiksmai, - įžengė į Ąžuolyno g. važiuojamąją dalį prieš artėjantį automobilį Ford Focus, v/n ( - ) neįsitikinus, kad tai bus saugu. Prokuratūros nuomone, specialistas teisingai yra nurodęs, kad pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo automobilio vairuotojos R. G. veiksmai. Dėl pėsčiojo K. E. veiksmų konstatuotina, kad nors pėstieji, kirsdami nereguliuojamą pėsčiųjų perėją taip pat turi elgtis atsargiai, privalo įvertinti atstumą iki artėjančios transporto priemonės ir jų greitį, bei pradėti eiti perėja tik įsitikinę, kad tai daryti yra saugu, tačiau pėsčiųjų perėjoje pirmenybė teikiama pėstiesiems. Todėl net teismui nurodžius, kad pėsčiųjų perėjoje partrenktas nukentėjusysis buvo neatsargus, ši aplinkybė vis vien nepaneigia fakto, kad būtina sąlyga ir dėsninga eismo įvykio bei kilusių padarinių priežastis yra vairuotojo, nepraleidusio pėsčiojo, padarytas pažeidimas (LAT kasacinės nutartys Nr. 2K-655/2007, 2K-158/2009, 2K-196/2009, 2K-386/2009).

11Prokuratūra skunde nurodo, kad teismas, vertindamas bylos nagrinėjimo metu ištirtus faktinius duomenis, padarė teisingą išvadą ir konstatavo tiesioginį priežastinį ryšį tarp K. E. mirties ir kaltinamosios R. G. veiksmų. Teismas nuosprendyje nurodė, kad K. E. mirė nuo sužalojimų, kurie partrenkimo metu jam buvo padaryti kaltinamosios R. G. vairuojamu automobiliu. Taigi, teismo konstatavimas, kad R. G. nepažeidė KET reikalavimų ir nepadarė LR BK 281 str. 5 d. numatytos nusikalstamos veikos, yra nepagrįstas. Esant tokiai situacijai, akivaizdu, kad R. G. pažeidė kaltinime minimų Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimus ir jos veika buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu.

12Apeliantė B. E. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, tenkinti civilinį ieškinį pilnutinai. Nukentėjusioji skunde nurodė, kad kaltinamoji R. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio tyrimo metu keitė parodymus. Savo parodymus keitė ir liudytojas R. B., tačiau nuosprendyje teismas nenurodė, kuriuos parodymus atmeta ir kodėl kitus vertina kaip įrodymus. Tai neatsispindi teismo nuosprendyje. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamoji R. G. tvirtino, kad prieš artėjant prie perėjos, ji pristabdė automobilį ir važiuojant per perėją jos vairuojamo automobilio greitis buvo 15-20 km/h (b.l. 87-88). Tačiau teismo posėdžio metu ji jau tvirtino, kad prieš įvažiuojant į perėją, ji buvo visai sustabdžiusi automobilį. Šį kaltinamosios nenuoseklų įvykio eigos apibūdinimą teismas turėjo vertinti kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau tai nebuvo padaryta. Įvykio schemoje nurodyta, kad R. G. įvažiavusi į perėją manevravo. Ši aplinkybė aiškiai patvirtina, kad ji judėdama per perėją buvo neatsargi ir matė, kaip pėstysis K. E. buvo įžengęs į perėją. Tai patvirtina stabdymo kelio nebuvimas, nes kaltinamoji automobilio nestabdė. Ikiteisminio tyrimo metu R. G. teigė, kad nukentėjusysis K. E. atsitrenkė į automobilio dešinį priekinį sparną. Vėliau ji teigė, kad žuvusysis užkrito ant automobilio dangčio. Šią versiją kaltinamoji bandė įrodinėti ir liudytojų parodymais. Tačiau teismas šių jos ir liudytojų parodymų nevertino. Kaltinamoji teigė, kad nukentėjusysis K. E. į perėją įėjo peršokdamas balą, tačiau teismui pateiktose nuotraukose jokios balos prieš perėją nėra.

13Nukentėjusioji nurodo, kad teismo posėdžio metu iškilusios abejonės kaltinamojo naudai gali būti aiškinamos tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Tačiau tai nebuvo padaryta šiame nuosprendyje. Nukentėjusioji abejoja teismo nuosprendžio išvada, kad kaltinamoji, vairuodama automobilį ir artėdama prie pėsčiųjų perėjos, sulėtino greitį iki 15-20 km/h, taip pat, kad ji elgėsi apdairiai, atsargiai, atsižvelgdama į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, ir KET 53, 172 punktų reikalavimų nepažeidė. Nuosprendyje nurodyta, kad tuo momentu pėstysis K. E. nebuvo įžengęs į perėją, todėl kaltinamoji neturėjo visiškai sustabdyti savo automobilio prieš perėją. Kai K. E. įžengė į perėją, R. G. manevravo, mėgindama jį apvažiuoti, tačiau techninės galimybės išvengti jo partrenkimo nebeturėjo. Taigi KET 75 ir 172 punktų reikalavimų ji taip pat nepažeidė. Teismo nuosprendyje taip pat nurodyta, kad K. E. akivaizdžiai neįvertino atstumo iki artėjusio kaltinamosios automobilio ir tuo pat pažeidė KET 89 p. reikalavimus. Apeliantė nesutinka su šia teismo išvada, nes teismas neįvertino tos aplinkybės, kad kaltinamoji R. G., vairuodama automobilį, valdė padidinto pavojaus šaltinį ir, važiuodama per sankryžą, turėjo į tai atsižvelgti. Nėra pagrindo pėsčiojo K. E. ir R. G. vairuojamo automobilio prilyginti kaip lygiareikšmio eismo įvykio dalyvio. Tai patvirtina dar ir tai, kad ji paties pėsčiojo įžengimo nematė ir, pasak liudytojo R. B., kaltinamoji automobilio nestabdė. Jeigu kaltinamoji būtų pasirinkusi tokį (saugų) greitį, kuriuo važiuojant bet kada galėtų sustabdyti automobilį (KET 172 punktas) ir būtų pakankamai atidi bei atsargi, ji nebūtų sukūrusi situacijos, dėl kurios prarado techninę galimybę laiku sustabdyti automobilį ir išvengti susidūrimo su pėsčiuoju.

14Apeliantės nuomone, teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, neatkreipė dėmesio į tai, kad šio eismo įvykio esminis požymis, nulemiantis nusikalstamo nerūpestingumo, kaip neatsargios kaltės rūšies buvimą, yra tas, ar asmuo, turėdamas vairuotojo pažymėjimą ir vairuodamas automobilį (padidinto pavojaus šaltinį), turi ir gali suvokti daromą pažeidimą bei numatyti galimus pažeidimo padarinius ir imtis veiksmų jų išvengti. Išdėstytų faktinių duomenų visuma neleidžia daryti vienareikšmišką išvadą apie tai, kad R. G. nepadarė LR BK 281 str. 5 d. numatytos ar kitokios nusikalstamos veikos ir yra išteisinta nepagrįstai. Net ir teismui nurodžius, kad pėsčiųjų perėjoje partrenktas nukentėjusysis buvo neatsargus, ši aplinkybė vis vien nepaneigia fakto, kad būtina sąlyga ir dėsninga eismo įvykio ir kilusių padarinių priežastis yra vairuotojo, nepraleidusio pėsčiojo, padarytas pažeidimas.

15Apeliantė skunde nurodo, kad nesiekia keršto kaltinamajai, tačiau kaltinamosios abejingumas po autoįvykio (neatsiprašė ir nepareiškė užuojautos, nepadėjo laidojant žuvusiojo), noras išvengti atsakomybės, rodo kaltinamosios nenuoširdumą dėl šio autoįvykio. Apeliantė pilnai palaiko prokuroro apeliacinį skundą dėl išteisinamojo nuosprendžio, todėl prokuroro skunde nurodytų motyvų nekartoja. Prašo pilnai tenkinti jos civilinį ieškinį.

16Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė B. E. ir jos atstovas prašė civilinį ieškinį neturtinės žalos priteisimo dalyje tenkinti, nuteistoji R. G. ir jos gynėja prašė palikti priteistą neturtinės žalos dydį, o atstovavimo išlaidas priteisti iš UAB „( - )“, prokuroras prašė neturtinę žalą priteisti iš UAB „( - )“, civilinio atsakovo UAB „( - )“ atstovas prašė atmesti civilinį ieškinį arba jį sumažinti.

17Nukentėjusiosios B. E. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

18Dėl R. G. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. yra pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartyje, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 3 d. nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 3 d. nutarties dalis, kuria išspręstas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas bei nukentėjusiosios B. E. apeliacinio skundo dalis dėl R. G. pripažinimo kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. nebuvo pakeista ar panaikinta, todėl yra įsiteisėjusi. Todėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros ir nukentėjusiosios B. E. apeliacinio skundai šioje dalyje nesvarstytini.

19Nukentėjusiąja ir civiline ieškove šioje baudžiamojoje byloje pripažinta B. E. Vilniaus apygardos teismui pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriame nurodo, jog sutuoktinio K. E. laidotuvių išlaidos sudarė 16501,21 Lt. UADB „Ergo Lietuva“ jai atlygino 7032,02 Lt, todėl ji prašo iš UAB „( - )“ ir UADB „ Ergo Lietuva“ priteisti 9659,19 Lt turtinės žalos. Pažymi, jog ji neteko pačio artimiausio žmogaus – sutuoktinio, su kurio pragyveno beveik 40 metų, kas sukėlė skaudžius dvasinius išgyvenimus, emocinius sukėtimus ir neigiamai paveikė visą tolimesnį jos gyvenimą, todėl prašo priteisti 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Už suteiktą advokato teisinę pagalbą (konsultaciją, civilinio ieškinio parengimą) nukentėjusioji prašo priteisti 500 Lt sumą.

20Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji B. E. pareiškė, jog atsisako civilinio ieškinio dėl turtinės žalos priteisimo bei prašė priteisti patirtą neturinę žalą (50 000 Lt) bei išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (500 Lt).

21Atsisakymas nuo civilinio ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiosios B. E. pareikštas apeliacinės instancijos posėdyje, turi būti priimtas, nes pareikštas laisva valia, be to, UADB „Ergo Lietuva“ pateikti dokumentai patvirtina, jog turtinė žala yra visiškai atlyginta.

22Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

23Nukentėjusiajai B. E. neturtinė žala priteistina, nes ji patyrė emocinį sukrėtimą bei dvasinius išgyvenimus.

24Apeliacinė instancija pažymi, jog nuteistoji R. G. autoįvykio metu dirbo, t.y. vykdė savo darbines UAB „( - )“ medicinos atstovės funkcijas ir šiai bendrovei priklausančiu automobiliu „Ford Focus“, valst. Nr. ( - ), važiavo darbo reikalais, ką apeliacinėje instancijoje pripažino nuteistoji R. G. bei paminėtos bendrovės atstovas.

25Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.270 str. didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti šio šaltinio valdytojas. Be to, valdytojo atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda be kaltės. Šiuo atveju didesnio pavojaus šaltinio valdytoju yra darbdavys UAB „( - )“ (kasacinės nutartys Nr. 2K-19/2007, 3K-3-682/2006, 3K-3-79/2008, 2K–609/2010). Jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą darbdaviui kyla deliktinė civilinė atsakomybė ne tik kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui (CK 6.270 straipsnis), bet ir kaip samdančiam darbuotojus asmeniui už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės (CK 6.264 straipsnis) (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-298/2007, 3K-3-210/2007), todėl B. E. patirta neturtinė žala priteistina iš UAB „( - )“.

26Nukentėjusioji B. E. su K. E. iki jo žūties gyveno kartu, todėl akivaizdu, jog dėl sutuoktinio netekties patyrė emocinį sukrėtimą bei dvasinius išgyvenimus ir tai neigiamai paveikė jos tolimesnį gyvenimą. Nustatydama neturtinės žalos dydį, kolegija atsižvelgia į tai, kad kaltinamosios R. G. padarytas nusikaltimas yra neatsargus, eismo įvykis įvyko iš dalies dėl paties pėsčiojo neatsargumo. Neturtinės žalos atlyginimu yra siekiama atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, bet ne leisti pasipelnyti kaltinamojo ar draudimo bendrovės sąskaita. Todėl kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiosios prašoma priteisti 50 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir mažintina iki 40 000 Lt.

27Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma neturtinei žalai atlyginti iš draudimo bendrovės negali viršyti 500 eurų (1726,40 Lt). Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog UADB „ERGO Lietuva“ B. E. 2011-10-13 išmokėjo 1726,40 Lt dydžio neturtinės žalos draudimo išmoka, todėl viršijanti maksimalią draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti suma, t.y. 38 273,60 Lt priteistina nukentėjusiajai B. E. iš UAB „( - )“ (Lietuvos Respublikos BPK 109 str., 111 str.).

28B. E. Vilniaus apygardos teismui pateiktame patikslintame civiliniame ieškinyje prašo priteisti jos turėtas 500 Lt dydžio išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, nurodydama, jog pateikiamas išlaidų dydį patvirtinantis kvitas, tačiau nei iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio, nei jo metu tokio kvito nepateikė, todėl šios išlaidos nepriteisiamos. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 3 d. nuosprendžiu advokato išlaidos buvo priteistos ir šioje dalyje minėtas nuosprendis nebuvo panaikintas ar pakeistas, todėl yra įsiteisėjęs.

29Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 113 str., 115 str., Lietuvos Respublikos CPK 265 str., 268 str., 270 str., 291 str., 293 str. 4 p.,

Nutarė

30Nukentėjusiosios B. E. patikslintą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

31Priteisti iš UAB „( - )“ nukentėjusiajai B. E. 38 273,60 Lt (trisdešimt aštuonis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt tris litus, 60 ct.) neturtinei žalai atlyginti.

32Nukentėjusiosios B. E. patikslinto civilinio ieškinio turtinės žalos priteisimo dalyje nagrinėjimą, priėmus atsisakymą, nutraukti.

33Nukentėjusiosios B. E. patikslintą civilinį ieškinį dalyje dėl 500 Lt išieškojimo advokato išlaidoms padengti atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. B. E. pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.... 4. Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 5. R. G. buvo kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. tuo, kad... 6. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu R.... 7. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra apeliaciniu skundu prašo Vilniaus... 8. Prokuratūros skunde nurodoma, kad įvykio metu galiojęs KET 75 punktas... 9. Prokuratūros nuomone, teismas neteisingai yra nurodęs, kad byloje nėra... 10. Prokuratūros apeliaciniame skunde teigiama, kad R. G. neatidumą, pasimetimą... 11. Prokuratūra skunde nurodo, kad teismas, vertindamas bylos nagrinėjimo metu... 12. Apeliantė B. E. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1... 13. Nukentėjusioji nurodo, kad teismo posėdžio metu iškilusios abejonės... 14. Apeliantės nuomone, teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį,... 15. Apeliantė skunde nurodo, kad nesiekia keršto kaltinamajai, tačiau... 16. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji ir civilinė... 17. Nukentėjusiosios B. E. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.... 18. Dėl R. G. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5... 19. Nukentėjusiąja ir civiline ieškove šioje baudžiamojoje byloje pripažinta... 20. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji B.... 21. Atsisakymas nuo civilinio ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo,... 22. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra fizinis... 23. Nukentėjusiajai B. E. neturtinė žala priteistina, nes ji patyrė emocinį... 24. Apeliacinė instancija pažymi, jog nuteistoji R. G. autoįvykio metu dirbo,... 25. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.270 str. didesnio pavojaus šaltinio padarytą... 26. Nukentėjusioji B. E. su K. E. iki jo žūties gyveno kartu, todėl akivaizdu,... 27. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės... 28. B. E. Vilniaus apygardos teismui pateiktame patikslintame civiliniame... 29. Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 113 str., 115 str., Lietuvos... 30. Nukentėjusiosios B. E. patikslintą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.... 31. Priteisti iš UAB „( - )“ nukentėjusiajai B. E. 38 273,60 Lt (trisdešimt... 32. Nukentėjusiosios B. E. patikslinto civilinio ieškinio turtinės žalos... 33. Nukentėjusiosios B. E. patikslintą civilinį ieškinį dalyje dėl 500 Lt...