Byla 2T-12-370/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Kazys Kailiūnas, Danguolė Martinavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vigintas Višinskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo JP „SRBIJAGAS“, atstovaujamo advokato R. A., prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinių prekybos rūmų arbitražo 2013 m. rugpjūčio 19 d. dalinį sprendimą ir 2014 m. birželio 11 d. galutinį sprendimą Tarptautinio arbitražo teismo byloje Nr. 18728/GZ/MHM „Hip Azotara Doo“ prieš „Heimdal Enterprises LTD“ ir UAB „ARVI“ ir ko (suinteresuoti asmenys Heimdal Enterprises LTD“ ir UAB „ARVI“ ir ko),

Nustatė

2Lietuvos apeliaciniame teisme 2015 m. lapkričio 6 d. gautas pareiškėjo, atstovaujamo advokato R. A., prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvoje tarptautinio arbitražo teismo procesinius sprendimus. Pareiškėjas nurodė, kad pagal 2015 m. balandžio 24 d. Cesijos sutartį jis iš „Hip Azotara Doo“ perėmė reikalavimo teises, kilusias pagal Arbitražo teismo procesinius sprendimus, į UAB „ARVI“ ir ko.

3Lietuvos apeliaciniame teisme 2016 m. sausio 8 d. gautas suinteresuoto asmens UAB „ARVI“ ir ko, atstovaujamo advokatų V. V. P., D. B., advokato padėjėjos R. J., atsiliepimas į pareiškėjo prašymą dėl arbitražo sprendimų pripažinimo ir prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo. Suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjo prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvoje arbitražo sprendimus, nes: 1) pareiškėjas neturi teisės kreiptis į teismą su prašymu, todėl prašymas turi būti paliktas nenagrinėtas; 2) egzistuoja 1958 m. Niujorko konvencijos II ir V straipsniuose nustatyti pagrindai nepripažinti arbitražo sprendimų Lietuvos Respublikoje; 3) Kipro Respublikos Limasolio (Lemeso) teisme nagrinėjama byla dėl Galutinio arbitražo sprendimo panaikinimo, kuriame keliami argumentai ir dėl Dalinio arbitražo sprendimo panaikinimo, todėl civilinė byla turi būti sustabdyta iki galutinio sprendimo Kipro teisme įsiteisėjimo (CPK 163 str. 3 p., Niujorko konvencijos VI str.).

4Iš suinteresuoto asmens Heimdal Enterprises LTD atsiliepimo negauta, šiam asmeniui tinkamai pranešta teismo panešimais apie iškeltą civilinę bylą dėl užsienio arbitražo teismo sprendimų pripažinimo bei teismo posėdžius (CPK 8111 str. 1 d. t. 1 b. l. 50–56, 228–231).

5Iš šalių teismui pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad pareiškėjas Lietuvos apeliacinio teismo prašo: 1) pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje 2013 m. rugpjūčio 19 d. Tarptautinių prekybos rūmų Dalinį arbitražo sprendimą priimtą vienasmenio arbitro Prof.

6Ch. Pamboukio (Ch. Pamboukis) Tarptautinio arbitražo teismo byloje Nr. 18728/GZ/MHM „Hip Azotara Doo“ prieš „Heimdal Enterprises LTD“ ir UAB „ARVI“ ir ko (toliau – Dalinis arbitražo sprendimas); 2) pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje 2014 m. birželio 11 d. Tarptautinių prekybos rūmų Galutinį arbitražo sprendimą priimtą vienasmenio arbitro Prof.

7Ch. Pamboukio Tarptautinio arbitražo teismo byloje Nr. 18728/GZ/MHM „Hip Azotara Doo“ prieš „Heimdal Enterprises LTD“ ir UAB „ARVI“ ir ko (toliau – Galutinis arbitražo sprendimas); 3) išduoti vykdomąjį raštą pagal 2014 m. birželio 11 d. Tarptautinių prekybos rūmų Galutinį arbitražo sprendimą priimtą vienasmenio arbitro Prof. Ch. Pamboukio Tarptautinio arbitražo teismo byloje Nr. 18728/GZ/MHM „Hip Azotara Doo“ prieš „Heimdal Enterprises LTD“ ir UAB „ARVI“ ir ko; 4) atlyginti pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas; 5) teismui nusprendus stabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą (su kuo pareiškėjas nesutinka) dėl Galutinio arbitražo sprendimo ar dėl Dalinio arbitražo sprendimo dalių, įpareigoti UAB „ARVI“ ir ko garantuoti mažiausiai 547 915 Eur sumą sėkmingam Galutinio arbitražo sprendimo įvykdymui. Suinteresuotas asmuo UAB „ARVI“ ir ko Lietuvos apeliacinio teismo prašo: 1) pareiškėjo prašymą palikti nenagrinėtą; 2) netenkinus pirmojo prašymo: sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki galutinio sprendimo dėl Tarptautinių prekybos rūmų arbitražo teismo 2014 m. birželio 11 d. sprendimo anuliavimo Kipro Limasolio teisme įsiteisėjimo; pareiškėjo prašymą atmesti ir atsisakyti pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinių prekybos rūmų arbitražo teismo dalinį ir galutinį sprendimus; 3) įpareigoti pareiškėją sumokėti 17 500 Eur užstatą UAB „ARVI“ ir ko bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, o atsisakius tai padaryti – prašymą palikti nenagrinėtą; 4) įteikti teismo procesinius dokumentus suinteresuotam asmeniui Kipro Respublikoje „Heimdal Enterprises Ltd“ Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 numatyta tvarka; 5) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8Klausimas dėl užstato bylinėjimosi išlaidoms atlyginti išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartimi.

9Lietuvos apeliaciniame teisme 2016 m. sausio 20 d. (iki paskirto teismo posėdžio) gauti pareiškėjo paaiškinimai dėl suinteresuoto asmens UAB „ARVI“ ir ko atsiliepimo ir prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo. Atsižvelgiant į tai, kad šiuose rašytiniuose paaiškinimuose nėra pateikiamos naujos faktinės aplinkybės ir formuojami nauji reikalavimai, dėl kurių priešingos šalys neturėjo teisės pasisakyti, o pridėtų įrodymų turinį iš esmės sudaro vien užsienio teismų praktika ir teorija, taip pat į tai, kad suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjo prašymą pateikė procesinius prašymus (dėl bylos sustabdymo, užstato taikymo) dėl kurių pareiškėjas nebuvo išsakęs savo pozicijos, apeliacinės instancijos teismas šiuos rašytinius paaiškinimus priima ir vertina kartu su kita byloje esančia medžiaga.

10Taigi, nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl Dalinio arbitražo sprendimo ir Galutinio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje.

11Prašymas dėl užsienio arbitražo Dalinio ir Galutinio sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje tenkintinas

12Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

13Suinteresuotas asmuo UAB „Arvi“ ir ko atsilepime į pareiškėjos prašymą teismo prašė skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 8111 str. 1 d., 812 str. 1 d., 153 str. 3 d.). Nurodė, kad byla yra itin didelė savo apimtimi, joje sprendžiami sudėtingi teisiniai klausimai, byloje analizuojami Lietuvos teismų praktikos formavimui itin svarbūs arbitražinio susitarimo išplėtimo kitam asmeniui klausimai, teismas privalės įvertinti tam tikras sudėtingas faktines aplinkybes – UAB „Arvi“ ir ko atsakomybę ir jos veiksmų sąžiningumą.

14Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose nesutiko su suinteresuoto asmens prašymu dėl bylos sustabdymo. Nurodė, kad šios bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka galimybės nenumato CPK, tai prieštarautų užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti instituto paskirčiai ir tikslams. Teismas nenagrinėja bylos iš naujo, o tik įsitikina ar nėra Niujorko konvencijoje numatytų arbitražo sprendimų nepripažinimo pagrindų.

15Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad CPK 8111 straipsnio, kuriame įtvirtintos nuostatos, susijusios su bylos dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir vykdymo nagrinėjimas, 1 dalyje nustatyta, jog prašymus dėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija nagrinėja rašytinio proceso tvarka, nereiškia, kad teismas neturi teisės nuspręsti prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad tiek sprendžiant dėl užsienio teismų, tiek dėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje, klausimą galioja bendras principas, jog tokių sprendimų negalima peržiūrėti iš esmės (CPK 810 str. 4 d., Niujorko konvencijos V straipsnis), t. y. tikrinamos tik (ne)pripažinimo sąlygos, tačiau tai nepanaikina teismo teisės, nustačius tam tikras aplinkybes, skirti žodinį teismo posėdį, priešingai nei nurodo suinteresuotas asmuo, toks veiksmas neprieštarautų užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti instituto paskirčiai ir tikslams. Nepaisant to, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą skirti žodinį šios civilinės bylos nagrinėjimą. Pareiškėjo prašymas Lietuvos apeliaciniame teisme gautas 2015-11-06, priimtas – 2015-11-26. Šalys turėjo pakankamai laiko iki posėdžio teismui pateikti savo pozicijas, šią savo teisę pareiškėjas ir UAB „ARVI“ ir ko įgyvendino – Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė išsamius procesinius dokumentus su įrodymais (priedais). Teismui šalių išdėstytos pozicijos yra aiškios.

16Dėl prašymo pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo sprendimus nagrinėjimo apimties

17Užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas yra teisinės galios šiam sprendimui suteikimas Lietuvos Respublikoje, jo prilyginimas nacionalinio teismo ar arbitražo sprendimui. Tik pripažintas užsienio arbitražo sprendimas sukelia teisinius padarinius Lietuvos Respublikoje, įgyja res judicata galią ir gali būti vykdomas (CPK 809 straipsnio 1 dalis, KAĮ 51 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo sąlygas nustato 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio teismų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – Niujorko konvencija) (CPK 810 straipsnio 6 dalis, Komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsnio 1 dalis) ir Komercinio arbitražo įstatymas (toliau - KAĮ).

18Pažymėtina, kad tiek pagal galiojančias CPK ir KAĮ nuostatas, tiek pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, teismui, sprendžiančiam užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo tokį sprendimą vykdyti klausimus, suteiktos aiškiai apibrėžtos arbitražo teismo sprendimo tikrinimo galios. Pirma, Niujorko konvencijos V straipsnyje numatytas baigtinis galimų arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų sąrašas, todėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūra reiškia Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintų pagrindų buvimo ar nebuvimo patikrinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2002; 2011 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011); antra, net ir vertinant arbitražo teismo sprendimą remiantis Niujorko konvencijos V straipsnyje išvardytais pagrindais, teismo atliekamas vertinimas jokiais atvejais negali būti toks išsamus, kad prilygtų arbitražo teismo sprendimo ar kai kurių jame nagrinėtų klausimų peržiūrėjimui iš esmės. Taigi teismas, nagrinėjantis arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimą, neturi teisės nagrinėti bylą iš esmės, aiškintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai ištyrė bei įvertino įrodymus, ar tinkamai taikė teisės normas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-52-381/2015). Pripažinimo procedūra reiškia tik nepripažinimo pagrindų, nustatytų Niujorko konvencijos V straipsnyje, buvimo ar nebuvimo patikrinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006; 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004; 2003 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2003; kt.).

19Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtinti pagrindai, kuriems (bent vienam egzistuojant) užsienio arbitražo sprendimą gali būti atsisakoma pripažinti ar leisti vykdyti. Minėto straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindai, kurie taikomi tik tada, kai to reikalauja arbitražo šalis, prieš kurią yra priimtas prašomas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės arbitražo sprendimas. Būtent šiai šaliai tenka pareiga įrodyti aplinkybes, sudarančias užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindą. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtinti užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindai pasižymi tuo, jog dėl jų buvimo teismas turi spręsti ex officio, t. y. kiekvienu atveju, nepriklausomai, ar šalis, prieš kurią nukreiptas užsienio valstybės arbitražo sprendimas, jais remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2002; 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2002; 2011 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011). Toks patikrinimas turi būti atliekamas tiek proceso, tiek materialiosios teisės aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2008).

20Pareiškėjas prašyme pateikė argumentus, patvirtinančius, kad nėra Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų bei tai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies, t. y. pareiškėjas pareiškime nurodė, kad pirma, šalys tinkamai sudarė arbitražinius susitarimus, antra, šioje byloje suinteresuotais asmenimis įtraukti juridiniai asmenys buvo tinkamai informuoti apie arbitražo procesą, trečia, išnagrinėtas ginčas visa apimtimi patenka į arbitražinių susitarimų apimtį, ketvirta, arbitražo tribunolo sudėtis ir procesas atitiko nustatytus reikalavimus, penkta, vienasmenio arbitro sprendimai yra galutiniai, nepanaikinti bei nesustabdyti, šešta, vienasmenio arbitro išspręstas ginčas yra arbitruotinas. Taip pat nurodė, kad pareiškėjui nėra žinoma jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą svarstyti Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punktą.

21Suinteresuotas asmuo UAB „Arvi“ ir ko (toliau – suinteresuotas asmuo), nesutikdamas su pareiškėjos prašymu ir jame nurodytais reikalavimais, atsiliepimą grindė tokiais pagrindiniais argumentais: pirma, pareiškėjas neturi teisės kreiptis į teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvoje arbitražo sprendimus bendrovės atžvilgiu (pareiškėjas nėra subjektas numatytas CPK 811 str. 3 d.; pareiškėjas nėra tinkamai perėmęs reikalavimus pagal arbitražo sprendimus), antra, egzistuoja Niujorko konvencijos II ir V straipsnyje nustatyti pagrindai nepripažinti Arbitražo sprendimų Lietuvos Respublikoje: 1) arbitražo sprendimai priimti šalies, kuri nėra sudariusi arbitražinio susitarimo, atžvilgiu (Niujorko konvekcijos II str., V str. 1 d. a) punktas; 2) arbitražo sprendimas nepagrįstai išplėstas arbitražinio susitarimo taikymas suinteresuotam asmeniui, o arbitražo teismas neturėjo jurisdikcijos suinteresuoto asmens atžvilgiu (Niujorko konvencijos II str. V str. 1 d. a) punktas). Toks Dalinis arbitražo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai (Niujorko konvencijos V str. 2 d. b) punktas); 3) arbitražo teismas viršijo savo kompetenciją Daliniu arbitražo sprendimu nepagrįstai išspręsdamas ginčą iš esmės (Niujorko konvencijos V str. 1 d. b ir c punktas); 4) arbitražo teismas peržengė savo kompetencijos ribas, nes nepaisant ieškinio reikalavimų priteisti tariamus nuostolius solidariai iš dviejų atsakovų (suinteresuotų asmenų), Galutinis arbitražo sprendimas priimtas tik vieno atsakovo – UAB „ARVI“ ir ko atžvilgiu (Niujorko konvencijos V str. 1 d. c) punktas); trečia, Kipro Respublikos Limasolio teisme nagrinėjama byla dėl Galutinio arbitražo sprendimo panaikinimo, kuriame keliami argumentai ir dėl Dalinio arbitražo sprendimo panaikinimo, todėl ši civilinė byla turi būti sustabdyta iki galutinio sprendimo Kipro teisme įsiteisėjimo (CPK 163 str. 3 p., Niujorko konvencijos VI str.).

22Kaip matyti iš šalių pozicijų ginčas kyla dėl Niujorko konvencijos II str., V str. 1 d. a) punkto, b) punkto ir c) punkto nuostatų, V straipsnio 2 dalies b punkto, taip pat dėl civilinės bylos pagal pareiškėjo prašymą sustabdymo pagrindo (CPK 163 str. 3 p., Niujorko konvencijos VI str.) bei tinkamo subjekto, t. y. pareiškėjo teisės kreiptis į teismą su prašymu dėl Dalinio ir Galutinio arbitražo teismo sprendimų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti Lietuvos Respublikoje (CPK 811 str. 3 d.).

23Taigi nagrinėjamu atveju teismas pasisakys dėl šių užsienio arbitražo sprendimo (ne)pripažinimo pagrindų, teisės kreiptis į teismą bei bylos sustabdymo pagrindų šioje byloje atskirai. Atkreiptinas dėmesys, kad suinteresuotas asmuo nagrinėjamu atveju neįrodinėja Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a punkto, t. y. kad ginčo objektas pagal Lietuvos įstatymus negali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas (KAĮ 12 str.).

24Dėl pareiškėjo teisės kreiptis į teismą su prašymu dėl užsienio arbitražo teismo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje

25Pareiškėjas kreipdamasis į teismą su prašymu dėl arbitražo teismo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje nurodė, kad prašymu teikiamų pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvoje arbitražo sprendimų pagrindas buvo procesas susijęs su 2012-05-29 ieškovo (Serbijos bendrovės „HIP Azotara Doo“) prašymu Tarptautinių Prekybos Rūmų Arbitražo teismui pradėti arbitražo procesą prieš bendrovę „Heimdal Enterprises Ltd“ ir Lietuvos Respublikos bendrovę UAB „Arvi“ ir ko. Iš arbitražo metu nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad 2006-04-11 UAB „Arvi“ ir ko pagal kapitalo pirkimo-pardavimo sutartį tapo „HIP Azotara Doo“ daugumos akcijų savininku. Privatizavimo sutartis buvo pasirašyta tarp Serbijos Respublikos privatizavimo agentūros ir juridinių asmenų konsorciumo, sudaryto iš šių bendrovių: „UNIVERZAL_HOLDING“, DAD, Beograd, UAB „Arvi“ ir ko ir bendra Lietuvos-JAV įmonė „SANITEX“. Ši sutartis nutraukta 2009 m. sausio 9 d. Laikotarpiu nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2008 m. kovo mėn. „HIP Azotara Doo“ ir „Heimdal Enterprises Ltd“ sudarė penkias įrangos pardavimo sutartis, jose šalys sulygo arbitražinę išlygą. 2013-08-19 vienasmenis arbitras priėmė Dalinį sprendimą dėl jurisdikcijos, kuriame nustatė, kad jis turi jurisdikciją UAB „Arvi“ ir ko atžvilgiu arbitražo proceso tikslais, nepaisant to, kad ji nebuvo arbitražinius susitarimus pasirašiusi šalis. UAB „ARVI“ ir ko aktyviai dalyvaujant arbitražo procese 2014-06-11 vienasmenis arbitras priėmė Galutinį arbitražo sprendimą, kuriuo nusprendė, jog suinteresuotas asmuo turi ieškovui sumokėti 434 128 Eur sumą dėl nepagrįsto praturtėjimo, 70 856,5 Eur bylinėjimosi išlaidų, 46 666,66 Eur teismo arbitražo išlaidų. Pareiškėjas 2015-04-24 pareiškėjo ir „HIP Azotara Doo“ sudarytos Cesijos sutarties pagrindu perėmė reikalavimo teisę pagal arbitražo teismo sprendimais priteistas sumas. Tokiu būdu pareiškėjas skolininkų „Heimdal Enterprises Ltd“ ir UAB „Arvi“ ir ko atžvilgiu tapo naujuoju kreditoriumi Galutinio arbitražo teismo sprendimo pagrindu (CK 6.101 str.).

26UAB „ARVI“ ir ko, atsiliepime į pareikėjo prašymą nurodo, kad pareiškėjo prašymas turi būti paliktas nenagrinėtas, nes pirma, pareiškėjas nėra subjektas numatytas CPK 811 str. 3 d. ir neturi teisės kreiptis į teismą su prašymu, antra, pareiškėjas neturi įgijęs jokių reikalavimo teisių pagal Arbitražo sprendimus į suinteresuotą asmenį. Suinteresuotas asmuo, pasisakydamas dėl pirmojo argumento, nurodo, kad Niujorko konvencija suteikia šalims diskrecijos teisę nustatyti asmenis, galinčius kreiptis į teismą su prašymu pripažinti arbitražo sprendimą. Pagal CPK 811 str. 3 d. į Lietuvos apeliacinį teismą turi teisę kreiptis arbitražo bylos šalis. Savo ruožtu pareiškėjas nėra ir niekada nebuvo arbitražo bylos, kurioje priimti prašomi pripažinti ir vykdyti sprendimai, šalimi. Toks teisinis reglamentavimas ir aiškinimas nėra naujas ir neįprastas, nes yra įtvirtintas ir taikytinas ir kitose Niujorko konvencijos valstybėse narėse. UAB „ARVI“ ir ko, pasisakydamas dėl antrojo pareiškimo palikimo nenagrinėtu argumento, nurodo, kad pareiškėjas neturi įgijęs jokių reikalavimo teisių pagal arbitražo sprendimus į suinteresuotą asmenį. Teigia, kad pareiškėjas iki šiol nėra pateikęs suinteresuotam asmeniui dokumentų, patvirtinančių, kad reikalavimo teisės perleidimas buvo atliktas pagal Serbijos Respublikos įstatymus. Remiantis Serbijos Respublikos Prievolinių santykių įstatymo 438 str. 1 ir 2 dalimis, apie įvykusį reikalavimo perleidimą pradinis kreditorius („HIP Azotara Doo“) privalo pranešti skolininkui, tačiau tai nebuvo padaryta. Dėl to laikytina, kad ši reikalavimo teisė vis dar priklauso „HIP Azotara Doo“. Aplinkybė, kad Pareiškėjas yra nurodęs bendrovei apie reikalavimo perleidimą 2015-04-30 siųstame rašte, jokiu būdu nepaneigia Serbijos Respublikos teisėje įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo. Be to, „HIP Azotara Doo“, būdama valstybinio kapitalo įmone, pagal Serbijos teisę, prieš perleisdama kokius nors reikalavimus, privalėjo gauti Serbijos Respublikos Vyriausybės sutikimą. Šiuos argumentus patvirtina Serbijos Respublikos advokatų kontoros parengta teisinė išvada.

27Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose nesutinka su tokiais suinteresuoto asmens argumentais, nurodo, kad yra tinkamas subjektas, turintis teisę teikti prašymą dėl arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo. Priešingai nei nurodo suinteresuotas asmuo, pareiškėjo įsitikinimu, turi būti vadovaujamasi CPK 810 str. 6 d., kuri nukreipia į Niujorko konvenciją ir KAĮ, o šiuose dokumentuose nėra įtvirtinta, jog prašymą pripažinti ir vykdyti arbitražo sprendimą gali pateikti tik buvusio arbitražo bylos šalis. Be to, Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad arbitražinis susitarimas gali būti perleistas teisių perleidimo sutartimi, todėl visos arbitražinio susitarimo šaliai priskirtos teisės laikytinos ir cesionarijaus teisėmis. Pareiškėjas turi visas teises teikti prašymą dėl arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo ir yra tinkamas subjektas ne tik pagal Lietuvos Respublikos teisę, bet ir pagal nusistovėjusią tarptautinę praktiką. Pareiškėjas taip pat nesutinka su suinteresuoto asmens argumentu dėl netinkamo reikalavimo teisės perleidimo. Nurodo, kad cesijos sutartis atitinka tiek Lietuvos Respublikos, tiek Serbijos Respublikos įstatymus. Tai, kad pagal Serbijos teisę teisių perleidėjas turi informuoti skolininką apie reikalavimo perleidimą, nereiškia, kad šalys savo susitarimu negali šios nuostatos pakeisti. Pagal Cesijos sutarties 9 str. „HIP Azotara Doo“ ir pareiškėjas susitarė, kad būtent pareiškėjas, o ne „HIP Azotara Doo“ informuos UAB „Arvi“ ir ko ir „Heimdal Enterprises Ltd“ apie „HIP Azotara Doo“ reikalavimo teisių perleidimo faktą. Atsižvelgiant į tai, kad „HIP Azotara Doo“ reikalavimai kilo iš laikotarpio kuomet ji buvo privataus kapitalo įmonė, nebuvo reikalinga gauti Vyriausybės pritarimą. Taip pat pažymėjo, kad Cesijos sutartis nėra nuginčyta, o Lietuvos apeliacinis teismas nėra kompetentingas nagrinėti cesijos sutarties galiojimo klausimą.

28Kaip matyti iš šalių pateiktų pozicijų, pirmiausia ginčas kyla dėl CPK 810 str. 6 d., ir 811 str. 3 d. nuostatų tarpusavio taikymo ir aiškinimo sprendžiant dėl subjekto, galinčio kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje užsienio arbitražo sprendimą. CPK 810 str. 6 d. įtvirtinta, kad užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo sąlygas nustato Niujorko konvencija ir KAĮ. CPK 811 str. 3 d., reglamentuojančioje kreipimąsi dėl sprendimo pripažinimo, įtvirtinta, kad dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo į Lietuvos apeliacinį teismą turi teisę kreiptis arbitražo bylos šalis. Nors, kaip teisingai pažymėjo suinteresuotas asmuo, Niujorko konvencija, apibūdindama subjektą, turintį teisę kreiptis dėl užsienio arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo, referuoja į sąvoką „prašančioji šalis“, nepateikdama šios sąvokos apibrėžimo, o CPK 811 str. 3 d. vartojama sąvoka „arbitražo bylos šalis“, kai to paties straipsnio 1 dalyje, kurioje kalbama apie subjektus, galinčius kreiptis dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti, nurodomi asmenys, turintys byloje teisinį suinteresuotumą. Nepaisant CPK ir Niujorko konvencijoje vartojamų sąvokų skirtingumo („prašančioji šalis“, „arbitražo bylos šalis“, „teisinį suinteresuotumą turintys asmenys“) teisėjų kolegijos vertinimu, savo esme jos yra tapačios. Atkreiptinas dėmesys, kad iki 2012-06-30 galiojusioje CPK redakcijoje 811 straipsnio 1 dalyje buvo reglamentuota tiek užsienio teismo sprendimo, tiek užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo kreipimosi tvarka. Po pakeitimo, CPK 811 str. buvo papildytas 3 dalimi, atskirai išskiriant kreipimosi dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo tvarką, nurodant, kad teisę kreiptis turi arbitražo bylos šalis. Teisėjų kolegija nesutinka su UAB „ARVI“ ir ko pozicija, jog įstatymų leidėjas šiuos pakeitimus atliko siekdamas atskirti subjektus, galinčius kreiptis dėl užsienio teismo sprendimo ir užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo, nes šie nurodomi tikslai neatitinka įstatymų leidėjo valios. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 23, 137, 148, 163, 296, 340, 810, 811, 812, 813, 814, 815 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo 8121 straipsnio įstatymo projektų aiškinamojo rašto CPK nuostatos buvo keičiamos atsižvelgiant į KAĮ atliekamus pakeitimus („Kaip jau minėta, projekto nuostatų dėl teismo pagalbos įgyvendinimo užtikrinimui yra būtina pakeisti atitinkamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas, todėl kartu yra teikiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 23, 137, 148, 163, 296, 340, 810, 811, 812, 813, 814, 815 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo 8121 straipsniu įstatymo projektas. Keičiamo Civilinio proceso kodekso naujame 8121 straipsnyje nustatoma bylos dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir vykdymo nagrinėjimo tvarka, taip pat Civilinio proceso kodekso pakeitimo projektu siūloma pildyti ir tikslinti kai kuriuos Civilinio proceso kodekso straipsnius, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos teismų pagalbos teikimui arbitražo bylos šalims ir arbitražo teismui.“) . Taip pat aiškinamajame rašte dėl projekto VIII skyriuje reglamentuojamo arbitražo teismo sprendimo apskundimo, projekto IX skyriuje numatomos užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo tvarkos, nurodoma, kad nuostatos, lyginant su galiojančiu teisiniu reglamentavimu, iš esmės nėra keičiamos. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, įstatymų leidėjo atliktas CPK 811 straipsnio pakeitimas nebuvo skirtas subjektų, galinčių kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu dėl užsienio arbitražo sprendimo, atribojimui nuo subjektų, galinčių kreiptis dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo, jų apimties aspektu. Pakeitimai buvo atlikti dėl KAĮ modernizavimo, tačiau jame, kaip ir Niujorko konvencijoje, taip pat nepateikiami aukščiau minėtų sąvokų apibrėžimai. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, bendrieji teisės principai, sutarčių ir prievolinės teisės principai nedraudžia šalių pasikeitimo arbitražo procese, pvz., teisių perėmime. Teisinėje literatūroje pažymima, kad vienai iš sutarties šalių nustojus egzistuoti, jos teisės ir pareigos, kylančios iš sutarties, pereina įpėdiniams, išskyrus atvejus, kai sutartis buvo grynai asmeninio pobūdžio. Arbitražinis susitarimas yra laikomas sutartimi, todėl, vienai iš šio susitarimo šalių nustojus egzistuoti, jos teisių perėmėjui arbitražinis susitarimas liktų galioti, jeigu jame nebuvo numatyta ko kita. Vadinasi, įvykus teisių perėmimui materialinėje teisėje, įvyktų ir teisių perėmimas arbitražo procese: vietoj pasitraukusios šalies į procesą įstotų jos teisių perėmėjas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad arbitražo procese dalyvavęs ieškovas „HIP Azotara Doo“ ir šios bylos pareiškėjas sudarė Cesijos sutartį (pareiškėjo prašymo priedas Nr. 5), pagal ją „HIP Azotara Doo“ (perleidėjas) perleidžia ir perduoda JP SRBIJAGAS (perėmėjui) savo piniginius reikalavimus skolininkams „Heimdal Enterprises Ltd“ ir UAB „Arvi“ ir ko, tarp jų ir piniginį reikalavimą kylantį iš šioje byloje prašomų pripažinti užsienio arbitražo Dalinio ir Galutinio sprendimų. Pagal Sutarties 6 p. perleidėjas perleidžia perėmėjui visas materialines ir procesines teises, o perleidėjas neatšaukiamai sutinka, kad šią sutartį perėmėjas naudotų kaip tinkamą atlikto visų perleidėjo teisių perleidimo pagal šią sutartį įrodymą visuose teismuose arba santykiuose su trečiaisiais asmenimis (Sutarties 7 p.). Taip pat pareiškėjas pateikė pranešimą, kuriuo suinteresuotą asmenį informavo apie Cesijos sutarties sudarymą ir reikalavo įvykdyti mokėjimo įsipareigojimą. Tai, kad suinteresuotas asmuo gavo šį pranešimą patvirtina byloje esantis suinteresuoto asmens atsakymas, šio fakto neneigia ir pats suinteresuotas asmuo. Aplinkybė, kad minėtame atsakyme suinteresuotas asmuo nurodė, jog nesutinka ir ginčija arbitražo sprendimą, nepaneigia Cesijos sutarties sudarymo fakto, kuriuo tiek materialinės, tiek procesinės teisės perleistos pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad reikalavimo teisės į arbitražo sprendimais priteistas sumas perleidimas kaip toks yra galimas, jis atitinka bendruosius sutarčių ir prievolių teisės principus, nebuvo neatsiejamai susijęs su arbitražo bylos ieškovu, todėl reikalavimo perleidimo sutartis negali būti laikoma kliūtimi kreipiantis dėl arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti.

29Teisėjų kolegijos vertinimu, suinteresuoto asmens atsiliepime nurodyti argumentai, susiję su tuo, kad pareiškėjas neturi įgijęs jokių reikalavimo teisių pagal arbitražo sprendimus, nes: 1) pagal Serbijos teisę pranešti apie teisių perleidimą turi teisių perleidėjas, o ne teisių perėmėjas; 2) teisių perleidimas pagal Cesijos sutartį prieštarauja Serbijos Respublikos operacijų užsienio valiuta įstatymo 7 str. 4 d., atmestini ir nevertinami, nes nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl užsienio arbitražo Dalinio ir Galutinio sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, o ne Cesijos sutarties teisėtumo klausimas. Nagrinėjamu atveju Cesijos sutartis vertintina tik tuo aspektu, kiek ji pagrindžia ir įrodo, jog pareiškėjas yra tinkamas subjektas, galintis kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą su atitinkamu prašymu. Savo ruožtu suinteresuotas asmuo įrodymų, patvirtinančių, jog Cesijos sutarties teisėtumas yra apskųstas ar ji pripažinta negaliojančia ir pan. pagal Serbijos Respublikos teisę, nepateikė (CPK 178 str.).

30Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pareiškėjas yra tinkamas subjektas tiek pagal CPK, tiek pagal Niujorko konvenciją, tiek pagal KAĮ, t. y. ji turi teisę kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo sprendimus pagal bylos duomenimis nenuginčytą (galiojančią) Cesijos sutartį, kuria pareiškėjas perėmė tiek materialines, tiek procesines teises, tarp jų ir teisę kreiptis dėl sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti. Įvykęs reikalavimo teisių perleidimas neprieštarauja bendriesiems sutarčių bei prievolių teisės principams.

31Dėl Niujorko konvencijoje įtvirtintų atsisakymo pripažinti užsienio arbitražo sprendimą pagrindų

32Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismo pareigą ex officio patikrinti arbitražo sprendimo atitiktį viešosios tvarkos išlygai, taip pat į suinteresuoto asmens atsiliepime dėstomus argumentus pasisako dėl pagrindų atsisakyti pripažinti prašomus pripažinti ir leisti vykdyti arbitražo sprendimus Niujorko konvencijos V straipsnio 1 d. a, b, c ir 2 d. b punktais.

33Dėl Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies a punkto ir 2 dalies b punkto

34UAB „ARVI“ ir ko nurodo, kad nagrinėjamu atveju dėl arbitražinės išlygos buvo susitarusios tik šios šalys – „HIP Azotara Doo“ ir „Heimdal Enterprises Ltd“. UAB „ARVI“ ir ko jokio rašytinio ar kitokio arbitražinio susitarimo dėl ginčų, kylančių iš Sutarčių, nėra ir nebuvo sudaręs, todėl jo atžvilgiu ginčas negalėjo būti nagrinėjamas arbitražo teisme. Daliniu sprendimu arbitražo teismas nepagrįstai išplėtė arbitražo jurisdikciją suinteresuoto asmens atžvilgiu. Išimtys, jog arbitražinis susitarimas saisto tik šalis, laikomos siauromis. Nurodo, kad suinteresuotam asmeniui arbitražinis susitarimas buvo išplėstas būtent per faktines aplinkybes ir tariamą suinteresuoto asmens atsakomybę, todėl šiuo aspektu sprendžiant, ar arbitražinis susitarimas buvo pagrįstai išplėstas suinteresuotam asmeniui, teismas privalo įvertinti šias faktines aplinkybes – byloje patrauktų suinteresuotų asmenų sąsajas ir nuspręsti, ar nagrinėjamu atveju galėjo būti remtasi bendrovės šydo pakėlimo doktrina ir ar arbitražo teismas turėjo jurisdikciją bendrovės atžvilgiu.

35Pareiškėjas, nesutikdamas su tokia suinteresuoto asmens pozicija, rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad suinteresuotas asmuo buvo tinkamas atsakovas arbitražo byloje, klausimas dėl rašytinio arbitražo susitarimo neaktualus. Niujorko konvencijos V str. 1 d. a punkte nurodytas arbitražo sprendimų nepripažinimo pagrindas taikytinas situacijose kada ginčijama arbitražo susitarimo forma ar atitinkami formos reikalavimų pažeidimai. Be to, arbitražo byloje suinteresuotas asmuo teikė savo argumentus ir poziciją dėl arbitražinio susitarimo taikymo suinteresuotam asmeniui, o vienasmenis arbitras Daliniame sprendime išsamiai išanalizavo arbitražinio susitarimo taikymo suinteresuotam asmeniui galimybę ir nusprendė, jog yra visos sąlygos taikyti arbitražinį susitarimą ir suinteresuoto asmens atžvilgiu.

36Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtinta, kad arbitražo sprendimą pripažinti ar vykdyti gali būti atsisakyta tik jei pateikiami įrodymai, kad II straipsnyje nurodyto susitarimo pusės pagal joms taikomą įstatymą buvo kuriuo nors mastu neveiksnios arba šis susitarimas negalioja pagal įstatymą, kuriam pusės tą susitarimą subordinavo, o nesant tokio nurodymo – pagal tos šalies, kur buvo padarytas sprendimas, įstatymą. Niujorko konvencijos II straipsnyje apibūdinant arbitražinę išlygą arba arbitražinį susitarimą pabrėžiamas jo rašytinis pobūdis. Rašytinė arbitražinės išlygos forma nurodyta ir KAĮ (10 str.).

37Kaip matyti iš atsiliepimo argumentų, UAB „ARVI“ ir ko šiuo nepripažinimo pagrindu remiasi dėl to, jog UAB „Arvi“ ir ko nebuvo sutarties, kurioje numatyta arbitražinė išlyga, šalis (jomis buvo „HIP Azotara Doo“ ir „Heimdal Enterprises Ltd“), o arbitražui nepagrįstai išplėtus arbitražinį susitarimą ir suinteresuoto asmens atžvilgiu, kartu pažeista ir viešoji tvarka. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pasisakys dėl šių abiejų Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintų arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindų kartu.

38Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo nepasirašė (nesudarė) ir / ar raštu nepatvirtino arbitražinės išlygos, nebūtinai lemia, kad jo atžvilgiu ginčas negalėjo būti nagrinėjamas arbitraže. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2014, nurodyta, kad bendroji taisyklė, jog arbitražinė išlyga galioja tik jos šalims, turi išimčių. Tam tikrais atvejais asmuo gali būti laikomas sutikusiu nagrinėti ginčą arbitraže ne tik pasirašius arbitražinį susitarimą, bet ir savo elgesiu, iš kurio sutikimas nagrinėti ginčą arbitraže yra aiškiai numanomas. Kasacinis teismas pažymėjo, kad iš esmės yra tik keletas atvejų, kai asmuo gali būti laikomas savo elgesiu sutikusiu su arbitražiniu susitarimu, kurio nepasirašė. Vienas iš tokių atvejų – kai arbitražinis susitarimas saisto vieną juridinį asmenį, gali būti laikoma, kad kitas itin glaudžiai su juo susijęs asmuo taip pat sutiko su konkretaus ginčo nagrinėjimu arbitražo teisme.

39Kaip matyti iš Dalinio arbitražo teismo sprendimo, juo buvo sprendžiama, ar vienasmenio arbitro jurisdikcija apima Sutarčių nepasirašiusią ir prieštaraujančią šalį – UAB „Arvi“ ir ko. Pažymėtina, kad dalyvaujančios byloje šalys prašė atskirai nagrinėti šį klausimą ir priimti atskirą dalinį sprendimą, ir tai buvo įtraukta į „HIP Azotara Doo“ ir UAB „Arvi“ ir ko pasirašyto bei Tarptautinio arbitražo teismo patvirtinto Galutinio įgaliojimų akto 9.3.4 sąlygą (Dalinio sprendimu 5 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje įtvirtinta kontinentinės teisės valstybėse visuotinai pripažįstama arbitražo teisė spręsti dėl savo kompetencijos, taip pat arbitražinio susitarimo galiojimo klausimus (kompetencijos–kompetencijos doktrina). Taigi, kompetencijos–kompetencijos doktrina arbitražo teismui suteikia galimybę spręsti dėl savo kompetencijos. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, tai taip pat reiškia, kad bendrosios kompetencijos teismas paprastai negali spręsti arbitražo kompetencijos klausimo, kol arbitrai nepriims sprendimo. Arbitražo teisė spręsti dėl savo jurisdikcijos įtvirtinta UNCITRAL tarptautinio komercinio arbitražo pavyzdinio įstatymo 16 straipsnyje, Komercinio arbitražo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje. Tai, kad arbitražas visų pirma pats sprendžia dėl savo jurisdikcijos, pripažįstama ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2010; 2013 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-431/2013). Kaip matyti iš Dalinio sprendimo, vienasmenis arbitras arbitražinės išlygos galiojimo klausimą (jos išplėtimą suinteresuoto asmens atžvilgiu) kaip tik ir atliko remdamasis minėtu „kompetencijos-kompetencijos“ principu ir nusprendė, kad jis turi jurisdikciją UAB „Arvi“ ir ko atžvilgiu.

40UAB „ARVI“ ir ko, nurodo, kad arbitražo teismas nepagrįstai išplėtė arbitražinį susitarimą bendrovės atžvilgiu, šį argumentą grįsdamas arbitražo byloje nagrinėtomis aplinkybėmis, jų įvertinimu, vadovaudamasis Niujorko konvencijos V straipsnio 2 d. nurodo, kad teismas privalo įvertinti byloje suinteresuotais asmenimis patrauktų juridinių asmenų sąsajas ir nuspręsti, ar nagrinėjamu atveju galėjo būti remtasi „bendrovės šydo pakėlimo“ doktrina. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia suinteresuoto asmens pozicija. Teismų praktikoje pažymima, kad teismas, vertindamas prašomo pripažinti arbitražo teismo sprendimo atitiktį Niujorko viešosios tvarkos išlygai, nesprendžia, ar arbitražo teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir tinkamai jas vertino, nenagrinėja, kaip buvo tiriami įrodymai arbitražo byloje, taip pat nevertina, ar tinkamai buvo taikytos proceso ir materialiosios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2012, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-52-381/2015). Suinteresuoto asmens prašomos Lietuvos apeliacinio teismo įvertinti aplinkybės iš esmės reikštų arbitražo sprendimo peržiūrėjimą iš esmės, nors teismas negali pakeisti arbitražo nustatytų faktinių aplinkybių kitomis aplinkybėmis bei atlikti kitokią tų aplinkybių teisinę kvalifikaciją, nei ją atliko arbitražo teismas. Atsižvelgiant į tai, suinteresuoto asmens atsiliepime į prašymą pateikti argumentai, susiję su faktinėmis bylos aplinkybėmis, nevertinami. Atkreiptinas dėmesys, kad suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su Daliniu arbitražo sprendimu iš esmės kvestionuoja arbitražo padarytas išvadas (sprendžiama iš vartojamų formuluočių „arbitražo teismas neteisingai nurodė“, „arbitražo teismo motyvai nepagrindžia ir nesudaro aukščiau nurodytų sąlygų“, „priešingai, nei bandoma teigti Daliniame arbitražo sprendime“ ir kt.), teigia, kad UAB „Arvi“ ir ko nepagrįstai išplėsta arbitražinė išlyga, dėl to buvo pažeista viešoji tvarka. Nors suinteresuotas asmuo vienu iš argumentų nurodo aplinkybę, jog bendrovė visą laiką prieštaravo dėl arbitražo jurisdikcijos jos atžvilgiu ir aiškiai šią poziciją buvo išreikusi, ši aplinkybė yra nurodyta ir Daliniame arbitražo sprendime, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, niekaip nepagrindžia suinteresuoto asmens siekiamos pagrįsti pozicijos. Be to, kaip matyti iš Dalinio arbitražo sprendimo, Kipro teisė pripažįsta arbitražinės išlygos išplėtimą jos nepasirašiusiai šaliai („šydo atskleidimo“ doktrina), taip pat kaip ir Lietuvos teisė, todėl suinteresuoto asmens argumentas, kad Daliniu arbitražo sprendimu (kartu ir Galutiniu), kuriuo konstatuojama, jog arbitražo teismas turi jurisdikciją spęsti ginčą šalies, kuri niekuomet nesudarė jokio arbitražinio susitarimo, atžvilgiu, ir kuriuo nepagrįstai buvo išplėstas arbitražinio susitarimo taikymas tam asmeniui, prieštarauja tarptautinei ir Lietuvos viešajai tvarkai, atmestinas kaip nepagrįstas.

41Dėl Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies c punkto taikymo

42Niujorko konvencijos V str. 1 dalies c punkte įtvirtinta, kad arbitražo sprendimą pripažinti ar vykdyti gali būti atsisakyta, kai pateikiami įrodymai, kad prašomas pripažinti sprendimas buvo padarytas dėl ginčo, kurio nenumato arbitražinis susitarimas arba neapima arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje sąlygos, arba tame sprendime yra nuostatų tokiais klausimais, kurių neapima arbitražinis susitarimas arba arbitražinė išlyga sutartyje; tačiau, jeigu nuostatai tais klausimais, kuriuos apima arbitražinis susitarimas ar išlyga, gali būti atskirti nuo tų, kurių neapima šis susitarimas ar išlyga, tai ta arbitražo sprendimo dalis, kurioje yra nuostatai arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje apimamais klausimais, gali būti pripažįstama ir vykdoma.

43UAB „Arvi“ ir ko nurodo, kad arbitražo teismas nepagrįstai Daliniu arbitražo sprendimu išsprendė ginčą iš esmės, nors turėjo pareigą spręsti tik ginčą dėl jurisdikcijos. Nurodo, kad klausimas, ar suinteresuotam asmeniui kyla atsakomybė už „Heimdal Enterprises Ltd“ įsipareigojimus ir, ar „Heimdal Enterprises Ltd“ ar suinteresuotas asmuo siekė išvengti iš Sutarčių kylančių teisinių įsipareigojimų, yra bylos nagrinėjimo iš esmė dalykas. Be to, nurodo, kad arbitražo teismas peržengė savo kompetencijos ribas, nes, nepaisant ieškinio reikalavimų priteisti tariamus nuostolius solidariai iš dviejų atsakovų – suinteresuoto asmens ir „Heimdal Enterprises Ltd“, Galutinis arbitražo sprendimas nepagrįstai priimtas tik vieno atsakovo – suinteresuoto asmens atžvilgiu, visiškai nemotyvuojant tokio sprendimo.

44Pareiškėjas, nesutikdamas su tokia suinteresuoto asmens pozicija, nurodo, kad arbitras turėjo teisę išskirti jurisdikcijos klausimo nagrinėjimą į atskirą stadiją. Arbitražo teisė nuspręsti dėl savo jurisdikcijos yra arbitražo teismo kompetencijos-kompetencijos doktrinos esmė. Dalinio sprendimo priėmimas yra visiškai normalus tarptautinės arbitražo praktikos pavyzdys, todėl suinteresuoto asmens argumentai dėl Dalinio sprendimo neteisėtumo ir prieštaravimo praktikai, nepagrįsti. Be to, Daliniame sprendime nespręsta dėl konkrečios suinteresuoto atsakomybės ar priteistų sumų dydžio. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo sutiko su bylos išskyrimu į dvi stadijas. Pareiškėjas nesutinka su UAB „Arvi“ ir ko argumentu, kad arbitras peržengė kompetencijos ribas priteisdamas prašytą sumą tik iš suinteresuoto asmens, tačiau ne iš „Heimdal Enterprises Ltd“. Suinteresuotas asmuo savo parašu patvirtino arbitro įgaliojimų ribas (Galutinį įgaliojimų aktą), kuriame konkrečiai nurodyta, jog arbitras nuspręs, ar vienas arba abu atsakovai neteisėtai gavo pelno ir kuris atsakovas kompensuos ieškovui.

45Teisėjų kolegija pažymi, kad Dalinio sprendimo 7 p. nurodyta, kad Daliniame sprendime dėl jurisdikcijos griežtai nagrinėjamas vien tik klausimas, ar vienasmenis arbitras turi jurisdikciją sutarčių nepasirašiusio ir nesutinkančio UAB „Arvi“ ir ko atžvilgiu. Kaip teisingai nurodė pareiškėjas, arbitražas be galutinio sprendimo, gali priimti ir dalinius sprendimus. Tokia teisė įtvirtinta ir KAĮ 19 str. 3 d., kurioje reglamentuojama, kad dėl šalies pareiškimo, jog arbitražo teismas yra nekompetentingas spręsti ginčą, gali priimti dalinį sprendimą arba išspręsti šį klausimą galutiniu arbitražo teismo sprendimu. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju dalyvaujančios arbitražo byloje šalys prašė atskirai nagrinėti šį klausimą ir priimti atskirą dalinį sprendimą, ir tai buvo įtraukta į ieškovo ir UAB „Arvi“ ir Ko pasirašyto bei Tarptautinio arbitražo teismo patvirtinto Galutinio įgaliojimų akto 9.3.4 sąlygą (Dalinio sprendimo 5 p.). Teisėjų kolegija nesutinka su suinteresuoto asmens pozicija, kad arbitražo teismas Daliniame sprendime išsprendė ginčą iš esmės. Teismo nuomone, arbitražo teismas faktines aplinkybes vertino ir dėl jų pasisakė tik arbitražinės išlygos išplėtimo apimtyje, o atskiros sutartys, jų nuostatos buvo nagrinėjamos ir dėl jų detaliai pasisakyta priimant Galutinį sprendimą. Tai patvirtina ne tik Dalinio bei Galutinio sprendimų turinys, bet ir rezoliucinės dalys, iš kurių aiškiai matyti, kad Daliniu sprendimu nuspręsta dėl arbitražo jurisdikcijos, o Galutiniu sprendimu ginčas išspręstas iš esmės. Tai, kad Galutiniu arbitražo sprendimu priteista tik iš UAB „Arvi“ ir ko, nereiškia arbitražo teismo kompetencijos ribų peržengimo. Galutiniame įgaliojimų akte 9.4.2 punkte įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu vienasmenis arbitras nuspręstų, jog jo jurisdikcija turi būti išplėsta ir apimtų arbitražinio susitarimo nepasirašiusį UAB „Arvi“ ir ko, tada vienasmenis arbitras spręstų, ar vienas arba abu atsakovai neteisėtai arba mala fide gavo pelno iš turto, pakenkiant ieškovui ir ar toks neteisėtas praturtėjimas turi būti grąžintas ieškovui; jei atsakymas teigiamas, kokia apimtimi ir kokiomis dalimis abiem atsakovais. Teisėjų kolegijos nuomone, Arbitražo teismui Daliniu sprendimu nustačius UAB „Arvi“ ir ko bei „Heimdal Enterprises Ltd“ sąsajas, t. y., kad pirmajam priklausė visiška antrojo kontrolė, Galutiniu sprendimu sumas priteisė būtent iš suinteresuoto asmens. Lietuvos apeliaciniam teismui nesuteikta teisė kvestionuoti užsienio arbitražo teismo padarytų išvadų teisėtumo, nes, kaip jau minėta, teismas, spręsdamas užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo klausimą, neturi teisės arbitražo teisme išspręsto ginčo nagrinėti iš esmės, spręsti fakto ar materialiosios teisės klausimų, susijusių su ginčo nagrinėjimu iš esmės, tikrinti arbitražo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

46Dėl bylos sustabdymo

47UAB „Arvi“ ir ko atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodo, kad Kipro Respublikos Limasolio teisme nagrinėjama byla dėl Galutinio arbitražo sprendimo panaikinimo, todėl ši civilinė byla turi būti sustabdyta iki galutinio sprendimo Kipro teisme įsiteisėjimo (CPK 163 str. 3 p., 164 str. 4 p., Niujorko konvencijos VI str.). Nurodo, kad ši aplinkybė pareiškėjui buvo žinoma. Kipro Limasolio teismui nusprendus panaikinti šioje byloje prašomą pripažinti Galutinį arbitražo sprendimą remiantis arbitražo jurisdikcijos nebuvimu suinteresuoto asmens atžvilgiu, atitinkamai Dalinis arbitražo sprendimas taip pat praras teisinę reikšmę, tačiau nesustabdžius šios bylos ir vėliau nusprendus pareiškėjo reikalavimą tenkinti, gali atsitikti taip, kad suinteresuoto asmens atžvilgiu bus priimti iš esmės vienas kitam prieštaraujantys sprendimai.

48Pareiškėjas, nesutikdamas su suinteresuoto asmens prašymu dėl bylos sustabdymo, nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas pagal Niujorko konvencijos nuostatas neturi pareigos stabdyti civilinę bylą. Be to, net jeigu Galutinis sprendimas būtų anuliuotas, jis netaptų nebevykdytinu. Taip pat pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo inicijavo anuliavimo procesą tik dėl Galutinio sprendimo, neegzistuoja procesų dėl Dalinio sprendimo anuliavimo, todėl teismui nusprendus stabdyti bylą, byla stabdytina tik dėl Galutinio sprendimo pripažinimo ir vykdymo.

49Pagal Niujorko konvencijos VI straipsnį, jeigu kompetentingai valdžios institucijai pateiktas prašymas panaikinti ar sustabdyti arbitražo sprendimo vykdymą, tai ta valdžios institucija, į kurią kreiptasi prašant pripažinti ir vykdyti šį sprendimą, gali, jeigu pripažins esant tikslinga, atidėti klausimo dėl šio sprendimo vykdymo išsprendimą. Nors CPK atskiros normos, reglamentuojančios bylos, kurioje sprendžiamas užsienio arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimas, nėra įvirtinta, tačiau pagal analogiją galimas CPK 812 str. 4 d. taikymas, kurioje įtvirtinta, kad teismas, nagrinėjantis prašymą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo, turi teisę stabdyti bylos nagrinėjimą, jeigu šis teismo sprendimas yra apskundžiamas įprastinėmis atitinkamos valstybės teismų sprendimų kontrolės formomis arba jeigu terminas šiam skundui paduoti dar nėra pasibaigęs. Be to, mutatis mutandis gali būti taikomi ir CPK 163 ir 164 straipsniuose nurodyti bendrieji bylos sustabdymo pagrindai. (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-3-186/2015). Suinteresuotas asmuo prašo civilinę bylą sustabdyti Niujorko konvencijos VI straipsnio, CPK 163 str. 3 p. ir 164 str. 4 p. pagrindais. Teismo vertinimu nėra pagrindo tenkinti suinteresuoto asmens prašymą dėl bylos sustabdymo.

50Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad nei pagal Niujorko konvenciją, nei pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias užsienio arbitražų sprendimų pripažinimą ir vykdymą, nėra nustatyta imperatyvo, įpareigojančio teismą stabdyti bylos nagrinėjimą net tais atvejais, kai prašomas pripažinti ir leisti vykdyti sprendimas yra apskundžiamas. UAB „Arvi“ ir ko atsiliepime nenurodo, kad bylos Kipro Limasolio teisme inicijavimas turi įtakos dabartiniam arbitražo sprendimų galiojimui, taip pat neįrodinėjama, kad šie sprendimai nėra įsigalioję, todėl nevykdytini. Prašomų pripažinti arbitražo sprendimų galiojimą ir vykdytinumą patvirtina ir Cesijos sutarties nuostatos, kuriose nurodoma, kad joje nurodomų reikalavimų terminas yra suėjęs, bet jie nėra apmokėti, taip pat suinteresuoto asmens atsakymas pareiškėjui. Iš esmės vienintelis argumentas, kuriuo remiasi suinteresuotas asmuo – pats bylos Kipro Limasolio teisme pradėjimo faktas, nurodant, kad panaikinus sprendimą reikėtų imtis kitų priemonių teisių gynybai. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien suinteresuoto asmens tikėjimas, kad Galutinis sprendimas bus panaikintas, negali būti svaria priežastimi šios bylos sustabdymui. Atsižvelgiant į tai, kad Kipro Limasolio teisme ginčijamas tik Galutinis sprendimas (o ne Dalinis, kuriuo nuspręsta dėl jurisdikcijos taikymo UAB „Arvi“ ir ko atžvilgiu), taip pat į tai, kad tiek Niujorko konvencija, tiek CPK teismo neįpareigoja stabdyti bylos dėl pripažinimo nagrinėjimo vien tuo pagrindu, kad arbitražo sprendimas yra apskųstas, bei byloje nesat duomenų, kad užsienio arbitražo sprendimas negali būti vykdomas ar jo vykdymas sustabdytas, teisėjų kolegija daro išvadą nesant pagrindo stabdyti šią bylą. Pažymėtina, kad CK 163 str. 3 d. kaip privalomas civilinės bylos sustabdymo pagrindas taip pat negali būti taikomas, nes nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinis teismas nenagrinėja arbitražo bylos aplinkybių iš esmės, o vertina tik arbitražo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje klausimą, tikrindamas, ar nėra Niujorko konvencijoje nustatytų nepripažinimo pagrindų.

51Iš nutartyje išdėstytų motyvų akivaizdu, kad teisėjų kolegija nenustatė nei Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų egzistavimo, nei 2 dalyje teismo ex officio tikrinamų pagrindų egzistavimo, pareiškėjas, kreipdamasis į teismą įgyvendino Niujorko konvencijos IV straipsnio reikalavimus. Atsižvelgiant į tai pareiškėjo prašymas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo Dalinį ir Galutinį sprendimus, tenkintinas.

52Pareiškėjui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, iki teismo posėdžio pradžios nepateikus jų faktą ir dydį patvirtinančių įrodymų (CPK 98 str.).

53Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

Nutarė

54pareiškėjo prašymą tenkinti.

55Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje 2013 m. rugpjūčio 19 d. Tarptautinių prekybos rūmų Dalinį arbitražo sprendimą, priimtą vienasmenio arbitro Prof. Ch. Pamboukio Tarptautinio arbitražo teismo byloje Nr. 18728 / GZ / MHM „Hip Azotara Doo“ prieš „Heimdal Enterprises LTD“ ir UAB „Arvi“ ir ko bei 2014 m. birželio 11 d. Tarptautinių prekybos rūmų Galutinį arbitražo sprendimą priimtą vienasmenio arbitro Prof. Ch. Pamboukis Tarptautinio arbitražo teismo byloje Nr. 18728 / GZ / MHM „Hip Azotara Doo“ prieš „Heimdal Enterprises LTD“ ir UAB „Arvi“ ir ko, kuriais: Tarptautinio arbitražo teismo byloje Nr. 18728, bylos šalys ieškovas „HIP Azotara Doo“, pirmasis atsakovas „Heimdal Enterprises LTD“, antrasis atsakovas UAB „Arvi“ ir ko, nuspręsta:

56Daliniu 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu: „1. Ieškovo reikalavimas, kad Vienasmenis arbitras paskelbtų turįs jurisdikciją Antrojo atsakovo, kuris nėra arbitražinį susitarimą pasirašiusi šalis šiame arbitražo procese, atžvilgiu yra patenkinamas. Vienasmenis arbitras paskelbia, kad jis turi jurisdikciją Antrojo atsakovo, Lietuvos bendrovės „ARVI&Co“, UAB „ARVI“ ir ko, atžvilgiu šiame arbitražo procese. 2. Visi kiti klausimai, įskaitant išlaidas, bus išspręsti vienu ar keletu būsimų sprendimų“.

57Galutiniu 2014 m. birželio 11 d. sprendimu: „1. Antrajam atsakovui nurodoma sumokėti Ieškovui 434 128 Eur sumą dėl nepagrįsto praturtėjimo, atsiradusio dėl padidintų Sutarčių kainų, taikytų Ieškovui su 5,5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojant nuo 2012 m. rugpjūčio 6 d. iki galutinio sumokėjimo dienos. 2. Ieškovui ir Antrajam atsakovui nurodoma kiekvienam padengti savo išlaidas, patirtas pirmajame šio arbitražo proceso etape. 3. Antrasis atsakovas privalo padengti 2/3 bendros dalyvaujančių Šalių išlaidų, patirtų antrajame šio arbitražo proceso etape, sumos, o Ieškovas turi padengti 1/3 šios bendros sumos. Tokiu būdu Antrajam atsakovui tenka 107 861,01 Eur suma, o Ieškovui – 53 930,5 Eur suma. Vadinasi, Antrasis atsakovas privalo atlyginti Ieškovui 70 856,5 Eur. 4. Antrasis atsakovas padengia 2/3, o Ieškovas – 1/3 Teismo arbitražo išlaidų, nustatytų 2014 m. gegužės 22 d. posėdyje, sumos, t. y. 70 000 JAV dolerių, tad Antrasis atsakovas privalo atlyginti Ieškovui 46 666,66 JAV dolerių sumą“. 5. Visi kiti reikalavimai ir prašymai atmetami.“

58Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per trisdešimt dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Lietuvos apeliaciniame teisme 2015 m. lapkričio 6 d. gautas pareiškėjo,... 3. Lietuvos apeliaciniame teisme 2016 m. sausio 8 d. gautas suinteresuoto asmens... 4. Iš suinteresuoto asmens Heimdal Enterprises LTD atsiliepimo negauta, šiam... 5. Iš šalių teismui pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad pareiškėjas... 6. Ch. Pamboukio (Ch. Pamboukis) Tarptautinio arbitražo teismo byloje Nr.... 7. Ch. Pamboukio Tarptautinio arbitražo teismo byloje Nr. 18728/GZ/MHM „Hip... 8. Klausimas dėl užstato bylinėjimosi išlaidoms atlyginti išspręstas... 9. Lietuvos apeliaciniame teisme 2016 m. sausio 20 d. (iki paskirto teismo... 10. Taigi, nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl Dalinio arbitražo sprendimo ir... 11. Prašymas dėl užsienio arbitražo Dalinio ir Galutinio sprendimo pripažinimo... 12. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo... 13. Suinteresuotas asmuo UAB „Arvi“ ir ko atsilepime į pareiškėjos prašymą... 14. Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose nesutiko su suinteresuoto asmens... 15. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad CPK 8111 straipsnio, kuriame... 16. Dėl prašymo pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo sprendimus... 17. Užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas yra teisinės galios šiam... 18. Pažymėtina, kad tiek pagal galiojančias CPK ir KAĮ nuostatas, tiek pagal... 19. Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtinti pagrindai, kuriems (bent vienam... 20. Pareiškėjas prašyme pateikė argumentus, patvirtinančius, kad nėra... 21. Suinteresuotas asmuo UAB „Arvi“ ir ko (toliau – suinteresuotas asmuo),... 22. Kaip matyti iš šalių pozicijų ginčas kyla dėl Niujorko konvencijos II... 23. Taigi nagrinėjamu atveju teismas pasisakys dėl šių užsienio arbitražo... 24. Dėl pareiškėjo teisės kreiptis į teismą su prašymu dėl užsienio... 25. Pareiškėjas kreipdamasis į teismą su prašymu dėl arbitražo teismo... 26. UAB „ARVI“ ir ko, atsiliepime į pareikėjo prašymą nurodo, kad... 27. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose nesutinka su tokiais suinteresuoto... 28. Kaip matyti iš šalių pateiktų pozicijų, pirmiausia ginčas kyla dėl CPK... 29. Teisėjų kolegijos vertinimu, suinteresuoto asmens atsiliepime nurodyti... 30. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pareiškėjas yra... 31. Dėl Niujorko konvencijoje įtvirtintų atsisakymo pripažinti užsienio... 32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismo pareigą ex officio patikrinti... 33. Dėl Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies a punkto ir 2 dalies b punkto... 34. UAB „ARVI“ ir ko nurodo, kad nagrinėjamu atveju dėl arbitražinės... 35. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokia suinteresuoto asmens pozicija,... 36. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtinta, kad arbitražo... 37. Kaip matyti iš atsiliepimo argumentų, UAB „ARVI“ ir ko šiuo... 38. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo... 39. Kaip matyti iš Dalinio arbitražo teismo sprendimo, juo buvo sprendžiama, ar... 40. UAB „ARVI“ ir ko, nurodo, kad arbitražo teismas nepagrįstai išplėtė... 41. Dėl Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies c punkto taikymo... 42. Niujorko konvencijos V str. 1 dalies c punkte įtvirtinta, kad arbitražo... 43. UAB „Arvi“ ir ko nurodo, kad arbitražo teismas nepagrįstai Daliniu... 44. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokia suinteresuoto asmens pozicija, nurodo, kad... 45. Teisėjų kolegija pažymi, kad Dalinio sprendimo 7 p. nurodyta, kad Daliniame... 46. Dėl bylos sustabdymo... 47. UAB „Arvi“ ir ko atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodo, kad Kipro... 48. Pareiškėjas, nesutikdamas su suinteresuoto asmens prašymu dėl bylos... 49. Pagal Niujorko konvencijos VI straipsnį, jeigu kompetentingai valdžios... 50. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad nei pagal Niujorko konvenciją, nei pagal... 51. Iš nutartyje išdėstytų motyvų akivaizdu, kad teisėjų kolegija nenustatė... 52. Pareiškėjui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, iki teismo posėdžio... 53. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 54. pareiškėjo prašymą tenkinti.... 55. Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje 2013 m. rugpjūčio 19 d.... 56. Daliniu 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu: „1. Ieškovo reikalavimas, kad... 57. Galutiniu 2014 m. birželio 11 d. sprendimu: „1. Antrajam atsakovui nurodoma... 58. Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per trisdešimt dienų...