Byla 2YT-2249-805/2018
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant pareiškėjui V. B., jo atstovei advokatei Rasai Malinauskienei, suinteresuotas asmuo R. B., nedalyvaujant suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui, suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas atstovui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. B., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėjas V. B. pareiškimu suinteresuotiems asmenims R. B., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina J. B., mirusi ( - ), tuoj po savo sutuoktinio R. B. mirties ( - ) priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

5Pareiškime nurodė, kad ( - ) mirė pareiškėjo motina J. B., po kurios mirties pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi į Prienų rajono 2 – ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Mirusiosios vardu liko registruotas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, tvartas, kluonas, malkinė, kamara ir bulvinė, esantys ( - ). Pareiškėjo tėvas R. B. mirė ( - ). Po jo mirties liko pusė minėto nekilnojamojo turto. Prieš mirtį R. B. testamento nepaliko. Pareiškėjo motina J. B. dėl turto paveldėjimo į notarą nesikreipė, tačiau po sutuoktinio mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Mirus sutuoktiniui motina toliau liko gyventi tuose pačiuose namuose, kuriuose iki savo mirties gyveno, jai liko visi sutuoktinio turėti asmeniniai daiktai, bendrai įsigyti baldai namų apyvokos daiktai, elektros prietaisai. Sutuoktiniui mirus motina viena organizavo laidotuves, kapavietės sutvarkymą. Sutuoktinio turtą motina valdė kaip savo, t. y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą – rūpinosi gyvenamojo namo pašildymu šaltuoju metų laikotarpiu, atliko ne vieną einamąjį namo, ūkinių pastatų remontą ir toliau gyveno ūkiškai, laikė gyvulius.

6Teismo posėdžio metu pareiškėjas pareiškimą palaikė. Nurodė, kad mirus tėvui mama viena valdė visą turtą, jį prižiūrėjo. Po tėvo mirties ( - ), liko namas, ūkiniai pastatai, bulvinė, kurie buvo įgyti tėvams gyvenant santuokoje, tačiau registruoti motinos vardu. Daugiau pirmosios eilės įpėdinių be pareiškėjo ir jo sesers, kuri šioje byloje yra suinteresuotas asmuo, nėra. Paaiškino, kad prie namų buvo apie 3 ha žemės, kurią sudarė dirbama žemė ir pieva. Motina turėjo daržą, sodinosi lysves, kūreno namus malkomis, vandenį parsiveždavo talpose. Kadangi pareiškėjas mirus tėvui buvo mažas vaikas, o sesuo dar jaunesnė, daugiau įrodymų pateikti negali. Pamena, kad kuomet ėjo į mokyklą, mama namų išorę bei vidų tvarkė, ji iki pat mirties tenai gyveno.

7Suinteresuotas asmuo R. B. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 24), kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo R. B. pareiškimą palaikė. Nurodė, kad ji buvo maždaug pusantrų metų amžiaus kai mirė tėvas. Po tėvo mirties liko namas su ūkiniais pastatais, žemė aplink namus. Teigia, kad motina mokėjo už šiukšles, elektrą.

8Liudytoja M. M., pareiškėjo teta, J. B. sesuo, paaiškino, kad namus ( - ) palikėjai nusipirko gyvendami santuokoje, po mirties liko namai, ūkiniai pastatai, kamara ir žemė. Palikimą sudarantį turtą prižiūrėjo jos sesuo, kuri tvarkėsi buityje, malkas ruošdavo, laikė gyvulius: karvę, veršį, remontavosi namus. Jos sesers sutuoktinis R. mirė pirmiau, sesuo pergyveno savo vyrą. Po gaisro, trenkus žaibui 2012 metais, J. B. kamaroje įsirengė kambarį, atstatinėjo namus, rūpinosi vaikais. Palikėjų vaikai gyventi į Alytų išvyko jau po motinos mirties.

9Liudytojas K. M. paaiškino, kad namus su priklausiniais palikėjai santuokoje užgyveno. Po R. B. mirties juose liko gyventi mirusiojo žmona ir vaikai. Sodyba buvo prižiūrima J., kuri ūkiškai gyveno. Paaiškino, kad J. rūpinosi R. laidotuvėmis, atstatinėjo sudegusius namus.

10Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 40). Per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 25-29), kuriame nurodė, kad prašomam nustatyti faktui neprieštaraus, jeigu pareiškėjas teismui patvirtins ir įrodys aplinkybes, kad jo motina per įstatymo numatytą terminą faktiškai atliko aktyvius veiksmus priimti mirusiojo sutuoktinio R. B. palikimą. Prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

11Suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 42). Per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą (b. l. 32-33), kuriame nurodė, kad teismui nustačius pakankamai aplinkybių, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B. priėmė R. B. palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti, neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

12Pareiškimas tenkintinas.

13Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

14Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

15Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

16Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, jog pareiškėjo V. B. tėvai R. B. ir J. B. susituokė ( - ) (b. l. 9), kurie, gyvendami santuokoje, susilaukė dviejų vaikų – pareiškėjo V. B., gimusio ( - ), ir R. B., gimusios ( - ) (b. l. 8, 11). Pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre patvirtina (b. l. 16), kad ( - ) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu J. B. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), tvartas, unikalus Nr. ( - ), kluonas, unikalus Nr. ( - ), malkinė, unikalus Nr. ( - ), kamara, unikalus Nr. ( - ), ir bulvinė, unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ). Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis R. B. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (b. l. 13).Aplinkybes, kad pareiškėjo motina dirbo greta namų esančią žemę patvirtina VĮ Registrų centras duomenys, jog J. B. vardu ( - ) registruotas 0,3000 ha žemės sklypas (b. l. 17). Pareiškėjo V. B. tėvas R. B. mirė santuokoje ( - ) (b. l. 7, 8, 10). Mirusysis nuo ( - ) savo gyvenamąją vietą deklaravo ( - ) (b. l. 8). Pareiškėjo V. B. motina J. B. mirė ( - ) (b. l. 8, 14).Paveldėjimo byla į R. B. palikimą nepradėta (b. l. 12, 20). Pareiškėjas po motinos mirties per teismo nustatą terminą kreipėsi į notaro biurą dėl motinos J. B. palikimo priėmimo (b. l. 15). Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jo motina J. B. tuoj po ( - ) mirusio sutuoktinio R. B. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes kaip įpėdiniui gaunant paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

17Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio ( - ) mirus J. P. S. priėmimo faktą. Taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.

18Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

19Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog jo motina J. B. tuoj po ( - ) mirusio savo sutuoktinio R. B. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, kadangi liko toliau gyventi tuose pačiuose namuose iki savo mirties, jai liko visi sutuoktinio turėti asmeniniai daiktai, bendrai įsigyti baldai namų apyvokos daiktai, elektros prietaisai, rūpinosi gyvenamojo namo pašildymu šaltuoju metų laikotarpiu, atliko ne vieną einamąjį namo, ūkinių pastatų remontą, toliau gyveno ūkiškai, laikė gyvulius, patvirtino liudytojų K. M. ir M. M. paaiškinimai ir parodymai teismo posėdyje (CPK 178, 186 straipsniai).

20Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką asmens, įrodinėjančio, jog jis palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti turtą, veiksmai vertinami individualiai kiekvienoje byloje, konkrečių bylos aplinkybių kontekste, taip pat turi būti atsižvelgiama į palikimą sudarančio turto pobūdį. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų vertinimo nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovas yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, ieškovo parodymai turi būti kruopščiai teismo pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Detalūs ieškovo paaiškinimai apie bylos aplinkybes turi būti tikslūs ir išsamūs, padedantys atskleisti praeities įvykių loginę seką. Ieškovo parodymai pripažįstami nuosekliais, jeigu jie kiekvieną kartą yra nuolatos neprieštaraujantys vieni kitiems ir jų nepaneigiantys, t. y. paaiškinimai nuolatos tokio paties turinio, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis esant ir kuriems asmenims jie teikiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013). Į šias nuostatas turi būti atsižvelgiama vertinant ir pareiškėjo paaiškinimus civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad palikimą jo motina priėmė faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą. Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėjas nėra pažeidęs įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjo prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Šios nuostatos taikomos ir civilinėse bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad palikimas priimtas pradėjus faktiškai valdyti turtą, nustatymo.

21Įrodymai pagal savo įrodomąją reikšmę gali būti tiesioginiai ir netiesioginiai. Tiesioginiai įrodymai yra faktiniai duomenys, kurie patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes. Šios kategorijos bylose tai gali būti faktai, kad asmuo paėmė turtą ir jį tvarkė, naudojo, juo disponavo ar atliko kitokius veiksmus, kurie patvirtintų, kad jis elgėsi kaip turto savininkas. Tokią informaciją turintys įrodymai, teismo vertinami pakankamumo prasme, turi didžiausią įrodomąją reikšmę. Netiesioginiai įrodymai patvirtina su įrodinėjamu palikimo priėmimo faktu susijusius reikšmingus duomenis, bet juose nėra tiesioginės informacijos apie įpėdinio kaip savininko veiksmus su palikimą sudarančiu turtu (pavyzdžiui, įpėdinio lankymasis palikimą sudarančio turto buvimo vietoje, domėjimasis turtu, jo būkle, tvarkymu ar likimu). Netiesioginiai įrodymai yra mažesnės įrodomosios vertės, tačiau ir jie gali patvirtinti atskiras palikimą sudarančio turto faktinio valdymo aplinkybes. Jos atskirais atvejais pagal konkrečias bylos aplinkybes gali būti pakankamos nustatant juridinę reikšmę turintį faktą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė. Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

22Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus tiek pareiškėjo, tiek ir suinteresuoto asmens bei liudytojų žodinius paaiškinimus dėl aplinkybių, kad pareiškėjo motina J. B. po ( - ) mirusio sutuoktinio R. B. mirties priėmė mirusiojo turtą. Bylos nagrinėjimo metu pareiškime nurodytos aplinkybės ir paties pareiškėjo, suinteresuoto asmens ir liudytojų paaiškinimai dėl pastarojo motinos veiksmų pradėjus faktiškai valdyti po sutuoktinio mirties likusį turtą buvo vienodi, nuoseklūs ir logiški. Įrodymų vertinimo prasme nėra pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų, turinčių suinteresuotumą bylos baigtimi ar pan., ir jais nesivadovauti. Be to, suinteresuoti asmenys nenurodė šiuos parodymus paneigiančių aplinkybių, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiškėjo paaiškinimais ir liudytojų parodymais kaip patikimais įrodymais. Šiuo atveju CPK nuostatos dėl įrodinėjimo nenustato reikalavimo, kad į bylą būtina pateikti rašytinius įrodymus ar kad juridinę reikšmę turintys faktai būtų nustatyti tik vadovaujantis rašytiniais įrodymais. CPK 185 straipsnyje dėl įrodymų vertinimo nenustatytas rašytinių įrodymų prioritetas prieš kitus įrodymus. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas nepateikė daugiau rašytinių įrodymų, neturi įtakos jo, suinteresuoto asmens ir liudytojų paaiškinimų patikimumui. Spręsdamas dėl įrodymų visumos pakankamumo teismas vertina visus tuos įrodymus, kurie yra pateikti, todėl teisinės reikšmės išvadai, ar įrodymų pakanka, neturi spėjamojo pobūdžio argumentas, kokie rašytiniai įrodymai galėtų būti pateikti. Teismo vertinimu, byloje ištirti duomenys suponuoja išvadą, kad pareiškėjo motina J. B. tuoj po ( - ) mirusio savo sutuoktinio R. B. mirties priėmė mirusiojo turtą, jį valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjo R. B. turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas, tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai).

23Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldėtino turto, nes palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras, todėl teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

24Valstybė šioje byloje patyrė 11,04 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pareiškėjui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. sausio 30 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. ( - ), suteikta 100 procentų garantuojama antrinė teisinė pagalba. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, valstybės patirtos išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų siuntimu iš pareiškėjo nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 96 straipsnis).

25Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

Nutarė

26Pareiškimą patenkinti.

27Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B., asmens kodas ( - ) mirusi ( - ), po R. B., asmens kodas ( - ) mirties ( - ), priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

28Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

29Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Pareiškėjas V. B. pareiškimu suinteresuotiems asmenims R. B., Lietuvos... 5. Pareiškime nurodė, kad ( - ) mirė pareiškėjo motina J. B., po kurios... 6. Teismo posėdžio metu pareiškėjas pareiškimą palaikė. Nurodė, kad mirus... 7. Suinteresuotas asmuo R. B. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą... 8. Liudytoja M. M., pareiškėjo teta, J. B. sesuo, paaiškino, kad namus ( - )... 9. Liudytojas K. M. paaiškino, kad namus su priklausiniais palikėjai santuokoje... 10. Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės... 11. Suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas atstovas teismo posėdyje... 12. Pareiškimas tenkintinas.... 13. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra... 14. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus... 15. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė... 16. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, jog pareiškėjo V. B. tėvai R.... 17. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo... 18. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad... 19. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog jo motina J. B. tuoj po ( - ) mirusio... 20. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką asmens, įrodinėjančio, jog... 21. Įrodymai pagal savo įrodomąją reikšmę gali būti tiesioginiai ir... 22. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų... 23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas, nagrinėjantis... 24. Valstybė šioje byloje patyrė 11,04 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 25. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 –... 26. Pareiškimą patenkinti.... 27. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B., asmens kodas ( - )... 28. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo... 29. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per...