Byla e2A-1156-896/2018

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Lozoraitytės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje e2-966-214/2018 pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovams L. M., E. M. dėl tėvystės nuginčijimo, santuokos nutraukimo ir pagal atsakovės L. M. priešieškinį ieškovui M. M. ir atsakovui E. M. dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą dėl tėvystės nuginčijimo pateikimo teismui; nuginčyti ieškovo M. M. tėvystę D. M. atžvilgiu; panaikinti D. M. suteiktą M. pavardę; nutraukti ieškovo M. M. ir atsakovės L. M. santuoką dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo kreditorinius įsipareigojimus pagal atsakovės L. M. sudarytas vartojimo kredito sutartis Nr. VK 17/05/127SN ir VK 17/02/321SN pripažinti asmeninėmis L. M. prievolėmis; asmenine nuosavybe pripažinti ieškovo M. M. įgytą automobilį OPEL VECTRA v/n ( - ); po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardės: M. M. – M., L. M. – M.
  2. Atsakovė L. M. prašė patikslintą ieškovo M. M. ieškinį tenkinti. Atsakovė L. M. teisme pateikė ieškinį, kuris 2017 m. kovo 7 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilines bylas sujungus, laikomas priešieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad ji ( - ) sudarė santuoką su ieškovu M. M., ( - ) susilaukė sūnaus D. M.. Tiek iki santuokos sudarymo, tiek santuokos metu atsakovė artimai bendravo su buvusiu vyru E. M.. Sužinojusi apie nėštumą, santykius su E. M. nutraukė, manydama, kad vaikas yra jos sutuoktinio M. M.. Atsakovė prašė panaikinti įrašą Kauno CMS ( - ) išduotame gimimo liudijime Nr. ( - ), kad M. M. yra D. M. tėvas; nustatyti, kad atsakovas E. M. yra D. M. tėvas; pakeisti D. M. pavardę, suteikiant naują pavardę – M.; priteisti iš atsakovo E. M. 200 Eur mėnesines periodines išmokas D. M. išlaikymui nuo ieškinio pareiškimo, priteistų lėšų išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise skiriant L. M.; priteisti iš atsakovo E. M. susidariusį D. M. 5 250 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
  3. Atsakovas E. M. su pareikštais reikalavimais nesutiko, nurodė, kad neįrodyta jo tėvystė ieškovės vaikui, prašė taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį, priešieškinį patenkino iš dalies; nustatė, kad M. M. nėra D. M., a. k. ( - ), tėvas; pakeitė D. M., a. k. ( - ), M. pavardę į pavardę M.; panaikino įrašą Kauno Civilinės metrikacijos skyriuje ( - ) išduotame gimimo liudijime Nr. ( - ), kad M. M. yra D. M., a. k. ( - ), tėvas; panaikino ( - ) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje įrašą Nr. 665, apie ieškovo M. M. ir atsakovės L. M. santuokos, sudarytos ( - ) Kauno Musulmonų Religinėje bendruomenėje įregistravimą; po santuokos įregistravimo įrašo panaikinimo šalims paliko pavardes: M. M. – M., L. M. – M.; automobilį OPEL VECTRA v/n ( - ) po santuokos nutraukimo paliko asmenine M. M. nuosavybe; kreditorinius įsipareigojimus pagal atsakovės L. M. sudarytas vartojimo kredito sutartis „Nordea Bank AB“ Nr. VK17/05/127SN ir Nr. VK17/02/321SN po santuokos nutraukimo paliko asmeninėmis L. M. prievolėmis; nustatė, kad E. M. yra D. M., a. k. ( - ) (pavardė keičiama į M.) tėvas, o D. M., a. k. ( - ) (pavardė keičiama į M.) E. M. sūnus; iš E. M. priteisė jo sūnaus D. M., a. k. ( - ) (pavardė keičiama į M.) išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šias išmokas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; iš E. M. priteisė L. M. D. M. išlaikymo įsiskolinimą 5 250 Eur; likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė; priėmė ieškovo M. M. atsisakymą ieškinio dalyje dėl 5 250 Eur priteisimo iš L. M., civilinę bylą šioje dalyje nutraukė; iš atsakovo E. M. priteisė L. M. 310 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; 31 Eur žyminį mokestį; valstybei – 260 Eur žyminį mokestį, 3,93 Eur pašto išlaidų susijusių su procesinių dokumentų byloje įteikimu; iš ieškovo M. M. ir atsakovės L. M. priteisti valstybei iš kiekvieno po 3,93 Eur teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
  2. Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 3 d. papildomu sprendimu nustatė, kad 2018 m. kovo 14 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-966-214/2018 iš E. M. priteistas jo sūnaus D. M. (pavardė keičiama į M.) išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės yra priteistas nuo L. M. ieškinio padavimo dienos – 2017 m. kovo 1 d.
  3. Teismas nustatė, kad ištuokos liudijime E. M. ir L. M. santuoka nutraukta ( - ), pavardės po ištuokos – M. ir M. M. M. ir L. M. susituokė ( - ) Kauno Musulmonų Religinėje bendruomenėje, įrašas apie tai įrašytas ( - ) įrašo Nr. 665, Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje. ( - ) gimė D. M., kurio tėvais gimimo liudijime įrašyti: tėvas - M. M.; motina - L. M.. 2017 m. sausio 14 d. tarp sutuoktinių M. M. ir L. M. sudaryta vedybų sutartis, kurioje nurodyta, kad jų santuokoje gimęs vaikas D. M. nėra M. M. sūnus. 2017 m. birželio 13 d. teismo nutartimi paskirta teismo medicininė – genominė ekspertizė pavedant atsakyti ekspertams į klausimą ar E. M. yra D. M. biologinis tėvas. Atsakovas E. M. į laboratoriją tėvystės nustatymui neatvyko.
  4. Nesant tarp šalių ginčo dėl D. M. tėvystės, byloje esant atliktai ekspertizei dėl giminystės ryšio nustatymo, kurios išvadoje nurodyta, kad M. M. nėra D. M. biologinis tėvas, teismas tenkino ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo, nustatė, kad M. M. nėra D. M. tėvas.
  5. Teismas sprendė, kad ieškovas nėra praleidęs vienerių metų ieškinio senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, kadangi ieškiniu kreipėsi 2017 m. sausio 25 d. Byloje nenuginčyta, kad ieškovas apie tai, kad nėra biologinis D. M. tėvas sužinojo 2017 m. sausio 1 d., t. y. ginčo su vaiko motina metu. Senaties terminą tėvystės nuginčijimui prašė taikyti atsakovas E. M., tačiau byloje nepateikė jokių įrodymų, kad M. M. apie tai, kad nėra vaiko tėvas sužinojo anksčiau negu kaip nurodė, ar daugiau kaip prieš vienerius metus. Šios aplinkybės neginčijo ir atsakovė.
  6. Teismas nustatė, kad atsakovui du kartus buvo sudaryta galimybė atvykti ekspertizės atlikimui, tačiau atsakovas neatvyko, teismui nenurodė priežasčių, dėl kurių neatvyko, todėl teismas šias aplinkybes vertino kaip atsakovo ekspertizės atsisakymą, ir vertino kaip tėvystės įrodymą. Be to, teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad atsakovo E. M. atstovas skambino jai ir klausė, kokio ji norinti išlaikymo vaikui, taip pat apie išlaikymą vaikui atsakovė kalbėjo su E. M. susitikę prie Maxima parduotuvės. E. M. siūlė mokėti po 130 Eur kas mėnesį. Teismas sprendė, kad nustatytos aplinkybės patvirtina, jog E. M. yra vaiko D. M. tėvas.
  7. Teismas nustatė, kad prie vaiko D. M. išlaikymo atsakovas E. M. neprisideda, tai nurodė ieškovė, ir šios aplinkybės nepaneigė atsakovas. Pateiktoje vaiko poreikių lentelėje nurodytų vaiko poreikių pinigine išraiška atsakovas neginčijo, prašomos priteisti išlaikymo sumos ir išlaikymo įsiskolinimo sumos atsakovas taip pat neginčijo, savo turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų byloje nepateikė. Atsakovo atstovas nurodė, kad E. M. pastoviai dirba užsienyje. Teismas sprendė, kad E. M., nepateikdamas teismui duomenų apie savo gaunamas pajamas, turi pakankamas pajamas, iš kurių gali vaiką išlaikyti pagal vaiko poreikius ir įstatymo bei kasacinio teismo suformuotą praktiką dėl išlaikymo priteisimo vaikams dydžio. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis nedarbingas, negali gauti pajamų ir prisidėti prie savo vaiko išlaikymo. Ištyręs vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodomos išlaidos vaiko poreikiams 400 Eur (abiems tėvams po 200 Eur), teismas vertino, kad visos nurodytos pozicijos neabejotinai būtinos vaiko gyvenimo poreikiams, prie kurių tenkinimo turi ½ dalimi prisidėti vaiko tėvas. Teismas, įvertinęs byloje ištirtas aplinkybes ir įrodymus, vaiko poreikius, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas darbingas, dirbantis, ieškovei tenka didesnė kasdienių vaiko auginimo rūpesčių našta, atsakovo pareigą išlaikyti savo nepilnametį sūnų, pareigą gauti darbines pajamas, reikalingas ne tik savo poreikiams, bet ir nepilnamečio vaiko išlaikymui, sprendė, kad iš atsakovo jo nepilnamečio sūnaus D. M. išlaikymui kas mėnesį priteistina po 200 Eur.
  8. Teismas tenkino reikalavimą dėl 5 250 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kadangi atsakovas sūnui išlaikymo nėra teikęs, išlaikymo įsiskolinimas neviršija minimalios mėnesinės algos išlaikymo laikotarpiu ½ dalies tenkančios vaiko tėvui vaiko išlaikymui.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu atsakovas E. M., atstovaujamas advokato Lino St. Bagdono, prašo priimti naujus įrodymus, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendimą dalyje dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1012.1. Teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes teisingam sprendimui priimti, pripažindamas tėvystę rėmėsi tik atsakovės paaiškinimais ir atsakovo atsisakymu atlikti DNR ekspertizę. Atsakovas negali būti vaiko tėvu, kadangi atsakovė buvo sudariusi kitą santuoką, dėl atsakovo kelionių į užsienį jis su atsakove 2013–2014 metais buvo susitikęs kelis kartus, lytinių santykių neturėjo. Sutikimas atlikti DNR ekspertizę reikštų pripažinimą, kad atsakovas galimai turėjo lytinių santykių su atsakove, o tai žemintų tiek atsakovo, tiek atsakovės garbę ir orumą. Todėl atsisakymas atlikti DNR neturėtų būti vienareikšmiškai vertinamas kaip tėvystės įrodymas. Atsakovas susitikimo su ieškove metu apskritai kėlė abejones, kad atsakovės prašoma 200 Eur suma kas mėnesį yra nereali ir jeigu atsakovas būtų vaiko tėvas, jis galėtų mokėti po 100-130 Eur. Atsakovas tai nurodė nežinodamas, kad tai gali būti įvertinta kaip aplinkybė tėvystės pripažinimui.

1112.2. Teismas turėjo taikyti ieškinio senatį, kadangi iš ieškinio ir priešieškinio turinio akivaizdu, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė, aplinkybę, jog ieškovas nėra tikrasis D. M. tėvas, sužinojo daugiau kaip prieš metus laiko iki kreipimosi į teismą dienos.

1212.3. Teismo nustatytas išlaikymo dydis yra neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai ir turėtų būti mažinamas. Teismas nebuvo aktyvus, nesurinko duomenų apie atsakovo turtinę padėtį. Pagal atsakovo teikiamą 2017 m. Metinę pajamų deklaraciją atsakovas per metus uždirba tik 2 928,96 Eur (244,08 Eur/mėn.), pajamos yra nepastovios, priklauso nuo užsakymų skaičiaus. Atsakovas teikia išlaikymą po 90 Eur per mėnesį savo nepilnamečiam sūnui E. M., todėl ši aplinkybė taip pat turėtų būti įvertinta. Be to, pagal LAT praktiką priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su MMA dydžiu, MMA dydis laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti.

1312.4. Teismas nepagrįstai priteisė atsakovės L. M. naudai iš atsakovo E. M. 5 250 Eur išlaikymo įsiskolinimą, kadangi tuo metu vaikui tinkamą išlaikymą teikė jo įstatyminis tėvas ir susigrąžinti išlaikymui skirtų pinigų jis nereikalauja. Vaiko teisė į išlaikymą atsiranda nuo jo gimimo momento, todėl jeigu byloje nėra duomenų apie tai, kad vaiko tėvu įrašytas asmuo materialiai nesirūpino vaiku, t. y. vaikui išlaikymą teikė abu įstatymų nustatyta tvarka vaiko tėvais įrašyti asmenys, tai vaiko teisė gauti išlaikymą iki pasikeičiant tėvystei nebuvo pažeista. Tokiu būdu nuginčijus tėvystę ir nustačius ją kitam asmeniui, šiam pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo to momento, kai galima konstatuoti, kad vaiko teisė į išlaikymą nėra užtikrinama tinkamai. Išlaikymo įsiskolinimas gali būti išieškomas taip pat tik tuo atveju, jei bus nustatyta, kad iki pasikeičiant tėvystei tėvu buvęs įrašytas asmuo, kuris nėra vaiko biologinis tėvas, materialiai nesirūpino vaiku. Ieškovas M. M. ieškinyje buvo prašęs priteisti jo naudai 5 250 Eur už D. M. išlaikymą, tačiau vėliau šį prašymą atsiėmė. Tai reiškia, kad, būdamas įstatyminiu vaiko tėvu, jis teikė jam reikiamą išlaikymą, t. y. D. M. teisė į išlaikymą buvo tinkamai užtikrinta.

1413. Atsakovė L. M., atstovaujama advokato Ginto Gustaičio, atsiliepimu į atsakovo E. M. apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo ieškovei visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1513.1. Teismas turėtų atsisakyti priimti kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus. Atsakovo pateikti duomenys egzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas šiuos duomenis turėjo ir galėjo pateikti, tačiau nepateikė. Atsakovo turtinė padėtis buvo įrodinėjimo dalykas pirmosios instancijos teisme, todėl poreikis pateikti šiuos įrodymus neatsirado vėliau.

1613.2. Ieškovas M. M. apie aplinkybes, sudarančias pagrindą abejoti, kad jis yra D. M. tėvas, sužinojo 2017 m. sausio 1 d. Atsakovas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad M. M. abejonės dėl D. M. tėvystės atsirado anksčiau nei 2017 m. sausio 1 d., todėl atsakovo teiginiai apie tariamai M. M. praleistą senaties terminą tėvystei nuginčyti yra nepagrįsti.

1713.3. Ieškovės prašymu, 2017 m. birželio 13 d. nutartimi buvo paskirta DNR ekspertizė nustatyti ar E. M. yra D. M. tėvas. Nutartyje nustatyta ekspertizės atlikimo data 2017 m. liepos 18 d. Atsakovas kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti ekspertizės atlikimo datą. Atsižvelgiant į atsakovo prašymą, ekspertizė buvo paskirta 2017 m. rugsėjo 19 d., tačiau atsakovas nurodytų terminu į ekspertizės įstaiga neatvyko. Atsakovas, prašydamas pakeisti 2017 m. liepos 18 d. ekspertizės atlikimo datą, nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog jis objektyviai negali atvykti nustatytu terminu į ekspertizės įstaiga. 2017 m. rugsėjo 19 d. neatvykęs į ekspertizės įstaigą, atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo neatvykimo priežastis. Po to atsakovas neprašė nustatyti kito ekspertizės atlikimo laiko. Atsakovas jau atsiliepime į atsakovės ieškinį nurodė, kad kategoriškai atsisako atlikti ekspertizę, ką patvirtino ir apeliaciniame skunde. Taigi atsakovo pozicija paskirtos ekspertizės atžvilgiu ir jo elgesys byloje vienareikšmiškai patvirtina, kad E. M. atsisakė atlikti ekspertizę, kas sudaro pagrindą pripažinti jį D. M. tėvu.

1813.4. Atsakovo pateikti įrodymai nepagrindžia jo gaunamų mažų pajamų ar turimo dar vieno išlaikytinio. Individualios veiklos pažyma tik pagrindžia, kad atsakovas turi/turėjo tokią pažymą, tačiau nepagrindžia, kad atsakovas vykdo veiklą šios pažymos pagrindu. Byloje nėra pateikta jokių sutarčių, kurių pagrindu atsakovas vykdo individualią veiklą ir gauna pajamas. Kaip paaiškino atsakovo atsakovas bylos nagrinėjimo metu, atsakovas dirba Jungtinėje Karalystėje, jo užimtumas didelis, į Lietuvą grįžta retai, todėl tikėtina, kad atsakovas dirba pagal darbo sutartį Lietuvos ar kitos Europos valstybės įmonėje. Atsakovo pateikta 2017 m. pajamų deklaracija yra tolygi jo paaiškinimui apie gaunamas pajamas, nes nėra jokių dokumentų, kurie pagrįstų deklaracijoje nurodytus duomenis, o pati deklaracija net nėra aišku ar buvo pateikta VMI. Be to, atsakovo nurodomos pajamos (2 928,96 Eur per metus) yra net mažesnės bei Lietuvoje mokamas minimalus mėnesinis darbo užmokestis. Atsakovas yra jaunas ir darbingo amžiaus, neturi sveikatos sutrikimų, todėl gali imtis realių veiksmų savo gaunamoms pajamoms padidinti. D. M. poreikiai yra pagrįsti įrodymais, kurių atsakovas neginčijo nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme, todėl nėra pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo D. M. priteistos išlaikymo sumos.

1913.5. Nors pirminiu ieškiniu M. M. buvo pareiškęs reikalavimą priteisti 5 250 Eur nuostolių atlyginimo iš L. M. dėl tariamai D. M. teikto išlaikymo, tačiau tokiam reikalavimui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Vėliau patikslintu ieškiniu M. M. šio reikalavimo atsisakė ir byloje patvirtino, kad išlaikymo D. M. neteikė. Šios aplinkybės atsakovas neginčijo. Atsižvelgiant į tai, kad M. M. patvirtino, kad neteikė išlaikymo D. M., byloje nėra jokių priešingų įrodymų, E. M. šios aplinkybės neginčijo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad M. M. neteikė D. M. išlaikymo ir priteisė 5 250 Eur išlaikymo įsiskolinimą iš E. M.. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

21Dėl naujų įrodymų priėmimo

  1. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
  2. Teisėjų kolegija sprendžia, jog naujai pateikti duomenys yra reikšmingi teisingam klausimų, kylančių apeliacinio proceso metu, išsprendimui, kurie yra dėl vaiko teisių, todėl proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus.

22Dėl tėvystės nuginčijimo

  1. Ieškovas M. M. prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą dėl tėvystės nuginčijimo pateikimo teismui; nuginčyti ieškovo M. M. tėvystę D. M. atžvilgiu. Teismas ieškinį šioje dalyje tenkino. Atsakovė L. M. su ieškiniu sutiko. Su ieškiniu nesutiko atsakovas E. M., kuris, tenkinus kitą ieškinio reikalavimą, pripažintas D. M. tėvu. Apeliacinį skundą pateikė E. M.. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas turėjo taikyti ieškinio senatį.
  2. Atsižvelgiant į būtinybę apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, įstatyme nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis – pagal CK 3.152 straipsnį kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo galima per vienerius metus. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai besikreipiantis į teismą asmuo sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, t. y. nuo sužinojimo apie įrašą dienos, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).
  3. Iš byloje esančių duomenų, t.y. šalių procesinių dokumentų, paaiškinimų nustatyta, kad M. M. ir L. M. susituokė ( - ) D. M. gimė ( - ). Procesiniuose dokumentuose M. M. nurodė, jog aplinkybė, jog ne jis yra vaikas, iš atsakovės L. M. sužinojo 2017 m. sausio 1 d. Tiek ieškovas, tiek atsakovė L. M. procesiniuose dokumentuose nurodė, jog nuo 2017 m. sausio 14 d. gyvena skyrium. 2017 m. gegužės 17 d. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, jog M. M. a.k( - ) nėra biologinis D. M., a.k. ( - ), tėvas, nes nesutapo genetiniai žymenys (elektroninės bylos apyrašas, t. 2, b.l. 55-56).
  4. Atsakovas E. M. apeliaciniame skunde nurodo, jog iš ieškovo ir atsakovės procesinių dokumentų matyti, kad ieškovas aplinkybę, jog vaikas yra ne jo, sužinojo anksčiau, be to, jis žinojo apie tai, kad vaiko tėvu įrašytas jis.
  5. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,, Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010;2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje D. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje E. C. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-23/2009; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; kt.).
  6. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių atsakovo E. M. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes patvirtinančių duomenų. Priešingai, tiek ieškovas, tiek atsakovė viso proceso metu nuosekliai teigė, jog tik 2017 m. sausio 1 d. jų tarpusavio konflikto metu atsakovė pasakė ieškovui apie tai, kad vaikas yra ne jo. Pažymėtina ir tai, kad ieškovo ir atsakovės L. M. procesinės pozicijos dėl dalies klausimų byloje buvo priešingos – ieškovas kreipėsi į teismą su reikalavimu priteisti žalą iš atsakovės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tai paneigia ieškovo ir atsakovės susitarimą, veikimą bendrai. Be to, teisėjų kolegija sprendžia, jog labiau tikėtina, kad būtent po ieškovo ir atsakovės nurodomo 2017 m. sausio 1 d. konflikto ieškovui sužinojus aplinkybę, kad jis yra ne vaiko tėvas, o kartu ir sužinojus apie atsakovės neištikimybę, tarp šalių nutrūko santykiai, jie netrukus pradėjo gyventi skyrium. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas turėjo pagrindo įtarti, kad nėra vaiko tėvas, ir pripažino tėvystę. Ieškovas M. M. į teismą su reikalavimu dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi 2017 m. sausio 25 d., t.y. nepraėjus vieneriems metams po aplinkybės, kad jis nėra vaiko tėvas, sužinojimo, todėl darytina išvada, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino.

23Dėl tėvystės nustatymo

  1. Atsakovė L. M. priešieškiniu prašė nustatyti, kad E. M. yra D. M., tėvas, o D. M., yra E. M. sūnus. Teismas tenkino atsakovės reikalavimą. Atsakovas E. M. dėl tėvystės nustatymo nesutinka. Atsakovas E. M. apeliacinį skundą grindžia tuo, jog teismas, priimdamas sprendimą nustatyti tėvystę, rėmėsi tik ekspertizės atsisakymu bei atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, o kitų įrodymų, patvirtinančių jo tėvystę atsakovė nepateikė.
  2. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2017-06-13 nutartimi paskyrė teismo medicininę – genominę ekspertizę, užduodamas ekspertams klausimą, ar E. M. yra D. M. biologinis tėvas (elektroninės bylos apyrašas, t. 2, b.l. 82-83). Patenkinus atsakovo E. M. atstovo prašymą, ekspertizės laikas perkeltas 2017 m. liepos 18 d. nutartimi (elektroninės bylos apyrašas, t. 2, b.l. 100-101). Atsakovas į teismo ekspertizės įstaigą teismo nustatytu laiku neatvyko. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas nesutinka atlikti ekspertizės. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad atsakovas ekspertizės atsisako, nes sutikdamas atlikti ekspertizę pripažintų, jog turėjo lytinių santykių su ištekėjusia moterimi, o tai žemintų ne tik paties atsakovo, bet ir atsakovės L. M. orumą.
  3. Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas.CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų. Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis.CK 3.148 straipsnio 2dalyje įtvirtinta galimybė atsakovui (spėjamam vaiko tėvui) atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir kitus jos duomenis, šį jo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų (šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien pirmiau nurodytų įrodomųjų faktų pagrindu) arba kai atsakovas, t. y. spėjamas vaiko tėvas, atsisako atlikti ekspertizę (šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, gali taikyti CK 3.148 straipsnio 2dalyje nurodytus teisinius padarinius). Pažymėtina, kad atsakovo atsisakymo atlikti ekspertizę įvertinimas kaip tėvystės įrodymo gali būti taikomas spėjamam vaiko tėvui nepriklausomai nuo to, buvo byloje nustatyti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyti įrodomieji faktai (bendras motinos ir spėjamojo tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas ir kita) ar ne. Teismui pagal bylos aplinkybes įvertinus atsakovo atsisakymą atlikti CK 3.148 straipsnio 1dalyje nurodomą ekspertizę kaip jo tėvystės įrodymą, jis pripažintinas pakankamu pagrindu tėvystei nustatyti ir nesant konstatuotų kitų įrodomųjų faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).
  4. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo argumentas, jog teismas negalėjo nustatyti tėvystės vien remdamasis atsakovo atsisakymu atlikti ekspertizę atmestinas. Nors atsakovas nurodo, kad gyvena užsienyje ir dėl to negalėjo atvykti atlikti ekspertizės, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovui teismo procese buvo sudarytos galimybės atvykti į teismo ekspertizės įstaigą patenkinus jo atstovo prašymą perkelti paskirtos ekspertizės laiką, atsakovas buvo tinkamai informuotas apie ekspertizės datą bei laiką ir jam buvo suteikta pakankamai laiko nuvykti į ekspertizės įstaigą, nenuvykimo priežasčių, kaip tokių, dėl kurių svarbos galima būtų spręsti, atsakovas apskritai nenurodė.
  5. Apeliacinės instancijos teismas įvertina atsakovo nurodytas priežastis dėl atsisakymo atlikti ekspertizę ir sprendžia, kad jos neįtikinamos, todėl atsakovo argumentai atmestini. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent ekspertizės atlikimas pašalintų visas abejones dėl tėvystės, o kartu užtikrintų, kad atsakovo E. M., atsakovės L. M. ir vaiko interesai nėra pažeidžiami. Atsakovui nepagrindus jokių pateisinamų atsisakymo atlikti genominę ekspertizę tėvystei nustatyti priežasčių, yra prielaida tokį atsakovo atsisakymą vertinti kaip sąmoningą vengimą pateikti įrodymus ir kaip pakankamą pagrindą pripažinti dėl pateikti įrodymą atsisakančios ginčo šalies egzistuojant pačius nepalankiausius faktus, kuriuos nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (contra spoliatorem prezumpcija).
  6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors byloje nenustatyta, jog buvo bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas vaiko pradėjimo metu, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės, tačiau atsakovai nebuvo svetimi žmonės, jie yra buvę sutuoktiniai. Be to, atsakovas neneigė, jog po išsiskyrimo susitikdavo su atsakove L. M., taigi, jų santykiai nebuvo priešiški. Tokios aplinkybės, vertinant kartu ir atsakovo ekspertizės atsisakymą, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovas yra vaiko D. M. tėvas, todėl tėvystės nustatyta pagrįstai.
Dėl išlaikymo priteisimo
  1. Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
  2. Atsakovė L. M. priešieškiniu prašė priteisti iš atsakovo E. M. 200 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Pirmosios instancijos teismas ieškinį šioje dalyje patenkino.
  3. Atsakovo E. M. apeliacinis skundas dalyje dėl išlaikymo priteisimo grindžiamas šiais argumentais: 1) teismas, priimdamas sprendimą, nenustatė atsakovo turtinės padėties ir jo galimybių teikti išlaikymą; 2) priteistas išlaikymas neatitinka vaiko poreikių, yra per didelis.
  4. Byloje nustatyta, kad šalių sūnus yra 4 metų amžiaus (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 10). L. M. dirba UAB „( - )“, darbo užmokestis minimalus (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 78-82). L. M. vardu registruotų transporto priemonių nėra, nekilnojamųjų daiktų nėra (elektroninės bylos apyrašas, t. 2, b.l. 129, t. 4, b.l. 92). L. M. turi 3000 Eur prievolę AB Nordea Bank (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 130-160). L. M. išlaidos būstui 2017 m. vasario – liepos mėn. sudarė vidutiniškai 85-77 Eur per mėnesį (elektroninės bylos apyrašas, t. 4, b.l. 96). D. M. lanko darželį, mėnesio mokestis 40,27 Eur (elektroninės bylos apyrašas, t. 114-117). E. M. nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2017 m. gegužės 30 d. nuosavybės teise priklausė 189/600 dalys gyvenamojo namo, esančio ( - ), Kaunas ir nuo 2017 m. sausio 23 d. iki 2017 m. gegužės 30 d. priklausė 13/334 žemės sklypo, esančio ( - ), Kaunas, turtas buvo parduotas (elektroninės bylos apyrašas, t. 2, b.l. 61-78). E. M. nuo 2016 m. gegužės 15 d. vykdo individualią veiklą, už 2017 m. deklaravo 2928,96 Eur pajamas (elektroninės bylos apyrašas, t. 5, b.l. 93, 94-97). E. M. turi sūnų E. M., gim. ( - ) (elektroninės bylos apyrašas, t. 5, b.l. 98).
  5. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
  6. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
  1. Spręsdamas dėl atsakovo argumento, jog teismas be pagrindo priteisė 200 Eur išlaikymą, nes toks išlaikymas viršija vaiko poreikius, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė L. M. pagrindė vaiko poreikius pateikdama jai tenkančias išlaidas vaiko poreikių užtikrinimui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad specialiųjų poreikių neturinčio vaiko išlaikymui 200 Eur suma, priteista iš vieno iš tėvų, nėra pernelyg didelė ir atitinka vaiko poreikius. Be to, įvertintina tai, kad atsakovė viena augina ir rūpinasi vaiku, tėvas prie jo priežiūros neprisideda. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vaiko motinos galimybės gauti didesnes pajamas nei atsakovas, visuomet bus mažesnės, nes jai teks skirti daugiau laiko rūpintis vaiku: rūpintis kasdiene buitimi, sekti vaiko ugdymą, vesti jį į papildomus užsiėmimus, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje. Be to, vaikų išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2004-230/2016). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta vaiko poreikių suma atitinka D. M. poreikius ir jų neviršija.
  1. Spręsdamas dėl atsakovo argumento, jog pirmosios instancijos teismas nevykdė pareigos būti aktyviam, nesiaiškino atsakovo turtinės padėties, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad be teismo pareigos būti aktyviam procese galioja ir rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovas viso proceso metu buvo atstovaujamas advokato, reiškė procesinius prašymus, aktyviai dalyvavo procese. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas, atstovaujamas advokato aiškiai suprato savo teisę ir pareigą teikti įrodymus, patvirtinančius jo turtinę padėtį, tačiau tuo nesinaudojo. Apeliacinės instancijos teismas, priėmęs kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus apie atsakovo pajamas, sprendžia, kad jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl atsakovo galimybių teikti 200 Eur išlaikymą vaikui.
  2. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas yra jaunas, darbingas, nėra jokių duomenų apie atsakovo sumažėjusį darbingumą. Be to, nėra jokių duomenų, kad atsakovas dėl kažkokių svarbių priežasčių negalėtų gauti didesnių pajamų. Teismas sprendžia, kad visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties vertintinos vaiko naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
  3. Vertindamas bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovas turi visas galimybes gauti pajamas, kurios leistų teikti išlaikymą, atitinkantį vaiko poreikius. Šioje byloje būtina atsižvelgti į ieškovo turtinę padėtį, bei tą aplinkybę, kad ieškovas turi dar vieną nepilnametį vaiką. Nors atsakovas nurodo, kad teikia jam išlaikymą, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.
  4. Apeliacinės instancijos teismas įvertina tai, kad atsakovo nurodytos pajamos 2017 m. buvo vidutiniškai 244,08 Eur per mėnesį. Atsakovas vykdo individualią veiklą, jo nurodymu dirba užsienyje, jo veikla susijusi su krovinių pervežimu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad netikinama, jog atsakovas, gaunamas tokio dydžio pajams gali pragyventi, todėl daro išvadą, kad jis slepia savo tikrąją turtinę padėtį. Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas 2017 m. pardavė nekilnojamąjį turtą, Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankama vaikams išlaikyti, ir tokio dydžio išlaikymo priteisimas atsakovo sūnui nepažeis kito atsakovo vaiko interesų.

24Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

  1. Tarp atsakovės L. M. ir atsakovo E. M. kilo ginčas dėl sūnaus išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už laikotarpį nuo vaiko gimimo iki priešieškinio padavimo. Pirmosios instancijos teismas priešieškinį šioje dalyje tenkino ir priteisė iš atsakovo 5250 Eur išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuodamas kas mėnesį po 160 Eur. Teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė duomenų, jog išlaikymą teikė, todėl yra pagrindas priešieškinį šioje dalyje tenkinti.
  2. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.
  3. Įvykus gimimo faktui, sukuriančiam tėvų ir vaikų biologinę kraujo giminystę, tėvai įgyja tik biologinę, t. y. prigimtinę, pareigą išlaikyti savo vaiką (Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.137, 3.192 straipsniai), kurios negalima priversti vykdyti teismine tvarka. Teisinė prievolė teikti išlaikymą ir materialiai rūpintis savo vaiku atsiranda tik tėvams, kurių tėvystė (motinystė) įforminta įstatyme nustatyta tvarka, t. y. tiems, kurie vaiko gimimo įraše nurodyti kaip vaiko tėvas (motina).Tokia, pagal įstatymą atsiradusi, išlaikymo prievolė gali būti įvykdoma priverstine tvarka. Be to, ši su nepilnamečių vaikų išlaikymu susijusi turtinė, kitaip dar vadinama alimentinė, prievolė, yra asmeninio (intuitu personae) pobūdžio. Tai reiškia, kad tiek motina, tiek tėvas, jeigu pagal įstatymą nustatyta vaiko kilmė iš jų, yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems (išskyrus įtėvius) asmenims, įkeičiamas, įskaitytas už skolas ir pan., taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009).
  4. Tais atvejais, kai yra nuginčijama tėvystė ir nustatoma kito asmens tėvystė, sprendžiant vaiko išlaikymo klausimą svarbu nustatyti, ar iki pasikeičiant tėvystei vaiko teisė į išlaikymą buvo užtikrinta tinkamai.CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Kaip pažymėta pirmiau, vaiko teisė į išlaikymą atsiranda nuo jo gimimo momento, todėl jeigu byloje nėra duomenų apie tai, kad vaiko tėvu įrašytas asmuo materialiai nesirūpino vaiku, t. y. vaikui išlaikymą teikė abu įstatymų nustatyta tvarka vaiko tėvais įrašyti asmenys, tai vaiko teisė gauti išlaikymą iki pasikeičiant tėvystei nebuvo pažeista. Tokiu būdu nuginčijus tėvystę ir nustačius ją kitam asmeniui, šiam pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo to momento, kai galima konstatuoti, kad vaiko teisė į išlaikymą nėra užtikrinama tinkamai. Vadinasi, išlaikymo įsiskolinimas gali būti išieškomas taip pat tik tuo atveju, jei bus nustatyta, kad iki pasikeičiant tėvystei tėvu buvęs įrašytas asmuo, kuris nėra vaiko biologinis tėvas, materialiai nesirūpino vaiku. Išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas ne ilgiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).Priešingu atveju priteisti vaikui įsiskolinimą už išlaikymą iš kito asmens, kuris nuginčijus išlaikymą teikusio asmens tėvystę nustatomas vaiko tėvu, nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013).
  5. Iš byloje esančių duomenų, t.y. ieškovo ir atsakovės L. M. procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių matyti, kad jie kartu gyveno ir bendrą ūkį vedė iki 2017 m. sausio 14 d. byloje nėra duomenų, kad M. M. gyvendamas kartu, manydamas, kad D. M. yra jo vaikas, šiam neteikė išlaikymo. Atsižvelgtina ir į tai, kad pats M. M. su ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti 5250 Eur nuostolius, argumentuodamas tuo, kad teikė išlaikymą ne savo vaikui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iki 2017 m. sausio 14 d. vaikui D. M. išlaikymas buvo teikiamas, todėl atsakovo E. M. pareiga mokėti išlaikymą atsirado nuo 2017 m. sausio 15 d., o išlaikymo įsiskolinimo terminas skaičiuotinas nuo 2017 m. sausio 15 d. iki 2017 m. kovo 1 d. Atsakovas E. M. neginčija išlaikymo įsiskolinimo apskaičiavimo dydžio, t.y., kad išlaikymo įsiskolinimas apskaičiuotas po 160 Eur per mėnesį, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo E. M. išlaikymo įsiskolinimas yra 240 Eur. Apeliacinis skundas šioje dalyje yra iš dalies pagrįstas, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keistinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme
  1. Kadangi teismo sprendimas pakeičiamas, todėl yra pagrindas perskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).
  2. Iš atsakovo priteistas 157,50 Eur žyminis mokestis už išlaikymo įsiskolinimo priteisimą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas sumažino priteistą išlaikymo įsiskolinimą, iš atsakovo priteistinas 7,20 Eur žyminis mokestis proporcingai patenkintai reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo daliai.
  3. Iš atsakovo priteista 310 Eur atsakovės L. M. išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad vienas reikalavimas tenkintinas iš dalies, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškinys patenkintas 72 proc. (trys reikalavimai, iš kurių du patenkinti 100 proc., vienas patenkintas 5 proc.), todėl iš atsakovo E. M. atsakovei L. M. priteistina 223,20 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
  1. Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (93 str. 5 d.). Apeliacinis skundas buvo paduotas ginčijant keturis reikalavimus (tėvystės, nuginčijimas, tėvystės nustatymas, išlaikymas, išlaikymo įsiskolinimas), vienas iš apeliacinio skundo reikalavimų patenkintas 95 proc. Darytina išvada, kad apeliacinis skundas patenkintas 23,75 proc. Atsakovas E. M. sumokėjo 247 Eur žyminį mokestį. Iš L. M. atsakovui E. M. priteistina 58,66 Eur žyminio mokesčio dalis. Atsakovė L. M. turėjo 300 Eur išlaidas teisinei advokato pagalbai apmokėti. Iš atsakovo E. M. jai priteistina 228,75 Eur bylinėjimosi išlaidų dalis. Priteistos priešpriešinės sumos įskaitytinos, siekiant išvengti vykdymo išlaidų galimo priverstinio vykdymo metu.

25Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

26Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 14 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo.

27Iš E. M., a.k. ( - ), priteisti L. M., a.k. ( - ) D. M. išlaikymo įsiskolinimą 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų).

28Iš atsakovo E. M., a. k. ( - ) priteisti L. M., a. k. ( - ) 223,20 Eur (du šimtus dvidešimt tris eurus 20 ct) išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti; 31 Eur žyminį mokestį ; valstybei – 110,20 Eur žyminį mokestį, 3,93 Eur pašto išlaidų susijusių su procesinių dokumentų byloje įteikimu.

29Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

30Iš E. M., a.k. ( - ), priteisti L. M., a.k. ( - ) 170,09 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų 9 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

31Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė atnaujinti ieškinio... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
    1. Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 14 d.... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai... 9.
      1. Apeliaciniu skundu atsakovas E. M., atstovaujamas... 10. 12.1. Teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes teisingam sprendimui priimti,... 11. 12.2. Teismas turėjo taikyti ieškinio senatį, kadangi iš ieškinio ir... 12. 12.3. Teismo nustatytas išlaikymo dydis yra neproporcingas atsakovo turtinei... 13. 12.4. Teismas nepagrįstai priteisė atsakovės L. M. naudai iš atsakovo E. M.... 14. 13. Atsakovė L. M., atstovaujama advokato Ginto Gustaičio, atsiliepimu į... 15. 13.1. Teismas turėtų atsisakyti priimti kartu su apeliaciniu skundu pateiktus... 16. 13.2. Ieškovas M. M. apie aplinkybes, sudarančias pagrindą abejoti, kad jis... 17. 13.3. Ieškovės prašymu, 2017 m. birželio 13 d. nutartimi buvo paskirta DNR... 18. 13.4. Atsakovo pateikti įrodymai nepagrindžia jo gaunamų mažų pajamų ar... 19. 13.5. Nors pirminiu ieškiniu M. M. buvo pareiškęs reikalavimą priteisti 5... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 21. Dėl naujų įrodymų priėmimo
        1. Vadovaujantis CPK... 22. Dėl tėvystės nuginčijimo
          1. Ieškovas M. M.... 23. Dėl tėvystės nustatymo
            1. Atsakovė L. M.... 24. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
              1. Tarp... 25. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 26. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 14 d. sprendimą pakeisti... 27. Iš E. M., a.k. ( - ), priteisti L. M., a.k. ( - ) D. M. išlaikymo... 28. Iš atsakovo E. M., a. k. ( - ) priteisti L. M., a. k. ( - ) 223,20 Eur (du... 29. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.... 30. Iš E. M., a.k. ( - ), priteisti L. M., a.k. ( - ) 170,09 Eur (vieną šimtą... 31. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....