Byla e2A-1118-555/2020
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Linos Žemaitienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. L. bei R. L. ir atsakovų R. P. bei A. P. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-43-743/2020 pagal ieškovų D. L., R. L. ieškinį atsakovui R. P. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei pagal atsakovų R. P., A. P. priešieškinį ieškovams D. L., R. L. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovai D. L. ir R. L., patikslinę ieškinio reikalavimus, prašė: 1) atidalinti jiems priklausančias 13649/29459 dalis 2,9459 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ) unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), pagal UAB „A.“ R. M. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo (atidalijimo) projektą ir pagal šį projektą nustatyti vieną servitutą, t. y. žemės sklype 92-1 nustatyti nemokamą kelio servitutą S2 (tarnaujantis daiktas), žemės sklypo 92 savininkų naudai (viešpataujantis daiktas), kito projekte nurodyto kelio servituto žemės sklypo dalyje 92-2 nenustatyti; arba 2) atidalinti jiems priklausančias 13649/29459 dalis 2,9459 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ) unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), pagal K. K. IĮ ,,G.“ parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo (atidalijimo) projektą ir pagal šį projektą nustatyti vieną kelio servitutą, t. y. formuojamam žemės sklypui 92 nustatyti nemokamą kelio servitutą S1-114 (viešpataujantis daiktas) žemės sklypuose 90 ir 1165-8 (tarnaujantis daiktas), kitų projekte nurodytų kelio servitutų žemės sklypo dalyje 92-2 nenustatyti; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 1, el. b. l. 1–7, 124–132; t. 1, b. l. 58–60).

82.

9Ieškovai nurodė, kad šalims nuosavybės teise priklauso 2,9459 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ) unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ). Šalys susitarė šį žemės sklypą atidalinti į tris dalis, ieškovų prašymu atidalijimo projektą 2018 m. spalio 8 d. parengė UAB ,,A.“ projektuotojas R. M.. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT prie ŽŪM) žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo 2018 m. lapkričio 14 d. aktu patvirtino projektą, nurodė, kad projektas gali būti tvirtinamas tik tada, kai bus gautas žemės sklypo bendraturčio raštiškas pritarimas arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas. Ieškovai teigė, kad jų parengtas žemės sklypo atidalijimo projektas atitinka tikrąją šalių valią, visų bendraturčių interesus, kadangi sukuria galimybes bendraturčiams turėti atskirus, laisvus ir lygiaverčius žemės sklypus, kuriuose jie galėtų vykdyti bet kokią norimą veiklą. Žemės sklypo atidalijimo projekte nurodytas žemės sklypo atidalijimo būdas atitinka ir tarp šalių nusistovėjusią faktinę naudojimosi žemės sklypu tvarką. Ieškovai taip pat teigė, kad jiems patekimui į žemės sklypą, projekte pažymėtą Nr. 92, būtinas kelio servitutas, kuris jų atidalijimo projekte suprojektuotas per atsakovui tenkančią žemės sklypo dalį Nr. 92-1. Šiuo būdu ieškovai ir anksčiau yra naudojęsi patekimui į jų naudojamą žemės sklypo dalį prie ežero, pažymėtą atidalijimo projekte Nr. 92. Ieškovai sutiko, kad kelio servitutas, patekimui į jiems tenkantį žemės sklypą Nr. 92, būtų nustatytas ir atsakovų siūlomu būdu, t. y. pagal K. K. IĮ ,,G.“ atliktą žemės sklypų atidalijimo projektą per atsakovams tenkančius žemės sklypus, projekte pažymėtus Nr. 90 ir Nr. 1165-8, tačiau nesutiko, kad per jų žemės sklypą, pažymėtą Nr. 92-2, būtų nustatytas kelio servitutas tam, kad atsakovai galėtų naudotis žemės sklypu, projekte pažymėtu Nr. 92-1. Ieškovai nurodė, kad jei būtų nustatomas tik vienas kelio servitutas, per atsakovams priklausantį žemės sklypą, jie sutiktų, jog jis jų naudai būtų atlygintinis. Ieškovai sutiko atsakovams mokėti 10,00 Eur kasmetinį mokestį už šį kelio servitutą, kadangi atsakovų žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), per kurį būtų įrengtas kelias, vertė, pagal viešojo registro duomenis, yra 782,00 Eur, o pagal 2019 m. gegužės 17 d. ( - ) rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 5TS-17, nustatytas naudojamų žemės sklypų mokesčio tarifas yra 1,5 procentai nuo žemės sklypo vertės. Ieškovai teigė, kad atsakovai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, vilkindami bylos nagrinėjimą, be to, dėl atidalinimo tvarkos buvo susitarta, tačiau jiems parengus atidalinimo projektą, su juo nesutiko, o taip pat nors mediacijos metu ieškovai ir sutiko su atsakovų siūlomu kelio servitutu kitoje vietoje, tačiau atsakovai nesutiko susitarti dėl bylos esmės ir sudaryti taikos sutartį, neatlyginus jiems bylinėjimosi išlaidų, ko pasėkoje mediacijos procesas buvo nutrauktas. Ieškovai prašė spręsti dėl baudos paskyrimo atsakovams už piktnaudžiavimą savo teisėmis, pusę jos priteisiant ieškovų naudai. Ieškovai prašė patenkinti jų ieškinį, o atsakovų priešieškinį atmesti. Atsakovų priešieškinį tenkinus, tarp šalių bylinėjimosi išlaidas paskirstyti remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi.

103.

11Atsakovai R. P. ir A. P. priešieškiniu prašė: 1) sujungti žemės sklypus, kurių kadastro Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), esančius ( - ) ir atidalinti jiems priklausančią žemės sklypo dalį (7,4461 ha) projekte nurodytą indeksu Nr. 92-1 nuo ieškovams priklausančios žemės sklypo dalies (1,3649 ha), projekte nurodytą indeksais Nr. 92-2 ir Nr. 92, pagal K. K. IĮ ,,G.“ 2019 m. rugsėjo 3 d. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą; 2) nustatyti nemokamus kelių servitutus pagal K. K. pateiktą IĮ ,,G.“ 2019 m. rugsėjo 3 d. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo ieškovams būtų sudaryta galimybė servitutiniu keliu S-S1 patekti į žemės sklypą, projekte pažymėtą indeksu Nr. 92, o jiems būtų sudaryta galimybė servitutiniu keliu S3-S4 patekti į žemės sklypą, projekte pažymėtą indeksu Nr. 92-1; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 2, el. b. l. 1–9). Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, o priešieškinį tenkini.

124.

13Atsakovai nurodė, kad, kadangi naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka tarp šalių jau nusistovėjusi, ginčo dėl to, kaip turi būti atidalintas šis turtas nėra. Ieškovai faktiškai naudojasi žemės sklypo dalimis, projektuose įvardintomis Nr. 92 ir Nr. 92-2, o atsakovai naudojasi žemės sklypo dalimi Nr. 92-1. Atsakovai su ieškovų parengtu žemės sklypo atidalijimo projektu nesutiko dėl to, kad ieškovai servitutinį kelią, įvažiuoti į jų naudojamą žemės sklypo dalį Nr. 92, suprojektavo per atsakovo žemės sklypą toje vietoje, kurioje jau nuo 2016 m. yra suprojektuota statyti pastatą. Šiuo metu yra išlieti šio ūkinio pastato pamatai. Atsakovai teigė, kad nėra galimybės nustatyti servitutinį kelią ieškovų nurodytoje vietoje pagal jų užsakytą ir UAB ,,( - )“ projektuotojo R. M. parengtą projektą, todėl šis reikalavimas turi būti atmestas. Net ir esant galimybei šioje vietoje, toliau nuo pamatų, įrengti kelią, jis labai apribotų atsakovų teisę naudotis nuosavybe: kelias eitų pro atsakovo kiemą, netoli jo gyvenamojo namo, per vietą, kur kieme įrengtas batutas, kur vaikaičiai žaidžia, o tai pažeistų jų interesus. Atsakovams be šio žemės sklypo nuosavybės teise priklauso ir žemės sklypai, kurių kadastro Nr. ( - ), Nr. ( - ) bei Nr. ( - ), kurie yra žemės ūkio paskirties ir yra vienas šalia kito prie ieškovų nurodomo žemės sklypo. Žemės sklypas, atsakovų žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinyje pažymėtas Nr. 1165-8 (kadastro Nr. ( - )) pietinėje pusėje ribojasi su bendrojo naudojimo keliu. Šiauriau šio žemės sklypo yra atsakovams priklausantis žemės sklypas, atsakovų sprendinių brėžinyje pažymėtas Nr. 90 (kadastro Nr. ( - )), o šiauriau šio žemės sklypo – ieškovams pagal atidalijimo projektus tenkantis žemės sklypas, pažymėtas Nr. 92. Atsižvelgus į tai, atsakovai, suprasdami, kad ieškovams būtina patekti į žemės sklypą Nr. 92, o jokio įvažiavimo nėra, nusprendė sujungti visus jiems priklausančius keturis sklypus į vieną ir atidalinti ieškovams tenkančias dalis Nr. 92 bei Nr. 92-2, o privažiavimą į jiems tenkantį žemės sklypą Nr. 92, įrengti per jiems priklausančių žemės sklypų, kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), vakarinį pakraštį nuo pietuose esančio bendrojo naudojimosi kelio. Atsakovų prašymu K. K. IĮ ,,G.“ parengė atitinkamą atidalijimo projektą, kuriam pritarė ir NŽT prie ŽŪM. Rengė visų žemės sklypų sujungimo ir atidalijimo projektą, nes toks sprendimas yra ekonomiškesnis. Atsakovai šį kelią jau įrengė savo lėšomis, ieškovai šiuo keliu gali naudotis, su kuriuo jie sutiko ir prašė, kad šis kelio servitutas būtų nustatytas nemokamas. Atsakovai taip pat teigė, kad šis jų pasiūlymas yra racionalus ir visiškai patenkina ieškovų interesą patekti į jiems tenkantį žemės sklypą Nr. 92. Atsakovai pažymėjo, kad jiems bendrai su ieškovais priklausančioje žemės sklypo dalyje, šalių projektuose žymimoje Nr. 92-1, yra jų gyvenamasis namas su ūkio pastatais, į kurį jie patenka maždaug nuo 1941 m. įrengtu keliu. Tačiau pagal šalių parengtus žemės sklypo atidalijimo projektus, šis kelias, prasidedantis nuo ( - ) rytuose, eina per ieškovams tenkančią žemės sklypo dalį Nr. 92-2 iki pat atsakovų gyvenamojo namo. Dėl to jų patekimui į šią žemės sklypo Nr. 92-1 dalį turėtų būti nustatytas taip pat nemokamas kelio servitutas. Atsakovai nesutiko su ieškovų nurodytomis aplinkybėmis, kad jie į šią žemės sklypo dalį galėtų patekti tuo pačiu keliu, kuriuo siūlo patekti ieškovams į jų žemės sklypo dalį Nr. 92, jį dar pratęsus iki pat gyvenamojo namo. Atsakovai teigė, kad jiems įrengus savo lėšomis privažiavimą prie ieškovų žemės sklypo, kuris yra 330,39 m ilgio ir, kuriuo jie leidžia ieškovams naudotis nemokamai, teisinga būtų, kad ieškovai leistų jiems naudotis servitutiniu keliu per jiems tenkančią žemės sklypo dalį Nr. 92-2, kur servitutinio kelio ilgis yra 67,52 m. Atsakovai siūlė ieškovams parduoti jiems šią žemės sklypo dalį, tačiau ieškovai prašė sumokėti neprotingai didelę kainą – už vieną arą 600,00 Eur, dėl ko atsakovai šios žemės sklypo dalies nepirko. Atsakovai nesutiko su ieškovų siūlymu, kad kelio servitutas būtų nustatomas tik jų žemės sklype, o tokiu atveju jie nesutiko, jog toks kelio servitutas būtų neatlygintinis. Tuo tarpu ieškovų siūloma piniginė kompensacija už kelio servitutą yra labai maža: kai atsakovai siūlė ieškovams parduoti žemės sklypą, jie skaičiavo jo kainą 600,00 Eur už vieną arą, tačiau kai keliamas kompensacijos už naudojimąsi jų turtu klausimas, jie kompensaciją skaičiuoja nuo viešajame registre nurodytos žemės sklypo vertės, dėl to 10,00 Eur metinė kompensacija už 330,39 m ilgio kelią yra per maža. Atsakovai nesutiko, kad jie piktnaudžiavo savo teisėmis.

14II.

15Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

165.

17Alytaus apylinkės teismas 2020 m. kovo 30 d. sprendimu ieškovų ieškinį ir atsakovų priešieškinį tenkino visiškai: sujungė žemės sklypus, kurių kadastro Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), esančius ( - ) ir atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovams priklausančią žemės sklypo dalį (7,4461 ha), projekte nurodytą indeksu Nr. 92-1, nuo ieškovams priklausančios žemės sklypo dalies (1,3649 ha), projekte nurodytų indeksais Nr. 92-2 ir Nr. 92, pagal K. K. IĮ ,,G.“ 2019 m. rugsėjo 3 d. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą; nustatė nemokamus kelio servitutus pagal K. K. pateiktą IĮ ,,G.“ 2019 m. rugsėjo 3 d. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo ieškovams būtų sudaryta galimybė servitutiniu keliu S–S1 patekti į žemės sklypą, projekte pažymėtą indeksu Nr. 92, atsakovams būtų sudaryta galimybė servitutiniu keliu S3–S4 patekti į žemės sklypą, projekte pažymėtą indeksu Nr. 92-1; priteisė iš ieškovų solidariai atsakovams 516,75 Eur bylinėjimosi išlaidų; ieškovų prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesu paskyrimo atsakovams atmetė.

186.

19Dėl turto atidalijimo. Teismas nurodė, kad ieškovai ir atsakovai yra pateikę savarankiškus žemės sklypo atidalijimo projektus, kurie sutampa dėl to, kaip turi būti atidalintas bendras jų turtas, tačiau iš esmės skiriasi dėl to, kaip kiekviena iš šalių nori išspręsti patekimo į atidalintą turto dalį klausimą.

207.

21Tiek ieškovų, tiek atsakovų pateiktiems žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektams yra gautas NŽT prie ŽŪM pritarimas, juose vienodai išspręstas ginčo žemės sklypo atidalijimas, pagal juos atidalijimas yra galimas, atidalijimas pagal pateiktus projektus atitiktų Žemės įstatymo reikalavimams, pagal abu pateiktus projektus ieškovams atitektų žemės sklypai, pažymėti projektuose Nr. 92 (besiribojantis su ( - ) ežeru) ir Nr. 92-2, o atsakovui – žemės sklypas Nr. 92-1 (besiribojantis su ( - ) ežeru), atidalijamas plotas atitinka kiekvieno bendraturčio dalis, todėl abu pateikti atidalijimo būdai atitinka teisėtumo reikalavimą, šalys su tokiu atidalijimo būdu sutinka, todėl teismas pripažino, kad toks būdas atitinka kiekvieno iš bendraturčių interesus bei užtikrina protingą, teisingą ir sąžiningą jų interesų pusiausvyrą.

228.

23Dėl servitutų nustatymo. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių ginčas kyla dėl patekimo į jiems tenkančius žemės sklypus, šalys siūlo skirtingus variantus, todėl teismas vertino kiekvienos iš šalių pasiūlytus patekimo į žemės sklypą sprendinius.

249.

25Teismas nurodė, kad ieškovų siekis naudotis keliu nuo ( - )patekimui į savo žemės sklypą Nr. 92, bet šiuo pačiu keliu neleisti naudotis atsakovui patekti į savo žemės sklypą Nr. 92-1, prieštarauja sąžiningumo principui, nes yra neteisingas. Tuo tarpu antrasis alternatyvus ieškovų reikalavimas – nustatyti kelio servitutą S ir S1 (tarnaujantį) atsakovų žemės sklypuose, kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), tam, kad jie patektų iki savo žemės sklypo Nr. 92, sutampa su atsakovų priešieškinio reikalavimu ir jų atidalijimo projekte pasiūlytu servitutų sprendiniu. Teismas laikė, kad pastarasis ieškovų ir atsakovų reikalavimas yra pagrįstas ir tenkinamas.

2610.

27Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, sprendė, kad nesant kito patekimo į atsakovams tenkantį žemės sklypą Nr. 92-1, kelio servitutas yra objektyviai būtinas atsakovui tinkamai naudotis turtu. Teismas sprendė, kad atsakovų žemės sklypų atidalijimo projekte pateikti patekimo į šalims tenkančią nuosavybės dalį sprendiniai labiausiai atitinka proporcingumo principą, geriausiai užtikrina bendraturčių teisingą ir sąžiningą interesų pusiausvyrą, todėl atidalijimą vykdė pagal atsakovų pateiktą žemės sklypų atidalijimo projektą.

2811.

29Dėl servitutų atlygintinumo. Tiek ieškovų, tiek atsakovų žemės sklype nustatomas kelio servitutas. Esant taip išspręstam servitutų klausimui, šalys išreiškė poziciją nustatyti neatlygintinius servitutus (t. 1, el. b. l. 1–7, 124–132; t. 1, b. l. 58–60; t. 2, el. b. l. 1–9). Atsižvelgęs į tai, kad civiliniame procese galioja dispozityvumo principas, į šalių išreikštus reikalavimus, teismas nustatė neatlygintinius kelio servitutus.

3012.

31Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Teismas, įvertinęs atsakovų procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu, sprendė, kad vien jo nepakanka piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis konstatuoti ir taikyti CPK 95 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas.

3213.

33Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 920,25 Eur (t. 2, el. b. l. 110–111): 75,00 Eur žyminis mokestis, kurio sumokėjimą patvirtina kvitas (t. 1, el. b. l. 17), 1 633,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina PVM sąskaitos faktūros, mokėjimo nurodymai ir sąskaitos išrašai (t. 2, el. b. l. 112–118), 211,75 Eur (50 procentų) išlaidos atidalijimo projektui parengti, kurias patvirtina mokėjimo nurodymas (t. 2, el. b. l. 117). Teismas sprendė, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir neviršija nustatytų maksimalių dydžių. Žyminis mokestis priskiriamas prie bylinėjimosi išlaidų. Kitas išlaidas, kurios buvo reikalingos ieškiniui pagrįsti – 211,75 Eur (žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimas), teismas pripažino būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis šioje byloje.

3414.

35Teismas nustatė, kad atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 2 662,00 Eur (t. 3, el. b. l. 9–10): 100,00 Eur žyminis mokestis, kurio sumokėjimą patvirtina kvitas (t. 2, el. b. l. 49), 1 700,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina pinigų priėmimo kvitai (t. 2, el. b. l. 47–48), 450,00 Eur (50 procentų) išlaidos atidalijimo projektui parengti, kurias patvirtina PVM sąskaita faktūra ir mokėjimo pavedimai (t. 2, el. b. l. 124–127), 242,00 Eur sumokėti matininkui už du (po 121,00 Eur) situacijos brėžinius (t. 2, el. b. l. 121–22; t. 3, el. b. l. 6–8), 170,00 Eur antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (t. 3, el. b. l. 3–5). Teismas sprendė, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir neviršija nustatytų maksimalių dydžių. Žyminis mokestis priskiriamas prie bylinėjimosi išlaidų. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu priskiriamos ir būtinos atsikirtimams į ieškinį pagrįsti ir dokumentais pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu. Kitas išlaidas, kurios buvo reikalingos priešieškiniui ir atsikirtimams į ieškinį pagrįsti – 692,00 Eur (žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimas – 450,00 Eur (50 proc.), du situacijos brėžiniai 242,00 Eur), teismas pripažino būtinomis ir pagrįstomis byloje esančiais dokumentais.

3615.

37Teismas pažymėjo, kad byloje kilęs ginčas – neturtinis, tačiau abi šalys iškėlė ginčą dėl trijų dalykų: dėl žemės sklypo atidalijimo, dėl kelio servituto ieškovo naudai ir dėl kelio servituto atsakovo naudai. Pagal ieškinio reikalavimus ieškovo ieškinys pareikštas dėl dviejų reikalavimų – dėl siūlomos atidalijimo tvarkos ir dėl kelio servituto ieškovo naudai (vienas iš alternatyvių reikalavimų) patenkintas visiškai. Atsižvelgus į tai, teismas sprendė, kad ieškovų ieškinys patenkintas visiškai. Atsakovų priešieškinis dėl trijų reikalavimų – dėl žemės sklypo atidalijimo būdo, dėl kelio servituto nustatymo ieškovo naudai ir dėl kelio servituto nustatymo atsakovo naudai patenkinti visiškai. Atsižvelgus į tai, teismas sprendė, kad ir atsakovų priešieškinis patenkinamas visiškai.

3816.

39Teismas taip pat pažymėjo, kad yra svarbu, jog atsakovas, siekdamas išspręsti ginčą dėl žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), priklausančio atsakovui ir ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise, rengdamas žemės sklypų atidalijimo projektą, į jį įtraukė ne tik žemės sklypą, dėl kurio kilo ginčas, bet ir kitus tris jam bei jo sutuoktinei priklausančius žemės sklypus ir rengė bendrą žemės sklypų sujungimo ir jų atidalijimo projektą. Atsakovas nurodė, kad toks būdas jam ekonomiškesnis, nei jis tai būtų atlikęs atskirai, jo išlaidos žemės sklypų formavimo projektui parengti yra žymiai didesnės (ieškovų viso projekto – 423,50 Eur, atsakovų viso projekto – 900,00 Eur). Atsižvelgus į tai, teismas sprendė, kad ieškovai neturi pareigos mokėti visas žemės sklypų sujungimo ir atidalijimo projekto išlaidas, susijusias su atsakovo trijų žemės sklypų prijungimu prie bendro ieškovų ir atsakovo žemės sklypo ir viso šio sujungto žemės sklypo atidalijimo projekto išlaidas. Kadangi žemės sklypų formavimo projektas atliktas dėl keturių žemės sklypų, trys iš jų priklauso atsakovui asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise su atsakove A. P., o tik vienas yra ieškovų ir atsakovo bendras žemės sklypas, todėl šioje byloje iš 900,00 Eur atsakovo sumokėtų už žemės sklypų atidalijimo projektą (žemės sklypų sujungimas ir atidalijimas), šios bylos išlaidomis teismas pripažino tik ketvirtadalį šio projekto rengimo išlaidų – 225,00 Eur (900,00 Eur/4). Atsižvelgus į tai, teismas nurodė, kad paskirstant bylinėjimosi išlaidas, atsakovo išlaidomis dėl žemės sklypų formavimo projekto rengimo pripažintina – 225,00 Eur ir atsakovų bylinėjimosi išlaidos sudarė – 2 437,00 Eur (1 700,00 Eur advokato pagalbai apmokėti, 100,00 Eur žyminis mokestis, 242,00 Eur už du situacijos brėžinius, 225,00 Eur už žemės sklypų atidalijimo projekto rengimą, 170,00 Eur faktinių aplinkybių konstatavimas).

4017.

41Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovai turi atlyginti ieškovams 1 920,25 Eur išlaidų, o ieškovai turi atlyginti atsakovams 2 437,00 Eur išlaidų, įskaičius tarpusavio mokėjimus, iš ieškovų priteistina atsakovams suma sudarė 516,75 Eur (2 437,00 Eur – 1 920,25 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

42III.

43Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4418.

45Apeliaciniu skundu ieškovai R. L. ir D. L. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria nustatytas nemokamas kelio servitutas pagal K. K. pateiktą IĮ ,,G.“ 2019 m. rugsėjo 3 d. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo atsakovams R. P. ir A. P. būtų sudaryta galimybė servitutiniu keliu S3–S4 patekti į žemės sklypą, projekte pažymėtą indeksu Nr. 92-1, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – nustatytam kelio servitutui S1-114 (viešpataujantis daiktas) 0,2645 ha pločio, žemės sklypuose Nr. 90 ir Nr. 1165-8 (tarnaujantis daiktas) pagal K. K. pateiktą IĮ ,,G.“ 2019 m. rugsėjo 3 d. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą nustatyti 10,00 Eur (įskaitant mokesčius) metinį atlyginimą už servituto naudojimą; panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria atsakovams iš ieškovų yra priteisiamos bylinėjimosi išlaidos ir jų atsakovams nepriteisti. Priteisti iš atsakovų ieškovams jų apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

461.1.

47Vertinant ieškovų pareikštus alternatyvius reikalavimus ir ginčijamo sprendimo rezoliucinę dalį, matyti, jog teismas yra netikslus nurodydamas, jog ieškovų ieškinys yra tenkinamas visiškai. Alternatyviu reikalavimu ieškovai konkrečiai nurodė, jog pagal K. K. IĮ „G.“ parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo (atidalijimo) projektą prašoma nustatyti vieną kelio servitutą, t. y. formuojamam žemės sklypui 92 nustatyti nemokamą kelio servitutą S1-114 (viešpataujantis daiktas) žemės sklypuose 90 ir 1165-8 (tarnaujantis daiktas), kitų projekte nurodytų kelio servitutų žemės sklypo dalyje 92-2 nenustatyti. Tačiau ginčijamu sprendimu teismas nustatė abu kelio servitutus pagal K. K. pateiktą IĮ ,,G.“ 2019 m. rugsėjo 3 d. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, t. y., tiek ieškovų prašomą kelio servitutą S–S1, ieškovams reikalingą patekti į jiems tenkantį žemės sklypą, projekte pažymėtą indeksu Nr. 92, tiek ir kitą kelio servitutą S3–S4, kurio ieškovai prašė nenustatyti (atsakovų priešieškinio prašymas).

481.2.

49Po ieškinio pateikimo iš esmės pasikeitė faktinės bylos aplinkybės, t. y. atsakovas išsipirko aplink ginčo žemės sklypą esančius sklypus, kurie ribojasi tiek su valstybiniu keliu, tiek su atsakovams tenkančia žemės sklypo 92-1 dalimi, atsakovai į savo namų valdą gali patekti per kitame žemės sklype jau paruoštu, t. y. išlygintu keliu, todėl visiškai išnyko pagrindas nustatyti kelio servitutą atsakovų naudai ieškovams tenkančiame žemės sklype Nr. 92-2.

501.3.

51Priešingai nei nurodyta ginčijamame sprendime, atsakovas šiuo atveju turi realią galimybę per savo žemės sklypą Nr. 90, patekti į jam tenkančią žemės sklypo Nr. 92-1 dalį. Nors teismas aklai rėmėsi atsakovo pozicija ir ją pakartodamas paaiškino, kodėl servitutas šiuo atveju yra būtinas, tačiau realiai jo būtinumo taip ir nepagrindė.

521.4.

53Teismas neteisingai įvertino atsakovų naudai nustatomo servituto būtinumą ir jo sprendinius. Atsakovai į savo žemės sklypo dalį Nr. 92-1 gali patekti per vietinį kelią, kuris jungiasi su žemės sklypu Nr. 90 ir šiame žemės sklype Nr. 90 jau suformuotu keliu. Net ir nepratęsus šio kelio iki pat atsakovų namų valdos, nuo kelio pabaigos lieka tik 100 m. Atsakovai gali laisvai patekti į jiems tenkančią tiek žemės sklypo dalį Nr. 92-1, tiek joje esančią namų valdą. Vertinant atsakovų siekį nustatyti servitutą žemės sklypo dalyje Nr. 92-2, svarbu įvertinti, ar ieškovų nuosavybės teisių suvaržymas šiuo atveju pateisina atsakovų siekį keliu privažiuoti ne tik iki jiems tenkančio žemės sklypo Nr. 92-1, bet iki pat jame esančios namų valdos.

541.5.

55Ieškovai ne tik siūlė atsakovams pirkti jų žemės sklypo dalį, su kuo nesutiko pats atsakovas, bet ir siūlė pasikeisti žemės sklypų dalimis, t. y. ieškovai atsakovams siūlė atiduoti žemės sklypo dalies Nr. 92-2 dalį, esančią nuo naudojamo keliuko link miško ir atitinkamai tokio paties pločio žemės sklypo dalį pridėti prie ieškovams tenkančios žemės sklypo dalies 92-1 atsakovams tenkančiame žemės sklype Nr. 90. Tačiau nei vienas, nei kitas pasiūlymas atsakovo netenkino. Jei ne nesąžiningas atsakovo piktnaudžiavimas – byla jau seniai būtų užbaigta taikos sutartimi, atsakovas nesutiko spręsti bylą taikiai, nesutiko su ieškovų teiktais pasiūlymais, o teisminio bylos nagrinėjimo metu vilkino bylą.

561.6.

57Net jei teismas nustatytų, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovų apeliacinio skundo dėl sprendimo dalies, kuria nustatytas kelio servitutas žemės sklypo dalyje Nr. 92-2, ieškovai teismo prašo įvertini atsakovų elgesį pirmosios instancijos teisme ir panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovams iš ieškovų yra priteisiamos bylinėjimosi išlaidos ir jų atsakovams nepriteisti.

581.7.

59Ginčijamame teismo sprendime nebuvo nurodyta, kad nustatyto kelio servitutas S1-114 (viešpataujantis daiktas) 0,2645 ha pločio, žemės sklypuose Nr. 90 ir Nr. 1165-8 (tarnaujantis daiktas) pagal K. K. pateiktą IĮ ,,G.“ 2019 m. rugsėjo 3 d. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą yra 4 m pločio. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė servitutą, nevertinęs pateikto servituto apimties (ploto ir ribų), kadangi nebuvo pateiktas jokia projektuojamo servituto schema ar planas. Nagrinėjamu atveju prašomo nustatyti kelio servituto vieta nėra esamame kelyje, todėl schema, kurioje būtų nustatytas kelio servituto plotis, yra būtina. Byloje tokio nebuvo, remiantis CK 4.119 straipsnio reikalavimais, kad kelio servituto plotis turėtų būti 4 m, todėl turi būti konstatuota, kad nustatytas kelio servitutas S1-114 (viešpataujantis daiktas) 0,2645 ha pločio, žemės sklypuose Nr. 90 ir Nr. 1165-8 (tarnaujantis daiktas) pagal K. K. pateiktą IĮ ,,G.“ 2019 m. rugsėjo 3 d. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, yra 4 m pločio.

6019.

61Apeliaciniu skundu atsakovai R. P. ir A. P. prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimą, konstatuoti ir nurodyti, kad ieškovų R. L. ir D. L. 2019 m. gruodžio 5 d. patikslintas ieškinys atmestas; pakeisti sprendimo dalį dėl 516,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš ieškovų solidariai atsakovams, priteisiant iš ieškovų solidariai atsakovams 2 437,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovų atsakovams apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

622.1.

63Pirmosios instancijos teismas visiškai pilnai patenkino atsakovo priešieškinį, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad jis patenkino ir ieškovų ieškinį ir dėl to nepriteisė jiems dalies jų turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

642.2.

65Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ieškovų patikslinto ieškinio antrąjį reikalavimą laikyti savarankiškų (alternatyviu) reikalavimu, nes su priešieškiniu atsakovų pateiktas K. K. IĮ „G.“ parengtas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo (atidalijimo) projektas yra parengtas ne ieškovų, bet būtent atsakovų iniciatyva ir lėšomis. Būtent atsakovai, nesutikdami su jų teises ir teisėtus interesus pažeidžiančiu ieškovų ieškiniu, pateikė šį projektą teismui su priešieškiniu. Šis projektas yra ne ieškovų ieškinio reikalavimai, bet mūsų priešieškinio faktinis pagrindas, įrodantis aplinkybes, patvirtinančias mūsų (atsakovų) subjektinę teisę ir mūsų pareikšto priešieškinio dalyko (mūsų reikalavimų) pagrįstumą ir teisėtumą.

662.3.

67Bylos nagrinėjimo metu, ieškovų atstovai, išreikšdami ieškovų nuomonę, ne kartą patvirtino, kad ieškovai sutinka su atsakovų priešieškinio reikalavimu (sklypo atidalijimu pagal mūsų pateiktą projektą), bet nesutinka atlyginti atsakovams jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Esant šioms aplinkybėms, ieškovų patikslinto ieškinio „alternatyvų“ reikalavimą teismas vienareikšmiškai turėjo vertinti ne kaip kažkokį jų savarankišką (alternatyvų) ieškinio reikalavimą, bet kaip faktinį ieškovų sutikimą su mūsų priešieškiniu, mūsų reikalavimų pripažinimą, tačiau to nepadarė ir suklydo, darydamas atitinkamus vertinimus sprendime dėl ieškinio tenkinimo.

682.4.

69Ieškovai neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo ir teisingumo, neįrodė, kad sklypas turi būti atidalijamas pagal jų pateiktą atidalijimo projektą, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo tenkinti jų ieškinio. Ir priešingai – pateiktais byloje įrodymais atsakovai visiškai įrodė jų priešieškinyje nurodytas aplinkybes, priešieškinio faktinį pagrindą bei jų reikalavimų teisingumą, teisėtumą ir pagrįstumą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas visiškai patenkinti atsakovų priešieškinį ir atidalijimą vykdyti pagal jų pateiktą projektą, yra pagrįstas ir teisingas.

702.5.

71Ieškovų patikslintas ieškinys (taip vadinamas „alternatyvus reikalavimas“) teismo nebuvo patenkintas ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimų dalyje dėl servitutų nenustatymo, tačiau, nepaisant to, pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai ir neteisingai nurodė, kad ieškovų ieškinys yra patenkintas visiškai. Padaręs neteisingą ir nepagrįstą išvadą dėl ieškinio patenkinimo, teismas sprendime atitinkamai neteisingai išsprendė ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

722.6.

73Pirmosios instancijos teismas ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas apskaičiavo neteisingai. Apskaičiuodamas ieškovų bylinėjimosi išlaidas, teismas į jas nepagrįstai įtraukė jų 2019 m. balandžio 10 d. dubliko parengimo išlaidas, nors dublikas buvo laikomas nepaduotu, nepašalinus jo trūkumų, dėl ko už jį turėtos bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti įtrauktos.

7420.

75Ieškovai R. L. ir D. L. pateikė teismui atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir priteisti jiems apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

763.1.

77Dėl Sprendimo dalies, kuria pirmosios instancijos teismas nusprendė nustatyti kelio servitutą S3–S4, kurio pagal K. K. pateiktą IĮ ,,G.“ 2019 m. rugsėjo 3 d. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, ieškovai taip pat yra pateikę apeliacinį skundą. Ir nors pirmosios instancijos teismas nurodo, jog tenkino abiejų šalių reikalavimus, būtent šioje dalyje dėl servituto S3–S4 buvo tenkintas išimtinai atsakovų reikalavimas, bet ne ieškovų. Konkrečiai šioje dalyje atsakovų argumentas, kad teismas netenkino ieškovų reikalavimo yra teisingas. Tačiau kitoje dalyje, atsakovai neteisingai sprendžia, jog buvo patenkintas tik jų priešieškinis.

783.2.

79Pirmosios instancijos teismas iš esmės patenkino vieną iš alternatyvių ieškovų reikalavimų, todėl ieškovai visiškai nesutinka su atsakovų argumentu, jog teismas nepagrįstai priteisė ieškovams bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų. Priešingai atsakovams visiškai nepagrįstai buvo priteistos jų turėtos pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos. Būtent dėl atsakovų elgesio ir siekio pasipelnyti iš bylinėjimosi išlaidų yra vilkinamas bylos nagrinėjimas. Jei nesąžiningas atsakovo piktnaudžiavimas, byla jau seniai būtų užbaigta taikos sutartimi. Tuo tarpu atsakovų veiksmai, bereikalingai didinant bylinėjimosi išlaidas tiek sau, tiek ieškovams, yra nesąžiningas veikimas ieškovų atžvilgiu.

8021.

81Atsakovai R. P. ir A. P. pateikė atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

824.1.

83Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai įvertino visus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Surinktų byloje įrodymų pagrindu teismas teisingai ir pagrįstai nustatė visas faktines aplinkybes ir, visiškai patenkindamas atsakovų priešieškinį, nusprendė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės jiems priklausančią ginčo žemės sklypo dalį (7,4461 ha) bei nustatė atitinkamus servitutus pagal atsakovų su priešieškiniu pateiktą K. K. IĮ „G.“ parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Taigi teismo sprendimu teisingai, teisėtai ir pagrįstai patenkinti visi atsakovų priešieškinio reikalavimai dėl sklypo atidalijimo, teismo sprendimas šioje dalyje yra pagrįstas bei teisingas, reikiamai motyvuotas ir tinkamai argumentuotas.

844.2.

85Nors ieškovai apeliaciniame skunde neigia kelio S3-S4, kuris yra vienintelis įvažiavimas į mūsų, atsakovų, sodybą, servituto nustatymo būtinybę, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai pagrįstai ir teisingai nustatė, jog nesant kito įvažiavimo į atsakovų sodybą, šio kelio servituto nustatymo būtinumas yra objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininkų (atsakovų) interesų įgyvendinimą ir šias savo išvadas sprendime reikiamai motyvavo bei tinkamai argumentavo.

864.3.

87Priešingai ieškovų teigimui, du kelio servitutai pagal atsakovų pateiktą projektą sprendimu yra nustatyti visiškai pagrįstai: 1) projekte pažymėtas S3-S4 – vienintelis kelias į atsakovų sodybą per projekte nurodytą ieškovų žemės sklypą Nr. 92-2, užtikrinantis jiems galimybę patekti į jų sodybą; 2) projekte pažymėtas S-S1 – kelias į ieškovams priklausantį žemės sklypą per atsakovams priklausantį žemės sklypą, projekte pažymėtą Nr. 92, užtikrinantis ieškovų teisę patekti į savo sklypo dalį. Dėl to pirmosios instancijos teismas, pagal servitutų turinį įvertinęs, kiek servitutais nustatytos teisės atitinkamai suvaržo ieškovų ir atsakovų nuosavybę, sprendimu padarė visiškai teisingą ir pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra laikomasi viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų balanso ir, kad tarnaujančiojo daikto savininkų nuosavybės teisės nebus nepažeistos.

884.4.

89Ieškovai nepagrįstai teigia, kad atsakovai šioje byloje parengdami savo žemės sklypo atidalijimo projektą ir pateikdami priešieškinį, buvo nesąžiningi ir piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Atsakovai teisėtai ir pagrįstai, nustatyta tvarka parengė savo ginčo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo rengimo ir įgyvendinimo projektą, ko pasėkoje pareiškė priešieškinį. Priešingai nei teigia ieškovai, ne atsakovo piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, o patys ieškovai, bylos nagrinėjimo metu nurodydami ir teigdami melagingus argumentus, tokiu būdu bandydami suklaidinti teismą.

904.5.

91Ieškovai nepagrįstai teigia, kad šiuo atveju prašomo nustatyti kelio servituto vieta nėra esamame kelyje, todėl byloje buvo būtina schema, kurioje būtų nustatytas kelio servituto plotis. Visi duomenys, reikalingi abiejų kelių servitutams nustatyti (kelių plotis ir išsidėstymas), yra tiksliai ir detaliai nurodyti pirmosios instancijos teismui atsakovų pateiktame K. K. IĮ „G.“ parengtame žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte (pagal kurį teismas ir nusprendė vykdyti atidalijimą bei nustatyti kelių servitutus), todėl šiuo atveju kokios nors papildomos servitutų schemos ar planai nebuvo reikalingi.

92Teisėjų kolegija

konstatuoja:

93IV.

94Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9522.

96Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniuose skunduose nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

9723.

98Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovams D. L., R. L. ir atsakovui R. P. priklauso 2,9459 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ). Ieškovams priklauso 13649/29459 dalys šio žemės sklypo, atsakovui – 15810/29459 dalys šio žemės sklypo. 2013 m. rugpjūčio 20 d. tarp žemės sklypo bendrasavininkių buvo sudarytas susitarimas, kuriuo ieškovai D. L. ir R. L. susitarė su atsakovu R. P., kad žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), naudos ir valdys tokiomis dalimis: D. L. ir R. L. – 13649/29459 žemės sklypo dalis, o atsakovas R. P. – 15810/29459 dalis.

9924.

100Byloje, bendraturčiams pareiškus reikalavimus dėl turto atidalijimo, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė sujungti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio kadastro Nr. ( - ) su atsakovams nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, kurių Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), esančiais ( - ) ir atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovams R. P. ir A. P. priklausančią žemės sklypo dalį (7,4461 ha) nuo ieškovams D. L. ir R. L. priklausančios žemės sklypo dalies (1,3649 ha) pagal K. K. IĮ ,,G.“ 2019 m. rugsėjo 3 d. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.

10125.

102Pirmosios instancijos teismas, parinkęs bendrosios dalinės nuosavybės būdą, nustatė nemokamus kelio servitutus pagal K. K. pateiktą IĮ ,,G.“ 2019 m. rugsėjo 3 d. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo servitutiniu keliu S–S1, esančiu atsakovams atidalintoje žemės sklypo dalyje ieškovams D. L. ir R. L. sudarė galimybę patekti į jiems priskirtą žemės sklypą, projekte pažymėtą indeksu Nr. 92, o servitutiniu keliu S3–S4, esančiu ieškovams atidalintoje žemės sklypo dalyje atsakovams R. P. ir A. P. sudarė galimybę patekti į jiems priskirtą žemės sklypą, projekte pažymėtą indeksu Nr. 92-1.

103Dėl servituto nustatymo ir kompensacijos už jo nustatymą

10426.

105Apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje nėra ginčijama sprendimo dalis, kuria išspręstas šalims priklausančių žemės sklypų sujungimo klausimas bei parinktas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl servituto nustatymo ieškovams priklausančiame žemės sklype bei dėl nuostolių, atsiradusių dėl servituto nustatymo, atlyginimo.

10627.

107Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu.

10828.

109Servituto teisė pasižymi tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi būti varžoma nepagrįstai, tam būtinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto suvaržymas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai yra objektyviai būtinas). Kasacinio teismo praktika dėl servitutų nustatymo išplėtota ir nuosekli (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2012 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014). Joje pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016, 13punktas).

11029.

111Ieškovų apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas prioritetą suteikė ne nuosavybės teisei, bet atsakovų ekonominiams interesams. Ieškovų vertinimu kelio servitutas nustatytas vadovaujantis ne viešpataujančiaisiais pripažintų daiktų požymiais, bet atsakovų teiginiais, kad normaliomis sąnaudomis nėra galimybės naudotis daiktu (statiniais) nesinaudojant ieškovų žemės sklype esančiu keliu. Ieškovų teigimu, atsakovai sukūrė tariamą servituto būtinumą, jo iš tikrųjų nėra, nes neišnaudota objektyvių ir įmanomų galimybių įgyvendinti nuosavybės teisę, nesuvaržant jų teisių ir interesų.

11230.

113Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais. Tirdama šį apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad atsakovai pareikštu reikalavimu siekia nustatyti servitutą susiformavusiam ir naudojamam keliui, kuriuo jie bei ieškovai naudojasi patekdami į savo namų valdas. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje šalių pateiktus įrodymus: faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, šalių paaiškinimus, situacijos brėžinį, techninio projekto sprendinius, ginčo vietos nuotraukas, žemės sklypų ir servituto schemas ir kt. (CPK 177 straipsnio 2 dalis), juos įvertinęs pagal įstatyme nustatytas įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), naujo kelio įrengimą pripažino neracionaliu, saistomu nepateisinamų išlaidų ir daugelio organizacinių sprendinių.

11431.

115Vertindamas ar atsakovų noras pasiekti savo namų valdą esančiu keliu yra pagrįstas, bylą nagrinėjęs teismas vertino, ar tokio noro įgyvendinimas pateisinamas ieškovų nuosavybės teisių apsaugos aspektu. Byloje nustatyta, kad keliu, esančiame ieškovų nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, siekdami patekti į joms priklausančias namų valdas naudojasi abi šalys. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo byloje pateiktus įrodymus ir pasisakė dėl atsakovų galimybės patekti į jų gyvenamąją vietą kitu būdu – per savo žemės sklypą Nr. 90, taip mažiau ribojant ieškovų nuosavybės teisę į žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismo konstatuota, kad galimybę atsakovams naudotis savo nuosavybe, nenustatant jų prašomo servituto ieškovų sklype, riboja žemės sklype esantys statiniai (atraminė sienutė, paklota kiemo danga, ūkinio pastato pamatai), įrengtas danielių aptvaras, sodas. Ieškovų apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovai galėtų per vietinį kelią, kuris jungiasi su žemės sklypu Nr. 90 ir šiame žemės sklype Nr. 90 jau suformuotu keliu įsirengiant naują kelią patekti į jiems priklausančią namų valdą, įvertinus byloje pateiktus duomenis apie tokios kelio atkarpos įrengimo išlaidas, pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažintas neracionaliu.

11632.

117Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje šalių pateiktus įrodymus, priėjo prie pagrįstos išvados, kad atsakovai išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes tam, kad nuosavybės teisę galėtų įgyvendinti, neapribojant ieškovų teisių. Apeliantams (ieškovams) neįvardijus kaip servituto nustatymu t. y. suteikiant teisę važiuoti įrengtu ir naudojamu keliu suvaržomos jų nuosavybės teisės, taip pat nustačius, jog kelias taip pat naudojamas ir apeliantų, pateikimui į jų namų valdą, nelaikytini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad teismas netinkamai sprendė dėl atsakovų galimybės nuosavybės teisę įgyvendinti neapribojant ieškovų nuosavybės teisių.

11833.

119Ieškovų apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad bylą nagrinėjęs teismas privalėjo savo sprendimuose pagrįsti, jog tinkamam viešpataujančiųjų daiktų naudojimui yra būtinas 4 metrų ploto ir ribų kelio servitutas.

12034.

121Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tarnaujančiojo daikto apribojimus nusako servituto turinys, kurį reglamentuoja CK 4.112 straipsnis. Servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai. Nustatant servitutą turi būti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus. Jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi. Teritorija turi būti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame būtų duomenys apie apribojimų išsidėstymą sklype, pavyzdžiui, ribojimų ribos, plotas ir kita. Jeigu servitutą daliai žemės sklypo nustato teismas, tai į bylą turi būti pateiktas planas (schema) su šiais duomenimis, o teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodyta, kad šis servitutas nustatytas pagal konkretų planą (schemą), įrašant, kas yra plano (schemos) rengėjas, parengimo ar patvirtinimo data, numeris ar kiti šio dokumento identifikavimo duomenys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-30-527/2009).

12235.

123CK 4.119 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad jeigu nustatant kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, nenustatomas kelio plotis ir jo neįmanoma nustatyti pagal anksčiau buvusį kelią, jei toks buvo, laikoma, kad galima naudotis keturių metrų pločio keliu. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ieškovų apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje reikalavimą nustatyti kelio servitutą atsakovų žemės sklypo daliai išsprendė nevertinęs byloje pateikto servituto apimties (ploto ir ribų). Nagrinėjamu atveju nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad prašomo nustatyti kelio servituto vieta nėra esamame kelyje. Iš byloje pateikto plano, kurio pagrindu nustatytas servitutas, spręstina, kad atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Nr. 90 yra įrengtas kelias ir servitutas nustatytas šio kelio ribose. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje pateikus ir schemą, kuria apibrėžtas servitutas, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas įvertinto ir aptarė sąlygas, lėmusias tokio dydžio ir išsidėstymo privažiavimo prie ieškovų nekilnojamojo turto servituto nustatymą.

12436.

125Nagrinėjamu atveju byloje pateikti duomenys, kad abiejų šalių (tiek ieškovų, tiek atsakovų) naudai nustatyti servitutiniai keliai iš esmės atima šalių teisę visavertiškai naudoti jiems nuosavybės teise priklausantį turtą (žemės sklypus). Civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami. Taigi, procesinė viešpataujančiojo daikto savininko pareiga kelti kompensacijos dydžio klausimą logiškai išplaukia iš reikalavimo siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros.

12637.

127Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys kurį laiką buvo susitariusios dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos ir naudojosi bendru keliu, siekdamos patekti prie joms nuosavybės teise priklausančių statinių. Bendraturčiams nusprendus nutraukti bendrąją dalinę nuosavybę, ieškovai pateikė savo projektą dėl atidalijimo, kuriame taip pat buvo pateiktas pasiūlymas atsakovams naudotis esamu keliu žemės sklype, kuris pagal ieškovų projektą turėjo atitekti ieškovams. Pateikę tokio pobūdžio pasiūlymus, ieškovai pareiškė reikalavimą atitinkamai nustatyti kelio servitutą, suteikiantį teisę privažiuoti prie jų nekilnojamojo turto, atsakovams priklausančiame žemės sklype, servituto apimtis apibrėždami pateiktoje schemoje. Šalims nesutarus dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo būdo, atsakovai įsigijo gretimus žemės sklypus, viename iš jų savo lėšomis įrengė kelią bei parengė sklypų sujungimo ir atidalijimo projektą, kuriame pateikė pasiūlymą ieškovams naudotis naujai įrengtu keliu atsakovams priklausančiame žemės sklype Nr. 90.

12838.

129Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors servituto nustatymas yra teisėtas veiksmas, jis gali sukelti tarnaujančiojo daikto savininkui turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ar nepatogumų, kurie turi būti kompensuojami. Ekonomine prasme tai – žala. Žalos piniginė išraiška – nuostoliai. Teisėtais veiksmais padaryti nuostoliai įstatymo nustatytais atvejais yra atlyginami (CK 6.246 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.129 straipsnį turi būti atlyginami konkretūs nuostoliai, kurie turi būti įrodyti, taip pat kiti netekimai, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016 17 punktą).

13039.

131Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016, 31 punktas).

13240.

133Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad abi šalys pareiškė reikalavimus naudotis viena kitos (svetima) nuosavybe. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus nustatė, kad atsakovams yra suteikta teisė naudotis keliu, kurį šalys naudojo bendrai patekdamos į namų valdas, o atsakovai, siekdami užtikrinti ieškovų teisę naudotis jiems priklausančiu turtu, įrengė naują kelią. Įvertinus servitutų nustatymu patiriamus suvaržymus tarnaujančiojo daikto savininkams, šalių siekį naudotis viena kitos (svetima) nuosavybe, šalių bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme išreikštą poziciją nustatyti neatlygintinius servitutus, teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš esmės analogiškus suvaržymus servitutų nustatymu patiria abi šalys sutinka, todėl ir pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kuriais nenustatyta abiejų viešpataujančių daiktų savininkų prievolės mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui.

134Dėl iš ieškovų atsakovų naudai priteistų jų pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų

13541.

136Ieškovai apeliaciniu skundu taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovų atsakovams yra priteistos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovai, netenkinus jų apeliacinio skundo dalyje dėl servituto nustatymo, prašo atsakovų pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisti, nurodydami argumentus, susijusius su atsakovų nesąžiningumu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir piktnaudžiavimu savo procesinėmis teisėmis.

13742.

138Pagrindinis principas, kuriuo paremtas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės pirmiausia yra orientuotos į šalies, laimėjusios bylą, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinimą (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Tas yra būdinga visų instancijų teisminiams procesams (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas. Tas aiškiai atsispindi ir pirmiau minėtose proceso įstatymo nuostatose, kurios reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles (žr. CPK 93 straipsnio 1–2 dalį). Bet kuriuo atveju proceso įstatymas suteikia teismui galimybę nukrypti nuo pirmiau nurodytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis), atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

13943.

140Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu ieškovai nekvestionuoja atsakovų naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir pagrįstumo, taip pat priešieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultato, t. y. aplinkybės, jog atsakovų priešieškinis yra patenkintas visiškai (100 procentų). Taigi, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, kaip pagrįstai tą nurodė ir pirmosios instancijos teismas, atsakovų naudai buvo pagrindas priteisti jų pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Tuo tarpu ieškovai, siekdami paneigti šią atsakovų teisę, teigia, kad bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu atsakovų elgesys buvo netinkamas (nesiekus taikiai išspręsti kilusio ginčo, nesutikus su ieškovų teiktais pasiūlymais, nepagrįstai teikus procesinius dokumentus teismui ir pan.), tokiu būdu vilkinant bylos nagrinėjimą ir didinat bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad, atsakovams ir ieškovams nepavykus susitarti taikiai (ikiteisminėje ginčo stadijoje ir / ar mediacijoje), taip pat atsakovams į bylą tiekiant procesinius dokumentus, kuriuose yra pateikti paaiškinimai, atsikirtimai, reikalavimai ir pan., t. y. naudojosi jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis (kaip analogiškai elgėsi ir patys ieškovai), tokie atsakovų veiksmai gali būti vertinami nesąžiningais ar piktnaudžiavimu savo procesinėmis teisėmis. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, ieškovų apeliacinio skundo ir atsakovų atsiliepimo į jį argumentus, neturi pagrindo sutikti, jog visiškai patenkinus atsakovų priešieškinio reikalavimus, atsakovai neįgijo teisės į jų pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jiems jų priteisti.

141Dėl atsakovų apeliacinio skundo

14244.

143Atsakovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuojant, jog ieškovų patikslintas ieškinys yra atmestas, tuo pačiu pakeičiant sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, iš ieškovų solidariai atsakovams priteisiant 2 437,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Taigi, šuo atveju atsakovai taip pat ginčija teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau tik tuo pagrindu, kad kaip nurodo atsakovai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovų patikslintas ieškinys buvo patenkintas, laikant, jog ieškovai buvo pareiškę alternatyvų reikalavimą. Atsakovai laikosi pozicijos, kad ieškovų patikslintas ieškinys turi būti visiškai atmestas ir jiems bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriklauso. Be to, atsakovai teigia ir tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas apskaičiavo neteisingai, kadangi į jas nepagrįstai įtraukė ieškovų 2019 m. balandžio 10 d. dubliko parengimo išlaidas, nors jis buvo laikomas nepaduotu, nepašalinus jo trūkumų.

14445.

145Pažymėtina, kad ieškovai, patikslinę ieškinio reikalavimus, prašė: 1) atidalinti jiems ginčo žemės sklypą pagal UAB ,,( - )“ R. M. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo (atidalijimo) projektą ir pagal šį projektą nustatyti vieną servitutą, t. y. žemės sklype 92-1 nustatyti nemokamą kelio servitutą S2 (tarnaujantis daiktas), žemės sklypo 92 savininkų naudai (viešpataujantis daiktas), kito projekte nurodyto kelio servituto žemės sklypo dalyje 92-2 nenustatyti; arba atidalinti jiems ginčo žemės sklypą pagal K. K. IĮ ,,G.“ parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo (atidalijimo) projektą ir pagal šį projektą nustatyti vieną kelio servitutą, t. y. formuojamam žemės sklypui 92 nustatyti nemokamą kelio servitutą S1-114 (viešpataujantis daiktas) žemės sklypuose 90 ir 1165-8 (tarnaujantis daiktas), kitų projekte nurodytų kelio servitutų žemės sklypo dalyje 92-2 nenustatyti.

14646.

147Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra išaiškinęs, jog ieškinyje gali būti nurodyti daugiau negu vienas susijusių reikalavimų (ieškinio dalykas), be to, ieškovas, atsižvelgdamas į materialinį teisinį reguliavimą, teismui pateiktame ieškinyje gali nurodyti ir alternatyvius ieškinio reikalavimus. Tokių ieškovo reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės. Sprendžiant, kuris iš ieškinyje alternatyviai pareikštų reikalavimų yra tenkintinas, būtina atsižvelgti į materialinį teisinį reguliavimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-690/2015).

14847.

149Ieškovų kaip alternatyvūs nurodyti reikalavimai iš esmės skiriasi tik jiems patekimui į jų formuojamą žemės sklypo dalį nustatomo servitutinio kelio padėtimi (vieta) ir atitinkamai pateiktais ieškovų ir atsakovų ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo (atidalijimo) projektais. Taigi, kaip matyti iš patikslinto ieškinio turinio, ieškovus iš esmės tenkino ginčo žemės sklypo atidalinimas tiek pagal jų, tiek pagal atsakovų į bylą pateiktą ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo (atidalijimo) projektą, o taip pat ieškovus tenkino ir jų naujai formuojamam žemės sklypui (IĮ „G.“ projekte pažymėtu indeksu Nr. 92) nustatomo servitutinio kelio padėtis, t. y. tiek projektuojamą UAB „A.“ projekte pažymėtame Nr. 92-1 žemės sklype, tiek projektuojamą IĮ „G.“ projekte pažymėtuose Nr. 90 ir 1165-8 žemės sklypuose, tačiau, kaip ir patys ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, jie nesutiko su servitutinio kelio nustatymu atsakovų naudai per jiems priklausantį žemės sklypą nei pagal jų, nei pagal atsakovų į bylą pateiktą ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo (atidalijimo) projektą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismui skundžiamu sprendimu nustačius atsakovų naudai, jų prašomą servitutinį kelią, kuris eina per ieškovų žemės sklypą (su kuriuo jie nesutiko), kaip teigia ir atsakovai, ieškovų patikslintas ieškinys nebuvo visiškai patenkintas. Jau minėta, kad ieškovai siekė ginčo žemės sklypų atidalijimo, juos tenkino tiek atidalinimas pagal jų, tiek pagal atsakovų į bylą pateiktą ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo (atidalijimo) projektą, juos taip pat tenkino ir jų naudai nustatomo servitutinio kelio padėtis tiek pagal jų, tiek pagal atsakovų siūlomą variantą. Priėmus skundžiamą teismo sprendimą, šie ieškovų reikalavimai buvo patenkinti, tačiau nebuvo tenkintas reikalavimas nenustatyti servitutinio kelio atsakovų naudai, einančio per ieškovų žemės sklypą, o tokį nustačius, nebuvo paskirta ir kompensacija. Atitinkamai darytina išvada, kad reikalavimas dėl ginčo žemės sklypo atidalinimo vienu iš ieškovams tinkamų būdu buvo tenkintas visiškai (50 procentų), o reikalavimas dėl servitutinio kelio nustatymo vienu iš ieškovams tinkamų būdų buvo tenkintas tik iš dalies (25 procentais), netenkintus reikalavimo dalies nenustatyti per jų žemės sklypą einančio servitutinio kelio atsakovams. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad ieškovų patikslintas ieškinys buvo tenkintas iš dalies (75 procentais), todėl atitinkamai proporcingai tenkintų reikalavimų daliai turėjo būti paskirstytos ir ieškovų pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

15048.

151Atsakovai apeliaciniu skundu nekvestionuoja ieškovų naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir pagrįstumo, tačiau teigia, kad į priteisiamų bylinėjimosi išlaidų sumą nepagrįstai buvo įtrauktos ieškovų 2019 m. balandžio 10 d. dubliko parengimo išlaidas, nors jis buvo laikomas nepaduotu, nepašalinus jo trūkumų. Tačiau su šiais atsakovų argumentais nėra pagrindo sutikti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovai 2019 m. balandžio 10 d. teikė teismui dubliką, kuriam 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi dėl ieškinio dalyko pakeitimo buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, tačiau pats dublikas, kuriame buvo išdėstyti atsikirtimai į atsakovų atsiliepime nurodytus argumentus, buvo priimtas ir nustatytas terminas pateikti tripliką. Nors ieškovai ir nepašalino dalies nustatyto dubliko trūkumų, susijusių išimtinai su patikslintais reikalavimais, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos iš karto po to buvo sprendžiamas klausimas dėl ginčo perdavimo spręsti teisminės mediacijos būdu, o vėliau, šalims nesusitarus taikiai, buvo pateiktas ir patikslintas ieškinys. Įvertinusi bylos duomenis ir nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, kad ieškovų turėtos teisinės pagalbos išlaidos už dubliko parengimą negalėjo būti įtraukiamas į priteisiamų bylinėjimosi išlaidų sumą.

15249.

153Atsižvelgus į tai, kad ieškovų patikslintas ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies (75 procentais), yra pagrindas perskaičiuoti ieškovams tenkančią bylinėjimosi išlaidų dalį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovų turėtos išlaidos sudaro 1 920,25 Eur, o atsakovų – 2 437,00 Eur. Pažymėtina ir tai, kad byloje buvo pateikti du procesiniai dokumentai, kuriais buvo reiškiami reikalavimai, t. y. tiek ieškovų patikslintas ieškinys, tiek ir atsakovų priešieškinis. Tačiau pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas tarp šalių jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė į tai, kad tenkinus priešieškinį, atsakovai yra laimėjusioji šalis, tačiau tuo pačiu, šiuo atveju tenkinus iš dalies patikslintą ieškinį, atsakovai tik iš dalies (25 procentais) apsigynė nuo patikslinto ieškinio reikalavimų, atitinkamai ieškovai ginčą laimėjo iš dalies (75 procentais), o nuo priešieškinio reikalavimų neapsigynė. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovai ginčą laimėjo 37,50 procentais (75+0/2), o atsakovai – 62,50 procentais (100+25/2). Atitinkamai tokia proporcija ir turi būti priteisiamos jiems priklausančios bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis), todėl ieškovų naudai priteisiama suma sudarytų 720,09 Eur (1 920,25x37,50/100), o atsakovų – 1 523,13 Eur (2 437,00x62,50/100). Kadangi šie ieškovų ir atsakovų reikalavimai yra vienarūšiai priešpriešiniai, todėl ieškovų dalį įskaičius į atsakovų, atsakovams priteisiama suma sudarytų 803,04 Eur (1 523,13-720,09).

154Dėl bylos procesinės baigties

15550.

156Ieškovų apeliacinio skundo netenkinus, o atsakovų apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, keičiamas Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimas dalyje dėl iš ieškovų atsakovų naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų, nurodant, jog ieškovų patikslintas ieškinys yra patenkintas iš dalies ir iš ieškovų atsakovų naudai priteistos 516,75 Eur bylinėjimosi išlaidos didinamos iki 803,04 Eur sumos, nurodant, kad iš kiekvieno ieškovo atsakovų naudai yra priteisiama bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis, t. y. po 401,52 Eur (803,04/2) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu).

157Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

15851.

159Ieškovų apeliacinio skundo netenkinus, o atsakovų apeliacinį skundą tenkinus iš dalies (32,95 procentais (803,04x100/2 437,00)), proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai yra pagrindas tarp šalių paskirstyti jų turėtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas. Kadangi tiek ieškovai, tiek ir atsakovai pateikė apeliacinius skundus, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teisme ieškovai ginčą laimėjo 33,53 procentais (0+67,05/2), o atsakovai – 66,47 procentais (100+32,95/2). Atitinkamai yra paskirstomos ir jų turėtos bylinėjimosi išlaidos.

16052.

161Ieškovai apeliacinės instancijos teisme turėjo 801,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (75,00 Eur žyminis mokestis, 121,00 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas ir 605,00 Eur apeliacinio skundo parengimas), šios išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl jų naudai iš atsakovų priteisiama suma sudarytų 268,58 Eur (801,00x33,53/100).

16253.

163Atsakovai apeliacinės instancijos teisme turėjo 675,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (75,00 Eur žyminis mokestis, 200,00 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas ir 400,00 Eur apeliacinio skundo parengimas), šios išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl jų naudai iš ieškovų priteisiama suma sudarytų 448,67 Eur (675,00x66,47/100).

16454.

165Kadangi šie ieškovų ir atsakovų reikalavimai yra vienarūšiai priešpriešiniai, todėl ieškovų dalį įskaičius į atsakovų, atsakovams priteisiama suma sudarytų 180,09 Eur (448,67-268,58), t. y. iš kiekvieno ieškovo atsakovų naudai priteisiama suma yra lygiomis dalimis po 90,05 Eur (180,09/2).

16655.

167Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

168Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

169Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

170„Ieškovų D. L., a. k. ( - ) ir R. L., a. k. ( - ) patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies.

171Atsakovų R. P., a. k. ( - ) bei A. P., a. k. ( - ) priešieškinį patenkinti visiškai.

172Sujungti žemės sklypus, kurių kadastro Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), esančius ( - ) ir atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės R. P., a. k. ( - ) ir A. P., a. k. ( - ) priklausančią žemės sklypo dalį (7,4461 ha), projekte nurodytą indeksu Nr. 92-1, nuo D. L., a. k. ( - ) ir R. L., a. k. ( - ) priklausančios žemės sklypo dalies (1,3649 ha), projekte nurodytų indeksais Nr. 92-2 ir Nr. 92, pagal K. K. IĮ ,,G.“ 2019 m. rugsėjo 3 d. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.

173Nustatyti nemokamus kelio servitutus pagal K. K. pateiktą IĮ ,,G.“ 2019 m. rugsėjo 3 d. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo D. L., a. k. ( - ) ir R. L., a. k. ( - ) būtų sudaryta galimybė servitutiniu keliu S–S1 patekti į žemės sklypą, projekte pažymėtą indeksu Nr. 92, R. P., a. k. ( - ) ir A. P., a. k. ( - ) būtų sudaryta galimybė servitutiniu keliu S3–S4 patekti į žemės sklypą, projekte pažymėtą indeksu Nr. 92-1.

174Iš ieškovų D. L., a. k. ( - ) ir R. L., a. k. ( - ) atsakovų R. P., a. k. ( - ) ir A. P., a. k. ( - ) naudai priteisti lygiomis dalimis po 401,52 Eur (keturis šimtus vieną eurą 52 ct) bylinėjimosi išlaidų.

175D. L., a. k. ( - ) ir R. L., a. k. ( - ) prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesu paskyrimo R. P., a. k. ( - ) ir A. P., a. k. ( - ) atmesti.“

176Iš ieškovų D. L., a. k. ( - ) ir R. L., a. k. ( - ) atsakovų R. P., a. k. ( - ) ir A. P., a. k. ( - ) naudai priteisti lygiomis dalimis po 90,05 Eur (devyniasdešimt eurų 05 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

177Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovai D. L. ir R. L., patikslinę ieškinio reikalavimus, prašė: 1)... 8. 2.... 9. Ieškovai nurodė, kad šalims nuosavybės teise priklauso 2,9459 ha ploto... 10. 3.... 11. Atsakovai R. P. ir A. P. priešieškiniu prašė: 1) sujungti žemės sklypus,... 12. 4.... 13. Atsakovai nurodė, kad, kadangi naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka tarp... 14. II.... 15. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 5.... 17. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. kovo 30 d. sprendimu ieškovų ieškinį ir... 18. 6.... 19. Dėl turto atidalijimo. Teismas nurodė, kad ieškovai ir atsakovai yra... 20. 7.... 21. Tiek ieškovų, tiek atsakovų pateiktiems žemės sklypo formavimo ir... 22. 8.... 23. Dėl servitutų nustatymo. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių ginčas kyla... 24. 9.... 25. Teismas nurodė, kad ieškovų siekis naudotis keliu nuo ( - )patekimui į savo... 26. 10.... 27. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius... 28. 11.... 29. Dėl servitutų atlygintinumo. Tiek ieškovų, tiek atsakovų žemės sklype... 30. 12.... 31. Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Teismas, įvertinęs atsakovų... 32. 13.... 33. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovų turėtas... 34. 14.... 35. Teismas nustatė, kad atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 2... 36. 15.... 37. Teismas pažymėjo, kad byloje kilęs ginčas – neturtinis, tačiau abi... 38. 16.... 39. Teismas taip pat pažymėjo, kad yra svarbu, jog atsakovas, siekdamas... 40. 17.... 41. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovai turi atlyginti ieškovams 1 920,25... 42. III.... 43. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 44. 18.... 45. Apeliaciniu skundu ieškovai R. L. ir D. L. prašo panaikinti Alytaus... 46. 1.1.... 47. Vertinant ieškovų pareikštus alternatyvius reikalavimus ir ginčijamo... 48. 1.2.... 49. Po ieškinio pateikimo iš esmės pasikeitė faktinės bylos aplinkybės, t. y.... 50. 1.3.... 51. Priešingai nei nurodyta ginčijamame sprendime, atsakovas šiuo atveju turi... 52. 1.4.... 53. Teismas neteisingai įvertino atsakovų naudai nustatomo servituto būtinumą... 54. 1.5.... 55. Ieškovai ne tik siūlė atsakovams pirkti jų žemės sklypo dalį, su kuo... 56. 1.6.... 57. Net jei teismas nustatytų, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovų apeliacinio... 58. 1.7.... 59. Ginčijamame teismo sprendime nebuvo nurodyta, kad nustatyto kelio servitutas... 60. 19.... 61. Apeliaciniu skundu atsakovai R. P. ir A. P. prašo pakeisti Alytaus apylinkės... 62. 2.1.... 63. Pirmosios instancijos teismas visiškai pilnai patenkino atsakovo... 64. 2.2.... 65. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ieškovų patikslinto... 66. 2.3.... 67. Bylos nagrinėjimo metu, ieškovų atstovai, išreikšdami ieškovų nuomonę,... 68. 2.4.... 69. Ieškovai neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo ir teisingumo, neįrodė, kad... 70. 2.5.... 71. Ieškovų patikslintas ieškinys (taip vadinamas „alternatyvus... 72. 2.6.... 73. Pirmosios instancijos teismas ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas... 74. 20.... 75. Ieškovai R. L. ir D. L. pateikė teismui atsiliepimą į atsakovų apeliacinį... 76. 3.1.... 77. Dėl Sprendimo dalies, kuria pirmosios instancijos teismas nusprendė nustatyti... 78. 3.2.... 79. Pirmosios instancijos teismas iš esmės patenkino vieną iš alternatyvių... 80. 21.... 81. Atsakovai R. P. ir A. P. pateikė atsiliepimą į ieškovų apeliacinį... 82. 4.1.... 83. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai įvertino visus byloje... 84. 4.2.... 85. Nors ieškovai apeliaciniame skunde neigia kelio S3-S4, kuris yra vienintelis... 86. 4.3.... 87. Priešingai ieškovų teigimui, du kelio servitutai pagal atsakovų pateiktą... 88. 4.4.... 89. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad atsakovai šioje byloje parengdami savo... 90. 4.5.... 91. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad šiuo atveju prašomo nustatyti kelio... 92. Teisėjų kolegija... 93. IV.... 94. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 95. 22.... 96. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 97. 23.... 98. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovams D. L., R. L. ir atsakovui R. P.... 99. 24.... 100. Byloje, bendraturčiams pareiškus reikalavimus dėl turto atidalijimo,... 101. 25.... 102. Pirmosios instancijos teismas, parinkęs bendrosios dalinės nuosavybės... 103. Dėl servituto nustatymo ir kompensacijos už jo nustatymą... 104. 26.... 105. Apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje nėra ginčijama sprendimo dalis,... 106. 27.... 107. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1... 108. 28.... 109. Servituto teisė pasižymi tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės... 110. 29.... 111. Ieškovų apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas... 112. 30.... 113. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai laikytini... 114. 31.... 115. Vertindamas ar atsakovų noras pasiekti savo namų valdą esančiu keliu yra... 116. 32.... 117. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs... 118. 33.... 119. Ieškovų apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad bylą nagrinėjęs... 120. 34.... 121. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tarnaujančiojo daikto apribojimus... 122. 35.... 123. CK 4.119 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad jeigu nustatant kelio servitutą,... 124. 36.... 125. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti duomenys, kad abiejų šalių (tiek... 126. 37.... 127. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys kurį laiką buvo susitariusios dėl... 128. 38.... 129. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors servituto nustatymas yra... 130. 39.... 131. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismas, spręsdamas... 132. 40.... 133. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad abi šalys... 134. Dėl iš ieškovų atsakovų naudai priteistų jų pirmosios instancijos teisme... 135. 41.... 136. Ieškovai apeliaciniu skundu taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo... 137. 42.... 138. Pagrindinis principas, kuriuo paremtas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas,... 139. 43.... 140. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu ieškovai nekvestionuoja atsakovų... 141. Dėl atsakovų apeliacinio skundo... 142. 44.... 143. Atsakovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl... 144. 45.... 145. Pažymėtina, kad ieškovai, patikslinę ieškinio reikalavimus, prašė: 1)... 146. 46.... 147. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinis teismas, formuodamas... 148. 47.... 149. Ieškovų kaip alternatyvūs nurodyti reikalavimai iš esmės skiriasi tik... 150. 48.... 151. Atsakovai apeliaciniu skundu nekvestionuoja ieškovų naudai priteistų... 152. 49.... 153. Atsižvelgus į tai, kad ieškovų patikslintas ieškinys buvo patenkintas tik... 154. Dėl bylos procesinės baigties... 155. 50.... 156. Ieškovų apeliacinio skundo netenkinus, o atsakovų apeliacinį skundą... 157. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 158. 51.... 159. Ieškovų apeliacinio skundo netenkinus, o atsakovų apeliacinį skundą... 160. 52.... 161. Ieškovai apeliacinės instancijos teisme turėjo 801,00 Eur bylinėjimosi... 162. 53.... 163. Atsakovai apeliacinės instancijos teisme turėjo 675,00 Eur bylinėjimosi... 164. 54.... 165. Kadangi šie ieškovų ir atsakovų reikalavimai yra vienarūšiai... 166. 55.... 167. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei... 168. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 169. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimą pakeisti ir... 170. „Ieškovų D. L., a. k. ( - ) ir R. L., a. k. ( - ) patikslintą ieškinį... 171. Atsakovų R. P., a. k. ( - ) bei A. P., a. k. ( - ) priešieškinį patenkinti... 172. Sujungti žemės sklypus, kurių kadastro Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr.... 173. Nustatyti nemokamus kelio servitutus pagal K. K. pateiktą IĮ ,,G.“ 2019 m.... 174. Iš ieškovų D. L., a. k. ( - ) ir R. L., a. k. ( - ) atsakovų R. P., a. k. (... 175. D. L., a. k. ( - ) ir R. L., a. k. ( - ) prašymą dėl baudos už... 176. Iš ieškovų D. L., a. k. ( - ) ir R. L., a. k. ( - ) atsakovų R. P., a. k. (... 177. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....