Byla 2-791-372/2015
Dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,

2sekretoriaujant Dianai Tarozienei,

3dalyvaujant ieškovės atstovui adv. E. O.,

4žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Metalo prekyba“ ieškinį atsakovei UAB „Baltic Steel“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo ir

Nustatė

5Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 47503,09 Eur skolos už produkciją, 10919,19 Eur delspinigių, 7,23 proc. metinių palūkanų skaičiuojant jas nuo 22836,13 Eur sumos ir 7,12 proc. palūkanų, skaičiuojant jas nuo 24666,96 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,729 Eur žyminio mokesčio. Ieškinyje nurodyta, kad šalys 2013 m. rugsėjo 16 d. sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį Nr.KLP 2014/1, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti produkciją sutartyje nustatytomis sąlygomis, o atsakovė įsipareigoja priimti parduodamą produkciją bei laiku sumokėti pinigų sumą. Už pirktą produkciją atsakovė turėjo sumokėti per 30 dienų kalendorinių dienų nuo jos priėmimo dienos. Pagal pirmą ieškinio sąskaitą atsakovė turėjo atsiskaityti iki 2014-10-30, o pagal paskutinę iki 2015-05-30. Kitų sąskaitų, kurios buvo apmokėtos arba joms dar nepasibaigę terminai atsiskaityti, ieškovė į ieškinį neįtraukė. Viso atsakovė liko skolinga už produkciją 47503,09 Eur. Sutartyje buvo numatyti 0,2 proc. delspinigiai, kurių suma už uždelstą atsiskaityti laiką susidarė 10919,19 Eur. Be to, ieškovė prašo priteisti metines palūkanas pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Ieškovė taip pat prašo priteisti 729 Eur sumokėtą žyminį mokestį.

6Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 20 d. preliminariu sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai. Atsakovė pasinaudojo teise ir pateikė prieštaravimus dėl šio sprendimo. Ji nurodė, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti visą skolą, neišskaičiuodama 4602,89 Eur pagal Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė reikalauja nepagrįstai didelės delspinigių sumos, o procesinių palūkanų šalys sutartyje iš viso nenumatė. Atsakovė prašė pakeisti preliminarų sprendimą, priteisiant ieškovei 42900,20 skolos, o likusioje dalyje ieškinį atmesti. Taip pat atsakovė prašė teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti dviems metams, skolą mokant lygiomis dalimis. Atsakovė nurodė, kad sunkios įmonės situacijos įrodymus pateiks teismo posėdyje.

7Atsiliepime į prieštaravimus ieškovė nurodė, kad prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2015-05-20 preliminarų sprendimą ir galutiniu sprendimu priteisti iš atsakovės 36550,89 Eur skolos, 5974,31 Eur delspinigių, 7,12 proc. dydžio procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 729 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 363 Eur advokato pagalbai, parengiant atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus.

8Posėdyje dalyvavęs ieškovės atstovas nurodė, kad po preliminaraus teismo priėmimo šalys pasirašė 2015-06-17 Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą, kuriame atlikta užskaita. Joje atsakovės skola nustatyta 36550,89 Eur, kadangi ji grąžino ieškovei dalį produkcijos bei sumokėjo dalį skolos. Įvertindamas tai, kad šalys sudarė tarpusavio įskaitymus, atsakovė sumokėjo nedidelę skolos dalį, ieškovės atstovas nurodė, kad sutinka sumažinti prašomų priteisti delspinigių sumą iki 5974,31 Eur. Daugiau mažinti ieškovė negali, priešingu atveju jos turėti nuostoliai viršys delspinigių sumą. Atstovas nurodė, kad palūkanų reikalauja ne pagal CK, o pagal specialųjį įstatymą, kadangi šalys yra verslininkai. Palūkanų normą suskaičiavo pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komerciniu sandorius prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatas.

9Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, tokio elgesio priežasčių nenurodė. Šaukimas buvo įteiktas tinkamai (b.l.83).

10Preliminarus sprendimas pakeistinas.

11Dėl skolos priteisimo

12Kaip matyti iš teismui pateikto Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo akto (b.l.72), abiejų šalių vadovai ir vyr. finansininkai patvirtino, kad atsakovė liko skolinga ieškovei už prekes 36550,89 Eur. Tokiu atveju teismas sprendžia, kad skola, kurią turi sumokėti atsakovė, ir sudaro būtent šią sumą. Byloje nepateikta jokių šį faktą nuneigiančių įrodymų.

13Dėl delspinigių

14Šalių teisė susitarti dėl netesybų, (tame tarpe ir dėl jų dydžio), yra sutarties laisvės principo išraiška. Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Dėl netesybų atliekamos kompensuojamosios funkcijos CK6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta žemiausioji jų mažinimo riba – jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali sumažinti netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo įvykdymo. Tokios minimalios ribos, iki kurios teismas gali sumažinti netesybas, nustatymas nereiškia, kad visais atvejais netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar įrodytais nuostoliais. Priešingu atveju būtų paneigta sutartinių netesybų, kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Tuo atveju, kai ginčas vyksta dėl netesybų mažinimo, kreditoriui neprašant atlyginti nuostolių, siekdamas pagrįsti, kad netesybos yra protingo dydžio, jis gali pateikti įrodymų, pagrindžiančių jo nuostolius dėl neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos prievolės, tačiau nereikalaujama, kad jis tiksliai įrodytų jo realiai patirtų dėl pažeistos sutartinės prievolės nuostolių dydį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vilo“ v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-557/2013).

15Šalių sudarytos Pirkimo-pardavimo sutarties Nr.KLP 2014/1 4.1 p. numatyta, kad pirkėjas, pažeidęs sutartyje nustatytą atsiskaitymo terminą, moka pardavėjui 0,2 proc. nuo laiku nesumokėtos sumos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaitymo dieną. Šalys patvirtino, kad nustatytas delspinigių dydis atitinka šalių valią, teisingumo, protingumo kriterijus (b.l.7-9). Prieštaravimuose dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 20 d. preliminaraus sprendimo atsakovė nurodė, kad ieškovo reikalauti delspinigiai yra aiškiai per didelį, jie turi mažinami iki 0,02 proc., kadangi ieškovė nepateikė galimai patirtų nuostolių paskaičiavimo. CK 6.73 straipsnis numato, kad, jeigu netesybos yra aiškiai per didelės, teismas gali jas sumažinti. Delspinigiai yra viena iš netesybų rūšių, jie nustatomi įstatymais arba sutartimi konkrečia pinigų suma už pažeistą prievolės įvykdymo terminą. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus, todėl delspinigiai yra prievolės užtikrinimo būdas, kuris šalims žinomas jau sudarant sutartį. Konkrečiu atveju delspinigių dydis buvo nustatytas Pirkimo-pardavimo sutarties Nr.KLP 2014/1 4.1 punkte, jų 0,2 % dydį nustatė ieškovė bei atsakovė bendru sutarimu, sudarydamos rašytinę sutartį, kuri išreiškia jų laisvą valią ir pritarimą visoms jos sąlygoms, todėl šalys turėjo galimybę savo nuožiūra suformuluoti susitarimo dėl netesybų sąlygas, dydį, santykį su nuostoliais, skaičiavimo tvarką ir pan. Sąskaitų apmokėjimo terminas 30 kalendorinių dienų yra esminė šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga, todėl vien jos pažeidimas įgalina ieškovę reikalauti delspinigių iš atsakovės už nustatyto apmokėti sąskaitas termino praleidimą, neįrodinėjant savo patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007). Šiuo analizuojamu atveju teismas įvertina tai, kad netesybos atsirado iš ilgalaikių šalių sutartinių santykių, abi sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirtį verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes. Abi sutarties šalys yra laisvos pasirenkant sutarties sąlygas. Teismas daro išvadą, kad, palyginus su prievolės suma, dėl kurios netinkamo vykdymo priskaičiuoti delspinigiai, jie nėra per dideli. Teismas taip pat įvertina tokią esminę aplinkybę, kad pati ieškovė paprašė priteisti delspinigių beveik per pusę nuo pradinio ieškinio reikalavimo bei preliminaraus sprendimo Dėl palūkanų priteisimo

16Kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Priteisiant jas būtina nustatyti: kada iškelta civilinė byla (CPK 137 straipsnio 1 dalis), kokio dydžio procesinės palūkanos turi būti priteistos konkrečiu atveju (šalių sutartas ar įstatyme nustatytas dydžio tarifas) (CK 6.210 straipsnis) bei nuo kokios sumos jos turi būti priteisiamos. Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalies nuostatas, civilinės bylos iškėlimo teisme momentu laikomas ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas teisėjo priimta rezoliucija, t. y. civilinė byla laikoma iškelta teisme tik nuo teisėjo rezoliucijoje, kuria ieškinys priimtas, nurodytos datos. Taip pat pažymėtina, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. UAB „Vilkaviškio agrotiekimas“, bylos Nr. 3K-3-283/2012). Nagrinėjamu atveju, vadovaudamasis susiformavusia kasacinio teismo praktika, teismas sprendžia, kad ieškovė turi teisinį pagrindą reikalauti priteisti 7,12 proc.dydžio metines procesines palūkanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. gegužės 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

17Palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė palūkanų paskirtis – mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę ( CK 6.210 straipsnis). Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą(CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Pirmiau nurodyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog pats teisių turėtojas pasirenka savo teisių gynimo būdą: sutartinį arba sutartinį ir įstatyme nustatytą. Tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. G., G, I. v. antstolė A. R.–Ž., bylos Nr. 3K-3-373/2006). Visos trys sąlygos nagrinėjamoje byloje yra. Šalių pasirašytoje sutartyje nėra jokių nuostatų, susjusių su palūkanų nemokėjimu, todėl ieškovė turi teisę reikalauti procesinių palūkanų priteisimo. Kaip jau nurodyta, būtent ji turi teisę apsispręsti, kokios pobūdžio jos bus – ar CK 6.210 straipsnyje 2 dalyje numatyto dydžio, ar pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostatas.

18Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

19Šaliai, kurios naudai ieškinys tenkinamas, iš priešingos šalies priteisiamos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis) Šiuo atveju iš atsakovės ieškovei priteisiamas žyminis mokestis, kurį ji sumokėjo pateikiant ieškinį. Ši suma sudaro 729 Eur (b.l.6). Kadangi dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamoje byloje ieškovė sumoka tik dalį žyminio mokesčio, likusi dalis 547 Eur priteistina iš atsakovės valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 96 straispnio 1 dalis, 430 straipsnio 7 dalis). Ieškovė savo reikalavimą sumažino dėl to, kad atsakovė iki galutinio sprendimo priėmimo sumokėjo dalį skolos, grąžindama dalį produkcijos, todėl nėra pagrindo sumažinti ieškovės turėto žyminio mokesčio.

20Iš atsakovės ieškovei priteisiamos atstovavimo išlaidos, sudarančios 363 Eur (b.l.73-77). Atstovavimo išlaidų suma pagrįsta ataskaita, o atsiliepime į prieštaravimus ieškovė nurodė, kad advokato pagalbos jai reikėjo būtent šio procesinio dokumento paruošimui (CPK 98 straipsnis). Mažinti šios sumos nėra pagrindo, kadangi ji atitinka

21Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimties

22Šiaulių apygardos teismo 2015 n. gegužės 20 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuota ne daugiau kaip 58422,28 Eur suma atsakovei priklausančio kilnojamojo, nekilnojamojo turto bei lėšų. Nurodyta suma turi būti mažinama iki 44164,22 Eur, t.y. iki bendros galutinio sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytų įsipareigojimų sumos (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

23Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263, 265, 268-270,430 straipsniais, teismas

Nutarė

24Priimti galutinį sprendimą.

25Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 20 d. preliminarų sprendimą pakeisti.

26Ieškinį pagal ieškovės UAB „Metalo prekyba“ ieškinį atsakovei UAB „Baltic Steel“ patenkinti iš dalies.

27Priteisti iš atsakovės UAB „Baltic Steel“ ( įmonės kodas 300075244, buveinė Artojų g. 7-2016, Klaipėda, adresas Šaulių g.23, Klaipėda, a.s. Nr.967044060004625561 AB SEB bankas, Nr.854010042300893657 AB DnB NORD, ( - ) Lithuanian central credit Union) ieškovei UAB „Metalo prekyba“ (įmonės kodas 144625759, buveinė V. B. g.32a, LT76135 Šiauliai, a.s. Nr.577044060002192436 AB SEB bankas) 36550,89 Eur (trisdešimt šešis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt eurų aštuoniasdešimt devynis centus) skolos, 5974,33 (penkis tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt keturis eurus trisdešimt tris centus) delspinigių, 1092 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, 7,12 procentų dydžio procesines palūkanas nuo teismo priteistos 42525,22 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-05-19) iki galutinio teismo sprendimo visiško įvykdymo.

28Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

29Priteisti iš atsakovės UAB „Baltic Steel“ ( įmonės kodas 300075244, buveinė Artojų g. 23, Klaipėda, adresas Šaulių g.23, Klaipėda, a.s. Nr.967044060004625561 AB SEB bankas, Nr.854010042300893657 AB DnB NORD, ( - ) Lithuanian central credit Union) 547 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

30Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei UAB „Baltic Steel“ ( įmonės kodas 300075244, buveinė Artojų g. 7-2016, Klaipėda, adresas Šaulių g.23, Klaipėda) ir nustatyti, kad taikomo arešto apimtis sumažinama iki 44164,22 Eur.

31Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė... 2. sekretoriaujant Dianai Tarozienei,... 3. dalyvaujant ieškovės atstovui adv. E. O.,... 4. žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Metalo prekyba“... 5. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės... 6. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 20 d. preliminariu sprendimu... 7. Atsiliepime į prieštaravimus ieškovė nurodė, kad prašo pakeisti Šiaulių... 8. Posėdyje dalyvavęs ieškovės atstovas nurodė, kad po preliminaraus teismo... 9. Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, tokio elgesio priežasčių... 10. Preliminarus sprendimas pakeistinas.... 11. Dėl skolos priteisimo... 12. Kaip matyti iš teismui pateikto Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo akto... 13. Dėl delspinigių... 14. Šalių teisė susitarti dėl netesybų, (tame tarpe ir dėl jų dydžio), yra... 15. Šalių sudarytos Pirkimo-pardavimo sutarties Nr.KLP 2014/1 4.1 p. numatyta,... 16. Kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, skolininkas iki... 17. Palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys... 18. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 19. Šaliai, kurios naudai ieškinys tenkinamas, iš priešingos šalies... 20. Iš atsakovės ieškovei priteisiamos atstovavimo išlaidos, sudarančios 363... 21. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimties... 22. Šiaulių apygardos teismo 2015 n. gegužės 20 d. nutartimi buvo taikytos... 23. Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263, 265, 268-270,430... 24. Priimti galutinį sprendimą.... 25. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 20 d. preliminarų sprendimą... 26. Ieškinį pagal ieškovės UAB „Metalo prekyba“ ieškinį atsakovei UAB... 27. Priteisti iš atsakovės UAB „Baltic Steel“ ( įmonės kodas 300075244,... 28. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 29. Priteisti iš atsakovės UAB „Baltic Steel“ ( įmonės kodas 300075244,... 30. Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį dėl... 31. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...