Byla e2-264-236/2017
Dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,ĮRENGIMAS“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovų R. G. ir J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. e2-4991-603/2016 pagal ieškovų R. G. ir J. G. ieškinį atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,JUNESTA“ ir ,,Swedbank“, akcinei bendrovei dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,ĮRENGIMAS“,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovai R. G. ir J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms UAB ,,JUNESTA“ ir ,,Swedbank“, AB, prašydami ieškovams priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ir žemės sklypo, ( - ), hipoteką pripažinti pasibaigusia ir ją išregistruoti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  1. Ieškovai ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje uždrausti atsakovei ,,Swedbank“, AB nukreipti išieškojimą pagal BUAB ,, JUNESTA“ prievoles į ieškovams R. G. ir J. G. priklausantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ) ir žemės sklypą, ( - ).
  1. Atsakovė BUAB ,,JUNESTA“ prašė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių spręsti teismo nuožiūra.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016-06-22 nutartimi nutarė prašymą atmesti.
  1. Teismas nurodė, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti ieškovų prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių taikymo būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties ieškovų valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-05-27 nutartis byloje Nr. 2-784/2010, 2010-05-27 nutartis byloje Nr. 2-802/2010, 2010-08-20 nutartis byloje Nr. 2-990/2010).
  1. Teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas vien dėl pareikšto reikalavimo negali būti pateisintas įstatyme nurodytomis sąlygomis, be to, ieškovai prašyme nurodė, jog atsakovė ,,Swedbank“, AB nėra pradėjusi priverstinio vykdymo (išieškojimo) proceso iš ieškovams priklausančio namo ir žemės sklypo.
  1. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovai nepateikė teismui įrodymų (CPK 178 str.), patvirtinančių, jog egzistuoja reali grėsmė galimai jiems palankaus teismo sprendimo įvykdymui, sprendė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Ieškovai R. G. ir J. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-06-22 nutartį, taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje uždrausti atsakovei ,,Swedbank“, AB nukreipti išieškojimą pagal BUAB ,,JUNESTA“ prievoles į ieškovams R. G. ir J. G. priklausantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ) ir žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovų prašomos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai suvaržytų atsakovės „Swedbank“, AB teises. Nors atsakovė 7 metus nesikreipė dėl išieškojimo iš ginčo nekilnojamojo turto, tačiau gali bet kada pradėti priverstinį išieškojimą iš šio turto.
    1. Teismas analogiškais ir panašiais atvejais, kai byloje yra pareikštas ieškinys dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia ar negaliojančia ir yra duomenų, apie pradėtą arba ketinamą pradėti išieškojimo procesą, įprastai taiko laikinąsias apsaugos priemones, sustabdydami išieškojimą vykdymo procese arba uždrausdami pradėti tokį išieškojimą, laikydami, kad tokios laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui ir iš esmės nepažeidžia atsakovų interesų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-504-180/2015; 2014-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-114/2014).
    1. Ieškinys yra pagrįstas - ieškovai yra visiškai atsiskaitę su BUAB „JUNESTA“ pagal pirkimo – pardavimo sutartį, t. y. jie ieškiniu tikėtinai pagrindė savo reikalavimus.
  1. Atsiliepime į ieškovų atskirąjį skundą atsakovė BUAB ,,JUNESTA“ prašo klausimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016-06-22 nutarties teisėtumo ir pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2016-06-22 nutartis paliktina nepakeista.
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atmestas ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d.).
  1. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo takyti laikinąsias apsaugos priemones.
  1. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, susijusias su byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalyku, jų pobūdžiu, ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (CPK 145 str. 2 d.). Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, ir tik tokia apimtimi, kad užtikrindamos galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, nesuvaržytų atsakovo teisių daugiau, nei yra būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui pasiekti o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti.
  1. Apeliacinis teismas laiko nepagrįstais apeliantų argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovų prašomos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai suvaržytų atsakovės „Swedbank“, AB teises. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantai pripažino, kad atsakovė ,,Swedbank“, AB nėra pradėjusi priverstinio vykdymo (išieškojimo) proceso iš ieškovams priklausančio namo ir žemės sklypo. Dėl to apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantai neįrodė būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones galimai palankiam ieškovams būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 12 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai).
  1. Kaip minėta, apeliantai procesiniuose dokumentuose tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme pripažino, kad atsakovė ,,Swedbank“, AB nėra pradėjusi priverstinio vykdymo (išieškojimo) proceso iš ieškovams priklausančio namo ir žemės sklypo. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju apeliantai nepagrįstai remiasi atskirajame skunde nurodyta teismų praktika, kadangi apeliantų nurodomose nutartyse priverstinis išieškojimas arba yra pradėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-504-180/2015), arba gautas prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-114/2014).
  2. Nagrinėjamu atveju apeliantai kaip vieną iš sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones įvardino ieškinio pagrįstumą. Ieškovų teigimu, jie ieškiniu tikėtinai pagrindė savo reikalavimus.
  1. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos teismas 2017-01-18 sprendimu nusprendė ieškovų R. G. ir J. G. ieškinį atmesti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors minėtas sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimų bei prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumą.
  1. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
  1. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).
  1. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovų R. G. ir J. G. atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

11Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį paliktą nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai