Byla 2S-1511-392/2011
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui UAB „Norfos mažmena“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“ 17.560,63 Lt skolos, 165,83 Lt delspinigių, 8,05 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą pareikšto reikalavimo sumos ribose. Nurodė, kad atsakovas piktybiškai vengia su juo atsiskaityti, atsakovo skola ieškovui yra didelė, be to, bendra atsakovo skola ieškovui ieškinio pareiškimo dienai sudaro daugiau kaip 1.000.000 Lt. Atsakovo nenoras laiku ir tinkamai atsiskaityti su ieškovu, sąmoningas vengimas tinkamai įvykdyti prisiimtas prievoles, sudaro pagrindą manyti, jog atsakovo finansinė padėtis yra bloga, o atsakovas visais įmanomais būdais stengiasi išvengti savo esamų turtinių prievolių vykdymo. Todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.

4Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 5 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas kostatavo, kad ieškovas nenurodė pakankamų ir pagrįstų motyvų bei nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų būtinumą atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys negalimas. Ieškovo teiginiai apie sunkią atsakovo finansinę padėtį yra grindžiami tik prielaidomis, nepateikiant jokių tokius teiginius patvirtinančių įrodymų. Taigi, nesant pateiktų, atsakovo sunkią finansinę būklę galinčių patvirtinti įrodymų, teismas neturėjo galimybės įvertinti ar ieškovo prašomą priteisti sumą galima laikyti didele ir reikšminga. Ieškovui neįrodžius, kad teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prievolės atsirado tarp dviejų juridinių asmenų bei vadovaudamasis šalių interesų pusiausvyros, ekonomiškumo bei proporcingumo principais, padarė išvadą, kad nėra pagrindo taikyti atsakovui turtinių suvaržymų.

5Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – areštuoti atsakovui UAB „Norfos mažmena“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias atsakovui priklausančiose kredito įstaigose, neviršijant ieškinio reikalavimo sumos. Nurodo, kad teismas netaikydamas laikinųjų apsaugos priemonių, vien dėl to jog atsakovas yra juridinis asmuo pažeidė Civilinio proceso kodekso 145 straipsnį, kadangi šio straipsnio antroje dalyje yra nustatyta, jog laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Skundžiamoje nutartyje teismas, argumentuodamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo būtinumo, vertino prašomos priteisti skolos dydį atsakovo atžvilgiu ir visiškai nevertino reikalaujamos sumos dydžio ieškovo atžvilgiu. Pažymėjo, kad teismas, neturėdamas išsamios informacijos apie atsakovo turtinę padėtį, negalėjo objektyviai įvertinti, ar atsakovas yra mokus. Atsakovas nepranešė ieškovui apie neatsiskaitymo priežastis, nesiūlė situacijos išspręsti taikiai, o šiuo atveju yra išnaudotos visos priemonės nepriverstiniam skolos išieškojimui. Visa tai leidžia abejoti atsakovo sąžiningumu ir finansiniu stabilumu. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas atsižvelgiant į didelę reikalavimo sumą. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, esant didelei ieškinio sumai, preziumuojama, kad yra grėsmė, jog teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Nors ši prezumpcija nėra absoliuti, ji šiuo atveju taikytina, nes atsakovo finansinė padėtis nėra gera. Rinkos svyravimai ar ekonomikos pokyčiai gali neigiamai atsiliepti atsakovo vykdomai ūkinei – komercinei veiklai, todėl gali iškilti grėsmė atsakovo veiklos tęstinumui, taip pat ir galimybėms atsiskaityti su kreditoriais. Didelės vertės turtas ir pastovios kasmėnesinės pajamos patys savaime neleidžia spręsti dėl įmonės finansinės padėties stabilumo laiko perspektyvoje. Teismas neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, pakanka įsitikinti tuo, kad egzistuoja tokios grėsmės atsiradimo tikimybė. Kad atsakovo finansinė padėtis nėra gera, matyti iš jo finansinių dokumentų – pajamos 2009 m. sumažėjo 8,5 procento, skolos tiekėjams buvo didesnės už prekių atsargas. Be to, atsakovas daugiausia turi tik trumpalaikio turto, didžiają dalį savo veiklos vykdo nuomojamose patalpose, o jo ilgalaikio turto nusidėvėjimas yra didelis. Atsakovas turi daugiau kaip 40 pradelstų kreditorinių įsiskolinimų. Bendras atsakovo įsiskolinimas vien ieškovui siekia 1.101.730,61 Lt. Dėl 678.761,64 Lt įsiskolinimo už negyvenamųjų patalpų nuomą priteisimo bei nuostolių atlyginimo ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, kuriame šiuo metu vyksta teisminiai ginčai. Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme atsakovui taip pat yra pareikšta ieškinių, kurių bendra suma siekia 422.968,97 Lt. Be to, atsakovas didžiąją dalį savo turto (daugiau kaip už 86.800.000 Lt) yra įkeitęs už dukterinės bendrovės UAB „Rivona“ paskolas (47.000.000 Lt) bankams. Viena iš UAB „Rivona“ paskolų – 19.999.999,36 Lt, kreditoriui „Swedbank“, AB turėjo būti grąžinta iki 2011-02-28, tačiau atsakovas jos negrąžino, todėl skola gali būti išieškota pardavus atsakovo įkeistą turtą. Taip pat, ieškovas pažymi, kad 2011-10-31 sueina ir terminas grąžinti 14.358.400 Lt paskolą kreditoriui Credit Bank. Pabrėžė, kad atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, egzistuoja reali grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas arba pasidarys neįmanomas.

6Atsakovas UAB „Norfos mažmena“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė ieškovo atskirąjį skundą kaip nepagrįstą atmesti. Nurodė, kad prieš kreipiantis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti įrodyta, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas (CPK 111, 144, 178 str.). Nors ieškovas ir prašė taikyti atitinkamas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau nepateikė jokių duomenų ar įrodymų apie atsakovo veiksmus, kurie patvirtintų atsakovo ketinimą perleisti turimą turtą, t. y. nepateikė jokių duomenų, kad laikinąsias apsaugos priemones taikyti yra būtina. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių daryti prielaidą, kad laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti visiškai neįmanomas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį – pareikšto ieškinio suma atsakovui nėra didelė. Pažymėjo, jog reikalavimo sumos dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į atsakovo finansinius rodiklius. Atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2010 m. finansinius duomenis bei dalies turimo turto suvestinę. Atsakovas nurodė, kad vertinant šiuos duomenis, akivaizdu, kad atsakovo finansinė padėtis yra labai gera, ieškinys pareikštas ekonomiškai stipriam juridiniam asmeniui, kurio turimo turto vertė žymiai viršija jam pareikštų reikalavimų sumą, todėl nėra pagrindo objektyvaus pobūdžio prielaidoms, jog egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui. Atsakovas savo prievoles kitiems asmenims, tarp jų ir ieškovui vykdo tinkamai. Ieškovo teiginiai apie tai, jog atsakovas yra neapmokėjęs ieškinyje nurodytų sąskaitų, neatitinka tikrovės. Atsakovo pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai akivaizdžiai liudija apie tai, kad ieškovo ieškinyje nurodytas sąskaitas atsakovas yra pilnai apmokėjęs. Todėl nėra jokios grėsmės, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

7Atskirasis skundas netenkintinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

9Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

10Ginčas byloje kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.

11Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 144 str., laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra siekis užtikrinti ieškovo turtinius interesus, užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir tuo užtikrinti jo privalomumą. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet susijęs su tam tikrais atsakovo teisių suvaržymais, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas privalo vadovautis teisingumo, proporcingumo principais ir, užtikrindamas šalių interesų pusiausvyrą įvertinti, ar iš tiesų nagrinėjamu atveju egzistuoja aplinkybės, patvirtinančios grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pareiga pagrįsti šių aplinkybių egzistavimą tenka prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškusiam ieškovui (CPK 178 str.).

12Teismas sutinka su apelianto argumentu, kad nors teismų praktikoje aplinkybė, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės vertės turtinis reikalavimas, sprendžiant ar byloje pareikšto reikalavimo suma yra didelė, turi būti vertinama tai, ar ši suma yra didelė konkrečiam skolininkui, atsižvelgiant į skolininko teisinį statusą, turtinę padėtį, veiklos apimtis, pelningumą ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1262/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1300/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1140/2010, ir kt.). Nagrinėjamu atveju tarp šalių yra kilęs ginčas dėl 17.726,46 Lt sumos, kurią pirmosios instancijos teismas atsakovo atžvilgiu nelaikė didele. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, kadangi ją patvirtina byloje esantys įrodymai bei formuojama teismų praktika. Priešingai nei teigia apeliantas, atsakovo finansinė padėtis yra gera. Tai patvirtina byloje pateikti atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentai (2010 m. rugsėjo 30 d. ir 2010 m. 9 mėn. balansai ir pelno (nuostolių) ataskaitos), iš kurių matyti, jog 2010-09-30 atsakovo turtas buvo 125.599.862 Lt vertės, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 81.613.190 Lt, o pagal 2010-09-30 pelno (nuostolių) ataskaitą atsakovo grynasis pelnas sudarė 15.754.365 Lt. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įvertinę naujausius atsakovo veiklos duomenis, teismai taip pat sprendė, kad atsakovas yra ekonomiškai stiprus juridinis asmuo, kurio turimo turto vertė žymiai viršija jam pareikštų reikalavimų sumą (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1193-553/2011, 2011 m. rugpjūčio 24 d. nutartį civilinėje byloje 2S-1515-258/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-902/2011). Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi atsisakė kelti atsakovui bankroto bylą, konstatuodamas, kad įmonė neturi pradelstų įsipareigojimų, viršijančių pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, veiklą vykdo pelningai – 2011 m. pirmąjį pusmetį įmonės grynasis pelnas sudarė 7.967.166 Lt, tuo tarpu atsakovui teismuose pareikštų reikalavimų vertė nedaro reikšmingos įtakos atsakovo mokumo vertinimui (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-4071-585/2011). Išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, kad pareikštas ieškinio reikalavimas 17.726,46 Lt sumai atsakovo atžvilgiu nėra didelis ir atsakovas būtų pajėgus ieškinį patenkinus, įvykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Norfos mažmena“ Lietuvoje yra gana stambus bei ekonomiškai stiprus juridinis asmuo, turintis savo prekinį vardą bei autoritetą verslo srityje, todėl atsižvelgiant į jo ūkinės – komercinės veiklos pobūdį, teismas neturi pagrindo manyti, kad atsakovas bandys paslėpti, parduoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims savo turtą, siekiant išvengti savo prievolių vykdymo. Teismas pažymi, kad tokių duomenų, patvirtinančių aukščiau paminėtas aplinkybes, kurios keltų grėsmę būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvydymui, nepateikė ir ieškovas.

13Apelianto argumentai, susiję su atsakovo vengimu vykdyti savo prievoles ieškovui, dėl kurių pareikštas ieškinio reikalavimas pirmosios instancijos teismo nagrinėjamoje byloje, apeliacinės instancijos teismo pripažįstami teisiškai nereikšmingais, kadangi teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, iš esmės nevertina ieškovo reikalavimo pagrįstumo. Ta aplinkybė, kad tarp šalių yra kilęs teisinis ginčas dėl prievolės egzistavimo ar dydžio, kuris yra nagrinėjamas teisme, savaime nesudaro pagrindo teigti esant atsakovo piktybiškumą, leidžiantį daryti prielaidą, kad jis nevykdys būsimo teismo sprendimo.

14Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

15Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., 339 str., teismas

Nutarė

16Ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą atmesti.

17Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai