Byla 3K-3-666/2013
Dėl bendrovės vadovo sprendimo negaliojimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Vercecko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų N. v. K., dr. I. v. K. ir dr. R. W. A. v. K. kasacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutarčių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų N. v. K., dr. I. v. K. ir dr. R. W. A. v. K. ieškinį atsakovui bendrai Lietuvos ir Vokietijos įmonei uždarajai akcinei bendrovei „Kistela“ dėl bendrovės vadovo sprendimo negaliojimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai UAB „Kistela“ akcininkai N. v. K., dr. I. v. K. ir dr. R. W. A. v. K., kartu turintys 50 proc. šios bendrovės akcijų, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami atsakovo bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės UAB „Kistela“ generalinės direktorės 2011 m. birželio 20 d. įsakymu patvirtintą susipažinimo su bendrovės komercinių (gamybinių) paslapčių ir kitos konfidencialios informacijos sąraše nurodyta bei kita konfidencialia informacija ir dokumentais tvarką pripažinti negaliojančia nuo jos patvirtinimo momento. Trakų rajono apylinkės teismas ieškovų ieškinį priėmė. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, teigdamas, kad, galiojant šalių sudarytam arbitražiniam susitarimui, teismas neturėjo teisės priimti ieškinio, todėl jis turi būti paliktas nenagrinėtas.

5Byloje nustatyta, kad 1998 m. gruodžio 14 d. UAB „Luksora“ ir UAB „Kistela“ akcininkai sudarė Grupės sutartį dėl bendrovių valdymo. Šalys Grupės sutarties X skyriuje „Arbitražo teismas“ sutarė: „visų ginčų, kylančių tarp bendrovės ir akcininkų arba tarp akcininkų narystės bendrovėje pagrindu, taip pat ginčų dėl bendrovės steigimo sutarties ar atskirų jos nuostatų galiojimo išsprendimui turi būti skiriamas tarpininkas, atsisakant kreipimosi į teismą. Jei pasiekti susitarimo nepavyksta, ginčas turi būti perduodamas arbitražo teismui, dėl kurio kompetencijos, sudėties ir procedūros tvarkos akcininkai susitarė atskirame dokumente“ (X skyriaus 1 punktas), bei numatyta, kad būsimi Bendrovės akcininkai turi laikytis arbitražo nuostatų pagal Grupės sutartyje įtvirtintas nuostatas (X skyriaus 2 punktas) ir formaliai įsipareigoti pasirašydami dokumentą dėl arbitražo teismo susitarimo (X skyriaus 3 punktas).

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

7Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi ieškovų N. v. K., dr. I. v. K. ir dr. R. W. A. v. K. ieškinį atsakovui UAB „Kistela“ dėl šios bendrovės vadovo sprendimo pripažinimo negaliojančiu paliko nenagrinėtą. Teismas, vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nurodė, kad kol arbitražinis susitarimas galioja, tol ginčas iš esmės nenagrinėtinas teisme.

8Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutartį paliko nepakeistą.

9Teismas pasisakė dėl ieškovų argumento, kad Grupės sutarties šalys, iš pradžių ketinusios tarpusavio ginčus spręsti arbitraže, vėliau šio savo ketinimo atsisakė, o tai patvirtina UAB „Kistela“ įstatų nuostata, kad akcininkų ginčai sprendžiami teisme, ir aplinkybė, kad neegzistuoja Grupės sutartyje nurodyta atskira sutartis, kurioje turi būti nustatyta arbitražo vieta, procedūros, arbitrų skaičius ir jų parinkimo tvarka, arbitražo procesui ar ginčui taikytina teisė, kt. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje N. v. K., kt. v. UAB „Luksora“, kt., bylos Nr. 3K-3-353/2102, yra pasisakęs dėl Grupės sutartyje nurodytos arbitražinės išlygos galiojimo, pripažindamas, kad teismui nebuvo pagrindo ex officio daryti išvados dėl tokio susitarimo negaliojimo, nes byloje nenustatyta arbitražinio susitarimo akivaizdaus negaliojimo aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje taip pat jų nenustatyta. Nėra pagrindo ex officio daryti išvadą dėl arbitražinio susitarimo negaliojimo vien dėl tam tikrų arbitražo procedūrų neaptarimo. Teismas sprendė, kad Grupės sutartyje nustatytas arbitražinis susitarimas yra galiojantis bei taikytinas ir šio ginčo kontekste. Esant bendrovės akcininkų valiai spręsti tarp bendrovės ir akcininkų kylančius ginčus teismuose, Grupės sutartis visų ją sudariusiųjų rašytiniu pritarimu turi būti pakeista. Teismas nesutiko su ieškovų teiginiu, kad arbitražinė išlyga neapima ginčų dėl valdymo organų sprendimų galiojimo. Teismas sprendė, kad šalių sudarytas arbitražinis susitarimas, nustatantis, jog visų ginčų, kylančių tarp bendrovės ir akcininkų, išsprendimui turi būti skiriamas tarpininkas, atsisakant kreipimosi į teismą, apima ir šioje civilinėje byloje iškilusį ginčą. Teismas konstatavo, kad, nenustačius Komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 10 ir 12 straipsnių reikalavimų pažeidimo, nesant duomenų, kad arbitražinis susitarimas būtų ginčijamas ar nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, taip pat nenustačius šalių sudaryto arbitražinio susitarimo akivaizdaus negaliojimo, bei atsakovui prieštaraujant dėl ginčo nagrinėjimo teisme, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą.

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11Ieškovai kasaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis bei priimti naują sprendimą – atmesti atsakovo UAB „Kistela“ prašymą ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

121. Atsakovas, viena vertus, teigia, kad Grupės sutartyje įtvirtinta arbitražinė išlyga galioja ir remiantis ja ginčai tarp akcininkų gali būti nagrinėjami arbitraže, kita vertus, Vilniaus komercinio arbitražo teismui UAB „Luksora“ pateikė prieštaravimą dėl ginčo nagrinėjimo arbitraže motyvuodama tuo, kad atskiras susitarimas dėl arbitražo teismo kompetencijos, sudėties ir procedūros neegzistuoja. Dėl šio prieštaravimo Vilniaus komercinio arbitražo teismas pradėtą arbitražo procedūrų administravimą arbitražo byloje nutraukė, motyvuodamas, kad šalys nėra susitarusios dėl arbitražo. Taigi nesudarius atskiro susitarimo, arbitražinė išlyga yra neįgyvendinama, t. y. neveikia. Analizuojant Grupės sutarties X skyriaus 1 punktą, matyti, kad arbitražinės išlygos veikimo mechanizmui trūksta esminių elementų (sąlygų). Bylą nagrinėję teismai neįvertino, ar ginčo arbitražinė išlyga realiai įvykdoma, ar ji dirbtinai neriboja ir nepanaikina teisės į gynybą įgyvendinimo galimybių. Dėl to teismai nepagrįstai, esant konfliktinei situacijai, įpareigojo šalis laikytis tik formaliuoju požiūriu galiojančios, tačiau pagal savo turinį neveikiančios (patologinės) arbitražinės išlygos. Pagal bendrąjį principą šalims pasirinkus galimybę ginčą spręsti arbitraže, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos negali būti įgyvendinama, tačiau šis principas negali būti traktuojamas kaip besąlyginis teisės kreiptis teisminės gynybos ribojimas. Esant neveikiančiai arbitražinei išlygai, teisminės apsaugos užtikrinimo ribojimas reikštų dirbtinį teisminio proceso prieinamumo draudimą, o tai prieštarautų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio nuostatoms.

132. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje N. v. K., kt. v. UAB „Luksora“, kt., bylos Nr. 3K-3-353/2102, Grupės sutartyje numatyta arbitražinė išlyga buvo vertinama jos negaliojimo aspektu, tačiau nebuvo sprendžiamas klausimas, ar ji yra veikianti ir įmanoma įvykdyti, nes, kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, tokios aplinkybės byloje apskritai nebuvo įrodinėjamos bei teismo tiriamos. 1958 m. Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo II straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad „susitariančiosios valstybės teismas, jeigu į jį patenka ieškinys tokiu klausimu, dėl kurio Šalys sudarė šiame straipsnyje numatomą susitarimą, turi, vienai iš pusių prašant, pasiųsti puses į arbitražą, jeigu nenustato, kad minėtas susitarimas yra negaliojantis, neteko galios arba negali būti įvykdytas“. Vadinasi, teismai, spręsdami ginčo priskirtinumo teismui klausimą turėjo pareigą įvertinti ne tik arbitražinio susitarimo negaliojimo, bet ir galimybės jį įvykdyti aplinkybes.

143. Vadovaujantis CK 6.193 straipsnio nuostatomis, nagrinėjamoje byloje atsižvelgtina į UAB „Luksora“ įstatus, iš kurių matyti, kad Grupės sutarties šalys veiksmais po šios sutarties sudarymo atsisakė ketinimo spręsti tarpusavio ginčus arbitražine tvarka, dėl to nepasirašė atskiros sutarties, kurioje būtų reglamentuota arbitražinio susitarimo vykdymo tvarka, bet nusprendė kilusius ginčus spręsti teismine tvarka.

154. Bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės normų, reglamentuojančių arbitražinių susitarimų (išlygų) aiškinimą ir taikymą, praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. kovo 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra v. AB „Požeminiai darbai“, WTE Wassertchnik GmbH, bylos Nr. 3K-3-116/2010, konstatavo, kad teismas gali atsisakyti priimti ieškinį tokiu klausimu, dėl kurio šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą, arba palikti tokį ieškinį nenagrinėtą tik tuo atveju, jeigu įsitikina, kad tikrai yra arbitražinis susitarimas, galiojantis tiek turinio, tiek formos požiūriu. Kasacinis teismas 2007 m. kovo 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. Belgijos įmonė „Hydro Soil Services NV“, bylos Nr. 3K-3-62/2007, konstatavo, kad, teismui nustačius, jog arbitražinis susitarimas yra niekinis, neveikiantis (praradęs reikšmę) ar jo negalima įvykdyti, šalių ginčai gali būti nagrinėjami teisme.

16Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas šiuos argumentus:

171. Šalių valios išraiškos formą arbitražiniam susitarimui nustato KAĮ 3 straipsnio 5 dalis. Kasatorių sudarytas arbitražinis susitarimas įtvirtintas raštu Grupės sutarties X skyriaus 1 punkte, todėl atitinka formos reikalavimą. Grupės sutartis ir joje įtvirtintas arbitražinis susitarimas nenuginčytas teisme. Kasatoriai byloje nepareiškė reikalavimo pripažinti arbitražinį susitarimą negaliojančiu. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose ginčo dėl negalėjimo įvykdyti arbitražinio susitarimo nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje N. v. K., kt. v. UAB „Luksora“, kt., bylos Nr. 3K-3-353/2102, nurodė, kad teismas ex officio gali nepripažinti arbitražinio susitarimo tik tokiu atveju, kai nėra jokių abejonių dėl atitinkamo susitarimo prieštaravimo viešajai tvarkai ar imperatyviajai įstatymo normai, ir tam, kad būtų padaryta tokia išvada, nereikia papildomai aiškinti bylos aplinkybių ir rinkti bei tirti papildomų įrodymų. Teismas neturi teisės ex officio prieiti prie išvados dėl arbitražinio susitarimo negaliojimo vien dėl tam tikrų arbitražo procedūrų neaptarimo. Be to, vertindamas arbitražinės išlygos galiojimą teismas ex officio negali vertinti papildomų dokumentų, inter alia, atsakovo įstatų ar atskirų susitarimų. Net jeigu kiltų abejonių dėl arbitražinės išlygos galiojimo, teisė nuspręsti dėl arbitražinės išlygos galiojimo priklauso arbitražo teismui (KAĮ 19 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Vaičio IĮ v. K. Czarniecki firma „Schwarz“, bylos Nr. 3K-3-612/2004, 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Mažeikių nafta“ v. Liberty Mutual Insurance Europe Limited ir kt., bylos Nr. 3K-3-64/2010).

182. Šalys susitarė atsisakyti teismų jurisdikcijos ir visus ginčus spręsti arbitražu, todėl negali arbitražinio susitarimo pažeisti, t. y. kilus ginčui, rinktis vietoje arbitražo teisminį ginčo sprendimo būdą. Arbitražinis susitarimas yra privalomas ne tik jos šalims, bet ir teismui.

193. Ginčo arbitražinis susitarimas yra įvykdomas. Jeigu šalys nenustato arbitrų skaičiaus, nesusitaria dėl arbitrų skyrimo, arbitražo vietos, tokie klausimai yra išsprendžiami Komercinio arbitražo įstatymo nustatyta tvarka (KAĮ VI skyrius, 13–18, 21–30 straipsniai). Nesant susitarimo dėl ginčo sprendimo instituciniame arbitraže, ginčas sprendžiamas ad hoc arbitražu. Atsakovo veiksmai buvo nukreipti ne į institucinio, bet į ad hoc arbitražo teismo sudarymą, taupant finansinius ir laiko resursus. Be to, arbitražinio susitarimo įvykdomumo klausimo kasatoriai iki kasacinio skundo pateikimo nekėlė. Kasatoriai, manydami, kad Vilniaus komercinio arbitražo teismo atsisakymas nagrinėti ginčą yra svarbi byloje aplinkybė, turi teisę kreiptis dėl proceso atnaujinimo byloje paaiškėjus svarbioms aplinkybėms. Kasacinis teismas nevertina aplinkybių, kurių nenustatė teismai, priėmę procesinius sprendimus.

204. Grupės sutartį rengė dr. R. v. K., todėl, esant abejonių dėl sutarties turinio, sutarties nuostatos aiškintinos atsakovo naudai, kasatorių nenaudai.

215. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. v. K., kt. v. UAB „Luksora“, kt., bylos Nr. 3K-3-353/2102, turi res judicata galią, todėl nurodytoje byloje nustatytų aplinkybių kasatoriai negali neigti.

226. Kasatoriai negali remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo ginčo dalykas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

25Dėl arbitražinės išlygos teisinio ydingumo ir ginčo priskirtinumo

26Byloje nustatyta, kad 1998 m. gruodžio 14 d. UAB „Luksora“ ir UAB „Kistela“ akcininkai sudarė Grupės sutartį dėl bendrovių valdymo. Šalys Grupės sutarties X skyriuje „Arbitražo teismas“ sutarė, kad „visų ginčų, kylančių tarp bendrovės ir akcininkų arba tarp akcininkų narystės bendrovėje pagrindu, taip pat ginčų dėl bendrovės steigimo sutarties ar atskirų jos nuostatų galiojimo išsprendimui turi būti skiriamas tarpininkas, atsisakant kreipimosi į teismą. Jei pasiekti susitarimo nepavyksta, ginčas turi būti perduodamas arbitražo teismui, dėl kurio kompetencijos, sudėties ir procedūros tvarkos akcininkai susitarė atskirame dokumente“ (X skyriaus 1 punktas), ir nustatė, kad būsimi Bendrovės akcininkai turi laikytis arbitražo nuostatų pagal Grupės sutartyje įtvirtintas nuostatas (X skyriaus 2 punktas) bei formaliai įsipareigoti pasirašydami dokumentą dėl arbitražo teismo susitarimo (X skyriaus 3 punktas). Taigi bylos šalys, sudarydamos sutartį dėl UAB „Kistela“ valdymo, susitarė dėl arbitražinės išlygos.

27Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacine tvarka nagrinėdamas civilinę bylą N. v. K., kt. v. UAB „Luksora“, kt., bylos Nr. 3K-3-353/2102, kurioje šios bylos ieškovai buvo pareiškę ieškinį dėl UAB „Luksora“ veiklos tyrimo pradėjimo, 2012 m. birželio 26 d. nutartyje vertino Grupės sutartyje įtvirtintą susitarimą (arbitražinę išlygą) dėl dalyvių tarpusavio teisinių ginčų sprendimo arbitraže ir nenustatė aplinkybių dėl šalių sudaryto arbitražinio susitarimo akivaizdaus negaliojimo bei pagrindo teismui ex officio pripažinti šį susitarimą negaliojančiu, todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl teismo teisės ir pagrindų savo iniciatyva pripažinti šalių arbitražinį susitarimą (arbitražinę išlygą) negaliojančiu, kai šalys nėra pareiškusios tokio atskiro reikalavimo.

28Kasatoriai nurodo, kad sudaryta arbitražinė išlyga neįgyvendinama, todėl neveikianti. Kasacinis teismas nuosekliai plėtoja teismų praktiką, kad, kilus abejonių dėl arbitražinio susitarimo buvimo ir jo galiojimo, abejonės aiškinamos arbitražinio susitarimo galiojimo naudai, t. y. taikomas principas in favor contractus. Vertinant, ar šalių ginčas teismingas teismui ar arbitražui, svarbu nustatyti, kokia buvo principinė šalių valia dėl tarpusavio ginčų sprendimo, t. y. ar šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl arbitražinės išlygos. Kai šalys išreiškė intenciją ginčus spręsti arbitražo teisme, teismas turėtų tokią valią įgyvendinti, net jei kai kurie arbitražinio susitarimo aspektai yra netikslūs. Šalių valia turi būti įgyvendinama, jei arbitražinis susitarimas gali būti įvykdomas neteikiant privalumų nė vienos iš šalių teisėms. Aiškinant arbitražinį susitarimą pirmenybė turi būti teikiama tokiam aiškinimui, kuris leistų išsaugoti arbitražinio susitarimo efektyvumą (efektyvaus aiškinimo principas). Pažymėtina, kad šis principas turi būti taikomas konkrečiai įvertinus kiekvienos nagrinėjamos bylos aplinkybes, nes išsamus bylos aplinkybių ištyrimas leidžia nustatyti, kokia buvo šalių valia ir ar yra pagrindas pripažinti arbitražinį susitarimą neveikiančiu („patologiniu“) bei aiškinti remiantis efektyvaus aiškinimo principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB AK „Aviabaltika“ v. Flight Test Aerospace INC; bylos Nr. 3K-3-431/2013).

29Šalys Grupės sutarties skyriuje „Arbitražo teismas“ susitarė visus ginčus, kylančius tarp bendrovės „Kistela“ ir akcininkų, jei pasiekti susitarimo nepavyksta, perduoti nagrinėti arbitražo teismui, atsisakant kreipimosi į teismą. Taigi šalys įstatymo nustatyta forma, t. y. rašytine sutartimi (KAĮ 10 straipsnis), atsisakė tarpusavio ginčų sprendimo teismine tvarka ir susitarė juos spręsti arbitražine tvarka. Susitarimo turinys aiškus ir šalys susitarimo sąlygos privalo laikytis. Byloje nenustatyta, kad jos sutarties sąlygą pakeitė ar panaikino, o kasatorių nurodomo papildomo susitarimo dėl ginčo sprendimo arbitraže tvarkos nesudarymas nedaro aiškios sutarties sąlygos dėl arbitražinės išlygos negaliojančios ir neįvykdomos, jei kasatorių nurodomus arbitražiniame susitarime neaptartus aspektus užpildo Komercinio arbitražo įstatymo normos. Šio įstatymo normos, jeigu šalys nėra sutarusios, nustato arbitražo vietą, arbitrų skaičių, arbitražo teismo kompetenciją ir arbitražinio ginčo nagrinėjimo tvarką (KAĮ 3 straipsnio 8 dalis, 13, 19, 28, 29 ir kiti straipsniai). Taigi kasatoriai, parengę procesinius dokumentus pagal Komercinio arbitražo įstatymo normų reikalavimus, šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į arbitražo teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

30Ieškovai kasaciniame skunde remiasi aplinkybe, kad jie, siekdami spręsti kitą ginčą dėl UAB „Luksora“ valdymo, kreipėsi į Vilniaus komercinio arbitražo teismą, tačiau pradėtas arbitražo procedūrų administravimas arbitražo byloje buvo nutrauktas, kai kita ginčo šalis nesutiko dėl arbitražo teismo kompetencijos spręsti ginčą. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 347 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Dėl to kasatorių pirmiau nurodyta aplinkybė negali būti pagrindas iš naujo vertinti pirmosios ir apeliacinės teismų ištirtų įrodymų pagrindu konstatuotą susiklosčiusią situaciją. Dėl šios priežasties sutiktina su atsakovo nuomone, kad kasatoriai, manydami, jog Vilniaus komercinio arbitražo teismo atsisakymas nagrinėti ginčą yra esminė aplinkybė, reikšminga sprendžiant ginčą, turi teisę kreiptis dėl proceso atnaujinimo byloje paaiškėjus svarbioms aplinkybėms arba remtis nurodyta aplinkybe kitoje byloje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nei proceso atnaujinimas nagrinėjamoje byloje, nei apskritai joje kilęs ginčas dėl bendrovės akcininkų, neturinčių daugiau kaip 50 proc. bendrovės akcijų, teisės į informaciją apie bendrovę nebėra aktualus nuo 2013 m. liepos 13 d. įsigaliojus Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies pakeitimui, įtvirtinusiam, kad akcininkai ar jų grupės, turintys 50 proc. bendrovės akcijų, turi teisę susipažinti su visa informacija apie bendrovę. UAB „Kistela“ akcininkai kasatoriai kartu turi 50 proc. šios bendrovės akcijų, todėl turi teisę gauti, o atsakovas privalo suteikti visą informaciją, kurios suteikimą ribojo šioje byloje ieškiniu prašytas pripažinti negaliojančiu UAB „Kistela“ generalinės direktorės 2011 m. birželio 20 d. įsakymas.

31Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nurodo, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista.

32Dėl bylinėjimosi išlaidų

33Įrodymų, patvirtinančių atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas kasaciniame teisme, nepateikta. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 23,48 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatorių (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10 Lt. Kadangi iš kiekvieno kasatoriaus tektų priteisti į valstybės biudžetą mažiau nei po 10 Lt, tai šios sumos nepriteistinos.

34Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

35Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

36Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai UAB „Kistela“ akcininkai N. v. K., dr. I. v. K. ir dr. R. W. A.... 5. Byloje nustatyta, kad 1998 m. gruodžio 14 d. UAB „Luksora“ ir UAB... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė... 7. Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi ieškovų... 8. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi Trakų rajono... 9. Teismas pasisakė dėl ieškovų argumento, kad Grupės sutarties šalys, iš... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 11. Ieškovai kasaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo... 12. 1. Atsakovas, viena vertus, teigia, kad Grupės sutartyje įtvirtinta... 13. 2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartyje, priimtoje... 14. 3. Vadovaujantis CK 6.193 straipsnio nuostatomis, nagrinėjamoje byloje... 15. 4. Bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 16. Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš... 17. 1. Šalių valios išraiškos formą arbitražiniam susitarimui nustato KAĮ 3... 18. 2. Šalys susitarė atsisakyti teismų jurisdikcijos ir visus ginčus spręsti... 19. 3. Ginčo arbitražinis susitarimas yra įvykdomas. Jeigu šalys nenustato... 20. 4. Grupės sutartį rengė dr. R. v. K., todėl, esant abejonių dėl sutarties... 21. 5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta... 22. 6. Kasatoriai negali remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo ginčo dalykas... 23. Teisėjų kolegija... 24. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 25. Dėl arbitražinės išlygos teisinio ydingumo ir ginčo priskirtinumo... 26. Byloje nustatyta, kad 1998 m. gruodžio 14 d. UAB „Luksora“ ir UAB... 27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacine tvarka nagrinėdamas civilinę... 28. Kasatoriai nurodo, kad sudaryta arbitražinė išlyga neįgyvendinama, todėl... 29. Šalys Grupės sutarties skyriuje „Arbitražo teismas“ susitarė visus... 30. Ieškovai kasaciniame skunde remiasi aplinkybe, kad jie, siekdami spręsti... 31. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nurodo, kad kasacinio... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 33. Įrodymų, patvirtinančių atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas... 34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartį palikti... 36. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...