Byla 2K-183/2009
Dėl Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį 5000 Lt (40 MGL) dydžio bauda

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Olego Fedosiuko ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. Š. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį 5000 Lt (40 MGL) dydžio bauda.

2Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 5 d. nutartis, kuria nuteistosios A. Š. apeliacinis skundas atmestas.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,

Nustatė

4A. Š. nuteista už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu, būdama liudytoja, davė melagingus parodymus, t. y. 2006 m. liepos 12 d., nuo 12.55 iki 14.05 val., Generalinės prokuratūros patalpose, Vilniuje, Smetonos g. 4, apklausiama kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo byloje Nr. ( - ) dėl ( - ) partijos apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir būdama įspėta pagal BK 235 straipsnio 1 dalį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus apie tai, kad 2006 m. vasario 1 d. kasos išlaidų orderiuose Nr. 46 ir 47, 2006 m. kovo 2 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 113 ir 2006 m. balandžio 3 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 172 eilutėje „gavėjo parašas“ pasirašė ne ji.

5Kasaciniu skundu nuteistoji A. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 2 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 5 d. nutartį ir bylą nutraukti.

6Kasatorė teigia, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių BPK pažeidimų, nesilaikė BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatų, neužtikrino Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojamos teisės į teisingą bylos išnagrinėjimą nepriklausomo ir nešališko teismo.

7Kasatorės manymu, teismai netinkamai aiškino BPK normų, reglamentuojančių liudytojų apklausą, taikymą ir ignoravo svarbias bylos aplinkybes, taip esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.

8Kasatorė A. Š. nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme ji nuosekliai paaiškino, jog, apklausiama prokuroro S. V. kaip liudytoja dėl ( - ) partijos apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, neigė savo parašus kasos išlaidų orderiuose, nes primygtinai ir pakartotinai prokurorui užduodant klausimus, suprato grėsmę būti patrauktai baudžiamojon atsakomybėn kartu su kitais partijos nariais. 2006 m. liepos 2 d. apklausos protokole užfiksuotas ne tik kasatorės atsakymas į klausimą, ar ji pasirašė kasos išlaidų orderiuose, bet ir atsakymai į kitus klausimus, susijusius su ( - ) partijos buhalterinę apskaitą liečiančiomis aplinkybėmis bei su gavimu atitinkamos pinigų sumos, nurodytos keturiuose kasos išlaidų orderiuose. Dėl to jai (A. Š.) suformuluotas įtarimas negali būti vertinamas kitaip, kaip tik parodymų dalies (atsakymo į klausimą „ar gavote pinigų sumą ir pasirašėte už gavėją?“) vertinimas atsietai nuo visų parodymų, užfiksuotų minėtame apklausos protokole. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad prokurorės N. F. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradžios taip pat pripažinta, jog liudytoja A. Š. „galimai davė melagingus parodymus“ apie bylos aplinkybes ir parašų kasos išlaidų orderiuose kilmę (t. y. apie įrodinėtinas bylos aplinkybes). Liudytojos N. S. parodymai (pacituoti teismo nuosprendyje) apie tai, kad, kiek jai žinoma, A. Š. buvo viena iš partijos kuratorių, kuriai ji (N. S.) ( - ) partijos vadovų nurodymu mokėjo neoficialų darbo užmokestį bei padengdavo išlaidas už kurą ir kanceliarines prekes, kasatorės nuomone, patvirtina tai, kad jai neabejotinai kilo grėsmė būti patrauktai baudžiamojon atsakomybėn (pagal BK 22 straipsnio nuostatas) už veiką, kuria kaltinami ( - ) partijos vadovai. Kasatorė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ji neturėjo pagrindo bijoti būti apkaltinta byloje kitiems asmenims inkriminuotų nusikaltimų padarymu. Ši išvada grindžiama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento (toliau – ONKTD) prokuroro S. V. 2008 m. spalio 9 d. raštu, kad A. Š. įtarimai nebuvo pareikšti. Tačiau, kasatorės nuomone, toks duomenų šaltinis BPK 20 straipsnio 3, 4, 5 dalių požiūriu negali būti pripažintas įrodymu dėl šių priežasčių: pirma – šiame rašte nenurodytos esminės įrodymų paieškos procedūros bei eigos aplinkybės baudžiamojoje byloje dėl ( - ) partijos apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir kitų nusikaltimų; antra – išvada ydinga ir dėl to, kad įtariamojo ir liudytojo statusai ikiteisminio tyrimo metu įgyjami prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno iniciatyva; trečia – būtent prokuroras S. V. A. Š. apklausė kaip liudytoją, o šį neteisėtą veiksmą ji ginčija nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios; ketvirta – minėtas raštas gautas atsakant į neprocesiniu keliu gautą Vilniaus apygardos teismo teisėjos raštą, liečiantį įrodinėtinas bylos aplinkybes. Kasatorė visa tai vertina kaip teismo šališkumą.

9Pagal BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasmę asmuo apie save ar savo elgesį privalo liudyti tiek, kiek tai nėra susiję su baudžiamojo įstatymo numatytomis veikomis, kurių padarymas apklausiamajam gali grėsti būti patrauktam baudžiamojon atsakomybėn. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, draudžianti versti asmenį duoti parodymus prieš save. Šios asmens teisių apsaugos krypties laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-510, kurioje konstatuotas nemo tenetur – draudimo versti duoti parodymus prieš save – principo pažeidimas, kad, nors ir apklausiami kaip liudytojai, asmenys apklausų metu turėjo būti laikomi įtariamaisiais).

10Kasatorė teigia, kad dėl minėtų aplinkybių jos veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl šis BK straipsnis pritaikytas netinkamai.

11Apeliacinės instancijos teismas, nesilaikydamas BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalies reikalavimų, baudžiamąją bylą išnagrinėjo neišsamiai, apeliacinio skundo atmetimo motyvai formalūs, neatitinka bylos faktinių aplinkybių.

12Kasatorės manymu, dėl esminių BPK pažeidimų ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti (BPK 369 straipsnio 1–3 dalys).

13Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė N. F. prašo nuteistosios A. Š. kasacinį skundą atmesti.

14Prokurorė nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai dėl A. Š. pripažinimo kalta pagal BK 235 straipsnio 1 dalį pagrįsti ir teisėti. A. Š. buvo apklausta kaip liudytoja byloje, kurioje įtarimai jai nebuvo pareikšti nei prieš apklausą, nei po jos; bylos ikiteisminis tyrimas baigtas, ji perduota teismui, A. Š. įtraukta į liudytojų sąrašą. Kasatorė A. Š. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, nei savo skunduose nenurodo už kokių, jos manymu, veiksmų atlikimą jai galėjo būti pareikšti įtarimai, o pati galimybė to, kad ateityje liudytojui gali būti pareikšti įtarimai dėl minėtos apklausos metu tiriamų aplinkybių, yra tik prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2008).

15Kasacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, nes bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nepadarė esminių BPK pažeidimų.

16Dėl baudžiamojo įstatymo – BK 235 straipsnio 1 dalies ir BPK 80 straipsnio 1 punkto, 82 straipsnio 3 dalies taikymo

17Pagal teismų sprendimais nustatytas bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas A. Š. nusikalstamai veikai pritaikytas tinkamai.

18Byloje nustatyta, kad A. Š., apklausiama kaip liudytoja tiriant baudžiamąją bylą dėl ( - ) partijos apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, 2006 m. liepos 12 d. davė tikrovės neatitinkančius parodymus, kad keturiuose (apklausos metu jai parodytuose) kasos išlaidų orderiuose, eilutėse „gavėjo parašas“ pasirašė ne ji. Kasatorė neneigia šių parodymų turinio, tačiau, argumentuodama tuo, kad minėtos apklausos metu buvo pateikti ir kiti klausimai bei atsakymai į juos, dalies parodymų (apie parašus kasos išlaidų orderiuose) pagrindu, atsietai nuo kitos parodymų dalies, negalėjo būti suformuluotas įtarimas, pagal kurį ji ir nuteista.

19Kasatorė iškreiptai aiškina BK 235 straipsnio prasmę. Baudžiamajame procese parodymai yra faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. apie nusikaltimo įvykį, kitas svarbias bylai aplinkybes. Tai reiškia, kad pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsirasti yra melagingi parodymai apie esmines, reikšmingas aplinkybes, o parodymus davusio asmens paaiškinimai, kurie nėra svarbūs, neturi reikšmės – tokiu pagrindu negali būti. Taigi šiuo aspektu A. Š. nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės išdėstytos tokia apimtimi, kiek tai sudaro BK 235 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį ir atitinka visus jo būtinuosius požymius; taip A. Š. patraukta baudžiamojon atsakomybėn už melagingus parodymus apie konkrečias ir esmines, reikšmingas aplinkybes byloje dėl ( - ) partijos apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Teismai, išanalizavę procesiniame dokumente – liudytojo apklausos protokole – užfiksuotą informaciją, įvertinę visus bylos duomenis, padarė motyvuotas išvadas, kad A. Š. užduoti klausimai ir jos parodymų turinys nekelia abejonių dėl to, kad minėta liudytoja neigė realius, egzistuojančius ir jai suvokiamus faktus, sudarančius įrodinėjimo dalyką kitų asmenų atžvilgiu tiriamoje baudžiamojoje byloje.

20Kasaciniame skunde pasisakant dėl esą abejotinos įtarimo formuluotės, t. y. nusikalstamos veikos aprašymo, argumentuojama ir prokurorės N. F. tarnybiniu pranešimu apie nutarimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl A. Š., tikėtina melagingų, parodymų davimo, tačiau tai nėra teisiniai argumentai, todėl atskirai neanalizuojami, juo labiau kad šis raštas neturi jokios įtakos ir reikšmės sprendžiant kasatorės ginčijamus klausimus.

21Kasaciniame skunde remiamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalimi, BPK 80 straipsnio 1 punkto nuostatomis ir teigiama, kad 2006 m. liepos 12 d. vykusios liudytojo apklausos metu kasatorei egzistavo grėsmė būti patrauktai baudžiamojon atsakomybėn už veikas, inkriminuotas kitiems asmenims (duomenys neskelbtini partijos vadovams), todėl šiuo atveju baudžiamoji atsakomybė pagal BK 235 straipsnio 1 dalį negalima. Šie kasatorės argumentai nepagrįsti.

22Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalies esmė yra ta, kad asmuo negali būti kokiu nors būdu verčiamas duoti parodymus prieš save. Pagal BPK 80 straipsnio 1 punktą, 82 straipsnio 3 dalį, įtvirtinančias šią konstitucinę nuostatą, asmeniui, apklausiamam apie savo paties tikėtina padarytą nusikalstamą veiką, netaikoma atsakomybė už melagingų parodymų davimą (pagal BK 235 straipsnio 1 dalį). Kaip nustatyta ginčijamuose teismų sprendimuose, A. Š. ne tik procesine prasme niekada nebuvo pareikšti jokie įtarimai dėl aplinkybių, kurios buvo tiriamos baudžiamojoje byloje dėl ( - ) partijos apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, o jos, kaip liudytojos, apklausa vyko nepažeidžiant tokios apklausos taisyklių ir tvarkos, tačiau ir padarytos motyvuotos išvados, kad kasatorės teiginiai apie grėsmės būti patrauktai baudžiamojon atsakomybėn egzistavimą tėra prielaida, prieštaraujanti objektyviems bylos duomenims (taip pat buvo įvertinti ir kasaciniame skunde minimi liudytojos N. S. parodymai). Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas pirmosios instancijos teismo išvadas apie tai teisingomis, argumentuotai pasisakė, jog nėra pagrindo taikyti A. Š. BPK 82 straipsnio 3 dalies nuostatų, o jos padaryta tyčinė veika atitinka BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nuteistoji nurodė iš esmės tuos pačius argumentus (dėl grėsmės būti patrauktai baudžiamojon atsakomybėn) kaip ir apeliaciniame skunde, kurį išnagrinėjęs teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nenustatęs BPK 80 straipsnio 1 punkte, 82 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų, dėl kurių atsakomybė pagal BK 235 straipsnio 1 dalį būtų negalima.

23Dėl BPK 20 straipsnio, 332 straipsnio 3 ir 5 dalies reikalavimų laikymosi

24Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad priimdami sprendimus teismai esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, o apeliacinės instancijos teismas – ir BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalies reikalavimus.

25Teiginiai apie BPK normų pažeidimus grindžiami tuo, kad apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas, nes savo sprendime rėmėsi Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONKTD raštu, kuris negalėjo būti pripažintas įrodymu, nes gautas nesilaikant proceso reikalavimų, pasirašytas prokuroro, kuris apklausė kasatorę ir būtent šios apklausos metu duoti parodymai pripažinti melagingais, be to, minėtame rašte neatsispindi svarbios aplinkybės, susijusios su baudžiamąja byla, kurioje kasatorė buvo apklausta. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš tiesų prieš bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje, šis teismas užklausė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONKTD, ar A. Š. pareikšti įtarimai baudžiamojoje byloje, kurioje ji apklausta kaip liudytoja ir kurioje buvo tiriamos aplinkybės, susijusios su ( - ) partijos apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu; į tai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONKTD pateikė atsakymą, kad jokie įtarimai kasatorei niekada nebuvo pareikšti bei nurodė asmenis, kuriems atitinkami įtarimai, vėliau – kaltinimai, perdavus bylą nagrinėti teismui, buvo pateikti. Pati kasatorė neginčija aplinkybės, nustatytos pirmosios instancijos teismo, taip pat ir apeliacinės instancijos teismo, kad procesiškai jai nebuvo reiškiama jokių įtarimų. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad teismai nesiaiškino minėtos aplinkybės, turinčios reikšmę jos kaltės klausimui išspręsti, o kasatorės nurodyto Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONKTD rašto gavimo būdas nėra BPK normų pažeidimas, kuris galėjo teismui sukliudyti išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą ar suvaržyti įstatymų garantuotas kasatorės teises. Tai, kad minėtą raštą pasirašė bylą tyręs prokuroras S. V. – oficialus pareigūnas (Generalinės prokuratūros ONKTD prokuroras) – yra teisėta, šis faktas, priešingai negu nurodoma kasaciniame skunde, visiškai nesusijęs su teismo nešališkumo principu.

26Kasatorės teiginys apie teismų padarytus BPK 20 straipsnio nuostatų, tarp jų – ir šio straipsnio 5 dalies reikalavimų – pažeidimą yra deklaratyvus, jokiais kitais teisiniais argumentais neparemtas, prieštarauja bylos duomenims ir teismų sprendimų turiniui. Pažymėtina, kad, nei paduodama apeliacinį skundą, nei teismo posėdyje bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nuteistoji nenurodė, jog kokios nors svarbios bylos aplinkybės nėra išaiškintos, neprašė atlikti įrodymų tyrimo. Tai, kad kasatorė nesutinka su teismų padarytomis išvadomis, nereiškia, kad teismai buvo šališki, o jų išvados padarytos pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, reikalaujančias, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

27Tai pat kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo nuteistosios apeliacinį skundą ir pažeidė BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalies reikalavimus. Teismas patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde; nutartyje nurodęs apeliantės ginčijamas bylos aplinkybes, jos skundo esmę, išdėstė motyvuotas išvadas, paaiškinančias, kodėl skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisingu.

28Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties naikinimo ar keitimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais ir pagrįstais.

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

30Atmesti nuteistosios A. Š. kasacinį skundą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą ir susipažinusi su... 4. A. Š. nuteista už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu, būdama liudytoja, davė... 5. Kasaciniu skundu nuteistoji A. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2–ojo... 6. Kasatorė teigia, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir... 7. Kasatorės manymu, teismai netinkamai aiškino BPK normų, reglamentuojančių... 8. Kasatorė A. Š. nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme ji... 9. Pagal BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasmę asmuo apie save ar savo... 10. Kasatorė teigia, kad dėl minėtų aplinkybių jos veikoje nėra nusikaltimo,... 11. Apeliacinės instancijos teismas, nesilaikydamas BPK 332 straipsnio 3 ir 5... 12. Kasatorės manymu, dėl esminių BPK pažeidimų ir netinkamai pritaikyto... 13. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 14. Prokurorė nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai... 15. Kasacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, nes bylą išnagrinėję... 16. Dėl baudžiamojo įstatymo – BK 235 straipsnio 1 dalies ir BPK 80 straipsnio... 17. Pagal teismų sprendimais nustatytas bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas... 18. Byloje nustatyta, kad A. Š., apklausiama kaip liudytoja tiriant baudžiamąją... 19. Kasatorė iškreiptai aiškina BK 235 straipsnio prasmę. Baudžiamajame... 20. Kasaciniame skunde pasisakant dėl esą abejotinos įtarimo formuluotės, t. y.... 21. Kasaciniame skunde remiamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3... 22. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalies esmė yra ta, kad... 23. Dėl BPK 20 straipsnio, 332 straipsnio 3 ir 5 dalies reikalavimų laikymosi... 24. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad priimdami sprendimus teismai... 25. Teiginiai apie BPK normų pažeidimus grindžiami tuo, kad apeliacinės... 26. Kasatorės teiginys apie teismų padarytus BPK 20 straipsnio nuostatų, tarp... 27. Tai pat kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos... 28. Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 30. Atmesti nuteistosios A. Š. kasacinį skundą....