Byla 1-2547-957/2018

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei, dalyvaujant prokurorams Remigijui Matevičiui ir Giedriui Tarasevičiui, kaltinamajai E. K., jos gynėjui advokatui Remigijui Merkevičiui,

2viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., gimusi ( - ), asmens kodas ( - ), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti ( - ), netekėjusi, turinti aukštąjį išsilavinimą, dirbanti ( - ), neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 235 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

3Teismas

Nustatė

4E. K. buvo kaltinama pagal BK 235 straipsnio 1 dalį tuo, kad ji Vilniaus miesto apylinkės teisme, esančiame Vilniuje, Laisvės pr. 79A, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-145-1011/2018, teismo posėdžio metu 2018 m. sausio 9 d. laikotarpiu nuo 10 val. 10 min. iki 11 val. 43 min., prieš tai būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, apklausiama kaip liudytoja apie kaltinamojo S. G. veiksmus 2016 m. vasario 20 d. laikotarpiu nuo 1 val. 35 min. iki 3 val. bute, esančiame ( - ), ir vėliau lauke šalia šio namo, siekdama palengvinti S. G. teisinę padėtį ar iš viso padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės, sąmoningai davė faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančius parodymus, t. y. tyčia melagingai parodė, kad S. G. nė vieno iš bute buvusių asmenų ant žemės neguldė, nukentėjusiųjų (S. A., G. P., M. A., I. Z., E. V., R. A., E. R.) atžvilgiu jokios fizinės ir/ar psichinės prievartos nenaudojo, niekam nebuvo smūgiuota, įspirta ar kitaip sužalota, nebuvo naudojamos nei dujos, nei kitos specialiosios priemonės, kad pagal iškvietimą dėl dujų papurškimo sugrįžus prie namo Nr. ( - ), esančio ( - ), pamatė jaunuolį (E. R.), kuris keikėsi, rėkavo, triukšmavo, dėl ko jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

5Kaltinamoji E. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog savo kaltės nepripažįsta, parodymų duoti nesutinka, kadangi bet kokie jos parodymai, kaip ir anksčiau, iššaukia jos atsakomybę.

6Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato viršininko A. G. 2016 m. vasario 22 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-8972 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio pareigūnų galbūt padarytų veikų, turinčių nusikalstamų veikų požymių, nurodoma, kad juo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojui siunčiamas tyrėjos E. J. tarnybinis pranešimas Nr. 10-PR2-8789, bei interneto svetainėje tv3.lt patalpintas straipsnis „( - )“, kuriuose nurodoma apie S. G. ir E. K. galbūt padarytas nusikalstamas veikas, procesinių sprendimų priėmimui. Siekiant objektyvaus ir nešališko tyrimo, jį prašoma pavesti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus pareigūnams (3 t., b. l. 63).

7Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, jog Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2016 m. vasario 23 d. E. K. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-08920-16 pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu (2016 m. vasario 20 d.), kuris buvo nutrauktas Vilniaus apygardos prokuratūros 2017 m. vasario 9 d. nutarimu vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 212 straipsnio 1 dalimi (2 t., b. l. 114).

8Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų skyriaus viršininkės D. B. 2016 m. kovo 17 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų skyriuje 2016 m. kovo 16 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 1V-885 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo 12 punktu, sustabdytas tarnybinis patikrinimas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato pareigūnų S. G. ir G. K. veiksmų 2016 m. vasario 20 d. Prašoma Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus viršininko informuoti baigus ikiteisminius tyrimus Nr. 01-1-09405-16 ir Nr. 01-1-08920-16, pridedant priimtų sprendimų nuorašus (3 t., b. l. 64).

9Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro R. M. 2016 m. balandžio 6 d. nutarimo kopijos, be kita ko, matyti, jog ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-08920-16 E. K. nutarta apklausti BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais (t. y. kaip liudytoją apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką). Nurodomas nutarimo priėmimo pagrindas ir motyvai: „Ikiteisminio tyrimo byloje yra duomenų apie tai, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyriausioji patrulė E. K. 2016 m. vasario 20 d., apie 2 val., kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patulių būrio vadu S. G., nuvykusi pagal gautą pranešimą dėl keliamo triukšmo bute, esančiame ( - ), galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. įsiveržusi į minėtą butą, nesant tam jokio pagrindo, suguldė visus bute buvusius asmenis ant grindų bei naudojo bute buvusių asmenų atžvilgiu fizinę prievartą bei specialiąsias priemones – antrankius bei elektrošoką, dėl to buvo sužaloti trys asmenys. Tačiau šių duomenų nepakanka, kad E. K. būtų suteiktas įtariamojo statusas (3 t., b. l. 66-67).

10Iš 2016 m. balandžio 14 d. liudytojo apklausos protokolo kopijos, be kita ko, matyti, jog E. K., dalyvaujant advokatui V. V., ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-08920-16 apklausiama BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais (t. y. kaip liudytoja apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką), davė parodymus apie 2016 m. vasario 20 d. įvykių aplinkybes (3 t., b. l. 69-72).

11Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos R. G. 2016 m. rugsėjo 19 d. nutarties turinio matyti, jog tenkinus S. A. skundą, buvo panaikintas kaip nepagrįstas Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro R. M. 2016 m. birželio 29 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-08920-16 bei Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro S. T. 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl 2016 m. birželio 29 d. prokuroro nutarimo (3 t., b. l. 74-79).

12Iš 2017 m. vasario 3 d. pranešimo apie įtarimą turinio matyti, jog ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-08920-16 E. K. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Pateikiamas įtarimo turinys (3 t., b. l. 83-84).

13Iš 2017 m. vasario 3 d. įtariamojo apklausos protokolo matyti, jog ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-08920-16 įtariamoji E. K., dalyvaujant gynėjui advokatui V. V., davė šiame apklausos protokole užfiksuotus parodymus apie jai pagal BK 300 straipsnio 1 dalį pareikšto įtarimo esmę (3 t., b. l. 56-57).

14Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro G. T. 2017 m. vasario 9 d. nutarimo turinio matyti, jog šiuo nutarimu E. K. atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-08920-19, konstatavus, jog ji nepadarė BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (3 t., b. l. 58-61).

15Iš 2017 m. lapkričio 16 d. teisiamojo posėdžio protokolo baudžiamojoje byloje, kurioje S. G. buvo kaltinamas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, matyti, jog šio teisiamojo posėdžio metu svarstant kaltinamojo S. G. gynėjo advokato V. V. prašymą dėl E. K. iškvietimo apklausai, valstybinis kaltintojas – prokuroras G. T. nurodė, jog „E. K. kartu su G. dalyvavo tuose įvykiuose, jai buvo pareikšti įtarimai, ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Ją galima apklausti neįspėjus, todėl jos parodymais negalėtume remtis“. Teismas nutarė dėl liudytojos E. K. kvietimo nuspręsti pasitarimų kambaryje, motyvuojant tuo, jog jos procesinė padėtis yra specifinė, jos atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas (2 t., b. l. 15-17).

16Iš 2018 m. sausio 9 d. teisiamojo posėdžio protokolo baudžiamojoje byloje Nr. 1-145-1011/2018, kurioje S. G. buvo kaltinamas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, bei liudytojo įspėjimo ir priesaikos turinio matyti, jog šio teisiamojo posėdžio metu E. K. buvo apklausta kaip liudytoja, prieš tai ją pasirašytinai įspėjant dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą bei prisaikdinant. Šio teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. K. davė parodymus apie nagrinėjamų įvykių aplinkybes, atsakė į teisėjo, prokuroro, nukentėjusiųjų gynėjos, kaltinamojo gynėjo advokato V. V. klausimus. Iš minėto teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, jog duodama parodymus liudytoja E. K. paaiškino, kad ji yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėja. S. G. jos kolega, nėra giminaitis. Atsimena aplinkybes, kad buvo gautas iškvietimas dėl triukšmo ir atvyko nurodytu adresu, pasistatė automobilį prie ( - ) namo, šiek tiek atokiau. Matė, kad vidurinėje laiptinėje dega šviesa, praviras langas, buvo girdimas triukšmas, domofono kodo nebuvo nurodyta, triukšmas buvo 2 aukšte, tai sprendė pagal šviesas. Priėjo prie durų, laiptinėje triukšmo nesigirdėjo, nes buvo šarvuotos durys, bet jautėsi vibracija nuo žemo dažnio kolonėlių. Skambino į duris, bet niekas neatidarė, vibracija buvo juntama, po to vėl skambino, girdėjosi vyriški balsai „čia tikriausiai policija, tavo vietoj neatidaryčiau durų“, girdėjosi, kad atsisuka raktas ir prasiveria durys, bet pilnai negali atidaryti, nes yra papildomas mechanizmas, kuris tik ribotai gali praverti duris ir jam reikia uždaryti duris. Nurodė, kad jaunuolis uždarė duris ir nuėmęs tą mechanizmą atsidarė pilnai durys. Buvo keli jaunuoliai prie durų, buvo išsigandę, matė merginą, praeinančią į kitą kambarį. Jaunuoliams buvo pasakyta, kad atvyko dėl iškvietimo dėl triukšmo ir paklausė, ar gali užeiti į vidų pasižiūrėti, kiek ten iš viso yra žmonių. Jaunuoliai sutiko, jie užėjo į butą. Balkone žmonių nebuvo, buvo pasakyta, kad visi iš virtuvės sueitų į vieną kambarį pasišnekėti dėl daromo teisės pažeidimo. Porininkas pravedė profilaktinius pokalbius, kodėl ne namie, kiek metų, kur gyvena, liepė apsirengti, susirinkti daiktus ir keliauti namo. Bute liko du pilnamečiai asmenys, savininkas nurodė, kad jis šventė savo ( - ) gimtadienį, jie pripažino, kad šiek tiek patriukšmavo, garsiau klausėsi muzikos, todėl buvo nurodyta, kad bus surašytas Administracinio nusižengimo protokolas dėl triukšmo. Jaunuoliams nurodė, kad apsiautų batus ir eitų į tarnybinį automobilį, nes automobilyje yra visos priemonės surašyti protokolą vietoje. Visi išėjo į lauką ir buvo surašyti protokolai. Čia buvo pirmas iškvietimas.

17Atsakydama į teisėjo klausimus, liudytoja E. K. paaiškino, kad G. į butą užėjo pirmas, ji (liudytoja) iš paskos, kiek atsimena, visuose kambariuose degė šviesa, šviesos niekas neišjungė. Konflikto tarp S. G. ir jaunuolių nebuvo, ji visą laiką matė, ką jis veikė, matė ir virtuvę, ir tą kambarį, kur buvo jaunimas, nebuvo praradę vienas kito iš akiračio. Jaunuoliai sėdėjo ant lovos, jiems nebuvo spirta, smūgiuota. Ji su S. G. buvo su uniformomis, neatsimena, ar S. G. buvo su kepure, pastarasis neturėjo kaukės ant veido. Nepasakytų, kad jaunuoliai buvo agresyvūs, gal labiau išsigandę dėl administracinio protokolo, specialiosios priemonės nebuvo pavartotos, antrankiai nebuvo uždėti, buvusiems asmenims nebuvo grasinama.

18Atsakydama į prokuroro klausimus, liudytoja E. K. paaiškino, kad dujos nebuvo panaudotos. Nežino, kaip pas nukentėjusiuosius atsirado kūno sužalojimai, suplėšytas megztinis. Tai ji sužinojo tik apklausos metu, nežino, kaip tai galėjo atsitikti.

19Atsakydama į nukentėjusiųjų gynėjos klausimus, liudytoja E. K. paaiškino, kad su kiekvienu buvo pakalbėta ir pasakyta apsirengti ir eiti namo. Terminas nebuvo per kiek laiko apsirengti. Nežino, ar buto savininkas kai išėjo buvo apsirengęs, neatsimena. Atsimena, kad abu movėsi batus.

20Atsakydama į kaltinamojo gynėjo advokato V. V. klausimus, liudytoja E. K. paaiškino, kad buvo likę du asmenys, vienas iš jų buto savininkas. Ji su kolega nurodė eiti prie automobilio, kad būtų surašyti protokolai. Protokolai buvo surašyti automobilyje. Iš buto pirma išėjo ji ir savininko draugas, S. laukė, kol apsiaus savininkas, jis ėjo iš paskos. Nematė, ar buvo rakinamos durys, nes ji jau buvo nusileidusi vienu aukštu, bet girdėjo, kad buvo rakinamos durys. Ji automobilyje atsisėdo į keleivio vietą ir rašė protokolą, o vaikinukai laukė prie automobilio dešinės pusės. Ji surašė vieną protokolą. Kiek atsimena, su protokolu sutiko ir pasirašė, buvo įteikta kopija. Ji turėjo raciją, antrankius, dujas, pamainos pradžioje papildomai pasiima ginklą, tazerį, raciją. Negali atsakyti, ką jis turėjo su savimi. Buvo šuo. Surašė, įteikė kopiją ir išvažiavo, nusiskundimų dėl panaudotų perteklinių priemonių nebuvo.

21Atsakydama į teisėjo klausimus, liudytoja E. K. paaiškino, kad kai prasivėrė durys ir buvo mechanizmas, ji su kolega iš pradžių nesuprato, kodėl durys ribotai atsidarė, savininkas pasakė, kad privalo uždaryti, kad vėl pilnai atidarytų. Tuo metu porininkas laikė už durų, nes galvojo, kad bus užrakinta, taip išvengs bendravimo su jais (t. y. pareigūnais). Trankoma nebuvo. Laikai duris ir klausi, kodėl žmogus nori prieš nosį uždaryti duris, pamatęs, kad už durų stovi policijos pareigūnai. Jeigu būtų uždaręs, būtų surašytas tarnybinis pranešimas, kad triukšmas buvo, o durų niekas neatidarė. Kai ji su porininku išvažiavo, nesutiko bute buvusių jaunuolių, nežiūrėjo, kur pastarieji nuėjo. Jiedu išvažiavo toliau dirbti. R., V. pavardės jai visai nieko nesako. Dėl antrojo iškvietimo: patruliuodami ir darbo vietoje gavo A kategorijos iškvietimą, kad pareigūnas G. kažkam pripurškė dujų į akis ir buvo nurodytas berods tas pats ( - ) gatvės ( - ) namas. Atvažiavo, ji pamatė vieną jaunuolį, neatsimena kurį. Jiems privažiavus šis jaunuolis pradėjo keiktis. Jaunuolis pamatė, kad tie patys pareigūnai ir pradėjo keiktis, klausė, kodėl atvažiavo vėl tie patys pareigūnai. Jie paaiškino, kad teritorijoje yra vienas ekipažas ir jis reaguoja į visus iškvietimus. Jaunuolis rėkavo, nusikeikė ir jam buvo surašytas protokolas už triukšmavimą. Iš pradžių buvo nurodyta, kad nešūkautų, yra nakties metas, jam surašytas protokolas dėl triukšmo. Buvo 2 val. nakties, ramus metas, ir jo rėkavimas tikrai buvo garsus. Nežino, ko jis skambino į policiją, kokios pagalbos jam reikėjo, medikų jis neprašė, jai jis atrodė įsiaudrinęs, neatrodė, kad su veidu kažkas negerai. Piktinosi, kad vėl atvažiavo S. G.. Protokolas buvo surašytas prie laiptinės dėl triukšmavimo. Neatsimena, kas surašė protokolą, gal ir kolega. Neatsimena, kur jaunuolis buvo surašant protokolą, gal prie automobilio, šiaip jų nesodina į automobilį.

22Atsakydama į prokuroro klausimus, liudytoja E. K. paaiškino, kad kai ji su S. G. atvažiavo, girdėjo jaunuolį rėkaujantį. Ji turbūt negalėjo nustatyti, ar jaunuolis rėkavo iki atvažiavimo. To jaunuolio pyktis buvo orientuotas į jos kolegą. Neatsimena, ar jaunuolis dar kažką koliojo. Tarnybinį pranešimą ji surašė komisariate. Dėl pačio iškvietimo ji viską pranešė budėtojui racija, o tarnybinis pranešimas buvo skirtas administracinio teisės pažeidimo protokolui. Tarnybinis pranešimas detaliau nurodo to pažeidimo aplinkybes. Nustatai aplinkybes dėl teisės pažeidimo, kadangi vietoje surašomi protokolai, pažeidėjas yra vietoje, jam surašomas protokolas, įteikiama kopija. Tarnybinį pranešimą galima surašyti vėliau išdėstant visas aplinkybes, kurios buvo nustatytos. Dėl triukšmo visos aplinkybės nustatytos. Kai yra viešosios tvarkos pažeidimas, rašomas tarnybinis pranešimas. Tai, kad parašyta, jog ji patruliavo, o ne atvažiavo pagal iškvietimą, galbūt yra padaryta jos laida, bet nemano, kad tai turi prasmės.

23Atsakydama į nukentėjusiųjų gynėjos klausimus, liudytoja E. K. paaiškino, kad jie jaunuoliui pasakė, jog gavo iškvietimą dėl pripurkštų dujų ar kažko panašaus. Jaunuolis nurodė, kad tai padarė S. G.. Jie jaunuolio klausė, kada, kuriuo metu S. G. galėjo tai padaryti. Jaunuolis, pamatęs, kad atvažiavo tie patys pareigūnai, kurie buvo pirminiame iškvietime, nenorėjo veltis su jais į kažkokias kalbas. Keiksmažodžių ji neatsimins, garso irgi negalėtų išmatuoti, bet nakties metas, automobiliai praktiškai nakties metu nevažinėja, tai pakankamai garsiai, kad galėtų girdėti ir kiti žmonės. Neatsimena apie daugiau gautus pranešimus.

24Atsakydama į kaltinamojo gynėjo advokato V. V. klausimus, liudytoja E. K. paaiškino, kad tarnybinis pranešimas buvo surašytas vėliau, policijos komisariate, nes turi būti atspausdintas ant normalaus lapo. Kai ji pasirašė tarnybinį pranešimą, administracinio nusižengimo protokolas jau irgi buvo surašytas ir pasirašytas jį padariusio asmens. Neatsimena, ar asmuo sutiko su pažeidimu, ji buvo automobilyje, pasirašyti jam davė prie automobilio. Jaunuolis kažkur išėjo, o ji su kolega toliau patruliavo. Ar iš karto, ar po kurio laiko jie važiavo į komisariatą tvarkyti visos dokumentacijos, neatsimena. Asmuo nebuvo vežamas į komisariatą. Asmenybė buvo nustatyta arba iš dokumentų, arba iš centrinės duomenų bazės. Svarbiausios pažeidimo aplinkybės nurodytos tarnybiniame pranešime, kadangi tai buvo teisės pažeidimas, jis ir buvo detaliai aprašytas. Nemano, kad kitiems buvo galimybė atvykti į iškvietimą.

25Atsakydama į prokuroro klausimus, liudytoja E. K. paaiškino, kad jaunuoliui tiesiog buvo pasakyta nerėkauti. Ji jam nenurodė „tu dabar nustok rėkti“, tiesiog žmogui buvo pasakyta emocijas reikšti tyliau, ramiau, nes yra nakties metas. Ji nematė reikalavimų nevykdymo sudėties. Ji ne reikalavo, o tiesiog paprašė reikšti emocijas ramiau, nemato tame reikalavimų sudėties. Triukšmas buvo. Ji nematė, kad buvo nevykdomi jos ar jos porininko reikalavimai. Su žmogumi iš pradžių kalbamasi, o ne reikalaujama. Reikalavimo nebuvo. Nepamena, ar buvo tikrinamos bute buvusių asmenų tapatybės, galbūt jos porininkas nustatė, kad du buvo pilnamečiai. Tai buvo žinoma iš porininko. Tai tapo žinoma, kai jis kalbėjosi su asmenimis, kadangi ji nuosekliai neklausė jų pokalbio, bet stebėjo jaunuolius kitame kambaryje. Nepamena aplinkybių, kada porininkas pasakė, kad du pilnamečiai.

26Atsakydama į teisėjo klausimus, liudytoja E. K. paaiškino, kad nebuvo, kad verktų, rėktų, kad natūraliai susijaudinę, vien jau tas merginos prabėgimas iš vieno kambario į kitą rodė, kad ji nerami dėl kažko. Asmenys ant žemės negulėjo (2 t., b. l. 20-30).

27Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-145-1011/2018, kopijos matyti, jog šiuo teismo nuosprendžiu S. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir 300 straipsnio 1 dalį.

28Šio teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta, jog S. G., būdamas valstybės tarnautoju ir eidamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus aps. VPK) Elektrėnų policijos komisariato (toliau – Elektrėnų PK) Patrulių būrio vado pareigas, 2016 m. vasario 20 d., dirbdamas kartu su Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK Patrulių būrio vyresniąja patrule E. K., minėtą dieną 1.35 val. gavęs pranešimą dėl triukšmo, atvyko prie buto, esančio ( - ) ir laiptinėje esančiame prietaisų skydelyje atjungė šiam butui elektros tiekimą. Šiame bute gyvenančiam S. A. atrakinus duris ir jas pravėrus, S. G., neišsakydamas jokių reikalavimų ir nesant poreikiui bei pagrindui panaudoti specialiąsias priemones, pro durų tarpą į buto vidų iš karto įpurškė tarnybai išduotų pipirinių dujų ir tik po to pareikalavo įleisti į vidų. S. A. šį reikalavimą įvykdžius, S. G. ir E. K. 1.53 val. užėjo į buto, esančio ( - ), vidų, kur nesant jokio pasipriešinimo ar kitokio teisėto faktinio pagrindo prievartai panaudoti, laikotarpiu nuo 1.53 iki 2.48 val. S. G. bute buvusių asmenų atžvilgiu tyčia ir nepagrįstai naudojo fizinę bei psichinę prievartą, specialiąsias priemones, o būtent:

29– ne mažiau dviejų kartų įspyrė S. A. į kairį šoną, sukeldamas jam fizinį skausmą, panaudojo jo atžvilgiu elektros impulsinį prietaisą „TaserX26xl30022TW“, užlaužęs už nugaros rankas uždėjo S. A. antrankius;

30– S. G. liepus visiems bute buvusiems asmenims gultis ant žemės veidu žemyn ir tiems asmenims tokį šio pareigūno reikalavimą įvykdžius, S. G. nepilnamečiui R. A., nulipančiam nuo dviejų aukštų lovos viršutinės dalies, trenkė kumščiu į veidą, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą – kraujosruvą kairės akies srityje, jau gulinčiam ant grindų įspyrė ne mažiau dviejų kartų į šoną, sukeldamas fizinį skausmą;

31– nepilnamečiui E. R., S. G. reikalavimu nulipančiam nuo lovos, du kartus kumščiu trenkė į dešinės pusės šonkaulius, o įvykdžius šio pareigūno reikalavimą ir jau gulint ant grindų, S. G. ant grindų gulinčiam E. R. dar spyrė ne mažiau dviejų kartų į dešinį šoną ir į kryžkaulio sritį, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą – sumušimus nugaroje ir kryžkaulio srityje;

32– nepilnamečiui I. Z., pareigūno reikalavimu gulėjusiam ant grindų, S. G. vieną kartą spyrė į kairį šoną, sukeldamas fizinį skausmą, panaudojo jo atžvilgiu elektros impulsinį prietaisą „TaserX26xl30022TW‘‘;

33

34E. V. įspyrė du kartus į dešinį petį, sukeldamas jam fizinį skausmą;

35

36užlaužęs už nugaros rankas uždėjo antrankius P. M.;

37

38nepilnametei G. P. grasino panaudoti jos atžvilgiu elektros impulsinį prietaisą „TaserX26xl30022TW“;

39

40nepilnametei M. A. grasino panaudoti jos atžvilgiu tarnybai išduotas

41pipirines dujas.

42Psichinė prievarta G. P. ir M. A. atžvilgiu panaudota, t. y. grasinta panaudoti jų atžvilgiu specialiąsias priemones, kurias nepilnamečių atžvilgiu naudoti draudžia Policijos įstatymo 27 straipsnio 2 dalis.

43Bute likus tik S. A. ir P. M., o kitus bute buvusius asmenis po vieną su nedideliais laiko intervalais iš minėto buto išvaręs, S. G., neleisdamas A. A. ir P. M. apsiauti avalynės ir apsirengti viršutinių drabužių, išsivedė juos prie tarnybinio automobilio „Škoda Yeti“ (Valst. Nr. ( - )), stovėjusio šalia namo Nr. ( - ), esančio ( - ), kuriame šių asmenų atžvilgiu, dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau - ATPK) 183 straipsnio 1 dalyje (Viešosios rimties trikdymas), surašė administracinio teisės pažeidimo protokolus Nr. 28AN-51890102-16 ir Nr. 28AN-51890302-16.

44Paleidęs S. A. ir P. M., pradėjęs važiuoti nuo namo Nr. ( - ), esančio ( - ), ir netoliese pamatęs vis dar stoviniuojančius E. R. ir E. V., nesant pastarųjų veiksmuose kokio nors pažeidimo ar nusikaltimo požymių, policijos pareigūnui nesipriešinant bei nesant kitokio teisėto faktinio pagrindo prievartai panaudoti, neišsakydamas jokių reikalavimų ir nesant poreikiui bei pagrindui panaudoti specialiąsias priemones, S. G. privažiuodamas paeiliui ir išlipdamas iš tarnybinio automobilio iš pradžių prie E. R., po to prie netoliese buvusio E. V., papurškė jiems į veidus tarnybai išduotų pipirinių dujų, taip sukeldamas fizinį skausmą – akių perštėjimą, ašarojimą bei laikiną regos sutrikimą.

452016 m. vasario 20 d., 3.01 val. E. R. būnant prie namo Nr. ( - ) ( - ) gatvėje ( - ), telefonu paskambinus į bendrąjį pagalbos centrą (toliau –BPC), pranešus apie jo atžvilgiu policijos pareigūno S. G. panaudotas tarnybai išduotas pipirines dujas bei paprašius pagalbos, apie šį skambutį buvo pranešta pačiam S. G., kuris apie 3.10 val. atvažiavęs į E. R., laukusio pagalbos, buvimo vietą, išlipęs iš tarnybinio automobilio pakvietė E. R. prieiti, o pastarajam tokį reikalavimą įvykdžius, S. G., sudavė jam kumščiu į kairį šoną, sukeldamas fizinį skausmą, uždėjo antrankius, surakindamas rankas už nugaros, nors tuo metu E. R. jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir nebuvo jokio faktinio pagrindo prievartai bei specialiosioms priemonėms panaudoti.

46Aukščiau nurodomus veiksmus S. G. atliko nesant prievartos panaudojimo pagrindų, numatytų Policijos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje bei pažeisdamas: Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimą, policijos pareigūną įpareigojantį gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises ir laisves; Policijos įstatymo 21 straipsnį, suteikiantį teisę panaudoti prievartą tik pareigūno teisėtų reikalavimų nevykdančių ar pareigūnui pasipriešinusių asmenų atžvilgiu; Policijos įstatymo 22 straipsnio 4 punktą, suteikiantį teisę panaudoti prievartą tik šio įstatymo nustatyta tvarka; Policijos įstatymo 26 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas prievartos panaudojimo sąlygas (pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, kai būtina užkirsti kelią nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), sulaikyti nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) padariusį asmenį ir kitais atvejais, saugant ir ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Prievarta, dėl kurios žmogaus sveikata gali sutrikti ar jis gali mirti, gali būti naudojama tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai atlikti, ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinėjimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos ...; prieš naudodamas fizinę prievartą arba specialiąsias policijos priemones, pareigūnas privalo įspėti apie šį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti pareigūno reikalavimus ar nurodymus ...); Policijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatą, policijos pareigūną įpareigojantį savo veikloje vadovautis LR Konstitucija, Statutu, šiuo ir kitais įstatymais bei teisės aktais; Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad Policijos veikla grindžiama profesinės etikos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, <...>, taip pat prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos panaudojimo proporcingumo principais; Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies, 5 dalies nuostatas, policijos pareigūną įpareigojančias sąžiningai atlikti patikėtas pareigas, visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą; Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktų reikalavimus, įpareigojančius laikytis Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigines funkcijas, laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba; Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK Patrulio būrio vado pareigybės aprašymo, patvirtinto 2011 m. liepos 28 d. Vilniaus aps. VPK viršininko įsakymu Nr. 10-V-517, 7.3 punktą įpareigojantį saugoti ir ginti žmogaus teises ir laisves, teikti jiems visapusišką socialinę ir kitokią pagalbą; Konstitucijos 21 straipsnį, ginantį žmogaus orumą ir draudžiantį žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis.

47Turėdamas teisę ir pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, pagal kompetenciją įgyvendinti nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, atskleidimą ir atlikti jų tyrimą (Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2, 4, 5 punktai, 6 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), tirdamas 2016 m. vasario 20 d. 1.35 val. gautą pranešimą dėl triukšmo bute, adresu ( - ), S. G. viršijo jam suteiktus įgaliojimus, nes nesant faktinio pagrindo neteisėtai naudojo fizinę bei psichinę prievartą, specialiąsias priemones, padarydamas fizinės žalos S. A., R. A., E. R., I. Z., E. V..

48Būdamas policijos pareigūnu, tačiau veikdamas neteisėtai, žeminančiai žmogaus orumą, elgdamasis žiauriai, panaudodamas ne kovinius imtynių veiksmus, bet tyčia suduodamas smūgius ir žalodamas, nepagrįstai tiek fizinę, tiek psichinę prievartą, tiek specialiąsias priemones vienu metu panaudodamas ne mažiau 8 asmenų atžvilgiu (iš kurių 5 nepilnamečiai), atlikdamas veiksmus, atitinkančius BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) numatytą nusikalstamą veiką, tokius veiksmus atlikdamas sistemingai, t. y. smūgiuodamas atskirais veiksmais 5 (penkiems) asmenims ir padarydamas jiems nežymius sveikatos sutrikdymus ar sukeldamas fizinį skausmą, S. G. padarė ir didelės neturtinės žalos policijai, kaip valstybės institucijai, nes savo nusikalstamais veiksmais sumenkino šios institucijos, pagal Policijos įstatymo 4 ir 5 punktus privalančios užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką bei įgyvendinti kitus įstatymuose ir kituose teisės aktuose jai pavestus policijos uždavinius, autoritetą bei pažemino policijos pareigūno vardą.

49Tokiais veiksmais S. G. padarė BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

50Be to, jis piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo, o būtent:

512016 m. vasario 20 d., apie 3.05 val. E. R. būnant prie namo Nr. ( - ) ( - ) gatvėje ( - ), telefonu paskambinus į BPC, pranešus apie jo atžvilgiu policijos pareigūno S. G. panaudotas tarnybai išduotas pipirines dujas bei paprašius pagalbos, apie šį skambutį buvo pranešta pačiam S. G., kuris apie 3.10 val. atvažiavęs į E. R. buvimo vietą, išlipęs iš tarnybinio automobilio pakvietė E. R. prieiti, o pastarajam tokį reikalavimą įvykdžius, S. G., sudavė jam kumščiu į kairį šoną, sukeldamas fizinį skausmą, uždėjo antrankius, surakindamas rankas už nugaros, įsodino į tarnybinį automobilį „Škoda Yeti“ (Valst. Nr. ( - )), atsivežė jį iki Elektrėnų policijos komisariato, esančio ( - ), nors tuo metu E. R. laukė pagalbos, jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir nebuvo jokio faktinio pagrindo nei prievartai, nei specialiosioms priemonėms panaudoti, nei pristatyti E. R. į policijos įstaigą.

52Elektrėnų policijos komisariate S. G. pagamino netikrą dokumentą – surašė tikrovės neatitinkantį 2016 m. vasario 20 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 28AN-51891082-16, kuriame nurodė, kad 2016 m. vasario 20 d. apie 3.10 val. ( - ), viešoje vietoje E. R. garsiai rėkavo, šūkavo, ir taip trikdė kitų asmenų poilsį, šiais veiksmais E. R. trikdė viešąją rimtį ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 183 str. 1 d. Surašęs tokio turinio protokolą, S. G. šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo – jo pagrindu administracinio teisės pažeidimo byloje ROIK 16055454017 už neva padarytą ATPK pažeidimą paskyrė E. R. 2 Eur baudą.

53Minėtus nusikalstamus veiksmus S. G. atliko veikdamas iš savanaudiškų paskatų, t. y. siekdamas tokiu būdu pateisinti neteisėtą fizinio smurto bei specialiųjų priemonių naudojimą E. R. atžvilgiu, jo pristatymą į Elektrėnų policijos komisariatą, atkeršyti apie S. G. neteisėtus veiksmus pranešusiam E. R. ir jį nubausti.

54Atlikdamas aukščiau nurodomus veiksmus S. G. tuo pačiu ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nes būdamas policijos pareigūnu, tačiau veikdamas neteisėtai, pasinaudodamas pareigomis ir pagamindamas netikrą dokumentą bei jį panaudodamas, t. y. atlikdamas veiksmus, atitinkančius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, S. G. padarė ir didelės neturtinės žalos policijai, kaip valstybės institucijai, nes savo nusikalstamais veiksmais sumenkino šio institucijos, pagal Policijos įstatymo 4 ir 5 punktus privalančios užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką bei įgyvendinti kitus įstatymuose ir kituose teisės aktuose jai pavestus policijos uždavinius, autoritetą bei pažemino policijos pareigūno vardą.

55Tokiais veiksmais S. G. padarė BK 300 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus (2 t., b. l. 33-79, 3 t., b. l. 22-45).

56Iš Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 13 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-328-190/2018 kopijos matyti, jog šia nutartimi nuteistojo S. G. gynėjo advokato V. A. apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-145-1011/2018 atmestas (3 t., b. l. 46-49).

57Iš 2018 m. gegužės 11 d. apžiūros protokolo matyti, jog apžiūros objektas yra baudžiamosios bylos Nr. 1-145-1011/2018 2018 m. sausio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas, kurį pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismas. Apžiūros protokole nurodoma, kad garso įrašas įrašytas Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžio, kuriame S. G. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu garsas. Į teismo posėdį atvykusi liudytoja E. K. prisistato, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas L. D. įspėja liudytoją E. K. dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, už kurį gali būti taikoma BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė, E. K. pasirašo, kad yra įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir balsu perskaito priesaikos tekstą. Apžiūros protokolo priede – stenogramoje yra užfiksuoti E. K. parodymai, proceso dalyvių klausimai E. K. ir jos atsakymai į pateiktus klausimus (t. 2, b. l. 84-99).

58Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1-145-1011/2018 matyti, jog ja nutarta informuoti prokurorą, kad E. K. 2018 m. sausio 9 d. posėdžio metu nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-145-1011/2018 teikė melagingus parodymus ir tokiais savo veiksmais galimai padarė BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Nutartyje nurodoma, jog teismo posėdžio metu liudytoja buvo apklausta policijos pareigūnė E. K., kuri pasirašytinai buvo įspėta dėl BK 235 straipsnyje numatytos atsakomybės už melagingų parodymų davimą. 2018 m. sausio 9 d. teismo posėdžio metu E. K., duodama parodymus apie kaltinamojo S. G. veiksmus 2016 m. vasario 20 d. apie 1.35 val. bute, esančiame ( - ), patvirtino, kad visą laiką matė, ką S. G. veikė, neigė, jog bute buvusių asmenų atžvilgiu buvo naudojamos fizinės bei psichinės prievartos priemonės. Nutartyje taip pat nurodoma, jog ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius parodymus, teismas nustatė, kad kaltinamasis S. G. nukentėjusiųjų S. A., G. P., M. A., I. Z., E. V., R. A., E. R. atžvilgiu neteisėtai naudojo fizinę ir psichinę prievartą, o liudytojos E. K. teismo posėdžio metu duotus parodymus vertino kaip melagingus, siekiant palengvinti savo bendradarbio policijos pareigūno S. G. teisinę padėtį (1 t., b. l. 1).

59Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdybos viršininko D. S. 2018 m. kovo mėn. (diena nenurodoma) tarnybiniame pranešime dėl pareigūnės E. K. nurodoma, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimo skyriuje 2018 m. kovo 12 d. pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00110-18 pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato pareigūnė E. K. 2018 m. sausio 9 d. teisme, apklausiama kaip liudytoja, galimai davė melagingus parodymus apie kaltinamojo S. G. veiksmus. Nurodoma, jog atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tikslinga spręsti pareigūnės E. K. tarnybinės atsakomybės klausimą (2 t., b. l. 153).

60Iš 2018 m. kovo 21 d. pranešimo apie įtarimą matyti, jog E. K., dalyvaujant advokatui Remigijui Merkevičiui, įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje (2 t., b. l. 103).

61Iš 2018 m. kovo 29 d. įtariamojo apklausos protokolo matyti, jog įtariamoji E. K., pateikus jai klausimą, ar ji pripažįsta padariusi nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariama, bei pasiūlius duoti parodymus apie įtarimo esmę, nurodė, kad neprisipažįsta, parodymus duos, kai susipažins su jai įteiktame pranešime apie įtarimą nurodytomis aplinkybėmis (2 t., b. l. 104).

62Iš 2018 m. gegužės 22 d. pranešimo apie įtarimą matyti, jog E. K., dalyvaujant advokatui Remigijui Merkevičiui, įteiktas patikslintas pranešimas apie įtarimą dėl veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje (2 t., b. l. 107-108).

63Iš 2018 m. gegužės 22 d. įtariamojo apklausos protokolo matyti, jog įtariamoji E. K., pateikus jai klausimą, ar ji pripažįsta padariusi nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariama, nurodė, jog į šį klausimą ji neatsakys, parodymus duos, kai susipažins su ikiteisminio tyrimo medžiaga (2 t., b. l. 109).

64Iš 2018 m. gegužės 30 d. įtariamojo apklausos protokolo matyti, jog įtariamoji E. K., pateikus jai klausimą, ar ji pripažįsta padariusi nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariama, bei pasiūlius duoti parodymus apie įtarimo esmę, nurodė, kad neprisipažįsta, ir dalyvaujant gynėjui, laisva valia gali parodyti, kad 2018 m. sausio 9 d. teismo posėdžio metu, apklausiama kaip liudytoja, buvo priversta duoti parodymus prieš save. Prieš duodant parodymus buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, už tai pasirašė. Daugiau neturi ką pasakyti dėl pareikšto įtarimo, tai yra viskas, ką jį gali pasakyti. Psichinėmis ligomis nesirgo ir neserga, į jokias gydymo įskaitas nėra įrašyta (2 t., b. l. 111).

65Dėl E. K. atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį

66Nagrinėjamoje byloje E. K. pagal BK 235 straipsnio 1 dalį buvo kaltinama tuo, kad ji Vilniaus miesto apylinkės teisme, esančiame Vilniuje, Laisvės pr. 79A, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-145-1011/2018, teismo posėdžio metu 2018 m. sausio 9 d. laikotarpiu nuo 10 val. 10 min. iki 11 val. 43 min., prieš tai būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, apklausiama kaip liudytoja apie kaltinamojo S. G. veiksmus 2016 m. vasario 20 d. laikotarpiu nuo 1 val. 35 min. iki 3 val. bute, esančiame ( - ), ir vėliau lauke šalia šio namo, siekdama palengvinti S. G. teisinę padėtį ar iš viso padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės, sąmoningai davė faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančius parodymus, t. y. tyčia melagingai parodė, kad S. G. nė vieno iš bute buvusių asmenų ant žemės neguldė, nukentėjusiųjų (S. A., G. P., M. A., I. Z., E. V., R. A., E. R.) atžvilgiu jokios fizinės ir/ar psichinės prievartos nenaudojo, niekam nebuvo smūgiuota, įspirta ar kitaip sužalota, nebuvo naudojamos nei dujos, nei kitos specialiosios priemonės, kad pagal iškvietimą dėl dujų papurškimo sugrįžus prie namo Nr. ( - ), esančio ( - ), pamatė jaunuolį (E. R.), kuris keikėsi, rėkavo, triukšmavo, dėl ko jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

67Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako, be kita ko, ir tas, kas davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas teisme. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad melagingi parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, paprastai trukdo nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje. Jie gali pakreipti baudžiamosios bylos nagrinėjimą neteisinga kryptimi ir būti viena iš esminių prielaidų priimti nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį ar kitą baigiamąjį teismo sprendimą. Tokiais kaltininko veiksmais iš esmės sutrikdoma teismo veikla. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, svarbus pats melagingų parodymų davimo faktas, o ne tai, kokią įtaką tie melagingi parodymai padarė teismo procesinio sprendimo turiniui. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali. Šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo melagingų parodymų davimo momento, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokius nors padarinius. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta veika – melagingų parodymų davimas – yra padaroma tiesiogine tyčia. Darydamas šį nusikaltimą, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Tai, kad kaltininkas suvokia apie pareigą duoti teisingus parodymus ir žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu jis patvirtina savo parašu pasirašydamas po įspėjimo tekstu. Šiuo atveju kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335-895/2015, Nr. 2K-305-788/2015 ir kt.).

68Kita vertus, BK 235 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nukentėjęs asmuo ar liudytojas neatsako už melagingų parodymų davimą, jeigu pagal įstatymus turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau prieš apklausą nebuvo su šia teise supažindintas.

69Atvejai, kai asmuo turi teisę atsisakyti duoti parodymus, reglamentuojami ne tik baudžiamajame įstatyme, bet ir kituose teisės aktuose, todėl, sprendžiant BK 235 straipsnio taikymo klausimą, šie teisės aktai turi būti analizuojami ir vertinami kaip visuma.

70Pažymėtina, kad BPK 80 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad kaip liudytojas negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galbūt padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant BPK 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudijimo ypatumus. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad minėtą BPK įtvirtintą nuostatą būtina aiškinti platesniame kontekste – tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek EŽTT sprendimų – kontekste (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168/2011, Nr. 2K-305-788/2015 ir kt.).

71Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad verčiant liudyti prieš save pažeidžiamas teisingo proceso principas, įtvirtintas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Asmens įpareigojimas (vertimas) atsakyti į klausimus apie įvykius, dėl kurių jam pareikštas kaltinimas Konvencijos 6 straipsnio prasme, nesuderinamas su teise tylėti ir neduoti parodymų prieš save, kuri yra neatskiriama teisingo proceso sąvokos dalis. Šis principas galioja ir tuo atveju, kai nurodytas įpareigojimas (vertimas) asmeniui taikomas skirtingame procese negu tas, kuriame pareikštas kaltinimas (mutatis mutandis Marttinen v. Finland, no. 19235/03, judgement of 21 April 2009; Shanon v. the United Kingdom, no. 6563/03, judgement of 4 October 2005; J. B. v. Switzerland, no. 31827/96, judgement of 3 May 2001; a contrario Macko and Kozubal’ v. Slovakia, no. 64054/00 and 64071/00, judgement of 19 June 2007).

72Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius konstitucinėje jurisprudencijoje aiškinamas taip, kad fizinis asmuo gali atsisakyti duoti parodymus, kuriais remiantis jis pats, jo šeimos narys ar artimas giminaitis galėtų būti patraukti ne tik baudžiamojon, bet ir kitos rūšies teisinėn atsakomybėn, jeigu galima sankcija pagal savo pobūdį ir dydį (griežtumą) prilygtų kriminalinei bausmei. Kita vertus, Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas nereiškia, kad fizinis asmuo negali duoti tokių parodymų savanoriškai, t. y. niekieno neverčiamas (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d., 2013 m. balandžio 12 d. nutarimai).

73Lietuvos teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad asmuo negali būti apklausiamas kaip liudytojas apie bet kokias aplinkybes, kurios galėtų būti pagrindas vėliau jam reikšti įtarimus ar kaltinimus ne tik tiriamoje (nagrinėjamoje) baudžiamojoje byloje, bet ir bet kurioje kitoje „baudžiamojo pobūdžio“ byloje. Formalus įtarimų nepareiškimas neleidžia kategoriškai teigti, kad asmens teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save nebuvo varžoma. Dėl to sprendžiant, ar tokia teisė nebuvo varžoma, atsižvelgtina ne tik į tai, ar procesine prasme asmeniui buvo pareikšti įtarimai dėl aplinkybių, kurios buvo tiriamos (nagrinėjamos) baudžiamojoje byloje, bet būtina įvertinti visus faktinius bylos duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2009, Nr. 2K-225/2009, Nr. 2K-168/2011 ir kt.).

74Liudytojo, kaip baudžiamojo proceso dalyvio, statusas paprastai yra neutralus, t. y. kaip liudytojas turi būti apklausiamas asmuo, tiesiogiai niekaip nesuinteresuotas bylos baigtimi. Kaip liudytojas apklausiamas asmuo, galintis pateikti informaciją apie reikšmingas bylai aplinkybes. Liudytojas paprastai apklausiamas apie jam žinomus kitų asmenų veiksmus, kitas nustatant tiesą byloje svarbias aplinkybes; parodymų dalyko nesudaro duomenys apie tikėtiną jo dalyvavimą darant nusikalstamas veikas. Liudytojui negali būti užduodami klausimai, į kuriuos atsakius būtų gauti duomenys, galintys būti pagrindas reikšti įtarimus ar kaltinimus šiam proceso dalyviui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225/2009).

75Teismas, išanalizavęs aplinkybes, kurioms esant E. K. buvo apklausiama Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-145-1011/2018 (teismo posėdžio, vykusio 2018 m. sausio 9 d. metu, laikotarpiu nuo 10 val. 10 min. iki 11 val. 43 min.), konstatuoja, kad ši liudytoja, nors ir buvo pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės dėl melagingų parodymų davimo (tai matyti tiek iš byloje esančio garso įrašo (2 t., b. l. 84) bei jo pagrindu surašytos stenogramos (2 t., b. l. 84-99), tiek iš 2018 m. sausio 9 d. teisiamojo posėdžio protokolo ir įspėjimo (2 t., b. l. 20-30)), tačiau turėjo realų pagrindą manyti, kad ji apklausiama ne kaip neutrali liudytoja, bet kaip potenciali įtariamoji ar potencialus asmuo, kuriam gali būti taikomos kitos „baudžiamojo pobūdžio“ priemonės. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į žemiau pateikiamus argumentus.

76Pirmiausia pažymėtina, jog E. K., kaip liudytoja, Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018 m. sausio 9 d., laikotarpiu nuo 10 val. 10 min. iki 11 val. 43 min. vykusiame teisiamajame posėdyje buvo apklausiama baudžiamojoje byloje Nr. 1-145-1011/2018, kurioje atliekant ikiteisminį tyrimą (Nr. 01-1-08920-16) jai pačiai buvo suteiktas įtariamosios statusas dėl veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje. Šią aplinkybę patvirtina baudžiamojoje byloje esantys duomenys, užfiksuoti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išraše apie fizinį asmenį, iš kurių, be kita ko, matyti, jog Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2016 m. vasario 23 d. E. K. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-08920-16 pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu, galimai padaryto 2016 m. vasario 20 d. (2 t., b. l. 114). Byloje esantys procesiniai dokumentai – 2017 m. vasario 3 d. pranešimas apie įtarimą (3 t., b. l. 83-84) bei 2017 vasario 3 d. įtariamojo apklausos protokolas (3 t., b. l. 56-57) patvirtina, jog šio ikiteisminio tyrimo pradėjimas E. K. atžvilgiu nebuvo vien tik formalus procesinis veiksmas, kadangi jai buvo ne tik įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, bet taipogi E. K. buvo apklausta kaip įtariamoji, t. y. ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-08920-16 E. K. atžvilgiu buvo įgavęs pagreitį. Nors iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį (2 t., b. l. 114), taip pat iš Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Giedriaus Tarasevičiaus 2017 m. vasario 9 d. nutarimo (3 t., b. l. 58-61) turinio matyti, jog ikiteisminis tyrimas dėl veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, E. K. atžvilgiu 2017 m. vasario 9 d. nutarimu buvo nutrauktas vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 212 straipsnio 1 dalimi, visgi ši aplinkybė, vertinant ją iš E. K. pozicijos, iš tiesų pati savaime galėjo E. K. nesudaryti pakankamo pagrindo manyti, jog ji 2018 m. sausio 9 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu buvo apklausiama kaip neutrali liudytoja ir kad jos minėto teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai nebus panaudoti prieš ją pačią, pvz., sprendžiant klausimą dėl jos tarnybinės atsakomybės ir pan. (apie tai šiame nuosprendyje bus kalbama vėliau). Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, jog E. K. 2017 m. vasario 3 d. įteiktame pranešime apie įtarimą dėl veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, nurodytas įtarimo turinys (3 t., b. l. 83-84) itin glaudžiai susijęs su S. G. baudžiamojoje byloje Nr. 1-145-1011/2018 reikštais kaltinimais, juose nurodomos aplinkybės yra persipynusios, įtarimas E. K. pagal savo išraišką formuluojamas kaip galimas bendras ir neteisėtas veikimas kartu su S. G.. Byloje nėra ginčo dėl to, kad analizuojamų įvykių metu, t. y. 2016 m. vasario 20 d., E. K. šiuose įvykiuose dalyvavo kartu su S. G., kurio nagrinėjamoje byloje E. K. buvo apklausiama liudytoja. Akivaizdu, jog tokia situacija, kai E. K. buvo apklausiama apie įvykius, kuriuose ji, kaip policijos pareigūnė, dalyvavo kartu su kitu policijos pareigūnu S. G., iš tiesų galėjo jai sukelti baimę būti pačiai patrauktai atsakomybėn, todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju E. K. teisiamojo posėdžio metu iš tiesų negalėjo būti apklausiama kaip neutrali liudytoja. Pažymėtina ir tai, jog nors ikiteisminis tyrimas dėl veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, E. K. atžvilgiu ir buvo nutrauktas, visgi iš Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Giedriaus Tarasevičiaus 2017 m. vasario 9 d. nutarimo turinio matyti, jog šio nutarimo motyvuojamoje dalyje visgi buvo konstatuota, kad E. K. veiksmai surašant tikrovės neatitinkantį 2016 m. vasario 20 d. tarnybinį pranešimą Nr. 10-PR2-8896 formaliai atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamos veikos sudėtį, tačiau dėl savo pavojingumo bei reikšmingumo nelaikytini nusikalstama veika (3 t., b. l. 58-61). Toks prokuroro nutarimo turinys akivaizdžiai rodo, jog E. K. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu visgi buvo įvertinti kaip turintys neteisėtumo požymių, dėl šios priežasties kalbėti apie E. K., kaip apie neutralią liudytoją S. G. baudžiamojoje byloje Nr. 1-145-1011/2018, teismo nuomone, nėra pakankamo teisinio pagrindo. Teismo vertinimu, visos šios aplinkybės, kartu su žemiau pateikiamomis aplinkybėmis (tame tarpe ir tomis, jog teisiamojo posėdžio metu E. K. užduodami klausimai buvo betarpiškai susiję su jos veiksmais), sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad 2018 m. sausio 9 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu E. K. iš tiesų turėjo pagrindą manyti, jog yra apklausiama ne kaip neutrali liudytoja apie kito asmens galimai padarytą nusikalstamą veiką, o kaip potenciali įtariamoji.

77Antra, pagrindą taip manyti dar labiau sustiprina ir ta aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-08920-16 metu E. K. dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi buvo suteiktas specialiojo liudytojo statusas. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog specialiojo liudytojo samprata BPK tiesiogiai nėra įtvirtinta, tačiau ją galima įžvelgti BPK 82 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodoma, jog asmuo, kuris prokuroro nutarimu yra apklausiamas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, turi teisę apklausos metu turėti įgaliotąjį atstovą, reikalauti būti pripažintam įtariamuoju. Minėtas straipsnis taip pat numato, jog tokiam asmeniui netaikoma atsakomybė, numatyta šio kodekso 83 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Be kita ko, specialiojo liudytojo samprata atsispindi ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. I-8 patvirtintose Rekomendacijose dėl liudytojo apklausos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 80 straipsnio 1 punkte ir 82 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (toliau – ir Rekomendacijos), kurių 7 punkte nurodoma, kad asmuo gali būti apklausiamas kaip specialusis liudytojas, jeigu byloje yra duomenų apie tai, kad galimai buvo padaryta nusikalstama veika ir tą veiką galimai padarė konkretus asmuo, tačiau šių duomenų nėra pakankamai, kad šiam asmeniui būtų suteiktas įtariamojo statusas. Toks teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad specialiojo liudytojo, kaip baudžiamojo proceso dalyvio, teisinė padėtis yra pakankamai specifinė. Specialusis liudytojas, kitaip nei liudytojas, paprastai duoda parodymus ne apie kito asmens galimai padarytą nusikalstamą veiką, tačiau apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad tokiu atveju, kai asmuo yra apklausiamas specialiuoju liudytoju, ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra faktinių duomenų, kurie sudaro pagrindą manyti, kad atitinkamas asmuo galėjo padaryti nusikalstamą veiką, bet tų duomenų visetas nėra pakankamas, kad būtų sudaryta objektyvi galimybė šį asmenį pripažinti įtariamuoju, dėl ko jam yra suteikiamas specialiojo liudytojo statusas. Iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančio Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Remigijaus Matevičiaus 2016 m. balandžio 6 d. nutarimo kopijos, be kita ko, matyti, jog ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-08920-16 E. K. nutarta apklausti BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais (t. y. kaip liudytoją apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką) dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi 2016 m. vasario 20 d. vykusių įvykių metu, kuriuose dalyvavo ir S. G. (3 t., b. l. 66-67). Tuo tarpu iš 2016 m. balandžio 14 d. liudytojo apklausos protokolo kopijos, be kita ko, matyti, jog E. K., dalyvaujant advokatui V. V., ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-08920-16 buvo apklausta BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais), davė parodymus apie 2016 m. vasario 20 d. įvykių aplinkybes (3 t., b. l. 69-72). Šios faktinės aplinkybės patvirtina, jog E. K. teisinė padėtis ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-08920-16 buvo specifinė. Teismo vertinimu, baudžiamosios bylos Nr. 1-145-1011/2018 nagrinėjimo teisme metu E. K. turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog tokia jos specifinė teisinė padėtis išliko ir tuomet, kai ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-08920-16 buvo užbaigtas S. G. atžvilgiu surašius kaltinamąjį aktą ir bylą perdavus teismui. Tokia išvada darytina pirmiausia atsižvelgiant į jau minėtose Rekomendacijose įtvirtintas nuostatas. Antai Rekomendacijų 17 punkto nuostatos, esant pagrindui, nedraudžia asmenį, apklaustą kaip specialųjį liudytoją, apklausti kaip liudytoją bendra tvarka, tačiau numato, kad prieš tokią apklausą prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas tokiam asmeniui ar jo įgaliotam atstovui raštu praneša, kad ikiteisminio tyrimo metu negauta duomenų pripažinti šį asmenį įtariamuoju ir jis bus apklaustas liudytoju bendra tvarka. Minėtame Rekomendacijų punkte taip pat yra įtvirtintos nuostatos, numatančios, jog nustačius, kad byloje nėra pagrindo asmenį, kuris buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas, apklausti kaip liudytoją bendra tvarka (jis nežino kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių), taip pat nėra pagrindo jį pripažinti įtariamuoju, jeigu tyrimas tęsiamas, apie tai prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas raštu praneša tokiam asmeniui ir jo įgaliotam atstovui. Tuo tarpu minėtų Rekomendacijų 18 punkte numatyta, jog jei išaiškinus specialiojo liudytojo santykį su tiriama nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu gaunama duomenų, kad specialusis liudytojas žino reikšmingas tyrimui aplinkybes ir yra procesiniai pagrindai tokį asmenį apklausti kaip liudytoją bendra tvarka, rekomenduojama tokį asmenį apklausti kaip liudytoją bendra tvarka iki ikiteisminio tyrimo pabaigos. Bylos nagrinėjimo metu teismui išreikalavus baudžiamąją bylą Nr. 1-145-1011/2018 ir susipažinus su ja, joje neužfiksuoti jokie duomenys, patvirtinantys, jog po to, kai E. K. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-08920-16 buvo apklausta kaip specialioji liudytoja, ji ar jos įgaliotas atstovas būtų aiškiai informuoti apie jos, kaip specialiosios liudytojos, statuso pasikeitimą į bendra tvarka apklaustinos liudytojos statusą. Nors minėtos Rekomendacijos numato galimybę bylos nagrinėjimo teisme metu iškilus būtinybei apklausti specialųjį liudytoją, kuris ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas kaip liudytojas bendra tvarka ar jam nebuvo suteiktas įtariamojo statusas, kaip liudytoją bendra tvarka (19 punktas), visgi ši nuostata nėra absoliuti, t. y. numato tik galimybę. Teismo manymu, dėl itin specifinės specialiojo liudytojo teisinės padėties pastaroji Rekomendacijų nuostata praktikoje galėtų būti taikoma tik tuomet, kai nekyla jokių abejonių dėl tokio asmens procesinės padėties teisme nei pačiam teismui, nei kitiems proceso dalyviams, ir kai toks asmuo bylos nagrinėjimo teisme metu iš tiesų gali būti apklausiamas kaip neutralus liudytojas ne apie jo paties galimai padarytą veiką. Tuo atveju, jei atsiranda bent menkiausių požymių, jog toks asmuo, duodamas parodymus bylos nagrinėjimo teisme metu, gali duoti parodymus ir apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, teismo vertinimu, toks asmuo negali būti apklausiamas teisme kaip liudytojas bendra tvarka įspėjus jį dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant BPK 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudijimo ypatumus. Kitaip tariant, tokiam liudytojui kiekvienoje baudžiamojo proceso stadijoje prieš apklausą turi būti nedviprasmiškai išaiškinta teisė tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką.

78Teismas pažymi, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-08920-16 bei S. G. baudžiamosios bylos nagrinėjimo procese požymių, kad E. K. apklausiama gali duoti parodymus ir apie savo galimai padarytą veiką, buvo pakankamai daug ir tai kėlė abejones tiek teismo posėdyje dalyvavusiam prokurorui, tiek bylą nagrinėjusiam teismui. Pažymėtina, jog jau minėtame Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Remigijaus Matevičiaus 2016 m. balandžio 6 d. nutarime, kuriuo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-08920-16 E. K. nutarta apklausti BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais (t. y. kaip liudytoją apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką), nurodomas toks šio nutarimo priėmimo pagrindas ir motyvai: „Ikiteisminio tyrimo byloje yra duomenų apie tai, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyriausioji patrulė E. K. 2016 m. vasario 20 d., apie 2 val., kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vadu S. G., nuvykusi pagal gautą pranešimą dėl keliamo triukšmo bute, esančiame ( - ), galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. įsiveržusi į minėtą butą, nesant tam jokio pagrindo, suguldė visus bute buvusius asmenis ant grindų bei naudojo bute buvusių asmenų atžvilgiu fizinę prievartą bei specialiąsias priemones – antrankius bei elektrošoką, dėl to buvo sužaloti trys asmenys. Tačiau šių duomenų nepakanka, kad E. K. būtų suteiktas įtariamojo statusas (3 t., b. l. 66-67). Akivaizdu, jog baudžiamosios bylos Nr. 1-145-1011/2018 nagrinėjimo teisme metu E. K. buvo apklausiama kaip liudytoja bendra tvarka iš esmės dėl tų pačių aplinkybių, dėl kurių ji ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta kaip specialioji liudytoja. Atkreiptinas dėmesys ir į E. K. teisiamojo posėdžio metu pateiktų klausimų formuluotes, kurios, teismo vertinimu, ne tik E. K., kaip proceso dalyvei, bet ir bet kuriam kitam pašaliniam stebėtojui gali kelti pagrįstų abejonių dėl to, ar E. K. iš tiesų apklausiama apie kito asmens (S. G.), ar apie savo pačios galimai padarytas nusikalstamą veikas (apie tai nuosprendyje bus pasisakoma vėliau). Teismo vertinimu, ši aplinkybė dar labiau sustiprina pagrindą išvadai, kad 2018 m. sausio 9 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu E. K. iš tiesų galėjo manyti, jog yra apklausiama ne tik kaip neutrali liudytoja apie kito asmens galimai padarytą nusikalstamą veiką, bet ir kaip potenciali įtariamoji apie savo pačios galimai padarytą nusikalstamą veiką. Pažymėtina, jog formalus įtarimų nepareiškimas neleidžia kategoriškai paneigti tikimybės, kad faktiškai E. K. galėjo būti įtariama padarius nusikalstamas veikas ir, kad ji pati apklausos metu turėjo pagrindą manyti, jog jos klausiama apie, tikėtina, jos pačios galimai nusikalstamus veiksmus.

79Trečia, BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad E. K. kaltinimas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį nėra pagrįstas, stiprina ir tai, kad šiuo klausimu buvo nenuosekli ir prieštaringa valstybinio kaltintojo pozicija, be to, pažymėtina, kad dėl to abejojo ir bylą nagrinėjęs teismas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamosios bylos Nr. 1-145-1011/2018, kurioje S. G. buvo kaltinamas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, nagrinėjimo metu, 2017 m. lapkričio 16 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu, svarstant kaltinamojo S. G. gynėjo advokato V. V. prašymą dėl E. K. iškvietimo apklausai, valstybinis kaltintojas – prokuroras Giedrius Tarasevičius nurodė, jog „E. K. kartu su G. dalyvavo tuose įvykiuose, jai buvo pareikšti įtarimai, ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Ją galima apklausti neįspėjus, todėl jos parodymais negalėtume remtis“. Tokia valstybinio kaltintojo – prokuroro G. Tarasevičiaus pozicija užfiksuota 2017 m. lapkričio 16 d. teisiamojo posėdžio protokole (2 t., b. l. 15-17). Be to, minėtame teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota ir ta aplinkybė, jog teismas nutarė dėl liudytojos E. K. kvietimo nuspręsti pasitarimų kambaryje, motyvuojant tuo, jog jos procesinė padėtis yra specifinė, jos atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Būtent šie protokole užfiksuoti duomenys apie paties valstybinio kaltintojo (iš dalies – ir S. G. baudžiamąją bylą nagrinėjusio teismo) poziciją dėl E. K. procesinio statuso, atitinkamai ir teismo vertinimas šiuo klausimu rodo, jog abejonių dėl jos procesinio statuso tiek pačiam valstybiniam kaltintojui, tiek teismui kilo dar prieš ją apklausiant teisiamajame posėdyje, be to, valstybinis kaltintojas išsakė poziciją, jog E. K. dalyvavo tuose įvykiuose su S. G., kas bendrame bylos aplinkybių kontekste reiškia, jog ji būtų apklausiama ne tik dėl S. G., bet ir dėl savo pačios galimai padarytų nusikalstamų veikų. Valstybinio kaltintojo išdėstyta pozicija dėl to, jog E. K. kartu su kaltinamuoju S. G. dalyvavo tuose įvykiuose, taip pat dėl to, kad ją galima apklausti neįspėjus, tačiau jos parodymais negalima remtis, iš esmės atspindi kaltinamosios gynėjo pateiktą argumentą, jog duodama parodymus nagrinėjamoje S. G. byloje, E. K. buvo apklausiama ne kaip neutrali liudytoja, o kaip asmuo apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką (t. y. kaip potenciali įtariamoji), o jos parodymų turinys galėjo būti pagrindu ir keliant jos pačios baudžiamosios atsakomybės klausimą. Prieštaravimai nagrinėjamoje situacijoje įžvelgiami dėl to, kad nepaisant to, jog pats valstybinis kaltintojas – prokuroras G. Tarasevičius S. G. baudžiamojoje byloje pasisakė dėl E. K. specifinio procesinio statuso bei dėl to, jog ji neturėtų būti įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jis pats vėliau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1-145-1011/2018 pagrindu (1 t., b. l. 1) organizavo ikiteisminį tyrimą, pradėtą E. K. atžvilgiu dėl melagingų parodymų davimo, ir jam vadovavo, perdavė bylą į teismą kartu su savo paties surašytu kaltinamuoju aktu. Taigi, viena vertus, valstybinis kaltintojas išsakė poziciją, jog E. K. S. G. baudžiamojoje byloje galima apklausti jos neįspėjus ir jos parodymais negalima remtis, kita vertus, tas pats valstybinis kaltintojas palaikė kaltinimą jau E. K. atžvilgiu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kurioje jai reiškiami kaltinimai dėl melagingų parodymų davimo S. G. nagrinėjamoje byloje, 2018 m. sausio 9 d. teisiamajame posėdyje, kuriame, kaip jau minėta, paties valstybinio kaltintojo nuomone, E. K. negalėjo būti įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą.

80Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje baigiamųjų kalbų metu valstybinis kaltintojas – prokuroras G. Tarasevičius nurodė, jog 2018 m. sausio 9 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu E. K. buvo apklausiama, kaip to reikalauja BPK. Visgi akivaizdu, kad toks valstybinio kaltintojo baigiamųjų kalbų metu išsakytas teiginys yra nesuderinamas su jo pozicija, išsakyta 2017 m. lapkričio 16 d. teisiamojo posėdžio metu, nagrinėjat baudžiamąją bylą Nr. 1-145-1011/2018. Tokia prieštaringa valstybinio kaltintojo pozicija rodo, jog net ir pats valstybinis kaltintojas nebuvo visiškai įsitikinęs, koks procesinis statusas turėjo būti suteiktas E. K. baudžiamosios bylos Nr. 1-145-1011/2018 nagrinėjimo metu. Teismo manymu, vertinant šią situaciją iš kaltinamosios E. K. pozicijos, ji iš tiesų galėjo turėti dar daugiau abejonių dėl savo procesinio statuso ir dėl to, ar ji tikrai nėra apklausiama kaip potenciali įtariamoji, kadangi visos aukščiau išvardintos aplinkybės apie jos atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą, apie suteiktą specialiojo liudytojo statusą rodo indikacijas apie galimybę būti apklausiamai apie savo pačios galimai padarytas nusikalstamas veikas.

81Ketvirta, teismo vertinimu, 2018 m. sausio 9 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu liudytojai E. K. užduotų klausimų formuluotės bei pačių klausimų turinys sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog minėta liudytoja buvo apklausiama ne tik dėl kaltinamojo S. G., bet ir dėl savo pačios galimai neteisėtų veiksmų, galimai atliktų (ar neatliktų) 2016 m. vasario 20 d. vykusių įvykių metu. Tokia išvada darytina įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančiame 2018 m. gegužės 11 d. apžiūros protokole bei jo priede – stenogramoje užfiksuotus duomenis. Minėtame apžiūros protokole yra užfiksuoti duomenys, gauti išklausius baudžiamosios bylos Nr. 1-145-1011/2018 2018 m. sausio 9 d. teisiamojo posėdžio garso įrašą, kurį pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismas. Apžiūros protokolo priede – stenogramoje yra užfiksuoti E. K. parodymai, proceso dalyvių klausimai E. K. ir jos atsakymai į pateiktus klausimus (2 t., b. l. 84-99). Būtent apžiūros protokolo priedo, t. y. stenogramos turinys atskleidžia, kokie klausimai 2018 m. sausio 9 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu buvo užduoti liudytojai E. K., kaip jie formuluojami, koks jų turinys. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš esmės visi klausimai, į kuriuos gauti atsakymai yra susiję su šioje byloje E. K. reiškiamais kaltinimais, buvo formuluojami labai abstrakčiai, t. y. jie nebuvo suformuluoti taip, jog nekiltų jokių abejonių dėl to, kad prašoma papasakoti apie aplinkybes, susijusias tik su kaltinamojo S. G. galimai padarytomis nusikalstamomis veikomis. Tiek baudžiamąją bylą Nr. 1-145-1011/2018 nagrinėjęs teismas, tiek valstybinis kaltintojas, užduodami klausimus liudytojai E. K., juos formulavo neįvardindami jokio asmens, pvz.: „Ar nebuvo kam nors iš jaunuolių smūgiuota, spirta gal, kažkoks veiksmas jų atžvilgiu?“; „Nebuvo jie suguldyti ant žemės?“; „Ar nebuvo panaudojamos spec. priemonės, antrankiai ir tazeris? Nebuvo?“; „Nei tazeris, nei spec. priemonės? Antrankiai nebuvo niekam uždėti?“; „O nebuvo grasinta asmenims, nieko?“; „Asmenims, buvusiems kambary, žodžiais, veiksmais, konkliudentiniais kažkokiais“; „Sakykit, kaip Jūs, teisėjas paklausė, Jūs minėjot, konkretizavot, kad tazeris, antrankiai nebuvo panaudoti. O dujos?“; „Asmenys negulėjo, jaunuoliai ant žemės negulėjo?“ ir pan. Teismo vertinimu, tokios klausimų formuluotės nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nagrinėjamoje situacijoje liudytoja E. K. buvo apklausiama tik dėl S. G. galimai padarytų nusikalstamų veikų, kaip savo baigiamojoje kalboje nurodė valstybinis kaltintojas. Priešingai, tolesnė liudytojos E. K. apklausos eiga rodo, jog toliau apklausos metu šiai liudytojai buvo užduodami klausimai ne apie kaltinamojo S. G., o apie jos pačius veiksmus 2016 m. vasario 20 d. vykusių įvykių metu, pvz., prašoma paaiškinti, kur ji surašė savo tarnybinį pranešimą, kodėl liudytoja jame nurodė vienokias, o ne kitokias faktines aplinkybes; kodėl asmeniui nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl policijos pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymo ir pan. Teismo vertinimu, kai kurių liudytojai dėl jos veiksmų užduotų klausimų pobūdis, pvz., „Jūs manot, kad čia viskas tvarkoj?“, net ir pašaliniam stebėtojui galėjo sudaryti įspūdį, jog apklausa vyko dėl E. K. galimai neteisėtų veiksmų, jau nekalbant apie pačią E. K., kuri vertindama šiuos klausimus per savo asmeninį suvokimą, iš tiesų galėjo interpretuoti juos kaip klausimus, užduodamus kaip potencialiai įtariamajai, o galbūt ir potencialiai S. G. bendrininkei. Pagrindą taip manyti dar labiau sustiprina ir ta aplinkybė, jog E. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį reikštų įtarimų turinys (kuriame iš esmės buvo galima įžvelgti ir bendrininkavimo užuominų) buvo itin susijęs su S. G. pareikštų kaltinimų turiniu, be to, ji ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta specialiąja liudytoja dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi dėl veiksmų, kuriuos galimai atliko kartu su S. G.. Kaip jau buvo minėta, liudytojo, kaip baudžiamojo proceso dalyvio, statusas paprastai yra neutralus, jo parodymų dalyko negali sudaryti duomenys apie tikėtiną jo dalyvavimą darant nusikalstamas veikas, be to, jam negali būti užduodami klausimai, į kuriuos atsakius būtų gauti duomenys, galintys būti pagrindas reikšti įtarimus ar kaltinimus šiam proceso dalyviui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225/2009). Visgi, nagrinėjamu atveju matyti, jog E. K., apklaustos liudytoja bendra tvarka, parodymų dalyką iš esmės ir sudaro duomenys apie tikėtiną jos dalyvavimą darant nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog liudytojai E. K. užduoti klausimai vertintini kaip vertimas duoti parodymus prieš save. Taigi, visos šios nurodytos aplinkybės, kartu su aukščiau ir žemiau nurodytomis, paneigia valstybinio kaltintojo poziciją apie tai, kad liudytoja E. K. 2018 m. sausio 9 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu buvo apklausiama tik kaip neutrali liudytoja ir tik apie S. G. veiksmus.

82Pažymėtina, jog kaltinamosios E. K. gynėjo baigiamųjų kalbų metu išsakytos pastabos dėl ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-08920-16 E. K. atstovavusio advokato V. V., kuris vėliau tapo ir S. G. gynėju, etikos 2018 m. sausio 9 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl šiuo klausimu teismas plačiau nepasisako. Vis tik atkreiptinas kaltinamosios gynėjo dėmesys, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje jo ginamajai E. K. kaltinimas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį buvo pareikštas remiantis iš esmės tik baudžiamąją bylą Nr. 1-145-1011/2018 nagrinėjusio teismo ir valstybinio kaltintojo užduotų klausimų pagrindu gautais E. K. atsakymais.

83Penkta, pagrindą manyti, jog liudytoja E. K. 2018 m. sausio 9 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu iš esmės buvo verčiama duoti parodymus prieš save, sustiprina ir ta aplinkybė, jog klausimai jai buvo užduodami apie įvykius, kuriuose ji kartu su kolega S. G. betarpiškai dalyvavo. Pažymėtina, jog tiek įvykių, tiek apklausos metu liudytoja E. K. buvo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyriausioji patrulė, todėl bet koks neigiamą atspalvį turintis E. K. atsakymas apie S. G. galimai neteisėtus veiksmus reikštų ir jos, kaip policijos pareigūnės, tam tikrų pareigų netinkamą atlikimą ar tam tikrų pareigų neatlikimą bei jai pačiai kylančią ar gresiančią teisinę atsakomybę, kadangi, kaip jau buvo minėta, analizuojamuose įvykiuose ji dalyvavo kartu su savo kolega S. G.. Nagrinėjamos situacijos kontekste akivaizdu, jog duodama parodymus apie 2016 m. vasario 20 d. įvykius, tarsi apie kaltinamojo S. G. veiksmus, pati E. K. buvo verčiama duoti parodymus apie savo veiksmus ar neveikimą, už ką yra numatyta įvairi teisinė atsakomybė. Kitaip tariant, bet kokie E. K. atsakymai teismui ir proceso dalyviams apie galimai neteisėtus kaltinamojo S. G. veiksmus, 2018 m. sausio 9 d. vykusios apklausos baudžiamojoje byloje metu, reikštų gana akivaizdų savęs apkaltinimą. Teismo manymu, jei liudytoja E. K. 2018 m. sausio 9 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu būtų davusi parodymus, priešingus nei jai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-2547-957/2018 pareikštame kaltinime nurodyti jos parodymai (t. y., kad bute buvusius asmenis S. G. guldė ant žemės ir pan.), jai pačiai galėjo kilti grėsmė būti patrauktai teisinėn atsakomybėn. Taigi, nors baudžiamosios bylos Nr. 1-145-1011/2018 nagrinėjimo metu turėjo būti nagrinėjamas tik policijos pareigūno S. G. elgesys, tačiau įvertinus visas nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog, kaip jau buvo minėta, ir pačiai E. K. galėjo kilti jos baudžiamojo ar kitokio teisinio persekiojimo grėsmė. Bendrame bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriuje tiek E. K., tiek ir S. G. atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl jų veiksmų 2016 m. vasario 20 d. (3 t., b. l. 64), dėl šios priežasties E. K. netgi buvo iškilusi reali grėsmė dėl tarnybinės atsakomybės taikymo. Kaip jau buvo minėta, Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, kad asmuo negali būti apklausiamas kaip liudytojas apie bet kokias aplinkybes, kurios galėtų būti pagrindas vėliau jam reikšti įtarimus ar kaltinimus ne tik tiriamoje (nagrinėjamoje) baudžiamojoje byloje, bet ir bet kurioje kitoje „baudžiamojo pobūdžio“ byloje. Teismo vertinimu, galimos tarnybinės nuobaudos taikymas neabejotinai galėtų būti vertinama kaip „baudžiamojo pobūdžio“ priemonė.

84Tiek iš byloje esančio garso įrašo (2 t., b. l. 84) bei jo pagrindu surašytos stenogramos (2 t., b. l. 84-99), tiek iš 2018 m. sausio 9 d. teisiamojo posėdžio protokolo ir įspėjimo (2 t., b. l. 20-30) turinio matyti, jog 2018 m. sausio 9 d. vykusio teisiamojo posėdžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-145-1011/2018 metu E. K. buvo pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, tačiau nei prieš šią apklausą, nei šios apklausos metu jai nebuvo išaiškinta Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens turima teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius, nei BPK 80 straipsnio 1 punkte įtvirtinta jos teisė neduoti parodymų prieš save pačią. Nepaisant to, jog minėta liudytoja ir buvo pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės dėl melagingų parodymų davimo, tačiau atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes turėjo realų pagrindą manyti, kad ji apklausiama ne kaip neutrali liudytoja, bet kaip potenciali įtariamoji ar potencialus asmuo, kuriam gali būti taikomos kitos „baudžiamojo pobūdžio“ priemonės. Kitaip tariant, 2018 m. sausio 9 d. vykusio teisiamojo posėdžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-145-1011/2018 metu egzistavo vertimo duoti parodymus prieš save situacija, t. y. egzistavo BPK 80 straipsnio 1 punkte numatyta aplinkybė, dėl kurios asmenys negali būti apklausiami kaip liudytojai, išskyrus atvejus, kai jie sutinka duoti tokius parodymus, taikant šio Kodekso 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudijimo ypatumus. Tokio vertinimo nekeičia ir tas faktas, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiant E. K. BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, E. K. buvo išaikintos minėtos teisės, kadangi tuo metu ji nebuvo įspėjama dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį. Todėl susiklosčius aptartoms aplinkybėms E. K. kaip liudytoja galėjo būti teisme apklausta tik jos sutikimu, neįspėjant jos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, atsisakymą ar vengimą juos duoti, tačiau tai nebuvo padaryta. Taigi, remiantis imperatyvia BK 235 straipsnio 4 dalyje nustatyta taisykle, E. K. negali atsakyti už melagingų parodymų davimą.

85Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamoji E. K. pagal BK 235 straipsnio 1 dalį išteisintina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

86Esant tokiai situacijai, esant negalimai baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, E. K. parodymų, kurių pagrindu šioje baudžiamojoje byloje jai buvo pareikšti kaltinimai, vertinti teisingumo požiūriu nėra prasmės, todėl teismas šiuo klausimu nepasisako. Vis gi, nepaisant to, kad E. K. šiuo nuosprendžiu išteisinama pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, jau vien S. G. atžvilgiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje priimtame ir jau įsiteisėjusiame nuosprendyje ir bylos medžiagoje yra pakankamai informacijos ir duomenų, kurie gali būti reikšmingi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriui, kuris atlieka tarnybinį patikrinimą dėl policijos pareigūnės E. K. veiksmų 2016 m. vasario 20 d. bei spręs dėl jos drausminės atsakomybės ir tinkamumo eiti policijos pareigūnės pareigas.

87Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė laikmena, į kurią įrašytas 2018 m. sausio 9 d. teisiamojo posėdžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-145-1011/2018 garso įrašas (2 t., b. l. 84), paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

88Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3 dalimi, 307 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 4 dalimi,

Nutarė

89E. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

90Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę laikmeną, į kurią įrašytas 2018 m. sausio 9 d. teisiamojo posėdžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-145-1011/2018 garso įrašas, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

91Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus... 2. viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teismas... 4. E. K. buvo kaltinama pagal BK 235 straipsnio 1 dalį tuo, kad ji Vilniaus... 5. Kaltinamoji E. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog savo kaltės... 6. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos... 7. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo... 8. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų... 9. Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos... 10. Iš 2016 m. balandžio 14 d. liudytojo apklausos protokolo kopijos, be kita ko,... 11. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos R. G. 2016... 12. Iš 2017 m. vasario 3 d. pranešimo apie įtarimą turinio matyti, jog... 13. Iš 2017 m. vasario 3 d. įtariamojo apklausos protokolo matyti, jog... 14. Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos... 15. Iš 2017 m. lapkričio 16 d. teisiamojo posėdžio protokolo baudžiamojoje... 16. Iš 2018 m. sausio 9 d. teisiamojo posėdžio protokolo baudžiamojoje byloje... 17. Atsakydama į teisėjo klausimus, liudytoja E. K. paaiškino, kad G. į butą... 18. Atsakydama į prokuroro klausimus, liudytoja E. K. paaiškino, kad dujos nebuvo... 19. Atsakydama į nukentėjusiųjų gynėjos klausimus, liudytoja E. K. paaiškino,... 20. Atsakydama į kaltinamojo gynėjo advokato V. V. klausimus, liudytoja E. K.... 21. Atsakydama į teisėjo klausimus, liudytoja E. K. paaiškino, kad kai... 22. Atsakydama į prokuroro klausimus, liudytoja E. K. paaiškino, kad kai ji su S.... 23. Atsakydama į nukentėjusiųjų gynėjos klausimus, liudytoja E. K. paaiškino,... 24. Atsakydama į kaltinamojo gynėjo advokato V. V. klausimus, liudytoja E. K.... 25. Atsakydama į prokuroro klausimus, liudytoja E. K. paaiškino, kad jaunuoliui... 26. Atsakydama į teisėjo klausimus, liudytoja E. K. paaiškino, kad nebuvo, kad... 27. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. nuosprendžio, priimto... 28. Šio teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta, jog S. G., būdamas... 29. – ne mažiau dviejų kartų įspyrė S. A. į kairį šoną, sukeldamas jam... 30. – S. G. liepus visiems bute buvusiems asmenims gultis ant žemės veidu... 31. – nepilnamečiui E. R., S. G. reikalavimu nulipančiam nuo lovos, du kartus... 32. – nepilnamečiui I. Z., pareigūno reikalavimu gulėjusiam ant grindų, S. G.... 33. –... 34. E. V. įspyrė du kartus į dešinį petį, sukeldamas jam fizinį skausmą;... 35. –... 36. užlaužęs už nugaros rankas uždėjo antrankius P. M.;... 37. –... 38. nepilnametei G. P. grasino panaudoti jos atžvilgiu elektros impulsinį... 39. –... 40. nepilnametei M. A. grasino panaudoti jos atžvilgiu tarnybai išduotas... 41. pipirines dujas.... 42. Psichinė prievarta G. P. ir M. A. atžvilgiu panaudota, t. y. grasinta... 43. Bute likus tik S. A. ir P. M., o kitus bute buvusius asmenis po vieną su... 44. Paleidęs S. A. ir P. M., pradėjęs važiuoti nuo namo Nr. ( - ), esančio ( -... 45. 2016 m. vasario 20 d., 3.01 val. E. R. būnant prie namo Nr. ( - ) ( - )... 46. Aukščiau nurodomus veiksmus S. G. atliko nesant prievartos panaudojimo... 47. Turėdamas teisę ir pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją... 48. Būdamas policijos pareigūnu, tačiau veikdamas neteisėtai, žeminančiai... 49. Tokiais veiksmais S. G. padarė BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytą... 50. Be to, jis piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, pagamino netikrą dokumentą... 51. 2016 m. vasario 20 d., apie 3.05 val. E. R. būnant prie namo Nr. ( - ) ( - )... 52. Elektrėnų policijos komisariate S. G. pagamino netikrą dokumentą –... 53. Minėtus nusikalstamus veiksmus S. G. atliko veikdamas iš savanaudiškų... 54. Atlikdamas aukščiau nurodomus veiksmus S. G. tuo pačiu ir piktnaudžiavo... 55. Tokiais veiksmais S. G. padarė BK 300 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1... 56. Iš Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 13 d. nutarties baudžiamojoje... 57. Iš 2018 m. gegužės 11 d. apžiūros protokolo matyti, jog apžiūros... 58. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. nutarties... 59. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdybos... 60. Iš 2018 m. kovo 21 d. pranešimo apie įtarimą matyti, jog E. K., dalyvaujant... 61. Iš 2018 m. kovo 29 d. įtariamojo apklausos protokolo matyti, jog įtariamoji... 62. Iš 2018 m. gegužės 22 d. pranešimo apie įtarimą matyti, jog E. K.,... 63. Iš 2018 m. gegužės 22 d. įtariamojo apklausos protokolo matyti, jog... 64. Iš 2018 m. gegužės 30 d. įtariamojo apklausos protokolo matyti, jog... 65. Dėl E. K. atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį... 66. Nagrinėjamoje byloje E. K. pagal BK 235 straipsnio 1 dalį buvo kaltinama tuo,... 67. Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako, be kita ko, ir tas, kas davė... 68. Kita vertus, BK 235 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nukentėjęs asmuo ar... 69. Atvejai, kai asmuo turi teisę atsisakyti duoti parodymus, reglamentuojami ne... 70. Pažymėtina, kad BPK 80 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad kaip liudytojas... 71. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad verčiant... 72. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas... 73. Lietuvos teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad asmuo negali būti... 74. Liudytojo, kaip baudžiamojo proceso dalyvio, statusas paprastai yra neutralus,... 75. Teismas, išanalizavęs aplinkybes, kurioms esant E. K. buvo apklausiama... 76. Pirmiausia pažymėtina, jog E. K., kaip liudytoja, Vilniaus miesto apylinkės... 77. Antra, pagrindą taip manyti dar labiau sustiprina ir ta aplinkybė, jog... 78. Teismas pažymi, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-08920-16 bei S. G.... 79. Trečia, BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme teismo vidinį įsitikinimą tuo,... 80. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje baigiamųjų... 81. Ketvirta, teismo vertinimu, 2018 m. sausio 9 d. vykusio teisiamojo posėdžio... 82. Pažymėtina, jog kaltinamosios E. K. gynėjo baigiamųjų kalbų metu... 83. Penkta, pagrindą manyti, jog liudytoja E. K. 2018 m. sausio 9 d. vykusio... 84. Tiek iš byloje esančio garso įrašo (2 t., b. l. 84) bei jo pagrindu... 85. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamoji E. K. pagal BK 235... 86. Esant tokiai situacijai, esant negalimai baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235... 87. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai... 88. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303... 89. E. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį... 90. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai... 91. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...