Byla 2A-2846-553/2015

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-04 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. N2-1722-558/2015 pagal ieškovės A. U. ieškinį atsakovui V. A. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, ir pagal atsakovo V. A. priešieškinį ieškovei A. U. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, institucijos teikiančios išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama nustatyti, kad atsakovas V. A. yra nepilnamečio vaiko E. U., gim. 2008-10-22, biologinis tėvas, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 500 Lt per mėnesį iki jo pilnametystės nuo bylos iškėlimo teisme dienos, priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko naudai 13 600 Lt išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už trejus metus iki bylos iškėlimo teisme dienos, skaičiuojant po 400 Lt per mėnesį už 34 mėnesius.

5Nurodė, kad su atsakovu susipažino 2006 metais, dirbdama AB „Vilniaus pergalė“. Nuo to laiko artimai bendravo, tačiau kartu negyveno. 2008 metų spalio 22 dieną gimė sūnus E. U.. Atsakovas, gimus vaikui, tėvystę pripažino. Apie metus laiko vaiku domėjosi, lankė jį, davė lėšų vaiko išlaikymui. Kadangi atsakovas neabejojo, kad yra vaiko tėvas, ieškovė prašė pripažinti vaiką teisiškai. Tačiau atsakovas to nepadarė, kadangi buvo vedęs. Šiuo metu situacija pasikeitė. Atsakovas nebendrauja su ieškove, vaiku nesidomi, materialiai jo išlaikyti nepadeda. Aplinkybę, kad atsakovas su ieškove artimai bendravo gali patvirtinti liudytojai. Nustačius, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko tėvas, iš jo priteistinas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas.

6Atsakovas pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad jis nėra vaiko tėvas, prašė teismo skirti DNR ekspertizę.

7Atlikus DNR ekspertizę ir paaiškėjus, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko tėvas, V. A. pateikė priešieškinį ieškovei A. U., kuriame nurodė, jog atsakovas įsitikino esąs nepilnamečio vaiko tėvas, todėl pareiškia, kad nori auginti vaiką, jį auklėti ir išlaikyti. Ieškovė pati auklėti vaiko nenori, dėmesio jam neskiria, išleido į savaitinį internatą, kur sūnus lanko priešmokyklinę grupę. Atsakovas nori, kad nepilnametis vaikas visą laiką gyventų su juo. Teigia, kad gyvena motinai priklausančiame nuosavame name, todėl gali auginti vaiką tuose namuose. Atsakovo motina sutinka, kad kartu su jais gyventų anūkas. Mano, kad sūnui likti ieškovės namuose negalima net savaitgaliais, kadangi ji pati sakė, kad jų namuose yra nuolatos girtaujama, triukšmaujama ir mušamasi. Kaimynai ne kartą kvietė policijos pareigūnus. Sužinojęs, kad yra vaiko tėvas, atsakovas stengėsi susitikti ir bendrauti su sūnumi, tačiau ieškovė neleido su vaiku susitikti ir nepasakė kokioje įstaigoje mokosi sūnus. Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su tėvu ir priteisti iš motinos išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 145 EUR periodinėmis išmokomis. Atsakovas taip pat teismo prašo pakeisti vaiko tautybę į „lietuvis“, suteikti nepilnamečiam vaikui tėvo pavardę ir vadinti jį „E. A.“.

8Ieškovė A. U. pateikė atsiliepimą į atsakovo V. A. priešieškinį, kuriame nurodė, kad atsakovo reikalavimas neatitinka nepilnamečio vaiko interesų, o atsakovo veiksmai yra laikytini nesąžiningais, kadangi priešieškiniu jis siekia išvengti įstatyme numatytos pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką. Tik gimus sūnui, atsakovas savo tėvystę pripažino. Vėliau jo elgesys pasikeitė. Atsakovas nutraukė bendravimą su sūnumi ir jo neišlaikė. Vaiko priežiūra ir auklėjimu rūpinosi viena ieškovė. Dėl šios priežasties nepilnametis E. U. net nežino, kad V. A. yra jo tėvas, tarp jų nėra užsimezgęs tėvo ir sūnaus ryšys. Toks atsakovo elgesys prieštarauja nepilnamečio vaiko interesams ir neatitinka jo gerovės sampratos. Atsakovas, teikdamas reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo, privalėjo pateikti argumentus ir įrodymus, kodėl sūnaus gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su tėvu, kuris juo iki šiol nesidomėjo ir piktybiškai vengė savo kaip tėvo pareigų. Atsakovo priešieškinis nėra argumentuotas, jis formalaus pobūdžio. Priešieškinio pareiškime nėra nurodytas joks objektyviai egzistuojantis vaiko teises pažeidžiantis pagrindas, nepateikti jokie dėstomą poziciją patvirtinantys įrodymai. Kadangi tokie veiksmai prieštarauja CPK normoms, remiantis CPK 95 str. 2 d. atsakovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovė prašo skirti 500 EUR dydžio baudą. Be to, atsakovas teismo prašė atidėti teismo posėdį tam, kad būtų išnaudotos visos galimybės pasiekti taikų susitarimą. Teismas tokį prašymą patenkino. Tačiau atsakovas net nebandė spręsti ginčo taikiai, jokių pasiūlymų nepateikė. Priešingai tą laiką jis išnaudojo savo reikalavimų suformulavimui. Toks atsakovo elgesys yra laikomas nesąžiningu ir priešingu CPK tikslams bei principams. Todėl ieškovė prašo skirti atsakovui baudą ir priešieškinį atmesti.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-05-04 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį patenkino iš dalies. Nustatė, kad V. A. yra nepilnamečio E. U. tėvas, o jis – V. A. sūnus. Pakeitė nepilnamečio vaiko E. U. (a.k. ( - ) gimimo liudijime nurodytą tautybę iš „lenkas“ į „lietuvis“. Nustatė nepilnamečio E. U., gim. 2008-10-22, gyvenamąją vietą su motina A. U.. Priteisė iš V. A. nepilnamečio sūnaus E. U. išlaikymui po 145 EUR per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2014-06-30) iki E. U., gim. 2008-10-22, pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo sprendė vykdyti skubiai. Priteisė iš V. A. 3 938,83 EUR išlaikymo įsiskolinimą E. U. naudai. Nepilnamečio sūnaus E. U. išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavedė tvarkyti uzufrukto teise A. U.. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Priteisė iš V. A. į valstybės biudžetą 211,36 EUR žyminio mokesčio ir 12,98 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 286,61 EUR išlaidų už A. U. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

10Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atlikta DNR ekspertizė parodė, jog V. A. yra nepilnamečio vaiko E. U. biologinis tėvas su 99,99998 procentų tikimybe, nesant ginčo tarp šalių, vadovaudamasis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, nustatė, kad V. A. yra vaiko E. U. tėvas, o nepilnametis E. U. – yra jo sūnus. Atsakovui V. A. išaiškino, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima. Teismas atsižvelgęs į tai, kad nepilnamečiam vaikui jau yra suteikta motinos pavardė, ji nėra įžeidžianti, bei atitinka nepilnamečio vaiko interesą turėti vieno iš tėvų pavardę, atsižvelgęs į institucijų teikiančių išvadas byloje paaiškinimus, nepilnamečiam vaikui E. U. paliko esamą pavardę. Teismas tenkino atsakovo priešieškinio reikalavimą vaikui pakeisti tautybę iš „lenkas“ į „lietuvis“, kadangi nei ieškovė, nei išvadą teikiančios institucijos nepareiškė prieštaravimų. Teismas, įvertinęs aplinkybes, jog nepilnametį vaiką ir motiną sieja glaudus ir artimas ryšys, vaikas yra prisirišęs prie motinos, pats atsakovas patvirtino, kad nepilnametis sūnus jo tėvu nevadina, tėvo ir nepilnamečio sūnaus nesieja emocinis ryšys, taip pat tai, kad vaikas pradėjo lankyti savaitinę mokyklą ir ten turi draugų, o staigiai pakeitus gyvenamąją aplinką, nepilnamečiam vaikui gali būti sunku adaptuotis, sprendė, kad yra teisinis pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina. Teismas nustatė, kad nepilnametis šalių sūnus specialų poreikių neturi, į bylą nėra pateikta konkrečių paskaičiavimų dėl nepilnamečio sūnaus poreikių, ieškovė prašė priteisti ne daugiau nei pusę Lietuvos Respublikoje nustatytos minimalios algos dydžio, todėl priteisė iš atsakovo šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui 145,00 EUR. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog atsakovas patvirtino, kad nepilnamečiam vaikui išlaikymo neskyrė, vaiku nesirūpino, ieškovės reikalavimą šioje dalyje tenkintino ir iš atsakovo priteisė 3 938,83 EUR išlaikymo įsiskolinimo, susidariusio už trejų metų laikotarpį iki 2014-06-30 (ieškinio padavimo dienos). Teismas nesutiko su ieškovės A. U. argumentais dėl baudos skyrimo, kadangi nenustatė aplinkybių, kurios užvilkino bylos nagrinėjimą ar trukdė teisingam ir objektyviam bylos nagrinėjimui.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Atsakovas apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-04 sprendimą dalyje, kurioje nustatyta nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta su motina A. U., priteista iš apelianto nepilnamečio sūnaus E. U. išlaikymui po 145,00 EUR per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki E. U. pilnametystės, priteista iš apelianto 3 939,83 EUR išlaikymo įsiskolinimas E. U. naudai; Ernesto išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesta tvarkyti uzufrukto teise A. U.. Prašė patenkinti atsakovo priešieškinį visiškai ir perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

12Nurodo, kad:

  1. Teismas suteikė prioritetą, netgi suabsoliutino, tik vienintelį kriterijų – motinos ir vaiko tarpusavio santykį, jo prisirišimą prie motinos, kuriuo vieninteliu remiantis nustatė vaiko gyvenamąją vietą su motina, tačiau tokiu būdu teismas iš esmės neįvertino kitų aspektų, kurių visetas ir turėtų apspręsti labiausiai vaiko interesus atitinkančios gyvenamosios vietos parinkimą. Teismas neįvertino arba netinkamai įvertino aplinkybes, jog ieškovė gyvena dviejų kambarių bute be patogumų kartu su dviem nepilnamečiais vaikais ir jos tėvais; ieškovės tėvai yra žinomi Vaiko teisių apsaugos skyriui, šeima 2011-07-08 įrašyta į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą;
  2. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų;
  3. Teismas, nuspręsdamas, su kuo geriau gyventi vaikui, turėjo įvertinti ne tik buitines sąlygas, bet turėjo gauti arba detalias charakteristikas, o jų nesant, pats apklausti visus asmenis, kurie vienu ar kitu atveju, gyventų su mažamečiu vaiku. Papildomai nurodo, kad nei apeliantas, nei su juo gyvenanti motina nėra įtraukti į kokį nors stebėtinų asmenų sąrašą, taip pat neturi jokių savybių, kurios charakterizuotų juos, kaip stokojančius socialinių įgūdžių ar pan. Vaikui galėtų būti suteiktas atskiras kambarys, rašomas stalas, vaikas nebūtų priverstas viename kambaryje gyventi su mama ar paaugle, taip pat su blogą pavyzdį rodančiais ieškovės tėvais;
  4. Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja nurodė, kad kalbinamas berniukas nekalbėjo ir išėjo į lauką žaisti, taigi berniukas stokoja socialinių įgūdžių, vadinasi ieškovės auklėjimas yra netinkamas;
  5. Atkreipia dėmesį, kad vaikas mokosi Vilniaus Šaltinio pagrindinėje mokykloje, taigi motina vaiką paima tik savaitgaliais. Ieškovė dirba tik 0,25 etato, todėl visą kitą laiką gali skirti vaiko priežiūrai ir auklėjimui, nes yra laisva, tačiau vaiku nesirūpino, be to, ieškovės pajamos yra tik 72,40 EUR į mėnesį, kas rodo ieškovės socialinį neatsakingumą savo ir savo vaiko atžvilgiu;
  6. Teismas neanalizavo vaiko augimo bei vystymosi aspektų ir perspektyvų, nes vaikas vis labiau auga, o tuo pačiu didėja tiek jo, tiek ir kartu gyvenančios ieškovės nepilnametės dukters poreikiai, todėl jau artimiausiu metu šalių nepilnamečio vaiko ir priešingos lyties dviejų asmenų gyvenimas tame pačiame kambaryje taps nebepakenčiamas, o vyriškas tėvo auklėjimas bus jau artimiausiu metu labai svarbus vaiko tolimesnėje raidoje;
  7. Nesutinka su priteistu išlaikymo įsiskolinimu, kadangi mano, jog pinigai bus panaudoti ne vaiko poreikiams tenkinti, o pačios ieškovės skoloms padengti.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

14Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

15Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

16Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

17Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-179/2013 ir kt.).

18Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė normas, reglamentuojančias vaiko gyvenamosios vietos nustatymą ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimą.

19Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

20Apeliantas apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove (motina). Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas suteikė prioritetą tik vieninteliam kriterijui – motinos ir vaiko tarpusavio santykiui, jo prisirišimui prie motinos ir pan., tačiau neįvertino kitų aspektų, kurių visetas turėtų apspręsti labiausiai vaiko interesus atitinkančios gyvenamosios vietos parinkimą. Apeliantas savo nesutikimą su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu grindžia aplinkybėmis apie netinkamą nepilnamečio vaiko gyvenamąja aplinka (per mažas gyvenamasis plotas, kartu gyvenantys girtuokliaujantys ir socialiai neatsakingi ieškovės tėvai, miegojimas vienoje lovoje kartu su vyresne seserimi, lankymas savaitinio darželio).

21CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. B. v. E. B. , bylos Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. M. v. M. M. , bylos Nr. 3K-3-269/2013).

22Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiais Teismas formuodamas šiuo aktualiu klausimu teismų praktiką. (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

23Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo gyvenamojoje vietoje yra sukurtos vienodai apylygės gyvenimo sąlygos. Teismas taip pat nustatė, kad šalių turtinė padėtis yra panašiai prasta. Nors apeliantas teigia, kad pas jį vaikui būtų suteiktos geresnės gyvenimo sąlygos, tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vieno iš tėvų geresnės materialinės sąlygos, kai antrojo jos taip pat pakankamos, negali turėti lemiamos reikšmės; svarbu yra tai, kad kito iš tėvų atitinkamai materialiai remiamas vaikas galėtų deramai augti ir tobulėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Š. v. L. Š. , bylos Nr. 3K-3-176/2005; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. M. v. M. M. , bylos Nr. 3K-3-269/2013). Esant šalių panašiai materialiniai padėčiai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo tarpusavio ryšį tarp ieškovės (motinos) ir nepilnamečio vaiko. Byloje nustatyta, kad nuo gimimo šalių nepilnametis vaikas gyvena tik su ieškove, atsakovo jis nepažįsta, todėl gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu neigiamai veiktų nepilnamečio vaiko interesus ir psichologinę būseną. Apeliantas teigia, kad vaikas negali gyventi kartu su ieškove, kadangi jos šeima yra įrašyta į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą, tačiau, nagrinėjant bylą, nenustatyta esminių neigiamų motinos ar jos tėvų bruožų, kurie pagal savo pobūdį darytų lemiamą įtaką, sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ginčą. Be to, byloje yra pateikti duomenys, jog šeima yra stebima ir kontroliuojama Vilniaus miesto socialinės paramos centro socialinių darbuotojų. Apeliantas taip pat nurodo, kad motina nenori ir negali rūpintis savo vaiku, todėl atiduoda jį į savaitinę ikimokyklinę ugdymo įstaigą. Spręsti, kad toks motinos sprendimas pažeidžia vaiko interesus ar prieštarauja jiems, nėra jokio pagrindo, nes atitinkamo pobūdžio vaikų ugdymo įstaigoje nepilnamečiui yra galimybė sukurti patogesnes gyvenimo sąlygas, berniukas savaitgalius leidžia su mama ir seserimi jam įprastoje aplinkoje. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju atsakovas vadovaujasi ne vaiko interesais, o savo subjektyvia nuomone bei įsivaizdavimu, kas vaikui būtų geriau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į visas nustatytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog geriausiai vaiko interesus užtikrins gyvenimas su ieškove (motina).

24Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

25Apeliantas taip pat nesutinka dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Apeliantas savo nesutikimą grindžia aplinkybe, jog priteisti pinigai nebus panaudoti vaiko poreikiams, o jais esą bus padengtos pačios ieškovės skolos.

26CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

27Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo V. A. 3 938,83 EUR (13 600,00 Lt) dydžio išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už trejų metų laikotarpį iki 2014-06-30 (ieškinio padavimo dienos), skaičiuojant po 400,00 Lt per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės reikalavimą, įvertinęs aplinkybes, jog atsakovas patvirtino, kad nepilnamečiam vaikui išlaikymo neskyrė, vaiku nesirūpino. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalį, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.192–3.203 straipsniuose yra įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims. Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą ir į tai, kad atsakovas neteikė išlaikymo nepilnamečiam vaikui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo. Apeliantas savo argumentų dėl galimo priteistų pinigų panaudojimo ieškovės asmeniniams poreikiams nepagrindė jokiais leistinais parodymais ar pagrįstais paaiškinimais, todėl apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus laiko spėliojimais ir atmeta kaip nepagrįstus.

28Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

29Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

31Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama nustatyti, kad atsakovas... 5. Nurodė, kad su atsakovu susipažino 2006 metais, dirbdama AB „Vilniaus... 6. Atsakovas pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad... 7. Atlikus DNR ekspertizę ir paaiškėjus, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko... 8. Ieškovė A. U. pateikė atsiliepimą į atsakovo V. A. priešieškinį,... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-05-04 sprendimu ieškinį patenkino iš... 10. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atlikta DNR ekspertizė parodė, jog V. A.... 11. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 12. Nurodo, kad:
  1. Teismas suteikė prioritetą, netgi... 13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 14. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė... 15. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo... 16. Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 17. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas... 18. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios... 19. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.... 20. Apeliantas apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria... 21. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir... 22. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos... 23. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo... 24. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.... 25. Apeliantas taip pat nesutinka dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.... 26. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į... 27. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo V. A. 3 938,83 EUR (13 600,00 Lt)... 28. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas... 29. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 31. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti...