Byla I-956-243/2014

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, dalyvaujant posėdžių sekretorei Vaidai Vasiliauskaitei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės, atstovaujamos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikslintą prašymą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, atstovaujamai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl 312 820,60 Lt priteisimo,

Nustatė

2atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė, atstovaujama Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, 2015-02-25 prašymu, paduotu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2015-02-26, prašo atidėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-02-11 sprendimo administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015 įvykdymą iki 2016-03-31. Prašyme nurodo, jog šiuo teismo sprendimu Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos iš Klaipėdos miesto savivaldybės priteista 312 820,60 Lt (90 599,11 Eur). Prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo grindžia argumentais, jog patvirtintame 2015 metų Klaipėdos miesto savivaldybės biudžete nėra numatyta lėšų priteistai sumai sumokėti, o lėšos yra griežtai suplanuotos ir paskirstytos asignavimų valdytojams, todėl vykdant teismo sprendimą nukentės kitos sritys - švietimo, socialinės apsaugos, miesto tvarkymo ir kitos. Nurodo, jog savivaldybės biudžetas sudaromas ir tvirtinamas vieneriems biudžetiniams metams. Savivaldybės biudžeto sudarymo pagrindas yra patvirtinti savivaldybės strateginio planavimo dokumentai, taip pat savivaldybių funkcijoms įgyvendinti reikalingų lėšų skaičiavimai (Vietos savivaldos įstatymo 51 straipsnio 1, 3 dalys). Pagal Biudžeto sandaros įstatymo 26 straipsnio 5 dalį savivaldybių tarybos biudžetus patvirtina per du mėnesius nuo valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo, o Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2015-02-19 priėmė sprendimą Nr. T2-12 dėl Klaipėdos miesto savivaldybės 2015 metų biudžeto patvirtinimo. Pažymi, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014-09-30 sprendimu šioje byloje pareiškėjos prašymas dėl lėšų priteisimo buvo atmestas, todėl planuojant 2015 metų biudžetą nebuvo numatyta reikalaujama priteisti 90 599,11 Eur suma. Nurodo, jog einamųjų metų savivaldybės biudžetą savivaldybės taryba paprastai tvirtina vasario mėnesio pabaigoje (t. 3, b.l. 89-90).

3Pareiškėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Nacionalinė žemės tarnyba) atsakovės prašymą prašo netenkinti. Argumentuoja, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-02-11 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015, kuriuo iš Klaipėdos miesto savivaldybės priteista 312 820,60 Lt (90 599,11 Eur), yra galutinis ir neskundžiamas, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teigia, jog sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo yra aktualūs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Argumentuoja, jog teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Pareiškėjos teigimu, atsakovė nuo 2014 metų žinojo apie Nacionalinės žemės tarnybos aktyvius veiksmus siekiant prisiteisti lėšas ir galėjo ir turėjo rezervuoti jas biudžete, jeigu teismai priimtų nepalankius sprendimus Klaipėdos miesto savivaldybei. Nurodo, jog Nacionalinė žemės tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.10 punktu Klaipėdos miesto savivaldybei už 2014 m. II pusmetį pervedė 6 665 093,41 Lt (1 930 344,48) Eur, už laikotarpį nuo 2015-03-10 iki 2015-03-24 73 795,17 Eur, iki 2015-04-01 planavo pervesti dar 71 666,14 Eur, todėl mano, jog iš šių sumų Klaipėdos miesto savivaldybė galėtų sumokėti priteistą sumą (t. 3, b.l. 94-98).

4Atsakovės prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-03-03 nutartimi perduotas nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui (t. 3, b.l. 87-88).

5Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 851 straipsnis nustato, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis (toliau – CPK). CPK 284 straipsnyje numatyta sprendimo įvykdymo atidėjimo galimybė. Pagal šio straipsnio normas teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teisės normoje taip pat numatyta, jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams.

6Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendimo vykdymo atidėjimo institutas taikytinas tik išimtiniais atvejais, todėl sprendžiant sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą, svarbu nustatyti, ar atidėjus sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas ateityje, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (žr. pvz., 2011-06-03 nutartį administracinėje byloje Nr. AS62–252/2011; 2012-12-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2855/2012; 2013-12-18 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-990/2013). Tačiau pažymėtina, jog teismo priimtas sprendimas turi būti toks, kurį būtų galima realiai įvykdyti, tuo pačiu nesukeliant neproporcingų ir reikšmingų visuomenei ar jos daliai sunkumų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013; 2014-08-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-229/2014). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėję kad CPK 284 straipsnyje numatyta teismo teisė atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą vertintina kaip teismo teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (pvz. Lietuvos aukščiausiojo teismo 2002-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-925/2002). Lengvatinio termino nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų, o būtent – užtikrinti socialinį teisingumą.

7Iš bylos duomenų matyti, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-02-11 sprendimu administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015 Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos iš Klaipėdos miesto savivaldybės priteista 90 599,11 Eur (312 820,60 Lt) (t. 3, b.l. 75-84). Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015-02-19 sprendimu Nr. T2-12 patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės 2015 metų biudžetas, pagal kurį prognozuojamos biudžeto pajamos sudaro 128 149 919 Eur, asignavimai - 129 315 002 Eur. Iš šių duomenų matyti, jog 2015 metų patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetinis yra deficitinis, t.y. asignavimai viršija pajamas 1 165 083 Eur. Nutarimo 6 punktu savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojams pavesta sudarant ir tvirtinant 2015 metų išlaidų sąmatas numatyti reikiamus asignavimus 2015 m. sausio 1 d. įsiskolinimams padengti ir iš sutaupytų asignavimų išlaidoms pirmiausia dengti įsiskolinimus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-02-11 sprendimo administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015 įvykdymas neabejotinai reikalauja papildomų piniginių lėšų, beveik 100 000 Eur, o tai, vertinant griežtai suplanuoto Klaipėdos miesto savivaldybės 2015 metų biudžeto rodiklius, nėra itin maža suma ir ją mokant atsakovei neabejotinai kils papildoma finansinė našta.

8Byloje nėra duomenų, kad atsakovė (skolininkė) siektų piktnaudžiauti ir nevykdyti teismo sprendimo, todėl pareiškėjos argumentai, kad atidėjus teismo sprendimo vykdymą bus paneigta teismo sprendimo privalomumo esmė, pripažintini nepagrįstais. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog Nacionalinė žemės tarnyba pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.10 punktą Klaipėdos miesto savivaldybei perveda arba planuoja pervesti pinigines lėšas, gautas už miesto gyvenamosiose vietovėse parduotus naudojamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus (...), nėra pagrindas nepatenkinti atsakovės prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, nes nutarimo 2.10 punkte imperatyviai įtvirtinta tokių savivaldybės gaunamų lėšų tikslinė paskirtis - šios lėšos naudojamos grąžinamų natūra, perduodamų (suteikiamų) nuosavybėn neatlygintinai, parduodamų ar išnuomojamų žemės sklypų detaliesiems planams, žemės valdos projektams, žemės sklypų planams rengti, išnuomojamų savivaldybių patikėjimo teise valdomų valstybinės žemės sklypų individualaus vertinimo išlaidoms apmokėti, o tuo atveju, kai nereikia mokėti už atitinkamus darbus ir paslaugas, šios lėšos naudojamos inžinerinei infrastruktūrai plėtoti ir renovuoti. Pažymėtina, kad teismo sprendimo vykdymo atidėjimas suprantamas kaip jo priverstinio vykdymo galimybės nukėlimas vėlesniam laikui nei įsiteisės teismo sprendimas, tačiau tai atsakovei netrukdo esant galimybėms sprendimą įvykdyti anksčiau nei baigsis sprendimo vykdymo atidėjimo terminas (žr. LVAT 2013-12-18 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-990/2013).

9Atsakovė prašo teismo sprendimo įvykdymo terminą atidėti iki 2016 m. kovo 31 d. Atsakovės prašymas atitinka CPK 284 straipsnio normas, t.y. sprendimo įvykdymą atidėti kitiems biudžetiniams metams (LVAT 2014-11-12 nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-1215/2014, 2013-12-18 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-990/2013), bei atitinka Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros 26 straipsnio 5 dalį, pagal kurią savivaldybių tarybos biudžetus patvirtina per du mėnesius nuo valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo. Teismo vertinimu, jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš savivaldybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame savivaldybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. Tokiu atveju sprendimo vykdymo atidėjimas nepažeidžia lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių principų ar išieškotojo (pareiškėjo) interesų, o atsakovės prašomas sprendimo įvykdymo atdėjimo terminas yra protingas ir visiškai pagrįstas.

10Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, įvertinus byloje esančius įrodymus priteistos sumos dydį, savivaldybės biudžeto sudarymo ir vykdymo tvarką ir procedūras, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos 2015 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą (2014 m. gruodžio 11 d. Nr. XII-1408), kurio preambulėje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos valdžios sektoriaus struktūrinis balanso rodiklis dar nėra pasiekęs vidutinio laikotarpio tikslo, kuris turi būti pasiektas tam tikrais metais ir struktūrinio deficito ištaisymas privalo būti tvarus, tai yra perviršinis deficitas privalo ne tik būti panaikintas tam tikrais metais, bet ir neturi kilti jo pasikartojimo vėlesniais metais grėsmė, turi būti siekiama perteklinio ar artimo subalansuotam valdžios sektoriaus, svarbu stiprinti fiskalinių užduočių vykdymo kontrolę, teismas konstatuoja, jog Klaipėdos miesto savivaldybė šiuo metu neturi finansinių galimybių per įstatymo nustatytą terminą įvykdyti teismo sprendimą, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-02-11 sprendimo administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015 vykdymas atidėtinas, nustatant, kad teismo sprendimas turi būti įvykdytas iki 2016 m. kovo 31 d. Atsakovės prašymas tenkintinas (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

11Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 105-106 straipsniais,

Nutarė

12patenkinti atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės, atstovaujamos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo,

13atidėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-02-11 sprendimo administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015 įvykdymą iki 2016-03-31.

14Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant Klaipėdos apygardos administraciniam teismui

Proceso dalyviai
Ryšiai