Byla 2-370-881/2017
Dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų A. B., M. V. ir „BTA Insurance Company“ SE

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė, sekretoriaujant Danguolei Dubakienei, dalyvaujant ieškovės E. V. atstovui advokatui Modestui Sriubui, trečiojo asmens „BTA Insurance Company“ SE atstovei J. V.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-370-881/2017 pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovei Viešajai įstaigai Vilniaus rajono centrinei poliklinikai dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų A. B., M. V. ir „BTA Insurance Company“ SE, ir

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

41. Ieškovė E. V. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos 30 000 Lt neturtinei žalai dėl netinkamai suteiktų medicininių paslaugų atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.

52. Nurodė, kad ieškinys teikiamas nesutinkant su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2013 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 56-80, kuriuo ji nusprendė iš esmės nenagrinėti pakartotinai ieškovės 2013 m. rugsėjo 24 d. pareiškimo Nr. SD-199. Komisijos sprendimas paremtas formaliais argumentai ir siekiu išvengti ginčo nagrinėjimo iš esmės, nors su pareiškimu buvo pateikti nauji įrodymai, kurie turi esminę reikšmę nagrinėjamam atvejui. Komisija teisinio pagrindo priimti tokį sprendimą nenurodė.

63. Jei teismas laikytų, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, ieškovė prašo jį atnaujinti, nes neturi teisinio išsilavinimo ir kreipėsi į advokatą po pirminio Komisijos sprendimo.

74. Pažymi, kad ( - ) 9:36 val. ji iškvietė greitosios medicinos pagalbą savo tėvui P. V., nes jam buvo labai blogai, tarsi be gyvybės požymių, spaudimo beveik nebuvo. Į iškvietimo vietą atvyko atsakovo greitosios medicinos pagalbos brigada 10:02 val. Atvykusi atsakovo darbuotoja bendruomenės slaugytoja A. B., išklausė artimųjų pasakojimą apie ryte pakitusią paciento sveikatos būklę, tačiau nesiėmė veiksmų pati įvertinti paciento sveikatos būklę ir suteikti ja, būtinąją medicinos pagalbą, nurodė ruošti pacientą pervežimui į stacionarą. Ieškovė važiavo kartu su pacientu greitosios medicinos pagalbos automobilyje, sėdėjo šalia jo, tuo tarpu slaugytoja sėdėjo šalia vairuotojo, pildė dokumentus ir nestebėjo paciento sveikatos būklės bei neteikė jam būtinosios medicinos pagalbos. Vietoje to, kad transportuoti pacientą į stacionarą, greitosios medicinos pagalbos automobilis sustojo šalia Nemenčinės greitosios medicinos pagalbos pastotės, ieškovė buvo išlaipinta iš automobilio, į kurį įlipo slaugytoja M. V., o po 10 minučių ieškovei buvo pranešta, kas jos tėvas mirė.

85. Atsakovo veiksmų neteisėtumą ieškovė įrodinėja savo paaiškinimais ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos aplinkos ministerijos direktoriaus 2013 m. kovo 5 d. įsakymu ,,Dėl pacientui P. V. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“ Nr. TI-280, kuriame konstatuota, jog pacientui P. V. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. pacientui buvo suteiktos nekokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos.

96. Ieškovė patyrė tėvo, t. y. artimiausio žmogaus netektį, su kuriuo gyveno ir rūpinosi iki jo mirties. Ieškovei tiesiogiai teko pamatyti atsakovo darbuotojų neveikimą ir jo padarinius, dėl ko patyrė stiprius ir sunkius dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimą.

107. Atsakovė VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

118. Nurodo, kad A. M. V., E. V. ir P. V. 2012 m. liepos 4 d. pateikė Pacientų sveikatai padarytos žalos komisijai skundą, kuriuo prašė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą dėl P. V. netinkamai suteiktų paslaugų. Komisija 20012 m. rugsėjo 27 d. pareiškėjų skundo netenkino. Nesutikdamas su tokiu Komisijos sprendimu P. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žals atlyginimo. Kiti pareiškėjai su Komisijos sprendimu sutiko ir į teismą nesikreipė. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 13 d. sprendimo ieškinį atmetė. 2013 m. rugsėjo 24 d. pareiškėjos A. M. V. ir E. V. pateikė Komisijai pakartotinį pareiškimą dėl žalos atlyginimo, tačiau Komisija atsisakė jį nagrinėti pakartotinai.

129. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos aplinkos ministerijos direktoriaus 2013 m. kovo 5 d. įsakymu ,,Dėl pacientui P. V. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“ Nr. TI-280 nustatė pažeidimus, tačiau Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą, pagrįstai pirmenybės neteikė pateiktoms išvadoms, nes jas padarė specialiųjų žinių neturintys asmenys. Be to, Kontrolės ataskaitos išvados buvo paneigtos specialistų išvadomis. Komisija kreipėsi į VšĮ Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stotį, prašydama įvertinti klinikinį atvejį ir pateikti išvadas. Kompetentingos komisijos išvados buvo priešingos. Teismas, nagrinėdamas bylą pagal P. V. ieškinį, įvertino ir neva naujai pateiktus įrodymus. Įrodymas, kurį ieškovė traktuoja kaip naują, jai buvo žinomas dar 2012 m. birželio mėnesį, nes ji dalyvavo kaip liudytoja nagrinėjant bylą teisme.

1310. Gavus iškvietimą pas pacientą išvyko bendruomenės slaugytoja A. B.. Ji įvertinusi paciento būklę ir artimųjų paaiškinimus, kad tokios būklės pacientas jau yra apie parą laiko, atliko šiuos veiksmus: konstatavo, jog paciento sveikatos būklė yra sunki, besitęsianti parą – kraujospūdis – 50/0 mm/Hg, pulsas –50 k/min, temperatūra – 36,7 °C; nusprendė, kad reikia nedelsiant pacientą pervežti į stacionarą, nes dėl subliuškusių venų (žemas kraujospūdis) nepavyks pastatyti lašelinės, kuri yra būtina tokiu atveju; prieš pradedant pervežimą, slaugytoja į raumenis suleido 16 mg Dexametazono kraujospūdžiui pakelti; įvertino sunkią paciento būklę, kuri bet kuriuo metu galėjo dar pablogėti, nenorėdama gaišti laiko, iškviečiant kitą greitosios medicinos pagalbos brigadą per apskrities dispečerę, nusprendė pacientą transportuoti nedelsiant, o pakeliui paskambinti Nemenčinės pastotės medikams, nes gali prireikti papildomos pagalbos. Vykstant į Santarišių Klinikų Centrinį filialą, pacientui atsirado klinikinės mirties požymių, todėl kartu su Nemenčinės pastotės bendruomenės slaugytoja pacientui buvo atlikti gaivinimo veiksmai: dirbtinis kvėpavimas ir išorinis širdies masažas. Gaivinimas buvo atliktas pagal Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. V-822 patvirtintą asistolijos algoritmą, išskyrus, kad nebuvo galimybės suleisti adrenalino, nes nepavyko venos punkcija. Negavus atsako į gaivinimo veiksmus, pacientui buvo konstatuota mirtis. Žmogaus mirties registravimo ir kritinių būklių įstatyme nustatyta, kad leidžiama nutraukti gaivinimą, jei gaivinimo metu išryškėja negrįžtamai nutrūkusi kraujotaka ir kvėpavimas, kurie vertinami pagal gaivinamojo kardiovaskulinės sistemos atsaką į gaivinimo veiksmus. Taigi slaugytoja ėmėsi visų priemonių, siekdama suteikti būtinąją medicininę pagalbą pacientui.

1411. Greitosios pagalbos automobilyje tarp pervežamo paciento salono ir vairuotojo vietos yra neatskirta erdvė, todėl slaugytoja turėjo visas galimybes stebėti paciento būklę. Būtent dėl to ji pastebėjo pirmuosius klinikinės mirties požymius, o transportavimui buvo pasiruošta tinkamai, nes pacientui buvo suleista 16 mg Dezametazono kraujospūdžiui pakelti.

1512. Pacientas P. V. buvo 83 metų amžiaus, išsekintas sunkių ligų – tris kartus buvo patyręs miokardo infarktą, jam buvo atliktos dvi aortos jungties operacijos, diagnozuota degeneruojanti Alzhaimerio liga, sunkaus laipsnio dimensija. Pacientui buvo nustatyti specialūs nuolatinė slaugos poreikiai. Nuo 2011 m. spalio 7 d. iki ( - ) pas pacientą greitosios medicinos pagalba buvo kviesta ir vyko 8 kartus.

1613. Patologoanatominis tyrimas pacientui nebuvo atliktas, mirties liudijime įrašyta mirties priežastis – lėtinė išeminė širdies liga, Alzhaimerio liga.

1714. Tretieji asmenys A. B. ir M. V. atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad palaiko atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus, kurie grindžiami ir jų pačių duotais paaiškinimais.

1815. Trečiasis asmuo ,,BTA Insurance Company“ SE atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

1916. Ieškinio reikalavimus prašo atmesti taikant ieškinio senatį, nes ieškinio senaties terminas yra praleistas be priežasties. Ieškovė apie savo teisių galimą pažeidimą sužinojo 2012 m. rugsėjo 27 d., tačiau nebuvo aktyvi, negynė savo teisių įstatymų nustatyta tvarka. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalis nustato, jog pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą. Taigi ieškovė praleido ieškinio senaties terminą.

2017. Šios bylos faktinės aplinkybės buvo išsamiai išanalizuotos kitoje civilinėje byloje, kurioje ieškovo P. V. ieškinys buvo atmestas.

2118. Vien tik žalos kilimo faktas savaime nesuponuoja bet kurio asmens pareigos atlyginti žalą. Asmens pareiga atlyginti žalą gali būti konstatuojama tik tais atvejais, kai yra aiškiai nustatomi ir pagrindžiami jo neteisėti veiksmai bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 13 d. sprendime konstatavo, jog pacientų teisių priežiūros skyriaus ataskaitoje nustatyti formalūs pažeidimai suteikiant P. V. pirmąją medicininę pagalbą nėra priežastiniame ryšyje su paciento išeitimi, t. y. atsakovės darbuotojų atliktas netinkamas dokumentacijos pildymas ir panašūs pažeidimai nelėmė paciento mirties. Paciento mirtį nagrinėjamu atveju lėmė ne atsakovo darbuotojų veiksmais, o išsekusios gyvybinės funkcijos dėl lėtinių ligų.

  1. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

2219. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pacientams turi būti suteikta kvalifikuota sveikatos priežiūra. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui. Padarius žalą, gydytojui taikoma deliktinė civilinė atsakomybė; žala, padaryta pacientams gydytojo ar slaugos darbuotojo kaltais veiksmais, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14 str. 3 d.). Pagal CK 6.263 straipsnį kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

2320. Kasacinis teismas bylose dėl žalos, padarytos netinkamu gydymu, yra nurodęs, kad tokiais atvejais susiduriama ne su bet kokia, o su profesine civiline atsakomybe. Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo (sveikatos priežiūros įstaigos) pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Taigi, sprendžiant dėl neteisėtumo, būtina atsakyti į klausimą, ar tikrai medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Dėl šio tikslo turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicinos paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos, medicinos praktikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2005; 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008; 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010).

2421. Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009), tačiau kiekvienu atveju siekiant konstatuoti civilinę atsakomybę už sveikatai padarytą žalą turi būti nustatyti gydytojo neteisėti veiksmai ir kaltė. Jeigu veiksmai teisėti, tai jie objektyviai negali būti prievolės dėl žalos atsiradimo pagrindas.

2522. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Pareiškus ieškinį dėl žalos atlyginimo tuo pagrindu, kad gydytojas atliko savo profesines pareigas neatsargiai, nerūpestingai ir pacientą gydė netinkamai, gydytojo nerūpestingumo, neatidumo faktą turi įrodyti ieškovas, o atsakovas (gydytojas, gydymo įstaiga) turi įrodyti, kad pacientą jis gydė tinkamai ir gydymo metodai atitiko tam keliamus reikalavimus. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp abiejų šalių įrodinėjimo pareigos, ieškovas visada turi įrodyti žalą, atsakovo veiksmų neteisėtumą ir priežastinį ryšį. Atsakovas turi įrodinėti savo nekaltumą, kartu ir veiksmų teisėtumą, t. y. jis laikomas kaltu, kol įrodo, kad jo kaltės dėl žalos atsiradimo nėra. Pacientas, pareikšdamas ieškinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo), turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.).

2623. Ieškovė žalą dėl pacientui padarytos žalos atlyginimo kildina iš atsakovės darbuotojų jos tėvui teiktų greitosios medicinos pagalbos paslaugų, kurios pasak ieškovės buvo suteiktos netinkamai, dėl ko pacientas mirė.

2724. Dėl to paties įvykio, pagal ieškovės brolio P. V. ieškinį Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, jog ( - ) P. V., gyvenusiam ( - ), Nemenčinės seniūnijoje, Vilniaus rajone, mirusiam ( - ) buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba. Vilniaus rajono greitosios pagalbos dispečerinei paskambinusi P. V. dukra nurodė, kad norėtų iškviesti greitąją pagalbą, kadangi žmogui labai blogai, jis guli be gyvybės požymių, spaudimo beveik nėra, suglebęs ir nekalba. Atvykusi slaugos specialistė A. B., P. V. artimiesiems padedant patalpino ligonį į greitosios medicinos pagalbos automobilį, kuriame jis vežamas mirė. Atsakovė VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika, atmesdama P. V., A. M. V. ir E. V. skundą, 2012 m. birželio 22 d. rašte nurodė, kad vertinant paslaugų, teiktų P. V. kokybę, buvo nustatyta, jog bendruomenės slaugytoja A. B., nuvykusi pas pacientą ir jį apžiūrėjusi, konstatavo, kad ligonio būklė sunki (kraujospūdis – 50/0 mm/Hg, pulsas – 50 k/min., paciento artimieji nurodė, kad tokia ligonio būklė apie parą laiko), dėl subliuškusių venų gali nepavykti pastatyti lašelinę, nusprendė pacientą nedelsiant pervežti į Santariškių klinikas, prieš tai į raumenis suleido Dexamethasoni kraujospūdžiui pakelti, bei paskambino GMP Nemenčinės pastotės medikams, įspėdama, kad gali prireikti jų pagalbos. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad privažiavus Nemenčinę, paciento būklė pablogėjo, todėl su Nemenčinės pastotės medikės pagalba P. V. buvo atliekami gaivinimo veiksmai (dirbtinis kvėpavimas ir išorinis širdies masažas), reanimavimas truko iki 10 min., nes ligonio organizmas nedavė atsako į reanimacijos veiksmus. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad remiantis turimais duomenimis buvo nustatyta, jog pacientas P. V. (83 metų amžiaus) tris kartus (1995 m., 1998 m., 2003 m.) buvo persirgęs miokardo infarktais, jam buvo atliktos dvi (1988 m., 2005 m.) aortos jungties operacijos, diagnozuota degeneruojanti Alzhaimerio, sunkaus laipsnio demensija, pacientui buvo nustatyti specialūs nuolatinės slaugos poreikiai, laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 7 d. iki ( - ) VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos GMP buvo kviesta ir vyko pas P. v. 8 kartus.

2825. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gegužės 5 d. nutartyje, kurioje buvo nustatyti prejudiciniai faktai reikšmingi šiai bylai, konstatavo, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendime, kuriuo atmestas pareiškėjų prašymas dėl žalos atlyginimo, nustatyta, kad žala P. V. teikiant asmens priežiūros paslaugas greitosios medicinos pagalbos brigados nebuvo padaryta. Siekiant visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti pareiškėjų pareiškimą, visa turima medžiaga pagal kompetenciją buvo pateikta vertinti VšĮ Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stočiai, kuri nustatė, kad paciento būklė buvo įvertinta slaugytojos kompetencijos ribose (būklė sunki, nekontaktiškas, kvėpavimas paviršutinis, 8k/min., galūnės šaltos, AKS -50/0 mmHg, pulsas 50k/min., T- 36,70 C, pagal artimųjų žodžius – pablogėjimas apie parą laiko); suleistas Dexamethasoni 16 mg neprieštaravo paciento būklei; gaivinimas buvo atliktas pagal Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. V-822 ,,Dėl gaivinimo standartų patvirtinimo“ 4 priedo ,,Suaugusio žmogaus specialusis gaivinimas“ patvirtintą asistolijos algoritmą, išskyrus tai, kad nebuvo galimybės suleisti adrenaliną, nes nepavyko venos punkcija; esminių klaidų, kurios turėjo reikšmingas paciento būklei pasekmes, nenustatyta; priežastinio ryšio tarp medikų teiktų paslaugų ir paciento P. V. būklės pablogėjimo ir mirties nenustatyta, P. V. mirtis įvyko išsekus organizmo gyvybinėms funkcijoms lėtinių ligų pasekoje.

2926. Be to, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos pacientų teisių priežiūros skyriaus 2013 m. vasario 14 d. ataskaitoje konstatuota, kad ( - ) VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos greitosios medicinos pagalbos asmens sveikatos priežiūros paslaugos P. V. buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus: 1) bendruomenės slaugytoja A. B., nustačiusi kritinę paciento sveikatos būklę, buvus nestabiliam kvėpavimui ir kraujotakai, neteikė pirmosios medicininės pagalbos (neskyrė medikamentinio gydymo, deguonies terapijos ir kt.), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 9 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-591 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 28:2011 „Bendrosios praktikos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 10.2. punktą; 2) bendruomenės slaugytoja A. B. pacientą transportuodama nestabilios sveikatos būklės, neteikė būtinosios medicininės pagalbos (neskyrė medikamentinio gydymo, deguonies terapijos ir kt.), nestebėjo jo gyvybinių rodiklių pervežimo metu, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-591 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 28:2011 „Bendrosios praktikos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 10.2. punktą; 3) bendruomenės slaugytojos A. B. ir M. V. pacientą P. V. gaivino 10 min., tuo pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. V-822; 4) bendruomenės slaugytoja A. B. P. V. gaivinimą nutraukė neaprašiusi indikacijų tokiam sprendimui, tuo pažeidė VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos vyriausiojo gydytojo 2009 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. V-110 patvirtinto VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos GMP skyriaus medicinines dokumentacijos pildymo pakeitimo 5.9 punktą; 5) dispečeris P. V. kvietimo kortelėje įrašų nepatvirtino parašu.

3027. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką ir ištyręs byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos pacientų teisių priežiūros skyriaus 2013 m. vasario 14 d. ataskaitoje nustatyti formalūs pažeidimai teikiant P. V. pirmąją medicininę pagalbą. Ataskaitoje nurodytos išvados, kad bendruomenės slaugytoja A. B., nustačiusi kritinę paciento P. V. sveikatos būklę, neteikė pirmosios medicininės pagalbos, nestebėjo jo gyvybinių rodiklių pervežimo metu, prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams, nes tiek atsakovo VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos 2012 m. birželio 22 d., tiek VšĮ Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties sudarytos komisijos atlikto tyrimo metu nustatyta, kad bendruomenės slaugytoja A. B., nuvykusi pas pacientą, išmatavo kraujospūdį, pulsą ir nustačiusi, kad paciento būklė yra sunki, dėl subliuškusių venų gali nepavykti pastatyti lašelinė, suleido į raumenis vaistus kraujospūdžiui pakelti ir nusprendė pacientą nedelsiant pervežti į Santariškių klinikas. Apelianto argumentus, kad bendruomenės slaugytoja pas pacientą atvyko be pirmosios pagalbos teikimo bei kitų būtinų medicinos priemonių, paneigia nurodytos aplinkybės, nes tik jų pagalba buvo galima išmatuoti kraujospūdį, atlikti injekciją. Argumentą, kad bendruomenės slaugytoja A. B. nestebėjo paciento gyvybinių rodiklių pervežimo metu, paneigia aplinkybės, kad paciento būklei pablogėjus su Nemenčinės pastotės medikės pagalba jam buvo atliekami gaivinimo veiksmai. Be to, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos pacientų teisių priežiūros skyriaus 2013 m. vasario 14 d. ataskaitoje taip pat nustatyta, kad A. B. ir M. V. pacientą gaivino 10 min., tuo pažeisdamos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. V-822. Tačiau Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendime nurodyta, kad paciento gaivinimas buvo atliktas būtent pagal minėto įsakymo 4 priedo „Suaugusio žmogaus specialusis gaivinimas“ patvirtintą asistolijos algoritmą, pagal kurį gaivinimą reikėtų tęsti iki 20 minučių, išskyrus tai, kad nebuvo galimybės suleisti adrenaliną, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pagal Lietuvos Respublikos žmogaus mirties registravimo ir kritinių būklių įstatymo pakeitimo įstatymo (2002-04-04 Nr. IX- 836) 5, 10 ir 11 straipsnius leidžiama nutraukti gaivinimą, jei gaivinimo metu išryškėja negrįžtamai nutrūkusi kraujotaka ir kvėpavimas, kurie įvertinami pagal gaivinamojo kardiovaskulinės sistemos atsaką į gaivinimo veiksmus.

3128. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog atsakovės veiksmai teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientui P. V., atitiko sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo standartą, o padaryti pažeidimai buvo formalūs.

3229. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikimo sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialių žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011, 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2011, 2013 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013).

3330. Byloje buvo paskirta deontologinė ekspertizė. Ekspertizės išvadose nurodyta, jog bendruomenės slaugytoja A. B. ėmėsi savalaikių, būtinų ir tinkamų diagnostikos priemonių savo kompetencijos ribose, bandė stabilizuoti paciento būklę ir ruošti transportavimui į gydymo įstaigą, taikė tinkamas pirmosios medicinos pagalbos priemones, pasirinko tinkamą gydymo taktiką, stebėjo paciento gyvybines funkcijas. Be to, ekspertai konstatavo, jog pakanka duomenų konstatuoti, jog pacientas būtų miręs, nepriklausomai nuo suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės.

3431. Minėta, jog sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų neteisėtais veiksmais padarytą žalą (CK 6.283, 6.284 str.) atsiranda tik tada, kai nustatomos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 str.). Taigi teismas, įvertinęs jau išnagrinėtoje byloje nustatytas faktines aplinkybes bei apeliacinio teismo išaiškinimus ginčo klausimu, taip pat atsižvelgdamas į naujai pateiktus įrodymus šioje byloje, ekspertizės išvadas, neturi pagrindo kitaip vertinti nustatytas faktines aplinkybes ir atsakovės darbuotojų veiksmus teikiant paslaugas pacientui P. V., todėl ieškovės ieškinį atmeta.

3532. Teismas ieškinį atmeta, kadangi nenustatė esminės sąlygos, būtinos atsakovės civilinei atsakomybei kilti, o būtent, atsakovės darbuotojų neteisėtų, neatsakingų, neprofesionalių, neatsargių ar nekvalifikuotų veiksmų. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog nepriklausomai nuo to, kokio lygio greitosios medicininės pagalbos automobilis būtų buvęs išsiųstas pas pacientą P. V., kaip paaiškino ekspertas, pacientas būtų miręs, nes atvykus greitosios pagalbos automobiliui jam jau buvo prasidėjusi terminalinė būsena, todėl jokie atliekami gaivinimo veiksmai nebūtų davę rezultato. Nors ieškovės atstovas tvirtina, kad ekspertas neturėjo teisės konstatuoti, jog pacientas būtų miręs, nepriklausomai nuo suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, kadangi pacientui nebuvo atliktas patalogoanatominis tyrimas, o ekspertizės atlikimo metu nedalyvavo gydytojas patologas, todėl neįmanoma nustatyti tikrosios paciento mirties priežasties, tačiau teismo vertinimu, ekspertas, kuris pagal išsilavinimą yra reanimatologas, vertindamas greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės, gaivinimo protokolo duomenis, ieškovės ir slaugytojų paaiškinimus apie paciento būklę buvusią iki atvykstant greitosios medicinos pagalbos automobiliui ir paslaugos teikimo metu, be to, įvertinęs išsamią paciento ligos istoriją, yra kompetentingas nustatyti paciento mirties priežastį, todėl eksperto išvadomis nėra pagrindo abejoti. Be to, nesant patalogonatominio tyrimo ir jo išvadų (pacientui po mirties toks tyrimas nebuvo atliktas), gydytojo patologo dalyvavimas ekspertizės atlikime būtų beprasmis.

3633. Taigi, įvertinus bylos medžiagą matyti, jog paciento mirties priežastis, kaip nurodė specialistai, buvo natūraliai išsekusios gyvybinės paciento funkcijos dėl daugybinių lėtinių ligų ir garbaus amžiaus. Todėl, teismo vertinimu, tarp pirmąją būtinąją pagalbą teikusių asmenų veiksmų ar neveikimo nėra priežastinio ryšio su paciento mirties priežastimi.

3734. Kadangi teismas nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir paciento mirties, dėl kitų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų teismas atskirai nepasisako.

38Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Nutarė

39ieškovės E. V. ieškinį atsakovei Viešajai įstaigai Vilniaus rajono centrinei poliklinikai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

40Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. 1. Ieškovė E. V. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš... 5. 2. Nurodė, kad ieškinys teikiamas nesutinkant su Pacientų sveikatai... 6. 3. Jei teismas laikytų, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą,... 7. 4. Pažymi, kad ( - ) 9:36 val. ji iškvietė greitosios medicinos pagalbą... 8. 5. Atsakovo veiksmų neteisėtumą ieškovė įrodinėja savo paaiškinimais ir... 9. 6. Ieškovė patyrė tėvo, t. y. artimiausio žmogaus netektį, su kuriuo... 10. 7. Atsakovė VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika atsiliepimu į... 11. 8. Nurodo, kad A. M. V., E. V. ir P. V. 2012 m. liepos 4 d. pateikė Pacientų... 12. 9. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie... 13. 10. Gavus iškvietimą pas pacientą išvyko bendruomenės slaugytoja A. B.. Ji... 14. 11. Greitosios pagalbos automobilyje tarp pervežamo paciento salono ir... 15. 12. Pacientas P. V. buvo 83 metų amžiaus, išsekintas sunkių ligų – tris... 16. 13. Patologoanatominis tyrimas pacientui nebuvo atliktas, mirties liudijime... 17. 14. Tretieji asmenys A. B. ir M. V. atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį... 18. 15. Trečiasis asmuo ,,BTA Insurance Company“ SE atsiliepimu į ieškinį... 19. 16. Ieškinio reikalavimus prašo atmesti taikant ieškinio senatį, nes... 20. 17. Šios bylos faktinės aplinkybės buvo išsamiai išanalizuotos kitoje... 21. 18. Vien tik žalos kilimo faktas savaime nesuponuoja bet kurio asmens pareigos... 22. 19. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 2... 23. 20. Kasacinis teismas bylose dėl žalos, padarytos netinkamu gydymu, yra... 24. 21. Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės... 25. 22. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes,... 26. 23. Ieškovė žalą dėl pacientui padarytos žalos atlyginimo kildina iš... 27. 24. Dėl to paties įvykio, pagal ieškovės brolio P. V. ieškinį Vilniaus... 28. 25. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gegužės 5 d. nutartyje, kurioje buvo... 29. 26. Be to, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Valstybinės... 30. 27. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką ir ištyręs byloje esančius... 31. 28. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos... 32. 29. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad konkrečių gydytojų... 33. 30. Byloje buvo paskirta deontologinė ekspertizė. Ekspertizės išvadose... 34. 31. Minėta, jog sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje... 35. 32. Teismas ieškinį atmeta, kadangi nenustatė esminės sąlygos, būtinos... 36. 33. Taigi, įvertinus bylos medžiagą matyti, jog paciento mirties... 37. 34. Kadangi teismas nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio... 38. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 39. ieškovės E. V. ieškinį atsakovei Viešajai įstaigai Vilniaus rajono... 40. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui,...