Byla e2A-931-480/2016

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, sekretoriaujant Reginai Mockevičienei, dalyvaujant apeliantės (pareiškėjos) viešosios įstaigos „Belvederio dvaras“ atstovei advokatei Mildai Šmitaitei, suinteresuotų asmenų Jurbarko rajono savivaldybės tarybos atstovams R. V. ir V. K., Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovui A. V.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Belvederio dvaras“, atstovaujamos advokatės Mildos Šmitaitės, apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-851-523/2015 pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Belvederio dvaras“ patikslintą pareiškimą, suinteresuoti asmenys byloje Jurbarko rajono savivaldybės taryba, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Panemunių regioninio parko direkcija, Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybės įmonė Registrų centras, dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėja VšĮ „Belvederio dvaras“ su patikslintu pareiškimu kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Belvederio dvaro teritorijoje, valstybiniame žemės sklype be dvaro rūmų, svirno ir koplyčios buvo statinys, kuris naudotas kaip dvaro arbatinė, pavėsinė, ir kurio dalis išlikusi iki dabar, unikalus Nr. ( - ); nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad statinys, unikalus Nr. ( - ), yra Belvederio dvaro rūmų priklausinys; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad statinys, unikalus Nr. ( - ), kaip Belvederio dvaro rūmų priklausinys, nuo 2005-11-08 nuosavybės teise priklauso viešajai įstaigai „Belvederio dvaras“; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad kiemo statinys (aikštelės, laiptai, takai, laiptų aikštelės), unikalus Nr. ( - ), yra Belvederio dvaro rūmų priklausinys; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad kiemo statinys, unikalus Nr. ( - ), nuo 2005 m. lapkričio 8 d. nuosavybės teise priklauso VšĮ „Belvederio dvaras“. Pareiškėja nurodė, kad 2005 m. rugsėjo 23 d. tarp Jurbarko rajono savivaldybės tarybos ir UAB „Valdybos klinika“ (nuo 2012 m. rugsėjo 19 d. – VšĮ „Belvederio dvaras“) buvo sudaryta sutartis dėl Belvederio dvaro pirkimo ir pardavimo, kuria pareiškėjos nuosavybėn perduota: dvaro rūmai, svirnas, koplyčia, esantys ( - ). Šie pastatai yra 16,975 ha žemės sklype, kuris 2010 m. gruodžio 30 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. n32/10-47 išnuomotas pareiškėjai. Šiame žemės sklype greta pareiškėjai priklausančio dvaro rūmų pastato yra fiziškai pažeistas pagalbinis dvaro pastatas, kuris buvo naudojamas kaip dvaro rūmų arbatinė, pavėsinė. Taip pat šiame žemės sklype yra kiemo statinys – aikštelės, laiptai, takai, laiptų aikštelės, naudotas ir naudojamas susisiekimui ir priėjimui prie atskirų dvaro statinių. Pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centro Tauragės filialą su prašymu įregistruoti pagalbinį dvaro pastatą ir daiktines teises į jį, tačiau prašymas buvo atmestas, nes pateikti dokumentai nepatvirtina nuosavybės teisių į pastatą. Jokia kita tvarka, kaip tik kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, gauti pareiškėjos nuosavybės teises į statinius patvirtinančių įrodymų nėra galimybės.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Jurbarko rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu atmetė VšĮ „Belvederio dvaras“ patikslintą pareiškimą. Teismas konstatavo, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių nustatyti prašomus juridinę reikšmę turinčius faktus. Pareiškėjas pateikė statinio, unikalus Nr. ( - ), kadastrinių matavimų bylą, kurioje nurodyta, kad statinio baigtumas 6 proc., statybos metai 1805 m. Duomenys apie dvaro rūmų, svirno statybos pabaigos metus buvo įregistruoti remiantis tik žodiniu užsakovo – tuomečio Seredžiaus viršaičio prašymu, t. y. nežinant, ar jie atitinka tikrovę. Pateiktame istoriniame dokumente - istorikės J. V. 1995 m. Belvederio dvaro istorinių tyrimų pažymoje nurodyta, kad Belvederio dvarą apie XIX a. vidurį įkūrė Panevėžio bajorų maršalka K. K. B.. Esant šiems istoriniams duomenims bei šiais duomenimis remiantis priimtam galiojančiam administraciniam aktui (Departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2012-12-11 aktui Nr. KPD-RM-1862), negalima laikyti įrodyta, jog statinio statybos metai yra 1805 m. Jurbarko rajono savivaldybės tarybos ir Kultūros paveldo departamento prie KM pateikti duomenys paneigia pareiškėjos teiginius, jog Belvederio dvaro rūmų komplekse apskritai egzistavo arbatinė, pavėsinė. 1995 m. UAB „Paminklų restauravimo institutas“ parengtoje istorinėje pažymoje aprašyta Belvederio dvaro įkūrimo istorija, išvardinti dvaro sodybą XIX a. viduryje sudarę statiniai. Duomenų, kad XIX a. viduryje dvaro rūmų sudėtine dalimi buvo arbatinė, pavėsinė nėra. Taip pat šioje istorinėje pažymoje užfiksuota, kad 1923 m. valstybės nuosavybėn perimant dvarą, buvo surašyti visi ten esantys pastatai, pateiktame sąraše arbatinės, pavėsinės taip pat nėra. Prie Belvederio dvaro sodybos individualaus apsaugos ir naudojimo reglamento esančioje Belvederio dvaro pastatų teisinės registracijos fiksavimo schemoje pareiškėjos minimas statinys taip pat nėra nurodytas. Kultūros vertybių registre Belvederio dvaras registruotas kaip kompleksas, kurį sudaro: rūmai, svirnas, koplyčia, daržinės vieta, tvartas, kumetynas, ūkinis pastatas, daržinė, parkas. Departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2012-12-11 aktu Nr. KPD-RM-1862 nustatė Belvederio dvaro sodybos sudėtį, vertingąsias savybes, reikšmingumo lygmenį, apibrėžė teritorijos ribas. Teritorijos ribų plane pateikta būdingų dvaro sodybos pastatų ir statinių eksplikacija. Nr. 20 yra pažymėta pavėsinė, tačiau pavėsinės vieta plane neatitinka pareiškėjos pateiktoje kadastrinių matavimų byloje esančioje situacijos schemoje nurodyto statinio, unikalus Nr. ( - ), vietos. Pareiškėjos teiginius apie statinio buvimo vietą ir paskirtį paneigia ir Jurbarko rajono savivaldybės tarybos ir Kultūros paveldo departamento prie KM pateikti duomenys apie tai, kad prie Belvederio dvaro sodybos individualaus apsaugos ir naudojimo reglamento pridėtame dokumente „Buv. Belvederio dvaro sodybos tvarkymo naudojimo planas M1:2500“, yra sąrašas „ne dvaro periodo pastatai“, kuriame Nr. 25 pažymėtas lauko tualetas (WC), apibūdintas kaip parko teritoriją teršiantis medžiaginis elementas, kurio vieta atitinka pareiškėjo į bylą pateiktoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje esančioje situacijos schemoje nurodyto statinio vietą. 2004 m. Nekilnojamosios kultūros vertybės G5K, buvusios Belvederio dvaro sodybos teritorijos restruktūrizavimo – detaliajame plane į pietryčius nuo dvaro rūmų pažymėti du statiniai, vienas jų – buvęs lauko tualetas, atitinkantis pareiškėjos nurodyto statinio vietą. Šiuos duomenis patvirtino ir liudytoja B. J., didžiąją savo gyvenimo dalį gyvenusi Belvederio kaime, o nuo 1976 metų - dvaro kompleksui priklausančiame svirne įrengtame bute. Atsižvelgiant į tai, kad Belvederio dvaro rūmai yra valstybės saugoma nekilnojamoji kultūros vertybė, su kuria susiję sprendimai priskirtini viešajam interesui, norint nustatyti, ar dvaro rūmų komplekse buvo arbatinė, pavėsinė, ar esantys išlikę pamatai yra arbatinės, pavėsinės, būtini istoriniai ir fiziniai tyrimai. Pareiškėjos pateiktų kadastrinių duomenų bylos ir priedo prie parko inventorizacijos 1988-11-23 akto nepakanka vienareikšmiškai nuspręsti apie istorinio statinio buvimą, juolab, kad suinteresuoti asmenys pateikė daug duomenų, paneigiančių pareiškėjo teiginius. Byloje nesant pakankamai įrodymų, leidžiančių nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Belvederio dvaro teritorijoje buvo statinys, naudotas kaip dvaro arbatinė, pavėsinė, teismas atskirai nepasisakė dėl reikalavimų nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad statinys (arbatinė, pavėsinė) yra Belvederio dvaro rūmų priklausinys bei kad statinys nuosavybės teise priklauso VšĮ „Belvederio dvaras“.

7Pareiškėjos pateiktoje nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje aikštelių, laiptų, takų, laiptų aikštelių statybos metai nurodyti 1805, tai taip pat prieštarauja byloje esantiems duomenims, liudijantiems, kad Belvederio dvaras buvo įkurtas tik apie XIX a. vidurį. Kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad aikštelių ir takų medžiaga yra žvyras. Tuo tarpu Kultūros paveldo departamento prie KM atstovas bei liudytoja nurodė, kad takai nėra žvyruoti, o tėra paprasti sumintos žemės takai. Byloje nebuvo pateikta nuotraukų, iš kurių būtų galima spręsti kaip tikrovėje šie takai atrodo. Takų trasos ne visiškai atitinka 2012-12-11 akte Nr. KPD-RM-1862 užfiksuotas takų vietas. Taip pat byloje nėra jokių istorinių duomenų apie tai, kokia buvo takų danga Belvederio dvaro egzistavimo laikotarpiu. Iš byloje pateikto Departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2012-12-11 akto matyti, kad laiptai, laiptų aikštelės, apžvalgos aikštelė, takai yra viena iš Belvederio dvaro sodybos parko vertingųjų savybių. Žemės sklypas, ant kurio yra išlikę dvaro komplekso pastatai, t. y. parkas, kurio vertingoji savybė yra laiptai, laiptų aikštelės, apžvalgos aikštelė, takai, patenka į Panemunių regioninio parko Seredžiaus kraštovaizdžio draustinio teritoriją, t. y. parkas su jo vertingosiomis savybėmis (betono laiptais, apžvalgos kalvele, takais, želdynais, želdiniais) saugomas kaip kraštovaizdžio objektas. Teismas sprendė, kad laiptai, laiptų aikštelės, apžvalgos aikštelė, takai pagal savo savybes nėra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu – dvaro rūmais ir nėra skirti jam tarnauti. Pareiškėjos pateiktoje nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje šie objektai įvardinti kaip kiemo statiniai. Tačiau nei vienas iš šių objektų neatitinka Statybų įstatymo 2 straipsnio 2 punkte įtvirtintos statinio sąvokos. Atsižvelgiant į tai, kad administraciniu aktu minėti objektai priskirti Belvederio dvaro sodybos parkui, laikomi vertingąja parko savybe, kvestionuotina, ar šie objektai apskritai laikytini savarankiškais daiktais, kas yra būtina sąlyga pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Pareiškėja VšĮ „Belvederio dvaras“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015-12-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą – VšĮ „Belvederio dvaras“ 2015-09-01 patikslintą pareiškimą tenkinti; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantė nurodo šiuos argumentus:

101.Teismas pažeidė materialinės teisės normas, netinkamai jas išaiškinęs ir pritaikęs, taip pat pažeidė proceso teisės normas, netinkamai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, nepagrįstai nukrypo nuo teismų praktikos bei padarė kitų pažeidimų, kas turėjo esminės reikšmės priimant neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

112. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad laiptai, laiptų aikštelės, kitos aikštelės ir takai pagal savo savybes nėra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu – Belvederio dvaro rūmais, ir nėra skirti jam tarnauti, taip pat netinkamai vertino statinio sąvoką. Nurodant konkrečius statybos metus 1805 pareiškėja vadovavosi Nekilnojamojo turto registro išrašu, šios bylos dalykas nėra šių statinių konkrečių statybos metų nustatymas. Pareiškėjos įrodinėjama aplinkybė yra tik ta, kad tai Belvederio dvaro periodo statinys, taip pat, kad tai yra dvaro rūmų priklausinys bei kad jis, kaip nuosavybės teise pareiškėjos valdomo pagrindinio daikto priklausinys, priklauso pareiškėjai. Tiek 1805 m., t. y. XIX a. pradžioje, tiek XIX a. viduryje galiojo tas pats teisinis reglamentavimas, t. y. galiojo Trečiasis Lietuvos Statutas. Šis teisės aktas jokių statybą leidžiančių dokumentų nenumatė. Todėl nei laikant, kad tai XIX a. pradžios statinys, nei kad XIX a. vidurio statinys, įrodinėjimo turinys ir esmė nesikeičia.

123. Teismas pareiškėjos reikalavimus dėl betono laiptų iš rūmų į Nemuno slėnį atmetė, kadangi sprendė, jog jie tariamai nėra nuolat susiję su dvaro rūmais ir nėra skirti jam tarnauti, o neva yra susiję su parku. Tačiau sąvokos „žemės sklypas“ ir „parkas“ nėra tapačios ir teismas jas neteisėtai sulygino. Laiptai negali būti laikomi ne nekilnojamojo turto objekto – parko priklausiniu. 2012-12-11 aktas nėra dokumentas, apibrėžiantis objektų priklausomybę ar jų funkcinį ryšį bei ūkinę paskirtį, todėl nėra pagrindo teigti, kad šiuo aktu kiemo statiniai buvo kam nors priskirti. Pareiškėjos reikalavimai niekaip nepaneigia 2012-12-11 akto turinio ir jam neprieštarauja. Tai, kad betono laiptai yra funkciniu ryšiu susiję išimtinai su dvaro rūmais, yra skirti jiems tarnauti, rūmų poreikiams tenkinti ir susiję bendra ūkine paskirtimi, visų pirma patvirtina jų vieta, todėl yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad betono laiptai ir laiptų aikštelės yra dvaro rūmų priklausinys.

134. Teismas nepagrįstai sprendė, kad aikštelės ir takai yra ne dvaro rūmų, o parko priklausinys. Kadastrinių matavimų byloje užfiksuotos aikštelės, takai, kurių danga žvyras. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad takų trasos ne visiškai atitinka 2012-12-11 akte užfiksuotas takų vietas, nes šiame akte takų vietos ir koordinatės nėra užfiksuotos. Sprendime perrašyta Kultūros paveldo departamento atstovo išsakyta pozicija, kuri nepagrįsta jokiais dokumentais, toks teismo įrodymų vertinimo pažeidimas laikytinas šiukščiu pažeidimu. Aikštelės yra suformuotos viena aplink dvaro rūmus, kita – einant nuo dvaro rūmų link svirno. Takai yra išsidėstę taip, kad jungtų dvaro rūmus su svirnu, dvaro rūmus su koplyčia, svirną su koplyčia, šiuos dvaro komplekso statinius su pagrindiniais keliais skirtingose kryptyse. Jų paskirtis viena – tarnauti dvaro rūmų patogiam ir tinkamam naudojimui, todėl yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad žvyro dangos aikštelės ir takai yra dvaro rūmų priklausinys.

145. Neteisingas teismo argumentas, kad minėti kiemo statiniai tariamai neatitinka Statybų įstatymo 2 str. 2 p. įtvirtintos statinio sąvokos, teismas netinkamai aiškino ir taikė Statybos įstatymo ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.01:2010 normas. Nurodyti kiemo statiniai atitinka inžinerinio statinio sąvoką ir yra nekilnojamojo turto kadastro objektas. VĮ Registrų centro Tauragės filialo 2015-09-29 sprendimu minėtus kiemo statinius ir nuosavybės teises į juos atsisakyta registruoti tik tuo pagrindu, kad reikalinga pateikti įrodymus apie daiktinių teisinių atsiradimą. Vyriausybės 2003-03-03 nutarimu Nr. 278 yra patvirtintas sąrašas dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, pastatytus iki 1991-07-25. VĮ Registrų centro Tauragės filialas 2015-09-29 sprendime nenustatė, kad prašomi įregistruoti objektai – kiemo statiniai, neatitinka statinio sąvokos, o nurodė teisės aktą, pagal kurį šiems statiniams pagal kadastrinių matavimų bylą įregistruoti reikalingas juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, kuris ir įrodinėjamas šioje byloje.

156. Teismas nepagrįstai teigia, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, jog statinys 4I1/p, buvo naudojamas kaip dvaro rūmų arbatinė, pavėsinė; teismas nepagrįstai suabsoliutino kitų suinteresuotų asmenų argumentus, netinkamai vertino įrodymus, nepagrįstai suteikdamas jiems viršenybę, nukrypo nuo teismų praktikos. Byloje pateikta priedo prie parko inventorizacijos 1988-11-23 akto kopija su Belvederio buvusio dvaro parko respublikinės reikšmės architektūros paminklo (AtR) Nr. 105 respublikinės reikšmės gamtos paminklo teritorijos planu, kuriame matyti, kad sutartiniu ženklu „kiti pastatai“ yra pažymėtas šis pagalbinis dvaro pastatas. Istorikės J. V. 1995 m. Belvederio dvaro istorinių tyrimo pažymoje minima 1869-1870 m. pastatyta mūrinė ledainė dengta gontais, todėl darytina visiškai pagrįsta prielaida, kad minima ledainė ir yra statinys 4I1/p. Tai vienareikšmiai patvirtina, kad šis statinys yra dvaro periodo ir ūkine bei funkcine paskirtimi neatsiejamai susijęs su dvaro rūmais. Pažodinis pavadinimas (pavėsinė, arbatinė ar ledainė) šiuo atveju nėra reikšmingas. Nėra pagrindo teigti, kad 2012-12-11 aktas paneigia istorikės pažymoje nurodytas aplinkybes, kurias pateikė pats Kultūros paveldo departamento atstovas. Byloje nepateikta priešingą aplinkybę patvirtinančių konkrečių įrodymų, kad statinys yra vėlesnio laikotarpio ir nepriklauso dvaro periodui.

167. Teismas netinkamai ir vienpusiškai vertino ir liudytojos B. J. parodymus. Liudytoja dvaro laikotarpiu negyveno ir negali paliudyti aplinkybių, kurios buvo XIX a. viduryje ar pabaigoje. Ji prisimena tik vėlesnį laikotarpį, o tuo laikotarpiu nė vienas dvaro sodybos statinys nebuvo naudojamas pagal paskirtį. Liudytoja patvirtino, jog statinys 4I1/p, kurį ji matė naudojamą kaip tualetą, yra pastatytas vaizdingoje vietoje, ant kalno viršaus, greta šlaito, nuo kurio atsiveria gražus vaizdas. Ši aplinkybė sudaro pagrindą labiau tikėti prielaida, kad jeigu nebūtų buvę išlikusių dvaro periodo statinio (arbatinės, pavėsinės), lauko tualetui įrengti nebūtų pasirinkta viena vaizdingiausių sodybos vietų. Arbatinė buvo būdingas statinys dvaro rūmų kompleksui, savo funkcija skirtas tarnauti pagrindiniam dvaro rūmų pastatui vienam tikslui – dvaro rūmų gyventojų bei svečių poreikių tenkinimui. Teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad statinys 4I1/p yra dvaro periodo ir buvo naudotas kaip arbatinė, pavėsinė (arba ledainė), yra pagrindas nustatyti ir juridinę reikmę turintį faktą, kad šis statinys yra dvaro rūmų priklausinys.

178. Atmetęs pareiškėjos reikalavimus dėl statinių pripažinimo Belvederio dvaro rūmų priklausiniais, teismas nepasisakė ir nesprendė dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad šie statiniai nuosavybės teise priklauso VšĮ „Belvederio dvaras“. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad Jurbarko rajono apylinkės teismas pareiškėjo reikalavimus atmetė nepagrįstai ir nusprendus tenkinti patikslinto pareiškimo reikalavimus dėl statinių pripažinimo dvaro rūmų priklausiniais, yra pagrindas tenkinti ir patikslinto pareiškimo reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad šie priklausiniai nuosavybė teise priklauso VšĮ „Belvederio dvaras“, kadangi priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas.

18Suinteresuotas asmuo Jurbarko rajono savivaldybės taryba atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą.

19Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą nagrinėti teisės norminių aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra. Nurodo, kad pareiškėjos minimas sklypas su jame esančiais Belvederio dvaro pastatais patenka į Panemunių regioninio parko Seredžiaus kraštovaizdžio draustinio teritoriją. Todėl juridinis faktas, jog Belvederio dvaro teritorijoje, valstybiniame žemės sklype be dvaro rūmų, svirno ir koplyčios buvo statinys, kuris naudotas kaip dvaro arbatinė, pavėsinė ir kurio dalis yra išlikusi iki dabar - baigtumas 6 proc., gali būti nustatomas, kai konstatuojama, jog yra išlikę buvusių statinių liekanų. Pareiškėjos pateikti dokumentai neįrodo, kad buvęs statinys buvo būtent nurodytoje žemės sklypo dalyje. Kultūros vertybių registro duomenimis, dvaro sodybos kompleksą sudaro: rūmai, sodybos svirnas, koplyčia, daržinės vieta, tvartas, kumetynas, ūkinis pastatas, daržinė, parkas. Pareiškėja neįrodė, kad Belvederio dvaro teritorijoje buvo pareiškėjos pareiškime nurodyti statiniai. Dabartiniu metu pareiškėjos nuomojamame žemės sklype esantys statiniai yra praradę savo pirminę reikšmę, jie neatlieka tarnaujančio daikto funkcijų, jie nėra skirti pagrindinio daikto - dvaro poreikiams tenkinti ir be jų dvaras gali būti naudojamas pagal paskirtį. Byloje nepateikta įrodymų, kad, nepripažinus šių statinių priklausiniais, pagrindinio daikto padėtis bus pabloginta arba jis praras pagrindinę naudojimo paskirtį. Todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjos nuomojamame sklype esančius statinius pripažinti pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiais dvaro priklausiniais. Negalint pareiškime minimų statinių pripažinti Belvederio dvaro priklausiniais, negali būti nustatytas ir tokios rūšies juridinę reikšmę turintis faktas. Be to, iš byloje pateikto Departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2012-12-11 akto matyti, kad laiptai, laiptų aikštelės, apžvalgos aikštelė, takai yra viena iš Belvederio dvaro sodybos parko vertingųjų savybių. Žemės sklypas, ant kurio yra išlikę dvaro komplekso pastatai, t. y. parkas, kurio vertingoji savybė yra laiptai, laiptų aikštelės, apžvalgos aikštelė, takai, patenka į Panemunių regioninio parko Seredžiaus kraštovaizdžio draustinio teritoriją, t. y. parkas su jo vertingosiomis savybėmis (betono laiptais, apžvalgos kalvele, takais, želdynais, želdiniais) saugomas kaip kraštovaizdžio objektas. Pareiškėjos pateiktoje nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje šie objektai įvardinti kaip kiemo statiniai, tačiau nei vienas iš šių objektų neatitinka statinio sąvokos.

20Suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie KM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantės samprotavimai nepagrįsti teisės aktų nustatyta tvarka atestuotų specialistų atliktais tyrimais, neatitinka Departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2012-12-11 akte Nr. KPD-RM-1862 nustatytiems ir Kultūros vertybių registre paskelbtiems duomenims. Apeliantė nepateikė į bylą jokios tyrimų medžiagos, pagrindžiančios, kad laiptai pagal kultūros paveldo objekto kompleksiškumo pagal pradinę paskirtį ir (ar) vėlesnį naudojimo būdą, istorinės sudėties, apimties raidą būtų dvaro rūmų pastato priklausinys, funkciškai susijęs su rūmais, o ne su parku. Apeliantės samprotavimai remiasi prielaidomis, bet ne nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų išvadomis. Pareiškėjos pateiktame statinių išdėstymo plane dalis kelių, takų trasų ir vietų iš viso nenurodyta, dalis nurodyta klaidingai, todėl statinių išdėstymo planas prieštarauja vertinimo tarybos aktui ir Kultūros vertybių registro duomenims. Parke esanti apžvalgos aikštelė buvo skirta žvelgti į Nemuno slėnį, o ne tarnauti rūmų pastatui, todėl apžvalgos aikštelė vertinimo tarybos akte nurodyta kaip parko, o ne rūmų vertingoji savybė, nes tai nėra rūmų priklausinys. Apeliantė nepateikė į bylą objektyvių faktinių tyrimų duomenų, pagrindžiančių jos samprotavimus apie istoriškai buvusį statinių funkcinį tarpusavio ryšį. Apeliantės samprotavimai apie takų medžiagiškumą, laikančiąsias konstrukcijas, techninę būklę, statinių požymius nepagrįsti teisės aktų nustatyta tvarka gautais objektyviais tyrimų duomenimis, registruotais Kultūros vertybių registre. Dokumentus, kuriais remiasi apeliantė, jau ištyrė Departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba ir priėjo išvados, kad apeliantės minimos „arbatinės, pavėsinės“ kaip dvaro periodo statinio, nebuvo. Apeliantė šio vertinimo tarybos akto administraciniam teismui neskundė. Apeliantės spėjimai ir prielaidos apie „arbatinę, pavėsinę“ yra nepagrįsti tyrimų duomenimis ir prieštarauja 2012-12-11 akto, Kultūros vertybių registro duomenims bei liudytojos parodymams.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

23Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas viešosios įstaigos „Belvederio dvaras“ patikslintas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

24CPK 444 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal šios straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, o taip pat dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos (CPK 444 str. 2 d. 9 p.). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

25Kasacinio teismo jurisprudencijoje juridinę reikšmę turintys faktai apibrėžiami kaip įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal O. M. B. ir kt. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, bylos Nr. 3K-3-535-969/2015, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

26Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, bylos Nr. 3K-3-388/2010).

27Byloje nustatyta, kad 2005-09-23 sutartimi Jurbarko rajono savivaldybės taryba UAB „Vadybos klinika“ pardavė Belvederio dvarą: dvaro rūmus, svirną, koplyčią; 2010-12-30 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N32/10-47 UAB „Vadybos klinika“ nuomai suteiktas 16,9750 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), ( - ); 2012-09-19 sprendimu UAB „Vadybos klinika“ pertvarkyta į viešąją įstaigą „Belvederio dvaras“; dvaro rūmai, unikalus Nr. ( - ), svirnas, unikalus Nr. ( - ), koplyčia, unikalus Nr. ( - ) įregistruoti viešosios įstaigos „Belvederio dvaras“ vardu; 2015-04-15 atlikti statinio-pagalbinio dvaro pastato, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), kadastriniai matavimai, suformuota kadastrinių matavimų byla; 2015-04-30 Valstybės įmonė Registrų centras sprendimu atsisakė viešosios įstaigos „Belvederio dvaras“ vardu įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, unikalus Nr. ( - ); 2015-08-27 suformuota žemės sklypo su statiniais kadastrinių matavimų byla.

28Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas materialinės ir procesinės teisės normas, nepagrįstai atmetė jos reikalavimus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jog kiemo statinys (aikštelės, laiptai, takai, laiptų aikštelės, unikalus Nr. ( - )) yra Belvederio dvaro rūmų priklausinys, jai priklauso nuosavybės teise nuo 2005-11-08; jog Belvederio dvaro teritorijoje buvo statinys, kuris naudotas kaip dvaro arbatinė, pavėsinė, ir kurio dalis išlikusi iki dabar (unikalus Nr. ( - )), šis statinys yra Belvederio dvaro rūmų priklausinys, jai priklauso nuosavybės teise nuo 2005-11-08.

29Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo motyvus, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, netinkamai vertino byloje esančių įrodymų visumą, pažeidė tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog suformuotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo klausimais įtvirtinta, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes. Kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjai turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jiems apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis). Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Š., V. S. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-171/2006). Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, ir atitinkamai būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal T. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, bylos Nr. 3K-3-98/2009). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė pirmosios instancijos teismas, atmesdamas patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliantė, teikdama argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo teismui vertinant įrodymų visumą, nenurodo tai patvirtinančių konkrečių aplinkybių ir faktų, o siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardintos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei skundžiamame sprendime.

30Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas ginčui išspręsti teisiškai reikšmingas aplinkybes teisingai įvertino tai, kad Belvederio dvaro rūmai yra valstybės saugoma nekilnojamoji kultūros vertybė, su kuria susiję sprendimai priskirtini viešajam interesui.

31Belvederio dvaro sodyba (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – ( - )), esanti ( - ) yra Kultūros vertybių registre registruota, paskelbta valstybės saugoma nekilnojamoji kultūros vertybė (Kultūros vertybių registras, interneto adresas http://kvr.kpd.lt/heritage). Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (toliau – NKPAĮ) įgyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Tarptautinių sutarčių ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymų nuostatas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje; nustato nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, apskaitos, saugojimo ir tvarkybos, šio ir kitų teisės aktų nustatytų paveldosaugos reikalavimų laikymosi priežiūros, kultūros paveldo objektų būklės stebėjimo teisinius pagrindus; saugo nematerialųjį kultūros paveldą, nustatydamas su juo susijusių vietų ir kitokių nekilnojamųjų daiktų apsaugą (šio įstatymo 1 str. 2 d.). Nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, kultūros paveldo objektų vertingąsias savybes nustato nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (NKPAĮ 8 str. 5 d.). Nekilnojamosios kultūros vertybės registruojamos vertinimo tarybai nusprendus, kad vertybei reikalinga apsauga (NKPAĮ 8 str. 8 d.). Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos vadovaujasi Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašu, patvirtintu kultūros ministro 2005-04-15 įsakymu Nr. ĮV-150, Nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimui reikšmingų tyrimų duomenų apimties aprašu, patvirtintu kultūros ministro 2005-06-22 įsakymu Nr. ĮV-259, o jų sprendimai įforminami nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu, kurio forma patvirtinta kultūros ministro 2011-06-15 įsakymu Nr. ĮV-446. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba (toliau –Vertinimo taryba) 2012-12-11 aktu Nr. KPD-RM-1862 (toliau – aktas) nustatė, kad Belvederio dvaro sodyba yra kompleksinis kultūros paveldo objektas ir į šį kompleksą įeina: rūmai (22147;1), svirnas (22150;2), koplyčia (22151;3), vieta buvusios daržinės (22152;4), tvartas (22153;5), kumetynas (22154;6), ūkinis pastatas (22155;7), daržinė (22156;8), parkas (22157; 9). Pažymėtina, kad Kultūros vertybių registro duomenimis, Belvederio dvaro sodyba yra įregistruota kaip kompleksas, kurį sudaro jau paminėti 9 į kompleksą įeinantys objektai. Vertinimo tarybos akto 7.1.3.1 ir šio akto 9 priedo 5.1.3.3 punkte nurodyti pietiniame šlaite esantys 365 pakopų betoniniai laiptai iš rūmų į Nemuno slėnį bei prie akto pridėto Belvederio dvaro sodybos apibrėžtų teritorijos ribų plane pažymėti laiptai (lapas Nr. 3, plane pažymėta - 11. Laiptai) atitinka pareiškėjos pateiktoje kadastrinių matavimų byloje nurodytus ir statinių išdėstymo plane pažymėtus laiptus b2 ir jų sudėtyje esančias laiptų aikšteles b4, tačiau kaip nurodyta Vertinimo tarybos akte šie laiptai yra į kompleksą įeinančio objekto – parko, vertingoji savybė. Akto priedo Nr. 9 punkte 5.1.3.5 nurodytos parko vertingosios savybės: takai, keliai ar jų dalys, dangos – lenktų ir vingiuotų parko takų šlaituose ir viršutinėje terasoje trasos, jų vietos, bei kelių, takų trasos, jų vietos, pažymėtos prie akto pridėto Belvederio dvaro sodybos apibrėžtų teritorijos ribų plane (lapai Nr. 2, 3, 4, plane pažymėta – 16. Kelių, takų trasos; 17. Kelių, takų vietos.) iš dalies nesutampa su pareiškėjos pateiktoje kadastrinių matavimų byloje nurodytais ir statinių išdėstymo plane pažymėtais takais b3. Pareiškėjos pateiktoje kadastrinių matavimų byloje yra pažymėtos aikštelės b1 (pareiškime, apeliaciniame skunde jos nurodomos – kitos aikštelės), t. y. aikštelės prie rūmų ir svirno pastatų, tačiau šie objektai nėra pažymėti nei Belvederio dvaro sodybos apibrėžtų teritorijų ribų plane (lapas Nr. 3), nei nurodyti Vertinimo tarybos 2012-12-11 akte Nr. KPD-RM-1862. Pastebėtina, kad Akto 9 priedo 5.1.3.4 punkte nurodyti žemės ir jos paviršiaus elementai – apžvalgos kalvelė parko viršutinės terasos pietvakariniame kampe bei prie akto pridėto Belvederio dvaro sodybos apibrėžtų teritorijos ribų plane pažymėta apžvalgos kalvelė (lapas Nr. 3, plane pažymėta – 12. Apžvalgos kalvelė.), kuri, kaip nurodyta Vertinimo tarybos akte ši apžvalgos kalvelė yra į kompleksą įeinančio objekto – parko, vertingoji savybė, tačiau apie šį objektą pareiškėjos procesiniuose dokumentuose visiškai neužsimenama. Nurodytos aplinkybės teikia pagrindą išvadai, jog ginčo objektai (laiptai ir jų sudėtyje esančios laiptų aikštelės, takai) yra parko vertingosios savybės, bet tai nėra dvaro rūmų priklausiniai.

32Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu.

33Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas pagrindiniam daiktui tarnauti ir yra susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi. Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas pagrindiniam daiktui tarnauti ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taip pat pagrindinio daikto poreikiams tenkinti. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. J. v. B. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. U. v. UAB „IJO“, bylos Nr. 3K-3-453/2006; 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje visuomeninė organizacija „Vilnoja“ v. AB „Enifas“ ir kt.,bylos Nr. 3K-3-134/2008; kt.).

34Priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas pagrindiniam daiktui tarnauti ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taip pat pagrindinio daikto poreikiams tenkinti. Aplinkybė, ar daiktas yra priklausinys, ar ne, nustatytina atsižvelgiant į įrodymų vertinimo taisykles, suformuluotas CPK 185 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė, jog laiptai, laiptų aikštelės, aikštelė, takai pagal savo savybes nėra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu – dvaro rūmais ir nėra skirti jam tarnauti. Nors apeliantė su tokiu vertinimu nesutinka, tačiau leistinų objektyvių įrodymų, jog ginčo objektai funkciškai susiję su dvaro rūmais, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliantės (pareiškėjos) atstovė ginčo objektų funkcinį ryšį su dvaro rūmais įrodinėjo jų pastatymo laikotarpiu (tai XIX a. statinys) ir jų funkcija. Tačiau tokie suinteresuotos šalies aiškinimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir paprastai silpnos įrodomosios galios įrodymai. Kaip teisingai pažymėjo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą bei paaiškino atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, apeliantės samprotavimai nepagrįsti teisės aktų nustatyta tvarka atestuotų specialistų tyrimais, neatitinka Vertinimo tarybos 2012-12-11 akte Nr. KPD-RM-1862 nustatytiems ir kultūros vertybių registre paskelbtiems duomenims, remiamasi tik prielaidomis. Nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimui reikalingų tyrumų duomenų apimties aprašo, patvirtinto Kultūros ministro 2005-06-22 įsakymu Nr. ĮV-259, 4 punkte nurodyta, kad istoriniais ir fiziniais tyrimais pagrindžiami sukūrimo, pastatymo, įrengimo, suformavimo laikas (4.1 p.), pagrindinė paskirtis ir vėlesnis naudojimo būdas bei trukmė (4.2 p.), autorystė, fundacija (4.3 p.), istorinės sudėties, apimties raida (4.4 p.), medžiagos, konstrukcijos, atlikimo būdo autentiškumas (4.7 p.), kultūros paveldo objekto kompleksiškumas pagal pradinę paskirtį ir (ar) vėlesnį naudojimo būdą, istorinę sudėties, apimties raidą (4.15 p.). Dabartiniu metu pareiškėjos nuomojamame žemės sklype esantys ginčo statiniai yra praradę savo pirminę reikšmę, nėra įrodymų, jog jie skirti pagrindinio daikto – Belvederio dvaro rūmų poreikiams tenkinti. Vien apeliantės pateiktos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos (parengtos IĮ „Geolita“) duomenys neįrodo joje pažymėtų kiemo statinių funkcinio ryšio su dvaro rūmais. Be to, pažymėtina, kad apeliantės samprotavimai apie ginčo kiemo statinių medžiagiškumą, techninę būklę, statinių požymius nepagrįsti teisės aktų nustatyta tvarka gautais objektyviais tyrimų duomenimis, registruotais Kultūros vertybių registre, Nekilnojamojo turto kadastre (Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalis, 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 12 straipsnio 1 dalis). Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta, kad jų atstovai nuvykę į parką, apžiūrėjo takus bei įsitikino, jog takų vietos visiškai užžėlusios medžiais, krūmais ir žole, o Jurbarko rajono savivaldybės tarybos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad yra žmonių (turistų) išvaikščioti miško takeliai, o aplink dvaro pastatą yra takelis, nuo kurio į abi puses pašienauta keletą metrų. Remiantis byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, nėra teisinio pagrindo ginčo statinius pripažinti dvaro rūmų priklausiniais, o taip pat negali būti nustatytas ir tokios rūšies juridinę reikšmę turintis faktas bei šių statinių priklausymo nuosavybės teise apeliantei juridinę reikšmę turintis faktas.

35Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, jog statinys 4I1/p, buvo naudojamas kaip dvaro rūmų arbatinė, pavėsinė; teismas nepagrįstai suabsoliutino kitų suinteresuotų asmenų argumentus, netinkamai vertino įrodymus, nepagrįstai suteikdamas jiems viršenybę, nukrypo nuo teismų praktikos. Tokius apeliantės argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus. Iš esmės teisingai apeliantė nurodo, kad byloje pateikta priedo prie parko inventorizacijos 1988-11-23 akto kopija su Belvederio buvusio dvaro parko respublikinės reikšmės architektūros paminklo (AtR) Nr. 105 respublikinės reikšmės gamtos paminklo teritorijos planu, kuriame matyti, kad sutartiniu ženklu yra pažymėtas objektas „kiti pastatai“, tačiau ir šiame plane toks žymėjimas yra atskirtas nuo būdingų dvaro sodybos pastatų ir statinių, ir nėra pagrindo pritarti apeliantės išvadai, kad paminėtu ženklu yra pažymėtas statinys 4I1/p buvo naudojamas kaip dvaro rūmų arbatinė, pavėsinė. Istorikės J. V. 1995 m. Belvederio dvaro istorinių tyrimo pažymoje minima 1869-1870 m. pastatyta mūrinė ledainė dengta gontais, tačiau tai neleidžia daryti prielaidos, kad minima ledainė ir yra statinys 4I1/p, nes, kaip nurodoma toje pat pažymoje dvaro sodybą sudarė ne tik rūmai ir parkas, tai buvo didžiulis gyvenamų ir ūkinių pastatų kompleksas, kurį XIX a. pab. sudarė apie 20 pastatų. Jau minėtos istorikės J. V. 1995 m. istorinėje pažymoje nurodyta, kad 1922 m. Kauno apskrities žemės tvarkytojas priėmė sprendimą išparceliuoti Belvederio dvarą. Valstybės nuosavybėn perėjo ir pats dvaro centras. Perimant dvaro centrą 1923 m. buvo surašyti visi ten esantys pastatai: gyvenamasis namas, keturios kumetynės, trys tvartai, sandėlis, daržinė, du kluonai, oficina, ledainė, rūkykla. Nei 1922 m. prieš dvaro parceliaciją sudarytame dvaro sodybos situacijos plane, kuriame pažymėti visi tuo metu ten buvę pastatai, nei 1923 m. dvaro pastatų sąraše, dvaro rūmų pavėsinė, arbatinė nebuvo nurodyta. Nors apeliantė nurodo, kad pažodinis pavadinimas – pavėsinė, arbatinė ar ledainė, šiuo atveju nėra reikšmingas, tačiau tai vertintina kaip jos subjektyvi, istoriniais tyrimais neparemta nuomonė. Jau minėta, Vertinimo taryba 2012-12-11 aktu Nr. KPD-RM-1862 nenustatė, kad Belvederio dvaro sodyboje buvo priklausinys dvaro rūmų arbatinė, pavėsinė, nors Vertinimo taryba pagal archyvinę medžiagą vertino ir visus neišlikusius pastatus, pažymint neišlikusios daržinės vietą. Istoriniai tyrimai ir minėtas vertinimo tarnybos aktas neteikia pagrindo išvadai, kad Belvederio dvaro sodybą sudarė priklausinys – dvaro rūmų pavėsinė, arbatinė, buvęs statinio 4I1/p vietoje. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino liudytojos B. J. parodymus, kuri, kaip teisingai nurodo apeliantė, negali paliudyti aplinkybių, kurios buvo XIX amžiaus viduryje, tačiau ji prisimena daug vėlesnį laikotarpį (nuo 1959 m. gyvenusi Belvederio kaime, o 1976 - 2007 m. – dvaro kompleksui priklausančiame svirne įrengtame bute), kuriuo statinys 4I1/p buvo naudojamas kaip tualetas. Šios liudytojos nurodyta tualeto vieta iš esmės sutampa su Individualaus apsaugos ir naudojimo reglamento buv. dvaro sodybos pastatų ir statinių, statytų po 1940 m., įvertintų kaip parko teritoriją teršiančiu medžiaginiu elementu, plane nurodyta lauko tualeto (WC) vieta bei Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje esančioje situacijos schemoje nurodyto statinio unikalus Nr. ( - ) (4I1/p) vieta. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė, kad pareiškėjos pateiktų kadastrinių duomenų bylos ir priedo prie parko inventorizacijos 1988-11-23 akto nepakanka vienareikšmiai nuspręsti apie istorinio statinio buvimą, juolab, kad suinteresuoti asmenys pateikė daug duomenų, paneigiančių pareiškėjos teiginius.

36Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad į esminius apeliacinio skundo argumentus yra atsakyta. Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje AB „City Service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje T. V. v. AB „Žemprojektas“, bylos Nr.3K-3-536/2010; kt.).

37Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

38Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

39Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėja VšĮ „Belvederio dvaras“ su patikslintu pareiškimu kreipėsi... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Jurbarko rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu atmetė... 7. Pareiškėjos pateiktoje nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Pareiškėja VšĮ „Belvederio dvaras“ apeliaciniame skunde prašo... 10. 1.Teismas pažeidė materialinės teisės normas, netinkamai jas išaiškinęs... 11. 2. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad laiptai, laiptų aikštelės,... 12. 3. Teismas pareiškėjos reikalavimus dėl betono laiptų iš rūmų į Nemuno... 13. 4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad aikštelės ir takai yra ne dvaro rūmų,... 14. 5. Neteisingas teismo argumentas, kad minėti kiemo statiniai tariamai... 15. 6. Teismas nepagrįstai teigia, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, jog... 16. 7. Teismas netinkamai ir vienpusiškai vertino ir liudytojos B. J. parodymus.... 17. 8. Atmetęs pareiškėjos reikalavimus dėl statinių pripažinimo Belvederio... 18. Suinteresuotas asmuo Jurbarko rajono savivaldybės taryba atsiliepime į... 19. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo... 20. Suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie KM atsiliepime į... 21. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 22. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo... 24. CPK 444 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teismas nustato faktus, nuo... 25. Kasacinio teismo jurisprudencijoje juridinę reikšmę turintys faktai... 26. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus... 27. Byloje nustatyta, kad 2005-09-23 sutartimi Jurbarko rajono savivaldybės taryba... 28. Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas,... 29. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo... 30. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas ginčui išspręsti teisiškai... 31. Belvederio dvaro sodyba (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – ( -... 32. Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį priklausiniais laikomi savarankiški... 33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks... 34. Priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas pagrindiniam daiktui tarnauti ir... 35. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad... 36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad į esminius apeliacinio skundo... 37. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu... 38. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi LR CPK... 39. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti...