Byla 2A-944-413/2017
Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Dianos Labokaitės ir Albinos Rimdeikaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3557-374/2016 pagal ieškovo L. R. ieškinį atsakovams E. B. ir A. K. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. A. E. B. 2015 m. gruodžio 8 d. sudarė dovanojimo sutartį, registro Nr. 4697, patvirtintą Marijampolės 4-ojo notaro biuro notarės L. P., kuria padovanojo atsakovui A. K. jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 0,6800 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ).
  2. I. L. R. kreipėsi į teismą prašydamas: 1) pripažinti negaliojančia kaip apsimestinį sandorį 2015 m. gruodžio 8 d. dovanojimo sutartį; kvalifikuoti šią sutartį kaip pirkimo – pardavimo, perkelti ieškovui pirkėjo teises ir nustatyti kad E. B. pardavė L. R. ginčo žemės sklypą už 600 Eur; 2) priteisti atsakovui A. K. iš ieškovo L. R. 600 Eur; 3) priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.
  3. Ieškovas nurodė, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso 2,3500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esantis ( - ), kuris ribojasi su atsakovės ginčo žemės sklypu. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau ir ŽŪPŽĮĮ) nuostatas ieškovas turi pirmumo teisę įsigyti atsakovės žemės sklypą. Anot ieškovo, atsakovų sudaryta ginčijama dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris, nes atsakovai niekada kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, nėra artimi giminaičiai ir netgi nebuvo artimi pažįstami. Atsakovams buvo žinoma apie galiojančią ieškovo pirmumo teisę pirkti šį žemės sklypą, todėl jie sąmoningai sudarė ne pirkimo – pardavimo, o dovanojimo sutartį, nors už padovanotą sklypą buvo sumokėti pinigai.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo L. R. atsakovui A. K. 180 Eur, atsakovei E. B. 11,58 Eur, valstybei 6,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas pažymėjo, kad aplinkybę, jog dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris, turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Įvertinęs šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė E. B. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį. Nurodė, kad teismui pateiktas jos ir ieškovo pokalbis apie atsakovų sandorio sudarymo aplinkybes, atsakovei apie įrašomą pokalbį nieko nežinant, neįrodo, jog atsakovė buvo įsipareigojusi parduoti žemės sklypą. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad ieškovas provokavo atsakovę pasakyti, jog ji iš A. K. gavo 600 Eur už žemę, tačiau atsakovė šios aplinkybės nepatvirtino nei pokalbio metu, nei teismo posėdžio metu. Kitų įrodymų apie pinigų sumokėjimą ieškovas nepateikė. Teismas kritiškai vertino liudytojų D. M. (atsakovės E. B. sesers) ir O. L. R. (ieškovo motinos) parodymus, konstatavęs, kad jos yra suinteresuotos bylos baigtimi, ir rėmėsi liudytojos notarės L. P. parodymais, kuri paaiškino, jog dovanojimo sutartį patvirtino vadovaudamasi dovanojimo sandoryje dalyvaujančių šalių – atsakovės (dovanotojos) E. B. ir atsakovo (apdovanotojo) A. K. išreikšta valia bei ketinimais siekiant tikslo sudaryti žemės sklypo neatlygintinį perleidimo sandorį, taip pat suderintomis sutarties sąlygomis, pareiškimais, patvirtinimais bei pateiktais tokio pobūdžio sandoriui sudaryti reikalingais kitais dokumentais, kurie nurodyti Žemės sklypo dovanojimo sutartyje.
  3. Konstatavęs, kad atsakovai, sudarydami ginčijamą dovanojimo sutartį, elgėsi viešai, sąžiningai ir teisėtai, nepažeisdami ieškovo pirmenybės teisės įsigyti ginčo žemės sklypus, ieškovui neįrodžius, kad ginčo dovanojimo sutartis yra pirkimo–pardavimo sutartis ir kad atsakovei E. B. už šį žemės sklypą buvo sumokėta būtent 600 Eur ar kita pinigų sumą, teismas sprendė, kad ieškinys nepagrįstas.

5III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį pagrindiniai argumentai

6

  1. Apeliaciniu skundu ieškovas L. R. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti; priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi įrodymus vertino vienpusiškai, atsakovų naudai, o dėl kitų įrodymų iš viso nepasisakė. Vertindamas atsakovų nurodytas aplinkybes dėl atsakovo A. K. pagalbos žemės ūkio technika, teismas neatsižvelgė į ieškovo pateiktas dvi valstybinių institucijų išduotas pažymas ir jų turinį, t. y. 2016 m. lapkričio 2 d. Marijampolės savivaldybės administracijos ūkio departamento pažymos, kuri patvirtina, kad A. K. nuo 2014 m. sausio 1 d. iki užklausos pateikimo dienos (2016-10-25) neturėjo savo vardu registruotos žemės ūkio technikos; 2016 m. spalio 26 d. Kalvarijos savivaldybės administracijos žemės ūkio ir melioracijos skyriaus pažymos, kurioje nurodoma, kad A. K. vardu traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre neįregistruota. Liudytojų L. O. R. ir D. M. parodymų teismas visai neaptarė. Todėl neaišku, už ką atsakovė atsidėkojo A. K. padovanodama jam žemės sklypą, juolab, kad santykių artumui pagrįsti atsakovai nepateikė jokių įrodymų.
    2. Teismas neįvertino atsakovės E. B. turtinės bei socialinės padėties, kuria remiantis apeliantas daro išvadą, kad atsakovė neturėjo jokio suinteresuotumo neatlygintinai perleisti ginčo žemės sklypą. Minėtą nuomonę grindžia tuo, kad atsakovės mėnesinės pajamos tesudaro vos 160 Eur, atsakovė turi keturis vaikus, tame skaičiuje ir neįgalų sūnų, seserį D. M., kuri taip gauna vos 186 Eur. Pažymi, kad ginčo žemės sklypą atsakovė E. B. nuomojo S. Ž., iš nuomos gaudama naudą. Todėl materialiai nenaudingo ginčijamo sandorio sudarymas prieštarauja protingumo kriterijams. Be to, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame yra užfiksuotas ieškovo ir atsakovės pokalbis dėl ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybių, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ginčo žemės sklypas buvo perleistas atlygintinai.
    3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.87 straipsnio normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje nurodoma, kad dovanojimo sandoris privalo būti neatlygintinis. Šiuo atveju atsakovė E. B. už tariamai dovanotą žemės sklypą gavo atlyginimą – teisę naudotis žemės ūkio technika, atsakovo suteiktas paslaugas įdirbant žemę. Kadangi atlyginimo forma teisinės reikšmės neturi, minėtos aplinkybės įrodo, kad tarp atsakovų buvo sudarytas atlygintinis sandoris, kuris negali būti laikomas dovanojimo sutartimi. Teigia, kad apie žemės sklypo pardavimo kainą 600 Eur apeliantas nugirdo iš atsakovo ir jo atstovo pokalbio prieš teismo posėdį, šį faktą paliudijo apklausta liudytoja L. O. R.. Nors minėta liudytoja yra ieškovo motina, nėra pagrindo teigti, kad ji suinteresuota bylos baigtimi ir vertinti jos paaiškinimus kritiškai. Apeliantas nurodo, kad prie nagrinėjamos civilinės bylos yra prijungta Marijampolės rajono apylinkės teismo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-79- 399/2016 dėl dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu ir šiam sandoriui pirkimo - pardavimo sutarties taisyklių taikymo, kurioje atsakovė E. B., apklausta byloje liudytoja, paaiškino, kad „girdėjo iš kaimynės Z., jog O. L. R. ežerą nusipirko už 40 000 litų. Nurodo, kad ir jai O. L. R. siūlė 2000 litų už 70 arų žemės sklypą, tačiau ji nepardavė, nes jau buvo pažadėjusi jį kitam asmeniui“. Tokiu būdu, E. B. kitoje civilinėje byloje patvirtino, kad ginčo žemę ji ketina perleisti atlygintinai. Kad atsakovei už perleidžiamą žemės sklypą buvo atlyginta patvirtina į bylą pateikta 2016 m. liepos 11 d. Nacionalinės žemes tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Marijampolės, K. R. ir Kalvarijos skyriaus pažyma dėl duomenų pateikimo, kurioje nurodyta, jog paskutinę įmoką už perleidžiamą sklypą atsakovė E. B. atliko 2015 m. lapkričio 9 d., įmokos suma – 271,33 Eur.
  1. Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovai E. B. ir A. K. prašo palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimą nepakeistą; priteisti A. K. iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimai grindžiami tokiais argumentais:
    1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos įrodymus. Atsakovų nuomone, priešingai nei teigia apeliantas, teismas ištyrė visus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir priėmė teisingą sprendimą. Ieškovas teismui nepateikė neginčijamų įrodymų, kad atsakovė E. B. gavo iš atsakovo A. K. 600 Eur (CK 6.305 straipsnio 1 dalis), o minėtai aplinkybei patvirtinti apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kaip ir argumentai apie atsakovės turtinę padėtį, vaikus ir kt., kurie turėjo lemti atlygintino sandorio sudarymą, grindžiami tik prielaidomis ir subjektyvia apelianto nuomone. Be to, nepagrįstas apelianto argumentas, kad atsakovė žemės sklypą nuomojo ir gavo už tai naudą, nes iš tikrųjų ji savo žemės sklypą ne nuomojo, o davė juo naudotis neatlygintinai.
    2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas be pagrindo kritiškai vertino O. L. R. parodymus. Atsakovai pažymi, kad liudytoja yra ieškovo motina ir ji suinteresuota bylos baigtimi. Be to, jos parodymai nėra esminiai, nes ji nematė ir negalėjo patvirtinti aplinkybių apie pinigų perdavimą atsakovei E. B., liudytojos parodymai yra paremti tik prielaidomis.
    3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas, neturėdamas žemės ūkio technikos, negalėjo padėti E. B. apdirbti žemės sklypų. Atsakovas pažymi, kad minėta žemės ūkio technika buvo ne atsakovo, o jo tėvo.
    4. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad žemės ūkio technikos panaudojimas kaip paslauga įdirbant žemę gali būti vertinama kaip atlyginimo gavimas už ginčo žemę, kadangi šiuo atveju atsakovei buvo suteikta tik pagalba apdirbant jos žemę, tačiau tai nebuvo žemės ūkio technikos perdavimas.

7Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatė.
  2. Byloje kilo ginčas dėl žemės sklypo dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu, jo kvalifikavimo pirkimo–pardavimo sutartimi ir pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo.
  3. Žemės ūkio paskirties žemės pardavimo sąlygos ir tvarka nustatytos ŽŪPŽĮĮ. Įstatymu siekiama užtikrinti, kad žemės ūkio paskirties žemė būtų naudojama racionaliai, skatinant žemės rinką ir konkurencingą ūkį, formuojant racionalią žemėtvarką bei konsoliduojant žemę, išsaugoti ir pagerinti natūralią aplinką, užtikrinti vietos savivaldos ir vietos bendruomeninių organizacijų dalyvavimą skatinant žemės ūkio veiklą, subalansuotą teritorinę kaimo ekonomiką ir bendruomenių plėtrą, įskaitant kaimo gyventojų užimtumo didinimą (ŽŪPŽĮĮ 1 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Šiame įstatyme nustatytos konkrečios priemonės tokiam tikslui įgyvendinti, viena iš jų – pirmumo teisė įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių (ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalis). Pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pirmumo teisę trečiąja eile turi asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, – jeigu jis atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus.

815. Kadangi ieškovas nuosavybėn siekia įgyti tiek žemės, kad sudarius žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorį jam priklausantis žemės ūkio paskirties žemės plotas Lietuvos teritorijoje neviršytų 10 ha kartu su jau turima tos pačios paskirties žeme, jam netaikomas minėto ŽŪPŽĮĮ 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas reikalavimas turėti profesinių įgūdžių ir kompetencijos, t. y. ne mažiau kaip 3 metus per paskutinius dešimt metų iki žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorio sudarymo dienos vykdyti žemės ūkio veiklą (įskaitant studijų ir (ar) mokymosi įgyjant žemės ūkio išsimokslinimą laiką), deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir pasėlius ir Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka būti įregistravus ūkininko ūkį arba turėti žemės ūkio išsimokslinimo diplomą, kadangi tokia įstatymo išlyga numatyta šio straipsnio 5 dalyje.

916. Aptartas ŽŪPŽĮĮ reguliavimas laidžia spręsti, kad ieškovas turi pirmumo teisę įsigyti atsakovės žemės sklypą, jeigu pastaroji nutartų jį parduoti. Aiškindamas jau minėtas ŽŪPŽĮĮ nuostatas, liečiančias pirmumo teisę, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nurodytoje normoje įtvirtintos pirmumo teisės tikslas – užtikrinti asmenų, kurie susiję su perleidžiamu nekilnojamuoju turtu daugiau negu visi kiti tretieji asmenys ir kuriems šio turto perleidimas gali turėti tiesioginės įtakos ateityje, interesus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-696/2013; kt.). Tačiau pirmiau nurodyti apribojimai nepaneigia sutarčių sudarymo laisvės principo (Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 31 d., 2002 m. kovo 14 d. nutarimai).

1017. Byloje nustatyta, kad ginčo sklypas buvo padovanotas atsakovui. Apeliantas prašė pripažinti apsimestiniu atsakovų sudarytą dovanojimo sandorį, nustatyti, kad iš tikrųjų buvo sudarytas pirkimo–pardavimo sandoris, ir perkelti jam pirkėjo teises bei pareigas. Apelianto teigimu, teismas, atmesdamas jo ieškinį, netinkamai taikė CK 1.87 straipsnio normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

1118. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis.

1219. Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kurią viena jos šalis (dovanotojas) perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). CK 6.466 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi, jeigu jos šalys viena kitai perduoda tam tikrą turtą arba turtines teises ar priešpriešines prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas dovanojimo sutarties sąvoką, nurodė, kad šiuo atveju nesvarbu, kokiais motyvais remdamasis dovanotojas suteikia dovaną kitai šaliai, svarbu, kad jo valia buvo perduoti turtą nereikalaujant, kad apdovanotasis pateiktų turtinio pobūdžio patenkinimą. Kita vertus, vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti. Dovanojama gali būti siekiant padėkoti ar padėti ir pan., be to, paprastai dovanojimo sutartys sudaromos artimų žmonių. Nenustačius jokių dovanojimo priežasčių (motyvų), gali kilti pagrįstų abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrosios valios turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Taigi sudaryta sutartis gali būti pripažinta dovanojimo sutartimi tik esant būtinai sąlygai – jos neatlygintinumui, t. y. sutarties šaliai, kuriai dovanojamas turtas ar turtinės teisės, neatsiranda priešpriešinės prievolės dovanotojui. Nustačius, kad iš tikrųjų šalys buvo susitarusios taip, jog už dovaną bus atsilyginta, sutartis kvalifikuotina kaip apsimestinis sandoris, ir, jeigu tikrasis (pridengtasis) susitarimas atitinka įstatymus, taikytinos tokį sandorį reglamentuojančios taisyklės.

1320. CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą nurodė, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; kt.).

1421. Ieškovo argumentai dėl atsakovų sudaryto neva apsimestinio sandorio iš esmės buvo grindžiami 2017 m. liepos 21 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame užfiksuotas atsakovės namuose slapta darytas ieškovo ir atsakovės pokalbio įrašas ( t. 1, b. l. 54–64), liudytojų L. O. R. (ieškovo motinos) ir D. M. (atsakovės sesers) paaiškinimais teisme, pažymomis apie A. K. vardu turimą žemės ūkio techniką. Aptariamam kontekste sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad kritiškai įvertinęs minėtų liudytojų parodymus vien tuo aspektu, kad šie liudytojai artimai susiję su šalimis, tačiau neatskleisdamas šių parodymų turinio, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, tačiau vien šis pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisingą sprendimą (CPK 327 straipsnio 1 dalis).

1522. Pasisakydama dėl ieškovo ir atsakovės pokalbio įrašo kaip įrodinėjimo priemonės civiliniame procese, teisėjų kolegija pažymi, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į tai, jog būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susižinojimo slaptumas. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį, įrodinėjimo priemonėmis gali būti garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad draudžiama daryti garso įrašus asmeniui priklausančioje valdoje be jo sutikimo. Taigi, jei garso ar vaizdo įrašai padaryti be asmenų sutikimo jiems priklausančioje namų valdoje, laikoma, kad jie padaryti pažeidžiant įstatymus, todėl tokia įrodinėjimo priemone, kaip neleistina, teismas vadovautis negali.

1623. Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovui A. K. (apdovanotajam) neturint savo vardu registruotos žemės ūkio technikos, jis negalėtų suteikti žemės apdirbimo paslaugas E. B. (dovanotojai); kad atsakovės sunki turtinė padėtis ir 2015 m. lapkričio 9 d. jos paskutinė 271,33 Eur dydžio įmoka už ginčo žemės sklypą prieš sandorio sudarymą leidžia manyti, kad atsakovei E. B. vis tik buvo sumokėti pinigai. Visų pirma, šie ir kiti su tuo susiję apelianto teiginiai grindžiami prielaidomis ir subjektyvia ieškovo nuomone, kurie nepatvirtinti kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 178 straipsnis). Antra, apeliacinio skundo teiginiai yra prieštaringi, kadangi, viena vertus, apeliantas teigia, jog su atsakove E. B. buvo atsiskaityta grynais pinigais (sumokėta 600 Eur), kita vertus, bandoma įrodyti, kad žemės ūkio technikos panaudojimas atsakovui A. K. apdirbant atsakovės žemės sklypą vertintinas kaip atlygintinis veiksmas (sandoris). Trečia, aptariamam kontekste pastebėtina, kad apelianto nurodomi atsakovės E. B. paaiškinimai kitoje civilinėje byloje Nr. 2-79-399/2016 dėl dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu, kai pastaroji paaiškino, kad „girdėjo iš kaimynės Z., jog O. L. R. (ieškovo motina) ežerą nusipirko už 40 000 litų; O. L. R. ir jai (E. B.) siūlė 2000 litų už 70 arų žemės sklypą, tačiau ji nepardavė, nes jau buvo pažadėjusi jį kitam asmeniui“, leidžia daryti daugiau tikėtiną ir priešingą apelianto įrodinėjamai aplinkybei išvadą, kad atsakovės pažadas perleisti kitam asmeniui žemės sklypą už daugiau kaip tris kartus mažesnę kainą (600 Eur) nei siūlė O. L. R. ir pats ieškovas, daugiau atitinka neatlygintinio sandorio (dovanojimo sutarties) požymius, nes atlygintinius sandorius (pirkimo–pardavimo sutartis) lemia ekonomine logika grindžiamas požymis, kuomet pardavėjas savo daiktą bando parduoti brangiau. Ketvirta, susipažinus su 2016 m. spalio 12 d. ir 2016 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžių garso įrašais, kuriuose paaiškinimus davė liudytojos D. M. ir O. L. R., matyti, kad šių liudytojų parodymai dėl ginčo dalyko iš esmės nesutampa. D. M. paaiškino, kad atvykęs pas atsakovę liudytojos O. L. R. sūnus (ieškovas) darė E. B. spaudimą, bandydamas išgauti iš jos atsakymą, jog atsakovė žemės sklypą pardavė. Liudytojos teigimu, iš pokalbio ji suprato, kad sesuo (atsakovė) žemės sklypą padovanojo. O. L. R. tvirtino, kad nuvykusi kartu su ieškovu pas atsakovę į namus, pasiūlė jai parduoti ginčo žemės sklypą už 2000 Lt, tačiau pastaroji nurodė, kad pardavė žemę už 600 Lt. Išsiskirdamos su atsakove lyg ir sutarė, kad žemę ji parduos O. L. R., tačiau po savaites nuvykus pas atsakovę dar kartą, pastaroji patvirtino, kad žemę jau pardavė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nuosekliai savo paaiškinimuose neigė liudytojos O. L. R. parodymus, šios liudytojos paaiškinimai prieštarauja liudytojos D. M. paaiškinimams ir rašytiniams bylos įrodymams (dovanojimo sutarčiai, atsakovės banko atsiskaitomosios sąskaitos išrašui (t. 1, b. l. 85-88), kuriame nėra jokių duomenų apie nurodytos pinigų sumos perleidimą), nepatvirtinus minėtų aplinkybių apie ginčijamo sandorio atlygintinumą kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ir įvertinus tai, kad liudytoja yra suinteresuoto bylos baigtimi asmens (ieškovo) motina, teismas, vertindamas įrodymų visetą, turėjo pagrindą atmesti šios liudytojos parodymus ir vadovautis kitais bylos įrodymais (CPK 185 straipsnis).

1724. Ginčijamo sandorio šalys (atsakovai) vieningai tvirtino, kad dovanotoja padovanojo ginčo žemės sklypą apdovanotajam už jo rūpinimąsi atsakove ir suteiktas jai paslaugas žemės priežiūros darbuose (žemės apdirbimas atsakovo technika). Taigi atsakovei suteikiant dovaną, jos valia buvo perduoti turtą nereikalaujant, kad apdovanotasis pateiktų turtinio pobūdžio patenkinimą. Vertinant jau aptartas aplinkybes ir bylos įrodymų visetą, spręstina, kad nagrinėjamu atveju leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nebuvo paneigtas atsakovų aiškinimas, jog dovanojimo sandoris buvo sudarytas siekiant atsakovui atsidėkoti už suteiktą pagalbą ir tikintis, kad tokia pagalba atsakovei bus suteikiama ir ateityje. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas negali tokios pagalbos suteikti, nes neturi savo vardu registruotų žemės ūkio technikos priemonių, teisiškai nepagrįstas, kadangi, visų pirma, nepaneigta atsakovų nurodyta aplinkybė, kad tokia pagalba buvo suteikta; antra, atsakovas gali tokią pagalbą suteikti ir kitų asmenų (pvz., savo tėvo) vardu registruotomis transporto priemonėmis, jeigu tai nepažeidžia teisės aktų reikalavimų.

1825. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas neįrodė, jog už dovanotą sklypą dovanotojai E. B. buvo sumokėta tam tikra pinigų suma ar perduota kita materialinė vertybė, turtinė teisė ar priešpriešinė prievolė kaip atlyginimas už dovaną (CPK 178 straipsnis, CK 6.466 straipsnis), todėl panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

19Dėl bylinėjimosi išlaidų

2026. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovui A. K. priteistina iš ieškovo 70 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 26; CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

21Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

22Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

23Priteisti atsakovui A. K. (asmens kodas ( - ) iš ieškovo L. R. (asmens kodas ( - ) 70 Eur (septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

24Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
  1. A. E. B. 2015 m.... 5. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį pagrindiniai argumentai... 6.
    1. Apeliaciniu skundu ieškovas L. R. prašo... 7. Teisėjų kolegija... 8. 15. Kadangi ieškovas nuosavybėn siekia įgyti tiek žemės, kad sudarius... 9. 16. Aptartas ŽŪPŽĮĮ reguliavimas laidžia spręsti, kad ieškovas turi... 10. 17. Byloje nustatyta, kad ginčo sklypas buvo padovanotas atsakovui. Apeliantas... 11. 18. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam... 12. 19. Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kurią viena jos... 13. 20. CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius... 14. 21. Ieškovo argumentai dėl atsakovų sudaryto neva apsimestinio sandorio iš... 15. 22. Pasisakydama dėl ieškovo ir atsakovės pokalbio įrašo kaip... 16. 23. Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apeliacinio skundo... 17. 24. Ginčijamo sandorio šalys (atsakovai) vieningai tvirtino, kad dovanotoja... 18. 25. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 19. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 20. 26. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas... 21. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 22. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimą... 23. Priteisti atsakovui A. K. (asmens kodas ( - ) iš ieškovo L. R. (asmens kodas... 24. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....