Byla 2A-1206-436/2016
Dėl kelio servituto nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Mindaugo Šimonio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. S. atstovės advokatės Linos Gudaitės apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-439-445/2015 pagal ieškovo T. S. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos, S. V., tretiesiems asmenims VĮ Turto bankas, UAB „Vilniaus hidroprojektas“, VĮ Registrų centras Alytaus filialo Varėnos skyriui dėl kelio servituto nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

  1. Ieškovas prašė teismo nustatyti kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą (kadastrinis Nr. ( - )), priklausantį atsakovui S. V., žemės sklypui (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), pagal 2014 m. „Dzūkijos valdos“ parengtą bei patikslintą planą; pripažinti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą atsakinga dėl netinkamo žemės sklypo suformavimo (dėl būtinojo servituto nebuvimo); priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos procesines, bylinėjimosi išlaidas ieškovo T. S. naudai.
  2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas iš valstybės įsigijo žemės sklypą su pastatu – pirtimi. Pradėjus sklypo tvarkymo darbus paaiškėjo, jog prie ieškovui priklausančio sklypo ieškovas negali privažiuoti.
  3. Ieškovui priklausantis sklypas ribojasi su atsakovui S. V. ir Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančiais sklypais. Ieškovas su atsakovu S. V. ne kartą bandė gražiuoju susitarti dėl servituto nustatymo, kad ieškovas galėtų per jo žemę patekti į savo sklypą, tačiau atsakovas nesutiko. Ieškovo vertinimu, servitutinis kelias nebuvo nustatytas dėl atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos aplaidumo.
  4. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė pripažino, kad nėra numatytas privažiavimas prie ieškovui priklausančio žemės sklypo, tačiau jam priklausantis žemės sklypas ribojasi su laisva valstybine žeme, per kurią ieškovas turi teisę važiuoti iki savo žemės sklypo ir kuriai yra nustatytas bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus.
  5. Atsakovas S. V. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Jis nurodė, kad servitutinis kelias į ieškovo įsigytą objektą – pirtį buvo suprojektuotas ir juo naudojamasi. Tačiau pirtis daugelį metų neeksploatuojama ir kelias apaugo krūmais. Ieškovas turėjo matyti, koks objektas parduodamas ir kaip prie šio pastato bus galima patekti. Ieškovo numatomas kelias eitų per atsakovui priklausantį žemės sklypą, per atsakovo vaiskrūmius, jo sutvarkytą kiemą.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Varėnos rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad pagal Valkininkų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto planinę medžiagą privažiavimas iki ieškovo žemės sklypo nėra pažymėtas, bet yra nustatytas ir Nekilnojamo turto registre pagal žemės sklypo planą įregistruotas 0,01 ha ploto kelio servitutas (teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis)) per VĮ Valkininkų miškų urėdijos valdomą žemės sklypą, kadastro Nr.3873/0013:340, esantį Miškininkų g.4A, Valkininkų mstl., Varėnos r., kuriuo gali naudotis ir ieškovas.
  3. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, nuosavybės teisės ribojimas gali būti pateisinamas tik esant svarbioms priežastims, vien kito asmens egzistuojantis interesas naudotis svetimu daiktu vien dėl to, kad jam taip naudingiau ir patogiau, nebūtų pakankamas pagrindas riboti savininko nuosavybės teisę. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas.
  4. Ieškovas, būdamas atidus ir rūpestingas, turėjo rūpintis, kad įgyjant nuosavybės teises į žemės sklypą būtų išspręstas ir privažiavimo į šį sklypą klausimas, todėl prašydamas nustatyti kelio servitutą pirmiausia turi įrodyti, kad negali pasinaudoti kitu jau nustatytu servitutu ar jį nustatyti kitu būdu (per VĮ Valkininkų miškų urėdijos žemės sklypą).
  5. Teismo vertinimu, pagal pateiktus įrodymus, ieškovo prašomas nustatyti kelio servitutas atsakovo S. V. teises pažeis labiau, nei būtų pažeista ieškovo teisė nesudarius jam galimybės jo prašomu būdu turėti privažiavimą į savo žemės sklypą.
  6. Ieškovas prašė pripažinti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atsakinga dėl netinkamo žemės sklypo suformavimo (dėl būtino servituto nebuvimo). Teismas nustatė ieškovui terminą galutinai suformuoti ieškinio pagrindą ir dalyką, nes teismo nuomone prašant pripažinti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą atsakinga dėl netinkamo žemės sklypo suformavimo (dėl būtino servituto nebuvimo), turi būti ginčijamas konkretus šios tarnybos sprendimas, o ne reiškiamas neapibrėžtas reikalavimas – pripažinti ją atsakinga. Todėl ieškovui tinkamai nesuformulavus ieškinio reikalavimo atsakovui Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, teismas sprendė, kad ieškinys šioje dalyje negali būti tenkinamas CPK 141 straipsnio 3 dalies pagrindu.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu ieškovo T. S. atstovė advokatė Lina Gudaitė prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti ir priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškinio reikalavimas atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos negali būti tenkinamas CPK 141 straipsnio 3 dalies pagrindu. Ieškinio reikalavimas atsakovams – nustatyti kelio servitutą, t. y. ieškinio dalykas yra aiškus. Jau 2011 m. formuojant ieškovui priklausantį sklypą turėjo būti nustatytas servitutinis kelias privažiavimui prie jo. Nenustačius servituto būtų neįmanoma normaliomis sąnaudomis naudoti nuosavybės teise priklausantį komercinės paskirties sklypą pagal jo paskirtį.
    2. Ieškovas prieš kreipdamasis į teismą užsakė įmonėje „Dzūkijos valdos“ parengti planą – žemės situaciją. Iš šio plano matyti, kad vienintelis įmanomas patekimas į ieškovo žemės sklypą – servitutiniu keliu, kurio dalis eitų per atsakovo S. V. sklypą, o dalis per Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą.
    3. Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakyme Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ nurodyta, jog žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų ribų, su privažiavimu ir patogūs naudoti. Jų ribos projektuojamos sutapatinant su keliais, melioracijos kanalais, stabiliais situacijos kontūrais. Įstatymuose numatyta, kad projekte taip pat privalo būti suprojektuoti bendro naudojimo keliai ir kiti sprendiniai. Ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklypo projekte nebuvo numatytas servitutinis kelias, o formuojant minėtą sklypą atsakovė – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos turėjo atitinkamą pareigą šį sklypą tinkamai suformuoti, sudarant galimybę į jį patekti, tačiau savo pareigos bei įstatyminių aktų nuostatų neįvykdė.
    4. Įstatymai numato, jog projektuojami keliai turi būti 4-6 m pločio, tačiau atsakovės NŽT aukščiau nurodytas neva 0,01 ha servitutinis kelias net nesiekia ieškovo žemės sklypo, kadangi atsiremia į upelį. Kaip aukščiau minėta, ieškovo sklypas ribojasi ir su Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančia žeme bei greta sklypo kitoje pusėje esančiu upeliu. Minimas 1 aro kelias yra skirtas privažiuoti prie pastato, esančio sklype (kadastrinis Nr. 3873-0013:0340) Miškininkų g. 4A. Minėtas pastatas ribojasi su skardžiu į vandens telkinį, taigi už šio pastato nėra jokio kelio, tad juo tiesiog neįmanoma būtų patekti į ieškovo žemės sklypą. Tačiau teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog šiuo servitutu negali naudotis ieškovas.
    5. Teismas nurodė, kad lieka nepaneigta, jog ieškovas gali pasinaudoti kelio servitutu, kaip nurodyta 2014-12-11 Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM rašytiniame atsakyme Nr. 3SD-(14.3.104)-6646. Ieškovas tokios pozicijos įstatymo nustatyta tvarka neginčijo, tai reiškia, kad su ja sutiko, tačiau apeliantas pažymi, kad šis raštas buvo pateiktas jau esant dėl servituto nustatymo ginčui teisme, todėl atskirai apeliantas teismo minėto rašto neskundė. Ieškovas nurodo, jog vieno 1 aro keliuko egzistavimas, nėra pakankamas įrodymas, jog yra įmanoma patekti iki ieškovo žemės sklypo.
    6. Ieškovas įmonėje „Dzūkijos valdos“ užsakė ir pakartotiną planą, kuriame numatytas tik 4 arų ploto servitutinis kelias. Ieškovas pažymėjo, jog ieškovui tiktų abu servitutinio kelio variantai, pagal įmonės „Dzūkijos valdos“ parengtus planus. Taip pat ieškovas pabrėžia, jog ieškovui yra būtina turėti privažiavimą prie savo valdos, nes tai yra gyvenimiška būtinybė ne tik transportui, reikalingam ieškovo būtinų poreikių tenkinimui, privažiuoti, bet ir specialiųjų tarnybų iškvietimui. Servituto nustatymas yra susijęs su ieškovo teisėmis ir teisėtais interesais, į kuriuos turi būti atsižvelgta. Ieškovo manymu, servituto nustatymas nepažeis atsakovo S. V. teisių daugiau, nei ieškovo, nesudarant galimybės turėti privažiavimą prie savo valdos.
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas S. V. prašo apeliacinį skundą atmesti, Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Žemės sklypą bei pastatą — pirtį ieškovui pardavė Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Valstybės turto fondas, kuris prieš pardavimo aukcioną nustatė ir paskelbė objekto apžiūros laiką. Pirtimi anksčiau naudojosi miškų ūkio darbuotojai ir iki jos buvo priėjimo takelis, todėl šio takelio vietoje galima įrengti tinkamo pločio servitutinį privažiavimo kelią (siauriausia vieta 6 m). Paskelbtą aukciono dieną atvykę interesantai apžiūrėjo ir įvertino parduodamą žemės sklypą, jo vertę būklę ir suprato, kad tai objektas reikalaujantis nemažų investicijų, ypatingai daug investicijų reikalavo servitutinio privažiavimo kelio įrengimas. Visi interesantai, įskaitant ir ieškovą, pabrėždavo tą pačią aplinkybę, kad iki parduodamo objekto privažiuoti nėra galimybės, galima prieiti tik pėsčiomis. Parduodamo objekto žemą kainą ir lėmė suprojektuoto servitutinio privažiavimo kelio įrengimas. Pardavimo aukcione dalyvavo 10 pirkėjų. Visi pirkėjai įvertinę parduodamo objekto būklę pasiūlė kainą nuo 1150 iki 4055 Lt, tačiau didžiausią kainą pasiūlė ieškovas T. S. – 15200 Lt. Jeigu privažiavimo kelias būtų suprojektuotas kitoje vietoje ir jo įrengimas kainuotų mažiau, greičiausiai ir aukcione dalyvavę pirkėjai, būtų pasiūlę didesnę kainą. Pakeitus dabar suprojektuotą privažiavimo kelią į kitą, siūlomą ieškovo, kelią su minimaliomis kelio įrengimo sąnaudomis, būtų pakeista pagrindinė aplinkybė lėmusi parduoto sklypo aukcione kainą.
    2. Apeliantas klaidingai nurodo teismui, kad apie tai, jog iki jo sklypo nėra privažiavimo kelio sužinojo tik tvarkydamas sklypo dokumentus. Prieš aukcioną ieškovas kartu su kitais interesantais buvo atvykęs ir kalbėjo, kad privažiavimo prie jo sklypo kelią reikia daryti kitur, per atsakovo sklypą, iškirtus sode vyšnias ir kitus vaiskrūmius. Galimai ieškovas dar prieš aukcioną planavo kitų sąskaita sumažinti privažiavimo kelio įrengimo sąnaudas.
    3. Ieškovas neteisingai teigia, kad nustačius kelio servitutą per atsakovui priklausantį žemės sklypą jo teisės ir teisėti interesai nebūtų pažeisti, nes keliui naudojamos žemės plotas reikalingas tikrai nedidelis. Tačiau ieškovo planuojamas kelias yra šalia įvažiavimo į atsakovo kiemą vartų, išpuoselėtoje kiemo dalyje, pasodintų vaiskrūmių. Tektų išpjauti šešias vyšnias, obelį, riešutmedį, sumažėtų ariamos žemės plotas. Be to, kelias būtų per arti namų ir ateityje ieškovui pardavus sklypą, tikėtina, kad ši vieta bus nuomojama ir dėl to gali atsirasti automobilių, bei lankytojų padidintas judėjimas. Tai reiškia, kad atsakovui būtų padaryti dideli nuostoliai, pabloginta jo kiemo padėtis, nes jo sąskaita būtų pagerinta ieškovo gerovė.
    4. Ieškovas klaidingai nurodo, kad nėra kitų būdų, išskyrus per atsakovo žemę nustatyti servitutą. Pabrėžia, kad ieškovas neišnaudojo visų galimybių ir nesiekia įsirengti dabar numatytoje vietoje servitutinį kelio į savo įsigytą sklypą, o tiesiog nori padaryti privažiavimą prie savo sklypo kuo mažesnėmis sąnaudomis. Ieškovo siūlomas įrengti servitutinis kelias apribotų atsakovo nuosavybės teises ir interesus.
  3. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti, Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas atmetė ieškinį, nes nėra aiškus ieškinio dalykas. Teismas atmetė tik reikalavimą pripažinti Nacionalinę žemės tarnybą atsakinga dėl netinkamo žemės sklypo suformavimo. Ieškovas nepagrįstai tapatina skirtingus reikalavimus skirtingiems atsakovams. Atskiriant ieškinio reikalavimus ir vertinant juos kaip nesusijusius tarpusavyje, kokie šie reikalavimai ir yra, ieškovas nepateikia jokių reikšmingų argumentų, kurie leistų abejoti skundžiamo sprendimo išvada dėl ieškinio dalyko nebuvimo.
    2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad galimybė įsirengti privažiavimo kelią prie žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ne per žemės sklypą (kadastro Nr. 3873/0013:82) yra neįgyvendinama, tačiau apeliantas nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, išskyrus situacijos schemą teismui. Tačiau ši schema neįrodo, kad vienintelis įmanomas privažiavimas gali būti įrengtas tik per žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ).
    3. Ieškovas prie apeliacinio skundo prideda UAB „Dzūkijos valdos“ 2015-11-12 parengtą planą, kuriame pažymėtas 4 m pločio kelias, t. y. siauresnis kelias nei prašoma nustatyti ieškiniu ir apeliaciniu skundu. Tai tik patvirtina skundžiamo sprendimo argumentus dėl neįrodytos aplinkybės, jog nėra kito, mažiau atsakovo S. V. teises ribojančio, būdo ieškovui įsirengti privažiavimą iki jam priklausančio žemės sklypo.
    4. Projektuojant ieškovo įsigytą žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )) servitutas iki šio žemės sklypo negalėjo būti nustatytas, kadangi žemės sklypas ribojasi su laisva valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, kuriai negali būti nustatomas servitutas, dėl to, kad neegzistuoja objektas – žemės sklypas, kuriam servitutas gali būti nustatomas. Projektuojant žemės sklypą laisvoje valstybinėje žemėje, reikalingas servitutas būtų nustatytas.
    5. Pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2008-08-15 iki 2012-01-01) (toliau - ir Metodika), 49.3. punktą, vietinės reikšmės keliai projektuojami taip, kad jie jungtų valstybinius kelius su esamais (projektuojamais) žemės sklypais, jeigu prie vieno bendrojo naudojimo kelio prieina ne mažiau kaip 5 žemės sklypai. Vadovaujantis Metodikos 49.3. punktu, vietinės reikšmės kelias iki žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) negalėjo būti projektuojamas, kadangi prie tokio kelio prieitų vienintelis žemės sklypas (kadastro Nr. ( - )).
    6. Buvusi žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) naudotoja VĮ Varėnos miškų urėdija nei projektavimo metu, nei vėliau nekėlė klausimų dėl patekimo į valdomą žemės sklypą, todėl manytina, kad kliūčių patekti į žemės sklypą nebuvo.
    7. Ieškovas turi galimybę patekti į žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )) per laisvą valstybinę žemę ir servitutinį kelią, esantį žemės sklype (kadastro Nr. ( - )). Skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, servitutinis kelias žemės sklype (kadastro Nr. ( - )) nėra skirtas patekti į šiame žemės sklype esantį statinį.
    8. Pagal teismui pateiktas schemas privažiavimas numatomas ir per valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )). Vietoje, kurioje planuojamas įvažiavimas, kelio servitutas nenumatytas, taigi servituto nustatymas žemės sklypui (kadastro Nr. ( - )) nesuteiktų ieškovui galimybės patekti į jam priklausantį žemės sklypą, kol nebūtų išspręstas klausimas dėl servituto nustatymo žemės sklypui (kadastro Nr. ( - )).
    9. Ieškovas savo reikalavimu pripažinti Nacionalinę žemės tarnybą atsakinga dėl netinkamo žemės sklypo suformavimo nesiekia nė vieno iš CK 1.138 straipsnyje numatytų teisių gynimo būdų. Net ir tuo atveju, jei būtų patenkintas antrasis ieškovo reikalavimas ir Nacionalinė žemės tarnyba būtų pripažinta atsakinga dėl netinkamo žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) suprojektavimo, tokiu būdu nebūtų apgintos jokios ieškovo tariamai pažeistos teisės, kadangi liktų galioti priimti administraciniai aktai, kuriais žemės sklypas (kadastro Nr. ( - )) buvo suprojektuotas, suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
  4. Trečiasis asmuo VĮ Turto bankas prašo apeliacinį skundą atmesti, Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Iki 28,63 kv. m. pastato – pirties (unikalus Nr. ( - ), pažymėtas plane lLlm) ir jam priskirto 0,0279 ha žemės sklypo, esančių ( - ), perleidimo apeliantui, patekimo problemos prie minėto nekilnojamojo turto objekto nebuvo. Be to, ieškovas, prieš įsigydamas minėtą nekilnojamojo turto objektą, dalyvavo jo apžiūroje ir buvo susipažinęs su šio nekilnojamojo turto objekto faktiniu išsidėstymu natūroje. Dėl to, apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, kad ieškovas įsigydamas žemės sklypą, nežinojo, jog jo prašomu būdu nustatyto servituto (privažiavimo kelio) į jo žemės sklypą nėra, neatitinka tikrovės.
    2. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtintų ieškovo nesutikimą su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priimtais administraciniais aktais dėl ginčo teritorijos suplanavimo.
    3. VĮ Turto bankas nuomone ginčo teritorijoje galutinai nėra baigtas sklypų formavimo procesas, kuriame apeliantui nėra užkirsta galimybė aktyviai dalyvauti. Taip pat byloje nebuvo pateikta konkrečių įrodymų apie tai, kad šioje byloje kilusį ginčą šalys sprendė taikiu būdu, o ieškiniu prašoma nustatyti servituto apimtis (6 m privažiavimo kelias) buvo derinama bendru šio ginčo šalių sutarimu, laikantis minimalaus tarnaujančio daikto savininko teisių ribojimo principo. Dėl to ieškovo prašomas kelio servituto nustatymas yra galimas ir abiejų žemės sklypų savininkų sandoriu (Civilinio kodekso 4.124 str. 1 d.). Tai atitiktų ir Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisės principus, kadangi nuosavybės teisės ribojimas reikalauja savininkų bendradarbiavimo nereikalingiems ginčams išvengti.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl servituto nustatymo, t. y. teisės ieškovui važiuoti transporto priemonėmis per kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą.
  3. Servituto teisė pasižymi savininko (tarnaujančiojo daikto) nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Dėl to siekiant apsaugoti nuosavybės teisę, kito asmens nuosavybės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (objektyviai būtinas) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. P. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-259/2014).
  4. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas T. S. 2014 m. balandžio 3 d. pirkimo – pardavimo sutartimi iš valstybės, atstovaujamos VĮ Valstybės turto fondas, įsigijo pastatą – pirtį, bendro ploto 28.63 kv.m., unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) (t. I, b. l. 17–19). Šios sutarties 3 p. nurodyta, kad sutartis sudaryta pagal pirkėjo T. S. 2014 m. kovo 17 d. įregistruotą paraišką dalyvauti viešame aukcione, objekto privatizavimo programą. Sutarties 2 p. nurodyta, kad privatizavimo objektui priskirtas 0,0279 ha valstybinės žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kurį pirkėjas įsipareigoja įsigyti nuosavybėn pagal atskirą pirkimo – pardavimo sutartį, pasirašomą iš karto po šios sutarties pasirašymo. Tos pačios sutarties 6 p. nurodyta, kad pirkėjas T. S. yra susipažinęs su parduodamo privatizavimo objekto būkle ir pasirašydamas šią sutartį patvirtina, kad jokių pretenzijų dėl privatizavimo objekto neturi.
  5. Tą pačią dieną (2014 m. balandžio 3 d.) T. S. su valstybe, atstovaujama VĮ Valstybės turto fondas, pasirašė kitą pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią kartu su pastatu apeliantas įsigijo 0,0279 ha valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) (t. I, b. l. 13–15). Šios sutarties 6.1 punkte nurodyta žemės paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija.
  6. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad atsakovas S. V. nuosavybės teise valdo 0.3800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), ( - ) (t. I, b. l. 26–27). Iš išrašo matyti, kad šiam daiktui Alytaus apskrities viršininko 2005 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. 38-20434 yra nustatytas 0.05 ha ploto kelio servitutu (tarnaujantis), kuriuo suteikta teisė kitiems asmenims vaikščioti Gelužos upės pakrantės apsaugos juostoje.
  7. Apeliantas nurodo, kad vienintelis būdas jam patekti iki savo žemės sklypo yra tik pagal UAB „Dzūkijos valdos“ 2014 m. spalio 10 d. parengtą patikslintą planą nustačius kelio servitutą per atsakovo S. V. žemės sklypą (t. II, b. l. 27). Atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodo, kad apeliantas iki savo sklypo gali privažiuoti naudodamasis suformuotame valstybiniame žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), nustatytu kelio servitutu ir už šio sklypo esančia valstybine žeme.
  8. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-267 „Dėl Varėnos rajono Valkininkų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo“ patvirtino projektą, pagal kurį Valkininkų kadastro vietovėje suformuotos žemės sklypų ribos bei plotai, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas, pobūdis, nustatytos specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos, servitutai pagal pridėtą sąrašą (t. I, b. l. 108–113). Sklypų projektavimo ir tvirtinimo metu dabar ieškovui priklausančiu sklypu naudojosi VĮ Valkininkų miškų urėdija (sklypo Nr. 13/403, kadastro Nr. ( - )).
  9. Apeliantui priklausantis sklypas Nr. 13/403 Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2012 m. kovo 13 d., remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyrius vedėjo 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-1165 (t. I, b. l. 105–107), kuris patikslintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyrius vedėjo 2012 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-209 (t. I, b. l. 114).
  10. Taigi, nustatyta, kad šiuo metu apeliantui priklausantis žemės sklypas, remiantis galiojančiais ir nenuginčytais administraciniais aktais, suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2012 m., t.y. gerokai anksčiau iki jo pardavimo apeliantui. Todėl apeliantas, būdamas apdairus ir rūpestingas, ketindamas privatizavimo būdu įsigyti objektą ir jį naudoti komerciniais tikslais, turėjo visas galimybes susipažinti su viešai įregistruotais duomenimis ir išsiaiškinti galimybes patekti į perkamą žemės sklypą.
  11. Iš byloje esančių žemės sklypų planų nustatyta, kad apeliantui priklausantis sklypas ribojasi su valstybine žeme, kurioje sklypai nesuprojektuoti, ir su atsakovui S. V. nuosavybės teise priklausančiu sklypu, kadastro Nr. ( - ).
  12. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyrius 2014 m. gruodžio 11 d. rašte Nr. 3SD-(14.3.104.)-6646 apeliantui nurodė, kad žemės reformos žemėtvarkos projekto planinėje medžiagoje privažiavimas iki jam priklausančio žemės sklypo nėra pažymėtas, tačiau apeliantas gali naudotis Nekilnojamojo turto registre įregistruotu 0,01 ha ploto kelio servitutu (teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis) per valstybei priklausantį suformuotą žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), sklypo Nr. 13/402, esantį ( - ) (t. I, b. l. 113).
  13. Iš byloje esančio žemės sklypo plano (t. I, b. l. 122) matyti, kad žemės sklypui, kadastro Nr. ( - ), sklypo Nr. 13/402, esančiam ( - ), yra suprojektuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kelio servitutas, per kurį galima patekti į pagrindinį kelią ir į valstybinę žemę, besiribojančią su apeliantui priklausančiu žemės sklypu. Nustatyto kelio servituto turinys – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis).
  14. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad negali naudotis šiuo nustatytu kelio servitutu ir laisva valstybine žeme, kurioje žemės sklypai nesuformuoti, tokiu būdu patekti į savo žemės sklypą. Juo labiau, kad prieš suformuojant apeliantui priklausantį žemės sklypą, jo naudotoja VĮ Valkininkų miškų urėdija projekto rengimo metu pastabų dėl privažiavimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyriui nepateikė. Vadinasi, galimybė pateikti į žemės sklypą ir pirtį nebuvo apribota.
  15. CK 4.124 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Nagrinėjamoje byloje gretimo sklypo, kuriam apeliantas prašo nustatyti kelio servitutą, savininkas atsakovas S. V. su prašomu nustatyti servitutu kategoriškai nesutinka (t. I, b. l. 119), todėl apeliantas prašo nustatyti kelio servitutą teismo.
  16. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Nagrinėjamu atveju aktuali antroji sąlyga, kadangi savininkų nesutarimo faktas nustatytas ir neginčijamas, todėl būtina nustatyti, ar egzistuoja objektyvus servituto poreikis.
  17. Kasacinio teismo praktika dėl servitutų nustatymo išplėtota ir nuosekli (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-210/2012; 2012 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M., Z. M. v. A. N. ir V. N., bylos Nr. 3K-3-433/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. P. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-259/2014; kt.). Joje pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas viešpataujančiojo daikto savininkui – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę.
  18. Pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius, ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, tenka servituto prašančiam asmeniui (ieškovui). Kokios sąnaudos būtų normalios, kiekvienu atveju sprendžiama pagal bylos aplinkybes, vadovaujantis protingumo kriterijumi. Sąnaudos neprotingomis negali būti pripažįstamos vien todėl, kad naudotis servitutu yra pigiau ir patogiau, nes tai reikštų, kad vieno asmens problemos sprendžiamos kito asmens sąskaita, nepagrįstai suvaržant šio nuosavybės teisę, ir neatitiktų CK 4.126 straipsnio esmės (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016).
  19. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad atsakovė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyrius išaiškino apeliantui teisę pateikti į savo sklypą per laisvą nesuprojektuotą valstybinę žemę ir per suprojektuotą valstybei priklausantį žemės sklypą, kuriame jau yra nustatytas servitutas. Apeliantas nurodo, kad atsakovės pasiūlytu būdu nėra galimybės pasinaudoti, kadangi iš karto už suprojektuoto sklypo Nr. 13/402 yra upelis ir už servitutinio kelio nėra jokio kelio iki apelianto žemės sklypo.
  20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas nepateikė įrodymų, jog kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl atsakovės NŽT prie ŽŪM pasiūlymo suprojektuoti privažiavimą per minėtus laisvus valstybinės žemės sklypus įgyvendinimo. Atsakovas S. V. nurodė, kad šalia jam priklausančio sklypo yra apie 6 m pločio laisvos valstybinės žemės, kurioje galima su minimaliomis sąnaudomis įrengti privažiavimą prie apelianto sklypo, esančias duobes užpylus gruntu ir iškirtus medžius. Tokios galimybės apeliantas nepaneigė.
  21. Atsižvelgus į visas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja galimybė patekti į ieškovo sklypą ir nenustačius servituto atsakovui S. V. priklausančiam sklypui. Ieškovas į bylą neteikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nenustačius servituto, daikto naudojimui būtinos protingumo kriterijų neatitinkančios sąnaudos, pavyzdžiui, kokia būtų preliminari kelio atkarpos tiesimo kaina, ar kad kelią sudėtinga nutiesti dėl reljefo ypatumų ir kt. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovas siekia patenkinti savo interesus kito asmens sąskaita, t. y. reiškia reikalavimą leisti jam naudotis svetimu daiktu tik dėl to, kad jam taip naudingiau ir patogiau. Tai reiškia, kad ieškovas neįvykdė nutarties 33 punkte nurodytos pareigos ir neįrodė, jog nenustačius servituto neįmanoma normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį.
  22. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra esminės servituto nustatymo sąlygos – objektyvaus būtinumo. Šiuo atveju servituto nustatymas reiškia nepagrįstą kito savininko – atsakovo S. V. nuosavybės teisės ribojimą ir neatitinka tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros, todėl pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą atmetė pagrįstai.
  23. Apeliantas ieškiniu taip pat prašė pripažinti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atsakinga dėl netinkamo žemės sklypo suformavimo (dėl būtinojo servituto nebuvimo). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas tinkamai nesuformulavo ieškinio reikalavimo atsakovei Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, todėl šio ieškinio reikalavimo netenkino.
  24. CK 1.138 straipsnyje numatyti civilinių teisių gynimo būdai įgyvendinami civilinio proceso normų reglamentuota tvarka. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyti formalūs reikalavimai ieškinio turiniui. Kaip vienas iš būtinų ieškinio elementų jame nurodytas ieškinio dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio dalykas (lot. petitum) – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pabrėžė, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Jeigu ieškovas nevykdo ar netinkamai vykdo šią procesinę pareigą, teismas taiko CPK 115 straipsnyje nustatytas procesines priemones. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors teismas bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio pagrįstumo klausimo, tačiau jis patikrina, ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius. Jeigu ieškovas pareiškia reikalavimą, kuris negali sukurti jokių objektyvių teisinių padarinių, teismas, motyvuodamas netiksliu ieškinio dalyko nurodymu, turi nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis) arba, priklausomai nuo ieškinio pobūdžio, atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 1 dalis 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).
  25. Apeliantas prašė pripažinti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atsakinga dėl netinkamo žemės sklypo suformavimo (dėl būtinojo servituto nebuvimo). Pažymėtina, kad CK 1.138 straipsnio 1 punkte nustatytas civilinių teisių gynimo būdas – pripažinimas civilinių teisių ir apelianto reikalaujamas pažeistų civilinių teisių konstatavimas yra ne tas pats, nes civilinių teisių pripažinimas sukuria asmenims civilines teisines pasekmes, materialinį teisinį rezultatą, o pažeistų teisių ir neteisėtų veiksmų konstatavimas yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų ir, neprašant CK 1.138 straipsnyje nurodytais būdais pažeistų teisių pašalinimo, materialinio teisinio rezultato nesukuria.
  26. Nagrinėjamoje byloje pažeistos teisės konstatavimas, neprašant vienu ar kitu CK 1.138 straipsnyje nustatytu būdu pašalinti dėl padaryto pažeidimo atsiradusių padarinių, neapgina pažeistos teisės ir nesukuria teisinių pasekmių, todėl šis reikalavimas iš esmės nėra nagrinėtinas kaip savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas. Taigi ieškinio dalyku gali būti materialinis reikalavimas atsakovui, o ne vienas iš civilinės atsakomybės sudėties elementų, nes tai nesukelia neigiamų teisinių pasekmių apeliantui.
  27. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2015 m. liepos 24 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą trūkumams pašalinti. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas kitokio reikalavimo atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nepareiškė, todėl teismas ir šį ieškinio reikalavimą atmetė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis CPK 137 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata ir tokį ieškinio reikalavimą atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme, o priėmęs – remiantis CPK 293 straipsnio 1 punktu šioje dalyje bylą nutraukti kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka.
  28. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškinio reikalavimas dėl kelio servituto nustatymo, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl šioje dalyje jis paliekamas nepakeistu, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos dalis dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pripažinimo atsakinga dėl netinkamo žemės sklypo suformavimo (dėl būtinojo servituto nebuvimo) nutrauktina kaip nenagrinėtina civilinio proceso tvarka (CPK 293 str. 1 p.).

11Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

12Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą pakeisti.

13Sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas – pripažinti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą atsakinga dėl netinkamo žemės sklypo suformavimo (dėl būtinojo servituto nebuvimo), panaikinti ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.

14Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

15Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai