Byla e2A-773-198/2018

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos ir Zinos Mickevičiūtės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SIA „UniCredit Leasing“, veikiančio per SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12667-1012/2017 pagal ieškovo SIA „UniCredit Leasing“, veikiančio per SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui S. R., tretiesiems asmenims I. R., uždarajai akcinei bendrovei „Litesija“ dėl skolos priteisimo, atsakovo S. R. priešieškinį ieškovui SIA „UniCredit Leasing“, veikiančiam per SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialą, tretiesiems asmenims I. R., uždarajai akcinei bendrovei „Litesija“ dėl sutuoktinio prievolės pripažinimo asmenine.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovas SIA „UniCredit Leasing“, veikiantis per SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialą, pareiškė ieškinį ir prašė priteisti iš atsakovo S. R. 9 527,99 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Nurodė, kad SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas ir UAB „Litesija“ 2014 m. rugsėjo 23 d. sudarė Finansinio lizingo sutartį Nr. 703526/00 (toliau ir – lizingo sutartis), pagal kurią ieškovas perdavė UAB „Litesija“ naudotis ir valdyti už užmokestį transporto priemonę Renault Master Šasi Pack Klim L3H1. 2014 m. rugsėjo 23 d. Laidavimo sutartimi Nr. 703526/00 (toliau ir – laidavimo sutartis) laiduotoja I. R. įsipareigojo solidariai su trečiuoju asmeniu UAB „Litesija“ atsakyti ieškovui už tinkamą mokėjimų pagal lizingo sutartį vykdymą, nuostolių atlyginimą. Laidavimo sutartyje atsakovas pasirašė, kad sutinka su I. R. prisiimtais įsipareigojimais.

93.

102015 m. liepos 28 d. ieškovas, vadovaudamasis lizingo sutarties 7.2.5.4 punktu, sutartį nutraukė ir transporto priemonę realizavo, todėl dalis susidariusios skolos buvo padengta. Tretieji asmenys likusios skolos nepadengė, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-16647-1012/2016, ieškovei iš trečiųjų asmenų solidariai priteista 9 527,99 Eur nuostolių. Šioje civilinėje byloje atsakovas nebuvo įtrauktas į bylą ir nebuvo išspręstas jo, kaip sutuoktinio, atsakomybės klausimas dėl laiduotojo trečiojo asmens I. R. pagal laidavimo sutartį prisiimtų įsipareigojimų, todėl reiškia ieškinį atsakovui.

114.

12Atsakovas S. R. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad prievolė pagal 2014 m. rugsėjo 23 d. laidavimo sutartį Nr. 703526/00, įgyta santuokos metu, yra asmeninė trečiojo asmens I. R. prievolė ir ieškovo ieškinį atmesti.

135.

14Nurodė, kad jo su I. R. 1991 m. rugpjūčio 17 d. sudaryta santuoka faktiškai nutrūko 2013 m. vasarą, nes ji išėjo gyventi atskirai ir nuo to laiko jie bendro ūkio nebeveda. Oficialiai santuoka nėra nutraukta iki šiol. 2014 m. rugsėjo mėn. pasirašydamas laidavimo sutartyje suprato, jog savo parašu tik patvirtina neprieštaraujantis, kad sutuoktinė laiduotų kreditoriui už įmonės, kuriai ji vadovauja, tinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą įsigyjant krovininį automobilį.

156.

16Teigė, kad ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta atsakovo S. R. šeimos interesais.

17II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

187.

19Pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 23 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, atsakovo priešieškinį tenkino. Pripažino, kad prievolė pagal 2014 m. rugsėjo 23 d. laidavimo sutartį Nr. 703526/00, sudaryta tarp ieškovo SIA „UniCredit Leasing“, veikiančio per Lietuvos filialą, ir trečiojo asmens I. R. yra asmeninė trečiojo asmens I. R. prievolė. Priteisė iš ieškovo SIA „UniCredit Leasing“, veikiančio per Lietuvos filialą, atsakovui S. R. 850 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo SIA „UniCredit Leasing“ į valstybės biudžetą 13,23 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, 164 Eur žyminį mokestį.

208.

21Teismas pasisakė, kad esant kreditoriaus ir sutuoktinių santykiams priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu įvertinti ginčo laidavimo sutartyje pateikto atsakovo sutikimo turinį. Pažymėjo, kad laidavimas yra asmeninė prievolė, todėl tais atvejais, kai vienas iš sutuoktinių įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės, kito sutuoktinio sutikimas nėra privalomas.

229.

23Teismas vertino, kad šiuo atveju, ieškovo teigimu, sutikimas yra duotas, todėl atsakovo ir jo sutuoktinės prievolė kreditoriui yra bendroji. Sutikimas turi būti aiškus, leidžiantis spręsti, jog jį davęs sutuoktinis žino, dėl kokios prievolės (apimties, termino ir kitų sąlygų) jis sutinka, ir supranta tokio sutikimo davimo teisinius padarinius. Nagrinėjamu atveju iš sutikimo teksto negalima daryti neabejotinos išvados, kad atsakovas S. R., pasirašydamas po šiuo tekstu, kartu su savo sutuoktine prisiėmė bendrąją prievolę laidavimo sutarties pagrindu. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad šį sutikimą suprato, kaip patvirtinimą, jog yra informuotas apie sutuoktinės sudarytą asmeninio pobūdžio prievolę. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju ieškovas yra profesionalus lizingo rinkos dalyvis, privatus juridinis asmuo, kuriam negali būti nežinoma, kokiomis aiškiomis teisinėmis priemonėmis gali būti pasiekiamas rezultatas, kad sutuoktinių prievolės pagal laidavimo sutartį būtų bendrosios (pvz. sudarant laidavimo sutartį su abiem sutuoktiniais, vienam iš sutuoktinių aiškiai sutinkant prisiimti bendrosios prievolės teisines pasekmes vienašaliu sandoriu ir pan.).

2410.

25Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje dalyvaujantys asmenys neginčija, kad trečiasis asmuo I. R. (atsakovo sutuoktinė) buvo bendrovės, už kurios įsipareigojimus laidavo, direktorė, akcininkė. Tai reiškia, kad ji galėjo įvertinti bendrovės galimybes prisiimti finansinius įsipareigojimus ir juos įvykdyti. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas kokia nors forma dalyvavo UAB „Litesija“ veikloje ar valdyme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 178 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų dalyvavęs UAB „Litesija“ veikloje kaip šeimos versle ir kad savo aktyviais veiksmais būtų prisidėjęs prie verslo plėtojimo, jis nebuvo ir įmonės akcininku. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo trečiojo asmens I. R. sudarytą ginčo laidavimo sutartį ir atsiradusią prievolę atsiskaityti su ieškovu už UAB „Litesija“ lizinguojamą transporto priemonę (sunkvežimį, naudojamą pervežimams UAB „Litesija“ veikloje) pripažinti bendra sutuoktinių prievole.

2611.

27Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, kad ginčo laidavimo sutartis buvo sudaryta šeimos interesais ar kad atsakovas iš laidavimo sutarties kylančias prievoles sutiko laikyti bendrosiomis sutuoktinių prievolėmis. Trečiojo asmens I. R. veiksmai sudarant ginčo laidavimo sutartį vertintini kaip įprastinių bendrovės valdymo organo (direktoriaus) funkcijų vykdymas, jie nesietini su veikimu šeimos interesais. Laidavimas vertintinas kaip atliekantis prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, papildomai garantuojantis kreditoriui, jog prievolės pagal lizingo sutartį bus įvykdytos. Dėl to, ieškovo ieškinys yra atmestinas kaip nepagrįstas, o atsakovo priešieškinis yra tenkintinas.

2812.

29Teismas pasisakė, kad atsakovas prašo priteisti 800 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pateikė šias bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus. Teismo vertinimu, atsakovo patirtos 800 Eur dydžio išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir protingo dydžio, todėl priteistinos iš ieškovo.

30III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

3113.

32Apeliaciniu skundu ieškovas SIA „UniCredit Leasing“, veikiantis per Lietuvos filialą, prašo pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, atsakovo priešieškinį atmesti.

3314.

34Nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkto normą. Nustatinėti ar prievolė buvo sudaryta šeimos poreikių tenkinimui reikia tik tada, kai sandoriai sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo, kitu atveju, t. y. kai sandoriui sudaryti yra gautas kito sutuoktinio sutikimas, to daryti nereikia. Skundžiamo sprendimo motyvai, jog ieškinys atmestinas, nes nenustatyta/apelianto neįrodyta, kad laidavimo sutartis nebuvo sudaryta šeimos poreikių tenkinimui, yra bereikšmiai. Iš sudarytos laidavimo sutarties atsakomybė, pagal tokį sandorį kyla ir sutikimą davusiam sutuoktiniui, kuri kildintina iš įstatymo, ką patvirtina ir kasacinio teismo jurisprudencija.

3515.

36Teigia, kad teismo sprendimas pažeidžia CPK 263 straipsnio 1 dalyje, 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą. Teismo sprendime nurodoma kasacinio teismo praktika, kuria grindžiamas ir motyvuojamas sprendimas nėra paskelbta biuletenyje „Teismų praktika“, be to, ji nėra savo ratio decidendi tapati nagrinėjamai bylai. Iš esmės visa cituojama teismų praktika suformuluota tada, kai sutuoktinis nebuvo pasirašęs/davęs sutikimo sutarčiai iš kurios kreditorius kildina savo reikalavimą pastarajam.

3716.

38Taip pat teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 178 straipsnio, 182 straipsnio 5 punkto, 187 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė tik ieškovui. Pažymi, kad atsakovo nesupratimas dėl sutikimo esmės ir pasekmių atsirado tik po to, kai gali tekti prisiimti įsipareigojimus iš sandorio, kurį sudaryti atsakovas sutiko laisva valia ir kuris jam yra aiškus ir suprantamas. Sutikimui, kaip vienašaliam sandoriui nesant nuginčytam, atvirkščiai jį pripažįstant, atsakovui kyla atsakomybė pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Priešingų įrodymų byloje nėra, todėl atsakovas turi procesinę pareigą įrodyti savo atsikirtimus ir reikalavimus pagrindžiančius jo teiginius, tačiau to nepadarė.

3917.

40Nurodo, kad sprendimo dalis dėl priešieškinio tenkinimo yra be motyvų. Nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu teismas tenkino priešieškinį, jei atsakovas priešieškinį grindė motyvais ir įrodymais, kurių teismas netyrė ir kurie jo sprendimui neturi reikšmės. Atsakovas priešieškiniu keliamą reikalavimą grindė tuo, kad tariamai duodant sutikimą laidavimo sutarčiai sudaryti atsakovas ir jo sutuoktinė bendro ūkio nevedė, todėl jam nekyla atsakomybė iš sutarties, kurios sudarymui atsakovas, kaip laiduotojos sutuoktinis sutikimą davė.

4118.

42Pažymi, kad atsakovas pripažino, kad jis elgdamasis nerūpestingai, neprotingai ir neapdairiai neskaitė laidavimo sutarties ir jam buvo viskas aišku su duodamo sutikimo esme ir sandoriu, kuriam sudaryti sutikimą davė, o taip elgėsi nes norėjo padėti žmonai, žinojo, kad sutuoktinė dirba direktore asmenyje, už kurį laiduoja, ir abu gaudavo naudos/įgydavo turto iš šio asmens CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas. Pagrįstų duomenų, kad atsakovas ir laiduotoja bendro ūkio nevedė byloje nėra, o santuoką nutraukti pabandė tik ieškovui pradėjus procesus atsakovo atžvilgiu. Atsakovas neįrodinėjo, kad jo sutikimas buvo gautas apgaulės būdu ar kad jis jį davė suklydęs.

4319.

44Mano, kad atsakovo elgesys yra nesąžiningas ieškovo atžvilgiu, prieštarauja CPK 279 straipsnio 4 daliai, bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), sutarčių vykdymo principams (CK 6.200 straipsnis). Nepavykus išvengti prievolių kylančių iš laidavimo sutarties per santuokos nutraukimo procesą (2016 m. gruodžio 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis civ. byloje Nr. 2YT-14972-512/2016), atsakovas prisiimtų prievolių apeliantui bando išvengti pareikšdamas priešieškinį šioje byloje.

4520.

46Teigia, kad teismas netinkamai taikė CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą, jų priteisimo nemotyvavo, pažeidė CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 270 straipsnio 4 dalies 4 punkto reikalavimus. Už atstovavimą parengiamajame ir teismo posėdyje maksimaliai galėjo būti priteista 90,83 Eur, tačiau ne 200 Eur, suma.

4721.

48Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas S. R. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4922.

50Nurodo, kad nesutinka su apelianto išdėstytu CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkto aiškinimu, kadangi nagrinėjamai situacijai yra suformuota priešinga teismų praktika. Atsakovas laidavimo sutarties šalimi nebuvo. Tai, kad jis laidavimo sutartyje pasirašė, taip išreikšdamas sutikimą, kuris nebuvo reikalingas, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir teismų suformuotą praktiką, nesukuria jam teisinių pareigų, nepriklausomai nuo to, kad atsakovas sutikimą tokiam sandoriui davė. Iš tokio sandorio kylanti prievolė priskirtina ne pirmajai, o antrajai prievolių grupei pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, todėl ieškovui, siekiant skolą prisiteisti iš atsakovo, yra būtina įrodyti, kad toks sandoris buvo sudarytas šeimos interesais.

5123.

52Teigia, kad teismas tiksliai įvertino ginčo laidavimo sutartyje pateikto atsakovo sutikimo turinį. Toks sutikimas neleidžia spręsti, jog jį davęs sutuoktinis žino, dėl kokios prievolės (apimties, termino ir kitų sąlygų) jis sutinka, ir supranta tokio sutikimo davimo teisinius padarinius. Atsakovas laidavimo sutartyje nėra nurodytas sutarties šalimi. Todėl negalima daryti išvados, kad atsakovo parašas reiškia jo įsipareigojimų pagal laidavimo sutartį prisiėmimą.

5324.

54Pažymi, kad atsakovas pasirašė ieškovo parengtą standartizuotą sutarties tekstą ir neturėjo galimybių įtakoti jo turinio. Tokiu atveju pareiga įrodyti, jog atsakovas buvo tinkami informuotas apie tai, jog jis, pasirašydamas sutikimą bus laikomas sutarties šalimi, tenka ieškovui. Ieškovas to neįrodė. Be to, kilus ginčui dėl sutarties turinio, neaiškios sutarties sąlygos aiškinamos jas pasiūliusios šalies nenaudai.

5525.

56Atkreipia dėmesį, kad ieškinys buvo pateiktas įrodinėjant CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkto sąlygas, o apeliaciniame skunde apeliuojama į CK 3.109 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymą (neva atsakovas teikdamas sutikimą tapo laidavimo sutarties šalimis), todėl mano, kad pastarasis skundo argumentas peržengia bylos nagrinėjimo ribas.

5726.

58Teigia, kad ieškovas be pagrindo skaido atskirus atsakovo atstovo atliktus procesinius veiksmus. Išlaidos už priešieškinio parengimą yra mažesnės nei numatytos Rekomendacijose, be to reikia atsižvelgti ir į šalių procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu. Pažymi, kad atsakovas sąmoningai neteikė byloje atsiliepimo į ieškinį, o savo poziciją išreiškė priešieškinyje tuo atitinkamai sumažindamas patiriamas išlaidas ir teiktinų procesinių dokumentų kiekį.

5927.

60Tretieji asmenys I. R., UAB „Litesija“ atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė. Teismas

konstatuoja:

61apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

62IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6328.

64Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

6529.

66Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui visas svarbias aplinkybes, objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, ir priėmė teisėtą sprendimą ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnis).

6730.

68Apeliacinės instancijos teismas su skundžiamu sprendimu sutinka, todėl pirmosios instancijos teismo visų išvadų iš naujo nebekartoja. Kasacinio teismo ne kartą pastebėta, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Teismas neturi pareigos atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, todėl pasisako tik dėl teisiškai reikšmingų ieškovo SIA „UniCredit Leasing“ apeliacinio skundo argumentų.

6931.

70Byloje kilo ginčas dėl prievolės, atsiradusios iš laidavimo sandorio, sudaryto vieno sutuoktinio, solidarumo CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.

7132.

72Nustatyta, kad ieškovas ir UAB „Litesija“ 2014 m. rugsėjo 23 d. sudarė Finansinio lizingo sutartį Nr. 703526/00, pagal kurią ieškovas perdavė UAB „Litesija“ naudotis ir valdyti už užmokestį transporto priemonę Renault Master Šasi Pack Klim L3H1 (krovininis automobilis). 2014 m. rugsėjo 23 d. ieškovas su I. R. sudarė Laidavimo sutartį Nr. 703526/00, pagal kurią laiduotoja I. R. įsipareigojo solidariai su UAB „Litesija“ atsakyti ieškovui už tinkamą mokėjimų pagal lizingo sutartį vykdymą, nuostolių atlyginimą. Laidavimo sutartyje pasirašė ir atsakovas. Trečiasis asmuo UAB „Litesija“ nevykdė savo mokėjimo įsipareigojimų pagal lizingo sutartį, todėl 2015 m. liepos 28 d. ieškovas, vadovaudamasis lizingo sutarties 7.2.5.4 punktu, sutartį nutraukė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 1 d. priėmė preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-16647-1012/2016, kuriuo solidariai iš trečiųjų asmenų priteisė 9 527,99 Eur nuostolių atlyginimo pagal lizingo ir laidavimo sutartis.

7333.

74Ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą, teigdamas, kad vykdymo proceso metu turto arešto aktais buvo areštuotas atsakovui S. R. ir trečiajam asmeniui I. R. jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas. Išieškojimas iš areštuoto turto negalimas, nes išnagrinėtoje civilinėje byloje atsakovas nebuvo įtrauktas į bylą ir nebuvo išspręstas jo, kaip sutuoktinio, atsakomybės klausimas dėl laiduotojos I. R. pagal laidavimo sutartį prisiimtų įsipareigojimų. Atsakovas S. R. priešieškiniu prašė pripažinti, kad prievolė pagal 2014 m. rugsėjo 23 d. laidavimo sutartį Nr. 703526/00, įgyta santuokos metu, yra asmeninė trečiojo asmens I. R. prievolė ir ieškovo ieškinį atmesti. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino, motyvuodamas tuo, kad ieškovas neįrodė, jog ginčo laidavimo sutartis buvo sudaryta šeimos interesais ar kad atsakovas iš laidavimo sutarties kylančias prievoles sutiko laikyti bendrosiomis sutuoktinių prievolėmis.

7534.

76Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiamame sprendime teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkto normą. Iš sudarytos laidavimo sutarties atsakomybė, pagal sandorį kyla ir sutikimą davusiam sutuoktiniui - atsakovui, o nustatinėti, ar prievolė buvo sudaryta šeimos poreikių tenkinimui, šiuo atveju nereikia.

7735.

78Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

7936.

80Iš dalies sutiktina su apelianto argumentais, kad tais atvejais, kai sandoriui sudaryti yra duotas kito sutuoktinio sutikimas, nors jis ir neprivalomas, iš tokio sandorio kylanti prievolė priskirtina pirmajai prievolių grupei pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, t. y. prievolėms, atsiradusioms iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, todėl tokiu atveju nereikia nustatinėti, ar toks sandoris buvo sudarytas šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2014). Įstatymas nereglamentuoja, koks turi būti vieno iš sutuoktinių sutikimas prievolei atsirasti, tačiau kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog sutikimas turi būti aiškus, leidžiantis spręsti, jog jį davęs sutuoktinis žino, dėl kokios prievolės (apimties, termino ir kitų sąlygų) jis sutinka, ir supranta tokio sutikimo davimo teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-378/2016). Todėl skundžiamame sprendime teismas pagrįstai vertino ginčo laidavimo sutartyje pateikto atsakovo sutikimo turinį, šalių paaiškinimus bei sutarties sudarymo aplinkybes.

8137.

82Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su laidavimo sutarties turiniu, šalių paaiškinimais, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad iš atsakovo pasirašyto sutikimo teksto „Aš sutuoktinis S. R. [...] patvirtinu, kad esu susipažinęs su šios laidavimo sutarties sąlygomis ir sutinku dėl mano sutuoktinės šia laidavimo sutartimi prisiimamų laidavimo įsipareigojimų“, negalima daryti neabejotinos išvados, kad atsakovas, pasirašydamas po šiuo tekstu, kartu su savo sutuoktine prisiėmė bendrąją prievolę laidavimo sutarties pagrindu. Analizuojant laidavimo sutarties turinį matyti, kad laiduotojas (I. R.) neatlygintinai laiduoja už lizingo gavėją (UAB „Litesija“) ir įsipareigoja solidariai visu savo turtu (piniginėmis lėšomis, esančiomis bankų sąskaitose, būsimomis įplaukomis į šias sąskaitas, kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, vertybiniais popieriais ir kt.) atsakyti lizingo bendrovei (ieškovei) ta pačia apimtimi kaip ir lizingo gavėjas; laiduotojas ir lizingo gavėjas atsako lizingo bendrovei kaip solidarūs skolininkai (lizingo sutarties 1.1. - 1.3. punktai). Laidavimo sutartyje nėra jokių nuostatų dėl laiduotojos ir jos sutuoktinio prievolės bendrumo, galimo prievolės vykdymo iš bendro sutuoktinių turto ir sutuoktinio sutikimo davimo teisinių padarinių. Atsakovo paaiškinimai, kad jo duotas sutikimas jam buvo suprantamas ir aiškus, neprieštarauja jo paaiškinimams, jog duodamą sutikimą jis suprato, kaip patvirtinimą, kad yra informuotas apie sutuoktinės sudarytą asmeninio pobūdžio prievolę, kadangi ginčo sutarties tekste jokių sąlygų, liečiančių bendrai abu sutuoktinius ar jų bendrą turtą, nėra. Juolab atsižvelgiant į tai, kad laidavimas pagal savo pobūdį yra asmeninė prievolė.

8338.

84Byloje nustatyta, kad atsakovo sutuoktinė, I. R., ginčo sutartį sudarė, kaip bendrovės UAB „Litesija“, už kurios įsipareigojimus laidavo, direktorė, akcininkė. Atsakovas nėra ginčo sutarties šalis, po sutikimo tekstu pasirašė, kaip fizinis asmuo, kadangi, bylos duomenimis, bendrovės veikloje ir valdyme nedalyvavo, taip pat nėra duomenų, kad bendrovė buvo šeimos verslas (CPK 12, 178 straipsniais). Atsižvelgiant į tai, laidavimo sutarties ir atsakovo duodamo sutikimo sąlygos turėjo būti išdėstytos aiškiai ir nedviprasmiškai. Kilus nesutarimui dėl sutarties sąlygų aiškinimo, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai jas aiškino sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies – atsakovo naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis), bei padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas negali būti laikomas atsakingu pagal laidavimo sutartį kartu su trečiuoju asmeniu I. R. (CPK 185 straipsnis). Ieškovas neįrodė, kad atsakovas, pasirašydamas sutikimo tekstą, buvo tinkamai informuotas apie jo ir sutuoktinės prievolės bendrumą ir galimus laidavimo padarinius, o sutarties teksto lingvistinės formuluotės tokios išvados daryti neleidžia.

8539.

86Nepripažinęs atsakovo pasirašyto sutikimo priskiriančiu prievolę pirmajai prievolių grupei pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai vertino ar prievolė atsirado iš sandorio, sudaryto šeimos interesais, kuriam sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, t. y. priskirtinumą antrajai prievolių grupei. Įvertinus byloje esančių įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumą, be kita ko, paminėtų nutarties 38 punkte, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo sprendimo išvadomis, kad trečiojo asmens I. R. veiksmai, sudarant ginčo laidavimo sutartį, vertintini kaip įprastinių bendrovės valdymo organo funkcijų vykdymas ir nesietini su veikimu šeimos interesais (CPK 185 straipsnis).

8740.

88Pažymėtina ir tai, kad priešingai, nei teigia apeliantas, atsakovo elgesio nėra pagrindo vertinti kaip nesąžiningo, prieštaraujančio bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (CK 1.5 straipsnis), sutarčių vykdymo principams (CK 6.200 straipsnis). Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę į teisminę gynybą ir manydamas, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (CPK 5, 13 straipsniai). Tai, kad tarp šalių kilo ginčas dėl sutarties vykdymo, atsakovas nesutiko su ieškovo reikalavimais, negali būti laikoma atsakovo nesąžiningu veikimu ieškovo atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats ieškovas bylos duomenimis nepranešė atsakovui apie lizingo sutarties nutraukimą, nesiuntė raginimų dėl prievolės vykdymo, neįtraukė atsakovo į civilinės bylos Nr. e2-16647-1012/2016 dėl nuostolių atlyginimo nagrinėjimą, o atsakovui ieškinį pareiškė tik kilus sunkumams Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. preliminaraus sprendimo vykdymo procese.

8941.

90Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 178 straipsnio, 182 straipsnio 5 punkto, 187 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė tik ieškovui.

9142.

92Pažymėtina, kad civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, pagal kurias įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą (CPK 12, 178, 179 straipsniai). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-316/2010; Nr. 3K-3-372/2014; Nr. 3K-3-118-219/2015, kt.).

9343.

94Apeliantas apeliaciniame skunde nurodomus pirmosios instancijos teismo padarytus įrodymų vertinimo pažeidimus iš esmės aiškina nepakankamos įrodomosios reikšmės suteikimu jo pateikiamam sutarties aiškinimui ir atsakovo paaiškinimų traktavimui. Tiek skundžiamo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga liudija, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų, bei padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas. Vien tai, kad byloje esantys įrodymai įvertinti ne taip, kaip juos vertina apeliantas, nesuponuoja išvadų dėl netinkamo įrodymų vertinimo, sprendimo nepagrįstumo.

9544.

96Taip pat nelaikytini pagrįstais apelianto argumentai, kad sprendimo dalis dėl priešieškinio tenkinimo yra be motyvų. Nagrinėjamu atveju šalys reiškė viena kitai priešpriešinius reikalavimus, ieškovas prašė pripažinti prievolę pagal laidavimo sutartį bendra sutuoktinių prievole, atsakovas – asmenine trečiojo asmens prievole. Atsakovo atsikirtimai į ieškinio reikalavimus sudarė jo priešieškinio faktinį pagrindą. Skundžiamame sprendime teisingai pažymėta, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, jog atsakovas ir jo sutuoktinė nuo 2013 m. nebevedė bendro ūkio (santuoka faktiškai iširo) nėra teisiškai reikšmingos nagrinėjamu atveju, kadangi sutuoktiniai ir po santuokos registravimo gali prisiimti asmenines prievoles.

9745.

98Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atsakovui priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjo atstovavimą teismo posėdyje.

9946.

100Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys). Dėl išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, minėtos išlaidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, 2 punkte yra nustatyta daugiau kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį (bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes).

10147.

102Nagrinėjamu atveju, atsakovo procesinis elgesys buvo tinkamas, jis sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, atliko procesines pareigas. Atsakovo patirtos išlaidos advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti už konsultacijas, priešieškinio paruošimą, atstovavimą teismo posėdyje viso sudaro 800 Eur. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose numatyto rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio vien už priešieškinio parengimą. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas atsakovo patirtas 800 Eur išlaidas pagrįstomis, protingo dydžio, ir pilnai jas priteisdamas iš ieškovo, procesinių teisės normų taikymo pažeidimo nepadarė.

10348.

104Į esminius apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus atsakyta. Kiti apeliacinio proceso šalių argumentai teisinės reikšmės, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų plačiau neaptaria.

10549.

106Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Todėl pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10750.

108Už atsiliepimą į apeliacinį skundą atsakovas patyrė 400 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Šias išlaidas patvirtina pateikta 2017 m. gruodžio 4 d. sąskaita už teisines paslaugas, 2017 m. gruodžio 12 d. pinigų priėmimo kvitas. Išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio (8.11 punktas), todėl atitinka CPK 98 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apelianto (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).

109Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

110Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

111Priteisti iš SIA „UniCredit Leasing“, veikiančio per Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302629475, 400 Eur (keturi šimtai eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidas S. R., asmens kodas ( - ) naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas SIA „UniCredit Leasing“, veikiantis per SIA „UniCredit... 7. 2.... 8. Nurodė, kad SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas ir UAB... 9. 3.... 10. 2015 m. liepos 28 d. ieškovas, vadovaudamasis lizingo sutarties 7.2.5.4... 11. 4.... 12. Atsakovas S. R. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad... 13. 5.... 14. Nurodė, kad jo su I. R. 1991 m. rugpjūčio 17 d. sudaryta santuoka faktiškai... 15. 6.... 16. Teigė, kad ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių... 17. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 18. 7.... 19. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 23 d. sprendimu ieškovo ieškinį... 20. 8.... 21. Teismas pasisakė, kad esant kreditoriaus ir sutuoktinių santykiams... 22. 9.... 23. Teismas vertino, kad šiuo atveju, ieškovo teigimu, sutikimas yra duotas,... 24. 10.... 25. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje dalyvaujantys asmenys... 26. 11.... 27. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, kad ginčo laidavimo sutartis buvo... 28. 12.... 29. Teismas pasisakė, kad atsakovas prašo priteisti 800 Eur išlaidų advokato... 30. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 31. 13.... 32. Apeliaciniu skundu ieškovas SIA „UniCredit Leasing“, veikiantis per... 33. 14.... 34. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos... 35. 15.... 36. Teigia, kad teismo sprendimas pažeidžia CPK 263 straipsnio 1 dalyje, 270... 37. 16.... 38. Taip pat teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 178 straipsnio,... 39. 17.... 40. Nurodo, kad sprendimo dalis dėl priešieškinio tenkinimo yra be motyvų.... 41. 18.... 42. Pažymi, kad atsakovas pripažino, kad jis elgdamasis nerūpestingai,... 43. 19.... 44. Mano, kad atsakovo elgesys yra nesąžiningas ieškovo atžvilgiu,... 45. 20.... 46. Teigia, kad teismas netinkamai taikė CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatas.... 47. 21.... 48. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas S. R. prašo ieškovo apeliacinį... 49. 22.... 50. Nurodo, kad nesutinka su apelianto išdėstytu CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5... 51. 23.... 52. Teigia, kad teismas tiksliai įvertino ginčo laidavimo sutartyje pateikto... 53. 24.... 54. Pažymi, kad atsakovas pasirašė ieškovo parengtą standartizuotą sutarties... 55. 25.... 56. Atkreipia dėmesį, kad ieškinys buvo pateiktas įrodinėjant CK 3.109... 57. 26.... 58. Teigia, kad ieškovas be pagrindo skaido atskirus atsakovo atstovo atliktus... 59. 27.... 60. Tretieji asmenys I. R., UAB „Litesija“ atsiliepimų į apeliacinį skundą... 61. apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).... 62. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 63. 28.... 64. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 65. 29.... 66. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė... 67. 30.... 68. Apeliacinės instancijos teismas su skundžiamu sprendimu sutinka, todėl... 69. 31.... 70. Byloje kilo ginčas dėl prievolės, atsiradusios iš laidavimo sandorio,... 71. 32.... 72. Nustatyta, kad ieškovas ir UAB „Litesija“ 2014 m. rugsėjo 23 d. sudarė... 73. 33.... 74. Ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą, teigdamas, kad vykdymo proceso metu... 75. 34.... 76. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiamame sprendime teismas... 77. 35.... 78. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių,... 79. 36.... 80. Iš dalies sutiktina su apelianto argumentais, kad tais atvejais, kai sandoriui... 81. 37.... 82. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su laidavimo... 83. 38.... 84. Byloje nustatyta, kad atsakovo sutuoktinė, I. R., ginčo sutartį sudarė,... 85. 39.... 86. Nepripažinęs atsakovo pasirašyto sutikimo priskiriančiu prievolę pirmajai... 87. 40.... 88. Pažymėtina ir tai, kad priešingai, nei teigia apeliantas, atsakovo elgesio... 89. 41.... 90. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, kad pirmosios... 91. 42.... 92. Pažymėtina, kad civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12... 93. 43.... 94. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodomus pirmosios instancijos teismo... 95. 44.... 96. Taip pat nelaikytini pagrįstais apelianto argumentai, kad sprendimo dalis dėl... 97. 45.... 98. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 98... 99. 46.... 100. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 101. 47.... 102. Nagrinėjamu atveju, atsakovo procesinis elgesys buvo tinkamas, jis... 103. 48.... 104. Į esminius apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus... 105. 49.... 106. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 107. 50.... 108. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą atsakovas patyrė 400 Eur išlaidas... 109. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 110. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą palikti... 111. Priteisti iš SIA „UniCredit Leasing“, veikiančio per Lietuvos filialą,...