Byla 2-1691-781/2019
Dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kauno dujotiekio statyba“ 2019 m. rugpjūčio 19 d. kreditorių komiteto posėdžio nutarimo, priimto 4–uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (kreditoriaus) Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2039-254/2019 pagal pareiškėjo (kreditoriaus) Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kauno dujotiekio statyba“ 2019 m. rugpjūčio 19 d. kreditorių komiteto posėdžio nutarimo, priimto 4–uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

1.

6Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 19 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Kauno dujotiekio statyba“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė V. L. (toliau – ir bankroto administratorius). Nutartis įsiteisėjo 2018 m. balandžio 6 d. 2019 m. vasario 14 d. bendrovės kreditorių susirinkime buvo išrinktas įmonės kreditorių komitetas, suteikiant jam visas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus kreditorių komiteto pirmininko ir kreditorių komiteto rinkimo. 2019 m. rugpjūčio 19 d. įvyko įmonės kreditorių komiteto posėdis, kuriame be kitų klausimų, buvo sprendžiamas klausimas dėl taikos sutarties teksto patvirtinimo bei įpareigojimo bankroto administratorių pasirašyti taikos sutartį (nutarimas Nr. 4). Kreditorių susirinkimas, didžiąja balsų dauguma pritarė siūlomos taikos sutarties sąlygoms (nutarimas Nr. 4).

72.

8Pareiškėjas Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (toliau – ir pareiškėjas), nesutikdamas su kreditorių komiteto posėdžio nutarimu, priimtu darbotvarkės 4–uoju klausimu, teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti UAB „Kauno dujotiekio statyba“ 2019 m. rugpjūčio 19 d. kreditorių komiteto posėdžio nutarimą, priimtą 4–uoju darbotvarkės klausimu. Skunde nurodė, kad kreditorių komiteto nutarimo 4-uoju klausimu priimtu sprendimu pažeidžiamos BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ kreditorių teisės, nes atsisakoma teisės iš veikiančios bendrovės UAB „Analizė“ atgauti 163 364,93 Eur skolą.

93.

10Atsakovė BUAB „Kauno dujotiekio statyba“, atstovaujama bankroto administratoriaus, atsiliepimu prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad bankroto administratorius, spręsdamas ginčą tarp bankrutuojančios įmonės ir jos skolininko, neprivalo taikos sutarties sąlygų derinti su kreditoriais. Tik bankroto administratorius, vykdydamas įstatymo nustatytas pareigas bei atstovaudamas bankrutuojančią (bankrutavusią) įmonę sprendžia, ar sutikti taikiai užbaigti civilinę bylą. Bankroto administratorius, įvertinęs faktines aplinkybes dėl atsakovės reikalavimo pagrįstumo, taip pat kilusio ginčo sprendimo ypatumus (apribojimus), padarė išvadą priimti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Analizė“ siūlymą užbaigti kilusį ginčą taikos sutartimi, tačiau veikdamas išskirtinai kreditorių interesais bei siekdamas, kad šiuo konkrečiu klausimu būtų išreikšta kreditorių valia, klausimą dėl taikos sutarties sudarymo ir jos sąlygų perdavė spręsti kreditorių komitetui. Kreditorių komiteto nutarimas šiuo klausimu gali būti vertinamas kaip rekomendacinis.

11II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

124.

13Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 16 d. nutartimi bylą dėl BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ 2019 m. rugpjūčio 19 d. kreditorių komiteto posėdžio nutarimo, priimto darbotvarkės 4–uoju klausimu, nutraukė.

145.

15Teismas konstatavo, kad kreditorių susirinkimas ar komitetas, įgyvendinantis kreditorių teises, negali priimti teismo paskirtam bankroto administratoriui privalomų valdingų sprendimų, kurie ribotų administratoriui įstatymu priskirtų įgaliojimų vykdymą, t. y. jie negali įpareigoti bendrovės bankroto administratoriaus atsisakyti ieškinio, skundo ar sudaryti taikos sutartį kitose nagrinėjamose civilinėse bylose. Nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia 2019 m. rugpjūčio 19 d. kreditorių komiteto posėdžio nutarimą, kuriuo buvo nutarta pritarti taikos sutarčiai su kreditore UAB „Analizė“, taigi skundžiamas nutarimas nesusijęs su įstatyme numatytos kreditorių susirinkimo kompetencijos įgyvendinimu.

166.

17Pirmosios instancijos teismas, sistemiškai aiškindamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) nuostatas, priėjo išvadą, jog tokiu atveju, kai kreditorių susirinkimas priima nutarimus ne jo kompetencijai priskirtais klausimais, kaip nagrinėjamu atveju dėl taikos sutarties kilusiame ginče su kreditore sudarymo, toks nutarimas negali būti skundžiamas teismui dėl jo rekomendacinio pobūdžio. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti skundžiamą nutarimą bankroto proceso šalims iš esmės nesukels materialiųjų teisinių padarinių, kadangi dėl taikos sutarčių sudarymo įmonės vardu ir interesais sprendžia bankroto administratorius.

18III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

197.

20Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ 2019 m. rugpjūčio 19 d. kreditorių komiteto posėdžio nutarimą 4 - uoju darbotvarkės klausimu. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

217.1.

22kreditorių komiteto sprendimas, priimtas 4-uoju klausimu, nebuvo rekomendacinio pobūdžio. Tai aiškiai privalomojo pobūdžio sprendimas, kurį priima kreditorių komitetas, o bankroto administratorius yra tik šio sprendimo įgyvendintojas. Pagal teismų praktiką, tokie sprendimai gali būti teisminės kontrolės objektas.

237.2.

24Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi visiškai nevertino to, kaip skundžiamo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo 4-as klausimas buvo formuluojamas – ar kaip privalomas, ar kaip rekomendacinio pobūdžio. Iš pačios 4 klausimo formuluotės ir kreditorių priimto nutarimo matyti, kad sprendimą dėl taikos sutarties sudarymo priima ne bankroto administartorius, o pats kreditorių komitetas. Komitetas nusprendžia ne pritarti taikos sutarčiai, o ją patvirtinti.

257.3.

26Kreditorių komiteto sprendimas 4-uoju klausimu patvirtinti taikos sutartį su UAB „Analizė“ ir įpareigoti bankroto administratorių pasirašyti taikos sutartį pažeidžia kreditorių teises.

278.

28Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė BUAB „Kauno dujotiekio statyba“, atstovaujama bankroto administratoriaus, prašė atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad:

298.1.

30Pareiškėjo prielaidomis grindžiami teiginiai dėl to, kad teismas neatsižvelgė į kreditorių komiteto nutarimo formuluotės privalomąjį pobūdį yra akivaizdžiai nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi bei nesudaro pagrindo naikinti Kauno apygardos teismo nutarties.

318.2.

32ĮBĮ nėra imperatyvios nuostatos, įpareigojančios bankroto administratorių gauti kreditorių susirinkimo pritarimą taikos sutarties su skolininku sudarymui.

338.3.

34Šioje byloje nėra sprendžiamas taikos sutarties su UAB ,,Analize“ tvirtinimo klausimas (taikos sutartis nėra pateikta teismui tvirtinti), taigi pareiškėjo teiginiai, kad taikos sutartis pažeidžia atsakovės kreditorių teises dėl to, kad neva atsisakoma atgauti iš veikiančios bendrovės UAB ,,Analizė“ 163 364,93 Eur, nėra nei teisiškai reikšmingi, nei objektyviai pagrįsti.

358.4.

36Pareiškėjas žinodamas, jog jo skundai yra nepagrįsti (de facto ir de jure) ir inicijuodamas vis naujus analogiškus ginčus, tais pačiais argumentais dėl kurių, tiek Kauno apygardos teismas, tiek ir Lietuvos apeliacinis teismas yra išsamiai pasisakę, ir neinicijuodamas šio proceso nutraukimo veikia nesąžiningai, vilkina procesą ir pažeidžia kitų atsakovės kreditorių teises.

37IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

389.

39Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

4010.

41Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta byla pagal pareiškėjo (kreditoriaus) skundą dėl BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ 2019 m. rugpjūčio 19 d. kreditorių komiteto nutarimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

4211.

43Bankroto administratorius kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2019 m. rugpjūčio 19 d. kreditorių komiteto susirinkimo protokolą Nr. 5. bei Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartis.

4412.

45Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

4613.

47Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bankroto administratoriaus pateiktu dokumentu – kreditorių komiteto susirinkimo protokolu Nr. 5 – nustatė, kad jis yra nagrinėjamoje byloje. Be to, vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas su Kauno apygardos teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo procesiniais sprendimais gali susipažinti Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazėje. Esant minėtoms aplinkybėms, bankroto administratoriaus pateiktų dokumentų priėmimo klausimas yra teisiškai neaktualus. Dėl faktinių bylos aplinkybių

4814.

49Vadovaudamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 19 d. nutartimi iškėlė UAB „Kauno dujotiekio statyba“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė V. L. (bankroto administratorių). 2019 m. vasario 14 d. bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkimas išrinko kreditorių komitetą, kuriam suteikė visas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus teisę rinkti kreditorių komiteto pirmininką ir kreditorių komitetą. Byloje taip pat nustatyta, kad BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ 2019 m. rugpjūčio 19 d. kreditorių komiteto posėdžio metu 4-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl taikos sutarties teksto patvirtinimo ir įpareigojimo administratoriui pasirašyti taikos sutartį su UAB „Analizė“ kreditorių komitetas priėmė nutarimą patvirtinti taikos sutarties tarp BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ ir UAB „Analizė“ tekstą bei įpareigoti bankroto administratorių pasirašyti taikos sutartį su UAB „Analizė“ (b. l. 8). UAB „Analizė“ pateikė pasiūlymą sudaryti taikos sutartį tokiomis sąlygomis: BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ iš dalies patenkina UAB „Analizė“ reikalavimą, t. y. sumažina statybos darbų kainą likusia sulaikyta 163 264,93 Eur suma, o UAB „Analizė“ atsisako visų pretenzijų ir reikalavimų dėl 440 854,17 Eur, t. y. atsisako būti įtraukta į BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ kreditorių sąrašą ir atsisako kreditorinio reikalavimo 277 589,24 Eur sumai (kurios nepadengia sulaikytos sumos likutis) bei įsipareigoja ateityje nereikšti BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ finansinių pretenzijų pagal Sutartį (b. l. 8). Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo

5015.

51Pirmosios instancijos teismas bylą pagal pareiškėjo skundą dėl nurodyto bendrovės kreditorių komiteto nutarimo pripažinimo negaliojančiu nutraukė bei nurodė, kad toks kreditorės reikalavimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių.

5216.

53Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu (nutartimi) nėra pagrindo.

5417.

55Pagal ĮBĮ 3 straipsnio nuostatas, bankrutuojančios įmonės kreditoriai – tai fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę reikalauti iš bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus šiems asmenims; kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kreditorių susirinkimas, įgyvendindamas ĮBĮ 23 straipsnyje numatytas funkcijas, sprendžia esminius klausimus, susijusius su bankrutuojančios įmonės veikla; kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška, o ši teisė yra įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).

5618.

57Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalį, bankroto administratorius – tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas. Bankroto administratorius, vykdydamas ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalyje numatytas funkcijas, gina bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teises bei teisėtus interesus, atstovauja arba įgalioja kitą asmenį atstovauti bankrutuojančią įmonę teisme, be to, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8-9 punktai, 14 punktas). ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimas įgalioja kreditorių susirinkimo pirmininką įmonės vardu sudaryti pavedimo sutartį su teismo paskirtu bankroto administratoriumi.

5819.

59Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bankroto administratorius visų pirma yra teismo paskirtas bankrutuojančios įmonės atstovas, veikiantis įmonės vardu ex officio, o pavedimo sutarties pagrindu susiklosto ne bankroto administratoriaus ir kreditorių (ar kreditorių susirinkimo), bet bankroto administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2012). Taigi bankrutuojančią (bankrutavusią) įmonę, kaip civilinėje byloje dalyvaujantį asmenį, atstovauja pagal įstatymą (teismo nutartimi) paskirtas bankroto administratorius (arba jo įgaliotas asmuo), su kuriuo bankrutuojančios įmonės kreditoriai (jų susirinkimo pirmininkas) yra sudarę pavedimo sutartį (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 9 punktas; CPK 54-56 straipsniai).

6020.

61Bankrutuojančią įmonę, kaip dalyvaujantį civilinėje byloje asmenį civiliniame procese atstovauja pagal įstatymą (teismo nutartimi) paskirtas bankroto administratorius arba pagal pavedimo sutartį kitas jo įgaliotas asmuo (CPK 55 straipsnis). Kiti asmenys – kreditoriai, kreditorių susirinkimas (komitetas) pagal įstatymą neturi įgaliojimų vesti civilinę bylą teisme bankrutuojančios įmonės vardu ir interesais, taigi nurodyti subjektai tokių įgaliojimų veikti kitose nagrinėjamose civilinėse bylose įmonės vardu neturi. Todėl kreditorių susirinkimas ar komitetas, įgyvendinantis kreditorių teises (ĮBĮ 21, 23 straipsniai), negali priimti teismo paskirtam bankroto administratoriui privalomų valdingų sprendimų, kurie ribotų administratoriui įstatymu priskirtų įgaliojimų vykdymą, taip pat teismine tvarka ginant įmonės bei pačių kreditorių teises bei teisėtus interesus, t. y. jie negali įpareigoti bendrovės bankroto administratorių atsisakyti ieškinio, skundo ar sudaryti taikos sutartį kitose nagrinėjamose civilinėse bylose. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kreditorių komiteto nutarimai tokio pobūdžio klausimais įmonės administratoriaus galėtų būti vertinami tik kaip rekomendaciniai, o ne įpareigojantys.

6221.

63Pažymėtina, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams bei bankroto administratoriui, tačiau yra privalomai vykdytini tik tie kreditorių susirinkimo nutarimai, kurie yra priimami kreditorių susirinkimui įstatymu priskirtos kompetencijos ribose. Dėl ĮBĮ nuostatų, susijusių su kreditorių susirinkimo priimamų nutarimų privalomumu ir apskundimo teismui galimybe (ĮBĮ 24 straipsnio 4 ir 5 dalys), aiškinimo Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog tokiu atveju, kai kreditorių susirinkimas priima nutarimus ne jo kompetencijai priskirtais klausimais, kaip pavyzdžiui dėl taikos sutarčių civilinėse bylose pagal bankrutuojančios bendrovės ieškinius sudarymo, tokie nutarimai negali būti skundžiami teismui dėl jų rekomendacinio pobūdžio. Gali būti skundžiami tik tie kreditorių susirinkimo nutarimai, kurie priimti kreditorių susirinkimo kompetencijos ribose ir yra privalomo pobūdžio. Tokiu atveju kreditorių susirinkimo nutarimus gali skųsti bankrutuojančios bendrovės kreditoriai bei bankroto administratorius (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1812-381/2017).

6422.

65Kaip minėta, kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams bei bankroto administratoriui, tačiau yra privalomai vykdytini tik tie kreditorių susirinkimo nutarimai, kurie yra priimami kreditorių susirinkimui įstatymu priskirtos kompetencijos ribose. Taigi sistemiškai aiškinant ĮBĮ nuostatas, susijusias su kreditorių susirinkimo (komiteto) priimamų nutarimų privalomumu ir apskundimo teismui galimybe (ĮBĮ 24 straipsnio 4 ir 5 dalys), darytina išvada, jog tokiu atveju, kai kreditorių susirinkimas (komitetas) priima nutarimus ne jo kompetencijai priskirtais klausimais, kaip nagrinėjamu atveju dėl taikos sutarčių sudarymo, tokie nutarimai negali būti skundžiami teismui dėl jų rekomendacinio pobūdžio. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog gali būti skundžiami tik tie kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimai, kurie priimti kreditorių susirinkimo (komiteto) kompetencijos ribose ir yra privalomo pobūdžio. Tokiu atveju kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimus gali skųsti bankrutuojančios bendrovės kreditoriai bei bankroto administratorius.

6623.

67Šios išvados teisėtumui bei pagrįstumui neturi įtakos pareiškėjo argumentas dėl kreditorių komiteto priimto ginčo nutarimo įsakmaus įpareigojimo bankroto administratoriui pasirašyti taikos sutartį su UAB „Analizė“. Sprendžiant, ar bankroto administratorius privalo besąlygiškai vykdyti kreditorių komiteto priimtus nutarimus taikos sutarties sudarymo klausimais, nėra svarbu, kaip yra lingvistiškai suformuluota priimto nutarimo dispozicija, kadangi tai nekeičia anksčiau minėto sisteminio ĮBĮ nuostatų dėl bankrutuojančios (bankrutavusios) bendrovės bankroto administratoriaus, kreditorių susirinkimo ir komiteto kompetencijos aiškinimo.

6824.

69Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kreditorės reikalavimas panaikinti skundžiamus nutarimus bankroto proceso šalims iš esmės nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, kadangi dėl taikos sutarčių sudarymo įmonės (ieškovės kitose bylose) vardu ir interesais sprendžia bankroto administratorius, o tokių sutarčių tvirtinimo ar atsisakymo tvirtinti klausimai priklauso civilinę bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką, materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Taigi, atsižvelgiant į nagrinėjamą atvejį, pažymėtina, jog teisės į kreditorių susirinkimo rekomendacinio pobūdžio nutarimo apskundimą įgyvendinimas negali būti savitikslis, jis turi sukurti materialiuosius teisinius padarinius (CPK 5 straipsnis). Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo proceso stadijos arba turi atsisakyti priimti ieškinį (šiuo atveju – skundą), arba, jeigu civilinė byla jau yra iškelta – ją nutraukti remdamasis atitinkamai CPK 137 straipsnio 1 dalies 1 punktu arba 293 straipsnio 1 punktu. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

7025.

71Pareiškėjas, siekdamas įrodyti atskirajame skunde išdėstytą poziciją, gausiai cituoja Lietuvos apeliacinio teismo praktiką. Šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009).

7226.

73Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjo nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika konstatuoja, kad dėl skirtingų nagrinėjamos ir pareiškėjo cituotų bylų faktinių aplinkybių bei ginčo objektų, civilinėse bylose Nr. 2-797-178/2017, Nr. 2-1956/2014 pateiktais išaiškinimais nėra pagrindo remtis kaip teisminiu precedentu. Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje byloje Nr. 2-797-178/2017 buvo sprendžiamas klausimas dėl teismo atsisakymo patvirtinti taikos sutartį pagrįstumo. Civilinėje byloje Nr. 2-1956/2014 ginčas yra kilęs dėl bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimo priimto nutarimo sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje pagal bankrutavusios įmonės ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, teisėtumo bei pagrįstumo. Šioje byloje nebuvo iškilęs ir nebuvo nagrinėjamas teisės aiškinimo klausimas, ar apskritai rekomendacinio pobūdžio kreditorių komiteto nutarimai gali būti skundžiami teismui. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas konstatuodamas, jog gali būti skundžiami tik tie kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimai, kurie priimti kreditorių susirinkimo (komiteto) kompetencijos ribose ir yra privalomo pobūdžio, remiasi ginčui aktualia naujausia Lietuvos apeliacinio teismo praktika.

7427.

75Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės tinkamam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.

76Dėl procesinės bylos baigties

7728.

78Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ĮBĮ normas ir pagrįstai bylą dėl BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ 2019 m. rugpjūčio 19 d. kreditorių komiteto posėdžio nutarimo, priimto darbotvarkės 4-uoju klausimu, nutraukė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

79Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

80Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5.

1.... 6. Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 19 d. nutartimi uždarajai akcinei... 7. 2.... 8. Pareiškėjas Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių... 9. 3.... 10. Atsakovė BUAB „Kauno dujotiekio statyba“, atstovaujama bankroto... 11. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 12. 4.... 13. Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 16 d. nutartimi bylą dėl BUAB „Kauno... 14. 5.... 15. Teismas konstatavo, kad kreditorių susirinkimas ar komitetas, įgyvendinantis... 16. 6.... 17. Pirmosios instancijos teismas, sistemiškai aiškindamas Lietuvos Respublikos... 18. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 19. 7.... 20. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019... 21. 7.1.... 22. kreditorių komiteto sprendimas, priimtas 4-uoju klausimu, nebuvo... 23. 7.2.... 24. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi visiškai nevertino to,... 25. 7.3.... 26. Kreditorių komiteto sprendimas 4-uoju klausimu patvirtinti taikos sutartį su... 27. 8.... 28. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė BUAB „Kauno dujotiekio... 29. 8.1.... 30. Pareiškėjo prielaidomis grindžiami teiginiai dėl to, kad teismas... 31. 8.2.... 32. ĮBĮ nėra imperatyvios nuostatos, įpareigojančios bankroto administratorių... 33. 8.3.... 34. Šioje byloje nėra sprendžiamas taikos sutarties su UAB ,,Analize“... 35. 8.4.... 36. Pareiškėjas žinodamas, jog jo skundai yra nepagrįsti (de facto ir de jure)... 37. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 38. 9.... 39. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio... 40. 10.... 41. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 42. 11.... 43. Bankroto administratorius kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė... 44. 12.... 45. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti... 46. 13.... 47. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bankroto administratoriaus... 48. 14.... 49. Vadovaudamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis... 50. 15.... 51. Pirmosios instancijos teismas bylą pagal pareiškėjo skundą dėl nurodyto... 52. 16.... 53. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesutikti su tokiu pirmosios... 54. 17.... 55. Pagal ĮBĮ 3 straipsnio nuostatas, bankrutuojančios įmonės kreditoriai –... 56. 18.... 57. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalį, bankroto administratorius – tai teismo... 58. 19.... 59. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bankroto... 60. 20.... 61. Bankrutuojančią įmonę, kaip dalyvaujantį civilinėje byloje asmenį... 62. 21.... 63. Pažymėtina, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems... 64. 22.... 65. Kaip minėta, kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams... 66. 23.... 67. Šios išvados teisėtumui bei pagrįstumui neturi įtakos pareiškėjo... 68. 24.... 69. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kreditorės... 70. 25.... 71. Pareiškėjas, siekdamas įrodyti atskirajame skunde išdėstytą poziciją,... 72. 26.... 73. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjo nurodyta... 74. 27.... 75. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės tinkamam bylos... 76. Dėl procesinės bylos baigties... 77. 28.... 78. Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad... 79. Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 80. Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą....