Byla 2A-102-265/2016
Dėl delspinigių priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Giedrės Seselskytės, Irmos Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Klaista“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos ieškinį atsakovei UAB „Klaista“ dėl delspinigių priteisimo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašo priteisti iš atsakovės 4 640,34 Eur (16 022,16 Lt) delspinigių ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakove 2012-08-29 sudarė Naujamiesčio PGS ligoninės rekonstravimo darbų atlikimo sutartį Nr. 2012/107, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti Naujamiesčio PGS ligoninės rekonstrukcijos darbus. Sutarties 1.2. punkte nustatyta, kad darbų pradžia skaičiuojama nuo statybvietės perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo dienos. Statybvietė atsakovei buvo perduota 2012-10-01 statybvietės priėmimo – perdavimo aktu. Rekonstrukcijos darbai turėjo būti atlikti per 210 dienų nuo sutarties įsigaliojimo momento, numatant galimybę rangos darbų atlikimo terminą pratęsti vieną kartą 60 dienų (Sutarties 6.1. punktas). Sutarties 6.3. punktas nustato, kad jei rangovas vėluoja atlikti bet kokį darbą ar darbų grupę pagal Žiniaraštyje pateiktą vykdymo grafiką ir nepateikia užsakovui pagrįstų įrodymų, pateisinančių darbų vėlavimą, užsakovas gali reikalauti delspinigių dėl vėlavimo, kurių dydis yra 0,02 proc. nuo sutarties kainos per dieną. Vadovaujantis šia sutarties nuostata ieškovė paskaičiavo 16 022,16 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2014-05-12 iki 2014-07-02, minusavus darbus, kurie užsakovo nurodymu buvo sustabdyti.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti ieškovei VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikai iš atsakovės UAB „Klaista“ 2 320,17 Eur delspinigių. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad CK 6.659 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbus, kai iš užsakovo gauti dokumentai yra netinkami, blogos kokybės, užsakovo nurodomas darbų atlikimo būdas sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui. Taip pat teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė yra ūkio subjektas, veiklą vykdantis statybos rangos srityje, pripažino, jog atsakovė privalėjo žinoti, kokie darbo atlikimo būdai gali būti naudojami, kad galutinis rangos rezultatas atitiktų teisės aktų bei sutarties reikalavimus. Teismas, spręsdamas pareikšto reikalavimo dėl delspinigių priteisimo ir jo apimties pagrįstumą, atsižvelgė į tai, kad pagal šalių sudarytą rangos sutartį už techninio projekto kokybę atsako ieškovė (Sutarties 4.6. punktas), techninis projektas dėl jame esančių klaidų darbų eigoje buvo taisytas ne kartą, todėl ieškovė, matydama, kad techniniam projektui rengti pasirinko nepakankamos kompetencijos/kvalifikacijos specialistą, galėjo organizuoti, kad projekto rengėjas patikrintų visą projektą ir nustatytų visas jame esančias klaidas. Dėl to teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais sprendė, kad yra pagrindas mažinti ieškovės prašomą priteisti delspinigių sumą 50 procentų.

4Atsakovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė privalėjo numatyti galimas neigiamas rangos darbų vykdymo būdo ir/ar technologijos pasekmes. Pasak apeliantės, šios teismo išvados neparemtos byloje surinktais įrodymais ir neturi jokio ryšio su reikalavimu priteisti delspinigius, nes darbų priėmimo metu buvo nustatyti ne darbų trūkumai dėl darbų vykdymo būdo ar technologijos, bet techninio projekto klaidos, už kurias atsakovas nėra atsakinga. Apeliantės vertinimu, nesant jos atsakomybę nulemiančių sąlygų dėl netinkamo prievolės vykdymo, delspinigiai iš jos negalėjo būti priteisti. Be to, apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį susiejo su statybos užbaigimo akto išdavimu, o ne su priėmimo perdavimo akto pasirašymu. Pasak apeliantės, priėmimo – perdavimo aktas buvo pasirašytas sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, todėl ji termino laiku įvykdyti rangos darbus nepraleido.

5Ieškovė su ieškovės apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių atsakomybę už laiku neatliktus rangos darbus ir tinkamai nustatė rangos darbų pabaigos momentą. Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė kasacinio teismo praktika, nuo jos nenukrypo, todėl tarp šalių kilusį ginčą išsprendė tinkamai.

6Apeliacinis skundas atmestinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

8Byloje kilo ginčas dėl netesybas ir sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymo. Apeliaciniame skunde atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ji atsakinga už netinkamą techninio projekto vykdymą ir termino rangos darbams atlikti praleidimo. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal šią teisės normą, sąlygą netesybų priteisimui – prievolės neįvykdymas arba netinkamas įvykdymas, kurį šalys apibrėžė sutartyje. Šalių sudarytos rangos sutarties 6.3. punkte nustatyta, kad jei rangovas vėluoja atlikti bet kokį darbą ar darbų grupę pagal Žiniaraštyje pateiktą vykdymo grafiką ir nepateikia užsakovui pagrįstų įrodymų, pateisinančių darbų vėlavimą, užsakovas gali reikalauti delspinigių dėl vėlavimo, kurių dydis yra 0,02 proc. nuo sutarties kainos per dieną. Taigi teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį dėl delspinigių priteisimo, turėjo nustatyti, jog atsakovė pavėlavo atlikti darbus sutartyje nustatytais terminais ir dėl šio pavėlavimo ji yra atsakinga. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog terminas praleistas todėl, kad statybos užbaigimo komisija sustabdė statybos užbaigimo akto išdavimą, nes darbai atlikti pagal techninį projektą, kuris prieštaravo teisės aktų reikalavimams. Nustačius šią aplinkybę teismas pagrįstai nagrinėjamoje byloje analizavo, kuri iš šalių atsakinga už netinkamo techninio projekto parengimą ir vykdymą. Nepaisant to, kad pagal sutarties nuostatas techninio projekto rengimas buvo užsakovo (ieškovės) prerogatyva, tačiau, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tai neeliminuoja atsakovės atsakomybės ir pareigos informuoti užsakovą, jeigu užsakovo statybos normatyviniai dokumentai, pagal kuriuos vykdomi rangos darbai, neatitinka imperatyvių teisės normų reikalavimų (CK 6.659 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimus statybos rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir šalių susitarimo sąlygos, bet ir imperatyvieji statybos santykius reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimai. Rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005; 2009-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, jog tuo atveju, kai statybos rangos sutarties šalys yra įmonės, užsiimančios ūkine-komercine veikla ir jų tikslas – pelno siekimas, jos veikia savo rizika ir tokiems ūkio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2009). Dėl to atmestinas apeliantės argumentas, jog ji nebuvo atsakinga už techninio projekto rengimą, todėl delspinigiai iš jos priteisti nepagrįstai. Taip pat negalima sutikti su apeliantės argumentu, jog byloje netinkamai nustatytas darbų pabaigos momentas. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju atkreipia atsakovės dėmesį į jos ir ieškovės 2012-08-29 sudarytos rangos sutarties 5.18. punkto nuostatas, kurios numato, kad rangovas privalo prisiimti visą atsakomybę už darbus nuo darbų pradžios iki kol visiems darbams LR įstatymų nustatyta tvarka bus išduotas Statybos užbaigimo aktas. Pagal Sutarties 6.5. punktą darbų pabaiga yra laikomas momentas, kai užbaigiami visi sutartyje numatyti darbai, ištaisyti defektai ir pasirašyti Darbų priėmimo – perdavimo bei Statybos užbaigimo aktai, ir užsakovui bus perduoti visi Statybos užbaigimo ir su tuo susiję dokumentai, kuriuos teisėtai turi saugoti užsakovas. Taigi, kaip matyti iš šių sutarties nuostatų, šalys rangos darbų atlikimo pabaigą susiejo ne tik su priėmimo – perdavimo akto pasirašymu, tačiau ir su Statybos užbaigimo aktu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rangos darbų pabaigos terminą susiejo su statybos užbaigimo akto išdavimu.

9Atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek materialines, tiek ir įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, sprendimą grindė byloje surinktų įrodymų visetu, todėl pagrįstai tenkino iš dalies ieškovės ieškinį dėl delspinigių priteisimo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

10Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

11Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai