Byla 2-1201-178/2016
Dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė DNB bankas

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Archidis“ dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė DNB bankas.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovai J. S. ir A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1) nutraukti 2006 m. balandžio 28 d. tarp J. S. ir UAB „Archidis“ sudarytą nekilnojamųjų daiktų pirkimo - padavimo sutartį toje dalyje, kiek sutartimi UAB „Archidis“ perleistos nuosavybės teisės į 72855/182200 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), 43176/155300 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) ir 1049/2033 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) (buvęs unikalus Nr. ( - )) ir kiek UAB „Archidis“ yra įsipareigojęs sumokėti J. S. 3 922 881 Lt kainą; 2) taikyti restituciją ir grąžinti J. S. 72855/182200 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), 43176/155300 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) ir 1049/2033 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinio netenkino; priteisė atsakovei BUAB „Archidis“ iš ieškovės J. S. 500 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą; priteisė iš ieškovės J. S. 21,25 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
  3. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 16 d. papildomu sprendimu ištaisė rašymo apsirikimą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendime, nurodant, kad 500 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimas iš ieškovės J. S. priteisiamas ne atsakovei BUAB „Archidis“, o trečiajam asmeniui AB DNB bankui bei priteisė atsakovei BUAB „Archidis“ iš ieškovės J. S. 405,47 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą.
  4. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimą paliko nepakeistą; priteisė iš ieškovės J. S. 907,50 Eur už advokato pagalbą trečiajam asmeniui AB DNB bankas.
  5. Ieškovė J. S. pateikė teismui prašymą išdėstyti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. išduoto vykdomojo rašto vykdymą dvejų metų laikotarpiui.
  6. Nurodė, kad trečiajam asmeniui AB DNB bankui iš jos priteista 1 407,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra didelė. Šios sumos iš karto sumokėti negali dėl sunkios turtinės padėties, kurią sąlygoja nepakankamas darbo užmokestis bei dideli prievoliniai įsipareigojimai.
  7. Laikotarpiu nuo 2014 m. vasario mėnesio iki gruodžio mėnesio ieškovės darbo užmokesčio vidurkis sudarė 343,55 Eur, o 2015 metais – 472,48 Eur. Gaunamas darbo užmokestis yra vienintelis jos pajamų šaltinis. Be to, ji viena išlaiko nepilnametį sūnų, užtikrina jo kasdieninių bei ugdymosi poreikių įgyvendinimą. Ieškovės finansinę padėtį apsunkina ir kitos turimos prievolės.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 1 d. nutartimi prašymo netenkino.
  2. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė pradėjo vykdyti teismo sprendimą, sumokėdama bent jau tokio dydžio įmoką, kokia susidarytų išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą per prašomą laikotarpį.
  3. Ieškovės pateiktų duomenų nepakanka konstatuoti, kad jos turtinė padėtis yra tokia sunki, kad ji nebūtų pajėgi sumokėti trečiajam asmeniui priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą ir tai sąlygotų jai itin sunkias finansines pasekmes. Ieškovė nepateikė teismui pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie jos bendrą turtinę padėtį (duomenų apie turimą turtą, santaupas, banko sąskaitų išrašus ir pan.). Jos nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai (gauna nedidelį darbo užmokestį, turi nepilnametį vaiką, turi kitų skolinių įsipareigojimų) nėra išskirtiniai ir savaime pakankami teismo sprendimo vykdymo išdėstymui net dvejiems metams.
  4. Ieškovė yra darbinga 48 metų amžiaus moteris, gali dirbti ir užsidirbti daugiau nei šiuo metu bei atsiskaityti su kreditoriais. Įrodymų, kad ieškovė viena augina nepilnametį vaiką, byloje nėra, iš pateikto gimimo liudijimo matyti, kad ieškovės sūnaus tėvas yra A. B., kuris turi įstatyminę pareigą prisidėti prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo.
  5. Teismo sprendimo įvykdymo termino pratęsimas neabejotinai paneigtų sprendimo privalomumą (CPK 18 str.) bei pažeistų trečiojo asmens teisėtus lūkesčius.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

8

  1. Ieškovė atskirajame skunde (toliau ir – apeliantė) prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartį panaikinti ir prašymą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas neįsigilino į apeliantės nurodytas aplinkybes, todėl priimta nutartis yra nepagrįsta. Apeliantės sunkią turtinę būklę patvirtina su prašymu pateikti įrodymai – darbo užmokesčio vidurkis nuo 2014 m. vasario mėnesio iki gruodžio mėnesio sudarė 343,55 Eur, o 2015 metais – 472,48 Eur. Jos atlyginimas yra vos didesnis už Lietuvos Respublikos teisės aktais numatytą minimalų darbo užmokestį ir yra vienintelis pajamų šaltinis, jokios kitos veiklos, iš kurios galėtų gauti papildomas pajamas, apeliantė nevykdo.
    2. Apeliantė neneigia pareigos atlyginti trečiajam asmeniui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ji tik siekia išdėstyti priteistos 1 407,50 Eur sumos sumokėjimą dvejų metų laikotarpiui ir taip įgyvendinti šalių lygiateisiškumo principą bei užtikrinti trečiojo asmens ir apeliantės nepilnamečio sūnaus interesus.
    3. Turi būti vertinamas apeliantės gaunamo darbo užmokesčio bei jos turtinių įsipareigojimų santykis. Nekilnojamojo turto nuosavybės teise turėjimas nesąlygoja apeliantės gaunamų mėnesinių pajamų dydžio, iš kurių apeliantė iš karto galėtų visiškai įvykdyti vykdomajame rašte numatytus įpareigojimus. Be to, apeliantė tokio nekilnojamojo turto ir neturi, tai patvirtina nekilnojamojo turto registro išrašas.
    4. Apeliantė turi 14 065,10 Eur įsipareigojimą AB Swedbank, kuris savo reikalavimą perleido UAB „Gelvora“. Taip pat apeliantės atžvilgiu civilinėje byloje Nr. 2-4890-275/2015 Vilniaus apygardos teismas išdavė vykdomąjį dokumentą 268,86 Eur sumai. Teismas neatsižvelgė į tai, jog apeliantės turtiniai įsipareigojimai siekia daugiau nei 16 000 Eur, o pajamų vidurkis sudaro 472 Eur, todėl akivaizdu, kad apeliantės turtinė padėtis yra sunki.
    5. Apeliantė viena augina nepilnametį sūnų, todėl papildomo darbo dirbti negali. Be to, naujo ar papildomo darbo paieškos pareikalautų nemažų laiko sąnaudų, todėl, net ir remiantis teismo argumentais, jog apeliantė yra darbinga, nereiškia, kad papildomos ar didesnės pajamos atsirastų iš karto.
    6. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-11256-784/2014 apeliantė įpareigota sumokėti 868 Eur baudą. Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgęs į apeliantės sunkią finansinę padėtį, 868 Eur baudos mokėjimą išdėstė dvejiems metams.
    7. Vykdomojo dokumento vykdymas nėra susijęs su sutarties ar kitokių tarpusavio teisinių santykių pažeidimu, prievolių neįvykdymu ar su neteisėtais apeliantės veiksmais trečiojo asmens atžvilgiu. Todėl išdėstant vykdomojo dokumento vykdymą dviejų metų laikotarpiui trečiojo asmens turtiniai ar iš sutarties santykių kylantys interesai nebus pažeisti.
  2. Trečiasis asmuo AB DNB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra susiklosčiusi išimtinė situacija, kad būtų pagrindas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą
    2. Apeliantė neįrodė, jog jos finansinė padėtis yra tokia sunki, kad ji yra nepajėgi sumokėti įsiteisėjusius teismo sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų. Ji pateikė tik duomenis apie savo gaunamą darbo užmokestį, tačiau nepateikė jokių duomenų apie turimą nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, taip pat galimai turimas įmonių akcijas. Nepateikti duomenys apie banko sąskaitas ir jose esančias lėšas. Taip pat nepateikti duomenys apie apeliantės gautas pajamas 2016 m. sausio – vasario mėnesiais. Apeliantės teiginių, kad vienintelis jos pajamų šaltinis yra gaunamas darbo užmokestis, nepatvirtina jokie kiti įrodymai, pvz. duomenys iš VSDFV. Be to, pažymas apie išmokėtą darbo užmokestį yra pasirašiusi pati apeliantė kaip įmonės direktorė.
    3. Pagrindo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą nesudaro ir tai, kad apeliantė augina nepilnametį sūnų. Apeliantės sūnaus tėvas yra šioje civilinėje byloje taip pat dalyvavęs A. B.. Vadovaujantis CK nuostatomis, abu tėvai privalo prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo, todėl ne viena apeliantė turi pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų.
    4. Civilinė byla buvo iškelta apeliantės iniciatyva, taip pat apeliantė teikė ir apeliacinį skundą. Tiek ieškinys, tiek apeliacinis skundas atmesti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, konstatavus jų nepagrįstumą. Apeliantė turėjo įvertinti, kad bylos pralaimėjimo atveju jai kils pareiga atlyginti kitų proceso dalyvių patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas neatitiktų protingumo, teisingumo bei sąžiningumo reikalavimų.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

10

  1. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  2. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  3. Apeliantė prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą – 1 407,50 Eur sumokėjimą trečiajam asmeniui, grindė sunkia turtine padėtimi. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliantės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nėra išskirtiniai ir savaime pakankami teismo sprendimo vykdymo išdėstymui net dvejiems metams. Su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti.
  4. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Teismo sprendimo privalomumas, pasireiškiantis tuo, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 str.), lemia, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Šios nuostatos suponuoja, kad vien tik turtinė šalies padėtis negali visais atvejais lemti sprendimo įvykdymo privalomo išdėstymo. Sprendžiant šį klausimą, taip pat vertintina aplinkybė, ar, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą prašančiojo asmens nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumas ir ar nebus pažeisti kito asmens lūkesčiai.
  5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantė nepateikė jokių duomenų, jog ji būtų bent pradėjusi vykdyti teismo sprendimą, kuris yra įsiteisėjęs nuo 2015 m. gruodžio 8 d., t. y. daugiau nei devynis mėnesius. Tokių duomenų nepateikta ir apeliacinės instancijos teismui. Taigi, apeliantė nededa net minimalių pastangų teismo sprendimo įvykdymui, kas leidžia daryti prielaidą, kad prašymu išdėstyti sprendimo vykdymą gali būti siekiama tik vilkinti įvykdymą.
  6. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad jos pajamas sudaro tik darbo užmokestis, kurio mėnesinis vidurkis 2015 metais buvo 472,48 Eur, viena augina nepilnametį sūnų, turi kitų skolinių įsipareigojimų, neturi nekilnojamojo turto, nėra išskirtinės ir savaime pakankamos teismo sprendimo vykdymo išdėstymui. Pažymėtina, kad sūnaus išlaikymo pareiga nėra tik vieno iš jo tėvų pareiga. Apeliantė taip pat nepagrindžia, kodėl kiti turtiniai įsipareigojimai turėtų būti prioritetiniai būtent šio teismo sprendimo byloje, kurią ir inicijavo pati apeliantė (dėl ko turėjo suvokti galimas neigiamas pasekmes jos reikalavimų netenkinimo atveju), įvykdymo sąskaita. Be to, kaip minėta, vien bloga turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo privalomo išdėstymo visais atvejais.
  7. Teismų praktikoje laikomasi, be kita ko, nuostatos, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-186/2011; 2014 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-911/2014; 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015). Šiuo atveju apeliantė nenurodo jokių tokio pobūdžio argumentų. Pastebėtina, kad neatmestinas ir netgi priešingas variantas, t.y. kad ateityje turtinė padėtis dar pablogės ar realus išieškojimas taps nebegalimas visiškai, o tokiu atveju, esant išdėstytam sprendimo vykdymui, kitos šalies interesai būtų pažeisti akivaizdžiai neproporcingai (CPK 284 str.). Todėl ir dėl to – apeliantei nepateikus teismui jokių įrodymų, patvirtinančių jos nurodomos finansinės padėties pagerėjimo ateityje perspektyvas – išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nėra pagrindo.
  8. Sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, atsižvelgtina ir į įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą (CPK 18 str.) bei į kitos šalies teisėtus interesus. Pirmiau paminėtos aplinkybės, kad apeliantė turi kitų turtinių įsipareigojimų bei augina nepilnametį sūnų, negali paneigti teismo sprendimo privalomumo principo prioriteto ir sąlygoti priteistos 1 407,50 Eur sumos išdėstymo net dvejiems metams.
  9. Pirmiau nurodytų išvadų nepaneigia ir apeliantės pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-11256-784/2014, kuriuo jai išdėstytas 868 Eur baudos mokėjimas dvejiems metams. Šis nutarimas neturi prejudicinės galios nagrinėjamam klausimui šioje (ir kitose) byloje, nes kiekvienu atveju teismas, atsižvelgdamas į tuo metu esančią asmens turtinę padėtį bei kitas sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar tuo konkrečiu atveju yra pagrindas sprendimo įvykdymo išdėstymui (CPK 284 str.). Kaip minėta, nagrinėjamu atveju faktinės aplinkybės rodo, kad apeliantė nededa pastangų vykdyti sprendimą.
  10. Apibendrinant išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.)

11Lietuvos apeliacinės instancijos Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Nutarė

12Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai