Byla e2S-1585-221/2016
Dėl tėvystės teisių pripažinimo, išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovei K. I. C. dėl tėvystės teisių pripažinimo, išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovas K. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad jis yra vaiko L. L. C., gimusio ( - ), tėvas, nes taip yra nustatyta vaiko gimimo liudijime.

6Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį. Teismas nustatė, kad ieškovas nepilnamečio vaiko L. L. C., gimusio ( - ), tėvu yra nurodytas vaiko gimimo liudijime, gimimo įraše, 2013 m. balandžio 19 d. notaro patvirtintame ieškovo ir atsakovės pareiškime dėl tėvystės pripažinimo. Nurodė, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą, nepateikė duomenų ir įrodymų, jog jis kreipėsi į civilinės metrikacijos įstaigą dėl duomenų vaiko gimimo liudijime patikslinimo, o civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė tikslinti duomenis. Padarė išvadą, jog ieškovas nesilaikė išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, todėl pateiktas ieškinys negali būti nagrinėjamas teisme.

8Atskirojo skundo argumentai

9Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas netinkamai įvertino ieškinio dalyką ir pagrindą, nes ieškovas prašė pripažinti lygias tėvystės teises, o ne ištaisyti duomenis vaiko gimimo liudijime, kurių ieškovas neginčija, nes vaiko gimimo liudijime ieškovas yra įrašytas vaiko tėvu pagal teismui pateiktą notariškai patvirtintą tėvystės pripažinimą, be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog ginčams dėl duomenų vaiko gimimo liudijime ištaisymo yra privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka, nes CK 3.313 straipsnio 1 dalis nenumato išankstinės privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos nei dėl lygių tėvystės teisių pripažinimo, nei dėl duomenų vaiko gimimo liudijime ištaisymo.

10Teismas

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį dėl išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį dėl tėvystės teisių pripažinimo, motyvuodamas tuo, kad ieškovas nesilaikė išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Ieškovas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu, atskirąjį skundą grindžia tuo, kad ieškovas prašė pripažinti lygias tėvystės teises, o ne ištaisyti duomenis vaiko gimimo liudijime, kurių ieškovas neginčija, CK 3.313 straipsnio 1 dalis nenumato išankstinės privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos nei dėl lygių tėvystės teisių pripažinimo, nei dėl duomenų vaiko gimimo liudijime ištaisymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio, t. y. teismas turi patikrinti ne tik tai, ar ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, nustatytus CPK 111 ir 135 straipsniuose, bet ir nustatyti, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai). Nepaisant to, teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Ji negali būti suprantama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Pareiškiantis ieškinį asmuo turi aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti šalių teisinę taiką (CPK 2 straipsnis). Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Teisės doktrinoje pažymima, kad ieškinys – tai suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą civilinio proceso nustatyta tvarka bei vadovaujantis civilinės, darbo, šeimos ar kitų teisės šakų normomis, su reikalavimu apginti pažeistą ar ginčijamą teisę, remiantis konkrečiomis aplinkybėmis ir įrodymais, patvirtinančiais šias aplinkybes. Reikalavimas nurodyti ieškinio dalyką reiškia, kad ieškovas turi aiškiai suformuluoti savo prašymą, t. y. nurodyti, kokiu būdu prašoma apginti pažeistą subjektinę teisę, t. y. nurodyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis). Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškiniu, kaip procesiniu dokumentu, turi būti reiškiamas materialusis teisinis reikalavimas, kurio patenkinimo atveju būtų sukeliamos (atsirastų) materialiosios teisinės pasekmės. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Dėl to teismas, nustatęs, kad vienas ar keli ieškovo pareikšti reikalavimai nesukuria materialiųjų teisinių padarinių, turėtų arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295, 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu prašė pripažinti, kad jis yra vaiko L. L. C., gimusio ( - ), tėvas, nes taip yra nustatyta vaiko gimimo liudijime. Ieškovas ieškinį grindė tuo, kad jis yra vaiko L. L. C. tėvas, tačiau Norvegijoje susiduria su sunkumais įrodant, jog jis yra vaiko tėvas, nes neturi sprendimo dėl ieškovo pripažinimo vaiko tėvu. Šių aplinkybių pagrindu spręstina, kad ieškovas atskirajame skunde nepagrįstai teigia, jog ieškiniu jis prašė pripažinti lygias tėvystes teises, kadangi iš ieškinio turinio matyti, kad ieškinio reikalavimas yra kitoks – pripažinti, kad ieškovas yra vaiko L. L. C. tėvas. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad ieškovas ieškinyje neprašė ištaisyti duomenis vaiko gimimo liudijime, nes jų ieškovas neginčija. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį dėl tėvystės teisių pripažinimo tuo pagrindu, kad ieškovas nesilaikė išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Visgi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog, nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes egzistuoja kitas įstatyme numatytas atsisakymo priimti ieškinį pagrindas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas iš esmės yra teisėtas, tik turi būti grindžiamas kitais argumentais. Kaip minėta, ieškovas pareiškė ieškinį, prašydamas pripažinti, kad jis yra vaiko L. L. C., gimusio ( - ), tėvas. Prie ieškinio ieškovas pridėjo notaro patvirtintą 2013 m. balandžio 19 d. ieškovo ir atsakovės pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, adresuotą Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, jo pagrindu tą pačią dieną išduotą vaiko gimimo liudijimą, gimimo įrašą, iš kurių matyti, kad ieškovas yra vaiko L. L. C., gimusio ( - ), tėvas. Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad ieškovo teisė pripažinti tėvystę jau yra įgyvendinta CK 3.142 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, ginčo dėl to, kad ieškovas yra vaiko L. L. C., gimusio ( - ), tėvas, nėra. Taigi ieškovas ieškinyje suformulavo procesinio pobūdžio reikalavimą, nukreiptą į įrodymų (teismo sprendimo dėl tėvystės pripažinimo) gavimą, kurį patenkinus nekiltų jokie materialieji teisiniai padariniai. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti ieškovo pareikštą ieškinį dėl to, kad ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, t. y. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas, reikšdamas tokio pobūdžio procesinį prašymą, siekia gauti papildomą įrodymą dėl jo, kaip vaiko L. L. C. tėvo, statuso patvirtinimo, tačiau tokie prašymai negali būti reiškiami ieškinio, kaip procesinio dokumento, forma. Konstitucija ir teismų sistema užtikrina ne abstrakčią galimybę kreiptis į teismą bet kokiais pareiškėjui rūpimais klausimais, o tik su tokiais reikalavimais, kurie apgintų, atkurtų ar pripažintų pažeistas pareiškėjo teises. Akivaizdu, kad ieškinio reikalavimo patenkinimas tiesiogiai nesukurtų, nepakeistų ir nepanaikintų jokių ieškovo teisių ar pareigų, nes ieškovo materialiąsias teises liečiantis klausimas (tėvystės pripažinimas) jau yra išspręstas CK 3.142 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nors pirmosios instancijos teismas nurodė netinkamą atsisakymo priimti ieškinį pagrindą, t. y. priėmė nepagrįstą nutartį, tačiau nustačius kitą atsisakymo priimti ieškinį pagrindą, numatytą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte, pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina teisėta, todėl paliktina nepakeista.

13Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartį.

15Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai