Byla 2A-1143-524/2013
Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo bei atsakovų apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-14 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Alvydo Žerlausko, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, viešame teismo posėdyje dalyvaujant ieškovų atstovui adv. V. R., atsakovei I. R., atsakovų atstovui adv. H. M., išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1233-639/2013 pagal ieškovų R. F. ir A. F. ieškinį atsakovams V. R. ir I. R., Nacionalinei žemės tarnybai, atsakovų V. R. ir I. R. priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo bei atsakovų apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-14 sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovai ieškiniu teismo prašė nustatyti žemės sklypo, esančio ( - ), valdymo ir naudojimosi tvarką pagal UAB korporacijos „Matininkai“ 2012-03-02 parengtą planą, patvirtinantį, kad bendraturčiai žemės sklypu naudosis ir jį valdys: R. F. ir A. F. – dalimis, pažymėtomis plane indeksais B1 (35/35 kv. m), B2 (79/79 kv. m), B4 (57/57 kv. m), B5 (9/9 kv. m), C1 (66/129 kv. m), C2 (66/132 kv. m), o atsakovai V. R. ir I. R. – A1 (52/52 kv. m), A2 (25/25 kv. m), A3 (31/31 kv. m), A4 (35/35 kv. m), A5 (56/56 kv. m), A6 (34/34 kv. m), A7 (25/25 kv. m), C1 (63/129 kv. m), C2 (66/132 kv. m). Nurodė, kad su atsakovais yra nesutarimų dėl naudojimosi jų bendru žemės sklypu, todėl siekdami pašalinti nesutarimus ir konkrečiai apibrėžti savo naudojamą žemės sklypo dalį parengė naudojimosi tvarkos nustatymo projektą, kurį pateikė susipažinimui atsakovams, tačiau jie su šiuo planu nesutiko.

4Atsakovai su ieškiniu nesutiko, priešieškiniu pateikė teismui savo siūlomą UAB korporacijos „Matininkai“ 2012-06-28 parengtą planą nustatant, kad V. R. ir I. R. naudosis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais Al (52/52 kv. m), A2 (25/25 kv. m), A3 (91/91 kv. m), A4 (61/61 kv. m), A5 (22/22 kv. m), Cl (63/129 kv. m), C2 (59/118 kv. m), C3 (5/9 kv. m), C4 (3/5 kv. m), C5 (6/11 kv. m). R. F. ir A. F. naudosis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais B1 (35/35 kv. m), B2 (91/91 kv. m), B3 (62/62 kv. m), B4 (29/29 kv. m), B5 (21/21 kv. m), B6 (26/26 kv. m), B7 (3/3 kv. m), Cl (66/129 kv. m), C2 (59/l18 kv. m), C3 (4/9 kv. m), C4 (2/5 kv. m), C5 (5/l1 kv. m).

5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-03-14 sprendimu ieškovų ieškinį tenkino, o atsakovų priešieškinį atmetė, ieškinį Nacionalinei žemės tarnybai paliko nenagrinėtą.

6Teismas pažymėjo, kad abiejų šalių pateikti žemės sklypo naudojimosi projektai turi tam tikrų trūkumų, tačiau nusprendė, jog ieškovų pateiktas projektas yra racionalesnis ir mažiau pažeis kitų bendraturčių teises bei teisėtus interesus, tai sudaro pagrindą manyti, kad ateityje tarp šalių konfliktų nekils. Visu pirma atsakovų pateiktas projektas turi net penkis bendro naudojimo sklypus, o tuo tarpu ieškovų tik du, tai yra plotas, esantis po namu, ir bendrai naudojamas įvažiavimas. Nors atsakovų nurodyti minėti papildomi bendro naudojimo žemės sklypai yra nedideli, tačiau jų reikalingumas, t. y. paliktas vieno metro pločio apėjimas apie pastatus, yra abejotinas. Taip pat neaišku, kodėl atsakovai sklypą C5 numatė naudoti bendrai, kai jis yra prie atsakovams priklausančios malkinės. Racionaliau praėjimas per kitai šaliai priskirtą plotą suprojektuotas ieškovų pateiktame plane. Atsakovų brėžinyje žymimas sklypo plotas B4 (ieškovų B5) yra įvažiavimas į ieškovo garažą, tačiau tai yra vienintelė vieta, kuria atsakovai gali parsivežti malkas prie savo malkinės, kuri yra ieškovo plane žymimoje vietoje A3. Ieškovo plane yra nurodyti takeliai nuo pravažiavimo prieiti iki malkinės ir nueiti iki atsakovo įėjimo į namą, kuris yra pietinėje namo pusėje. Be to, takeliai, kurie yra numatyti per ieškovo plane pažymėtas sklypo dalis A4, A5, B4, B5, yra faktiškai egzistuojantys, iškloti plytelėmis, todėl jų nereikia įrenginėti. Jais ir dabar iš esmės naudojasi atsakovai vaikščiodami iš malkinės į namą. Takeliu tarp ieškovų plane žymimų dalių A4 ir A5 naudojasi ir ieškovai vaikščiodami nuo iš garažo iki kiemo, kad patektų į namą pro savo įėjimą, kuris yra šiaurinėje namo dalyje. Todėl panaikinus šį takelį ieškovams tektų išeiti į gatvę, t. y. už sklypo ribų, tam, kad galėtų nusigauti nuo garažo iki kiemo. Atsakovai siūlo sklypą B6 (26 kv. m) perduoti ieškovams, nors jame yra pasodinti atsakovų dideli dekoratyviniai ilgamečiai augalai, todėl neracionalu šį plotą priskirti ieškovams. Kadangi atsakovai gyvena pirmame aukšte, sklypo dalis, atsakovų pažymėtas kaip A4 ir A5, o ieškovų kaip A5 ir A6, racionaliau priskirti naudotis atsakovams, nes šie žemės sklypo plotai bus po jų langais. Atsakovai siūlo ieškovams dalį šio ploto, t. y. siaurą juostą palei pat gatvę, kurioje praktiškai nieko negalima auginti, nes ji yra pietinėje sklypo dalyje ir yra užstota gyvatvorės, neturi pakankamai natūralios saulės šviesos ir yra gatvės dulkių surinkimo dalis. Ieškovai pageidavo, kad jiems būtų priskirta sklypo dalis, jų plane pažymėta kaip (B5 9 kv. m). Atsakovai šį plotą, plane pažymėtą kaip (B4 29 kv. m), suprojektavo L formos priskirdami ir juostą palei pat gatvę. Pastaruoju atveju patiems atsakovams būtų apsunkintas patekimas iš sklypo dalies, plane pažymėtos A4, į dalį, pažymėtą A3.

7Apeliaciniu skundu atsakovai prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškovų ieškinį atmesti, o atsakovų priešieškinį tenkinti. Teismas nepagrįstai akcentavo, kad atsakovų projekte numatyti net penki bendro naudojimo žemės sklypai, nes tarp ieškovų ir atsakovų siūlomų naudoti bendrai plotų skirtumas yra nedidelis – 261 vs 272 kv. m. Iš esmės šalys ginčijasi, ar reikalinga kaip bendro naudojimo plotus palikti atsakovų projekte nurodomus vieno metro pločio takais apie pastatus ir ar įvažiavimą į ieškovų garažą, atsakovų projekte pažymėtą B4, palikti bendram naudojimui ar priskirti ieškovams. Vieno metro pločio takas apie pastatus yra būtinas prieiti prie bendro pastato konstrukcijų. Teismo sprendimas šio ploto neskirti naudotis bendrai ne išsprendė konfliktą, o toliau leido išlikti sąlygoms kilti ginčams dėl patekimo prie pastato. Teismo sprendime yra šiurkščių faktinių klaidų, nes neaišku, apie kokį plotą ir kokią malkinę kalbama sprendime nurodant, jog 9 kv. m bendro naudojimo plotas prigludęs prie atsakovų malkinės, nes taip nėra nei pagal ieškovų, nei pagal atsakovų projektą. Pagal ieškovų projektą, atsakovams užkertamas priėjimas prie jiems priklausančių pastatų A1 ir A2. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovų plane plotas B4 (įvažiavimas į ieškovų garažą) yra vienintelė vieta, kuria atsakovai gali parsivežti malkas prie savo malkinės plote A3. Teismo posėdžio metu ieškovų liudytojas P. F. patvirtino, jog atsakovai šiuo tikslu minėtu įvažiavimu į garažą nebesinaudoja, o malkas veža per vidinį kiemą, tačiau šių parodymų sprendime nėra. Atsakovams nereikalingi ieškovų siūlomi takeliai tarp plotų B4 ir B5 bei tarp A4 ir A5, nes atsakovai į malkinę patenka per vidinį kiemą, o į gyvenamąjį pastatą patenka per bendro naudojimo kiemą. Aplinkybė, kad takeliai yra faktiškai egzistuojantys, neturi teisinės reikšmės, nes juos savavališkai įrengė ieškovai, jie įrengti primityviai ir dėl jų pašalinimo šalys nepatirtų žymių sąnaudų. Visiškai nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškovų atsakovams siūlomame plote A7 (atsakovų plane – B6) auga atsakovų pasodinti dideli dekoratyviniai ilgamečiai augalai, nes ten tėra tik gyvatvorė. Ieškovų plane pažymėtuose plotuose B4 ir B5 auga ne tik tokia pat gyvatvorė, bet kartu auga ir aukštaūgiai ilgamečiai vertingi medžiai, po jais atsakovų įrengta dekoratyvinė kompozicija, darželis. Teismas neturėjo pagrindo nuspręsti, kad ieškovų siūlomas plotas A7 atsakovams yra svarbesnis. Teismas sprendime supainiojo ieškovų pageidaujamą B4 dalį su B5, kurią jie siūlo naudoti bendrai. Atsakovų plane ieškovams siūlomos dalys B4 ir B5 sudarytų jiems galimybę neišeinant iš sklypo patekti į jų garažą bei į kitas sklypo dalis.

8Ieškovai atsiliepime prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovai naudoja 66 kv. m ieškovų ploto, atsakovų sodintų augalų yra visose jų naudojamose sklypo dalyse, todėl dalis jų bet kokiu atveju turės būti perduoti ieškovams. Ieškovų plane nurodytą dalį A7 perduoti ieškovams yra netikslinga, nes joje yra atsakovų augalai, be to, atsakovai yra parengę pamatus tos dalies aptvėrimui. Sklypo dalys A4 ir A5 siūlomos naudoti atsakovams, nes šios yra po jų langais. Atsakovai nesąžiningai siūlo šio ploto juostą palei gatvę, kurioje negalima nieko auginti, nes yra užstota gyvatvorės. Atsakovų siūlymas palikti 1 m pločio taką apie visus pastatus yra perteklinis, nes žemės sklypo, su kuriuo ribojasi kito bendraturčio statiniai, naudotojai privalo leisti savininką atlikti statinio remontą. Takai apie pastatus nebuvo numatyti ankstesnėse naudojimosi tvarkos taisyklėse, jokių ginčų dėl to nebuvo kilę. Atsakovai per įvažiavimą į ieškovų garažą visuomet veždavosi malkas, ir nustojo tai daryti tik tarp šalių kilus ginčams. Takeliais atsakovai ir dabar faktiškai naudojasi vaikščiodami iš malkinės į namą. takeliu tarp plotų A4 ir A5 naudojasi ir ieškovai, nes kitaip jie negalėtų neišeidami į gatvę iš garažo patekti į namą. Atsakovai bando iškreipti šalių ginčo tikrąsias priežastis – šioje byloje nėra nustatinėjama nauja naudojimosi žemės sklypu tvarka, o ji tik tikslinama, kadangi atsakovai naudojasi didesne žemės sklypo dalimi nei jiems priklauso. Todėl šioje byloje teismas turėjo nuspręsti, kokį perteklinį atsakovų naudojamą plotą perduoti naudoti ieškovams nekeičiant kitų sklypo dalių naudojimo.

9Apeliacinis skundas tenkintinas.

10Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme iš šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad šalys žemės sklypų neprivatizavo iki 2005 m, todėl atsakovams 2010-06-30 privatizuojant savo sklypo dalį bendrame 0, 0790 ha plote buvo paskirtas 0,0403 ha žemės sklypo plotas (t.1, b.l.18, 45), t.y. šio sklypo privatizavimo metu keitėsi šalims priklausiusio sklypo dalys, kurios buvo apskaičiuotos pagal jų nuosavybes teise valdomas statinių dalis bendrame sklype. Po ieškovų sklypo privatizavimo padidėjo jų valdomo sklypo dalis, todėl iškilo būtinybė pakeisti 1975 m. nustatytą buvusių bendraturčių naudojimosi tvarką (t.1, b.l.64). Tiek ieškovų, tiek atsakovų žemės sklypų privatizavimo sutartyse yra nurodyta, kuriomis sklypo dalimis šalys naudosis atskirai, o sklypo dalimis, pažymėtomis C1 ir C2, naudosis bendrai. C1 sklypo dalyje yra bendras šalių pastatas, kurioje atsakovai, teikdami priešieškiniuose savo naudojimosi tvarkos variantą, numatė geltona spalva pažymėtus takus apie šalių pastatus, rausva spalva pažymėtas sklypo dalis siūlė paskirti naudotis atsakovai ieškovams, o mėlyna spalva - atsakovams (t.1, b. l. 82). Įvertinus šalių paaiškinimus nustatyta, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra senos, nusistovėjusios naudojimosi žemės sklypu tvarkos, nustatytos ir pirminių bendraturčių pasirašytos planuose (t.1, b.l.63, 64), pakeitimas tik tiek, kiek reikia perduoti ieškovams 66 kv. metrus. Šią aplinkybę pripažįsta šalys, todėl ši aplinkybė laikytina nauja, dėl kurios šalys kreipėsi dėl kitos naudojimosi tvarkos nustatymo po 2010-06-30 ir 2012-09-24 žemės privatizavimo sutarčių sudarymo ( t.1, b.l. 18, 96), todėl nepagrįstas ieškovų atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvas, jog šioje byloje nėra nustatinėjama nauja naudojimosi žemės sklypu tvarka, o ji tik tikslinama, nes atsakovai privalo atiduoti jų naudojamą bendro sklypo plotą ieškovams, todėl akivaizdu, kad senoje tvarkoje šis perduodamas plotas nebuvo nustatytas.

11Žemės sklypo, kaip nekilnojamojo daikto, naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Teismas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato tik bendraturčiams nesusitarus (CK 4.75 straipsnis 1 dalis). Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

12Dėl įvažiavimo į ieškovų garažą.

13Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pasisakė dėl įvažiavimo į ieškovų garažą ir nurodė, kad toks įvažiavimas ieškovų plane yra pažymėtas indeksu B5(t.1, b.l.5). Iš ieškovų atstovo paaiškinimo apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad įvažiavimas į ieškovų garažą nėra pažymėtas indeksu B5, o tokiu indeksu yra pažymėtas tik 9 kv. m ploto kampas tarp įvažiavimo ir geltona spalva pažymėto takelio ir šis kampas pirmosios instancijos teismo sprendimu paskirtas ieškovams, o įvažiavimas į ieškovų garažą, pažymėtas indeksu C2 (geltona spalva), paskirtas naudotis bendrai, nes ieškovų pateiktame naudojimosi tvarkos nustatymo projekte šis įvažiavimas ir visas kitas plotas, paskirtas bendram naudojimuisi, pažymėtas geltona spalva. Tokiu būdu buvo nustatyta, kad įvažiavimai tiek į ieškovų, tiek į atsakovų garažus paskirti bendram naudojimuisi. Pirmosios instancijos teismo motyvas, jog įvažiavimą į ieškovų garažą paskirti bendram naudojimuisi būtina dėl to, kad atsakovai laiko savo mašinas ir tik per šį įvažiavimą gali patekti į savo malkinę, yra paneigtas atsakovės paaiškinimu, liudytojo P. F. parodymais ir nuotraukomis apeliacinės instancijos teisme. Beje, aplinkybę, jog paskutiniu metu atsakovai nesinaudoja šiuo įvažiavimu, pripažino ir ieškovų atstovas, ir pirmosios instancijos teisme apklaustas ieškovų liudytojas P. F. ( t.1, b.l. 154-155), todėl kolegija daro išvada, kad ties ieškovų garažu žemės sklypas turi būti priskirtas ieškovams, o ties atsakovų garažu, kuris yra žemės plote, pažymėtame indeksu A1 (atsakovų plane, t.1, b.l.82), atsakovams. Byloje įrodyta, kad atsakovai malkas veža ir išpila prie savo garažo (nuotrauka Nr. 1, t.2, b.l. 11), o į pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytą malkinę, kuri ieškovų plane pažymėta indeksu A3 (t.1, b.l.5), patenka pro duris iš garažo ( nuotraukos Nr. 4, 5, 6, t.2, b.l.11), o ne per keliuką, pavaizduotą nuotraukoje Nr. 5, todėl paskirti naudotis atsakovams nurodyta ieškovų plane sklypo dalimi tam, kad patektų į atsakovų malkinę, nėra tikslinga. Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Todėl toks atsakovų pasiūlytas variantas yra racionalesnis ir pašalina ateityje konfliktų kilimo galimybes, be to, užtikrina šalims kiekvienam atskirai netrukdomai naudotis savo nuosavybės dalimis ir turėti po atskirą įvažiavimą, nes kasacinis teismas savo nutartyse yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant klausimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Aplinkybė, jog ieškovai mažai naudojasi savo garažu, įvažiavimu į jį, nėra pagrindas jų turimą nuosavybės teise garažą palikti bendro naudojimosi sklypu, nes ateityje toks bendras naudojimas tik sukels konfliktus. Esant ginčui tarp bendraturčių teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad kiek įmanoma naudojimasis žemės sklypo dalimi turi būti paskirta tam bendraturčiui, kuris nuosavybės teise toje sklypo dalyje turi statinį.

14Byloje atsakovai įrodė, jog pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog jie į savo malkinę patenka tik per ieškovų įvažiavimą, yra klaidinga ir paneigta nuotraukomis (t.2, b.l. 9), šalių paaiškinimais bei liudytojo parodymais. Toks atsakovų veiksmas pakeisti patekimą į malkinę nelaikytinas neteisėtu ir atsiradusiu ginčo iškėlimo metu, nes ieškovams dar 2010-06-30 privatizavus savo žemės sklypo dalį - 0,0403 ha - paaiškėjo, kad atsakovams teks mažesnė bendro sklypo, kurios plotas 0,0790 ha, dalis (t.1, b.l.18), todėl akivaizdu, kad atsakovai privalėjo pakeisti faktinį naudojimąsi bendru sklypu, nes reikia spręsti, kurią dalį papildomai perduoti ieškovams. Todėl šioje byloje akivaizdu, kad sena iki šiol buvusi naudojimosi tvarka privalo būti pakeista.

15Dėl takų apie pastatus.

16Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog netikslinga nustatyti kaip bendro naudojimosi plotą- takus apie visą bendrą pastatą, prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Sprendžiant klausimą dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Byloje nustatyta, kad atsakovai naudojasi pirmu namo aukštu, o ieškovai antru, todėl abi šalys vienodai turi galimybę apeiti apie bendrą jų pastatą remonto, priežiūros darbams atlikti tam, t. y, priežiūros tikslais prieiti prie jiems dalinės nuosavybės teise priklausančio namo, kad nekiltų konfliktai tarp šalių., nes nenustačius tokios bendros žemės sklypo dalies šalis, kuriai paskirtas naudotis žemės sklypas prie namo, turi teisę neleisti įeiti į šią sklypo dalį.

17Dėl kitų sklypo dalių.

18Pagal paminėtas kasacinio teismo praktikoje nustatytas šios kategorijos bylų nagrinėjimo taisykles, bendraturčiams nesusitarus dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos, teismas privalo patvirtinti vieną iš šalių siūlomą naudojimosi bendru žemės sklypu variantą. Apeliacinės instancijos teisme nustačius kitas faktines aplinkybes dėl patekimo į atsakovų malkinę, naudojimosi įvažiavimu į ieškovų garažą, kolegija mano, jog nustatyta naudojimosi tvarka pagal ieškovų pasiūlytą projektą neatitinka paminėtų teismų praktikoje nustatytų taisyklių, todėl laikytina, kad labiausiai bendraturčių interesus atitinka atsakovų pasiūlytas projektas (t.1, b.l. 82). Pagrįsta atsakovų projekto dalis dėl bendro sklypo dalies B5 perdavimo ieškovams, nes ši sklypo dalis ribojasi su ieškovams paskirtu įvažiavimui ir iš jos ieškovai gali patekti į bendrą sklypo dalį, pažymėtą geltona spalva, žymima indeksu C2. Ieškovai bendru įvažiavimu atsakovų plane pažymėtu geltona spalva ir indeksu C2, patenka į bendro sklypo gilumą. Byloje nustatyta, kad šis įvažiavimas ribojasi su sklypo dalimi-atsakovų plane pažymėta indeksu B6, o ieškovų plane- A 7 ir šioje sklypo dalyje auga gyvatvorė, kuri trukdo ieškovams (t.1, b.l.152-153), todėl pagrįsta atsakovų pozicija šią dalį paskirti ieškovams, nes atsakovai sutinka, jog gyvatvorė būtų pašalinta, todėl ieškovai turės galimybę susitvarkyti šią sklypo dalį savo nuožiūra. Byloje remiantis nuotrauka (t.1, b.l.140, t.2, b.l.11, nuotrauka Nr. 14), įrodyta, kad pirmosios instancijos teismo ieškovų pateiktame projekte sklypo dalyse B4 ir B5 (t.1, b.l.5) yra atsakovų suformuotas darželis su įvairiais, iš jų ir daugiamečiais augalais, į šią sklypo dalį atsakovai gali patekti per savo garažą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šią sklypo dalį paskyrė ieškovams, taip užprogramuodamas kitą ginčą dėl šioje sklypo dalyje esančių augalų perdavimo ar jų vertės kompensavimo atsakovams. CK 1.5 str. įtvirtintas protingumo principas, kurį civiliniai įstatymai laiko vienu iš bendrųjų privatinių teisinių santykių reglamentavimo, civilinių įstatymų aiškinimo ir taikymo pradmenų, skatina rinktis tokį naudojimosi tvarkos projektą, kuris atitinkamų veiksmų atlikimo, t.y. augalų persodinimą į kitą vietą, nepareikalaus, todėl atsakovo pasiūlytas projektas labiausiai atitinka paminėtas teismų praktikoje nustatytas taisykles, nes šalys tarpusavio susitarimo bendru sklypu naudojimosi tvarkos nenustatė.

19Remiantis paminėtais motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys atmestinas ir patenkintinas priešieškinis, naudojimosi sklypu tvarka nustatytina pagal atsakovų pateiktą 2012-06-28 korporacijos ,,Matininkai‘‘ paruoštą planą (t.1, b.l. 82).

20Dėl bylinėjimosi išlaidų.

21Atsakovai pateikė pažymą, jog jie iš viso turėjo 12 348, 05 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš jų 2000 Lt už apeliacinio skundo surašymą ir 150 Lt už dalyvavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje (t.2, b.l.26), tačiau atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (CPK 98 str.) šios išlaidos viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio teikiant atsakovams atstovavimo paslaugą. Šioje byloje nebūtina buvo pateikti 2 patikslintus priešieškinius, už kurių surašymą atsakovai sumokėjo advokatui 5000 Lt pagal pažymą be PVM, todėl ieškovai neprivalo atlyginti šių išlaidų. Be to, byloje yra pateiktas tik atsakovo apmokėtas atstovavimo išlaidų dokumentas - 3025 Lt (t.1, b.l.37), todėl kolegija vadovautis pateikta pažyma neturi pagrindo (CPK 98 str.). Kadangi šios bylos esmė yra šalių pateikti žemės sklypų planai, dėl kurių pagrįstumo aiškinamasi šalims teikiant paaiškinimus, šalių ginčas yra neturtinis, todėl atsakovų turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme tenkintinos iš dalies ir iš ieškovų priteistini 1200 Lt advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme atsakovams ir 142 Lt sumokėto žyminio mokesčio paduodant priešieškinį bei 400 Lt išlaidų, turėtų plano ruošimui (CPK 88 str., 93 str. 5d.).

22Iš ieškovų atsakovams priteistini 143 Lt sumokėto žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą ( CPK 93 str. 3 d.), o išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme yra neįrodytos apmokėjimo dokumentais, todėl nepriteistinos (CPK 98 str.1d.).

23Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str.,

Nutarė

24Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-14 sprendimą panaikinti.

25Ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti.

26Nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1061-4118, esančio ( - ), valdymo ir naudojimosi tvarką pagal 2012-06-28 UAB korporacijos ,,Matininkai‘‘ parengtą planą (t.1, b.l.82). nustatant kad :

27V. R. ir I. R. naudosis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais Al (52/52 kv. m), A2 (25/25 kv. m), A3 (91/91 kv. m), A4 (61/61 kv. m), A5 (22/22 kv. m), Cl (63/129 kv. m), C2 (59/118 kv. m), C3 (5/9 kv. m), C4 (3/5 kv. m), C5 (6/11 kv. m).

28R. F. ir A. F. naudosis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais B1 (35/35 kv. m), B2 (91/91 kv. m), B3 (62/62 kv. m), B4 (29/29 kv. m), B5 (21/21 kv. m), B6 (26/26 kv. m), B7 (3/3 kv. m), Cl (66/129 kv. m), C2 (59/l18 kv. m), C3 (4/9 kv. m), C4 (2/5 kv. m), C5 (5/l1 kv. m).

29Priteisti iš R. F. ir A. F. po 600 Lt advokato pagalbai apmokėti ir po 271 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme V. R.

30Priteisti iš R. F. ir A. F. po 71 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą I. R.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovai ieškiniu teismo prašė nustatyti žemės sklypo, esančio ( - ),... 4. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, priešieškiniu pateikė teismui savo... 5. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-03-14 sprendimu ieškovų ieškinį... 6. Teismas pažymėjo, kad abiejų šalių pateikti žemės sklypo naudojimosi... 7. Apeliaciniu skundu atsakovai prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą... 8. Ieškovai atsiliepime prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad... 9. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 10. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme iš šalių atstovų... 11. Žemės sklypo, kaip nekilnojamojo daikto, naudojimosi tvarkos nustatymas yra... 12. Dėl įvažiavimo į ieškovų garažą.... 13. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nustatyta, kad pirmosios instancijos... 14. Byloje atsakovai įrodė, jog pirmosios instancijos teismo padaryta išvada,... 15. Dėl takų apie pastatus.... 16. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog netikslinga nustatyti kaip... 17. Dėl kitų sklypo dalių.... 18. Pagal paminėtas kasacinio teismo praktikoje nustatytas šios kategorijos bylų... 19. Remiantis paminėtais motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimas... 20. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 21. Atsakovai pateikė pažymą, jog jie iš viso turėjo 12 348, 05 Lt... 22. Iš ieškovų atsakovams priteistini 143 Lt sumokėto žyminio mokesčio... 23. Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str.,... 24. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-14 sprendimą panaikinti.... 25. Ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti.... 26. Nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1061-4118, esančio ( - ), valdymo... 27. V. R. ir I. R. naudosis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais... 28. R. F. ir A. F. naudosis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais... 29. Priteisti iš R. F. ir A. F. po 600 Lt advokato pagalbai apmokėti ir po 271 Lt... 30. Priteisti iš R. F. ir A. F. po 71 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant...