Byla e2A-638-881/2017
Dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-7464-779/2016 pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Petrutė“ dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo.

3Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

  1. Ieškovė ADB „Gjensidige“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Petrutė“ 895,52 Eur žalos, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013 m. birželio 20 d. draudikas UAB DK ,,PZU Lietuva“ (dabar – ADB „Gjensidige“) draudėjui UAB ,,Transtira“ išdavė Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimą Nr. PZULT 1569166, pagal kurį laikotarpiui nuo 2013 m. birželio 21 d. iki 2014 m. birželio 21 d. buvo apdrausta UAB ,,Transtira sunkvežimių servisas“ veiklos civilinė atsakomybė. 2013 m. spalio 11 d. atsakovė UAB ,,Petrutė“ draudėjui UAB ,,Transtira“ pardavė keturis vienetus akumuliatorių 680032100 PROFI 7900618. Pagal 2013 m. spalio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 10537, UAB ,,Transtira“ du vienetus iš atsakovo įsigytų akumuliatorių pardavė UAB ,,Transtiros sunkvežimių servisas“. UAB ,,Transtiros sunkvežimių servisas“ atliko UAB ,,Trasis“ valdomos transporto priemonės – vilkiko Volvo FH 42T, valst. Nr. ( - ) remonto darbus ir pakeitė akumuliatorius. 2013 m. gruodžio 11 d. važiuojant maršrutu Lenkija – Nyderlandai, Vokietijoje, vilkikui trumpam sustojus, nepavyko užvesti transporto priemonės variklio. Nugabenus vilkiką į remonto bendrovę, buvo nustatytas akumuliatorių gedimas, ir nekokybiški vilkiko akumuliatoriai buvo pakeisti. Dėl nekokybiškų akumuliatorių UAB ,,Trasis“ patyrė 7 215,02 Lt nuostolių. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir UAB ,,Trasis“ išmokėjo 3 092,04 Lt dydžio draudimo išmoką. Atsižvelgiant į tai, kad įvykis kilo dėl nekokybiškų akumuliatorių gedimo, draudimo išmoka buvo sumažinta to akumuliatoriaus keitimo išlaidomis, t. y. 1 122,98 Lt. Žalos dydį ir atlyginimą patvirtina UAB ,,Mireli“ PVM sąskaita faktūra MPR Nr. 1312-000030, 2014 m. rugsėjo 10 d. pranešimas dėl draudimo išmokos, 2014 m. rugsėjo 12 d. draudimo išmokos išmokėjimo aktas, 2014 m. rugsėjo 15 d. vietinio mokėjimo nurodymas.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas, išanalizavęs pateiktus dokumentus, padarė išvadą, kad ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, neištyrė visų įvykio aplinkybių.
  3. Teismas nurodė, jog tam, kad būtų nustatytas priežastinis ryšys, kad būtų galima nustatyti, ar dėl atsakovo veiksmų (atsakovo parduotų akumuliatorių) atsirado gedimai transporto priemonėje, reikalingos specialios žinios, o tam būtina ekspertizė. Ieškovė tokią ekspertizę atlikti atsisakė, nors teismas ne kartą išaiškino šalims įrodinėjimo pareigą. Nuo 2014 m. kovo 21 d., kuomet ieškovė informavo UAB ,,Trasis“ apie žalos bylos administravimo užbaigimą, priimdama sprendimą nemokėti draudimo išmokos, ieškovė nepateikė jokių naujų įrodymų, patvirtinančių atsakovės kaltę, t. y. kad dėl atsakovės kaltų veiksmų (pagal PVM sąskaitą faktūrą PET Nr. 0059808 parduotų, pasak ieškovės, nekokybiškų akumuliatorių) įvyko 2013 m. gruodžio 11 d. transporto priemonės vilkiko Volvo FH 42T, valst. Nr. ( - ), gedimas, tuo labiau, kad įvykis įvyko praėjus ilgam laikui po akumuliatorių naudojimo (akumuliatoriai transporto priemonei buvo pakeisti laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 10 d. iki 2013 m. spalio 14 d., tuo tarpu įvykis Vokietijoje įvyko 2013 m. gruodžio 11 d.). Išanalizavęs akumuliatorių gamintojo LOXA Sp.z.o.o raštus, teismas sprendė, kad negalima daryti išvados, jog gamintojas, sutikdamas pakeisti brokuotą akumuliatorių nauju, pripažino savo kaltę, nes nei viename rašte nepasisakė apie nuostolių atlyginimą už nekokybišką prekę. Teismui sprendžiant atsakovo civilinės atsakomybės dėl nekokybiškų akumuliatorių pardavimo klausimą, nustatyta, kad atsakovė pardavė UAB ,,Transtira“ 4 vienetus akumuliatorių, iš kurių 2 vienetus UAB ,,Transtira“ perpardavė UAB ,,Transtiros sunkvežimių servisas“, tačiau ieškovei reikalaujant iš atsakovės atlyginti žalą, ir atsakovei su ieškiniu nesutinkant, ieškovė privalėjo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus parduodant akumuliatorius bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246 str., CK 6.247 str.). Įvertinęs šalių pateiktų rašytinių įrodymų visumą bei jų paaiškinimus teismo posėdyje, nesant nepaneigiamų įrodymų, teismas konstatavo, kad nėra nustatyta viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. priežastinis ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos.
  4. Teismas pažymėjo, kad ieškovas privalėjo pateikti neabejotinus įrodymus patvirtinančius, jog dėl įvykio kilimo priežasčių, o konkrečiai – nekokybiškų akumuliatorių, yra atsakovės kaltė, ir kaip ji pasireiškia. Remdamasis byloje dalyvavusių proceso dalyvių paaiškinimais, liudytojų paaiškinimais bei byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, teismas sprendė, kad įrodymų, jog atsakovė pardavė nekokybiškus akumuliatorius ir tokie netinkami atsakovės veiksmai buvo įvykio bei žalos atsiradimo priežastis, ieškovė nepateikė.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Ieškovė ADB „Gjensidige“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė pardavė nekokybiškus akumuliatorius, ir tokie netinkami atsakovės veiksmai buvo įvykio bei žalos atsiradimo priežastis. Pirma, ieškovės pateiktas 2014 m. sausio 13 d. I. G. pasiaiškinimas patvirtina, kad akumuliatorių pakeitimas vyko pagal technologijas, vadinasi, akumuliatoriaus pakeitimo darbai jų kokybei įtakos neturėjo. Antra, vairuotojas N. R. 2014 m. sausio 31 d. paaiškinime nurodo, kad neužsivedus transporto priemonei servise buvo nustatyta, kad sprogęs akumuliatorius. Tai patvirtina „Volvo Group“ 2013 m. gruodžio 16 d. serviso sąskaita Nr. 0728703680, kurioje pažymėta, kad viena baterija sprogo. Taip pat servise buvo pastebėta, kad vieno akumuliatoriaus korpusas yra trūkęs. Ši aplinkybė patvirtina, kad akumuliatorius sprogo iš vidaus, ir jokie išoriniai trikdžiai tam įtakos neturėjo. Tą patį nurodė ir liudytojas M. J., o šaltkalvis M. V. 2014 m. balandžio 28 d. paaiškinime nurodė, kad 2013 m. spalio 14 d. pakeitė transporto priemonės VOLVO akumuliatoriaus laidą ir saugiklius, o daugiau jokių nesklandumų nerado, todėl jokių kitų faktorių akumuliatorių sprogimui nebuvo. Trečia, iš 2014 m. vasario 24 d. LOXA Sp.z.o.o atsakymo į 2014 m. sausio 30 d. skundą dėl sprogusių akumuliatorių ir 2014 m. kovo 20 d. informacinio laiško matyti, kad akumuliatorių gamintojas nusprendė priimti pretenziją ir sutiko pakeisti brokuotą akumuliatorių nauju. Taigi tiek atsakovė, siųsdama skundą dėl brokuotų akumuliatorių, pripažino, jog pastarieji buvo netinkamos kokybės, tiek akumuliatorių gamintojas sutiko su nurodytomis aplinkybėmis. Ketvirta, 2014 m. sausio 28 d. UAB „Transtira“ raštas patvirtina, kad akumuliatoriai buvo nupirkti nauji ir tą pačią dieną I. G. pagal reikalavimus įdėti į transporto priemonę VOLVO. Po naujų akumuliatorių įdėjimo jokių gedimų nebuvo pastebėta. Automobilis buvo atiduotas klientui techniškai tvarkingas. Ieškovė atsisakė atlikti ekspertizę, nes atsakovė atšaukė sutikimą padengti 50 proc. ekspertizės išlaidų. Tačiau įvertinus ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė neabejotinus įrodymus, patvirtinančius, kad dėl įvykio kilimo priežasčių, o konkrečiai – nekokybiškų akumuliatorių, yra atsakovės kaltė ir visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, įskaitant priežastinį ryšį.
  1. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Petrutė“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovės nuomone, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Byloje esantys įrodymai patvirtina faktą, kad atsakovės parduotų akumuliatorių kokybė atitiko reikalavimus ir jie buvo naudojami du mėnesius. Įvykis įvyko 2013 m. gruodžio 11 d. ir jokiais įrodymais nebuvo nustatyta, kad vienas akumuliatorius susprogo dėl to, kad buvo nekokybiškas. Ieškovės nurodomi I. G., vairuotojo N. R. ir šaltkalvio M. V. paaiškinimai vertintini kritiškai, kaip neturintys svarios įrodomosios galios, kadangi jie surašyti jau po įvykio. Be to, ieškovė neteisingai nurodo, kad akumuliatorių gamintojas pripažino kaltę. Atsakovės ir gamintojo laiškai turėtų būti vertinami kaip komercinis susirašinėjimas, todėl gamintojo sutikimas neaiškiomis aplinkybėmis susprogusį akumuliatorių pakeisti nauju negali būti aiškinamas plečiamai, t. y. neva pripažįstant kaltę.

9Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinis skundas tenkinamas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).
  2. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl prekės – akumuliatoriaus – pardavėjo atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl nekokybiškos prekės, o keliamas klausimas, susijęs su proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo naštos paskirstymą bei įrodymų vertinimą, tinkamu taikymu.
  3. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktų rašytinių įrodymų visumą bei jų paaiškinimus teismo posėdyje, nurodęs, kad nėra nepaneigiamų įrodymų, konstatavo, kad nėra nustatyta vienos iš atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų – priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė (apeliantė) privalėjo pateikti neabejotinus įrodymus, patvirtinančius, jog dėl įvykio kilimo priežasčių, būtent – nekokybiškų akumuliatorių, yra atsakovės kaltė, ir kaip ji pasireiškė. Teismas sprendė, kad įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė pardavė nekokybiškus akumuliatorius, ir tokie netinkami atsakovės veiksmai buvo įvykio bei žalos atsiradimo priežastis, ieškovė nepateikė.
  4. Civilinio proceso kodekso 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008).
  5. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Pripažįstama, kad įrodymų pakanka tada, kai jie sudaro tikimybę, jog faktas egzistuoja, nors tam tikrų abejonių dėl fakto gali išlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69-690/2015).
  6. Taigi nei pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą, nei susiformavusią teismų praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, kad apeliantė nepateikė nepaneigiamų bei neabejotinų įrodymų, patvirtinančių atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų buvimą, neatitinka civiliniame procese taikomo įrodinėjimo standarto, kuris grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu.
  7. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pateiktų įrodymų visuma – sugedusios transporto priemonės vairuotojo paaiškinimai, kad neužsivedus transporto priemonei, servise buvo nustatyta, kad sprogo akumuliatorius; tą patį patvirtinanti 2013 m. gruodžio 16 d. „Volvo Group“ serviso sąskaita Nr. 0728703680, kurioje nurodyta, kad viena baterija sprogo; liudytojo, transporto žalų eksperto, M. J. parodymai, kad akumuliatoriai buvo nekokybiški, nes sprogimas buvo akumuliatorių viduje, o ne išorėje (akumuliatorių dangčiai nepažeisti); 2014 m. vasario 24 d. akumuliatorių gamintojo atsakymas į atsakovės pretenziją dėl sprogusio akumuliatoriaus, kuriuo gamintojas informavo nutaręs patenkinti pretenziją ir brokuotą akumuliatorių pakeisti nauju – sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad atsakovės parduotas akumuliatorius, įmontuotas į ginčo transporto priemonę, buvo netinkamos kokybės.
  8. Minėtame akumuliatoriaus gamintojo LOXA Sp.z.o.o atsakyme į atsakovės skundą nurodyta, kad gamintojas atsakovės pretenziją įvertino pozityviai ir kad su kita prekių atsakovės įmonei siunta brokuotą (ginčo) akumuliatorių pakeis nauju. Taigi akumuliatoriaus gamintojas ne tik neginčijo, kad akumuliatorius buvo netinkamos kokybės, bet pats jį įvardijo netinkamos kokybės (brokuotu). Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip matyti iš gamintojo 2014 m. kovo 20 d. informacinio laiško, sprendimas dėl atsakovės pretenzijos tenkinimo buvo priimtas, prieš tai akumuliatorių patikrinus gamintojo kokybės skyriui, t. y. atlikus akumuliatoriaus kokybės įvertinimą. Todėl atsakovės argumentus, kad gamintojo atsakymai negali būti vertinami kaip patvirtinantys netinkamą akumuliatoriaus kokybę, teismas atmeta kaip nepagrįstus.
  9. Atmesdamas apeliantės ieškinį pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad įvykis – transporto priemonės gedimas – įvyko praėjus ilgam laikui po akumuliatorių naudojimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, neturi pagrindo spręsti, kad nustatytas akumuliatorių naudojimo laikas – du mėnesiai – turėtų būti vertinamas kaip ilgas, juo labiau, kaip toks, kuris savaime eliminuotų akumuliatoriaus netinkamos kokybės galimybę.
  10. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo spręsti, kad apeliantės ieškinys galėjo būti tenkinamas tik atlikus byloje ekspertizę, kuri pagrįstų apeliantės ieškinio reikalavimus. Pagal CPK įtvirtintą teisinį reguliavimą, ekspertizės išvada yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių, bet ne vienintelė, be to, teismui neprivaloma ir įvertinama pagal tas pačias įrodymų vertinimo taisykles, kaip ir kiti įrodymai (CPK 177 str. 2 d., 218 str.).
  11. Dėl atsakovės argumentų, kad I. G., vairuotojo N. R. ir šaltkalvio M. V. paaiškinimai, kuriais rėmėsi apeliantė, neturi svarios įrodomosios galios, nes jie surašyti jau po įvykio, teismas pažymi, kad pastarieji yra vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, o esminių prieštaravimų tarp jų nenustatyta.
  12. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų pakanka konstatuoti visas būtinas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (nekokybiško akumuliatoriaus pardavimas), žalą (transporto priemonės remonto ir transportavimo išlaidos, kurias, kaip draudimo išmoką, padengė apeliantė) ir priežastinį atsakovės neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos ryšį. Pagal Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 4 dalį, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita, t. y. sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė kyla be kaltės.
  13. Dėl išdėstytų priežasčių skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieškinį tenkinti – priteisti ieškovei iš atsakovės 895,52 Eur žalos atlyginimo ir 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.) (CPK 329 str. 1 d.).
  14. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, ieškovei iš atsakovės priteisiama 455,67 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (20 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir 435,67 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti) ir 230,54 Eur išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (20 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 210,54 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme).
  15. Ieškovė pirmosios instancijos teisme taip pat prašė priteisti 64,28 Eur vertimo išlaidų, tačiau įrodymų, patvirtinančių šių išlaidų (ieškovei išrašytų PVM sąskaitų faktūrų) apmokėjimą, nepateikė, todėl jos ieškovei nepriteisiamos.
  16. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, priteisiamos iš atsakovės (CPK 93 str. 5 d., 96 str. 1 d.).

12Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

13Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

14Priteisti ieškovei ADB „Gjensidige“ (juridinio asmens kodas 110057869) iš atsakovės UAB „Petrutė“ (juridinio asmens kodas 122748620) 895,52 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą 895,52 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. sausio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 455,67 Eur bylinėjimosi išlaidų.

15Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Petrutė“ 9,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.

16Priteisti ieškovei ADB „Gjensidige“ iš atsakovės UAB „Petrutė“ 230,54 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

17Išaiškinti atsakovei, kad bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai ji privalo sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmokos kodas 5660), mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikiant pirmosios instancijos teismui.

18Sprendimas įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai