Byla 2A-66-464/2016
Dėl sandorio panaikinimo ir pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Gera energija“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-173-123/2015 pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovams V. K., A. R., Vokietijos Federacinės Respublikos įmonei „Sachsenkraft GmbH“, uždarajai akcinei bendrovei Vokietijos įmonė „Sachsenkraft GmbH“ dėl sandorio panaikinimo ir pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Gera energija“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl uždarosios akcinės bendrovės nematerialiųjų akcijų pardavimo sandorio teisėtumo.

5Ieškovas D. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 3-10) ir prašė: 1) panaikinti ir pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio atsakovų V. K., A. R., UAB „Idmava ir partneriai“ ir Vokietijos Federacinės Respublikos įmonės „Sachsenkraft GmbH“ 2012-05-05 sudarytą UAB „Gera energija“ akcijų perleidimo sandorį; 2) taikyti restituciją, grąžinant ieškovui 50 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Gera energija“ akcijų, kurios sudaro 50 proc. UAB „Gera energija“ įstatinio kapitalo, o atsakovams Vokietijos Federacinės Respublikos įmonei „Sachsenkraft GmbH“ ir UAB „Idmava ir partneriai“ atitinkamai po 40 vnt. ir 10 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Gera energija“ akcijų; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-05-03 atsakovai Vokietijos įmonė „Sachsenkraft GmbH“ ir UAB „Idmava ir partneriai“ turėjo atitinkamai po 90 vnt. ir 10 vnt. UAB „Gera energija“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų. 2010-09-29 tarp ieškovo ir Vokietijos įmonės „Sachsenkraft GmbH“ buvo sudaryta akcijų mainų sutartis, kuria Vokietijos įmonė „Sachsenkraft GmbH“ įsipareigojo ieškovui nuosavybės teise perduoti 50 vnt. jai priklausiusių paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Gera energija“ akcijų, kurių vienos nominali vertė 100 Lt, mainais už ieškovui priklausančių UAB „ReSo“ akcijų tokį patį kiekį. Ieškovui nuosavybės teisė į jam atitekusias UAB „Gera energija“ akcijas perėjo nuo akcijų mainų sutarties pasirašymo. Šią aplinkybę patvirtina ir 2010-10-13 jungtinės veiklos sutarties turinys (2.3. p.). Po akcijų mainų sutarties sudarymo ieškovas jam priklausančių UAB „Gera energija“ akcijų niekam neperleido, tačiau iš 2012-06-05 akcininkų sąraše nurodytų duomenų paaiškėjo, kad ieškovas nėra nurodytas tarp UAB „Gera energija“ akcininkų. Atsakovai V. K. ir A. R. bendrovės UAB „Gera energija“ akcijas įgijo iš atsakovų Vokietijos įmonės „Sachsenkraft GmbH“ ir UAB „Idmava ir partneriai“ 2012-05-05 sandorio pagrindu. UAB „Gera energija“ akcijų perleidimas atsakovams yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžiantis ieškovo, dalies šių akcininkų savininko, teises, įskaitytinai ABĮ 47 straipsnyje bei UAB „Gera energija“ įstatų 4.1.4. punkte įtvirtintą akcininko pirmumo teisę įsigyti parduodamas akcijas, todėl toks sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms bei viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK1.80 str., 1.81 str.).

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Klaipėdos apygardos teismas 2015-04-07 sprendimu (t. 3, b. l. 76-79) ieškinį patenkino: 1) panaikino ir pripažino niekiniais ir negaliojančiais ab initio atsakovų V. K., A. R., UAB „Idmava ir partneriai“ ir Vokietijos Federacinės Respublikos įmonės „Sachsenkraft GmbH“ 2012-05-05 sudarytus trečiojo asmens UAB „Gera energija“ akcijų perleidimo sandorius; 2) taikė restituciją, grąžinant ieškovui D. J. 50 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Gera energija“ akcijų, kurios sudaro 50 proc. UAB „Gera energija“ įstatinio kapitalo, o atsakovams Vokietijos Federacinės Respublikos įmonei „Sachsenkraft GmbH“ ir UAB „Idmava ir partneriai“ atitinkamai 40 vnt. ir 10 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Gera energija“ akcijų, kurios atitinkamai sudaro 40 proc. ir 10 proc. UAB „Gera energija“ įstatinio kapitalo; 3) priteisė iš atsakovų V. K., A. R., Vokietijos Federacinės Respublikos įmonės „Sachsenkraft GmbH“, UAB „Idmava ir partneriai“ ieškovui D. J. iš viso 2 377,20 Eur žyminio mokesčio, iš kiekvieno atsakovo po 594,30 Eur, taip pat priteisė valstybei iš atsakovų iš viso 187,50 Eur, t. y. po 46,88 Eur iš kiekvieno, dokumentų vertimo išlaidų.

8Teismas sprendė, kad atsakovų sudaryti sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms (CK 6.158 str., 6.200 str., 6.307 str., 4.95 str., Akcinių bendrovių įstatymo 47 str.) bei viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.), kadangi atsakovai sąmoningai, žinodami ir nepaisydami, kad UAB „Gera energija“ akcijos priklauso ieškovui ir šių akcijų ieškovas niekam nėra perleidęs ar suteikęs teisės jomis disponuoti, sudarė neteisėtus UAB „Gera energija“ akcijų perleidimo sandorius, nepateikė teisingos informacijos valstybės įstaigoms, institucijoms ir kitiems asmenims. Vokietijos įmonė „Sachsenkraft GmbH“ ir UAB „Idmava ir partneriai“, kaip UAB „Gera energija“ akcininkai, perleisdami 50 proc. UAB „Gera energija“ akcijų dalį atsakovams A. R. ir V. K., nesilaikė Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnyje ir UAB „Gera energija“ įstatų 4.1.4. punkte įtvirtintos tvarkos ir reikalavimų, nepasiūlė UAB „Gera energija“ akcijų pirmenybės teise įsigyti ieškovui. Todėl teismas atsakovų sudarytus sandorius dėl 50 proc. UAB „Gera energija“ akcijų, kurias nuosavybės teise turėjo Vokietijos įmonė „Sachsenkraft GmbH“ ir UAB „Idmava ir partneriai“, perleidimo pripažino niekiniais ir negaliojančiais ab initio. Teismas taikė restituciją natūra ir atkurdamas padėtį, buvusią iki neteisėtų sandorių sudarymo, grąžino ieškovui D. J. 50 proc. UAB „Gera energija“ akcijų, o atsakovams Vokietijos įmonei ir UAB „Idmava ir partneriai“ - atitinkamai po 40 proc. ir 10 proc. UAB „Gera energija“ akcijų. Teismas nurodė, kad atsakovai A. R. ir V. K., nusipirkę UAB „Gera energija“ akcijas iš UAB „Idmava ir partneriai“ ir Vokietijos įmonės „Sachsenkraft Gmbh“, turi galimybę savo teises ginti pareikšdami atitinkamus ieškinius akcijų pardavėjams.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atsakovas V. K. apeliaciniame skunde (t. 3, b. l. 81-90) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015-04-07 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą– ieškinį atmesti, priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 1.101 straipsnio 10 dalies, 4.49 straipsnio, Akcinių bendrovių įstatymo 411 straipsnio 8 dalies, 46 straipsnio 2 dalies nuostatas bei nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas įgijo 50 proc. UAB „Gera energija“ akcijų 2010-09-29 mainų sutarties pagrindu. Nuosavybes teisei į nematerialiąsias akcijas atsirasti turi būti dvi sąlygos: 1) rašytines formos sutartis, kurios pagrindu tokios akcijos perleidžiamos kitam asmeniui (kitiems asmenims); 2) nematerialiųjų akcijų perleidimo fakto užfiksavimas akcijas perleisto ir įgijusio asmenų vertybinių popierių sąskaitose. Tik įvykdžius šias abi sąlygas, nematerialiąsias akcijas įgijęs asmuo turi teisę visa apimtimi įgyvendinti Akcinių bendrovių įstatyme nustatytas turtines bei neturtines akcijų suteikiamas teises. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-12-21 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2010, bei 2013-03-29 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2013. Todėl teismo išvada apie nuosavybės teisės įgijimą mainų sutarties pagrindu yra nepagrįsta.
  2. Teismas neįvertino ir to, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2013 dėl bendrovės vadovo veiksmų, netinkamai tvarkant akcininkų sąrašus, nefiksuojant ar netinkamai fiksuojant akcijų operacijas, šiuos veiksmus galima skųsti ta pačia tvarka ir tais pačiais terminais, kaip ir kitus bendrovės valdymo organų sprendimus, kurių apskundimo tvarka ir sąlygos nustatytos Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje. Ieškovas nepateikė ir nenurodė jokių duomenų, jog mainų sutartis buvo pateikta bendrovei tikslu tai užfiksuoti asmeninėje vertybinių popierių sąskaitoje. Ieškovas neįgijo nuosavybės teisių į trečiojo asmens UAB „Gera energija“ akcijas, kadangi nepateikė duomenų apie asmeninės vertybinių popierių sąskaitos jo vardu sutvarkymą, kas yra būtinoji sąlyga nuosavybės teisėms įgyti (CK 1.101 str. 10 d., Akcinių bendrovių įstatymo 46 str. 2 d.). Teismas nepagrįstai rėmėsi jungtinės veiklos sutartimi ir nepagrįstai sprendė, jog pastaroji sutartis patvirtina ieškovo nuosavybės teisių į ginčo akcijas atsiradimą. Niekas į jungtinę veiklą negali įnešti akcijų, į kurias nėra įgijęs nuosavybės teisės.
  3. Kadangi ieškovas D. J. nuosavybės teisės į ginčo akcijas neįgijo ir kaip bendrovės akcininkas nebuvo įregistruotas, akivaizdu, kad jam neturėjo būti pasiūlyta pirmenybės teise įsigyti UAB „Gera energija“ akcijų. Todėl teismo išvada dėl jo pirmenybės teisės įsigyti akcijas pažeidimo taip pat nepagrįsta.
  4. Nagrinėjant bylą buvo remiamasi iš esmės vieninteliu įrodymu - mainų sutartimi, neįvertinant šio įrodymo kitų įrodymų kontekste. Nebuvo įvertintos aplinkybės, jog 2012-06-05 akcininkų sąrašas nėra nuginčytas ar pripažintas negaliojančiu, o laikotarpiu nuo 2007-05-03 iki 2012-05-03 akcininką sąrašas nesikeitė. Taip pat nebuvo įvertinti atsakovų atsiliepimuose bei teismo posėdžio metu išdėstyti argumentai, kad mainų sandoris nebuvo įregistruotas viešame registre, kad D. J. niekada nedalyvavo įmonės veikloje, neatliko jokių veiksmų, mokėjimų, nepriėmė jokių sprendimų. Atsakovai A. R. ir V. K., prieš tai patikrinę informaciją apie viešajame registre nurodytus bendrovės akcininkus, 2012-05-05 sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartis. Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir šalių paaiškinimus, vertino tik mainų sutarties nuostatas, nesigilino į VĮ Registrų centro informaciją bei duomenis, pateiktus Valstybinei mokesčių inspekcijai (deklaracijas), antstolio A. S. raštus, nevertino ir ieškovo elgesio po mainų sutarties sudarymo, neatsižvelgė į tai, kad jis visiškai nedalyvavo bendrovės veikloje ir ja nesidomėjo, niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl to, kad nebuvo įtrauktas į akcininkų sąrašą.
  5. Reiškiami reikalavimai yra grindžiami mainų sutartimi ir kilę iš šios mainų sutarties, kadangi būtent tarp mainų sutarties šalių kilęs ginčas dėl to, ar ieškovas mainų sutarties pagrindu įgijo nuosavybes teisę. Tik konstatavus, kad nuosavybes teise buvo įgyta ir atnaujinus bylos nagrinėjimą teisme, nagrinėtinas ginčas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Mainų sutarties 3.6 punkte yra jos šalių sudarytas arbitražinis susitarimas. Todėl ginčo dalis dėl ieškovo nuosavybės teisių į akcijas turėjo būti sprendžiama arbitraže ir tik arbitraže išnagrinėjus iš mainų sutarties kylantį ginčą galėjo būti sprendžiamas klausimas dėl išvestiniais laikytinų reikalavimų pripažinti sandorius niekiniais ir negaliojančiais.
  6. Ieškovas, teikdamas ieškinį, nepagrįstai nurodė ieškinio kainą - 420 778 Lt (121 865,73 Eur) ir pagal šią sumą apskaičiavo mokėtiną žyminį mokestį. Šia sumą ieškovas neteisingai grindė UAB „Gera energija“ balansu, pateiktu VĮ „Registrų centras“. Ieškinio kaina turėjo būti apskaičiuota ne pagal bendroves balansą, o pagal akcijų nominalią vertę, kuri yra 10 000 Lt (2 896,20 Eur). Dėl to mokėtinas žeminis mokestis teikiant apeliacinį skundą elektroninio ryšio priemonėmis sudaro tik 65 Eur sumą.

11Ieškovas D. J. atsiliepime (t. 3, b. l. 97-105) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2015-04-07 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

  1. Aplinkybę, kad ieškovas nuosavybės teise akcijų mainų sutarties pagrindu įgijo 50 proc. UAB „Gera energija“ akcijų, patvirtina jungtinės veiklos sutartis bei jos turinys, taip pat 2010-11-25 UAB „ReSo“ direktoriaus pateiktas UAB „ReSo“ akcininkų sąrašas. Akcijų mainų sutarties teisiniai padariniai, t. y. UAB „ReSo“ ir UAB „Gera energija“ akcijų savininkų pasikeitimai, buvo tinkamai fiksuoti ir registruoti įmonėje UAB „ReSo“. Tuo tarpu UAB „Gera energija“ direktorius W. Daniels negalėjo paaiškinti, kodėl jis nevykdė savo pareigų, numatytų Akcinių bendrovių įstatymo 41 ir 411 straipsniuose, ir neįregistravo akcijų mainų sutarties pagrindu atliktų UAB „Gera energija“ akcijų savininkų pasikeitimų. Ieškovas negali būti atsakingas už netinkamą UAB „Gera energija“ direktoriaus pareigų vykdymą ir dėl to negali būti pažeidžiamos ieškovo, kaip teisėto 50 proc. UAB „Gera energija“ akcijų savininko, teisės bei interesai. Atsakovų V. K. ir A. R. reikalavimai ir pretenzijos dėl ginčo sandorių gali būti reiškiami W. Daniels, UAB „Gera energija“ direktoriui. Be to, atsakovai A. R. ir V. K. net nėra atsiskaitę su pardavėjais už UAB „Gera energija“ akcijas pagal ginčo sandorius. Todėl atsakovų A. R. ir V. K. teisėms ir interesams teismo sprendimas bei ginčo sandorių panaikinimas neturi esminės įtakos.
  2. Teismas tinkamai įvertino pačių atsakovų pateiktus rašytinius įrodymus, jų susirašinėjimą, bei pagrįstai sprendė, jog atsakovai neabejotinai žinojo, kad ieškovas nuosavybės teise įgijo 50 proc. UAB „Gera energija“ akcijų. Nepaisydami to, atsakovai ne tik sudarė aiškiai neteisėtus ginčo sandorius, bet ir nepasiūlė ieškovui pirmenybės teise įsigyti ginčo sandoriais parduodamas UAB „Gera energija“ akcijas.
  3. Atsakovas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos pavyzdžiais, kadangi jo nurodytų civilinių bylų faktinės ir teisinės aplinkybės iš esmės skiriasi ir yra netapačios. Atsakovo nurodomuose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos pavyzdžiuose bylos šalys po rašytinės akcijų perleidimo sutarties sudarymo neatliko jokių papildomų veiksmų ir nesudarė jokių kitų sandorių ar dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisės į akcijas perėjimo. Tuo tarpu šioje civilinėje byloje po akcijų mainų sutarties sudarymo buvo sudaryta ir jungtinės veiklos sutartis, kuria šalys patvirtino ir užtikrino akcijų mainų sutartimi nustatytas teisines pasekmes.
  4. Atsakovas V. K. gali ginčyti sprendimą tik toje dalyje, kiek šis sprendimas liečia jo teises ir interesus, t. y. pagal V. K. apeliacinį skundą apeliacine tvarka peržiūrima gali būti tik sprendimo dalis, kuri yra susijusi su V. K. ginčo sandoriu 50 proc. UAB „Gera energija“ akcijų įgijimu. Kiti atsakovai sprendimo neginčija, todėl jų atžvilgiu priimtos sprendimo dalys apeliacine tvarka pagal V. K. apeliacinį skundą negali būti revizuojamos ir šiose dalyse sprendimas įsiteisėjo.
  5. Akcijų mainų sutarties 3.6. punkte šalys susitarė dėl arbitražinės išlygos sprendžiant tarp ieškovo ir Vokietijos įmonės „Sachsenkraft GmbH“ galinčius kilti ginčus iš akcijų mainų sutarties, taip pat susijusius su šios sutarties pažeidimu, nutraukimu ar galiojimu. Ieškovas šioje civilinėje byloje nekelia reikalavimų, susijusių su akcijų mainų sutartimi, o pareiškė ieškinį dėl kito sandorio panaikinimo, pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu bei restitucijos taikymo. Todėl byloje sprendžiami klausimai (ieškinio ir bylos nagrinėjimo dalykas) nepatenka į akcijų mainų sutarties 3.6. punkto reguliuojamą sritį ir šiam ginčui nagrinėti bei spręsti dėl jo teismingumo nėra taikytina ši arbitražinė išlyga.
  6. Pagal UAB „Gera Energija“ 2011 m. finansinių metų balansą nustatyta, kad įmonė turėjo 841 556 Lt turto, o todėl pagal preliminarią ieškovui grąžintinų UAB „Gera Energija“ akcijų rinkos vertę jos sudarė ne mažesnę kaip 420 778 Lt (121 866 Eur) sumą. Kadangi ieškiniu buvo prašoma panaikinti ir pripažinti negaliojančiu sandorį bei taikyti restituciją (CPK 85 str. 1 d. 11 p.), ieškovas, paduodamas ieškinį, laikė, kad šio ieškinio suma yra 420 556 Lt, sumokėdamas 8 208 Lt dydžio žyminį mokestį. Tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad pagal 2012-05-05 ginčo akcijų pirkimo-pardavimo sutarties 2.1. punktą pirkėjai su pardavėjais nustatė 700 000 Eur perkamų akcijų kainą. Todėl už apeliacinį skundą atsakovas, siekiantis įgyti 50 proc. UAB „Gera energija“ akcijų, privalėjo sumokėti 4 658 Eur dydžio žyminį mokestį, skaičiuojant nuo 350 000 Eur dydžio jo ginčijamos sumos, o apeliacinį skundą pateikiant elektroninių ryšių priemonėmis - 3 494 Eur. Atsakovas V. K. nėra CPK nustatyta tvarka sumokėjęs viso žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, todėl jam turėjo būti nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti (CPK 316 str. 2 d.).

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacinis skundas tenkintinas.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir visapusiškai, išsamiai bei objektyviai pagal byloje esančius įrodymus ištyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, ar teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, ar tinkamai aiškino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas. Lietuvos Respublikos CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis bei CPK 320 straipsnio 2 dalies nuostatos lemia, kad pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmas (lot. revisio prioris instantiae) nėra skirtas ginčo nagrinėjimo pakartojimui, todėl pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymas galimas tik pagal tuos teisinius bei faktinius aspektus, kuriuos savo skunde nurodo apeliantas. Todėl šiuo atveju teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir / ar viešo intereso apeliacinio skundo ribų peržengimui, įvertina apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įstatyminių sąlygų visumos ieškovo nuosavybės teisei į ginčo akcijas atsirasti (pereiti) nebuvimu, atitinkamai ribojančiu ir jo reikalavimo teisę ginčyti atsakovų sudarytą akcijų pirkimo-pardavimo sandorį abiem faktiniais pagrindais (parduotos ieškovui priklausančios akcijos, pažeista jo pirmenybės teisė įgyti likusią akcijų dalį), su bylos įrodymų įvertinimu, su šio ginčo teismingumu, su ieškinio suma ir mokėtino žyminio mokesčio dydžiu, pagrįstumą.

15Dėl nuosavybės teisės į nematerialiąsias akcijas atsiradimo momento

16Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo D. J. bei Vokietijos įmonės „Sachsenkraft GmbH“ 2010-09-29 buvo sudaryta akcijų mainų sutartis, kuria Vokietijos įmonė „Sachsenkraft GmbH“ įsipareigojo perduoti jai priklaususias 50 vnt. paprastų vardinių nematerialių įmonės UAB „Gera energija“ akcijų ieškovui D. J. mainais už jam tuo metu priklausiusias įmonės UAB „ReSo“ akcijas (t. 1, b. l. 14-17). Paskesne 2012-05-05 akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi (t. 1, b. l. 113-117), pasirašyta tarp V. K. ir A. R. (pirkėjų), iš vienos pusės, bei Vokietijos įmonės „Sachsenkraft GmbH“ ir UAB „Idmava ir partneriai“ (pardavėjų), iš kitos pusės, buvo sulygta dėl 100 vnt. vardinių paprastųjų nematerialiųjų UAB „Gera energija“ akcijų, sudarančių 100 proc. įmonės įstatinio kapitalo, perleidimo (1.1. p.), atitinkamai pardavėjai - akcininkas Vokietijos įmonė „Sachsenkraft GmbH“ perleido 90 vnt. akcijų, UAB „Idmava ir partneriai“ - 10 vnt. akcijų (1.2. p., 1.3 p. ), o pirkėjai V. K. ir A. R. kiekvienas įgijo po 50 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Gera energija“ akcijų (1.4. p). Bendrovės UAB „Gera energija“, įsteigtos 2005-12-02 steigimo aktu (t. 1, b. l. 35), kurios įstatinis kapitalas padalintas į 100 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, fiksuojamų įrašais akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose (įstatų 3.2., 3.3., 3.4. p., t. 1, b. l. 32-34), akcininkų sąraše užfiksuoti tokie akcininkai bei jų akcijų įsigijimo datos: 1) akcininkas UAB „Dalis gero“, 2005-12-02 įgijęs 100 vnt. akcijų; 2) akcininkė Vokietijos įmonė „Gero Beteiligungs, Trenhand und Verwaltungsgellschafts mbH“, 2007-02-02 įgijusi 100 vnt. akcijų; 3) akcininkė Vokietijos įmonė „Sachsenkkraft GmbH“, 2007-02-16 įgijusi 100 vnt. akcijų; 4) akcininkė Vokietijos įmonė „Sachsenkraft GmbH“, 2007-05-03 įgijusi 90 vnt. akcijų; 5) akcininkė UAB „Idmava ir partneriai“, 2007-05-03 įgijusi 10 vnt. akcijų; 6) akcininkas V. K., 2012-05-05 įgijęs 50 vnt. akcijų; 7) akcininkas A. R., 2012-05-05 įgijęs 50 vnt. akcijų (t. 1, b. l. 31). Pastarieji duomenys taip pat užfiksuoti atitinkamais įrašais ir bendrovės UAB „Gera energija“ operacijų akcijomis registravimo žurnale, pildomame nuo 2005-12-13 (t. 2, b. l. 48-52). Tuo tarpu UAB „Gera energija“ akcijų perleidimo ieškovui D. J. faktas, kuris, kaip tvirtinama, įvyko 2010-09-29 mainų sutarties pagrindu, neatsispindi nei bendrovės akcininkų sąraše, nei operacijų akcijomis registravimo žurnale.

17Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendime padaryta išvada, kad ieškovas, pagal mainų sutartį tapęs pusės visų bendrovės akcijų savininku, turi ir reikalavimo teisę ginčyti vėliau atsakovų sudarytą akcijų perleidimo sandorį, visų pirma remiasi tokia aplinkybe, jog vien rašytinės akcijų mainų sutarties šiuo atveju nepakanka. Jo teigimu, savininko pasikeitimo faktą privalu užfiksuoti ir vertybinių popierių sąskaitose, priešingu atveju nuosavybės teisė neatsiranda, juolab kad akcijų įgijėjas turi galimybę inicijuoti kitokio pobūdžio ginčą ir skųsti bendrovės (jos valdymo organų) neveikimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios rūšies vertybinių popierių perleidimo teisinį reglamentavimą bei pateiktus kasacinio teismo praktikoje jo išaiškinimus, neturi prielaidų nesutikti su apelianto pozicija ir pripažįsta, kad šios bylos faktinės aplinkybės nepagrindžia įvykusio akcijų savininko pasikeitimo pagal mainų sutartį.

18Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai, kurių sąrašas nėra baigtinis, išvardinti CK 4.47 straipsnyje, o vienas iš tokių pagrindų nuosavybės teisei atsirasti yra sandoris. Nagrinėjamu atveju ieškovas kildina nuosavybės teisės į ginčo akcijas atsiradimą būtent iš mainų sandorio. Pagal įstatymą turto įgijėjas nuosavybės teisę į turtą įgyja arba nuo šio turto perdavimo jam momento, arba nuo kito įstatyme arba sutartyje nurodyto momento (CK 4.49 str. 1 d.). Mainų sutarties šalys susitarė, kad UAB „Gera energija“ bei UAB „ReSo“ akcijų nuosavybės teisė naujiems jų savininkams pereina nuo šios sutarties pasirašymo, o pati sutartis jau yra laikoma akcijų nuosavybės perėjimą patvirtinančiu dokumentu (1.4. p.). Tačiau akcijos yra itin specifinis civilinės apyvartos objektas, todėl jų perleidimo ar kitokio disponavimo tvarką tiesiogiai reglamentuoja CK ir kitų specialiųjų įstatymų nuostatos. Akcijos yra vertybiniai popieriai, patvirtinantys jų savininko (akcininko) teisę dalyvauti valdant bendrovę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti įmonės pelno dalį dividendais, teisę į dalį bendrovės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas teises (CK 1.102 str. 1 d., Akcinių bendrovių įstatymo 40 str. 1 d.). Uždarosios akcinės bendrovės akcijos gali būti nematerialiosios arba materialiosios (CK 1.102 str. 2 d., Akcinių bendrovių įstatymo 40 str. 8 d.). Skirtingų rūšių akcijų specifika pasireiškia ir nuosavybės teisės į jas įgijimo ypatumais. Nematerialios akcijos neturi materialios išraiškos, taigi akivaizdu, kad jos ir negali būti fiziškai perduotos įgijėjui. Nustatytas nematerialiųjų akcijų fiksavimo būdas kartu lemia ir šių akcijų perleidimo tvarką, t. y. akcijų perleidėjo ir jų įgijėjo asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose yra padaromi įrašai apie akcijų perleidimą (CK 1.101 str. 10 d., Akcinių bendrovių įstatymo 46 str. 2 d.). Tokiu atveju sudariusios bet kokią rašytinę sutartį dėl nematerialiųjų akcijų perleidimo (taip pat ir mainų), šios sutarties šalys ją turi pateikti jų sąskaitų tvarkytojui. Pažymėtina, kad akcijų perleidimo sutartyje turi būti nurodyti ir Akcinių bendrovių įstatymo 46 straipsnio 3 dalyje išvardinti privalomieji reikalavimai. Jeigu sutartyje nėra bent vieno iš nurodytų Akcinių bendrovių įstatymo 46 straipsnio 3 dalies būtinų duomenų, tokios sutarties pagrindu vertybinių popierių sąskaitose įrašai negali būti daromi, nes sutartis yra negaliojanti nuo jos sudarymo dienos (Akcinių bendrovių įstatymo 46 str. 4 d.). Vadinasi, nurodyto specialaus akcijų perleidimo teisinio reglamentavimo kontekste vien mainų sutarties šalių 1.4. punkte įrašytas susitarimas yra aiškiai nepakankamas ir įstatymų leidėjo valia imperatyviai įtvirtinto nematerialiųjų akcijų perleidimą fiksuojančio momento nepaneigia.

19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas nematerialiųjų akcijų savininko pasikeitimo klausimus, jau yra išaiškinęs, kad perleidžiant uždarosios akcinės bendrovės nematerialiąsias akcijas pagal sutartį, nuosavybės teisės į akcijas įgijimo pagrindas yra pati sutartis, tuo tarpu momentas, nuo kurio įgijėjas įgyja nuosavybės teisę į jas – įrašų akcijas perleidžiančio ir jas įsigyjančio asmenų akcijų sąskaitose įrašymas. Vadinasi, asmuo tampa uždarosios akcinės bendrovės nematerialiosios akcijos savininku, turinčiu teisę disponuoti įsigytu turtu, ne nuo sutarties dėl nematerialiųjų akcijų perleidimo sudarymo dienos, bet nuo to momento, kai jo vardu atidaroma asmeninė vertybinių popierių sąskaita, t. y. nuosavybės teisė į nematerialiąsias akcijas pereina jas įrašius į įgijėjo sąskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2013). Taigi šiuo aspektu teisėjų kolegija pritaria apelianto pozicijai, kad nuosavybės teisei į nematerialiąsias akcijas atsirasti reikalinga juridiškai reikšmingų faktų visuma: rašytinės formos sutartis ir akcijų perleidimo fiksavimas perleidėjo ir įgijėjo vertybinių popierių sąskaitose. Šis kasacinio teismo pateiktas teisės taikymo išaiškinimas atskleidžia pirmiau nurodytų teisės normų turinį bei jų paskirtį – atriboti nematerialiųjų akcijų nuosavybės perleidimo teisiniu pagrindu esantį sandorį (CK 4.47 str. 1 p.) nuo momento, kada įgijėjas pagal įstatymą (CK 4.49 str. 1 d.) įgyja nuosavybės teises į tokias akcijas, t. y. nuo atitinkamų įrašų vertybinių popierių sąskaitų apskaitoje atlikimo. Pažymėtina, kad nurodytoje kasacinio teismo praktikoje teisės taikymo išaiškinimas buvo skirtas būtent uždarosios akcinės bendrovės nematerialiųjų akcijų nuosavybės perleidimo teisiniam reglamentavimui atskleisti, dėl to į jį atsižvelgtina ir nagrinėjamoje byloje, kilus šalių ginčui dėl to, nuo kurio momento asmuo tampa akcijų savininku ir gali naudotis jų suteikiamomis teisėmis. Tam, jog būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/ 2009). Todėl į tokius ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, kad aptarta kasacinio teismo praktika nėra aktuali nagrinėjamoje byloje kilusiam ginčui spręsti, teisėjų kolegija neatsižvelgia, juolab kad naujesnių precedentų, kuriuose ši praktika būtų pakeista ir kitaip būtų aiškinamas nuosavybės teisės į nematerialiaisiais akcijas atsiradimo momentas, nėra.

20Taigi, kaip pirmiau minėta, vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 46 straipsnio 2 dalimi bei CK 1.101 straipsnio 10 dalimi, nematerialiųjų akcijų perleidimas fiksuojamas įrašais jų perleidėjo ir jų įgijėjo asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose. Vyriausybės 2004-08-23 nutarimu Nr. 1041 patvirtintose Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų – nematerialiųjų akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialiųjų akcijų savininkų registravimo uždarosiose bendrovėse taisyklėse nustatyta, kad akcijų apskaitą tvarko bendrovė. Apskaitos tvarkytojas privalo atidaryti asmenines vertybinių popierių sąskaitas kiekvienam akcininkui ir nematerialiųjų akcijų perleidimą fiksuoti dviejose korespondentinėse sąskaitose: asmens, įsigijusio akcijų, sąskaitoje – akcijų įsigijimą, o asmens, perleidusio akcijas, sąskaitoje – akcijų perleidimą (Taisyklių 3 p., 5 p.). Apie nematerialiųjų akcijų perleidimą apskaitos tvarkytoją informuoja akcijas įsigijęs ir jas perleidęs asmuo, pateikdami sutartį. Akcijų apskaitos tvarkytojas, gavęs šiuos dokumentus, privalo nedelsiant padaryti atitinkamus įrašus akcijų apskaitos dokumentuose ir per dvi darbo dienas nuo įrašo padarymo išduoti (įteikti pasirašytinai arba išsiųsti registruotu paštu) akcininkų sąskaitos išrašą (Taisyklių 10 p., 14 p., 17 p.). Tai, kad asmuo, įsigijęs nematerialiąsias akcijas, turi būti aktyvus ir pateikti sutartį apskaitos tvarkytojui, paprastai – bendrovės vadovui, yra pažymėjęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl nuosavybės teisės į uždarosios akcinės bendrovės nematerialiąsias akcijas įgijimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2013).

21Byloje nėra duomenų, kad ieškovas (pa)teikė mainų sutartį dėl 50 vnt. nematerialiųjų akcijų įgijimo bendrovei, siekdamas užfiksuoti jų įgijimą asmeninėje vertybinių popierių sąskaitoje ir taip užbaigti nuosavybės įgijimo procesą. Nėra duomenų ir apie tai, kad jis būtų prašęs išduoti nuosavybės teisę į akcijas patvirtinantį išrašą, kaip nustatyta Akcinių bendrovių įstatymo 46 straipsnio 3 dalyje ir Vyriausybės 2004-08-23 nutarimu Nr. 1041 patvirtintų Taisyklių 10, 14, 17 punktuose. Priešingai, ieškovas savo procesiniuose dokumentuose šios aplinkybės ir neginčija, tvirtindamas, jog jam negali kilti neigiamų padarinių dėl tuometinio bendrovės UAB „Gera energija“ vadovo neveikimo. Ir nors akcijų apskaitos, akcininkų sąrašų tvarkymas yra paties juridinio asmens funkcija, kurią atlieka kompetentingi bendrovės valdymo organai, šiuo atveju - bendrovės vadovas, kuris atsako už nematerialiųjų akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą, tačiau kuomet bendrovė (jos vadovas) neatlieka nustatytų privalomų akcijų operacijų fiksavimo veiksmų, asmuo, siekiantis gauti fiksavimo apie akcijų savininkų pasikeitimą duomenis, gali skųsti bendrovės veiksmus (neveikimą). Byloje tokių duomenų, kad ieškovas šia teise būtų pasinaudojęs ir skundęs bendrovės ar jos vadovo veiksmus, susijusius su duomenų apie asmeninės vertybinių popierių sąskaitos ieškovo vardu sutvarkymu, taip pat nėra. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad būtent ieškovui, siekusiam įgyti nuosavybės teises į nematerialias bendroves akcijas, šioje situacijoje teko aktyvaus veikimo pareiga, nustatyta teisės aktuose ir akcentuota pirmiau aptartoje kasacinio teismo praktikoje. Ieškovas, kaip leidžia įsitikinti nagrinėjamos bylos medžiaga (UAB „ReSo“ akcijos, t. 3, b. l. 48-50; antstolių 2013-02-14 aprašytos įvairių bendrovių akcijos, t. 2, b. l. 111-118) bei teismui prieinama informacija apie jo, kaip akcininko, dalyvavimą kitų juridinių asmenų veikloje (pvz., Vilniaus miesto apylinkės teismo c. b. Nr. 2-1063-110/2014; Vilniaus apygardos teismo c. b. Nr. B2-3654-619/2014; Vilniaus miesto apylinkės teismo c. b. Nr. 2-10810-821/2009, kt.; teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys; CPK 179 str. 3 d.), turi verslininko patirties ir neabejotinai yra susipažinęs su tokio specifinio turto, kaip vertybiniai popieriai, įsigijimo bei nuosavybės įforminimo procedūromis ir tvarka. Ieškovo žinojimas ir neveikimas taip, kaip toje situacijoje buvo būtina, jo nedalyvavimas UAB „Gera energija“ veikloje ir nesidomėjimas bendrove beveik dvejus metus nuo mainų sutarties sudarymo, nereikalavimas įtraukti jo į akcininkų sąrašą, iki šios akcijos 2012-05-05 sutartimi buvo perleistos apeliantui ir atsakovui A. R. (ieškinys pareikštas 2012-07-02), leidžia teisėjų kolegijai padaryti ir tokią labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovas iš esmės nė nesiekė šių vertybinių popierių suteikiamų turtinių bei neturtinių teisių atsiradimo ir lygiai pusės bendrovės įstatinio kapitalo savininkui neišvengiamai pagal įstatymą tenkančių pareigų vykdymo, galimai įžvelgdamas kitus būdus patenkinti savo komercinį interesą, susijusį su „Vėjų jėgainių parkas“ projekto vystymu, t. y. gauti ekonominę naudą vien iš akcijų vertės galimų pokyčių, jas perleidžiant tikriesiems projekto investuotojams. Tačiau, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, kol kas tebeegzistuoja administracinės kliūtys šiam projektui vystyti, susijusios su leidimo išdavimu, teisme tokie ginčai dar neišnagrinėti. Kaip buvo nustatyta ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 148), pats ieškovas neatliko jokių realių veiksmų ar investicijų į įmonę, ir tokių nurodytų aplinkybių nagrinėjamoje byloje nebuvo siekiama paneigti.

22Dėl įrodymų vertinimo

23Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka ir su tokiais apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevisiškai tinkamai šioje byloje taikė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 straipsnyje, išvadą apie ieškovo teisių pažeidimą padaręs atsižvelgdamas tik į mainų ir jungtinės veiklos sutarčių sudarymo faktą. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad bendrovės UAB „Gera energija“ registruose ieškovas nebuvo nurodytas ginčo akcijų savininku, tokių įrašų teisingumo niekada nekvestionavo, taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas, tvirtinantis įgijęs 50 proc. (t. y. lygiai pusę) bendrovės akcijų, būtų dalyvavęs (ar bent jau siekęs dalyvauti) bendrovės veikloje ar būtų kokiu nors kitu būdu įgyvendinęs Akcinių bendrovių įstatyme nustatytas turtines ir / ar neturtines jo įgytų pagal mainų sandorį akcijų suteikiamas teises.

24Vien aplinkybė, kad 2010-09-29 akcijų mainų sutarties šalys (ieškovas D. J. ir Vokietijos įmonė „Sachsenkraft GmbH“) 2010-10-13 sudarė dar ir jungtinės veiklos sutartį (t. 1, b. l. 19-29), joje susitardami išvystyti bei parduoti už šioje sutartyje nustatytą ne mažesnę negu 115 000 Eur sumą už 1 MW, joje nustatytu terminu bei tvarka (sudarant preliminarią sutartį su investuotoju ne vėliau kaip iki 2010-12-31) „Vėjo jėgainių parką“, bendros veiklos įnašais numatydami UAB „Gera energija“ akcijas, o jungtinės veiklos rezultatu – šių akcijų vertės padidėjimą nuo nominalios 100 Lt už akciją iki investuotojo mokamos kainos (jungtinės veiklos sutarties 1.1.p., 1.2.p., 2.2. p., 2.3.p., 3.12 p., 4.1. p., 4.5.p.), pati savaime nėra pakankama ieškovo nuosavybės teisei į ginčo akcijas pripažinti. Asmuo gali perduoti tik tai, kuo pats teisėtai disponuoja, antraip jo veiksmai nesukelia jokių teisėtų padarinių. Tokios teisėjų kolegijos išvados nepaneigia ir ieškovo atsiliepime į skundą akcentuojamas rašytinis atsakovų susirašinėjimas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad elektoriniame susirašinėjime (t. 3, b. l. 56-57, 60-61, 64-66) kalbama ne apie ieškovą kaip akcijų savininką, o apie projekto (“Vėjo jėgainių parkas“) pardavimą ir ieškovo dalyvavimą su juo susijusioje jungtinėje veikloje, 2012-01-30 laiške nurodant, kad UAB „Gera energija“ akcininkais tebėra UAB „Idmava“ (10 proc.) ir Vokietijos įmonė „Sachsenkraft GmbH“ (90 proc.) (t. 3, b. l. 56-57). Be to, ginčo akcijos, vykdant išieškojimą iš Vokietijos įmonės „Sachsenkraft GmbH“, buvo areštuotos būtent kaip šios bendrovės turtas (t. 3, b. l. 51).

25Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2010-09-29 pasirašyta akcijų mainų sutartis suteikia ieškovui nuosavybes teises į bendrovės UAB „Gera energija“ akcijas, nėra pagrįsta. Neįvykdžius teisės normų reikalavimų, privalomų nuosavybės teisėms į nematerialiąsias akcijas perleisti, ieškovas netapo UAB „Gera energija“ akcininku. Vadinai, neįgijęs nuosavybės teisių į akcijas įstatymo nustatyta tvarka, ieškovas nepagrįstai ginčijo UAB „Gera energija“ akcijų perleidimo sandorį, taigi jo ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti ir negalėjo būti tenkinami. Tokiu atveju priimtinas naujas sprendimas ir ieškinys atmestinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

26Dėl arbitražinės išlygos ir jos galiojimo šios bylos šalims

27Apelianto teigimu, nagrinėjama byla yra priskirtina arbitražo kompetencijai, kadangi joje pareikšti reikalavimai yra grindžiami bei kildinami iš Vokietijos įmonės „Sachsenkraft GMBH“ su ieškovu D. J. 2010-09-29 sudarytos mainų sutarties, kurioje ir numatyta arbitražinė išlyga. Teisėjų kolegija šiuos apelianto skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.

28Arbitražas yra visuotinai pripažintas alternatyvus ginčų sprendimo būdas, lygiavertis ginčų sprendimui nacionaliniuose teismuose. Šios alternatyvios jurisdikcijos pagrindas yra šalių laisva valia sudarytas susitarimas perduoti konkrečius ginčus nagrinėti arbitražo teismui, kuriuo šalys ne tik suteikia teisę jų ginčą nagrinėti arbitrams, apsisprendžia dėl arbitraže galimų spręsti ginčo dalykų ir ginčų sprendimui taikytinų taisyklių, bet kartu ir atsisako teisės dėl arbitražiniame susitarime nurodytų ginčų nagrinėjimo kreiptis į bet kurios valstybės teismus. Taigi arbitražo jurisdikcija pagrįsta šalių dispozityvumo ir sutarčių privalomumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316-687/2015).

29Pagal CPK 23 straipsnį ir Komercinio arbitražo įstatymo 12 straipsnį, šalys turi teisę savo susitarimu perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokius ginčus dėl teisės, išskyrus tokius ginčus, kurie įstatymų nustatyta tvarka negali būti nagrinėjami arbitraže. Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, kai šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui. Teismas, jau spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi išsiaiškinti, ar ginčo šalių yra sudarytas galiojantis arbitražinis susitarimas, ir atsisakyti priimti ieškinį dėl tų reikalavimų, dėl kurių nagrinėjimo arbitraže šalys yra sudariusios galiojantį arbitražinį susitarimą. Be to, Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje ir CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu ieškinio iškėlimo stadijoje teismas neišsiaiškino, kad šalys yra sudariusios galiojantį arbitražinį susitarimą (arbitražinio sudarymo faktas paaiškėja po to, kai teismas priėmė ieškinį), teismas tokį ieškinį palieka nenagrinėtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai byla jau iškelta teisme, Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatos negalima aiškinti taip, jog teismas privalo nagrinėti ieškinį tuo atveju, jei ieškinyje buvo atskleistas arbitražinio susitarimo sudarymo faktas ir teismas tokį ieškinį priėmė. Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostata negali būti aiškinama taip, kad teismui draudžiama palikti ieškinį nenagrinėtą po to, kai iškėlus bylą teisme paaiškėja, jog šalys yra sudariusios galiojantį susitarimą perduoti bylą nagrinėti arbitražo teismui ir dėl to teismas neturi prioriteto CPK 24 straipsnio tvarka. Toks aiškinimas paneigtų tikrąją šalių valią, išreikštą susitarime perduoti ginčus spręsti arbitražui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2014). Kita vertus, testingam teismingumo klausimo išsprendimui aktualu yra ir tai, kad teismas negali a priori taikyti CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkte ar 296 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytų pasekmių, o privalo išsiaiškinti, ar reikalavimas grindžiamas santykiais, kuriems taikomas arbitražinis susitarimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011). Vadinasi, teismas privalo nustatyti arbitražinio susitarimo taikymo ribas bei aplinkybę, ar arbitražinis susitarimas taikomas ir ginčui dėl ieškovo pareikštų reikalavimų atitinkamoje byloje.

30Nagrinėjamoje byloje analizuojamos Vokietijos įmonės „Sachsenkraft GmbH“ bei ieškovo D. J. 2010-09-29 sudarytos mainų sutarties (t. 1, b. l. 14-17) 3.6 punkte yra numatyta, kad kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis iš šios sutarties ar susijęs su šia sutartimi, jos pažeidimu, nutraukimu ar galiojimu, galutinai sprendžiamas arbitražu Vilniaus komerciniame arbitražo teisme pagal šio teismo reglamentą. Ginčo dėl to, kad 2010-09-29 mainų sutarties šalys (Vokietijos įmonė „Sachsenkraft GmbH“ ir D. J.) sudarytoje sutartyje įvirtino tokią arbitražinę išlygą (3.6. p.), atitinkamai ir dėl jų galimų tarpusavio ginčų, kildinamų iš šios mainų sutarties, arbitruotinumo nekilo. Mainų sutarties šalių sudaryto arbitražinio susitarimo ribų analizė leidžia padaryti išvadą, kad susitarimo tekste ginčų sprendimas arbitražo tvarka suformuluotas aiškiai – visi ginčai, reikalavimai ar nesutarimai, kylantys iš 2010-09-29 mainų sutarties ar susiję su ja, nagrinėjami arbitraže. Tai reiškia, kad arbitražinis susitarimas apima bet kuriuos įmanomus potencialiai kilti ginčus, susijusius su mainų sutartimi (nustatytas platus ginčų priskirtinumo arbitražui ratas). Tačiau ieškovo reikalavimas – pripažinti niekiniu ir negaliojančii ab initio atsakovų V. K., A. R., UAB „Idmava ir partneriai“ ir Vokietijos įmonės „Sachsenkraft GmbH“ 2012-05-05 sudarytą UAB „Gera energija“ akcijų perleidimo sandorį nėra kildinamas iš 2010-09-29 mainų sutarties ir nėra su ja susijęs. Mainų sutartimi šioje byloje ieškovas tik siekė pagrįsti savo reikalavimo teisę į ginčo sandoriu perleistas akcijas. Konstatuotina, kad ieškinio reikalavimas dėl 2012-05-05 sandorio pripažinimo negaliojančiu (byloje nagrinėjama situacija) neatitinka mainų sutarties reguliavimo ribų ir nepatenka į arbitražinės išlygos sritį.

31Aktuali ir tokia aplinkybė, kad šioje byloje pareikštas reikalavimas yra nukreiptas ne tik arbitražinės išlygos susitarimą sudariusioms šalims. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pripažinęs, kad taisyklė, jog arbitražinis susitarimas saisto tik jį pasirašiusius asmenis, turi išimčių, tačiau šios tiek teisės doktrinoje, tiek užsienio ir arbitražo teismų sprendimuose laikomos siauromis ir nesuteikia teismui diskrecijos jas plėsti. Kasacinės instancijos teismas, apibendrindamas teisės doktriną, taip pat pažymėjo, kad iš esmės yra tik keletas atvejų, kai asmuo gali būti laikomas savo elgesiu sutikusiu su arbitražiniu susitarimu, kurio nepasirašė. Pirma, toks sutikimas galimas, kai asmuo atskiru susitarimu perima vienos iš sutarties šalių teises ir pareigas konkrečioje sutartyje, kurioje įtvirtinta arbitražinė išlyga. Antra, numanomu asmens sutikimu su konkretaus ginčo nagrinėjimu teisme galima laikyti atvejus, kai asmuo vėlesniu savo elgesiu sutiko su ginčo nagrinėjimu arbitražo teisme. Pavyzdžiui, asmuo gali būti laikomas sutikusiu su ginčo nagrinėjimu arbitraže, kai, inicijavus su asmens interesais susijusį arbitražo procesą, asmuo paskyrė atstovą ir dalyvavo arbitražo teismo posėdyje. Toks asmuo netektų teisės vėliau ginčyti arbitražo teismo sprendimo tuo pagrindu, kad arbitražo teismas neturėjo jurisdikcijos nagrinėti ginčą. Trečia, arbitražinio susitarimo nepasirašęs asmuo gali būti laikomas sutikusiu su ginčo nagrinėjimu arbitraže, kai arbitražinį susitarimą ar sutartį, kurioje yra arbitražinė išlyga, sudarė teisėtas asmens atstovas ir šis atstovas veikė pagal savo įgaliojimus. Ketvirta, kai arbitražinis susitarimas saisto vieną juridinį asmenį, gali būti laikoma, kad kitas itin glaudžiai su juo susijęs asmuo taip pat sutiko su konkretaus ginčo nagrinėjimu arbitražo teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2014). Vadinasi, arbitražinio susitarimo išplėtimas jo nepasirašiusiems asmenims būtų galimas tik išskirtiniais atvejais, o nagrinėjamoje byloje sąlygų tokios išimties taikymui nesama. Atsakovai fiziniai bei juridinis asmuo -V. K., A. R., UAB „Idmava ir partneriai“ - nebuvo 2010-09-29 mainų sutarties šalimis, taip pat jie neišreiškė valios prisijungti prie arbitražinės išlygos.

32Dėl ieškinio sumos ir žyminio mokesčio dydžio

33Apeliantas kelia ir ieškinio sumos bei žyminio mokesčio, mokėtino atitinkamai už ieškinį bei apeliacinį skundą, dydžio klausimą. Apeliaciniame skunde teigiama kad ieškovas nepagrįstai ieškinio kainą siejo su įmonės balanse deklaruoto turto suma ir neteisingai nustatė mokėtino už ieškinį žyminio mokesčio dydį – 2 377,20 Eur (t. 1, b. l. 11). Apelianto vertinimu, ieškinio kaina ir atitinkamai žyminio mokesčio suma byloje dėl akcijų perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo skaičiuotina pagal ginčo akcijų nominalią vertę, kuri yra 10 000 Lt. Ieškovas atsiliepime su šia pozicija nesutinka ir tvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus 2012-05-05 sandorio šalių nustatytai ginčo akcijų kainai, žyminis mokestis skaičiuotinas būtent nuo šios sumos. Su tokiais atsiliepimo į skundą argumentais sutiktina.

34Šioje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl akcijų perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo (t. 1, b. l. 1-10). Ieškovas ieškiniu ginčijo 2012-05-05 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, prašė ją pripažinti negaliojančia, taip pat grąžinti sandorio šalis į pirminę padėtį (taikyti restituciją). Šalys nekvestionuoja to, kad šis ginčas yra turtinis ir turi būti apmokėtas proporciniu žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 11 p.), tačiau nesutaria dėl to, kaip nagrinėjamu atveju turi būti apskaičiuojama ieškinio suma - pagal ginčo objektu tapusių akcijų nominalią vertę ar pagal jų vertę, nustatytą ginčo sandoryje (rinkos vertę). CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas numato, kad bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kai taikoma restitucija, ieškinio suma nustatoma pagal grąžintino turto rinkos vertę. Nagrinėjamoje byloje reikalautų grąžinti akcijų rinkos vertę susieti su akcijų nominalia verte nėra pagrindo, nes nominali vertė yra nekintanti. Tuo tarpu akcijų rinkos vertė svyruoja priklausomai nuo bendrovės finansinės padėties, jos veiklos rezultatų. Kaip matyti iš ieškovo ginčytos 2012-05-05 akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, ja perleistos ginčo akcijos buvo įkainotos 700 000 Eur suma (t. 1, b. l. 113-117). Todėl ieškinio suma, nuo kurios ir skaičiuojamas mokėtinas žyminis mokestis, sudaro 700 000 Eur ir atitinkamai žyminis mokestis, apskaičiuotas pagal CPK 85 straipsnio1 dalies 11 punkto taisykles, – 8 158 Eur.

35Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

36Ieškovas apeliacinės instancijos teismui 2016-01-21 pateiktame prašyme kelia klausimą dėl apelianto piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagal CPK 95 straipsnį. Anot ieškovo, 2016-01-11 prašydamas atidėti apeliacinio skundo nagrinėjimą dėl šalių vedamų taikos sutarties sudarymo derybų, apeliantas nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis.

37Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos aplinkybes ir jos procesinę eigą pirmosios instancijos teisme, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo skirti apeliantui V. K. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 str. 2 d., 185 str.). Apelianto naudojimasis jam suteiktomis teisėmis civiliniame procese ir vieną kartą pateikus prašymą dėl jo paties apeliacinio skundo nagrinėjimo atidėjimo, siekiant kilusį ginčą išspręsti taikiu būdu, per se nesudaro pagrindo spręsti, kad jis piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Byloje esantys teismo posėdžio protokolai bei prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, pasirašytas ir paties ieškovo, patvirtina, jog galimybę baigti kilusį ginčą taikos sutartimi šalys pakankamai intensyviai svarstė bylos ir nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, būtent dėl šio tikslo bylos nagrinėjimas ne kartą buvo atidėtas (t. 2, b. l. 119-121, 137-140, 179-182, 193-195). Tai, kad apelianto prašymas atidėti bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme buvo patenkintas, tačiau norimas procesinis rezultatas (taikos sutartis) nebuvo pasiektas, nereiškia, jog apeliantas prašymą atidėti bylos nagrinėjimą padavė kitu tikslu, nei siekdamas apginti savo interesus. Nurodytos aplinkybės savaime nepatvirtina nesąžiningumo ar sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, todėl nėra ir pagrindo apeliantui taikyti procesinę sankciją už piktnaudžiavimą šalies procesinėmis teisėmis.

38Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

39Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, priima naują teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.). Ieškovas, pareikšdamas ieškinį, sumokėjo 2 377,20 Eur (t. 1, b. l. 11) žyminio mokesčio, todėl pirmiau teisėjų kolegijai nustačius, kad ieškinio suma buvo nurodyta netinkamai ir atmetus ieškinio reikalavimus visa apimtimi, iš ieškovo priteistina jo nesumokėta 5 781 Eur (8 158 Eur – 2 377,20 Eur) žyminio mokesčio dalis (CPK 85 str. 2 d.) valstybei. Iš ieškovo taip pat priteistinos valstybei kitos pirmosios instancijos teisme buvusios bylinėjimosi išlaidos - 187,50 Eur išlaidos už vertimus (t. 2, b. l. 175, 183, 187, 197, t. 3, b. l. 2-3, 17, 18-24, 74), iš viso 5 968,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

40Už apeliacinį skundą apeliantas sumokėjo 65 Eur (t. 3, b.. l. 91). Apeliaciniu skundu prašoma atmesti ieškinio reikalavimus visa apimtimi, kurie, minėta, turėjo būti apmokestinami 8 158 Eur žyminiu mokesčiu. Todėl apelianto sumokėta žyminio mokesčio suma jam kompensuotina kaip bylinėjimosi išlaidos, priteisiant jas iš ieškovo (CPK 93 str. 1 d. ir 5 d.). Likusi nesumokėtą už apeliacinį skundą, pateiktą teismui elektroninėmis ryšio priemonėmis, žyminio mokesčio dalis – 6053 Eur ([8 158 Eur x 75 proc.] – 65 Eur) (CPK 80 str. 4 d. ir 7 d.) taip pat priteistina iš ieškovo, atsižvelgiant į šios bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme rezultatą (CPK 96 str.)

41Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

42Kadangi ieškinys nauju sprendimu atmetamas, turi būti panaikintos šioje byloje Klaipėdos apygardos teismo 2012-07-04 nutartimi (t. 1, b. l. 63-64) taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. atsakovams V. K. ir A. R. priklausančių paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Gera energija“ akcijų areštas ir nustatyti draudimai, taip pat Klaipėdos apygardos teismo 2012-09-25 nutartimi (t. 1, b. l. 140-141) taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas atsakovui V. K. ir A. R. naudotis ir disponuoti jiems priklausančių po 50 vnt. UAB „Gera energija“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, kurios sudaro 100 proc. UAB „Gera energija“ įstatinio kapitalo, suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis (CPK 150 str. 2 d., 302 str.).

43Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

44Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą panaikinti ir D. J. ieškinį atmesti.

45Priteisti iš D. J. 5 968,30 Eur (penkis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 30 centų) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų valstybei.

46Priteisti iš D. J. 65 Eur (šešiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų V. K..

47Priteisti iš D. J. 6053 Eur (šešis tūkstančius penkiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų valstybei.

48Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 28 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovams V. K. (asmens kodas ( - ) ir A. R. (asmens kodas ( - ) paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Gera energija“ (juridinio asmens kodas 300514022, buveinė Šilutės pl. 2, Klaipėda) akcijų areštą, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti, apie akcijų areštą padarant įrašą UAB „Gera energija“ operacijų akcijomis registravimo žurnale.

49Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovams V. K. (asmens kodas ( - ) ir A. R. (asmens kodas ( - ) naudotis ir disponuoti 50 vnt. atsakovui V. K. ir 50 vnt. atsakovui A. R. priklausančių UAB „Gera energija“ (juridinio asmens kodas 300514022, buveinė Šilutės pl. 2, Klaipėda) paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, kurios sudaro 100 proc. UAB „Gera energija“ įstatinio kapitalo, suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl uždarosios akcinės bendrovės nematerialiųjų... 5. Ieškovas D. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 3-10) ir... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2015-04-07 sprendimu (t. 3, b. l. 76-79) ieškinį... 8. Teismas sprendė, kad atsakovų sudaryti sandoriai prieštarauja imperatyvioms... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Atsakovas V. K. apeliaciniame skunde (t. 3, b. l. 81-90) prašo panaikinti... 11. Ieškovas D. J. atsiliepime (t. 3, b. l. 97-105) prašo apeliacinį skundą... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – patikrinti, ar pirmosios... 15. Dėl nuosavybės teisės į nematerialiąsias akcijas atsiradimo momento... 16. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo D. J. bei Vokietijos įmonės... 17. Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendime padaryta išvada, kad ieškovas,... 18. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai, kurių sąrašas nėra baigtinis,... 19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas nematerialiųjų akcijų... 20. Taigi, kaip pirmiau minėta, vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 46... 21. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas (pa)teikė mainų sutartį dėl 50 vnt.... 22. Dėl įrodymų vertinimo... 23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka ir su tokiais... 24. Vien aplinkybė, kad 2010-09-29 akcijų mainų sutarties šalys (ieškovas D.... 25. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 26. Dėl arbitražinės išlygos ir jos galiojimo šios bylos šalims... 27. Apelianto teigimu, nagrinėjama byla yra priskirtina arbitražo kompetencijai,... 28. Arbitražas yra visuotinai pripažintas alternatyvus ginčų sprendimo būdas,... 29. Pagal CPK 23 straipsnį ir Komercinio arbitražo įstatymo 12 straipsnį,... 30. Nagrinėjamoje byloje analizuojamos Vokietijos įmonės „Sachsenkraft GmbH“... 31. Aktuali ir tokia aplinkybė, kad šioje byloje pareikštas reikalavimas yra... 32. Dėl ieškinio sumos ir žyminio mokesčio dydžio... 33. Apeliantas kelia ir ieškinio sumos bei žyminio mokesčio, mokėtino... 34. Šioje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl akcijų perleidimo sandorio... 35. Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ... 36. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui 2016-01-21 pateiktame prašyme kelia... 37. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės... 38. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 39. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo... 40. Už apeliacinį skundą apeliantas sumokėjo 65 Eur (t. 3, b.. l. 91).... 41. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo... 42. Kadangi ieškinys nauju sprendimu atmetamas, turi būti panaikintos šioje... 43. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 44. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą panaikinti ir D.... 45. Priteisti iš D. J. 5 968,30 Eur (penkis tūkstančius devynis šimtus... 46. Priteisti iš D. J. 65 Eur (šešiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi... 47. Priteisti iš D. J. 6053 Eur (šešis tūkstančius penkiasdešimt tris eurus)... 48. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 28 d. nutartimi taikytas... 49. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartimi taikytas...