Byla e2A-257-516/2018
Dėl Panevėžio apygardos teismo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „BALTIJOS INVESTICIJŲ GRUPĖ“ ir uždarosios akcinės bendrovės „LAUKTUVĖS JUMS“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo

32017 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „BALTIJOS INVESTICIJŲ GRUPĖ“ ir uždarosios akcinės bendrovės „LAUKTUVĖS JUMS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Panevėžio autobusų parkas“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5

  1. Ginčo esmė
  1. Ginčas kilo dėl turtinės žalos atlyginimo.
  2. Ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė: 1) priteisti iš atsakovės 778 905,55 Eur žalos atlyginimo: 389 462,88 Eur ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „BALTIJOS INVESTICIJŲ GRUPĖ“, 389 442,67 Eur ieškovei UAB „LAUKTUVĖS JUMS“; 2) priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) įpareigoti atsakovę perimti iš ieškovių negyvenamąją patalpą – garažą su automobilio serviso patalpomis (unikalus Nr. ( - )), ( - ), Panevėžyje; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  3. Ieškovės paaiškino, kad 2006 m. atsakovė paskelbė valdomo nekilnojamo turto optimalaus panaudojimo ir vystymo projekto įgyvendinimui jungtinės veiklos sutarties pagrindu investuotojui parinkti atvirą konkursą. 2006 m. rugsėjo 12 d. UAB „BALTIJOS INVESTICIJŲ GRUPĖ“, UAB „LAUKTUVĖS JUMS“, AB „Panevėžio statybos trestas“, UAB „PST investicijos“ ir UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas“ (toliau – ir partneriai) sudarė jungtinės veiklos (konsorciumo) sutartį dėl dalyvavimo konkurse ir pateikė pasiūlymą.

    62007 m. gruodžio 11 d. atsakovės konkurso vertinimo komisija partnerius paskelbė konkurso nugalėtojais. Ieškovės pradėjo rengtis projektui vykdyti – nupirko nekilnojamąjį turtą, ( - ), Panevėžyje, už 724 050,04 Eur, patyrė 54 855,51 Eur tiesioginių išlaidų, susijusių su žemės sklypo detaliojo plano projekto parengimu, tyrinėjimo ir topografiniais darbais, priešprojektinių architektūrinės dalies projektavimo darbų atlikimu, poveikio aplinkai vertinimo projektavimo darbais, preliminaraus ekogeologinio tyrimo atlikimo ir grunto užteršimo bei užteršimo tvarkymo poreikio įvertinimu.

  4. Nuo 2012 metų prasidėjo derybos dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo, kurios nutrūko dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų. Atsakovė nepagrįstai reikalavo pateikti jungtinės veiklos sutarties projektą, kai konkurso sąlygos to nenumatė, pradėjo kelti pretenzijas dėl projektui įgyvendinti įsteigtos UAB „STRATEGINĖS INVESTICIJOS“ neveiklumo, nerodė noro bendradarbiauti. Atsakovė savo pareigų nevykdė, pažeidė ieškovių teisėtus lūkesčius, kad sutartis bus sudaryta ir tai lėmė reikšmingų turtinių nuostolių ieškovėms atsiradimą.
  5. Faktą, kad jų teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, ieškovės suvokė ir galėjo suvokti tik

    72015 metais, kai sužinojo, jog atsakovė siekia įgyvendinti ginčo projektą ir (ar) alternatyvų projektą projekto žemės sklype be UAB „STRATEGINĖS INVESTICIJOS“. Net ieškinio senaties termino pradžią laikant 2013 m. spalio 9 d., terminas praleistas nežymiai, o ieškovės iki ieškinio pateikimo siekė apginti savo pažeistas teises neteisminiu būdu. Atsižvelgiant į atsakovės nesąžiningą elgesį derybų metu, ieškinio senaties termino pasibaigimo pasekmių taikymas prieštarautų bendriesiems teisės principams ir neatitiktų ieškinio senaties instituto paskirties

  6. Atsakovė UAB „Panevėžio autobusų parkas“ atsiliepime į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad pagal konkurso sąlygas, partneriai įgys teisę sudaryti jungtinės veiklos sutartį, kai Panevėžio miesto savivaldybės taryba patvirtins žemės sklypo, esančio ( - ), Panevėžyje, detalųjį planą. Minėta procedūra buvo atlikta 2011 m. spalio 27 d. Atsakovė 2012 m. gegužės 8 d. raštu kreipėsi į partnerius, pageidaudama pradėti derybas jungtinės veiklos sutarčiai sudaryti, tačiau atsakymo negavo. Partneriai tik 2012 m. liepos 24 d. pateikė atsakymą dėl įgaliotų asmenų vesti derybas. Jungtinės veiklos sutarties projekto derinimas vyko iki 2013 metų, kai atsakovei kilo abejonių dėl UAB „STRATEGINĖS INVESTICIJOS“ rūpinimosi projekto eiga.
  7. Atsakovė 2013 m. spalio 2 d. raštu partnerius informavo, kad jų veiksmai suteikė pagrindą manyti partneriams atsisakant savo teisės sudaryti jungtinės veiklos sutartį ir ateityje tokia sutartis nebus sudaryta bei informavo nutraukianti bet kokius santykius, susijusius su skelbtu konkursu ir suteikiant terminą iki 2013 m. lapkričio 1 d. pretenzijoms pareikšti. Patalpų įsigijimas nebuvo būtinas, jos nebūtų trukdžiusios projekto įgyvendinti.
  8. Nesant jungtinės veiklos sutarties, ieškovės neįgijo tam tikrų teisių ar teisėtų lūkesčių. Ieškovės apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti vėliausiai 2013 m. spalio 9 d., atsakydamos į atsakovės raštą dėl santykių, susijusių su skelbtu konkursu, nutraukimu, todėl yra praleidę ieškinio senaties terminą, kurį prašė taikyti. Jungtinės veiklos dalyviai 2011 metais paruošė jų numatomo statyti komercinio pastato maketą, teritorijos planavimą bei pradėjo ieškoti galimų patalpų nuomininkų, kurie pageidautų sudaryti nuomos sutartis, tačiau Panevėžyje nėra didelio patalpų poreikio, todėl dalyviai suprato, kad labai rizikinga investuoti virš 10 mln. litų į šiuo metu ginčijamą projektą, todėl paprasčiausiai projekto nebevykdė.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  2. Teismas padarė išvadą, kad UAB „Panevėžio autobusų parkas“ 2013 m. spalio 21 d. rašte

    8Nr. 1-2208 pateikta informacija buvo pakankama ieškovėms suprasti, kad jungtinės veiklos sutartis nebus sudaryta. Teismas nenustatė svarbių priežasčių atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes byloje nėra duomenų, jog ieškovės iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamos apginti savo galbūt pažeistas teises. Teismas konstatavo, kad pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą nėra, todėl vien šis faktas yra pakankamas ieškovių ieškinį atmesti.

  3. Teismas, įvertinęs šalių susirašinėjimo medžiagą darė išvadą, kad būtent

    9UAB „STRATEGINĖS INVESTICIJOS“, 2012 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 09-07 patvirtinusi UAB „Panevėžio autobusų parkas, kad jog yra ruošiama jungtinės veiklos sutartis su visais priedais tarp UAB „STRATEGINĖS INVESTICIJOS“, prisiėmė pareigą šią sutartį su priedais parengti. Teismas nenustatė jokių atsakovės UAB „Panevėžio autobusų parkas“ veiksmų, kurie patvirtintų nors mažiausią jos nenorą ar išsisukinėjimą nuo bendravimo ir kooperavimosi su investuotoja vykdant investicinį projektą. Priešingai, užsakovė UAB „Panevėžio autobusų parkas“ nuolatos prašė, reikalavo, kad investuotoja UAB „STRATEGINĖS INVESTICIJOS“ ruoštų jungtinės veiklos sutarties projektą, priedus prie sutarties, kuo greičiau juos pateiktų užsakovei susipažinti, siūlė investuotojai nustatyti konkrečius projekto įgyvendinimo terminus bei baudas už šių terminų nesilaikymą, tačiau investuotoja UAB „STRATEGINĖS INVESTICIJOS“ nerodė noro ir aktyvumo realizuoti projektą. Teismas darė išvadą, kad ieškovės ieškinyje visiškai be pagrindo teigia, jog užsakovė UAB „Panevėžio autobusų parkas“ neatliko jokių realių veiksmų, kad jungtinės veiklos sutartis su įsteigta UAB „STRATEGINĖS INVESTICIJOS“ būtų pasirašyta ir projektas įgyvendintas.

  4. Teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad UAB „BALTIJOS INVESTICIJŲ GRUPĖ“ ir UAB „LAUKTUVĖS JUMS“ įsigijo negyvenamąją patalpą – garažą su automobilių serviso dirbtuvėmis ( - ), Panevėžyje, už 2 500 000 Lt

    10(724 050,05 Eur) būtent ginčo projektui įgyvendinti, nes šias patalpas įsigyti nebuvo numatyta projekte, investuotojos dalininkai patys priėmė sprendimą patalpas įsigyti ir jas pnaudoti vykdant investicinį projektą.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Apeliaciniame skunde ieškovės UAB „BALTIJOS INVESTICIJŲ GRUPĖ“ ir

    11UAB „LAUKTUVĖS JUMS“ prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo

    122017 m. birželio 16 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovės UAB „PANEVĖŽIO AUTOBUSŲ PARKAS“ 54 855,51 Eur; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

    1. Ieškinys negalėjo būti atmestas dėl tariamai praleisto ieškinio senaties termino, nes faktą, kad jų teisės ir interesai yra pažeisti, ieškovės suvokė ir galėjo suvokti tik 2015 metais, kai sužinojo, jog atsakovė siekia įgyvendinti ginčo projektą ir (ar) alternatyvų projektą žemės sklype be UAB „STRATEGINĖS INVESTICIJOS“.
    2. Nustačius, kad terminas buvo praleistas, teismas turėjo jį atnaujinti, nes terminas praleistas nežymiai; ieškovės siekė savo pažeistas teises apginti neteisminiu būdu, pateikdamos 2016 m. gruodžio 5 d. pretenziją. Akivaizdu, jog ieškinio senaties instituto pritaikymas ieškovėms tariamai praleidus senaties terminą tik keletą mėnesių yra visiškai neproporcinga atsakovės teisių gynybos priemonė, kuri ieškovėms užkerta galimybę reikalauti daugiau kaip 700 000 Eur. Nedaug praleistas ieškinio senaties terminas šiuo atveju reikštų tai, jog didžiulės ieškovių patirtos išlaidos nebūtų atlygintos, o atsakovė nepagrįstai ir nesąžiningai praturtėtų.
    3. Teismas sprendime padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad jungtinės veiklos sutartis nebuvo sudaryta tik dėl UAB „STRATEGINĖS INVESTICIJOS“ kaltės. Priešingai, jungtinės veiklos sutarties nesudarymą lėmė iš esmės netinkamas ir nesąžiningas atsakovės, bet ne ieškovių elgesys. Be to, teismas neatsižvelgė į atsakovės pareigą elgtis sąžiningai ieškovių atžvilgiu derybų dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo ir projekto vykdymo metu. Teismas, priimdamas sprendimą, privalėjo pripažinti, kad atsakovė visiškai nepagrįstai ir nesąžiningai siekė primesti pareigą parengti galutinį jungtinės veiklos sutarties projektą išimtinai tik konkurso laimėtojams, pati šiuo klausimu visiškai nebendradarbiavo ir niekaip neprisidėjo prie galutinio jungtinės veiklos sutarties projekto rengimo – tik nuolat reiškė niekuo nepagrįstas pretenzijas partnerių įsteigtai bendrovei ir nesant tam jokio pagrindo kaltino UAB „STRATEGINĖS INVESTICIJOS“ nepakankamai bendradarbiaujant.
    4. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu neneigė, kad ieškovės ruošėsi projekto įgyvendinimui ir dėl to patyrė 54 855,51 Eur tiesioginių išlaidų. Priešingai, teismo posėdžio metu atsakovė netgi pripažino, kad ji naudojasi (naudosis) ieškovių veiksmų ir investicijų pagrindu sukurtais rezultatais. Teismas nepasisakė dėl ieškovių 54 855,51 Eur dydžio investicijų, kurių rezultatu naudojasi (naudosis) atsakovė. Su tuo susiję ieškovių argumentai liko visiškai neįvertinti.
    5. Teismui pripažinus, jog nėra galimybės atsakovės atžvilgiu taikyti civilinės atsakomybės, turėjo būti pripažinta (kvalifikuota), kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo 54 855,51 Eur. Atitinkamai, nepagrįsto parturtėjimo atveju ieškinio senaties terminas yra 10 metų. Dėl šios priežasties ieškinio reikalavimų dalis dėl 54 855,51 Eur priteisimo jokiu būdu negalėjo būti atmesta dėl tariamai praleisto ieškinio senaties termino.
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:
    1. Ieškovės įsipareigojo investuoti tokią sumą, kad galima būtų įgyvendinti dalyvių pateiktus projektinius pasiūlymus ir patvirtino, kad bet kokie su projekto įgyvendinimu susiję darbai neatsižvelgiant į galinčias pasikeisti aplinkybes visais atvejais bus atliekami tik jungtinės veiklos dalyvių lėšomis.
    2. UAB „STRATEGINĖS INVESTICIJOS“ veiksmai suteikė pagrindą manyti, kad

      13UAB „STRATEGINĖS INVESTICIJOS“ kaip viešojo konkurso nugalėtoja atsisako savo teisės sudaryti jungtinės veiklos sutartį ir tokia sutartis nebus pasirašyta ir ateityje.

    3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad 54 855,51 Eur išlaidų rezultatu neabejotinai naudojasi ir (ar) sieks pasinaudoti atsakovė ar jos pasitelkti tretieji asmenys. Toks argumentas tik iš dalies pagrįstas, nes tik dalis šių išlaidų buvo reikalingos žemės sklypo detaliojo plano parengimui, o parengtu detaliuoju planu naudojasi ir (ar) sieks pasinaudoti ir patys ieškovai, nes yra to žemės sklypo bendranuomininkai.
    4. Apeliantės nepateikė teismui jokių įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Ne tik, kad nepateikė įrodymų, bet ir nenurodė jokių svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių, elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingai, senaties terminą praleido dėl savo neapdairumo, o ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.
    5. Pirmos instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio nepagrįsto praturtėjimo pagrindu, nes nebuvo net 3 būtinų sąlygų: konkurso sąlygose buvo numatytas tokių išlaidų pagrindas; ieškovės patvirtino, kad bet kokie su projekto įgyvendinimu susiję darbai neatsižvelgiant į galinčias pasikeisti aplinkybes visais atvejais bus atliekami tik jungtinės veiklos dalyvių lėšomis; nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis). Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas.
  2. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi, kad ieškinys atmestas praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą, pirmiausia pasisako dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su ieškinio senaties taikymo (ne)pagrįstumu.
  3. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
  4. Teisėjų kolegija pirmiausia atsižvelgia į tai, kad apeliantės teigia, jog pirmosios instancijos teismas dėl dalies reikalavimų taikė netinkamą ieškinio senaties terminą, nes reikalavimo dalis dėl 54 855,51 Eur yra atsakovės nepagrįstas praturtėjimas.
  5. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos tokios prielaidos: 1) atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių; 3) priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-248/2017, 42 punktas). Nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui būtinos visos šiame punkte nurodytos prielaidos.
  6. Šiuo atveju teisėjų kolegija apeliančių argumentą dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo vertina kritiškai. Vien tai, kad nebuvo sudaryta sutartis ir apeliantės patyrė išlaidų, iš kurių naudą galbūt gavo atsakovė, nesudaro pagrindo padaryti išvadą, jog turi būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo institutas. Neretai civilinių teisinių santykių dalyviai, siekdami suderinti skirtingus interesus, atlieka daugybę veiksmų, kuriuos galima pavadinti ikisutartiniais santykiais. Prieš pasirašydamos konkrečią sutartį, šalys pereina ilgesnį ar trumpesnį ikisutartinių santykių etapą. Jo trukmė priklauso nuo sutarties dalyko, jo svarbos, vertės ir daugelio kitų aplinkybių. Derybų proceso metu, iki tam tikros sutarties sudarymo, šio proceso dalyviai gali pasirašyti įvairius dokumentus, kuriuose fiksuojami tam tikri derybų rezultatai. Tokių dokumentų reikšmė gali būti nevienareikšmė. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kai ikisutartinių santykių šalys raštu užfiksuoja tam tikrų vienašalių ar dvišalių įsipareigojimų, vieni iš tokių dokumentų šalis teisiškai įpareigoja, taigi, už juose nurodytų įsipareigojimų nevykdymą gali atsirasti civilinė (ikisutartinė) atsakomybė. Šalys, įformindamos ikisutartinius susitarimus, įvairiai pavadina pasirašomus dokumentus: derybų ar ketinimų protokolas, sutarties projektas, preliminarioji sutartis ar paprasčiausiai – susitarimas. Kilus ikisutartinių santykių dalyvių ginčui, apie kiekvieno jų pasirašyto dokumento esmę ir teisinę reikšmę būtina spręsti ne pagal šio dokumento pavadinimą, bet pagal jo turinį, aiškinant jį vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006).
  7. Šiuo atveju, bylos duomenys patvirtina, kad šalis siejo ikisutartiniai santykiai (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Apeliančių ieškinyje ir apeliaciniame skunde pateikti argumentai (paaiškinimai) patvirtina, kad reikalavimo dalis dėl 54 855,51 Eur turėjo teisinį pagrindą – jos buvo skirtos projektui vykdyti, o jų galimumas yra įtvirtintas partnerių 2007 m. lapkričio 26 d. pasiūlyme. Taigi, atsižvelgiant į šios nutarties 19 punkte nurodytas prielaidas, nepagrįsto praturtėjimo institutas šiuo atveju netaikytinas, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai taikė CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą dėl padarytos žalos atlyginimo.
  8. Apeliantės teigia, kad ieškinys negalėjo būti atmestas dėl praleisto ieškinio senaties termino, nes faktą, kad jų teisės ir interesai yra pažeisti, ieškovės suvokė ir galėjo suvokti tik 2015 metais, kai sužinojo, jog atsakovė siekia įgyvendinti ginčo projektą ir (ar) alternatyvų projektą žemės sklype be UAB „STRATEGINĖS INVESTICIJOS“. Teisėjų kolegija šiuos apeliančių argumentus pripažįsta nepagrįstais.
  9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kas ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2011 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; kt.).
  10. Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą ir savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimą, pagrįsti ieškovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tačiau teismas negali apsiriboti vien tik ieškovo paaiškinimu ir tais atvejais, kada atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektyvinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai ir jo nurodytas kokias nors aplinkybes reikia vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).
  11. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, subjektyviojo kriterijaus negalima absoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir jų operatyviu gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2005; 2007 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007, ir kt.). Taigi, subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką – patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).
  12. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį sprendžiant dėl teisės į ieškinį ir vertinant, kad ji atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, konkrečiu atveju vertinama, kokia tai teisė, kokie veiksmai ją pažeidė, ar tuo metu šie veiksmai galėjo būti suvokiami kaip pažeidžiantys teisę.
  13. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai, nei teigia apeliantės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio senaties terminą pradėjo skaičiuoti nuo atsakovės 2013 m. spalio 21 d. rašto Nr. 1-2208. Šis raštas, kaip matyti iš toliau apžvelgiamos šalių komunikacijos, buvo jų bendradarbiavimo pabaiga.
  14. UAB „STRATEGINĖS INVESTICIJOS“ 2013 m. kovo 20 d. rašte Nr. 03-20 nurodė, kad susitikimo metu, kuris įvyko 2012 m. gruodžio 13 d., atsakovei buvo pateiktas sutarties projektas, turėjęs inicijuoti suinteresuotųjų pusių tolimesnius dialogus ir derybas dėl sutarties galimo pasirašymo, tačiau tolimesnis dialogas dėl pateikto sutarties projekto nevyksta. Visi lūkesčiai ir pageidavimai, kurie buvo išsakyti ir pateikti sulygus dėl konkurso, bus įgyvendinami tik tuomet, kai Panevėžio miesto taryba patvirtins Panevėžio miesto bendrąjį planą kuris atitiks Konkurso sąlygas, dėl sklypo esančio Savanorių a. 5, Panevėžys.
  15. Atsakovė 2013 m. balandžio 17 d. rašte Nr. 1-787 atsakydama į pastabas, kad nevyksta dialogas dėl sutarties projekto, pasiūlė dar kartą susipažinti su jos 2013 m. sausio 18 d. raštu Nr. 1-121, kuriame ji nurodė, kad sutarties projekto tekstas iškraipė konkurso sąlygose pateiktą jungtinės veiklos sutarties pavyzdį ir iš esmės iškreipė konkurso esmę, todėl tokio projekto svarstymas ar dialogas dėl jo neturi prasmės.
  16. 2013 m. spalio 2 d. rašte Nr. 1-2100 atsakovė dar kartą apibendrino šalių veiksmus nuo

    152012 metų ir pakartojo, kad „mes dar 2013-04-17 raštu Nr. 1-787 Jus informavome / įspėjome, kad su Jumis nutraukiame bet kokius santykius, susijusius su skelbtu Konkursu“. Atsakovė taip pat nurodė, kad jei dėl dalyvavimo konkurse buvo patirti nuostoliai, pasiūlė apie juos pranešti iki 2013 m. lapkričio 1 d.

  17. UAB „STRATEGINĖS INVESTICIJOS“ 2013 m. spalio 9 d. rašte Nr. 10-09/1 nurodė, kad „esame pasirengę pasirašyti su Jumis dar 2012-12-13 dieną Jums pasirašytinai pateiktą parengtą svarstymui jungtinės veiklos sutarties projektą tarp „PANEVĖŽIO AUTOBUSŲ PARKAS“ ir Investuotojo“.
  18. Atsakovė 2013 m. spalio 21 d. rašte Nr. 1-2208 pakartojo savo poziciją, kokiomis sąlygomis šalių santykiai gali tęstis ir laikėsi savo pozicijos, išreikštos ankstesniuose raštuose.
  19. Teisėjų kolegijos vertinimu, visų pirma atsižvelgtina į tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog po atsakovės 2013 m. spalio 21 d. rašto Nr. 1-2208 prasminga šalių komunikacija iki

    162016 m. gruodžio 5 d. nutrūko. Apeliantės taip pat neįrodinėja, jog buvo atsižvelgta į atsakovės 2013 m. spalio 21 d. rašte Nr. 1-2208 išdėstytas sąlygas ir bandyta jas įgyvendinti. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad ir 2016 m. gruodžio 5 d. pretenzijoje atsakovei apeliantės ir pačios nurodė, kad šalių derybos ir projekto vystymas faktiškai sustojo dar 2013 m. kovo 15 d.

  20. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių komunikacijos 2013 m. kovo 15 d. – 2013 m. spalio 21 d. laikotarpiu turinį, daro išvadą, kad atsakovės pozicija buvo nuosekli ir kategoriška, todėl nesuteikė pagrindo apeliantėms padaryti išvadą, kad šalių santykiai gali tęstis jų pageidaujamomis sąlygomis, ar kitokiomis, nei nurodė atsakovė. Esant tokioms aplinkybėms, kai šalių bendradarbiavimas po atsakovės 2013 m. balandžio 17 d. rašto Nr. 1-787 faktiškai nutrūko ir komunikacija atsinaujino tik atsakovės iniciatyva 2013 m. spalio 2 d. raštu,

    17UAB „STRATEGINĖS INVESTICIJOS“ 2013 m. spalio 9 d. raštas, kuriame viso labo pakartojamos atsakovės jau ne kartą atmestos sąlygos, profesionaliems ūkio subjektams negalėjo suteikti pagrįstus lūkesčius dėl bendradarbiavimo tęstinumo.

  21. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į anksčiau nurodytas faktines aplinkybes bei į tai, kad apeliantės yra profesionalūs ūkio subjektai, kurių dalyvavimui sutartiniuose ir ikisutartiniuose santykiuose keliami didesni protingumo, atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, daro išvadą, kad atsakovės 2013 m. spalio 21 d. rašte Nr. 1-2208 išdėstyta jos nuosekli ir ne kartą pakartota pozicija vertintina kaip sudariusi neabejotiną pagrindą apeliantėms suprasti apie galimą savo teisių pažeidimą. Atitinkamai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieškinio senaties pradžią ir konstatavo, jog ieškinio senatis praleista.
  22. Apeliantės taip pat mano, kad praleistas ieškinio senaties terminas turėjo būti atnaujintas. Būtinybę atnaujinti ieškinio senaties terminą jos grindžia tuo, kad terminas praleistas nedaug (keletą mėnesių), apeliantės savo teises gynė neteisminiu keliu, 2016 m. gruodžio 5 d. pateikdamos pretenziją, o atsakovė buvo nesąžininga derybų metu.
  23. Pirmosios instancijos teismas sprendė termino atnaujinimo klausimą ir svarbių priežasčių terminui atnaujinti nenustatė. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.
  24. Kasacinis teismas yra ne kartą yra nurodęs, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013, 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012; kt.). Taigi, jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), teismas turi įsitikinti, ar šis terminas (ne)praleistas ir, jei praleistas, ar nėra pagrindo (svarbių priežasčių) jį atnaujinti.
  25. Civiliniame kodekse arba kituose įstatymuose neįtvirtintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).
  26. Be to, svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje

    18Nr. 3K-3-112/2013).

  27. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas dėl apeliančių nurodomų ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbumo sprendė nenukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikoje pateiktų išaiškinimų ir suformuluotų kriterijų.
  28. Apeliantės remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2013 ir teigia, kad ieškinio senaties termino praleidimo trukmę kasacinis teismas pripažįsta svarbia aplinkybe. Teisėjų kolegija sutinka, praleisto ieškinio senaties termino trukmė gali būti įvertinta kitų svarbių aplinkybių kontekste, pavyzdžiui, jeigu byloje yra viešasis interesas ar kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus

    192012 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2012. Teismų praktika. 2012, 38, p. 297-306). Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje vien praleisto ieškinio senaties termino trukmė nėra laikytina svarbia aplinkybe ieškinio senaties terminui atnaujinti. Kaip nurodė kasacinis teismas paminėtoje byloje, praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą.

  29. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantės nenurodo jokių svarbių aplinkybių, pateisinančių ieškinio senaties termino praleidimą. Ieškinį apeliantės pateikė

    202017 m. sausio 24 d., ieškinio senaties terminą praleidę 3 mėnesius ir 3 dienas. Kaip matyti iš šios nutarties 34–35 punktuose padarytų teisėjų kolegijos išvadų, šalių bendradarbiavimas faktiškai nurūko dar 2013 m. balandžio 17 d., o tolesnė komunikacija iki 2013 m. spalio 21 d. vyko tik atsakovės iniciatyva, apeliantės buvo pasyvios. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad nuo 2013 m. spalio 21 d. iki 2016 m. gruodžio 5 d. apeliantės vėlgi nesiėmė jokių veiksmų savo galbūt pažeistoms teisėms apginti. Deklaratyvūs jų teiginiai apie atsakovės nesąžiningumą derybose jas klaidinant yra neįrodyti, todėl nepagrįsti (CPK 178, 185 straipsniai).

  30. Apeliančių nurodyta neteisminė gynyba neužtruko ir nenulėmė praleisto ieškinio senaties termino. Pretenzija atsakovei buvo pateikta 2016 m. gruodžio 5 d. ir 2016 m. gruodžio 20 d. buvo gautas atsakovės atsakymas į pretenziją. Taigi, neteisminė gynyba užruko tik 15 dienų, o terminas, kaip minėta, praleistas 3 mėnesius ir 3 dienas. Net ir konstatavus, kad apeliantės siekė veiksmingai apginti savo teises neteisminiu būdu, šis laikotarpis sudaro tik nedidelę dalį praleisto ieškinio senaties termino, kurio likusios dalies pateisiančių priežasčių apeliantės nepagrindė.
  31. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia ir į tai, kad, kaip minėta, svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, o 2016 m. gruodžio 5 d. pretenzija buvo pateikta jau pasibaigus ieškinio senaties terminui, todėl jos pateikimas ne tik nelaikytinas svarbia aplinkybe, bet iš esmės patvirtina apeliančių akivaizdų nerūpestingumą.
  32. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė aplinkybių, kurios leistų atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir neturi pagrindo padaryti kitokias išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl skundžiamo teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  33. Ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Konstatavus, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas be svarbių priežasčių, kiti apeliacinio skundo argumentai tampa teisiškai neaktualūs ir teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako.

21Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo

  1. Atsakovė prašo priteisti iš apeliančių po 500 Eur atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro už teisines paslaugas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėta suma. Atsakovė pateikė ir šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
  2. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (aktuali redakcija galioja nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.11 papunkčiu, kuriame nustatyta, kad užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą parengimą maksimalus dydis neturėtų viršyti 1,3 skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių), konstatuoja, jog atsakovės prašomos priteisti išlaidos neviršija leistino maksimalaus atlyginimo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydžio, todėl teisėjų kolegija atsakovės prašymą tenkina ir priteisia iš apeliančių po 500 Eur atsakovės bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

22Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

23Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

24Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „PANEVĖŽIO AUTOBUSŲ PARKAS“ (juridinio asmens kodas 147024322) iš uždarosios akcinės bendrovės „BALTIJOS INVESTICIJŲ GRUPĖ“ (juridinio asmens kodas 144717392) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

25Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „PANEVĖŽIO AUTOBUSŲ PARKAS“ (juridinio asmens kodas 147024322) iš uždarosios akcinės bendrovės „LAUKTUVĖS JUMS“ (juridinio asmens kodas 147797155) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. 2017 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių... 4. Teisėjų kolegija... 5.
  1. Ginčo esmė
  1. Ginčas kilo dėl... 6. 2007 m. gruodžio 11 d. atsakovės konkurso vertinimo komisija partnerius... 7. 2015 metais, kai sužinojo, jog atsakovė siekia įgyvendinti ginčo projektą... 8. Nr. 1-2208 pateikta informacija buvo pakankama ieškovėms suprasti, kad... 9. UAB „STRATEGINĖS INVESTICIJOS“, 2012 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 09-07... 10. (724 050,05 Eur) būtent ginčo projektui įgyvendinti, nes šias patalpas... 11. UAB „LAUKTUVĖS JUMS“ prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo... 12. 2017 m. birželio 16 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovės UAB... 13. UAB „STRATEGINĖS INVESTICIJOS“ kaip viešojo konkurso nugalėtoja atsisako... 14. Teisėjų kolegija... 15. 2012 metų ir pakartojo, kad „mes dar 2013-04-17 raštu Nr. 1-787 Jus... 16. 2016 m. gruodžio 5 d. nutrūko. Apeliantės taip pat neįrodinėja, jog buvo... 17. UAB „STRATEGINĖS INVESTICIJOS“ 2013 m. spalio 9 d. raštas, kuriame viso... 18. Nr. 3K-3-112/2013).
  2. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju... 19. 2012 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2012. Teismų... 20. 2017 m. sausio 24 d., ieškinio senaties terminą praleidę 3 mėnesius ir 3... 21. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo 22. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 23. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimą palikti... 24. Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „PANEVĖŽIO AUTOBUSŲ PARKAS“... 25. Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „PANEVĖŽIO AUTOBUSŲ PARKAS“...