Byla 2A-696-241/2017
Dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje Kauno rajono savivaldybės administracija

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Egidijos Tamošiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-336-221/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Giraitės vandenys“ ieškinį atsakovui P. G. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje Kauno rajono savivaldybės administracija.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė UAB ,,Giraitės vandenys“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo P. G. 45 348,58 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė nurodė, kad 2005 m. spalio 26 d. sutartimi Nr. 05/10/26 atsakovas ir ieškovė susitarė dėl atsakovo paklotų vandentiekio tinklų ir įrenginių, nuotekų tinklų ir įrenginių, esančių ( - ), eksploatavimo bei priklausomybės ribų nustatymo pagal numatytus brėžinius. Šios sutarties pagrindu ( - ) kaimo gyventojams buvo pradėtas tiekti geriamasis vanduo ir šalinti bei valyti nuotekos, naudojantis atsakovui nuosavybės teise priklausančiais tinklais, prie kurių yra prisijungę ( - ) kaimo gyventojai. Ieškovė šias paslaugas ( - ) kaimo gyvenamųjų namų kvartalo gyventojams teikia iki šiol. Be šių tinklų ( - ) kaimo gyventojai neturi jokios kitos galimybės gauti geriamojo vandens bei nuotekų šalinimo paslaugas. Ieškovės statusas ir veikla de facto atitinka viešojo vandens tiekėjo statusą ir veiklą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2012 minėtą tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą sutartį vertino kaip panaudos sutartį, kuria ieškovei suteikta teisė neatlygintinai naudotis atsakovui priklausančiais tinklais. Atsakovas 2012 m. gegužės 24 d. ir 2012 m. rugsėjo 11 d. raštais įspėjo ieškovę apie sutarties nutraukimą nuo 2012 m. rugsėjo 25 d. ir nurodė pasirūpinti paslaugų ( - ) kaimo gyventojams teikimu nenaudojant atsakovui priklausančių tinklų. Atsakovas taip pat nurodė, jog ieškovei ir toliau naudojantis jam priklausančiais tinklais, atsakovas techninėmis priemonėmis nutrauks paslaugų teikimą. 2012 m. spalio 1 d. raštu atsakovas pranešė ieškovei, jog tinklų naudojimas bus nutrauktas techninėmis priemonėmis nuo 2012 m. spalio 2 d. 2012 m. spalio 2 d. atsakovas raštu pranešė ieškovei, jog techninėmis priemonėmis nutraukė ieškovės naudojimąsi jam priklausančiais vandentiekio, nuotekų, spaudiminių nuotekų ir lietaus nuotekų tinklais. 2012 m. spalio 29 d. raštu atsakovas pranešė ieškovei, kad siurblinė yra panaikinta, nuotekos teka į Neries upę. Po nuotekų siurblinės suniokojimo, ieškovė, turinti pareigą teikti vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo paslaugas, ir toliau šias paslaugas teikia naudodamasi atsakovui priklausančiais tinklais ir, esant sugadintai nuotekų siurblinei, nuotekų šalinimo paslaugas teikia naudodamasi alternatyviu būdu, t. y. nuotekas išvežant asenizacinėmis mašinomis. Laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ieškovės paskaičiuoti tiesioginiai nuostoliai, kuriuos ji patyrė už nuotekų surinkimą ir išvežimą asenizacinėmis mašinomis, sudaro 45 348,58 Eur. Už šį laikotarpį ieškovė yra išrašiusi atsakovui 7 PVM sąskaitas-faktūras, tačiau atsakovas nepriima ieškovės siunčiamų dokumentų.
  3. Atsakovas, žinodamas, jog jam nuosavybės teise priklausančiais tinklais yra teikiamos viešosios vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo ir šalinimo paslaugos ( - ) kaimo gyventojams, savavališkai užpylė nuotekų siurblinės talpą betono skiediniu bei sukliudė ieškovei teikti nuotekų šalinimo paslaugas vartotojams įprastiniu būdu, leido nuotekoms tekėti į Neries upę. Tokiais veiksmais atsakovas (tinklų savininkas) nevykdė pareigos prižiūrėti nuosavybės teise valdomus tinklus. Atsakovas, atlikęs neteisėtus veiksmus, yra kaltas dėl nuotekų siurblinės suniokojimo. Todėl ieškovei priteistini nuostoliai, kuriuos ji patyrė už nuotekų surinkimą ir išvežimą asenizacinėmis mašinomis. Atsakovo savavališki veiksmai sąlygojo tai, jog, užpylus nuotekų siurblinės talpą betono skiediniu ir suniokojus siurblinę, ( - ) kaimo gyventojų nuotekos nebepatenka į ( - ) nuotekų valymo įrenginius ir nevalytos nuotekos susikaupia nuotekų šalinimo sistemoje ( - ) kaime, o ieškovė nuotekų šalinimo sistemoje susikaupusias nevalytas nuotekas savomis papildomomis lėšomis turi išvežti valymui į ( - ) nuotekų valymo įrenginius, t. y. atsakovas savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių ieškovei padarymo. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir nuostolių yra priežastinis ryšys.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 25 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo ieškovei 15 526 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. kovo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 868,39 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė.
  2. Teismas, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais, padarė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai kvestionuoja Geriamojo vandens įstatymo taikymo galimybę nagrinėjamoje byloje, taip pat, teismo vertinimu, atsakovas nepagrįstai teigia, jog ieškovė nėra viešoji vandens tiekėja.
  3. Teismas konstatavo, kad atsakovo veiksmai užbetonuojant nuotekų šalinimo siurblinę ir taip kliudant ieškovei teikti kokybiškas nuotekų šalinimo paslaugas ( - ) kaimo gyventojams, laikytini neteisėtais. Teismas vertino, kad atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę.
  4. Teismas, įvertinęs ieškovės prašomų priteisti nuostolių pagrindimą, padarė išvadą, kad ieškovė negali tiksliai įrodyti patirtų nuostolių dydžio, todėl pats teismas nustatė jų dydį. Teismas apskaičiavo, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.) galėjo būti išvežta 6 310 m3 nuotekų. Įvertinęs Kauno rajono savivaldybės tarybos patvirtintą 10,62 Lt kainą už vieno kubinio metro nuotekų išvežimą asenizacinėmis mašinomis, teismas nustatė, kad ieškovės nuostolių dydis – 19 408 Eur. Tačiau teismas, atsižvelgęs į šalių tarpusavio santykius, sprendė, kad egzistuoja pagrindas sumažinti ieškovei priteistinų nuostolių dydį 20 proc. iki 15 526 Eur sumos.
  5. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad atsakovo savavališki veiksmai sąlygojo tai, jog, užpylus nuotekų siurblinės talpą betono skiediniu ir suniokojus siurblinę, ( - ) kaimo gyventojų nuotekos nepatenka į ( - ) nuotekų valymo įrenginius ir nevalytos nuotekos susikaupia nuotekų šalinimo sistemoje ( - ) kaime, o ieškovė šias susikaupusias nevalytas nuotekas asenizacinėmis mašinomis turi išvežti valymui į ( - ) nuotekų valymo įrenginius, tokiu būdu patirdama papildomas išlaidas. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovei atsiradusių nuostolių priežastinis ryšys egzistuoja.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai neatmetė ieškinio, nes atsakovo veiksmuose nėra nei vienos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos.
    2. Teismas, vertindamas atsakovo atsakomybę, nepagrįstai rėmėsi Gėeriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėmis ir nepagrįstai netaikė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatų, kurios atsakovui, kaip tinklų savininkui, nenumato jokių pareigų bei atsakomybės.
    3. Teismas, vertindamas atsakovo veiksmų teisėtumą, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-445-695/2015, nes ši nutartis buvo priimta jau po teismo vertintų atsakovo veiksmų atlikimo – nuotekų siurblinės užbetonavimo. Nors minėtoje nutartyje kasacinis teismas nurodė, kad atsakovo santykiai su ieškove ir trečiuoju asmeniu dėl tinklų naudojimo laikytini viešaisiais, tačiau iki nuotekų siurblinės šulinio užbetonavimo šiuos santykius nagrinėję teismai bei ieškovė ir trečiasis asmuo šių santykių nelaikė viešaisiais.
    4. Teismas nepagrįstai neanalizavo ginčo sutarties nutraukimo įtakos atsakovo atsakomybės atsiradimui. Taip pat teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad atsakovo įsitikinimas dėl ginčo sutarties pagrindu atsiradusių teisinių santykių dėl tinklų naudojimo nutrūkimo rodo, jog atsakovas elgėsi teisėtai. Nuotekų šulinio užbetonavimo metu ieškovė atsakovo tinklais naudojosi be pakankamo teisinio pagrindo, ji nebuvo tinkamai įteisinusi jai svetimų tinklų naudojimo. Ieškovė ir trečiasis asmuo nuo 2009 m. įrodinėdami, kad tinklai jiems nereikalingi, tyčia klaidino atsakovą.
    5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę. Atsakovas nuotekų siurblinę užbetonavo veikiamas ieškovės ir trečiojo asmens klaidinančių veiksmų, todėl atsakovo veiksmai negali būti laikomi tyčiniais ar neatsargiais, sukeliančiais civilinę atsakomybę. Net ir konstatavus atsakovo veiksmų neteisėtumą, jis turėtų būti atleistas nuo civilinės atsakomybės.
    6. Teismas netinkamai nustatė nuotekų kiekį, kurį galėjo išvežti automobiliai per vieną reisą, taip pat reisų skaičių. Teismas neįvertino, kad automobilių, vežančių nuotekas, talpos nėra pilnai užpildomos, todėl teismo nustatytų per ginčo laikotarpį išvežtų nuotekų kiekis mažintinas 10 proc. Ieškovė ginčo laikotarpiu galėjo išvežti ne daugiau kaip 3 000 – 3 500 m3 nuotekų. Teismas, apskaičiuodamas nuostolių dydį, nepagrįstai neįvertino ( - ) kaimo gyventojų ieškovui sumokėtos pinigų sumos už nuotekų išvežimą. Be to, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad į ieškovo kainas yra įtrauktas 5 proc. dydžio pelnas, todėl nuostolių dydis turėjo būti sumažintas šia suma. Kadangi nuostoliai apibūdinami kaip papildomos išlaidos šalinant nuotekas asenizacinėmis mašinomis, tai ieškovė turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos turėtas sąnaudas nuotekas šalinant nuotekų siurbline. Ieškovei to nepadarius, nėra galimybės nustatyti sąnaudų skirtumo, nuotekas šalinant nurodytais skirtingais būdais, kartu nėra galimybės nustatyti ir tikrąjį žalos dydį.
    7. Ieškovės patirti nuostoliai atsirado dėl pačios ieškovės ir trečiojo asmens veiksmų, t. y. dėl jų pareigos tinkamai įteisinti tinklų naudojimą nevykdymo, be to, dėl ieškovės ir trečiojo asmens klaidinančių veiksmų dėl tinklų reikalingumo.
  2. Ieškovė prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-445-695/2015, nes ši nutartis buvo priimta vėliausiai, ji labiausiai atitinka viešąjį interesą.
    2. Atsakovas savavališkai užpylė nuotekų siurblinės talpą betono skiediniu, sukliudydamas ieškovei teikti nuotekų šalinimo paslaugas ( - ) kaimo gyventojams įprastiniu būdu. Atsakovo neteisėti veiksmai buvo tyčiniai, be to, jis nepateikė jokių savo kaltę paneigiančių įrodymų.
    3. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovė ir trečiasis asmuo nereagavo į ginčo sutarties nutraukimą. Ieškovės iniciatyva buvo pradėti teismo procesai dėl ieškovės naudojimosi ginčo tinklais, kurie yra reikalingi ieškovei teikiant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas ( - ) kaimo gyventojams.
    4. Atsakovas, manydamas, kad ieškovė nebuvo tinkamai įteisinusi jai svetimų tinklų naudojimą, turėjo kreiptis į teismą su reikalavimu įpareigoti ieškovę įteisinti naudojimąsi atsakovui priklausančiais tinklais, o ne nutraukti tokį naudojimąsi techninėmis priemonėmis.
    5. 2005 m. spalio 26 d. sutartis Nr. 05/10/26 yra pakankamas pagrindas ieškovei naudoti atsakovui nuosavybės teise priklausančius tinklus, ( - ) kaimo gyventojams teikiant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas.
    6. Nors atsakovas siūlė ieškovei ir trečiajam asmeniui nustatyti tinklų naudojimo sąlygas atlygintine sutartimi, tačiau šalims nepavyko susitarti dėl naudojimosi tinklais tvarkos atlygintinumo, nes ieškovės siūlomos sąlygos netenkino atsakovo, o atsakovo siūlomos sąlygos netenkino ieškovės. Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-69-886/2017 pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl naudojimosi tinklų infrastruktūra sąlygų ir tvarkos nustatymo.
    7. Ieškovės pateikti išvežtų nuotekų kiekio skaičiavimai, kuriuos ji grindė abonentų programoje surinktais duomenimis apie ( - ) kaimo gyventojų deklaruotą išleistų nuotekų kiekį laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir kuriais buvo grindžiami ieškinio reikalavimai iš esmės atitinka ieškovės faktiškai išvežtą nuotekų kiekį. Kadangi nuostolių dydis byloje nustatinėjamas remiantis netiesioginiais įrodymais, tai galima skaičiavimų paklaida.
    8. ( - ) kaimo gyventojų mokama kaina už nuotekų surinkimą laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. išliko nepakitusi, todėl gyventojai ieškovei sumokėjo tik apie 15,25 proc. visos sumos, mokėtinos už nuotekų surinkimą asenizacinėmis mašinomis. Taigi nėra pagrindo iš ieškovei priteistinų nuostolių sumos atimti ( - ) kaimo gyventojų ieškovei sumokėtą pinigų sumą už nuotekų išvežimą.
    9. Atsakovas tinklų infrastruktūrą sukūrė savo iniciatyva, siekdamas komercinių tikslų, be to, jis yra davęs ( - ) kaimo gyventojams sutikimus neatlygintinai prisijungti prie jam nuosavybės teise priklausančių tinklų, kurių paskirtis – užtikrinti geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą. Vien dėl tokios infrastruktūros sukūrimo atsakovui kyla pareiga nesiimti veiksmų, dėl kurių būtų sutrikdomas ar nutraukiamas geriamojo vandens tiekimas ar nuotekų šalinimas.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Dėl bylos nagrinėjimo ribų

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
  2. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir iš dalies patenkindamas ieškinį priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

12Dėl bylos esmės

  1. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2005 m. spalio 26 d. atsakovo ir ieškovės sudarytos sutarties Nr. 05/10/26 pagrindu ( - ) kaimo gyventojams buvo pradėtas tiekti geriamasis vanduo ir šalinti bei valyti nuotekos naudojantis atsakovui nuosavybės teise priklausančiais tinklais, prie kurių yra prisijungę ( - ) kaimo gyventojai (1 t., b. l. 9). Gyventojai neturi jokios kitos galimybės gauti geriamojo vandens bei nuotekų šalinimo paslaugas. Atsakovas 2012 m. gegužės 24 d. raštu įspėjo ieškovę, kad nuo 2013 m. kovo 24 d. nutraukia 2005 m. spalio 26 d. sutartį ir uždraudžia naudoti jam priklausančius tinklus (1 t., b. l. 15). 2012 m. rugsėjo 11 d. raštu atsakovas įspėjo ieškovę apie tinklų naudojimą be teisinio pagrindo, siūlė atlygintine sutartimi spręsti tinklų naudojimo klausimus (1 t., b. l. 16). 2012 m. spalio 1 d. raštu atsakovas pranešė ieškovei, kad 2005 m. spalio 26 d. sutartis laikytina negaliojančia nuo 2012 m. rugsėjo 25 d.; informavo, kad tinklų naudojimas bus nutrauktas techninėmis priemonėmis nuo 2012 m. spalio 2 d., nes ieškovė nesutinka sudaryti atlygintinę tinklų naudojimo sutartį (1 t., b. l. 17). 2012 m. spalio 2 d. raštu atsakovas pranešė ieškovei, kad 2012 m. spalio 2 d. techninėmis priemonėmis nutraukė ieškovės naudojimąsi jam priklausančiais tinklais (1 t., b. l. 18-19). 2012 m. spalio 29 d. raštu atsakovas informavo ieškovę, kad siurblinės darbas yra nutrauktas, nuotekos teka į Neries upę (1 t., b. l. 20). Ieškovė, turinti pareigą teikti vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo paslaugas, esant sugadintai nuotekų siurblinei, šias paslaugas teikia alternatyviu būdu, t. y. nuotekas išveždama asenizacinėmis mašinomis, dėl to patirdama papildomas išlaidas. Nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., ieškovės skaičiavimu, tiesioginiai nuostoliai už nuotekų surinkimą ir išvežimą asenizacinėmis mašinomis sudaro 45 348,58 Eur sumą, kurią ieškiniu buvo prašoma priteisti iš atsakovo.
  2. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2011; kt.).
  3. Atsakovas apeliaciniu skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo atliktą jo civilinės atsakomybės sąlygų nustatymą. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos medžiagą, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, juos pagrindžiančius įrodymus, skundžiamo sprendimo turinį bei motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas atsakovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygas. Nors atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas jo civilinės atsakomybės sąlygas nustatė netinkamai, tačiau dėl jų netinkamo nustatymo, teisėjų kolegijos vertinimu, jokių pirmosios instancijos teismo neįvertintų esminių argumentų nedėsto. Pažymėtina, kad atsakovo apeliacinio skundo turinys iš esmės atitinka atsakovo pirmosios instancijos teismo proceso metu teiktų procesinių dokumentų (atsiliepimo į ieškinį, ir kt.) bei duotų paaiškinimų turinį. Šiuos atsakovo argumentus tinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisingumo.
  4. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas atsakovo neteisėtus veiksmus kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, rėmėsi byloje nustatyta aplinkybe, kad atsakovas, žinodamas, jog jam nuosavybės teise priklausančiais tinklais yra teikiamos viešosios vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo ir šalinimo paslaugos ( - ) kaimo gyventojams, savavališkai užpylė nuotekų siurblinės talpą betono skiediniu, tokiu būdu sukliudydamas ieškovei teikti nuotekų šalinimo paslaugas vartotojams įprastiniu būdu. Atsakovas šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės neginčija, tačiau nesutinka su jos teisiniu vertinimu. Atsakovo nuomone, nurodyti jo veiksmai nelaikytini neteisėtais, nes jam vienašališkai nutraukus 2005 m. spalio 26 d. sutartį Nr. 05/10/26, jis įgijo teisę su nuosavu turtu (nuotekų šalinimo infrastruktūra) elgtis savo nuožiūra. Teisėjų kolegija su tokiu atsakovo veiksmų vertinimu neturi pagrindo sutikti.
  5. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo veiksmus kaip neteisėtus, pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-445-695/2015 pagal ieškovės UAB „Giraitės vandenys“ ieškinį atsakovui P. G. dėl naudojimosi viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra sąlygų ir tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo – Kauno rajono savivaldybė. Šioje civilinėje byloje kasacinis teismas konstatavo, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas gyventojams, kur yra tokia infrastruktūra, turi būti užtikrinamas nuolat; neleistini jokių asmenų veiksmai, nesvarbu, ar jie infrastruktūros savininkai ar naudotojai, vartotojai ar pašaliniai asmenys, dėl kurių veiksmų būtų sutrikdomas ar nutraukiamas šių paslaugų teikimas; ginčas dėl sutarčių sudarymo, nesusitarimas dėl jų sąlygų, tvarkos, atsiskaitymo ar kitų aplinkybių nėra pagrindas vienašališkai nutraukti šių paslaugų teikimą. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad šalių teisiniai santykiai nekvalifikuoti kaip panaudos teisiniai santykiai, todėl vienašališkam 2005 m. spalio 26 d. sutarties nutraukimui netaikytinos CK 6.199 ir 6.642 straipsnių nuostatos. Kasacinis teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nė vienos iš įstatymo nustatytų bendrųjų sutarčių nutraukimo sąlygų, įtvirtintų CK 6.217 straipsnyje; sutarties nutraukimas betarpiškai daro įtaką sutarčių su tiesioginiais paslaugų vartotojais vykdymui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šios kasacinio teismo padarytos išvados neabejotinai patvirtina nagrinėjamoje žalos atlyginimo byloje ieškovės įrodinėjamų atsakovo veiksmų neteisėtumą.
  6. Apeliantas kvestionuoja galimybę remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-445-695/2015, nes šis kasacinio teismo procesinis sprendimas buvo priimtas jau po galimų apelianto neteisėtų veiksmų – nuotekų siurblinės užbetonavimo. Apelianto teigimu, iki nurodytos kasacinio teismo nutarties tiek teismai, tiek ir ieškovė bei trečiasis asmuo laikėsi kitokios pozicijos ginčui aktualiais klausimais, todėl tuo metu apeliantas neturėjo pagrindo manyti, kad jo veiksmai – nuotekų siurblinės užbetonavimas – bus laikomi neteisėtais. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas nepagrįstai akcentuoja, jog ginčo eigoje (taip pat ir iki nagrinėjamos bylos iškėlimo) buvo skirtingai (iš esmės teisiškai) vertinami įvairūs ginčo aspektai – ar apelianto santykiai su ieškove ir trečiuoju asmeniu dėl tinklų naudojimo laikytini viešaisiais, ar tinklai reikalingi ieškovei ir trečiajam asmeniui paslaugoms gyventojams teikti, kokia teisinė kvalifikacija taikytina šalių sudarytai ginčo sutarčiai ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, esminė aplinkybė, lemianti apelianto veiksmų pripažinimą neteisėtais, yra tai, kad apeliantui priklausanti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūra buvo naudojama teikti nurodytas ginčo paslaugas ( - ) kaimo gyventojams, kuriems turėjo ir turi būti užtikrinamas nenutrūkstamas geriamojo vandens tiekimas ir kokybiškas nuotekų šalinimas; ši aplinkybė egzistavo tiek atsakovui atliekant neteisėtus veiksmus – užbetonuojant nuotekų siurblinę, tiek ir kasaciniam teismui priimant 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-445-695/2015, kurioje buvo įvertinti tokie atsakovo veiksmai. Būtinybę užtikrinti, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas gyventojams vyks nuolat, visų pirma, lemia Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatos, jo tikslai (įstatymo 1 straipsnis), kurių būtina laikytis ir juos įgyvendinti. Veiksmai, kuriais sutrikdomas ar nutraukiamas šių paslaugų teikimas gyventojams, nepriklausomai nuo tokius veiksmus atlikusių subjektų pobūdžio, laikytini per se neteisėtais ir pažeidžiančiais gyventojų (vartotojų) teisėtą interesą gauti nenutrūkstamą geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą.
  7. Nors apeliantas savo neteisėtus veiksmus bando pateisinti tuo, kad nuotekų siurblinės užbetonavimu jis siekė išvengti atsakomybės už nuotekų siurblinėse dažnai įvykstančius nelaimingus atsitikimus, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenų visuma (apelianto raštai ieškovei ir kt.) leidžia daryti išvadą, jog iš tikrųjų apeliantas siekė, kad už ginčo infrastruktūros naudojimą jam būtų atlyginta, o jo nurodytos būtinojo reikalingumo situacijos nebuvo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra jokių įrodymų, patikimai pagrindžiančių, jog ginčo nuotekų siurblinė buvo nesaugi, netinkama naudoti ir vienintelis racionaliausias ir protingiausias būdas buvo ją užbetonuoti.
  8. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo neteisėtų veiksmų egzistavimą, be kita ko, rėmėsi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629, teisėjų kolegijos vertinimu, nelemia teismo išvadų dėl atsakovo veiksmų pripažinimo neteisėtais nepagrįstumo. Šios taisyklės buvo priimtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 5 punktu, kuriame apibrėžta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kompetencija vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo srityje, t. y. kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija tvirtina geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisykles. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimas ir priežiūra atliekami vadovaujantis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėmis ir kitų teisės aktų nustatytais reikalavimais. Taigi šios taisyklės yra įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas, o pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus ir vandens tiekėjų bei abonentų (vartotojų) teisinius santykius, – Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, kuriuo pirmosios instancijos teismas irgi rėmėsi grįsdamas išvadas dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo.
  9. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Taigi nagrinėjamoje byloje būtent apeliantui teko pareiga paneigti jam taikytiną kaltės prezumpciją. Apeliantas teigia, kad jis nuotekų siurblinę užbetonavo dėl ieškovės ir trečiojo asmens klaidinančių veiksmų, t. y. dėl jų pareigos tinkamai įteisinti tinklų naudojimą nevykdymo, taip pat dėl ieškovės ir trečiojo asmens pozicijos dėl tinklų (ne)reikalingumo ir kt. Teisėjų kolegijos nuomone, šie apelianto argumentai nėra pakankami paneigti jo kaltės prezumpciją, ypač vertinant šiuos argumentus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūros būtinumo ( - ) kaimo gyventojams kontekste. Be to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių tarpusavio santykius, t. y. tai, kad apeliantas ne kartą raštu kreipėsi į ieškovę ir trečiąjį asmenį dėl tinklų išpirkimo visuomenės poreikiams, o pastarųjų atsakymai dėl tinklų naudojimo reikalingumo viešųjų paslaugų teikimui, teismo vertinimu, galėjo turėti įtakos apelianto sprendimui užbetonuoti siurblinę, padarė išvadą, jog egzistuoja pakankamas pagrindas priteistinų nuostolių dydį mažinti 20 proc. Apeliacinio skundo argumentai teisėjų kolegijai nesuteikia pagrindo dar labiau sumažinti priteistų nuostolių dydį ar visiškai atleisti apeliantą nuo civilinės atsakomybės.
  10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015). Žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016).
  11. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad tuo atveju, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad ši įstatymo nuostata reiškia, kad tuo atveju, kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008).
  12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, padarė išvadą, kad ieškovė negali tiksliai įrodyti savo patirtų nuostolių dydžio, todėl sprendė, jog nuostolių dydį turi nustatyti pats teismas. Teismas, įvertinęs byloje esančių kelionės lapų duomenis, nustatė, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.) automobiliu MAN nuotekos buvo vežamos 140 dienų, vidutiniškai – 5,4 d./mėn., o automobiliu ZIL per tą patį laikotarpį nuotekos buvo vežamos 67 dienas, vidutiniškai – 2,6 d./mėn.; bendrai – 8 d./mėn. Teismas, skaičiuodamas reisų kiekį, įvertino asenizacinių mašinų kelią (atstumą) iki ( - ) kaimo ir grįžimą iki garažo – 47 km, atsižvelgė į vieno reiso kelią (atstumą) – 3 km ir priėjo prie išvados, jog automobiliu MAN buvo nuvažiuojama po 7 reisus per dieną, o automobiliu ZIL – po 6 reisus per dieną. Tokiu būdu teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu abejomis asenizacinėmis mašinomis buvo išvežta 6 310 m3 nuotekų (MAN – 5,4 d./mėn. x 7 reisai/d. x 5,1 m3 (mašinos talpa) x 26 mėn.; ZIL – 2,6 d./mėn. x 6 reisai/d. x 3,2 m3 (mašinos talpa) x 26 mėn.). Taip pat teismas įvertino tai, kad panašus nuotekų kiekis išvežamas ir pastaruoju metu. Teismas, nustatydamas ieškovės patirtų nuostolių dydį, rėmėsi Kauno rajono savivaldybės tarybos patvirtinta kaina už nuotekų išvežimą asenizacinėmis mašinomis – 10,62 Lt/m3. Tokiu būdu teismas apskaičiavo, kad ieškovės patirtų nuostolių dydis – 19 408 Eur (6 310 m3 x 10,62 Lt/m3). Minėta, kad teismas, įvertinęs šalių tarpusavio santykius, priteistinų nuostolių dydį sumažino 20 proc., t. y. iki 15 526 Eur dydžio ieškovei iš apelianto priteistinos nuostolių sumos.
  13. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu ieškovės nuostolių dydžio apskaičiavimu, teigia, kad teismas netinkamai nustatė išvežtų nuotekų kiekį, neteisingai apskaičiavo atliktų reisų skaičių, neįvertino gyventojų sumokėtos sumos už nuotekų išvežimą, neįvertino 5 proc. dydžio įmonės pelno ir patirtų sąnaudų. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nemato pagrindo sutikti.
  14. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog išvežant nuotekas asenizacinių mašinų talpos buvo pilnai užpildomos. Apelianto nuomone, šių mašinų talpos pilnai negali būti užpildomos, nes tuomet negalėtų funkcionuoti vakuuminiai siurbliai. Apeliantas šiuos savo teiginius grindžia asenizacinės mašinos IVECO techninėmis charakteristikomis, tačiau šia mašina ginčo laikotarpiu nagrinėjamai bylai aktualios nuotekos nebuvo vežamos, šia mašina vežtų nuotekų kiekio teismas nevertino skaičiuodamas ieškovei priteistinų nuostolių dydį. Minėta, kad teismas rėmėsi asenizacinių mašinų MAN ir ZIL ginčo laikotarpiu vežtais nuotekų kiekiais. Byloje esantys šių asenizacinių mašinų (nuotekų valymo automobilių talpyklų) kalibravimo liudijimai patvirtina, kad automobilio MAN talpa – 5,1 m3, o automobilio ZIL – 3,2 m3 (2 t., b. l. 21-22). Iš pirmosios instancijos teismo atliktų skaičiavimų detalizacijos matyti, kad teismas rėmėsi būtent šiais duomenimis apie ginčo nuotekų valymo automobilių talpyklų tūrius. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų šiuose dokumentuose nurodytus ir bylai reikšmingus ginčo asenizacinių mašinų duomenis (CPK 178, 185 straipsniai).
  15. Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo nustatytą nuotekų vežimo reisų skaičių, remiasi antstolio S. U. 2015 m. rugsėjo 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 115 (3 t., b. l. 43-53), antstolės R. P. 2016 m. spalio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 0183-16-1242 (5 t., b. l. 59-67), antstolio S. U. 2016 m. birželio 8 d. ir 2016 m. birželio 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais (4 t., b. l. 107-165). Teisėjų kolegijos vertinimu, duomenys, užfiksuoti šiuose faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose, negali būti laikomi pakankamais, norint nustatyti nuotekų vežimo asenizacinėmis mašinomis reisų skaičių, nes šių duomenų fiksavimo laikotarpiai nesutampa su nagrinėjamam ginčui aktualiu laikotarpiu. Teismo išvadų dėl nuotekų vežimo asenizacinėmis mašinomis reisų skaičiaus taip pat nepaneigia asenizacinių mašinų MAN ir ZIL 2012 m. gruodžio mėn. ir 2013 m. sausio mėn., t. y. tik dviejų mėnesių, kelionės lapai, kuriais remiasi apeliantas, nes teismas vertino viso ginčo laikotarpio duomenis ir jų visumos pagrindu padarė išvadas.
  16. Apeliantas kvestionuoja nuotekų išvežimo kainos, teismo panaudotos skaičiuojant priteistinų nuostolių dydį, pagrįstumą. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai iš gautos sumos neatėmė ( - ) kaimo gyventojų ieškovei sumokėtos pinigų sumos už nuotekų išvežimą. Šie apelianto argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat neturi pagrindo.
  17. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m. balandžio 27 d. nutarime Nr. O3-102 „Dėl UAB „Giraitės vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų“ (1 t., b. l. 52-53) nurodyta, kad nuotekų surinkimo mobiliosiomis transporto priemonėmis kaina – 10,62 Lt/m3. Analogiška kaina nurodyta ir Kauno rajono savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 24 d. sprendime Nr. TS-217 „Dėl UAB „Giraitės vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bei pardavimo kainų nustatymo (1 t., b. l. 49-50). Pastarajame savivaldybės tarybos sprendime nurodyta, kad nuotekų tvarkymo kainą (4,10 Lt/m3) sudaro: nuotekų surinkimas – 1,62 Lt/m3, nuotekų valymas – 2,45 Lt/m3, dumblo tvarkymas – 0,03 Lt/m3 (sprendimo 2.2 punktas). Tačiau iš nuotekų surinkimo mobiliosiomis transporto priemonėmis kainos paskaičiavimo detalizacijos (5 t., b. l. 127) matyti, kad gyventojų mokamas mokestis už nuotekų tvarkymą nepatenka į nuotekų surinkimo mobiliosiomis transporto priemonėmis kainą, nes skaičiuojant pastarąją kainą į ją nėra įtraukiamos tokios šios kainos sudėtinės dalys, kaip nuotekų surinkimas, nuotekų valymas, dumblo tvarkymas ir pan.
  18. Apelianto manymu, ieškovei priteistinų nuostolių dydis nepagrįstai nebuvo sumažintas ieškovės 5 proc. pelno suma, taip pat nepagrįstai neįvertintas ieškovės turėtų sąnaudų dydis nuotekas šalinant per nuotekų siurblinę. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės pelnas ir sąnaudos galėtų būti reikšmingos tuo atveju, jeigu ieškovė prašytų priteisti negautas pajamas, o ne, kaip nagrinėjamu atveju, turėtas išlaidas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai); piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Asmeniui atlygintini turtiniai praradimai, be tiesioginių nuostolių, yra įskaičiuotini į nuostolius, jeigu dėl neteisėtų veiksmų jis privalo daryti tam tikras išlaidas ir tuo bloginti savo turtinę padėtį. Nuostoliai, kaip nukentėjusio asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos. Teismas, spręsdamas, ar prašomos priteisti sumos yra nuostoliai, turi patikrinti, ar išlaidos atitinka šiuos reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016).
  19. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos ieškovės turėtos išlaidos buvo būtinos ir neatsiejamai susijusios su atsakovo atliktais neteisėtais veiksmais ir dėl jų atsiradusių neigiamų padarinių šalinimu. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas priteistinų nuostolių dydis yra protingas bei pagrįstas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės taikyta kaina už nuotekų surinkimą mobiliosiomis transporto priemonėmis būtų neadekvati, ženkliai didesnė už analogiškų tokios rūšies paslaugų rinkos kainą (CPK 178, 185 straipsniai). Be to, nors atsakovas nurodo, kad skaičiuojant priteistinų nuostolių dydį turėjo būti įvertintos ieškovės sąnaudos, taip pat atsižvelgta į pelną, tačiau jokių konkrečių, atsakovo požiūriu – tinkamų, nuostolių dydžio skaičiavimų apeliaciniame skunde nėra pateikta.
  20. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau išdėstytais argumentais bei nustatytomis aplinkybėmis, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovo veiksmai sąlygojo tai, jog, užpylus nuotekų siurblinės talpą betono skiediniu ir suniokojus siurblinę, ( - ) kaimo gyventojų nuotekos nepatenka į ( - ) nuotekų valymo įrenginius ir nevalytos nuotekos susikaupia nuotekų šalinimo sistemoje ( - ) kaime, o ieškovė šias susikaupusias nevalytas nuotekas asenizacinėmis mašinomis turi išvežti valymui į ( - ) nuotekų valymo įrenginius, tokiu būdu patirdama papildomas išlaidas.
  21. Atsakovas kvestionuoja įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo tinkamumą nagrinėjamoje byloje. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Vien ta aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertino kitaip, nei siekė atsakovas, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai.

13Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

  1. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės klausimo dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui, bylos galutiniam rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

14Dėl bylos procesinės baigties

  1. Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, o apelianto argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 265 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

  1. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, jo apeliacinės instancijos teisme turėtos apeliacinio skundo parengimo išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).
  2. Ieškovė pareiškė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo, tačiau šias išlaidas ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo teismas nesprendžia.

16Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

17Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai