Byla 2-1541-798/2017
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 20 d. nutarties viešosios įstaigos „Belvederio dvaras“ restruktūrizavimo byloje pagal restruktūrizavimo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Jurconsult group“ prašymą patvirtinti patikslintą restruktūrizavimo plano projektą, suinteresuotas asmuo byloje kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Karpis“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal restruktūrizuojamos viešosios įstaigos „Belvederio dvaras“ direktoriaus V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 20 d. nutarties viešosios įstaigos „Belvederio dvaras“ restruktūrizavimo byloje pagal restruktūrizavimo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Jurconsult group“ prašymą patvirtinti patikslintą restruktūrizavimo plano projektą, suinteresuotas asmuo byloje kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Karpis“, ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi VšĮ „Belvederio dvaras“ iškelta restruktūrizavimo byla, įmonės restruktūrizavimo administratore paskirta UAB „Jurconsult group“.
  2. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai. Vilniaus apygardos teismui pateiktas tvirtinti VšĮ „Belvederio dvaras“ restruktūrizavimo plano projektas.
  3. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartimi restruktūrizavimo plano projektas grąžintas tikslinti VšĮ „Belvederio dvaras“ kreditorių susirinkimui ir nustatytas terminas iki 2017 m. balandžio 28 d. pateikti teismui patikslintą VšĮ „Belvederio dvaras“ restruktūrizavimo planą.
  4. 2017 m. balandžio 25 d. restruktūrizavimo administratorė pateikė prašymą patvirtinti patikslintą RVšĮ „Belvederio dvaras“ restruktūrizavimo plano projektą.
  5. Kreditorė UAB „Karpis“ nesutiko su patikslinto plano tvirtinimu. Nurodė, kad planas iš esmės pažeidžia jos kaip hipotekos kreditorės interesus, nes jame numatyta įvykdyti prievolę ne parduodant įkeistą turtą, bet vykdant periodinius mokėjimus pagal planą. Pateiktas verslo planas nepagrįstas jokiais skaičiavimais, nenurodyti investuotojai ir kt., t. y. iš esmės nepagrįstas objektyviais duomenimis realus pajamų gavimas.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 20 d. nutartimi nutraukė VšĮ „Belvederio dvaras“ restruktūrizavimo bylą ir įpareigojo VšĮ „Belvederio dvaras“ restruktūrizavimo administratorių apie teismo nutartį apie nutrauktą įmonės restruktūrizavimo bylą per 5 darbo dienas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pranešti Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 11 ir 12 dalyse nurodytiems asmenims.
  2. Teismas nustatė, jog patikslintame restruktūrizavimo plane nepašalintas 2017 m. kovo 28 d. nutartyje nurodytas trūkumas. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad pagal Restruktūrizavimo plano 12 poskyrio 17 lentelę matyti, jog antros eilės kreditorei UAB „Karpis“ ketinama pradėti dengti įsiskolinimą periodinėmis išmokomis. 8 plano skyriuje nurodoma, kad VšĮ „Belvederio dvaras“ yra įkeitusi savo nekilnojamąjį turtą, Belvederio dvaro pastatus, UAB „Karpis“ naudai. Tuo atveju, jeigu UAB „Karpis“ reikalaus įvykdyti prievolę įkeistu turtu, restruktūrizavimo plano vykdymo laikotarpiu ketinama įtraukti UAB „Karpis“ į VšĮ „Belvederio dvaras“ kreditorių sąrašą ir įvykdyti prievolę ne įkeisti turtu, o vykdant periodinius mokėjimus pagal planą.
  3. Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi nutarė priverstinai parduoti iš varžytynių VšĮ „Belvederio dvaras“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, priverstinai išieškoti 1 593 164, 75 Lt skolos kreditorei UAB „Karpis“. Restruktūrizavimo plane nenumatytas minėtos teismo nutarties vykdymas, o numatytas kitoks prievolės UAB „Karpis“ vykdymo būdas, kuris reiškia, jog nenustatyta teismo procesinio sprendimo vykdymo priemonė – priverstinis VšĮ „Belvederio dvaras“ turto pardavimas iš varžytynių.
  4. Patikslinto restruktūrizavimo plano 12 poskyryje nurodyta, kad RVšĮ „Belvederio dvaras“ restruktūrizavimo plano vykdymo laikotarpiu nenumato vykdyti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarties, o prievoles UAB „Karpis“ naudai už S. P. skolą įvykdys turto verte, kuri nustatyta UAB „Capital vertinimas“ turto vertinimo ataskaitoje.
  5. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad restruktūrizavimo plane nustatytas kitoks UAB „Karpis“ prievolės įvykdymo būdas, nei numatytas Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi, o tai reiškia, jog nenustatyta teismo procesinio sprendimo vykdymo priemonė – priverstinis VšĮ „Belvederio dvaras“ turto pardavimas iš varžytynių. Todėl teismas nusprendė, kad yra pagrindas nutraukti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu.
  6. Nors pagal ĮRĮ 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, restruktūrizavimo plane gali būti numatytas ne hipoteka įkeisto turto pardavimas, bet hipotekos kreditoriaus reikalavimų tenkinimas atsižvelgiant į turto vertę pirmąją eile, tačiau teismo vertinimu, tokiu restruktūrizavimo planu negali būti ribojamos hipotekos kreditoriaus teisės, t. y. hipotekos kreditorius turi sutikti, kad reikalavimai bus tenkinami ne iš parduoto turto.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Atskiruoju skundu pareiškėjas VšĮ „Belvederio dvaras“ direktorius V. M. prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl VšĮ „Belvederio dvaras“ restruktūrizavimo plano projekto tvirtinimo perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nepašalino teismo nustatytų restruktūrizavimo plano trūkumų. Pareiškėjas nustatytu laiku patikslino restruktūrizavimo plano projektą ir pateikė jį tvirtinti kreditorių susirinkimui, kuris pritarė planui 2/3 balsų dauguma. Šis planas buvo pateiktas teismui per jo nustatytą terminą.
    2. Iš teismo nutarties galima daryti išvadą, kad pareiškėjas restruktūrizavimo plane turėjo numatyti VšĮ „Belvederio dvaras“ priklausančio turto pardavimą iš varžytynių ir užtikrinti priverstinį skolos išieškojimą UAB „Karpis“ naudai. Tačiau ši teismo pozicija prieštarauja restruktūrizavimo instituto paskirčiai ir tikslams. Iš varžytynių pardavus įmonės nekilnojamąjį turtą, įmonė netektų vienintelio pajamų šaltinio, iš kurio generuojamų pajamų užtektų ne tik vienintelės kreditorės UAB „Karpis“ reikalavimams patenkinti, tačiau ir kitų kreditorių reikalavimams patenkinti.
    3. Kitas svarbus restruktūrizavimo tikslas yra prievolių vykdymo atidėjimas ir prievolių (skolų) restruktūrizavimas. Tokiu būdu su finansiniais sunkumais susidūrusi įmonė gauna galimybę finansinius sunkumus išspręsti išvengdama priverstinio išieškojimo. Todėl teismo pozicija, kad VšĮ „Belvederio dvaras“ restruktūrizavimo plane turėjo būti numatytas priverstinis įmonės turto pardavimas iš varžytynių, neatitinka restruktūrizavimo instituto paskirties ir tikslų, ĮRĮ nuostatų ir teismų praktikos.
    4. Teismas nutartyje nurodė, kad restruktūrizavimo planu negali būti ribojamos hipotekos kreditoriaus teisės. Tačiau VšĮ „Belvederio dvaras“ nėra UAB „Karpis“ skolininkė, o tik įkaito davėja trečiojo asmens prievolėms užtikrinti. Todėl VšĮ „Belvederio dvaras“ finansinis reikalavimas tenkinamas iš įkeisto, įmonei priklausančio turto tik įkeisto turto verte. Greitas turto realizavimas paprastai reiškia mažesnę gaunamą parduodamo turto kainą. Restruktūrizavimo plane nustatyta, kad UAB „Karpis“ bus sumokėta visa nustatyta pastatų rinkos kaina. Be to, restruktūrizavimas susijęs su viešuoju interesu ir kitų įmonės kreditorių interesais, todėl vieno kreditoriaus interesai negali dominuoti kitų kreditorių ir viešojo intereso atžvilgiu.
  2. Suinteresuotasis asmuo, kreditorė UAB „Karpis“, atsiliepimu į atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantas nepateikė įmonės restruktūrizavimo plano. Teismas dar 2017 m. kovo 28 d. nutartimi įvertino pateiktą restruktūrizavimo plano projektą ir nustatė jo trūkumus, nes plane nenumatytas įsiteisėjusios Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarties vykdymas. Tuo tarpu restruktūrizavimo plane buvo numatyta nevykdyti šios nutarties, o skolą kreditorei vykdyti ne iš įkeisto turto, bet mokant periodiniais mokėjimais iš pajamų, kurias turėtų sugeneruoti plane numatytos priemonės. Teismui 2017 m. balandžio 20 d. pateiktame patikslintame plano projekte nebuvo numatyti jokie ankstesnio plano pakeitimai ir nepašalinti 2017 m. kovo 28 d. nutartyje nurodyti trūkumai.
    2. Restruktūrizavimo plano projekte nenumačius įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos priemonės kreditorės UAB „Karpis“ skolos išieškojimui, toks plano patvirtinimas prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir pažeistų kreditorės interesus. VšĮ „Belvederio dvaras“ visiškai nebendradarbiavo su kreditore, spręsdama klausimus dėl įmonės veiklos perspektyvų, mokumo atkūrimo, skolų modifikavimo ir grąžinimo, taip pat ir dėl UAB „Karpis“ finansinio reikalavimo patvirtinimo kreditorių susirinkime. Tik Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartimi UAB „Karpis“ pagal kreditorės prašymą buvo įtraukta į RVšĮ „Belvederio dvaras“ kreditorių sąrašą. Visuose teismui tvirtinti pateiktuose restruktūrizavimo plano projektuose numatytos ekonominės, finansinės ir organizacinės priemonės, turėjusios būti skirtos įmonės mokumui atkurti, buvo nerealios ir neobjektyvios, nepagrįstos jokiais realiais ekonominiais-finansiniais skaičiavimais.
    3. Kreditorės UAB „Karpis“ naudai hipotekos sandoris buvo sudarytas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. nutartimi, o reikalavimas dėl skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto pradėtas vykdyti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi išduoto vykdomojo dokumento pagrindu. Tuo tarpu VšĮ „Belvederio dvaras“ restruktūrizavimo byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi. Hipoteka buvo nustatyta tuo metu, kai įmonė dar nebuvo restruktūrizuojama, todėl ĮRĮ nuostatos, vykdant skolos priverstinį išieškojimą, neturi būti taikomos.
    4. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose, taip pat ir vykdant ĮRĮ numatytas restruktūrizavimo procedūras. Restruktūrizavimo plane numatyta nuostata nevykdyti įsiteisėjusios Šiaulių apylinkės teismo nutarties dėl skolos išieškojimo prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Todėl restruktūrizavimo planas negalėjo būti patvirtintas. Apelianto teiginiai, kad teismo išvada, jog plane turėjo būti numatytas įkeisto turto pardavimas iš varžytynių, prieštarauja restruktūrizavimo instituto paskirčiai ir tikslams, yra nepagrįsti. Restruktūrizavimo priemonės ir tikslai negali būti pasiekiami neteisėtomis ir prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo nuostatoms priemonėmis.
    5. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad vieno kreditoriaus interesai, viešo intereso požiūriu negali būti dominuojantys kitų kreditorių atžvilgiu. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis yra įsiteisėjusi, todėl jos vykdymas taip pat yra viešo intereso dalykas. Restruktūrizavimo bylos inicijavimas, neturint realaus ir įgyvendinamo teismo patvirtinto restruktūrizavimo plano, negali būti naudojamas kaip priemonė, siekiant išvengti skolos mokėjimo kreditoriui.

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
  2. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria buvo nutraukta VšĮ „Belvederio dvaras“ restruktūrizavimo byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Restruktūrizavimo proceso, kaip įmonės veiklos pertvarkymo bei jos įsipareigojimų kreditoriams modifikavimo, prigimtis lemia tam tikro pačios įmonės dalyvių ir kreditorių susitarimo būtinybę, šis susitarimas pasiekiamas įgyvendinant ĮRĮ nustatytas procedūras, inter alia, svarstant ir tvirtinant restruktūrizavimo planą. Tam, kad vyktų restruktūrizavimo procesas, restruktūrizavimo planui turi pritarti įmonės kreditoriai. IRĮ nustatyta, kad kreditorių susirinkimas pritaria restruktūrizavimo plano projektui, jeigu už tai balsuoja kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos (ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalis). Įmonės restruktūrizavimo plane, be kitų priemonių, numatoma kreditorių pagalba dėl skolinių įsipareigojimų, susidariusių iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisme, vykdymo: reikalavimų vykdymo terminų atidėjimas, reikalavimų (jų dalies) atsisakymas, piniginės prievolės pakeitimas kita prievole (ĮRĮ 12 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šis įmonės kreditorių interesų ribojimas reiškia, kad kreditoriai sutinka atsisakyti nedelsiamo savo reikalavimų dalies patenkinimo, kad vėliau galėtų atgauti didesnę skolos dalį. Taigi, pagal Lietuvos įstatymų leidėjo pasirinktą teisinio reguliavimo modelį restruktūrizavimo procesas neįmanomas be reikalavimų daugumą turinčių kreditorių pritarimo, o kreditorių pritarimas galimas tik tuo atveju, kai restruktūrizavimo planas yra pakankamai realus ir įgyvendintinas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis restruktūrizavimo byloje Nr. 3K-3-458/2013).
  4. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog VšĮ „Belvederio dvaras“ nuosavybės teise valdo Belvederio dvaro pastatus (dvaro rūmus, koplyčią ir svirną) ir nuomos teise žemės sklypą bei nuomoja dvarą fotosesijoms (t. I, b.l. 7-8). Pagrindinė įmonės veikla – pastatų rekonstrukcija, renovacija, remontas, nuosavybės ir kitais pagrindais valdomų pastatų eksploatavimas, nuoma, finansinė veikla, alternatyvi energetika (t. I, b.l. 10).
  5. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartimi buvo patvirtintas kreditorės UAB „Karpis“ 263 047,16 Eur hipoteka užtikrintas reikalavimas. Priverstinė hipoteka VšĮ „Belvederio dvaras“ nuosavybės teise valdomiems pastatams buvo nustatyta Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. nutartimi. Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-24-394/2013 nutarė priverstinai parduoti iš varžytynių VšĮ „Belvederio dvaras“ priklausantį nekilnojamąjį turtą ir priverstinai išieškoti 1 593 164,75 Lt skolą kreditorei UAB „Karpis“.
  6. Tačiau VšĮ „Belvederio dvaras“ teismui pateiktame restruktūrizavimo plane nebuvo numatytas Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarties vykdymas, todėl Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 28 d. nutartimi įpareigojo restruktūrizuojamą įmonę patikslinti restruktūrizavimo planą.
  7. Pažymėtina, kad pateiktame patikslintiname restruktūrizavimo plane (t. III, b.l. 73-101) įmonė įtraukė į teismo patvirtintų kreditorių sąrašą UAB „Karpis“, numatydama jai grąžinti 64 500 Eur sumą per trejus metus. Plane nurodyta, jog RVšĮ „Belvederio dvaras“ restruktūrizavimo vykdymo laikotarpiu nenumato vykdyti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarties, o prievoles kreditorei vykdyti įkeisto turto verte, kuri nustatyta UAB „Capital vertinimas“ turto vertinimo ataskaita Nr. 17-N02-72.
  8. Pagal ĮRĮ 13 straipsnio 1 dalį hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą. Jeigu lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, nepakanka, likusioji nepatenkintų reikalavimų suma tenkinama šio straipsnio 4 dalyje nustatyta (antrąja) eile. Jeigu restruktūrizavimo plane nenumatyta parduoti įkeisto turto, hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami šio straipsnio 3 dalyje nustatyta (pirmąja) eile neviršijant nepriklausomo turto vertintojo nustatytos įkeisto turto vertės ribų. Hipoteka užtikrinti kreditoriaus (kreditorių) reikalavimai tiek, kiek jie viršija įkeisto, restruktūrizavimo metu neparduodamo, turto vertę, tenkinami šio straipsnio 4 dalyje nustatyta (antrąja) eile.
  9. Taigi ĮRĮ nuostatos numato galimybę išvengti įkeisto turto pardavimo, tačiau tokiu atveju restruktūrizavimo plane turi būti numatytos realios hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo galimybės. Kreditorė UAB „Karpis“ prieštarauja VšĮ „Belvederio dvaras“ pateiktam restruktūrizavimo planui.
  10. Nagrinėjamoje byloje UAB „Karpis“ hipoteka užtikrintas reikalavimas yra 263 047,16 Eur dydžio. Tuo tarpu restruktūrizuojama įmonė numato, jog bus grąžinta tik 64 500 Eur. Šią sumą įmonė grindžia UAB „Capital vertinimas“ nustatyta įkeistų dvaro pastatų verte, tačiau pati vertinimo ataskaita yra nepateikta. Be to, restruktūrizavimo plane numatyta, kad nepavykus sėkmingai pasiekti restruktūrizavimo tikslų, bus parduodama dalis nuosavybės teise valdomų pastatų, tai yra svirnas, kuris, įmonės vertinimu, galėtų būti parduotas už 150 000-200 000 Eur, o iš ŽŪB „Terra Belvedere“ yra gautas pasiūlymas įsigyti koplyčią už 90 000 Eur.
  11. Pripažintina, kad šios restruktūrizavimo plano priemonės prieštarauja hipotekos kreditoriaus interesams, o kartu patvirtina, kad restruktūrizavimo planas nėra pakankamai realus, įtikinamas ir įgyvendintinas. Nors įmonė sutinka su vertintojos UAB „Capital vertinimas“ nustatyta dvaro pastatų verte, tačiau planuoja parduoti dalį jų už beveik trigubai didesnę kainą, negu nustatyta vertinime. Be to, tokiu atveju, jeigu įmonė įsitikinusi, kad tikroji dvaro pastatų rinkos vertė yra didesnė, ji turėtų tai pagrįsti specialisto vertinimu. Tačiau tokiu atveju hipotekos kreditorei numatyta grąžinti suma taip pat turėtų būti didesnė, negu plane nurodyta 64 500 Eur suma. Todėl pripažintina, kad VšĮ „Belvederio dvaras“ patikslintu restruktūrizavimo planu nepašalino pirmos instancijos teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartyje nurodyto trūkumo, tai yra nenumatė, kaip bus realiai įvykdyta Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis, taip pat nenurodė kitų realių hipotekos kreditorės reikalavimų tenkinimo užtikrinimo būdų. Taigi pripažintina, kad pagal ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punktą įstatymų reikalavimus atitinkantis įmonės restruktūrizavimo planas nebuvo pateiktas.
  12. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai ir teisėtai nutraukė VšĮ „Belvederio dvaras“ restruktūrizavimo bylą. Atskirojo skundo argumentai ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia, todėl ginčijama nutartis paliekama nepakeista, o apelianto atskirasis skundas atmetamas.
  13. Kreditorė UAB „Karpis“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau kreditorė atsiliepime nenurodė jos patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, nepateikė teismui jokių duomenų apie šias išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme pabaigos, todėl kreditorei pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos iš apelianto nepriteistinos.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai