Byla e2A-821-390/2019

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų D. V., S. Č., V. O. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1601-955/2019 pagal ieškovų B. S., V. R. patikslintą ieškinį atsakovams Daugiabučių namų savininkų bendrijai „ ( - ) “, M. R. S., S. Č., V. O. S., T. L. Ž., D. V., V. B., uždarajai akcinei bendrovei „Taxillus“, uždarajai akcinei bendrovei „Inicialas“, Ž. T., E. P., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl juridinių asmenų organų sprendimų teisėtumo, nuosavybės teisės gynimo ir atsakovų Daugiabučių namo savininkų bendrijos „( - )“, M. R. S., S. Č., V. O. S., T. L. Ž., D. V. patikslintą priešieškinį ieškovams B. S., V. R. dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Ieškovai B. S. ir V. R., patikslinę ieškinio reikalavimus teismo posėdyje prašė: atnaujinti terminą skųsti juridinio asmens Daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – DNSB) „( - )“ sprendimus; pripažinti negaliojančiais DNSB „( - )“ 2016 m. spalio 26 d. nutarimus, kuriais: a) nuspręsta namo žaliosios zonos nenaudoti mašinų stovėjimo aikštelėms, o tik poilsiui apželdinant gėlynais, krūmais, dekoratyviniais medžiais, vaiskrūmiais, suteikiant gyventojams teisę įsirengti suoliukus; b) saugumo sumetimais rakinti kiemo vartus. Raktai bus: 1 pas pirmininkę, antras pas garažo savininką S. Č., nustatyti žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ), esančiu ( - ), Kaune, naudojimosi tvarką pagal matininko A. Č. 2018 m. spalio 26 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą ir faktiškai jų naudojamas žemės sklypo dalis, priteisti ieškovams iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Ieškinyje nurodė, kad ieškovai B. S. ir V. R. 2016 m. gruodžio 21 d. teikė žemės sklypo bendraturčiams pasiūlymą dėl bendro naudojimosi tvarkos įforminimo bei parengė projektinį pasiūlymą pagal kiekvieno bendraturčio faktiškai naudojamą žemės sklypo dalį. 2017 m. sausio 4 d. atsakovai M. R. S., S. Č., V. O. S., T. L. Ž., D. V. atsisakė derinti ir bendradarbiauti dėl sklypo naudojimosi tvarkos. Ieškovai daug metų gyvena daugiabučiame name, ( - ), Kaune. 2003 m. ieškovė įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – butą Nr. 2 bei valdo, tvarko ir disponuoja kieme priklausančia žemės sklypo dalimi. Ieškovas V. R. nuosavybės teises į butą ir dalį žemės sklypo įgijo 2010 m. Iki 2016 m. gruodžio mėnesio, gyvenamojo namo butų savininkai faktiškai naudojosi kiekvienas savo sklypo dalimi ir jokių ginčų nebuvo. Ieškovai 2016 m. gruodžio mėnesį kreipėsi į butų savininkus dėl naudojimosi tvarkos įregistravimo viešame registre, pasiūlė savo projektą. Butų savininkai atsisakė sudaryti susitarimą ir įforminti jį viešame registre. Prie atsisakymo buvo pridėtas 2016 m. spalio 26 d. Daugiabučio namo savininkų bendrijos „( - )“ narių susirinkimo protokolas Nr. 5. Ieškovei B. S. susipažinus su protokolu ir nurodytais sprendiniais, tapo žinoma, kad bendrija apribojo teisę patekti į jos naudojamo sklypo dalį, bendrija neteisėtai užrakino bendro naudojimo kiemo vartus, atsisako išduoti rakto kopiją ar sudaryti galimybes jį pasigaminti.

93.

10Atsakovai patikslintu priešieškiniu prašė: nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ), esančiu ( - ), Kaune, pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Daraja“ 2017 m. gruodžio 1 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

114.

12Atsakovai nurodė, kad ieškovai praleido trijų mėnesių senaties terminą 2016 m. spalio 26 d. susirinkimo nutarimams ginčyti, kuris negali būti atnaujintas, kadangi ieškovai nenurodė jokių svarbių termino praleidimo priežasčių. Atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį. 2017 m. sausio 4 d. atsakovai išsiuntė ieškovės atstovei advokatei Brigitai Pauliukevičienei raštą, kuriame nurodė, kad apskritai nėra tikslinga nustatinėti naudojimosi žemės sklypu tvarkos tarp bendraturčių, nes žemės sklypo plotas yra tik 966 kv. m., o atėmus iš šio ploto sklype esančių pastatų užstatytus plotas (245 kv. m.), telieka 721 kv. m. Taip pat atsakovai pastebėjo, kad iš šio ploto turi būti išskirtas bendro naudojimo plotas, skirtas takams, įėjimui į kiemą, apėjimui aplink pastatus, ir tik likęs plotas gali būti skirstomas tarp bendraturčių. Kiekvienam bendraturčiui tektų labai mažas žemės sklypo plotas, todėl toks plotų nustatymas yra betikslis. Atsakovai pateikė savo naudojimosi sklypu tvarką ir mano, kad jų siūlomoje tvarkoje geriau išspręstas bendro naudojimo teritorijų klausimas – numatytas 1 m atstumas nuo pastatų tikslu juos prižiūrėti ir remontuoti, numatytas pravažiavimas prie bendro naudojimo ūkio pastato. Ieškovų naudojimui priskirtina žemės sklypo dalis iš esmės sutampa su jų pageidaujama ir jų plane nurodyta vieta, tik nežymiai skiriasi nuo ieškovų plano.

13II.

14Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

155.

16Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. sausio 18 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino, patikslintą priešieškinį atmetė. Atnaujino terminą skųsti juridinio asmens DNSB „( - )“ sprendimus. Pripažino negaliojančiais DNSB „( - )“ 2016 m. spalio 26 d. nutarimus, kuriais nuspręsta namo žaliosios zonos nenaudoti mašinų stovėjimo aikštelėms, o tik poilsiui apželdinant gėlynais, krūmais, dekoratyviniais medžiais, vaiskrūmiais, suteikiant gyventojams teisę įsirengti suoliukus; saugumo sumetimais rakinti kiemo vartus. Raktai bus: 1 pas pirmininkę, antras pas garažo savininką S. Č.. Nustatė žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ), esančiu ( - ), Kaune, naudojimosi tvarką pagal matininko A. Č. 2018 m. spalio 26 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą ir faktiškai jų naudojamas žemės sklypo dalis. Priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų Daugiabučių namų savininkų bendrijos „( - )“, M. R. S., S. Č., V. O. S., T. L. Ž., D. V. ieškovei B. S. po 11,50 Eur žyminio mokesčio, po 50 Eur išlaidų teisinei pagalbai, ir ieškovui V. R. – po 25 Eur išlaidų teisinei pagalbai.

17Dėl termino skųsti juridinio asmens organo priimtus nutarimus atnaujinimo ir dėl ieškinio senaties termino taikymo

186.

19Atsakovai prašė taikyti trijų mėnesių ieškinio senaties terminą, numatytą CK 2.82 straipsnio 4 dalyje, kadangi ginčijamas DNSB „( - )“ narių susirinkimo sprendimas Nr. 3 priimtas 2016 m. spalio 26 d., ieškovai ieškinį pateikė tik 2017 m. kovo 13 d., todėl laikytina, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą. Ieškovas V. R. 2016 m. spalio 26 d. susirinkime dalyvavo ir siūlymams pritarė.

207.

21Teismas nurodė, kad iš ieškovės B. S. atstovės veiksmų matyti, kad ji nuosekliai siekė taikiai išspręsti kilusį ginčą. Ginčo išsprendimas dėl leidimo ieškovei naudotis žemės sklypo dalimi yra aktualus ieškovei, kadangi automobilio stovėjimo aikštelė yra įrengta prieš 14 metų, tarp bendraturčių yra susiklostę ir nusistovėję faktiniai naudojimosi žemės sklypu santykiai. Be to, aikštelė yra įrengta išimtinai iš ieškovės lėšų, todėl šio klausimo nagrinėjimas yra susijęs ir su ieškovės nuosavybės teisių gynimu. Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovė B. S., įgyvendindama savo teises per atstovę, buvo pakankamai aktyvi gindama savo galimai pažeistas teises, o ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas jį atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

22Dėl juridinio asmens organo priimtų nutarimų

238.

24Šalys teikė teismui paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, susijusius su ieškovės įrengtos aikštelės statybos teisėtumu, tačiau teismas pažymėjo, jog nagrinėjamos bylos dalykas nėra susijęs su mašinų stovėjimo aikštelės statybų teisėtumo vertinimu, taip pat byloje nebuvo reiškiami reikalavimai dėl galimai neteisėtų statybų padarinių pašalinimo. Todėl teismas pasisakė tik tame kontekste, kiek tai susiję su bendrijos priimtu sprendimu nenaudoti namo žaliosios zonos mašinų stovėjimo aikštelėms, o tik poilsiui apželdinant gėlynais, krūmais, dekoratyviniais medžiais, vaiskrūmiais, suteikiant gyventojams teisę įsirengti suoliukus.

259.

26Teismas nurodė, kad iš 2016 m. liepos 10 d. Daugiabučio gyvenamojo namo ( - ) bendrojo naudojimo objektų aprašo matyti, kad prie bendro naudojimo objekto priskirtas žemės sklypas nėra identifikuotas, nurodant jo paskirtį. Bendrijos priimtas sprendimas dėl to, kad visas namui priklausantis žemės sklypas būtų skirtas tik rekreacinėms reikmėms, t. y. atsakovai siekia pašalinti iš žemės sklypo bet kokius objektus, kurie nėra susiję su priimtame nutarime nurodyta paskirtimi. Byloje nėra ginčo, jog mašinų stovėjimo aikštelę savo lėšomis pastatė ieškovė. Taigi, nors bylos duomenimis šiuo metu aikštelė nėra pripažinta teisėtu statiniu, nėra įregistruota kaip nekilnojamojo turto objektas, tačiau neatmestina , kad ieškovė, kaip šio statinio statytoja, turi teisę pradėti statinio įteisinimo procedūrą. Ginčijamas bendrijos nutarimas tokią ieškovės teisę suvaržo arba visai eliminuoja.

2710.

28Teismas darė išvadą, kad sprendimas leisti turėti įvažiavimo į kiemą vartų raktus tik 2 iš 7 bendraturčių pažeidžia ne tik ieškovų, bet ir kitų bendraturčių teises. Nors ginčijamame bendrijos nutarime nurodoma, kad buvo nuspręsta rakinti kiemo vartus saugumo sumetimais, tačiau bylą nagrinėjant teise atsakovai neneigė fakto, jog toks sprendimas priimtas ir dėl to, jog ieškovė ar jos atstovė V. K. negalėtų automobiliu patekti į ginčijamą kiemo aikštelę.

2911.

30Teismas sprendė, jog 2016 m. spalio 26 d. DNSB „( - )“ narių susirinkime priimti sprendimai Nr. 3 neužtikrina bendraturčių teisės nevaržomai naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu, akivaizdžiai paneigia ieškovams suteiktą teisę laisvai patekti į valdomą turtą, tuo prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, dėl to pripažino juos negaliojančiais.

31Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo

3212.

33Teismas nurodė, jog byloje ginčo, kad abiejų šalių pateiktuose žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektuose bendraturčiams priskirtinos naudoti žemės sklypo dalys atitinka jų turimo turto dydžio santykį, nėra, abiejų šalių pateikti projektai nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų, abiejuose planuose nustatyti ir nurodyti servitutai, esantys žemės sklype.

3413.

35Ginčo Žemės sklypas priklauso 7 bendraturčiams, žemės sklypo plotas yra tik 966 kv. m., o atėmus iš šio ploto sklype esančių pastatų užstatytus plotas (245 kv. m.), telieka 721 kv. m. (0,721 ha). Tarp šalių iš esmės kilo ginčas dėl to, ar reikalingas kelias, vedantis nuo įvažiavimo į kiemą link 7 bendraturčiams priklausančių sandėliukų ir ginčas dėl ieškovės pastatytos aikštelės. Atsakovai savo reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo pagal jų pasiūlytą projektą grindžia tuo, jog panaikinus ieškovei priklausančią mašinų stovėjimo aikštelę, bendraturčiai turėtų galimybę įsirengti apie 2 metrų pločio kelią, vedantį išilgai sklypo iki sandėliukų. Ieškovai teigia, jog tokio dydžio kelio nėra būtinybės rengti, kadangi sandėliukuose bendraturčiai laiko tik įvarius namų ūkio padargus, ieškovas V. R. turimą mopedą turi galimybę takeliu nuvežti iki jam priklausančio sandėliuko.

3614.

37Teismas, įvertinęs abiejų projektų racionalumą, sprendė, jog atsakovų pasiūlytas projektas pernelyg sumažintų kiekvieno iš bendraturčio naudojamo sklypo dalį dėl per didelio numatyto kelio pločio iki sandėliukų, taip pat iš esmės būtų pažeisti ieškovės interesai. Atsakovų nurodytame plane, ieškovei nebeskiriama žemės sklypo dalis, kurioje yra aikštelė ir kuria ji naudojasi 13 metų, o paskiriama kitoje žemės sklypo vietoje, kas neabejotinai inicijuotų tolimesnius ieškovės ir atsakovų ginčus dėl nuosavybės teisių gynimo.

3815.

39Teismas sprendė, jog labiausiai visų bendraturčių interesus atitinka ieškovų pateiktas matininko A. Č. 2018 m. spalio 26 d. parengtas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektas, todėl ieškovų patikslintą ieškinį šioje dalyje tenkino.

40Dėl bylinėjimosi išlaidų

4116.

42Teismas patenkinęs ieškovų patikslintą ieškinį visiškai, o atsakovų patikslintą priešieškinį atmetęs, iš atsakovų priteisė ieškovams jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

43III.

44Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4517.

46Apeliaciniu skundu atsakovai D. V., S. Č., V. O. S. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 18 d. sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti, patikslintą priešieškinį tenkinti, priteisti iš ieškovų atsakovams bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4717.1.

48Teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties terminų taikymą ir atnaujinimą, ignoruodamas esmines byloje nustatytas aplinkybes. Ieškovai, prašydami atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, patikslintame ieškinyje jokių šio termino praleidimo priežasčių nenurodė. Taigi ieškovai neįrodė, o teismas sprendime nenurodė jokių įrodytų svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas ieškinio senaties terminas bendrijos sprendimams ginčyti turėtų būti atnaujintas. Taip pat visiškai nepagrįstas teismo argumentas, kad bendrijos sprendimo teisėtumo klausimo nagrinėjimas yra susijęs ir su ieškovės nuosavybės teisių gynimu. Priešingai nei nurodo teismas, ieškovė savo teises naudotis žemės sklypo dalimi gina pareikšdama reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

4917.2.

50Bendrijos susirinkimo sprendimus asmuo gali ginčyti tik tais atvejais, kai yra sąlygų visuma – įstatymų pažeidimas ir/ar asmens (ieškovo) teisių pažeidimas. Teismas nenurodė, kad bendrijos sprendimas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams (CK 2.82 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama taisyklė, kad negalima pripažinti negaliojančiu juridinio asmens organo sprendimo vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių nei pačiai bendrijai, nei jos nariams ar viešajam interesui. Ieškovai jokių savo teisių ir interesų pažeidimo neįrodė, išskyrus hipotetinius samprotavimus dėl neva ateityje panaikinamos aikštelės. Tačiau nei vienas iš atsakovo to nesiekė ir nenurodė, kad aikštelė bus griaunama. Atsakovai nuosekliai išsakė poziciją, kad bus sprendžiamas aikštelės likimo klausimas. Juo labiau, kad teismas neanalizavo šios aikštelės bei V. R. įrengtos terasos įrengimo teisėtumo klausimo.

5117.3.

52Ginčijamam bendrijos sprendimui namo žaliosios zonos nenaudoti mašinų stovėjimo aikštelėms, o tik poilsiui apželdinant gėlynais, krūmais, dekoratyviniais medžiais, vaiskrūmiais, suteikiant gyventojams teisę įsirengti suoliukus; saugumo atvejais rakinti kiemo vartus, pritarė 5 butų savininkai iš 7, tame skaičiuje ieškovas V. R.. Tačiau teismas įvertino tik vienos namo bendraturtės B. S. valią ir neatsižvelgė į daugumos bendraturčių valią. Teismas visiškai neįvertino tos aplinkybės, kad ieškovė B. S. neįrodė, kad ginčijamas bendraturčių sprendimas pažeidžia jos interesus. Taip pat nepagrįsta teismo išvada, kad bendrijos sprendimas dėl saugumo rakinti vartus pažeidžia ne tik ieškovų, bet ir kitų bendraturčių teises.

5317.4.

54Teismas netinkamai vertino šalių pateiktų projektų racionalumą ir nepagrįstai suteikė prioritetą ieškovų pateiktam projektui.

5518.

56Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, palikti galioti skundžiamą teismo sprendimą ir priteisti iš atsakovų ieškovams turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5718.1.

58Nėra jokių ginčų dėl automobilio aikštelės savininko identifikavimo, akivaizdu, kad jam ir turi būti priskirtas plotas kuris apima šį statinį, be to, šį plotą ieškovė eksploatuoja daugiau nei trylika metų. Teismas sprendime ir nurodė, kad niekas neturi teisės paneigti savininko nuosavybės teisių, teisėto lūkesčio principų, kurie šioje byloje akivaizdūs.

5918.2.

60Du atsakovai – T. L. Ž. ir M. R. S., neteikė apeliacinio skundo, todėl konstatuotina, kad juos tenkina pirmos instancijos teismo sprendimu patvirtintas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas. Atsakovas S. Č. dėl tokios, kokia nusistovėjusi sklypo naudojimosi tvarka taip pat raštu išreiškęs savo sutikimą.

6118.3.

62Teismas aiškiai ir konkrečiai nurodė, kad skundžiami bendrijos sprendimai pažeidžia LR Konstitucijos 23 str. nuostatas, teisingumo, protingumo kriterijus, bei motyvavo byloje surinktais duomenis.

6318.4.

64Teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties terminų taikymą ir atnaujinimą. Ieškovai byloje yra du atskirų turtinių vienetų - butų daugiabutyje savininkai, kurie gynė kiekvienas savo pažeistą subjektinę teisę dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo ir dėl draudimo patekti ieškovei S. į jai bendros dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, t. y. Ieškinyje yra reiškiami dvejopo pobūdžio reikalavimai, ieškovas V. R. pateikė reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, palaikydamas ieškovės abu reikalavimus.

6518.5.

66Atsakovų pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektas kelia dar didesnį konfliktą, ardo jau nusistovėjusią faktinę tvarką. Be to, atsakovų projektas nėra tinkamas ir dėl to, kad jie ieškovams naudotis paskyrė bendrą plotą projekte, tačiau ieškovai yra atskiro nekilnojamojo turto objektų savininkai, jų naudojami žemės sklypo plotai yra skirtingose žemės sklypo vietose.

67Teismas

konstatuoja:

68IV.

69Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

702.

71Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

723.

73Bylos duomenimis pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. ( - ), žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantys Kaune, ( - ) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovams ir atsakovams M. R. S., S. Č., V. O. S., T. L. Ž., bei D. V.. Nustatyta, kad šie ieškovai ir atsakovai yra įsteigę daugiabučio namo, esančio Kaune, ( - ), savininkų bendriją „( - )“.

744.

75Ieškovai ginčija atsakovės Daugiabučių namų savininkų bendrijos „( - )“ 2016 m. spalio 26d. priimtus nutarimus, kuriais: a) nuspręsta namo žaliosios zonos nenaudoti mašinų stovėjimo aikštelėms, o naudoti tik poilsiui apželdinant gėlynais, krūmais, dekoratyviniais medžiais, vaiskrūmiais, suteikiant gyventojams teisę įsirengti suoliukus; b) saugumo sumetimais rakinti kiemo vartus. Raktai bus: 1 pas pirmininkę, antras pas garažo savininką S. Č.. Ieškovai taip pat prašė nustatyti ginčo žemės sklypu naudojimosi tarp bendraturčių tvarką pagal matininko A. Č. 2018m. spalio 26d. perengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą.

765.

77Atsakovai M. R. S., S. Č., Virginija O. S., Teresė L. Ž. bei D. V. pateikė byloje priešieškinį ir prašė ginčo žemės sklypu naudojimosi tvarką nustatyti pagal UAB „Daraja“ 2017m. gruodžio 1d. parengtą žemės sklypo naudojimosi projektą.

786.

79Ieškovai bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad bendrijos susirinkimo sprendimai yra neteisėti ir pažeidžia ieškovų teises, nes bendrija nebuvo įgaliota spręsti dėl kiekvieno žemės sklypo savininko valdomos žemės sklypo dalies valdymo, disponavimo ir, kad tarp bendraturčių iškilus ginčui dėl žemės sklypu naudojimosi tvarkos yra būtina nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarką.

807.

81Pirmosios instancijos teismas ieškovų patikslintą ieškinį patenkino, o atsakovų patikslintą priešieškinį atmetė.

828.

83Apeliantų apeliacinio skundo argumentai yra susiję su senaties termino taikymu ir atnaujinimu ginčijant juridinio asmens organų priimtus sprendimus, netinkamu byloje pateiktų įrodymų vertinimu ir faktinių bylos aplinkybių neteisingu nustatymu, nustatant žemės sklypu naudojimosi tvarką pagal ieškovų pateiktą projektą.

849.

85Pagal CK 2.82 straipsnio, reglamentuojančio juridinių asmenų kompetenciją ir funkcijas, 4 dalį ieškiniams dėl juridinio asmens organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais yra nustatytas sutrumpintas trijų mėnesių terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu CK ar kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos. Specialioji teisės norma (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 7 punktas ) nustato, kad galima apskųsti bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ir kitus butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimus Civilinio kodekso 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka.

8610.

87Apeliantai nurodo, kad ieškovai neįrodė, kad praleido ieškinio senaties terminą ginčyti bendrijos susirinkime priimtus sprendimus dėl svarbių priežasčių, o teismas savo sprendime nenurodė priežasčių dėl kurių atnaujino tokį praleistą terminą.

8811.

89Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas sprendime nenurodė priežasčių dėl kurių atnaujino ieškovams terminą ieškiniui pateikti ginčyti bendrijos susirinkime priimtus nutarimus. Iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas nustatė faktines aplinkybes ir įvardijo ieškovės A. S. aktyvius veiksmus, kuriais ji nuosekliai siekė taikiai išspręsti iškilusį šalių ginčą, tikslu įgyvendinti savo teises, teisėtai naudojantis jai priklausančiu turtu – žemės sklypo dalimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo 11 lape nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą pripažinti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir buvo pagrindas tokiam terminui atnaujinti pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalies taisykles. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susiję su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-686/2016). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad civiliniame kodekse arba kituose įstatymuose neįtvirtintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017). Esant nurodytam laikytini nepagrįstais ir atmestini visi atsakovų apeliacinio skundo argumentai susiję su netinkamu ieškinio senaties atnaujinimu.

9012.

91Iš ieškovų ginčijamų bendrijos nutarimų turinio matyti, kad susirinkime buvo nuspręsta namo žaliosios zonos nenaudoti mašinų stovėjimo aikštelėms, o tik poilsiui apželdinant gėlynais, krūmais, dekoratyviniais medžiais ir kt. Pagal bylos duomenis tarp bendraturčių nebuvo nustatyta žemės sklypu naudojimosi tvarka bendraturčių susitarimu. 2016m. liepos 10d. daugiabučio gyvenamojo namo aprašas patvirtina, kad prie bendrojo naudojimo objektų bendrijai žemės sklypas nepriskirtas. Taigi, pirmosios instancijos teismo pagrįstai konstatuota, kad ginčo žemės sklype žalių zonų nebuvo nustatyta. Įvertinus bylos faktines aplinkybes, tiek ieškovų, tiek ir atsakovų paaiškinimus apylinkės teismas darė išvadą, kad bendrovės priimti nutarimai riboja ieškovų kaip savininkų teises, teisėtai naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu. Teismas pažymėjo, kad ieškovė savo lėšomis yra įsirengusi mašinų stovėjimo aikštelę, todėl ginčijamu nutarimu suvaržomos jos teisės. Teisėjų kolegija su tokia argumentacija sutinka ir įvertinusi kitą teismo sprendime atliktą motyvacija konstatuoja, kad ginčijami nutarimai pagrįstai pripažinti negaliojančiais, kaip pažeidžiantys ieškovų teises ir teisėtus jų interesus.

9213.

93Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovų ieškinio reikalavimą dėl žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo, nustatė ginčo 966 kv. m. žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal matininko A. Č. 2018m. spalio 26d. parengtą žemės sklypo naudojimosi projektą ir pagal bendraturčių faktiškai nusistovėjusias naudojamų žemės sklypo dalis.

9414.

95Apeliantai ginčija teismo sprendimą, kuriuo žemės sklypu naudojimosi tvarka nustatyta pagal ieškovų pateiktą projektą, teisėtumą ir pagrįstumą argumentuodami projekto neracionalumu ir jo netinkamu vertinimu priimant teismo sprendimą.

9615.

97Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį ( CK 4. 75 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.

9816.

99Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto naudojimosi tvarkos nustatymo, bendraturčių ginčą sprendžiančio teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis pirmiau nurodytais principais, teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo būdą. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprieštarauja CK 4.75 straipsniui ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

10017.

101Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011).

10218.

103Nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).

10419.

105Kaip matyti iš bylos medžiagos, kad ieškovų pateiktame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projekte bendraturčiams priskirtinos naudotis žemės sklypo dalys atitinka jų turimo turto dydžio santykiui. Toks pateiktas projektas nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų, plane yra nustatytas servitutas, esantis ginčo žemės sklype. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs visų bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybėje ir atsižvelgdamas į ilgalaikę žemės sklypu nusistovėjusią tvarka ( naudojimasis tęsiasi daugiau kaip 13 metų) konstatavo, kad ieškovų siūloma žemės sklypu naudojimosi tvarka labiausiai atitinka visų bendraturčių interesus. Akcentuotina, kad faktinis žemės sklypo naudojimas yra reikšmingas kriterijus, nustatant žemės sklypu naudojimosi tvarką teismų praktikoje. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, kad pagrindinis tarp šalių ginčas kyla dėl kelio reikalingumo, vedančio nuo įvažiavimo į kiemą iki visiems namo bendraturčiams priklausančių sandėliukų bei automobilių stovėjimo aikštelės įrengtos ieškovės lėšomis. Pirmosios instancijos teismas išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatė, kad šiuo metu yra įrengtas betoninių plytelių keliukas iki sandėliukų, kuriuo šalys ir naudojasi. Šios aplinkybės yra įvertintos ir ieškovų siūlomame nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarką plane. Byloje neįrodyta, kad atsakovams yra būtina patekimui iki sandėliukų naudotis didesnio ploto keliuku nei yra šiuo metu, todėl atsakovų siūlomas žemės sklypu naudojimosi projektas įsirengiant didesnio pločio kelią yra pakankamas pagrindas konstatavimui atsakovų projektą laikyti neracionaliu (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas atlikęs tiek ieškovų, tiek ir atsakovų pateiktų projektų vertinimą pagrįstai sprendė, kad atsakovų pasiūlytas projektas taip pat pernelyg sumažintų kiekvieno iš namo bendraturčio naudojimosi sklypo dalį dėl jų teikiamame plote numatyto per didelio kelio pločio. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išvada atsižvelgiant į ginčo žemės sklypo ploto mažą dydį yra teisinga. Kitai pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytai argumentacijai dėl ieškovų siūlomo plano racionalumo, patogumo nustatant ginčo žemės sklypu naudojimosi tvarką, teisėjų kolegija pritaria ir papildomai motyvų nekartoja ( CPK 270 straipsnio 4 dalis).

10620.

107Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

10821.

109Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovų apeliacinio skundo motyvais sprendimą keisti arba naikinti nėra teisinio pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu atsakovų apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas.

110Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

11122.

112Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Į bylą pateikti įrodymai: 2019 m. kovo 8 d. atstovavimo sutartis Nr. 44, advokatės Brigitos Pauliukevičienės 2019 m. kovo 8 d. išrašyta ieškovams sąskaita už teisines paslaugas 300 Eur sumai (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą), advokatės banko sąskaitos išrašas, kad ieškovas V. R. advokatei Brigitai Pauliukevičienei 2019 m. kovo 12 d. sumokėjo 150 Eur pagal teisinių paslaugų sutartį, patvirtina, kad ieškovas V. R. turėjo 150 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Į bylą 2019 m. kovo 29 d. pateiktas advokatės Brigitos Pauliukevičienės 2019 m. kovo 28 d. pinigų priėmimo kvitas, kolegijos vertinimu, neįrodo (sutarties Nr. 55, pinigus sumokėjo N. Č., sumokėta 400 Eur), kad ieškovė B. S. atsiskaitė pagal 2019 m. kovo 8 d. sąskaitą už teisinę pagalbą, t. y. turėjo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovų apeliacinio skundo netenkinus, ieškovo V. R. 150 Eur turėtos išlaidos, kurios neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, priteistinos iš atsakovų (apeliantų) D. V., S. Č., V. O. S. po 50 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

113Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

114Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

115Priteisti ieškovui V. R. (a. k. ( - ) iš atsakovų D. V. (a. k. ( - ) S. Č. (a. k. ( - ) V. O. S. (a. k. ( - ) po 50 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

116Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.