Byla 2S-569-440/2018
Dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-876-1022/2018 panaikinimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) V. D. atskirajį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-876-1022/2018 panaikinimo.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovai V. D. ir S. R. patikslintu ieškiniu (toliau – ieškinys) kreipėsi į Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus, prašydami panaikinti 2017 m. spalio 13 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. ( - ); taikyti restituciją ir gyvenamąjį namą, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), žemės sklypą, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), malkinę, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), šulinį, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), grąžinti ieškovams.
  2. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-876-1022/2018 pagal ieškovų V. D., S. R. patikslintą ieškinį atsakovams V. M., antstolei E. M., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų akcinei bendrovei SEB bankas, E. J., uždarajai akcinei draudimo bendrovei „Colemont draudimo brokeris“ dėl turto pardavimo iš varžytinių akto panaikinimo ir restitucijos taikymo ir 2018 m. gegužės 9 d. priėmė sprendimą ieškinį atmesti.
  3. 2018 m. birželio 6 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmuose gautas apelianto (ieškovo) V. D. apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-876-1022/2018 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilna apimtimi.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2018 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-876-1022/2018 nustatė apeliantui (ieškovui) 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos apeliacinio skundo trūkumui pašalinti, įpareigojo sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus.
  2. Teismas pažymėjo, kad apelianto V. D. pateikta 2018 m. birželio 5 d. pažyma apie jam priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas neįrodo sunkios apelianto turtinės padėties, be to apeliantas byloje naudojasi mokama advokato pagalba. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad apeliantas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl šis prašymas atmestinas ir nustatytinas terminas apeliacinio skundo trūkumui pašalinti.
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Atskiruoju skundu apeliantas V. D. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2018 m. birželio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti apelianto V. D. prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. Teismas formaliai, be jokių pagrįstų motyvų atmetė apelianto prašymą, konstatuodamas, kad jo turtinė padėtis nėra sunki ir nenustatė, kad ji greitu laiku nepagerės. Apelianto padėtis iš tiesų yra komplikuota ir šiuo metu turimų lėšų vos užtenka jo būtiniausiems poreikiams patenkinti.
    2. Aplinkybė, kad apeliantas naudojasi mokama advokato pagalba nėra pagrindas netenkinti apelianto prašymo dėl žyminio mokesčio (jo dalies) atidėjimo, nes apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad įvairių apsunkinimų ir suvaržymų taikymas apelianto turtui ar turtinėms teisėms įrodo jo apsunkintą materialinę ir finansinę būklę ir yra pagrindas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą.
    3. Teismui nepagrįstai neatidedant žyminio mokesčio (jo dalies) sumokėjimo būtų pažeidžiamas teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas bei diskriminuojamas asmuo, kuris šiuo metu dėl sunkios turtinės padėties negali sumokėti didelės žyminio mokesčio sumos ir tik jos sumokėjimo atidėjimas suteiktų jam procesinę galimybę siekti pažeistų teisių gynybos.
Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

5IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

6teisiniai argumentai ir išvados

7Atskirasis skundas netenkintinas

  1. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
  2. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
  3. Byloje ginčas kilo ginčas dėl netenkinto apelianto prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjimą, pagrįstumo ir teisėtumo.

8Dėl apeliacinio skundo trūkumų šalinimo instituto taikymo

  1. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisės kreiptis į teismą principas, įtvirtintas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, tiek ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, negali būti suabsoliutinamas ar aiškinamas kaip asmens teisė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo procesinio dokumento formai ir turiniui. Kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui ši tvarka yra privaloma. Konstitucija ir kiti teisės aktai nustato ne tik teises, bet ir atitinkamas pareigas. Konstitucijos 28 straipsnis reikalauja, kad kiekvienas asmuo, įgyvendinantis savo teises, laikytųsi įstatymų.
  2. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Žyminis mokestis yra nustatytas siekiant viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams pareikšti, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį Už apeliacinį skundą turtiniuose ginčuose mokamas žyminis mokestis, skaičiuojamas nuo ginčijamos sumos CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ar saugomų interesų gynimo. Todėl reikalavimas sumokėti įstatymuose įtvirtinto dydžio žyminį mokestį negali būti traktuojamas kaip užkertantis kelią ginti pažeistas teises (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1020/2011).
  3. Tinkamas žyminio mokesčio sumokėjimas sudaro teisinį pagrindą apeliacinį skundą priimti (CPK 135 straipsnio 2 dalis ir CPK 137 straipsnio 1 dalis). Jei apeliacinis skundas neatitinka CPK reikalavimų (CPK 135 straipsnis), arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas nustatyta tvarka įpareigoja šalinti procesinių dokumentų trūkumus jį padavusį asmenį (CPK 138 straipsnis, 115 straipsnis). Apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. birželio 8 d. nutartimi apeliantui nustatė terminą pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, susijusius su žyminio mokesčio sumokėjimu.
  4. Procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto procesinio dokumento. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį procesinį dokumentą, asmeniui sudaromos sąlygos pašalinti esančius procesinio dokumento trūkumus (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto taikymas neleidžia iškelti civilinės bylos procesinių reikalavimų neatitinkančiu apeliaciniu skundu ir yra skirtas tiek galimybei byloje dalyvaujantiems asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto apeliacinio skundo, tiek koncentruotam teismo procesui užtikrinti. Taigi, procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto paskirtis - užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai).

9Dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio

  1. CPK 83 straipsnio 3 punktas numato, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Teismo nutartis dėl šio prašymo turi būti motyvuota.
  2. Apeliacinio teismo vertinimu, sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, būtina įvertinti asmens pateiktus jo sunkią turtinę padėtį įrodančius dokumentus (CPK 83 straipsnio 3 dalis). Šios nuostatos tikslas - užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo dydžio žyminio mokesčio. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei jo pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti visą įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas. Įstatymas nenurodo, nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali atleisti asmenį, tačiau žyminis mokestis turėtų būti mažintinas tiek, kad neribotų, bet suteiktų asmeniui galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, tačiau kartu žyminis mokestis turi būti toks, kad saugotų kitą proceso šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Atleisti pareiškėją beveik nuo visos žyminio mokesčio sumos galima tik išimtiniais atvejais, nes pagal teisinius padarinius toks procesinis veiksmas iš esmės prilygsta visiškam asmens atleidimui nuo žyminio mokesčio, o tai leistina tik konkrečiais įstatymuose nustatytais atvejais (CPK 83 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju turi būti vertinami ne tik asmens sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai, bet ir atsižvelgiama į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslą, asmens teisinį statusą, jo veiksmus ar neveikimą, taip pat į ginamą teisinį interesą. Visais atvejais pareiškėjas turi įrodyti aplinkybių, kurios sudaro pagrindą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo dėl blogos turtinės padėties, egzistavimą.
  3. Už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (CPK 80 straipsnio 4 dalis). Bylos duomenimis pirmosios instancijos teismas 2018 m. sausio 9 d. nutartimi buvo nustatęs ieškovui trūkumus dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atsižvelgiant į pareikštą turtinį reikalavimą 36000 Eur sumai nuo kurio mokėtinas 1020 Eur žyminis mokestis bei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokėtino 50 Eur žyminio mokesčio. Ieškovas teismo nustatytus trūkumus ištaisė, žyminį mokestį sumokėjo. Nagrinėjamu atveju už apeliacinį skundą, mokėtinas 1 020 Eur dydžio žyminis mokestis. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas paduodamas apeliacinį skundą žyminio mokesčio nesumokėjo. Ieškovas pateikė prašymą ieškovą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, pateikė pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą atlyginimą nuo 2018m. sausio mėnesio.
  4. Pirmosios instancijos teismas netenkino apelianto prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo motyvuodamas tuo, kad apeliantas neįrodė, savo sunkios finansinės padėties pateikęs 2018 m. birželio 5 d. pažymą apie jam priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas. Papildomai nurodė, kad apeliantas byloje naudojasi mokama advokato pagalba. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo atleisti apeliantą nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
  5. Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad teismas formaliai, be jokių pagrįstų motyvų atmetė apelianto prašymą, konstatuodamas, kad jo turtinė padėtis nėra sunki ir nenustatė, kad ji greitu laiku nepagerės, nors apelianto vertinimu jo padėtis iš tiesų yra komplikuota ir šiuo metu turimų lėšų vos užtenka jo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Papildomai apeliantas teigia, kad priverstiniu būdu yra išieškomos papildomos lėšos vykdomosiose bylose, todėl sumokėjus 1 020 Eur žyminį mokestį už pateiktą apeliacinį skundą yra akivaizdžiai per didelis ir keltų jam didelių finansinių problemų, nes neliktų lėšų būtiniems poreikiams tenkinti, tačiau skolų turėjimas ir jų priverstinis vykdymas taip pat nėra pagrindas atleisti apeliantą nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Byloje turimais duomenimis, apelianto pateiktas įrodymas - pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą atlyginimą parodo, kad apeliantas per mėnesį vidutiniškai uždirba 1 231,80 Eur neįrodo, kad jo finansinė padėtis kaip jis teigia yra sunki.
  6. Teismų praktikoje pripažįstama, kad apie fizinio asmens turtinę padėtį galima spręsti iš jo bei visos jo šeimos turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, lėšų, esančių kredito įstaigų sąskaitose, kitimo, taip pat darbo užmokesčių, dividendų ir kitokio pobūdžio pajamų, gautų per pastaruosius kelerius metus, asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo materialinę padėtį. Tačiau kaip minėta byloje apeliantas pateikė tik pažymą apie darbo užmokestį, jokių kitų duomenų apie materialinę padėtį nepateikta. Be to apeliantas nurodė, kad vien aplinkybė, kad jis naudojasi mokama advokato teisine pagalba nėra pagrindo netenkinti jo prašymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog asmuo nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, sudarė atstovavimo sutartį dėl bylos vedimo, leidžia manyti, kad jo turtinė padėtis nėra itin sunki (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2352/2011).
  7. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė sunkios materialinės padėties, pagrindo jį atleisti nuo žyminio mokesčio. Apeliantas net ir dalies žyminio mokesčio nesumokėjo. Ir nors pats skunde nurodė apie pareigą pateikti įrodymus, tačiau byloje nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų apelianto sunkią finansinę padėtį, o vien nurodytos aplinkybės nesuteikia teisinio pagrindo jį atleisti nuo žyminio mokesčio dalies. Apeliacinis teismas sprendžia, kad apelianto argumentai dėl pirmosios instancijos teismo motyvų nepagrįsti ir atmestini.

10Dėl žyminio mokesčio atidėjimo

  1. CPK atskirai reglamentuoja atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sąlygas ir tvarką (CPK 83 straipsnio 3 dalis) ir žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tvarką (CPK 84 straipsnis). Prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, turės galimybę sumokėti (CPK 84 straipsnis, 178 straipsnis).
  2. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama ne tik turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu, bet ir tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1670-943/2015; 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).
  3. Apeliantas prašymą jį atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pareiškė tik atskiruoju skundu. Toks prašymas pirmosios instancijos teismui nebuvo teiktas. Be to pažymėtina, kad apeliantas iš esmės atskirąjame skunde nurodė argumentus ne dėl teismo sprendimo jo neatleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bet dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo.
  4. Bylos šalis, siekdama, jog aukštesnės instancijos teismas įvertintų jos skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, įpareigojama pateikti tinkamą procesinį dokumentą, kuriame būtų ne tik suformuluoti reiškiami prašymai, bet ir nurodytos visos, šalies manymu, skundo pagrįstumą patvirtinančios aplinkybės. CPK nenumano galimybės skundžiamos nutarties neteisėtumą grįsti naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo tiriamos, vertinamos pirmosios instancijos teisme, tikslinti priimto atskirojo skundo naujai pateikiamais procesiniais dokumentais ir pan. Kadangi apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl nenagrinėtinas naujas apelianto prašymas, nes tokiu būdu būtų viršijamos atskirojo skundo ribos.
  5. Apeliacinio teismo vertimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias atleidimo nuo žyminio mokesčio bei apeliacinio skundo priėmimo klausimus, skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovas neįrodė sunkios materialinės padėties, nutarties rezoliucinėje dalyje aiškiai ir suprantamai nurodė kokius konkrečius trūkumus ir kokiu būdu privalo pašalinti asmuo, pateikęs trūkumų turintį apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į išdėstytą daroma išvada, kad apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  6. Byloje nepateikta duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
  7. Atsižvelgiant į tai, kad atskirojo skundo nagrinėjimo dieną jau yra pasibaigęs skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi ieškovui nustatytas apeliacinio skundo trūkumų šalinimo terminas, todėl apeliantui nustatytinas naujas terminas trūkumams pašalinti (CPK 7 straipsnis).

11Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2018 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-876-1022/2018 palikti nepakeistą.

13Nustatyti apeliantui V. D. septynių dienų terminą apeliacinio skundo trūkumams pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. birželio 8 d. nutartį ištaisyti, skaičiuoti nuo Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 16 d. nutarties įteikimo dienos.

14Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

15Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti apeliantui.

Proceso dalyviai
Ryšiai