Byla 2-20-213/2013

1Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Vita Lučkauskaitė,

2sekretoriaujant Jolitai Janušauskaitei, Marijonai Jankauskienei

3dalyvaujant ieškovo UAB „Prienų energija“ atstovams R. K. ir advokatui V. R.,

4atsakovės V. M. atstovams G. M. ir advokato padėjėjai O. G.,

5išvadą byloje duodančios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Vigantui Piragiui,

6viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Prienų energija“ ieškinį atsakovei V. M. dėl atsijungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos pripažinimo neteisėtu ir skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo bei atsakovės V. M. priešieškinį ieškovui UAB „Prienų energija“, išvadas teikiančioms institucijoms Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei metrologijos tarnybai, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo sutarties pripažinimo nutraukta, ir

Nustatė

7ieškovas UAB „Prienų energija“ patikslintu ieškiniu prašo pripažinti atsakovės V. M. buto, esančio ( - ), atjungimą nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos neteisėtu, priteisti ieškovo naudai iš atsakovės 3285,47 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

8Atsakovė V. M. pateikė priešieškinį (b.t. 1, b.l. 65-70), kuriuo prašo pripažinti buto, esančio ( - ), šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo sutartį nutraukta: šilumos energijos tiekimo atžvilgiu nuo 2010 m. spalio 1 d., karšto vandens tiekimo atžvilgiu nuo 2011 m. kovo 1 d. bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9Ieškovas prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovui 2004-03-08 buvo suteikta licencija Nr. ( - ) teikti šilumą Trakų rajono teritorijoje. Remiantis šia licencija ieškovas tiekia šilumą visiems šioje teritorijoje esantiems vartotojams, tame tarpe ir pastatui adresu ( - ). Rašytinė šilumos ir karšto vandens tiekimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tad remiantis Šilumos ūkio įstatymo 19 str. daugiabučio namo butų savininkams nenusprendus dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, iki bus sudarytos tokios sutartys, ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykiai grindžiami šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinėmis sąlygomis. Nurodė, kad remiantis LR CK 6.384 str. nuo prijungimo prie energijos tinklų momento atsakovė įsipareigojo numatytais terminais ir tvarka mokėti mokesčius už tiekiamą šilumos energiją, sistemų aptarnavimą ir užtikrinti jai priklausančių buto ir kitų patalpų bei bendrosios nuosavybės teise pastato šilumos ir karšto vandens įrenginių būklę ir priežiūrą, atitinkančią teisės aktų nuostatas. 2010-10-21 ieškovas gavo UAB „Trakų šilumos tinklai“ raštą, kuriame nurodoma, kad atsakovė 2010-10-15 kreipėsi į UAB „Trakų šilumos tinklai“ su prašymu atjungti karšto vandens skaitiklį, „gyvatuką“ ir nebeskaičiuoti mokesčių už šildymą, kadangi bute nebėra radiatorių, prijungtų prie šilumos tiekėjo tinklų. Ieškovo ir UAB „Trakų šilumos tinklai“ atstovams nuvykus į atsakovės butą patikrinti faktinės situacijos ir paprašius atsakovės pateikti dokumentus, patvirtinančius atliktų darbų teisėtumą, atsakovė jokių dokumentų nepateikė. Atsakovė reikiamų dokumentų nepateikė ir Valstybinei energetikos inspekcijai, todėl 2010-11-22 raštu inspekcija konstatavo, kad buto, esančio ( - ), šildymo sistema atjungta nuo centrinio šildymo sistemos neteisėtai. Nurodė, kad tarp šalių susiklostę sutartiniai šilumos pirkimo-pardavimo santykiai nėra nei nutraukti, nei pakeisti, nes atsakovė nesilaikė norminiais teisės aktais nustatytos sutarties pakeitimo (nutraukimo) procedūros, todėl negalima konstatuoti šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimo fakto ir jai toliau išlieka pareiga mokėti už jai priskiriamą pastate adresu ( - ) suvartotos šilumos dalį iki bus atliktos teisės aktais nustatytos sutarties pakeitimo (arba nutraukimo) procedūros. Paaiškino, kad daugiabučio namo šilumos ir karšto vandens tiekimo sistema būdama namo bendrosios inžinerinės įrangos dalimi yra bendroji dalinė visų namo savininkų nuosavybė ir jos pertvarkymas be kitų daugiabučio namo butų bei kitų patalpų savininkų pažeidžia LR CK 4.75 str. 1 d. ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau tekste – Taisyklės) 250.1 ir 257 punktus. Taip pat paaiškino, kad Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005-04-28 sprendimu Nr. ( - ) patvirtintame Trakų ir Lentvario miestų ūkio specialiajame šilumos ūkio plane ( - ) gatvė yra priskirta I zonai, kurioje yra leidžiamas tik centralizuotas šilumos tiekimas, todėl atsakovės butas negali būti šildomas kitu būdu nei centralizuotas šilumos tiekimas, nes tai prieštarautų vienam iš teritorijų planavimo dokumentų – specialiajam šilumos ūkio planui. Taip pat atsakovė pažeidė Taisyklių 258 punktą, numatantį pareigą ne vėliau kaip per vieną mėnesį iki šilumos ir (arba) karšto vandens įrenginių faktinio atjungimo dienos raštu pranešti šilumos ar karšto vandens tiekėjui apie numatomą atjungimą. Taip pat nebuvo laikytasi Taisyklių 260 p. numatytos pareigos atjungti buto šilumos tiekimo įrenginius dalyvaujant valdytojo ir šilumos tiekėjo įgaliotiems atstovams. Atsakovė taip pat savivaldybės įgaliotam atstovui nepateikė įsipareigojimo vykdyti prievoles pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojui pagal pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartį jam tenkančia dalimi dėl pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų priežiūros bei įsipareigojimo pakeisti šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį dėl šilumos vartojimo bendrojo naudojimo patalpose ir įrenginiuose. Be to, atsakovė neįvykdė Taisyklių 259 punkte numatytos pareigos gauti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą. Nurodė, kad atsakovė, nesilaikydama nustatytų reikalavimų savavališkai atsijungė šildymo bei karšto vandens tinklus nuo bendros sistemos. Paaiškino, kad teisės aktų nustatyta tvarka neįteisinus patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos, ieškovas neturi teisinio pagrindo keisti pastate suvartoto šilumos kiekio paskirstymo (išdalijimo) vartotojams tvarkos, taigi ir atsakovės patalpoms pagal teisės aktus apskaičiuoto šilumos kiekio ir atitinkamai – už šį kiekį apskaičiuoto mokesčio. Tik įteisinus savavališką įrengimą šilumos tiekėjas turės teisinį pagrindą atsakovei nebeskaičiuoti viso mokesčio už šilumą – t.y., paskirstymo metodas bus papildytas metodu, leidžiančiu apskaičiuoti ir apmokėti mokestį tik už tenkančią šilumos dalį, suvartotą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Priešingu atveju žalą patirtų kiti namo gyventojai, kurie nėra davę sutikimo atsakovės buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimui nuo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų, nes tada jau jiems kiltų pareiga apmokėti didžiąją dalį atsakovei priskirto namui pateikto šilumos energijos kiekio. Atsižvelgiant į visa tai, atsakovė nuo 2010-10-01 nevykdo prievolės mokėti už tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį, į ieškovo įspėjimus ir raginimus nereaguoja. Laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2011-07-01 atsakovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovas patyrė 3285,47 Lt nuostolių, kurie susideda iš 3169,00 Lt negautų pajamų ir 116,47 Lt delspinigių, skaičiuojamų remiantis LR Vyriausybės 1996-10-04 nutarimu Nr. 1161, po 0,04 proc. už kiekvieną uždelstą dieną. Paaiškino, kad ieškovas šias pajamas būtų gavęs, jei atsakovė nebūtų neteisėtai atsijungusi nuo centralizuoto šildymo tiekimo sistemos.

10Ieškovo atstovai teismo posėdyje iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes bei argumentus ir prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti, nurodydami, kad tam, kad pripažinti atsijungimą teisėtu, visu pirma reikia atlikti visas procedūras, reglamentuojamas įstatyminių normų. Sutartys negali būti pripažintos nutrauktomis iki kol nebus atlikti visi procedūriniai reikalavimai..

11Atsakovės atstovai palaikė priešieškinį, prašė jį tenkinti, o ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovės butas yra atjungtas nuo centralizuoto šiluos tiekimo sistemos 2010 m. spalio mėnesį, o karšto vandens tiekimo ir cirkuliacijos sistemos – 2011 m. vasario mėnesį. Paaiškino, kad statybos darbai atlikti vadovaujantis galiojančiu statybos techniniu reglamentu STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, pagal kurio 12.11 punktą atsakovės atlikti darbai priskiriami paprastajam remontui, kuriam nėra reikalingas joks projektas, leidimas arba sutikimas, ypač kai darbai atliekami ne bendro naudojimo patalpose, o bute. Paaiškino, kad atsakovės bute buvo teisėtai ir laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos ir reikalavimų 2010 m. spalio mėnesį atlikti paprastojo remonto darbai: išmontuoti buto centrinio šildymo vartotojo įrenginiai (šildytuvai) ir sumontuotas elektrinis šildymas, nekeičiant bute esančių bendrųjų statinio inžinerinių sistemų bendrojo naudojimo elementų, o 2011 m. vasario mėnesį užaklinti karšto vandens įvadas virtuvėje ir tualete, vonios kambaryje esantis rankšluosčių džiovintuvas („gyvatukas“) šildomas elektra, jo pajungimo atvadai sujungti tarpusavyje, įtaisas atjungtas nuo karšto vandens cirkuliacinės sistemoms. Tokiems darbams Statybos įstatyme nenumatytas ir neišduodamas pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Nurodė, kad atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi su ieškovu už šilumos energiją, skirtą buto šildymui, patiektą iki buto atjungimo nuo centrinio šildymo sistemos, t.y., iki 2010 m. spalio mėnesio. Taip pat atsakovė yra atsiskaičiusi su ieškovu už šilumos energiją, perduotą per karšto vandens tiekimo sistemą iki 2011 m. kovo mėnesio. Tai patvirtina ir ieškovas, jai skolą paskaičiavęs tik už laikotarpį, kai jo paslaugos atsakovės butui faktiškai nebegalėjo būti teikiamos dėl atliktų remonto darbų. Paaiškino, kad atsakovė šildo butą elektra, šildymui yra suvartojama pagal pateikiamą kiekį elektros energijos, kuri paverčiama šiluma, todėl ji negali daryti žalos kitų butų name savininkams. Nurodė, kad atsakovė ieškovą apie tai, kad pakeistas šildymo būdas, informavo iš karto po darbų atlikimo. Nurodė, kad atsakovė savo veiksmais faktiškai atsisakė šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo sutarties. Nurodė, kad atsakovė per ieškovo nurodomą laikotarpį ieškovo tiekiamos šilumos energijos nenaudojo, todėl iš jos, kaip buvusio abonento, mokestis už nesuvartotą šilumos energiją negali būti išieškomas, nes vartotojai turi pareigą apmokėti tik už gautą prekę ar paslaugą. Taip pat pažymėjo, kad ieškovas nepagrįstai skaičiuoja delspinigius atsakovei, nes reikalavimams dėl delspinigių priteisimo yra numatytas šešių mėnesių senaties terminas, kurį atsakovė teismo prašo taikyti. Nurodė, kad ieškovas reikšdamas savo reikalavimus iš esmės grindė tuo, kad atsakovė nesilaikė Taisyklėse numatytų procedūrų. Tačiau Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2013-01-17 sprendimu didžiąją dalį Taisyklių nuostatų pripažino prieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktams – įstatymams. Nurodė, kad minėtu Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimu buvo iš esmės paneigti ieškovo argumentai dėl to, kad atsakovė nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos atsijungė pažeisdama teisės aktais nustatytą tvarką. Ieškovo pateikiami argumentai, susiję su procedūrinio pobūdžio taisyklėmis, tokiomis kaip valdytojo ir šilumos tiekėjo dalyvavimas atjungiant buto šilumos tiekimo įrenginius ar šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo akto-pažymos pateikimas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo įstatymui prieštaraujančiomis pripažintų taisyklių kontekste vertintini kaip neatsiejamai su tomis taisyklėmis susiję ir dėl to, pripažinus tų taisyklių neteisėtumą – mažareikšmiai. Ieškovo nurodomi papildomi, atsakovės, neva padaryti procedūriniai pažeidimai vertinant juos Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimu neteisėtomis pripažintų nuostatų kontekste, nėra pakankami atsakovės veiksmus pripažinti neteisėtais. Taip pat nurodė, kad ieškovas pats nesilaikė teisės aktų reikalavimų – neįvykdė 1997 m. gruodžio 31 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1507 reikalavimo įrengti atsakovei šilumos apskaitos prietaisą bute – tai turėjo būti padaryta iki 1998 m. spalio 1 d.

12Atsakovės atstovai teismo posėdyje iš esmės nurodė analogiškus atsikirtimus bei paaiškinimus, prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti visiškai. Pripažino posėdžio metu padarytą pažeidimą tuo aspektu, kad atsijungimo nesuderino su namo kaimynais.

13Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybinės metrologijos tarnybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, byloje gautas prašymas bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant. Teismui pateiktame rašte Valstybinė metrologijos tarnyba nurodė, kad šioje byloje tarnybos kompetencijai priskirtinų klausimų nėra (b.t. 1, b.l. 112).

14Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, byloje gautas prašymas bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl šilumos energijos pirkimo-pardavimo ar karšto vandens pirkimo-pardavimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo, pagal savo kompetenciją Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba išvados pateikti negali. Papildomai nurodė, kad kai energijos pirkimo-pardavimo sutartyje abonentas yra fizinis asmuo, kuris energiją perka asmeniniams, savo šeimos ar namų ūkio poreikiams, toki sutartis yra vartojimo sutartis, todėl jai taikomi LR CK straipsniai, nustatantys vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių ypatumus ir vartotojų teisių apsaugos garantijas. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuomone šilumos vartotojai turi teisę nutraukti šilumos energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį ir savo nuožiūra pasirinkti pastato šildymo būdą, jeigu: 1) toks šilumos energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimas nepažeis kitų asmenų teisių, t.y., nepadarys žalos kitų namo butų gyventojams; 2) šilumos vartotojai, siekiantys nutraukti šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį ir keisti namo šildymo būdą, yra visiškai sumokėję už sunaudotą energiją; 3) šilumos vartotojai, siekiantys nutraukti šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį ir keisti namo šildymo būdą, laikosi teisės aktuose nustatytų reikalavimų (b.t. 1, b.l. 107-110).

15Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas Vigantas Piragis paaiškino, kad atsakovė statybos darbus atliko teisėtai, pagal tuo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus, tačiau ar galima laikyti atsakovės buto atjungimą nuo bendrų šildymo ir karšto vandens sistemų, teisėtu, pasakyti negali. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos teismui pateiktoje išvadoje taip pat nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 21 dalimi ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.05:2002 „Statinio statybos rūšys“ (aktuali redakcija – galioja nuo 2010-10-01) 12.11 punktu, statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojų inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas yra statinio paprastojo remonto darbai. Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ kurio redakcija galiojo nuo 2010-10-01 iki 2011-06-30, nenumatė reikalavimo, vykdant paprastojo remonto darbus (statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojų inžinerinių sistemų įrengimą, keitimą, šalinimą), gauti statybą leidžiantį dokumentą t.y. rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą paprastojo remonto aprašui. Nuo 2011-07-01, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai” 6 priedo 6.3. punktu, norint atlikti šiuos darbus, reikia parengti paprastojo remonto aprašą ir gauti rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą aprašui. Šis pritarimas pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatas laikomas statybą leidžiančiu dokumentu. Nurodė, kad atsižvelgiant į visa tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad statinio paprastojo remonto darbams (atsijungimo nuo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos) ( - ), Trakų m. atlikti iki 2011-07-01 jokių statybą leidžiančių dokumentų (tarp jų ir pritarimo paprastojo remonto aprašui) nereikėjo (b.t. 1, b.l. 117).

16Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

17Byloje nustatyta, kad gyvenamoji patalpa – butas, esantis ( - ), Trakų m., Trakų r. sav., daugiabučiame name, nuo 2001-07-30 asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei V. M. (b.t. 1, b.l. 7). Šilumos tiekimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, todėl remiantis Šilumos ūkio įstatymo 19 str., ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas. Kad šio buto šildymas yra „iš centralizuotų sistemų“ įregistruota Nekilnojamojo turto registre (b.t. 1, b.l. 7).

18Į V. M. priklausančią patalpą ieškovas UAB „Prienų energija“ centralizuotai tiekė šilumos energiją, tačiau atsakovė nuo 2010 m. spalio 1 d. vienašališkai atsijungė nuo centralizuotai tiekiamos šilumos energijos, o nuo 2011 m. kovo 1 d. ir nuo karšto vandens tiekimo. Fizinį atsakovei priklausančio buto atjungimą nuo centralizuotos šilumos energijos bei karšto vandens tiekimo sistemos patvirtina byloje esantis antstolės R. J. 2011-02-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei atsakovės pateikti duomenys apie elektros energijos sunaudojimą bei įsigytus šildymo įrenginius (b.t. 1, b.l. 30-34, 36-38).

19Ieškovas UAB „Prienų energija“ gavusi UAB „Trakų šilumos tinklai“ raštą ir atsakovės prašymą, kuriame prašoma atjungti karšto vandens skaitiklį, atjungti gyvatuką ir neskaičiuoti mokesčių už šildymą, kadangi bute nėra radiatorių, pastato vidaus šildymo sistemų priežiūrą atliekančiai UAB „Trakų šilumos tinklai“ patikrinus atsakovės butą ir nustačius, kad bute tikrai nėra radiatorių, 2010-10-28 raštu kreipėsi į Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos, kuriame nurodė, kad į šilumos tiekėja atsakovė dėl atsijungimo nuo centralizuotos šilumos tiekimo nesikreipė ir nepristatė jokių dokumentų bei prašė sudaryti komisiją ir nustatyti pažeidimo faktą (b.t. 1, b.l. 60). Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius 2010-11-22 rašte nurodė, kad atsakovei nepateikus 2010-11-04 rašte prašytos medžiagos, VEI skyrius konstatuoja, kad ( - ) buto šildymo sistema atjungta nuo centrinio šildymo sistemos neteisėtai (b.t. 1, b.l. 29).

20Byloje ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl atsakovės atlikto jos buto, esančio ( - ), Trakų m., Trakų r. sav., atjungimo nuo centralizuotų šilumos bei karšto vandens tiekimo sistemų teisėtumo bei prievolės mokėti už šilumos energiją ir karštą vandenį. Ginčo dėl ieškovo reikalaujamos 3169,00 Lt skolos už šilumą ir karštą vandenį apskaičiavimo byloje nėra, atsakovė iš esmės ginčija ieškovo teisę reikalauti šios skolos bei prašo taikyti ieškovo priskaičiuotiems 116,47 Lt delspinigiams šešių mėnesių senaties terminą.

21Pastebėtina, jog keičiant daugiabučio namo atskiro buto (butų), kitų patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, tai neabejotinai paliečia ir kitų daugiabučio namo butų bei kitų patalpų savininkų teises bei interesus, kadangi atjungus atskiro buto ar kitos patalpos šilumos ir karšto vandens įrenginius nuo bendros namo šildymo ir karšto vandens sistemos, tai neišvengiamai lemia ir šios sistemos – t. y. daugiabučio namo bendrosios inžinerinės sistemos – pakeitimą tam tikru mastu. Pažymėtina, kad tiek pagal teisinį reglamentavimą, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėse bylose (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-02-22 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-44/2012, 2010-12-14 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-519/2010) savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto, patalpų šildymo sistemos įrenginius nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos.

22Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (LR CK) 6.390 straipsnio 1 dalimi nustatyta, jog abonentas, kai pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį jis yra fizinis asmuo-vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai apie tai pranešdamas energijos tiekimo įmonei, jeigu yra visiškai sumokėjęs už sunaudotą energiją. Daugiabučiame name gyvenantis vartotojas šią teisę gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams. Tai reiškia, kad draudžiama įgyvendinti civilines teise tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teise ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (LR CK 1.137 straipsnio 3 dalis).

23Šilumos ūkio įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi laikotarpiu nuo 2010-06-05 iki 2011-10-12) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį. Buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). Šio straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad kai rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys. Šių butų ir kitų patalpų savininkai energetikos ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (ar) karšto vandens dalį.

24Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 21 dalimi ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.05:2002 „Statinio statybos rūšys“ (redakcija galiojanti nuo 2010-10-01) 12.11 punktu, statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojų inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas yra statinio paprastojo remonto darbai. Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ kurio redakcija galiojo nuo 2010-10-01 iki 2011-06-30, nenumatė reikalavimo, vykdant paprastojo remonto darbus (statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojų inžinerinių sistemų įrengimą, keitimą, šalinimą), gauti statybą leidžiantį dokumentą t.y. rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą paprastojo remonto aprašui. Tačiau buto (patalpų) savininkui daugiabučiame name vykdant atsijungimo nuo centrinių sistemų darbus turi būti vadovaujamasi ne tik statybą reglamentuojančiais norminiais aktais, bet ir teisės aktuose numatytomis specialiosiomis tokio atsijungimo tvarką reglamentuojančiomis taisyklėmis.

25Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių“ (2008 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 4-617 redakcija) 250-263 punktuose buvo įtvirtintas teisinis reguliavimas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų ar daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginių buitinių šilumos vartotojų iniciatyva. Šių taisyklių 250 punktas nustatė, kad daugiabučio namo Valdytojas (Administratorius), jeigu butų bei kitų patalpų savininkai teisės akte (Taisyklių 1 priedo 3 punktas) nustatyta tvarka priima sprendimą ir paveda Valdytojui (Administratoriui) leisti keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, arba buto ir kitų patalpų savininko – buitinio šilumos vartotojo, pageidaujančio atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ar karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ar karšto vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, pareigą pateikti prašymą savivaldybės institucijai gauti iš jos projektavimo sąlygų sąvadą keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, o taip pat nustatė, kokie dokumentai turi būti pridėti prie tokio prašymo. Pagal 250.1. punktą numatytas reikalavimas pateikti daugiabučio namo butų bei kitų patalpų savininkų teisės akte (Taisyklių 1 priedo 3 punktas) nustatyta tvarka priimtą sprendimą ir pavedimą Valdytojui (Administratoriui) leisti keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą bei Valdytojo (Administratoriaus) raštišką sutikimą. Šių taisyklių kiti punktai detalizavo daugiabučio namo buto ar kitų patalpų šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų ar daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginių tvarką: savivaldybės institucijos veiksmus, gavus minėtą prašymą, šilumos tiekėjo veiksmus, gavus iš savivaldybės institucijos paraišką išduoti projektavimo sąlygas (251-254 p.); pareigą atitinkamus įrenginių atjungimo projektavimo, įrengimo ir kitus su atjungimu susijusius darbus atlikti pagal šiame punkte nurodytų teisės aktų reikalavimus, išduotas projektavimo sąlygas ir jas atitinkantį projektą savo lėšomis (255 p.); buto ar kitų patalpų šilumos ar karšto vandens vartojimo įrenginių atjungimo ir susijusių su atjungimu pastato šildymo ir karšto vandens sistemų rekonstravimo projekto turinį (256 p.); pareigą minėtus darbus atlikti nepažeidžiant kitų butų ir kitų patalpų savininkų teisių bei teisėtų interesų, pagal šių taisyklių 175-184 punktų reikalavimus bei daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininko lėšomis (257 p.); pareigą šilumos ar karšto vandens tiekėjui pranešti raštu apie numatomą atjungimą ne vėliau kaip per vieną mėnesį iki darbų pabaigos ir faktinio atjungimo dienos (258 p.); pareigą baigus Taisyklių 255 punkte nurodytus darbus, gauti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos, rekonstruotų dėl atjungimo, įrenginių bei buto ar kitų patalpų šilumos vartojimo įrenginių jungčių su pastato šildymo ar karšto vandens sistema išardymo, kito pasirinkto šilumnešio ar energijos rūšies tiekimo ir (ar) kitų įrenginių ir statinių įrenginių ir statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą ir jų kopijas pateikti šilumos tiekėjui ir kito pasirinkto šilumnešio ar energijos rūšies tiekėjui (259 p.); įrenginių atjungimą bei atjungimo akto surašymą (260-261 p.); buto ar kitų patalpų, kurių šilumos vartojimo įrenginiai atjungti, savininkų – buitinių šilumos vartotojų su šilumos tiekėjais sudarytų šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių pakeitimą bei jų pareigą apmokėti šilumos tiekėjui už daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti tenkančią šilumos dalį (262 p.) bei įrenginių atjungimo pažeidžiant Taisyklėse bei Šilumos ūkio įstatyme nustatytą tvarką pasekmes (263 p.). Pažymėtina, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2013-01-17 sprendimu pripažino, kad minėtų Lietuvos Respublikos ūkio ministro patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 250 punktas ta apimtimi, kiek nustato pareigą gauti projektavimo sąlygų sąvadą siekiant atjungti įrenginius, 251-254 punktai, taip pat 255 punktas ta apimtimi, kiek nustato pareigą atitinkamus įrenginių atjungimo darbus atlikti pagal išduotas projektavimo sąlygas, 256 punktas, taip pat 257 punktas ta apimtimi, kiek nustato pareigą rekonstravimo darbus atlikti vadovaujantis Taisyklių 175-184 punktuose nustatyta tvarka, bei 259 punktas ta apimtimi, kiek nustato pareigą gauti statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą, prieštaravo Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 daliai, Statybos įstatymo 20 straipsnio 11 daliai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“1.2.18 punktui. Tačiau tuo pačiu pripažino, kad šių taisyklių 255 punktas ta apimtimi, kiek nustato pareigą atitinkamus atjungimo darbus atlikti pagal kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus vartotojo lėšomis, 257 punktas ta apimtimi, kiek nustato pareigą nepažeisti kitų butų ir kitų patalpų savininkų teisių bei teisėtų interesų, 258 punktas, taip pat 259 punktas ta apimtimi, kiek nustato pareigą gauti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą, ir 260-263 punktai neprieštaravo aukštesnės galios teisės aktams (b.t. 3, b.l. 98-113).

26Lietuvos Respublikos Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių“ (2010 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 1-297 redakcija) 210 punktas numatė pareigą vartotojams, pageidaujantiems atjungti karšto vandens įrenginius ir keisti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, priimti sprendimą šių taisyklių 1 priedo 1 ir 3 punktuose nurodytuose teisės aktuose (t. y. Šilumos ūkio įstatyme bei Civiliniame kodekse) nustatyta tvarka; 211 punktas nustatė pareigą pateikti informaciją apie numatomus atlikti darbus savivaldybės institucijai ir gauti iš jos specialiuosius architektūros reikalavimus; 212 punktas – prašymą suderinti su kitų pastatų, kurių šilumos įrenginiai prijunti prie pastato šilumos ir (ar) karšto vandens įrenginių, savininkais, jeigu jų teisės ar teisėti interesai gali būti pažeisti; 213-214 punktai nustatė minėtų specialiųjų architektūros reikalavimų išdavimo ar motyvuoto atsisakymo juos išduoti terminus; 215 punktas nustatė prisijungimo (atsijungimo) sąlygų išdavimą ar motyvuotą atsisakymą jas išduoti; 216 punktas nustatė, jog karšto vandens įrenginių atjungimo projektavimo, įrengimo ir kiti su atjungimu susiję darbai atliekami pagal nurodytų teisės aktų reikalavimus ir projektą vartotojo lėšomis; 217 punktas nustatė, jog pastato karšto vandens įrenginiai atjungiami dalyvaujant šilumos tiekėjo įgaliotam atstovui bei nustatė statybos užbaigimo akto gavimą baigus šiuos darbus, o 218 punktas – jog pastato karšto vandens įrenginiai pripažįstami atjungi nuo Taisyklių 217 punkte nurodyto akto pasirašymo. Pažymėtina, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2013-01-17 sprendimu pripažino, kad minėtų Lietuvos Respublikos Energetikos ministro patvirtintų „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių“ 211-215 punktai, taip pat 216 punktas ta apimtimi, kiek nustato pareigą atitinkamus darbus atlikti pagal projektą, 217 punktas ta apimtimi, kiek numatytas statybos užbaigimo akto surašymas, bei 218 punktas prieštaravo Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 daliai, Statybos įstatymo 20 straipsnio 11 daliai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ 1.2.18 punktui. Tačiau tuo pačiu pripažino, kad šių taisyklių 210 punktas, taip pat 216 punktas ta apimtimi, kiek nustato pareigą atitinkamus darbus atlikti pagal kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus savo lėšomis, bei 217 punktas ta apimtimi, kiek numatyta, kad pastato karšto vandens įrenginiai atjungiami dalyvaujant šilumos tiekėjo įgaliotam atstovui, neprieštaravo aukštesnės galios teisės aktams (b.t. 3, b.l. 98-113).

27Lietuvos Aukščiausiojo teismas yra nurodęs, kad Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 17 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-35/2012, ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių ir energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių dalį nuostatų tam tikra apimtimi pripažinus prieštaraujant aukštesnės galios teisės aktams šios nuostatos buvo pripažintos prieštaraujančiomis Šilumos ūkio, Statybos įstatymų normoms ne dėl jų pačių ydingumo, bet dėl to, kad juos priėmę subjektai neturėjo teisės aiškinti tam tikrų teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-119/2013).

28Pažymėtina, kad atsakovės atstovai neneigė, jog atsakovė V. M. jai priklausančio buto atjungimo nuo centralizuotos šilumos ir karšto vandens sistemos darbus atliko neturėdama kitų daugiabučio namo butų savininkų sutikimo (LR CK 4.75 str. 1 d., Taisyklių 250.1 p.), likus ne mažiau kaip mėnesiui iki faktinio atsijungimo apie tai raštu neinformavo ieškovo (Taisyklių 258 p.), nėra gavusi Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo akto-pažymos (Taisyklių 259 p.), atjungė šilumos tiekimo įrenginius nedalyvaujant ieškovo įgaliotam atstovui (Taisyklių 260 p.). Teismas kritiškai vertina atsakovės teiginį, jog minėti pažeidimai laikytini mažareikšmiais, kadangi tokių atsijungimo darbų atlikimas sukelia pasekmes ne tik juos atlikusiam buto savininkui, bet ir kitiems daugiabučio namo butų savininkams, todėl jų atlikimo metu turi būti griežtai laikomasi teisės aktų nustatytos tvarkos, kas taip pat pabrėžiama ir aukščiau nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje.

29Įvertinus nurodytas aplinkybes, byloje esančius duomenis bei aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, teismas daro išvadą, kad atsakovė savo butą nuo bendrų šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų atjungė pažeisdama teisės aktų nustatytą tvarką, todėl atsakovės V. M. buto, esančio ( - ), atjungimas nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos yra pripažintinas neteisėtu.

30Patenkinus UAB „Prienų energija“ ieškinį šioje dalyje, atsakovės V. M. priešieškinys dėl pripažinimo buto, esančio ( - ) g. 11a-22, Trakuose, šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo sutartį nutraukta: šilumos energijos tiekimo atžvilgiu nuo 2010-10-01, karšo vandens tiekimo atžvilgiu nuo 2011-03-01 yra atmestinas, įvertinus tai, kad atsakovės atsijungimas nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos yra pripažintas neteisėtu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus.

31Pagal kasacinio teismo praktiką vartotojai, neteisėtai atjungę buto šildymo sistemą nuo bendrų šildymo įrenginių, išlieka šilumos energijos vartotojai iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą ir jiems tenka pareiga mokėti už šilumos energiją (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 22 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-44/2012; 2012 m. gegužės 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-259/2012; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-277/2012; 2013 m. kovo 13 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-119/2013, ir kt.). Aplinkybė, kad kasatorė neteisėtai atjungė buto šilumos įrenginius nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, neatleidžia jos nuo pareigos apmokėti už tiektą šilumą, kuri apskaičiuota visam pastatui šildyti suvartotą energiją padalijus visiems to namo vartotojams (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 13 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-119/2013).

32Kadangi atsakovė iki teisėto savo buto šildymo įrenginių atjungimo nuo centrinio šilumos tiekimo sistemos išlieka UAB „Prienų energija“ tiekiamos šilumos vartotoja, tai privalo ieškovui mokėti už šilumos energiją pagal nustatytus įkainius. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad jos buto šildymo įrenginiai buvo fiziškai atjungti nuo bendros namo šildymo sistemos; kad savo patalpas šildė elektra; nėra pagrindas atmesti ieškinį. Tokia teisminė praktika yra formuojama ir aukščiau nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

33Byloje esanti 2011-08-01 pažyma ir mokesčių paskaičiavimo pažyma už 2010.10 – 2011-07 patvirtina, jog už butui, esančiam ( - ), laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2011-07-01 paskaičiuota dalis už šiluminę energiją šildymui bei karštą vandenį susidariusi skola 2011-08-01 sudarė 3169,00 Lt, t.y. 2262,63 Lt už šildymą ir 906,37 Lt už karštą vandenį (b.t. 1, b.l. 10-12). Atsakovė šio skolos apskaičiavimo neginčijo. Atsižvelgiant į teismo šioje byloje nustatytas aplinkybes ieškovo reikalavimas šioje dalyje dėl skolos už šildymą ir karštą vandenį laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas.

34Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 116,47 Lt dydžio delspinigius (netesybas), tačiau atsakovė su tokiu delspinigių paskaičiavimu nesutinka ir prašo teismo taikyti įstatymo numatytą 6 mėnesių senaties terminą reikalavimams dėl netesybų priteisimo. Pagal LR CK 6.71 str. 1 d. netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Lietuvos Respublikos 1995-01-26 įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,04 procento delspinigius. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nagrinėjamu atveju ieškovo priskaičiuota delspinigių suma yra 116,47 Lt (b.t. 1, b.l. 10-12). LR CK 1.125 str. 5 d. taip pat numato, kad sutrumpintas 6 mėnesio ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Pagal LR CK 1.126 str. 2 d. ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis. Atsakovė tokį prašymą byloje pateikė. Iš ieškovo pateiktos mokesčių paskaičiavimo pažymos už 2010.10 – 2011-07 matyti, kad faktiškai 116,47 Lt dydžio delspinigiai atsakovei yra priskaičiuoti už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio mėnesio iki 2011 m. liepos mėnesio, t.y., iš viso už aštuonių mėnesių laikotarpį (b.t. 1, b.l. 1-12). Įvertinus visa tai bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys teisme buvo gautas 2011-08-17, teismas daro išvadą, kad atsakovės prašymas dėl ieškinio senaties taikymo ieškovo reikalavimui dėl delspinigių priteisimo yra tenkintinas, ir delspinigiai ieškovo naudai priteistini tik už laikotarpį nuo 2011 m. vasario mėnesio iki 2011 m. liepos mėnesio, konstatuojant jog priteistinų delspinigių suma sudaro 111,28 Lt. Taigi, ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, tenkintinas iš dalies.

35CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, sudaro 5 procentus per metus, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

36Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai, šalių paaiškinimai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl teismas dėl jų nepasisako ir priimdamas sprendimą jų neanalizuoja ir nevertina.

37Ieškovas šioje byloje patyrė 1242,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 242,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio (b.t. 1, b.l. 5, 18, 125, 130, b.t. 3, b.l. 134-136) bei 1000,00 Lt už advokato teisinę pagalbą.

38Atsakovė šioje byloje patyrė 3025,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

39Patenkinus ieškinį iš dalies ir priešieškinį atmetus, iš atsakovės ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai teismo patenkintų ieškovo reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.), t. y. 1240,01 Lt (1242,00 Lt x 99,84 proc.). Taip pat atitinkamai iš ieškovo proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai ieškovei yra priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d.), t.y. 4,84 Lt (3025,00 Lt x 0,16 proc.). Atlikus iš šalių priteistinų bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą, teismas konstatuoja, kad iš atsakovės ieškovui galutinė priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 1235,17 Lt (1240,01 Lt – 4,84 Lt).

40Taip pat iš atsakovės proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai valstybei priteistina 71,23 Lt (71,35 Lt x 99,84 proc.) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.).

41Atsižvelgiant į tai, kad iš ieškovo priteistina bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu dalis, proporcinga atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str.), yra 0,12 Lt (71,35 Lt x 0,16 proc.), t.y., mažesnė nei 10 Lt, vadovaujantis CPK 92 str. ir 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, šios išlaidos iš ieškovo valstybei nėra priteisiamos.

42Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 79, 88, 92, 93, 96, 98, 150, 176-178, 259-260, 265, 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

43ieškinį tenkinti iš dalies.

44Pripažinti atsakovės V. M. buto, esančio ( - ), atjungimą nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos neteisėtu.

45Priteisti iš atsakovės V. M. 3169,00 Lt (trys tūkstančiai šimtas šešiasdešimt devyni litai 00 ct) skolos už šildymą ir karštą vandenį, 111,28 Lt (vienas šimtas vienuolika litų 28 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t.y. 3280,28 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2011-09-09, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1235,17 Lt (vienas tūkstantis du šimtai trisdešimt penki litai 17 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Prienų energija“.

46Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

47Priešieškinį atmesti.

48Priteisti iš atsakovės V. M. 71,23 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

49Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Vita Lučkauskaitė,... 2. sekretoriaujant Jolitai Janušauskaitei, Marijonai Jankauskienei... 3. dalyvaujant ieškovo UAB „Prienų energija“ atstovams R. K. ir advokatui V.... 4. atsakovės V. M. atstovams G. M. ir advokato padėjėjai O. G.,... 5. išvadą byloje duodančios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir... 6. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB... 7. ieškovas UAB „Prienų energija“ patikslintu ieškiniu prašo pripažinti... 8. Atsakovė V. M. pateikė priešieškinį (b.t. 1, b.l. 65-70), kuriuo prašo... 9. Ieškovas prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Nurodė, kad... 10. Ieškovo atstovai teismo posėdyje iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes... 11. Atsakovės atstovai palaikė priešieškinį, prašė jį tenkinti, o ieškinį... 12. Atsakovės atstovai teismo posėdyje iš esmės nurodė analogiškus... 13. Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybinės metrologijos tarnybos... 14. Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybinės vartotojų teisių... 15. Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir... 16. Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.... 17. Byloje nustatyta, kad gyvenamoji patalpa – butas, esantis ( - ), Trakų m.,... 18. Į V. M. priklausančią patalpą ieškovas UAB „Prienų energija“... 19. Ieškovas UAB „Prienų energija“ gavusi UAB „Trakų šilumos tinklai“... 20. Byloje ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl atsakovės atlikto jos buto,... 21. Pastebėtina, jog keičiant daugiabučio namo atskiro buto (butų), kitų... 22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (LR CK) 6.390 straipsnio 1 dalimi... 23. Šilumos ūkio įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi laikotarpiu nuo... 24. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 21 dalimi ir... 25. Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258... 26. Lietuvos Respublikos Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr.... 27. Lietuvos Aukščiausiojo teismas yra nurodęs, kad Vyriausiojo administracinio... 28. Pažymėtina, kad atsakovės atstovai neneigė, jog atsakovė V. M. jai... 29. Įvertinus nurodytas aplinkybes, byloje esančius duomenis bei aukščiau... 30. Patenkinus UAB „Prienų energija“ ieškinį šioje dalyje, atsakovės V. M.... 31. Pagal kasacinio teismo praktiką vartotojai, neteisėtai atjungę buto šildymo... 32. Kadangi atsakovė iki teisėto savo buto šildymo įrenginių atjungimo nuo... 33. Byloje esanti 2011-08-01 pažyma ir mokesčių paskaičiavimo pažyma už... 34. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 116,47 Lt dydžio... 35. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų... 36. Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai, šalių... 37. Ieškovas šioje byloje patyrė 1242,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias... 38. Atsakovė šioje byloje patyrė 3025,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato... 39. Patenkinus ieškinį iš dalies ir priešieškinį atmetus, iš atsakovės... 40. Taip pat iš atsakovės proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai... 41. Atsižvelgiant į tai, kad iš ieškovo priteistina bylinėjimosi išlaidų,... 42. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 79, 88, 92, 93, 96, 98, 150,... 43. ieškinį tenkinti iš dalies.... 44. Pripažinti atsakovės V. M. buto, esančio ( - ), atjungimą nuo centralizuoto... 45. Priteisti iš atsakovės V. M. 3169,00 Lt (trys tūkstančiai šimtas... 46. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 47. Priešieškinį atmesti.... 48. Priteisti iš atsakovės V. M. 71,23 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.... 49. Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...