Byla e2S-102-803/2018
Dėl piktybinio vartojimo sutarčių nesudarymo ir žmogaus orumo žeminimo laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria ieškovo V. J. ieškinys atsakovei akcinei bendrovei ,,Energijos skirstymo operatorius“ dėl piktybinio vartojimo sutarčių nesudarymo ir žmogaus orumo žeminimo laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Apeliacinėje byloje sprendžiami procesinių teisės normų, reglamentuojančių ieškinio trūkumų šalinimo institutą, taikymo klausimai.
  2. Ieškovas V. J. pateikė teismui 2017 m. liepos 14 d. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“, kuriuo prašė: 1) įpareigoti atsakovę atnaujinti elektros energijos tiekimą; 2) įpareigoti atsakovę pateikti sutarčių ofertas elektrai ir dujoms tiekti; 3) priteisti ieškovo naudai iš atsakovės 3000 Eur neturtinę žalą; 4) atleisti nuo teisminių išlaidų remiantis CPK 83 straipsnio 4 dalimi. Kadangi teismui pateiktas ieškinys neatitiko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) keliamų reikalavimų, pirmos instancijos teismas 2017 m. liepos 25 d. nutartimi nustatė ieškovui 14 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti, tai yra aiškiai ir konkrečiai suformuluoti ieškinio reikalavimus, susijusius su įpareigojimais atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, kad būtų aiškus jų turinys ir ribos, taip pat už pareikštus ieškinio reikalavimus sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
  3. Ieškovas, vykdydamas 2017 m. liepos 25 d. teismo nutartį, 2017 m. liepos 26 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė teismo: 1) priimti preliminarų sprendimą su skubaus įvykdymo imperatyvu, kad atsakovė kuo skubiau atstatytų elektros energijos tiekimą; 2) išreikalauti iš atsakovės pateikti sutarčių ofertas elektrai ir dujoms tiekti; 3) priteisti ieškovo naudai 3000 Eur neturtinės žalos; 4) atleisti ieškovą nuo teisminių išlaidų ir žyminio mokesčio mokėjimo. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad jis nuo žyminio mokesčio yra atleistas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes kilęs ginčas iš vartojimo sutarties. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad ieškovas teismo nustatytu terminu 2017 m. liepos 25 d. teismo nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi ieškovo V. J. ieškinį atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl piktybinio vartojimo sutarčių nesudarymo ir žmogaus orumo žeminimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
  2. 2017 m. liepos 25 d. nutartimi, nustatydamas ieškovui 14 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti pirmos instancijos teismas nurodė, jog ieškovas neturtinius reikalavimus ieškinyje formuluoja abstrakčiai, be to, siedamas juos su tam tiktų sąlygų egzistavimu. CPK 267 straipsnis draudžia priimti sąlyginius sprendimus, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, todėl teisme negali būti keliama civilinė byla esant sąlyginiams ieškinio reikalavimams. Ieškovas buvo įpareigotas aiškiai ir konkrečiai suformuluoti ieškinio reikalavimus, susijusius su įpareigojimais atsakovei atlikti tam tikrus veiksmus, kad būtų aiškus jų turinys ir ribos. Teismas nurodė, jog ieškovo nurodoma CPK 83 straipsnio 4 dalies redakcija, pagal kurią fiziniai asmenys, kurie Vyriausybės nustatyta tvarka pripažinti socialiai remtinais ir atleidžiami nuo bylinėjimosi išlaidų nuo 2005 m. gegužės 1 d. neteko galios. Pirmos instancijos teismas nenustatė pagrindo atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Teismas nurodė, jog CPK 135 straipsnio 2 dalis įtvirtina ieškovo pareigą su ieškiniu pateikti duomenis, patvirtinančius žyminio mokesčio sumokėjimą. Žyminio mokesčio dydis nustatomas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatytas taisykles. Teismas nustatė, jog ieškovas atsakovei reiškia turtinį reikalavimą dėl 3 000 Eur dydžio neturtinės žalos priteisimo. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, už ieškinio reikalavimus turtiniuose ginčuose iki dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų mokamas 3 proc. nuo ieškinio sumos dydžio žyminis mokestis, tačiau ne mažesnis kaip dvidešimt eurų. To paties straipsnio 7 dalis numato, kad procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Taigi nagrinėjamu atveju už ieškinio reikalavimą priteisti 3000 Eur sumą – mokėtinas 68 Eur (3000 Eur x 3 proc. x 75 proc.) dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas ieškovui taip pat nurodė, kad pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktą už kiekvieną savarankišką neturtinį ieškinio reikalavimą mokamas 100 Eur žyminis mokestis (e.b. T.I. b.l. 55-56).
  3. Spręsdamas ieškovo pateikto patikslinto ieškinio priėmimo klausimą 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartyje teismas konstatavo, jog 2017 m. liepos 25 d. nutartyje nurodytų trūkumų ieškovas nepašalino. Ieškovas nepateikė teismui dokumentų, patvirtinančių viso ar dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad jis nuo žyminio mokesčio yra atleistas CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Pirmos instancijos teismas nustatė, jog pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami vartotojai bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo, tuo tarpu pats ieškovas ieškinyje nurodo, jog vartojimo sutartis dėl elektros energijos tiekimo su juo nėra sudaryta, todėl, teismo vertinimu, tarp šalių kilęs ginčas negali būti kvalifikuotinas ginču dėl vartojimo sutarties nesąžiningų sąlygų taikymo. Teismas nurodė, jog teisinio pagrindo visiškai atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo nėra. Teismas taip pat pažymėjo, kad šalindamas trūkumus, ieškovas prašo priimti preliminarų sprendimą, tačiau nenurodo aplinkybių, susijusių su dokumentinio proceso taikymu. Teismas nurodė, jog ieškovas ieškinyje be piniginio reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, kelia ir kitus neturtinio pobūdžio reikalavimus, kurie negali būti nagrinėjami dokumentinio proceso tvarka (e.b. T.I. b.l. 69-70).

8III. Atskirojo skundo argumentai

9

  1. Ieškovas V. J. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutarties (e.b. T.I. b.l. 76-78), kuriuo prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš esmės pirmos instancijos teismui; priimti preliminarų sprendimą dėl elektros energijos tiekimo. Skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
    1. ieškovas teigia, jog nuo žyminio mokesčio jis yra atleistinas CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes ginčas kilęs vartojimo sutarties pagrindu;
    2. skundžiama nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, neinformavus apie posėdžio datą, laiką ir vietą. Neįteikti pranešimai. Remiantis CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nutartis naikintina, nes pažeista CPK 329 straipsnio 2 dalis, 3 dalies 1 punktas;
    3. CPK 424 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog ieškovo prašymu dokumentinio proceso tvarka gali būti išspręstas ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai (atsirandantys iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kiti), kilnojamojo daikto, vertybinių popierių priteisimas ar reikalavimai iš nekilnojamojo daikto nuomos sutarčių dėl nuomininko iškeldinimo, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais. Nurodo, kad ieškinyje kelia reikalavimus kurie patenka į CPK 428 straipsnio 7 dalį. Teigia, jog remiantis CPK 428 straipsnio 7 dalimi, padarius išvadą, kad ieškinys pagal pateiktus įrodymus negali būti visiškai patenkinamas, teismas priima nutartį nagrinėti bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir nustato terminą primokėti trūkstamą žyminį mokestį. Nurodo, jog teismas nesivadovavo šiuo reglamentavimu;
    4. CK 6.263 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Nurodo, jog atsakovė savo veiksmais nutraukdama elektros tiekimą ieškovui padarė žalą. Nurodo, jog ieškovas patiria nepatogumus, patiria neturtinę žalą, todėl atsakovė turi būti įpareigojama teikti elektros energiją ieškovui bei atlyginti padarytą žalą;
    5. skundžiamoje nutartyje nurodyti trūkumai remiantis CPK 115 straipsnio 4 dalimi nelaikytini esminiais, todėl teismas šiuos trūkumus galėjo išspręsti bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. CPK 5 straipsnyje yra įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 straipsnis), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Pagal CPK 138 straipsnį ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti.
  2. Byloje nustatyta, jog ieškovas ieškinyje (taip pat ir patikslintame ieškinyje) atsakovei AB ,,Energijos skirstymo operatorius” reiškia du neturtinio pobūdžio reikalavimus, tai yra prašo atnaujinti jam elektros energijos tiekimą (priimti preliminarų sprendimą), bei įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškovu elektros ir dujų tiekimo sutartis. Ieškovas taip pat prašo priteisti ieškovo naudai 3000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės. (e.b. T.I. b.l. 1-6; 59-64). Patikslintame ieškinyje ieškovas taip pat prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo remiantis CPK 83 straipsnio 1 punkto 1 dalimi (e.b. T.I. b.l. 63).
  3. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, jog už ieškinio reikalavimą priteisti 3000 Eur sumą – mokėtinas 68 Eur (3000 Eur x 3 proc. x 75 proc.) dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat, jog pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktą už kiekvieną savarankišką neturtinį ieškinio reikalavimą mokamas 100 Eur žyminis mokestis.
  4. Ieškovas tiek patikslintame ieškinyje, šalindamas ieškinio trūkumus, tiek atskirajame skunde nurodė, jog yra atleistas nuo žyminio mokesčio. Patikslintame ieškinyje ieškovas teigia, jog jis turi būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
  5. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 83 straipsnis apibrėžia kategorijas bylos šalių, kurios yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Šio straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami: darbuotojai – bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių, ir vartotojai – bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Teismas pažymi, jog remiantis nurodyta teisės norma ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo galėtų būti atleistas tik tuo atveju, jeigu byloje būtų ginčijamos atsakovės ieškovei taikomos nesąžiningos vartojimo sutarties sąlygos, kurių nustatymo kriterijai yra apibrėžti CK 6.2284 straipsnyje. Tačiau ieškovas nesiremia minėtame straipsnyje nustatytomis teisės normomis, nereikalauja teismo pripažinti tam tikras sutarties sąlygas nesąžiningomis ir todėl negaliojančiomis. Priešingai ieškovas prašo teismo įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškove elektros ir dujų tiekimo sutartis, taip pat įpareigoti atsakovę tiekti ieškovui elektros energiją. Pats ieškovas ieškinyje nurodo, jog vartojimo sutartys su juo nėra sudarytos. Todėl pripažintina, kad ieškovas nėra atleistinas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
  6. Įstatymų leidėjas, siekdamas visiems asmenims užtikrinti vienodas galimybes kreiptis į teismą, CPK numatė atleidimo nuo žyminio mokesčio iš dalies (CPK 83 straipsnis 3 dalis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus. Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2009; 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1023/2010 ir kt.). Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau tokia jo turtinė padėtis yra laikina, t. y. pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-1258-370/2015 ir kt.). Kartu su ieškiniu ieškovas teismui pateikė tik Panevėžio miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų skyriaus 2017 m. birželio 15 d. pažymą, kurioje nurodyta, jog nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. V. J. paskirta po 102,00 Eur socialinė pašalpa (e.b. T.I. b.l. 54). Daugiau jokių kitų įrodymų iš kurių teismas galėtų spręsti apie ieškovo realią finansinę padėtį ieškovas teismui nepateikė (išrašai iš banko sąskaitų, nekilnojamojo turto registro ir pan.). Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį nėra galimybės asmens visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio, ieškovas nenurodė sumos, kuri būtų laikoma kaip protinga sumokėti valstybės rinkliavą. Teismas negali spręsti iš dalies atleisti ieškovo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kai toks prašymas nepateiktas, tai yra nagrinėjamoje byloje ieškovas tiesiog prašo jį atleisti nuo žyminio mokesčio, remdamasis CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, jog ieškiniu reiškiami reikalavimai nepatenka į CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto reglamentavimą. Minėta, jog asmuo, prašantis atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, arba prašantis atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą turi teismui pateikti motyvuotus prašymus ir šiuos prašymus pagrįsti įrodymais.
  7. Iš ieškovo teismui pateikto patikslinto ieškinio matyti, jog teismo nurodyti ieškinio trūkumai nebuvo pašalinti. Taip pat iš ieškovo patikslintame ieškinyje pateikto prašymo priimti preliminarų sprendimą, matyti, jog ieškovas pageidauja dokumentinio proceso (CPK 424 straipsnis). Ieškovo pasirinkimas, kad jo ieškinys būtų nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka, neatleido jo nuo pareigos pašalinti 2017 m. liepos 25 d. teismo nutartyje nurodytus trūkumus. Šiuo atveju ieškinys be minėtoje teismo nutartyje nurodytų trūkumų neatitinka ir CPK 424 straipsnio 1 dalies reikalavimų, tai yra dokumentinio proceso leistinumo. Pagal nurodytą teisės normą dokumentinis procesas galimas tik dėl ieškinio, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai, kilnojamojo daikto, vertybinių popierių priteisimas ar reikalavimai iš nekilnojamojo daikto nuomos sutarčių dėl nuomininko iškeldinimo, ieškovo prašymu gali būti išspręstas dokumentinio proceso tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais. Šiuo atveju ieškovas be piniginio reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, kelia ir kitus neturtinio pobūdžio reikalavimus, kurie negali būti nagrinėjami dokumentinio proceso tvarka.
  8. Taigi konstatuotina, kad ieškovas teismo nustatytu terminu jam nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino, ieškovo ieškinio negalima nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 424 straipsnis, 425 straipsnis).
  9. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Dėl kitų apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).
  10. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, bei atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes ir ieškovo ieškinį laikydamas nepaduotu, procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnis, 338 straipsnis).
  11. Teismas išaiškina, jog asmenis, kurie neturi pakankamai žinių kreiptis į teismą ir neturi lėšų sudaryti teisinių paslaugų sutarties su advokatu, kuris padėtų įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, įstatymu yra nustatytas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą. Pagal minėto įstatymo 18 straipsnį norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia prašymą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Dėl pirminės informacijos apeliantas gali kreiptis el. paštu: teisinepagalba@vgtpt.lt arba atvykti asmeniškai į Tarnybą, adresu: Odminių g. 3, LT-01122 Vilnius.

13Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Nutarė

14apelianto (ieškovo) V. J. atskirąjį skundą atmesti.

15Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

16Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai