Byla 2A-137-368/2015
Dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau BUAB) „Euro transport“ apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-53-237/2014, iškeltoje pagal ieškovės BUAB „Euro transport“ ieškinį atsakovams S. Š., J. R. ir N. Š. dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė BUAB „Euro transport“ kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 40 241,43 Lt žalą. Nurodė, kad atsakovai UAB „Euro transport“ direktorius S. Š. ir bendrovės akcininkės J. R. ir N. Š., įmonei esant nemokiai, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir taip padidino bendrovės įsiskolinimus įmonės kreditoriams.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Raseinių rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės BUAB „Euro transport“ atsakovėms J. R. 700 Lt o N. Š. 2000 Lt advokato pagalbos išlaidas. Nustatė, kad bendrovei po S. Š. vadovavo Ž. M., kuris nebuvo įtrauktas dalyvauti į bylą ir tai padaryti ieškovė atsisakė. Nurodė, kad, nors ieškovė teigė, jog jau 2011 m. bendrovė buvo nemoki, tuo metu įmonė veikė, buvo samdomi nauji darbuotojai, sudaromos sutartys, dengiami įsiskolinimai kreditoriams. Atkreipė dėmesį į tai, kad bendrovės 2012 m. 261 595 Lt įsipareigojimai 2013-08-12 sudarė 40 241,43 Lt. Pažymėjo, kad, balanso duomenimis, įmonės turto vertė siekia 41 285 Lt ir iš šio turto gali būti padengti 40241,43 Lt kreditoriniai reikalavimai.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

8Skųsdama Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimą, apeliantė (ieškovė) BUAB „Euro transport“ prašo teismo sprendimą panaikinti ir tenkinti jos ieškinį. Apeliaciniame skunde teigia, kad įmonė veikė nesėkmingai. Tvirtina, kad finansinių reikalavimų sumažėjimas neparodo įmonės finansinės padėties pagerėjimo. Pabrėžia, kad įmonės turtas administratoriui nebuvo perduotas. Mano, kad atsakovai privalo atlyginti žalą.

9Atsiliepdama į apeliacinį skundą, atsakovė N. Š. prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad nėra atsakinga už tai, kad įmonės turtas nebuvo perduotas administratoriui ir jai negali kilti civilinė atsakomybė.

10Atsiliepdama į apeliacinį skundą, atsakovė J. R. prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pažymi, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir apeliantė neįrodinėjo įmonės nemokumo pradžios ir konkrečios žalos.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

12teisiniai argumentai ir išvados

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

14Apeliantės (ieškovės) BUAB „Euro transport“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

15Byloje nagrinėjamas juridinio asmens vadovo ir akcininkių civilinės atsakomybės, kylančios konkrečiu įstatyme įtvirtintu pagrindu – pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo – klausimas.

16Įmonės administracijos vadovo ir įmonės dalyvių civilinės atsakomybės pagrindai nors ir susiję, tačiau nėra tapatūs. Skirtingas juridinio asmens dalyvių ir valdymo organų narių statusas lemia ir jų civilinę atsakomybę skirtingais pagrindais. Įmonės dalyvių atsakomybę reglamentuoja CK 2.50 straipsnio 3 dalis, vadovo – CK 2.87 straipsnio 7 dalis.

17Įmonė įgyja civilines teises ir prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 str. 1 d.), o ne savininkus; pirminė pareiga veikti bendrovės vardu (taigi, ir atstovauti bendrovei ir teisme vesti bylas jos vardu) tenka įmonės administracijos vadovui (ABĮ 37 str. 10 d.). Tiek įmonės vadovo, tiek ir jos savininko civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovų veiksmus, padarytos žalos faktą bei priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Paneigti šią prezumpciją, siekdami išvengti civilinės atsakomybės turėtų atsakovai, t. y. įmonės vadovas ir akcininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

18Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams.

19Pažymėtina, kad, sprendžiant klausimą dėl įmonės akcininkų atsakomybės laiku nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pasisakytina, jog paprastai akcininkas (akcininkai) kasdienėje įmonės veikloje (nebent jis (jie) būtų įmonės valdymo organo narys (nariais)) nedalyvauja, taip pat neturi ryšio su kreditoriais ir su įsipareigojimais kreditoriams. Tokią veiklą vykdo ir visų pirma atsakingas už ją yra įmonės vadovas, jis geriausiai žino įmonės finansinę situaciją. Pats buvimo įmonės akcininku faktas savaime nelemia jo civilinės atsakomybės, todėl būtina įvertinti faktines aplinkybes, kokiu konkrečiu ar bent apytikriu momentu įmonės akcininkui (akcininkams) atsirado pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, kokie įrodymai patvirtina, jog akcininkas apie tai neabejotinai turėjo žinoti ir žinojo.

20Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas bei savininkas (savininkai) turi pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (t. y. įmonė viešai paskelbė, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), t. y. įmonei tapus nemokiai. Nors, kaip minėta, ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis numato tiek įmonės vadovo, tiek savininko (savininkų) pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, ši pareiga pagal jau paminėtą įmonės vadovo bei savininkų funkcijų esminį skirtingumą, nėra vienoda: kiekvienam iš jų tokia pareiga atsiranda nuo tada, kai jie sužino apie aplinkybes, lemiančias šią jų pareigą, t. y. nuo tada, kai jiems tampa žinoma, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte.

21Nagrinėjamu atveju ieškovė BUAB „Euro transport“ nurodė, kad įmonė buvo nemoki jau nuo 2011 metų. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė neįrodinėjo įmonės nemokumo pradžios.

22Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas apibūdinamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, nustatant įmonės nemokumą svarbu nustatyti minėtas sąlygas: 1) įsipareigojimų nevykdymas, pasireiškiantis skolų nemokėjimu arba iš anksto apmokėtų darbų neatlikimu; 2) pradelstų įmonės įsipareigojimų santykį su įmonės turtu.

23Kolegija pažymi, kad remdamasis įmonės finansine atskaitomybe teismas sprendžia dėl įmonės nemokumo būsenos, kaip ji apibrėžiama ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje.

24Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, nagrinėdami bylą, turi atsižvelgti į bylų pagal bankrutuojančios įmonės ieškinius nagrinėjimo ypatumus ir tokiose bylose teismai turi teisę ne tik pasiūlyti šalims pateikti reikalingus įrodymus, bet ir, esant tokiam poreikiui, ex officio rinkti įrodymus, siekiant nustatyti reikšmingas bylai faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005).

25Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apygardos teismas 2013 m. balandžio 17 d. nutartimi iškėlęs bankroto bylą UAB „Euro transport“ įpareigojo valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bendrovės administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, taip pat visus dokumentus (civilinė byla Nr. B2-208-267/2015). Šiaulių apygardos teismas 2013 m. spalio 18 d. nutartimi už teismo įpareigojimų nevykdymą – perduoti įmonės dokumentus ir turtą –bankrutuojančios bendrovės direktoriui S. Š. skyrė 5000 Lt baudą.

26Taigi šioje byloje susiklostė tokia faktinė situacija, kad įmonės valdymo organams neįvykdžius teismo įpareigojimų ir neperdavus bankroto administratoriui svarbių įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų apsunkinta galimybė tiksliai nustatyti momentą, kada įmonė tapo nemokia. Todėl pirmosios instancijos teismas turėtų vadovautis kitomis įrodinėjimo priemonėmis ir byloje esančiai duomenimis, parodančiais faktišką įmonės nemokumo būseną, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais įmonės ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, bei kt. Minėtą įmonės būseną iš dalies parodo VĮ Registrų centrui pateiktas 2012 m. bendrovės balanso duomenys, iš kurių matyti, kad jau 2011 m. įmonės skolos kelis kartus viršijo deklaruojamą turtą; taip pat kreditorės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus duomenys, parodantys laikotarpį nuo kada įmonė faktiškai nebeatsiskaitinėjo su kreditore ir t. t.

27Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2013).

28Teisėjų kolegija pažymi, kad įmonės finansinių rodiklių (įmonės mokumo būklės) nustatymas yra fakto klausimas, kurį turi nustatyti pirmosios instancijos teismas, įvertindamas savo aktyvų vaidmenį šioje byloje.

29Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vien ta aplinkybė, jog įmonė, nors ir nuostolingą, tačiau ūkinę komercinę veiklą vykdė – buvo priimti nauji darbuotojai, sudaryta patalpų nuomos sutartis –pati savaime negali pašalinti įmonės vadovo, dalyvių, atsakomybės už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014), todėl turėtų būti įvertinami atsakovų veiksmų, siekiant išsaugoti įmonę, visumą, ir ar atsakovai veikė rūpestingai, sąžiningai, išimtinai bendrovės interesais.

30Pažymėtina tai, kad aplinkybė, jog teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi BUAB „Euro transport“ bankroto byloje buvo patvirtinti 40 241,43 Lt kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie sudarė tik dalį įmonės 2012 m. balanse nurodytų 261 959 Lt įsipareigojimų, nesant duomenų apie atsiskaitymą su įmonės kreditoriais, neparodo įmonės veiklos pagerėjimo, tačiau tai turi įtakos sprendžiant žalos, padarytos įmonei, klausimą.

31Pagal LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 5 punktą priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas nustato ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punkte administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme. Pagal ĮBĮ 26 straipsnį kreditorių reikalavimus tvirtina teismas.

32Esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui, akivaizdu, kad kreditoriai reikšdami bankroto byloje savo reikalavimus realizuoja jiems suteiktas teises; bankrutuojančios įmonės administratorius pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus atlieka pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, atžvilgiu, juos dar kartą tikrina teismas.

33Pažymėtina, kad įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, kad skola konkrečiam kreditoriui gali būti ir padidėjusi, ir sumažėjusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

34Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo išvadas, kad iš įmonės 2012 m. balanse nurodytos turto vertės – 41 285 Lt, galima visiškai padengti bankroto bylą nagrinėjančio teismo patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus. Minėta, kad Šiaulių apygardos teismas 2013 m. spalio 18 d. nutartimi už teismo įpareigojimų nevykdymą – perduoti įmonės dokumentus ir turtą – bankrutuojančios bendrovės direktoriui S. Š. skyrė 5000 Lt baudą. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad administratorius nepateikė teismui jokių įrodymų, kiek ir kokio turto buvo perimta iškėlus įmonei bankroto bylą. Pažymėtina, kad teisinis reglamentavimas suteikia teismui nagrinėjančiam bylą teisę, esant poreikiui, pareikalauti teisingam bylos nagrinėjimui trūkstamus dokumentus (CPK 198 str.). Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad nuo 2012-11-12 įmonės direktoriumi buvo paskirtas Ž. M., tačiau jis nebuvo nurodytas atsakovu ir ieškovės atstovė tai atsisakė padaryti. Teisėjų kolegija, įvertindama aplinkybes, kad Ž. M. buvo įmonės vadovu taip pat ir nuo 2010-04-06 iki 2011-12-16, ir jo parodymai dėl įmonės finansinės būklės ir balanse deklaruoto turto galėtų būti svarbūs šios bylos kontekste, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas turėtų svarstyti klausimą dėl šio asmens įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu (CPK 47 str.).

35Esant minėtoms aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, siekdamas išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes: nuo kurio momento įmonės finansinė situacija atitiko nemokumo požymius; kuriam iš atsakovų atsirado pareiga inicijuoti bankroto bylą; ar ABĮ nuostatos numato akcininkams pareigą domėtis įmonės veikla, jos mokumu, finansine padėtimi, reikalauti iš vadovo pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus ir pan.; dėl kokių priežasčių nuo 2011 m. pasikeitė įmonės įsipareigojimų apimtis ir ar kreditoriniai reikalavimai padidėjo dėl to, kad atsakovai laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; kokia vykdoma reali ūkinė veikla galėjo pateisinti sprendimą nesikreipti į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, siekiant išsaugoti įmonę ir toliau vykdyti veiklą, nors įmonės finansiniai rodikliai ir nebuvo geri, ir t. t.

36Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009 ir kt.).

37Išdėstytos aplinkybės lemia išvadą, jog yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir esantys įrodymai neleidžia jos išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

38Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

39Panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė BUAB „Euro transport“ kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Raseinių rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ieškinį... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 8. Skųsdama Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimą,... 9. Atsiliepdama į apeliacinį skundą, atsakovė N. Š. prašo Raseinių rajono... 10. Atsiliepdama į apeliacinį skundą, atsakovė J. R. prašo Raseinių rajono... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 12. teisiniai argumentai ir išvados... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 14. Apeliantės (ieškovės) BUAB „Euro transport“ apeliacinis skundas... 15. Byloje nagrinėjamas juridinio asmens vadovo ir akcininkių civilinės... 16. Įmonės administracijos vadovo ir įmonės dalyvių civilinės atsakomybės... 17. Įmonė įgyja civilines teises ir prisiima civilines pareigas ir jas... 18. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui... 19. Pažymėtina, kad, sprendžiant klausimą dėl įmonės akcininkų atsakomybės... 20. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas bei savininkas (savininkai)... 21. Nagrinėjamu atveju ieškovė BUAB „Euro transport“ nurodė, kad įmonė... 22. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas apibūdinamas kaip įmonės... 23. Kolegija pažymi, kad remdamasis įmonės finansine atskaitomybe teismas... 24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, nagrinėdami bylą, turi... 25. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų... 26. Taigi šioje byloje susiklostė tokia faktinė situacija, kad įmonės valdymo... 27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nemokumas yra ekonominė įmonės... 28. Teisėjų kolegija pažymi, kad įmonės finansinių rodiklių (įmonės mokumo... 29. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vien ta aplinkybė, jog įmonė, nors... 30. Pažymėtina tai, kad aplinkybė, jog teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d.... 31. Pagal LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 5... 32. Esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui, akivaizdu, kad kreditoriai... 33. Pažymėtina, kad įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas... 34. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių... 35. Esant minėtoms aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, jeigu dėl... 37. Išdėstytos aplinkybės lemia išvadą, jog yra pagrindas pripažinti, kad... 38. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 39. Panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimą...