Byla e2A-678-826/2018
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo M. M

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. Š. ieškinį atsakovei O. R. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo M. M..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas T. Š. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės O. R. 5 767,55 Eur negrąžintą paskolą, 2 555,76 Eur palūkanas už naudojimąsi pinigais, apskaičiuotas iki 2017 m. sausio 24 d., 8,21 procento dydžio metines palūkanas už naudojimąsi pinigais nuo 2017 m. sausio 24 d. iki visiško paskolos grąžinimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad atsakovei paskolino ir į jos banko sąskaitą 2010 m. lapkričio 22 d. pervedė 202,73 Eur (700,00 Lt), 2011 m. sausio 24 d. – 5 985,58 Eur (20 667 Lt), iš viso 6 188,31 Eur (21 367 Lt). Atsakovė pinigus grąžinti įsipareigojo po kelių mėnesių, t. y. iki 2011 m. kovo 31 d., tačiau po raginimų grąžinti skolą 2011 m. kovo 11 d. pervedė 1 000,00 Eur, 2011 m. rugsėjo 20 d. – 579,24 Eur (2 000,00 Lt). Likusius pinigus atsakovė įsipareigojo grąžinti 2011 m. spalio mėn., tačiau visiškai nustojo bendrauti ir paskolos iki šiol negrąžino. Paaiškino, jog jis pažinojo atsakovės draugą M. M.. Atsakovė su trečiuoju asmeniu 2010 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. išvyko į Airiją ir jiems reikėjo pinigų užsiimti komercine veikla. Manydamas, kad atsakovė yra dora ir sąžininga, paskolino jai pinigus.

6II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismo motyvai:
    1. Nurodė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, todėl netenkintinas.
      1. Nurodė, kad iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovas trimis mokėjimo pavedimais atsakovei į jos sąskaitą banke pervedė 6 767,55 Eur (23 367,00 Lt), iš kurių 1 000,00 Eur atsakovė vėliau grąžino. Prie mokėjimo paskirčių ieškovas nurodė „pervedimas“, „papildymas“, o ne „paskola“. Rašytinės paskolos sutarties šalys nesudarė. Įvertinus bylos medžiagą nėra galimybės padaryti išvadą, jog atsakovei buvo pervedamas būtent paskolos sutarties dalykas, t. y. nėra raštu išreikšta vienos sutarties šalies (paskolos davėjo) suderinta valia perduoti paskolos dalyką paskolos gavėjui. Vien pinigų pervedimas ir gavimas, nesant kitų įrodymų, išreiškiančių šalių valią sudaryti paskolos sutartį, neleidžia vienareikšmiškai pripažinti tokių santykių buvimą, todėl nėra pagrindo pervestus atsakovei pinigus laikyti paskola.
      2. Nurodė, jog atsakovės poziciją, kad jos sąskaita naudojosi trečiasis asmuo siekdamas, jog jam skirtos lėšos nepapultų į jam priklausančias banko sąskaitas dėl joms taikomų apribojimų, patvirtina ir tai, kad ir kiti asmenys (pvz., V. R.) į atsakovės sąskaitą pervesdavo trečiajam asmeniui skirtas pinigines lėšas. Taip pat iš Klaipėdos apskrities VMI 2014 m. balandžio 14 d. Operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. FR1043-2024/FR 1042-4584 matyti, jog trečiasis asmuo laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. turėjo 11 skirtingų banko sąskaitų, tačiau sąskaitose operacijos nevyko.
      3. Nustatyta, kad atsakovė ieškovo prašomus priteisti pinigus gavo turėdama tam teisinį pagrindą. Ginčo atveju nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo nuostatos netaikytinos, nes trečiasis asmuo M. M. neginčija, jog jis faktiškai gavo ieškovo į atsakovės banko sąskaitą pervestus pinigus. Būtent trečiajam asmeniui tenka pareiga ieškovui grąžinti gautus pinigus.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Ieškovas T. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais.
    1. Nurodė, kad jo atlikti mokėjimo pavedimai atsakovei atitinka paskolos sutarties rašytinę formą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvas, jog rašytinė paskolos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, neteisingas. Įstatymas nereikalauja sudaryti atskiros rašytinės paskolos sutarties.
    2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, neteisingai konstatavo bylai reikšmingas aplinkybes, rėmėsi tomis aplinkybėmis, kurios šalių ginčo išsprendimui iš esmės nėra reikšmingos ir nebuvo įrodytos jokiais rašytiniais įrodymais, nevertino kitų svarbių aplinkybių. Visų pirma, neatsižvelgta į tai, kad trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį laikėsi visai kitos pozicijos nei teismo posėdžio metu. Galbūt jam buvo daromas spaudimas. Antra, 2017 m. spalio 11 d. vykusiame teismo posėdyje atsakovė iš esmės buvo sutikusi su juo sudaryti taikos sutartį. Vadinasi, iš dalies pripažino ieškinį. Trečia, trečiasis asmuo neužsiminė, kad turėjo atsakovės banko kortelės dublikatą, o ji nepateikė įrodymų, kuriais grįstų savo teiginius, jog trečiasis asmuo naudojosi jos išduota banko kortele. Ketvirta, nors mokėjimo paskirtyse nenurodyta pinigų pervedimo paskirtis kaip paskola, tačiau atsakovė ir trečiasis asmuo pripažino, jog minėti pinigai buvo skolinti ir naudoti atsakovės poreikiams tenkinti. Penkta, atsakovė teismui nepateikė įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad pinigai iš jos mamos (1 158,45 Eur (4 000,00 Lt), močiutės (579,24 Eur (2 000,00 Lt) bei iš jos kitos banko sąskaitos (2751,39 Eur (9 500,00 Lt) buvo išgryninti po savaitės. Šešta, atsakovė tik po antro prašymo pateikė banko sąskaitos išrašą, kuriame matoma, kad ji pakankamai dažnai skolindavosi bei grąžindavo paskolas kredito įstaigoms ir galbūt tuo metu turėjo finansinių sunkumų.
  2. Atsakovė O. R. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Nurodė, kad nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog pavedimai atitiko rašytinę paskolos sutartį. Ieškovo daryti pavedimai yra įvardyti „papildymas“, „pervedimas“, bet ne „paskola“. Juose neužfiksuotas tariamas atsakovės įsipareigojimas gautus pinigus grąžinti ar grąžinimo terminas. Tokios sutartys sudarytos nebuvo, todėl neturėjo teisinio pagrindo reikšti priešieškinį ir ginčyti sudarytą paskolos sutartį kaip tariamąjį sandorį.
    2. Nurodė, kad apeliantas, o ne ji turėjo įrodyti, jog tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai. Jis to neįrodė ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad tarp jos ir ieškovo nėra paskolinių teisinių santykių. Trečiasis asmuo M. M. pripažino, jog jis tuos pinigus gavo, panaudojo verslui vykdyti (ryšio priemonėms pirkti) ir įsipareigojo juos gražinti. Atsiliepimą surašė ieškovas, tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi jo parodymais, duotais teismo posėdžio metu. Vien ta aplinkybė, kad dalis pinigų buvo panaudoti jos poreikiams, nepaneigia fakto, jog paskolos teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovo ir trečiojo asmens, kaip ir faktai dėl pinigų pervedimo jos mamai, močiutei ir į kitą savo sąskaitą ar banko kortelės dublikato turėjimas bei jo naudojimas. Vadinasi, ieškovas ieškinyje nurodė netinkamą atsakovą. Apeliantas atsisakė pakeisti atsakovą, todėl pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą iš esmės ir atmetė ieškinį, nes jis pareikštas netinkamam atsakovui.
    3. Nurodė, kad nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog sutikdama sudaryti taikos sutartį iš esmės pripažino dalį ieškinio. Visų pirma, šalių derybos dėl taikos sutarties negali būti viešinamos. Antra, siekė taupyti abiejų šalių laiką, nedidinti bylinėjimosi išlaidų. Iki kol teismas priima procesinį sprendimą, nė viena iš šalių negali būti tikra, ar jai pavyko apginti savo poziciją. Tad ši aplinkybė negali būti traktuojama kaip įrodymas, pagrindžiantis ieškovo reikalavimą.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  3. Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių paskolos teisinius santykius, aiškinimo ir taikymo.

13Faktinės bylos aplinkybės

  1. Ieškovas atsakovei 2010 m. lapkričio 22 d. į jos banko sąskaitą pervedė 202,73 Eur (700,00 Lt), 2011 m. sausio 24 d. – 5 985,58 Eur (20 667 Lt), iš viso 6 188,31 Eur (21 367 Lt). Atsakovė ieškovui 2011 m. kovo 11 d. pervedė 1 000,00 Eur, 2011 m. rugsėjo 20 d. – 579,24 Eur (2 000,00 Lt).
  2. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo ieškinį motyvuodamas tuo, kad jis pareikštas ne tam atsakovui. Apeliantas T. Š. apeliaciniu skundu prašė šį sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino faktines aplinkybes, netinkamai jas interpretavo, neteisingai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo pareigą.
  3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, teisingai ištyrė ir nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes.
  4. Paskolos sutartis yra viena iš civilinių teisinių asmenų kreditavimo formų. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Šios įstatyme įtvirtintos nuostatos sudaro pagrindą teigti, kad tokio pobūdžio sutartys yra realinės, nes paskolos sutartinių santykių atsiradimui būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui, todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita šalis – sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas. Taigi paskolos sutarties esminėmis sąlygomis pripažintina: paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šios esminės paskolos sutarties sąlygos suponuoja vienos šalies – paskolos davėjo – pareigą perduoti paskolos dalyką, o kitos šalies – paskolos gavėjo – pareigą grąžinti paskolos dalyką bei mokėti sutartą atlyginimą už naudojimąsi paskolos dalyku, jeigu paskolos sutartis yra atlygintinė. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką, jo dalį ir atlygį už daikto skolinimą, jeigu toks buvo šalių sutartas.
  5. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovei į jos sąskaitą ieškovas pervedė iš viso 6 188,31 Eur (21 367 Lt). Atsakovė neginčijo, šie pinigai į jos sąskaitą buvo pervesti (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Taip pat byloje ginčo nėra, kad šalys jokios rašytinės paskolos sutarties, iš kurios būtų matyti jos įvykdymo terminai, mokestis, nesudarė. Byloje keliamas klausimas, ar šiuo atveju tarp ieškovo ir atsakovės susidarė paskolos teisiniai santykiai.
  6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t. t. Dėl to kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-235/2009). Kartu pažymėta, kad, sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimą, atliktų įrašų aiškinimu. Būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-368/2011).
  7. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad vien pinigų pervedimas ir gavimas, nesant kitų įrodymų, išreiškiančių šalių valią sudaryti paskolos sutartį, neleidžia vienareikšmiškai pripažinti tokių santykių buvimą, todėl nėra pagrindo pervestus atsakovei pinigus laikyti paskola. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad tokia išvada nepagrįsta, nes atlikti mokėjimo pavedimai atsakovei atitinka paskolos sutarties rašytinę formą. Įstatymas neįpareigoja šalių sudaryti rašytinę paskolos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
  8. Sandoriai, taigi ir sutartys, sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis). Kai pagal įstatymus ar šalių susitarimą sutartis turi būti paprastos rašytinės formos, ji gali būti sudaroma tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą (CK 1.73 straipsnio 2 dalis, 6.192 straipsnio 2 dalis). CK 1.73 straipsnyje išvardyti sandoriai, kurie turi būti sudaryti paprasta rašytine forma, taip pat nurodyta, kad tokia forma turi būti sudaromi ir kiti sandoriai, kuriems CK ar kiti įstatymai nustato privalomą paprastą rašytinę formą. Vieni iš tokių sandorių yra atitinkamos paskolos sutartys, kurių formą reglamentuojančiame CK 6.871 straipsnyje nustatyta (ginčui aktuali straipsnio redakcija, galiojusi iki 2015 m. sausio 1 d.), kad fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis, jeigu paskolos suma viršija 579,24 Eur (2 000,00 Lt), turi būti rašytinė, o jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą. Taigi, įstatymo ar šalių susitarimo nustatytais atvejais paskolos sutartis turi būti sudaryta paprasta rašytine forma, tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą. Tai yra tam tikras sutarties laisvės principo ribojimas, įstatymui nustatant privalomą sandorio formą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis Nr. 3K-7-430/2013).
  9. Paprastos rašytinės formos sutarties esminiai požymiai yra visų sutarties šalių valios išreiškimas raštu. Rašytinės formos sutartį pasirašo ją sudarantys asmenys. Įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Dėl paskolos sutarties tokio imperatyvaus nurodymo įstatyme nėra, todėl žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri turėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma, galioja, tačiau, kilus ginčui dėl jos sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju į bylos dėl paskolos grąžinimo įrodinėjimo dalyką įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties esminių sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto ekvivalentą.
  10. Šiuo atveju paskolos sutarties esminių sąlygų egzistavimą turėjo įrodyti ieškovas (CPK 12, 178 straipsniai). Susipažinus su civilinės bylos medžiaga pritartina pirmosios instancijos teismui, kad apelianto atlikti mokėjimo pavedimai atsakovei pagrindžia patį pinigų perdavimo faktą, bet ne rašytinės paskolos sutarties sudarymą, kurioje būtų išreikšta tiek abiejų šalių valia, tiek apelianto ketinimas perduoti paskolos dalyką (pinigus) paskolos gavėjo nuosavybėn, tiek ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus. Apelianto mokėjimo pavedimai yra įvardyti kaip „papildymas“, „pervedimas“, bet ne „paskola“ ir juose nėra užfiksuotas atsakovės įsipareigojimas gautus pinigus grąžinti.
  11. Byloje nustatyta, kad atsakovė ieškovo pervestus pinigus perdavė trečiajam asmeniui M. M.. Trečiasis asmuo šias aplinkybes patvirtino 2017 m. lapkričio 27 d. posėdžio metu, t. y. trečiasis asmuo net ir nesant rašytinės paskolos sutarties pripažino per atsakovę (pasinaudodamas jos banko sąskaita) gavęs ieškovo vestus pinigus ir įsipareigojęs juos grąžinti. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, jog nebuvo atsižvelgta į tai, kad M. M. pozicija skyrėsi atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu, galbūt jam buvo daromas poveikis, spaudimas. Teisėjų kolegijos nuomone, šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas. Visų pirma, ieškovas teismui nepateikė duomenų, įrodančių, kad trečiasis asmuo davė melagingus parodymus (CPK 12,178 straipsniai, 192 straipsnio 8 dalis). Antra, iš 2017 m. lapkričio 27 d. teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, jog trečiasis asmuo M. M. pats atsiliepimo į ieškinį nesurašė, jį parengė apeliantas, o trečiasis asmuo tik pasirašė. Tad vien ta aplinkybė, jog jis pakeitė savo poziciją teismo posėdžio metu, nėra pagrindas abejoti M. M. paaiškinimais. Be to, trečiojo asmens paaiškinimus teismo posėdžio metu patvirtino kiti byloje esantys įrodymai ir jie buvo vertinti kitų įrodymų kontekste. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad paskoliniai teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovo ir trečiojo asmens M. M.. Iš bylos duomenų matyti, kad 2017 m. gegužės 8 d. parengiamojo teismo posėdžio metu (1.40 min.) ir 2017 m. lapkričio 27 d. teismo posėdžio metu (41.55 min.) ieškovui buvo siūloma pakeisti atsakovę trečiuoju asmeniu, tačiau jis šia procesine teise naudotis atsisakė. CPK 45 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Tad atsižvelgus į šią teisės normą, nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą – ieškinį atmetė, kadangi ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui.
  12. Dėl kitų apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi, pagal kasacinio teismo praktiką, įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).

14Dėl bylos procesinės baigties

  1. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu padarytas išvadas pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką bei suformuluotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, konstatuoja, kad teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškinys pareikštas ne tam atsakovui, todėl ieškinį atmetė. Tad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

  1. Netenkinus apelianto apeliacinio skundo, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  2. Atsakovė teismui nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl jų priteisimo nenagrinėtinas.

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

17Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai