Byla e2-12890-769/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė,

2sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei,

3dalyvaujant ieškovui J. Ž., jo atstovui advokatui Karoliui Gerbauskui,

4atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovei Eglei Gedgaudienei,

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. Ž. ieškinį akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl žalos atlyginimo,

6Teismas

Nustatė

7ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 653,62 Eur žalos ( negautų pajamų) atlyginimo, su patikslintu ieškiniu dėl 2346,07 Eur žalos atlyginimo ir neišmokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, prašydamas priteisti 707,15 Eur (atskaičius mokesčius) žalos atlyginimą (negautas pajamas), 1 165,16 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėtą išeitinės išmokos dalį, 473,76 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėtą kompensacijos už nepanaudotas atostogas dalį, vidutinį ieškovo darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju laikotarpį bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2001 m. balandžio 25 d. darbo sutarties Nr. 672 pagrindu ieškovas J. Ž. dirbo atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ Radviliškio prekinių vagonų depe (atsakovės struktūriniame padalinyje) II-os pakopos refrižeratorių vagonų sekcijos atsakingu mechaniku. 2015 m. spalio 10 d. darbe įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu nukentėjo ieškovas, -patyrė dešiniojo žastikaulio proksimalinės dalies skeveldrinį lūžį su poslinkiu. Dėl šio nelaimingo atsitikimo buvo surašytas 2015 m. spalio 23 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr.32-12. 2015 m. lapkričio 26 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius sprendimu Nr. 6-15-2241 pripažino minėtą nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu, ieškovui buvo paskirta 100 % jo kompensuojamo darbo užmokesčio dydžio ligos pašalpa, mokama laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 10 d. iki 2016 m. kovo 15 d. Nustatyta ligos pašalpa buvo ženkliai mažesnė nei ieškovo vidutinis darbo užmokestis. Ieškovas 2016 m. rugsėjo 19 d. prašymu kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Ligos pašalpų skyrių, prašydamas perskaičiuoti ligos pašalpos dydį, atsižvelgiant į ieškovo vidutinį darbo užmokestį. 2016 m. spalio 17 d. raštu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius ieškovo prašymo netenkino,-vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuotas pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. imtinai, t.y., 956,36 Eur. 2017 m. kovo 31 d. raštu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pranešė, kad tikslinti Registre informaciją apie ieškovo 2015 metų liepos, rugpjūčio ir gruodžio mėnesių duomenis nėra teisinio pagrindo. Ieškovas kreipėsi į LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisiją (toliau – Komisija), prašydamas priteisti iš atsakovės 3 210,33 Eur (atskaičius mokesčius) žalos atlyginimą, taip pat prašė priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Komisija 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. DGKS-3212 tenkino ieškovo prašymą iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovės 2 556,71 Eur (atskaičius mokesčius) žalos atlyginimą (negautas pajamas), kitoje dalyje prašymą atmetė. 2017 m. birželio 7 d. atsakovė nutraukė su ieškovu darbo sutartį pagal tuo metu galiojusio LR DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kai darbuotojas pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo. Atleidimo metu ieškovui atsakovė priskaičiavo išeitinę išmoką už du mėnesius -871,00 Eur, kompensaciją už nepanaudotas atostogas – 579,02 Eur. Ieškovo nuomone, netinkamai buvo apskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis: jis turėjo būti nustatomas ne pagal paskutinius, bet anksčiau buvusius tris mėnesius – 2016 m. gruodžio, 2017 m. sausio ir vasario, nes šiais mėnesiais ieškovas faktiškai dirbo. 2016 m. gruodžio mėn. ieškovui priskaičiuota 990,61 Eur, 2017 m. sausio – 310,60 Eur, vasario – 108,47 Eur. Taip pat už darbą vasario mėnesį buvo priskaičiuoti 39,17 Eur, kurie buvo išmokėti 2017 m. kovo mėn., todėl ši suma taip pat įtrauktina į ieškovo vidutinį darbo užmokestį už minėtą laikotarpį. Be to, šiuo laikotarpiu ieškovui buvo priskaityta 95,00 Eur vienkartinė išmoka. Iš viso ieškovui išmokėta 1 543,85 Eur (990,61 Eur + 310,60 Eur + 108,47 Eur + 39,17 Eur + 95,00 Eur). Ieškovas dirbo 2016 m. gruodžio mėn. 228 val., 2017 m. vasario – 26 val., iš viso 254 val., vidutinis vienos valandos darbo užmokestis buvo 6,0781 Eur (1.543,85 Eur / 254 val.); ieškovui turėjo būti priskaičiuota ir išmokėta 2 036,16 Eur (6,0781 Eur x 167,5 darbo valandos x 2 mėn.) (neatskaičius mokesčių). LR DK 140 str. 3 d. numatyta dviejų jo vidutinių mėnesio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka,- atsakovė liko skolinga ieškovui 1 165,16 Eur (2.036,16 Eur – 871,00 Eur) (neatskaičius mokesčių). Atsakovė netinkamai nustatė ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas ( 579,02 Eur (neatskaičius mokesčių) už 30,93 kalendorines dienas. 2017 metais esant penkių darbo dienų savaitei taikomas metinis darbo dienų koeficientas – 0,7, todėl minėtas kalendorines dienas perskaičiavus į darbo dienas, laikytina, kad ieškovui priklausė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas už 21,6510 darbo dienas. Ieškovui faktiškai buvo taikoma 8 darbo valandų trukmės dienos laiko norma, laikytina, kad vienos darbo dienos ieškovo vidutinis darbo užmokestis buvo 48,6248 Eur (6,0781 Eur x 8). Atleidimo momentu atsakovė už minėtas nepanaudotas kasmetines atostogas ieškovui privalėjo priskaityti iš viso 1 052,78 Eur (48,6248 Eur x 21,6510 darbo dienos). Todėl, kaip nurodo ieškovas, atsakovė liko skolinga 473,76 Eur (1 052,78 Eur – 579,02 Eur) kompensacijos už nepanaudotas atostogas dalį.

8Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, patikslintą ieškinį, prašė juos atmesti. Nurodė, kad ieškovas J. Ž. nuo ( - ) dirbo pas atsakovę refrižeratorinių vagonų sekcijų atsakingu mechaniku; ieškovo pagrindinė darbo pareiga buvo brigados darbo organizavimas vykdant krovinių pakrovą, pervežimą refrižeratorinėmis vagonų sekcijomis ir platforminių vagonų junginiais bei iškrovą. Dėl ekonominių priežasčių krovinių gabenimas refrižeratorinėmis vagonų sekcijomis nuolat mažėjo, todėl atsakovė ne visada galėjo užtikrinti pilną užimtumą ieškovui. Apskaitinio 6 mėnesių laikotarpio pabaigoje nustačius, kad nustatytas darbo valandų skaičius per 6 mėn. būdavo viršytas - atsakovė ieškovui apmokėdavo kaip už viršvalandžius, o nustačius, kad ieškovas ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių dirbo mažiau valandų,- apmokėdavo vadovaujantis LR darbo kodekso 149 str. kaip už prastovą. Todėl atsakovė, vadovaudamasis DK 149 straipsnio 2 dalimi, prastovos už atskirus apskaitinio laikotarpio mėnesius atsakovui neskaičiuodavo ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose neišskirdavo, o prastovą įvertindavo tik apskaitinio laikotarpio pabaigoje - pasibaigus 6 mėn. laikotarpiui, t. y. visos iki nustatyto apskaitinio laikotarpio pabaigos neatidirbtos valandos, vadovaujantis LR DK 149 str. buvo laikomos prastovomis ir apmokomos pagal LR Darbo kodekso 195 str. Ligos pašalpos dydis buvo nustatytas pagal ieškovo 2015 m. birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesių draudžiamąsias pajamas. 2015 m. birželio mėnesį ieškovas 10 dienų atostogavo, už 11 dienų turėjo laikiną nedarbingumą, 2015 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais, dėl sumažėjusios darbų apimties, ieškovas nedirbo, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštyje buvo žymimas poilsio laikas „P“. Nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis ieškovo draudžiamosios pajamos sudarė 956,36 Eur nuo jų ir buvo paskaičiuota ligos pašalpa. Ligos pašalpą sudarė 1 358,78 Eur. Atsakovė vadovavosi 2003-05-27 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 650 „Dėl darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - aprašas). Ieškovas savo ieškinyje pateikia klaidingą skaičiavimą, t. y. jis sumuoja vienkartinę išmoką su bendra suma, kurią padalinęs iš dirbtų valandų, gauna klaidingą vienos valandos darbo užmokestį. Ieškovo vienos valandos vidutinis darbo užmokestis atleidimo momentu buvo 2,60 Eur. 2017 m. taikomas darbo valandų skaičius, esant 5 darbo dienų savaitei -167,5 darbo valandos per mėnesį. Todėl ieškovui išeitinė išmoka (2 mėn. VDU) buvo paskaičiuota 167,5x 2,6 x 2 = 871,00 Eur (neatskaičius mokesčių). Už nepanaudotas kasmetines atostogas ieškovui buvo priskaičiuota 579,02 Eur (neatskaičius mokesčių). Nuo minėtų sumos atskaičius visus privalomus mokesčius, likusi suma buvo pervesta ieškovui į jo asmeninę sąskaitą banke. Atsakovė įvykdė Darbo ginčų komisijos sprendimą ir pervedė ieškovui priteistus 2 556,71 Eur, nors ir su apskaičiuota suma nesutiko. Ieškovo reikalavimas priteisti jam neišmokėtas sumas yra nepagrįstas. O ieškovo pasiskaičiuotas vienos valandos darbo užmokestis 6,0781 Eur yra visiškai nepagrįstas ir neatitinkantis VDU skaičiavimo reikalavimų, nes ieškovo pasirinktas periodas, už kuri skaičiuojamas vienos valandos VDU, yra neteisingas (VDU skaičiavimo apraše aiškiai nurodyta, kad VDU skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis (aprašo 7.1 p.), ieškovas prie savo vienos valandos VDU neteisingai priskaičiuoja ir vienkartinę išmoką.

9Ieškovas J. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš pradžių pradėjo susirašinėti su Sodra, kadangi Sodros išmoka buvo išmokėta labai maža. Sodra turėjo mokėti 100 procentų, bet buvo mokėta daug mažiau, negu tarifinis atlyginimas. Mano, kad jam buvo blogai nustatytas vidutinis darbo užmokestis. Ieškovo atstovas advokatas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti, nes atsakovės pateikti duomenys Sodrai nulėmė ieškovui išmokėtos sumos dydį; atsakovė darė klaidą nustatydama vidutinį darbo užmokestį, į darbo užmokesčio skaičiavimą nebuvo įtraukta kintamojo atlyginimo dalis; 231 Eur suma privalėjo būti įskaičiuota į dalintinas pajamas, pagal kurias turėjo būti skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis; nebuvo atsižvelgta į kintamąją dalį, premijos taip pat turėjo būti įtraukiamos.

10Atsakovės atstovė Eglė Gedgaudienė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad ieškovo pateikti skaičiavimai dėl vidutinio darbo užmokesčio yra neatitinkantys reikalavimų, neteisingai taikomas7.6 punktas. 2,6 Eur vidutinis vienos valandos darbo užmokestis buvo paskaičiuotas vadovaujantis tuo pačiu LR Vyriausybės nutarimu Nr. 650, šio aprašo 7.9 punktu. Ieškovui paskaičiuotas 2,60 Eur vidutinis valandinis darbo užmokestis. Todėl būtent taikant šį skaičių buvo ieškovui paskaičiuotas ir išmokėtas 2 vidutinių darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, bei nepanaudotos atostogos. Darbo ginčų sprendimo neskundė, kadangi manė, kad bus sutarta taikiai su ieškovu.

11Teismas konstatuoja:

12Ieškinys atmestinas.

13Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

14Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas dirba pas atsakovę nuo 1996-12-30, tarp šalių 2001 m. balandžio 25 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 672 (e.b.l. 13); nuo 2015-01-01 ieškovui nustatyta 440 Eur mėnesinė alga, mokama Kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka; 2015 m. spalio 10 d. darbe įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu nukentėjo ieškovas, nelaimingo atsitikimo priežastimi nurodyta saugos ir sveikatos norminio akto reikalavimų pažeidimas (e.b.l. 16-18). 2015 m. lapkričio 26 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius sprendimu Nr. 6-15-2241 ieškovui buvo paskirta 100 % jo kompensuojamo darbo užmokesčio dydžio ligos pašalpa (e.b.l. 19) nuo 2015 m. spalio 10 d. iki 2016 m. kovo 15 d., vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuotas pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. imtinai,- 956,36 Eur, numatytos 64 darbo dienos, vidutinis kompensuojamasis dienos uždarbis 14,94 Eur (e.b.l. 22-23). LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisija 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. DGKS-3212 tenkino ieškovo prašymą iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovės 2 556,71 Eur (atskaičius mokesčius) žalos atlyginimą (negautas pajamas), kitoje dalyje prašymą dėl žalos atlyginimo ir dėl bylinėjimosi išlaidų atmetė (e.b.l. 76-86). 2017 m. birželio 7 d. atsakovė nutraukė su ieškovu darbo sutartį pagal tuo metu galiojusio LR DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kai darbuotojas pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo (e.b.l. 132). Atleidimo metu ieškovui atsakovė pateikė atsiskaitymo lapelį už 2017 m. birželio mėnesį, ieškovui buvo priskaičiuota išeitinė išmoka už du mėnesius 871,00 Eur, o kompensacija už nepanaudotas atostogas – 579,02 Eur (e.b.l. 135).

15 Dėl žalos atlyginimo. Tarp šalių kilo ginčas dėl žalos dydžio paskaičiavimo. Pradiniu ieškiniu ieškovas prašė priteisti 653,62 Eur žalos ( negautų pajamų) atlyginimo, patikslintu ieškiniu jau 707,15 Eur (atskaičius mokesčius) žalos atlyginimą (negautų pajamų). Žala, ieškovo teigimu, yra skirtumas tarp 2015-10-10-2016-03-15 laikotarpiu priskaičiuotino vidutinio darbo užmokesčio ir faktiškai gautos ligos pašalpos. Darbo ginčų komisijos nuomone, vidutinis darbo valandos užmokestis yra 4,04 Eur, kompensuojamos valandos 969,18, todėl atsakovės mokėtina suma 2556,71 eurų ( atskaičius mokesčius), nes Sodra išmokėjo 1358,78 Eur. Paskaičiavimai atlikti imant 2015 metų liepos-rugsėjo mėnesiais gautą ieškovo darbo užmokestį. Iš bylos duomenų nustatyta, kad valstybinio socialinio fondo valdyba skaičiavo vidutinį dienos kompensuojamąjį uždarbį pagal draudžiamas pajamas, turėtas nuo 2015-06-01 iki 2015-08-31,- 956,36 Eur, nes taip numato Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatai, patvirtinti LR Vyriausybės 2004-03-22 Nutarimu Nr.309. Sodros paskaičiavimais, vidutinis dienos kompensuojamas uždarbis yra 14,94 Eur.

16Pagal civilinės atsakomybės normas, atsakingas asmuo turi visiškai kompensuoti nukentėjusiojo turtinius praradimus, t. y. grąžinti jį į tokią turtinę padėtį, kokia būtų nepadarius žalos. Darbdaviai, siekdami apdrausti vien tik darbuotojų interesus, privalomai draudžia juos mokėdami įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondui ir, įvykus nelaimingam atsitikimui, darbuotojams yra išmokamos išmokos, skirtos turtiniams praradimams atlyginti, pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatas. Šio privalomojo draudimo rezultate išmokamos išmokos yra skirtos padengti darbuotojų (jų artimųjų) turtinius praradimus dėl kilusių nelaimingų atsitikimų (CK 6.290 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs, kad tokiais atvejais, kuomet paskirta socialinio draudimo išmoka nevisiškai padengia atsiradusią žalą, likusią jos dalį turi atlyginti už žalą atsakingas asmuo bendraisiais pagrindais. Tačiau reikia pabrėžti, kad tam turi būti visos įstatyme numatytos sąlygos darbdavio atsakomybei kilti: žala turi būti padaryta neteisėta darbdavio veika, yra priežastinis ryšys tarp darbdavio neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo, yra darbdavio kaltė, darbdavys ir darbuotojas teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais, žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Iš LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisijos 2017 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. DGKS-3212 matyti, kad komisija atmetė ieškovo argumentus dėl nelaimingo atsitikimo, įvykusio 2015-10-10, priežasčių. Teismas sutinka su Komisijos teiginiais, jog nelaimingo atsitikimo aktas nebuvo apskųstas, todėl jame nurodyti teiginiai laikytini teisingais,- nelaimingo atsitikimo priežastimi nustatytas ieškovo neatsargumas. Remiantis teismų praktika, asmeniui atlygintina žala neturi būti didesnė, negu ji buvo realiai patirta. Ieškovo teigimu, jo patirta žala yra negautos pajamos. Nedarbingumo laikotarpiu ieškovui buvo išmokėta 1358,78 Eur iš Sodros lėšų, 2556,71 Eur išmokėjo atsakovė, neskundusi Darbo ginčų komisijos sprendimo. Toliu būdu už laikotarpį nuo 2015-10-10 iki 2016-03-15 ieškovas iš viso gavo 3915,49 Eur. Tačiau, ieškovo nuomone, jis turėjo gauti 653,62 Eur arba 707,15 Eur didesnes pajamas. Pažymėtina, kad 2015-01-01 ieškovui buvo nustatyta 440 Eur mėnesinė alga, mokama Kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Kolektyvinėje sutartyje nustatytas galimas kintamosios atlyginimo dalies mokėjimas, galimi priedai. Iš bylos duomenų matyti, kad darbo ginčų komisija vidutinį darbo užmokestį skaičiavo iš vieno 2015 metų rugsėjo mėnesio. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas 2015 metų birželio-rugpjūčio mėnesiais jokių darbinių pajamų negavo,- turėjo poilsio dienas, atostogas, nedarbingumą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr.650 Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos (2014 m. lapkričio 19 d. Nr. 1288 redakcija, toliau Aprašu) laikomasi nuostatų, jog skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip) <...>. Jeigu darbuotojas skaičiuojamuoju laikotarpiu dėl pateisinamos priežasties nedirbo ir negavo įmonėje darbo užmokesčio, iš kurio pagal Aprašą turi būti apskaičiuojamas vidutinis darbo dienos (valandos) užmokestis, jis nustatomas iš skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojui darbo sutartyje nustatytų darbo užmokesčio dydžių arba valandinio (dieninio) tarifinio atlygio <...> 7.9.). Pažymėtina, kad tvarka nustatyta siekiant vidutinį darbo užmokestį apskaičiuoti iš paskutinių trijų mėnesių, o ne iš paskutinio mėnesio, todėl vadovaujantis kasacinio teismo praktika, jog asmeniui atlygintina žala neturi būti didesnė, negu ji buvo realiai patirta, atsižvelgiant į tai, jog ieškovui darbo sutartimi buvo nustatyta 440 Eur alga, todėl už du mėnesius, kai nebuvo dirbama, vadovaujantis Aprašu, turėjo būti skaičiuojama po 440 Eur, įvertinus, jog Darbo ginčų komisija, skaičiuodama žalą, rėmėsi tik rugsėjo mėnesio Sodrai nurodytomis ieškovo draudžiamosiomis pajamomis už rugsėjo mėnesį bei atsiskaitymo lapelyje už spalio mėnesį nurodyta 231 Eur suma, įvertinus tai, jog atsakovė neginčijo Darbo ginčų komisijos neteisingus paskaičiavimus ir geranoriškai sumokėjo ieškovui 2556,71 Eur, ieškinio reikalavimas dėl papildomos 653,62 Eur arba 707,15 Eur žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

17Be to, pažymėtina, kad kasacinio teismo 2015-01-30 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-88-684/2015 yra išaiškinta, jog nors CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta nuostolių sumažinimo galimybė tik esant nukentėjusio asmens dideliam neatsargumui, tačiau bendrosios mišrios kaltės civilinėje atsakomybėje normos (CK 6.253 straipsnis 5 dalis, CK 6.248 straipsnio 4 dalis) nustato, kad pakanka paprasto kreditoriaus neatsargumo, kad jo patirti nuostoliai galėtų būti sumažinti proporcingai jo kaltei. CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žalą padaręs asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės, jei nukentėjęs asmuo atliko veiksmus, dėl kurių jis pats kaltas ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai; CK 6.248 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės, t. y. įtvirtinta galimybė mažinti nuostolių atlyginimą esant visoms kreditoriaus kaltės formoms. Įvertinus aukščiau išdėstytą paneigtini ieškovo atstovo advokato teiginiai, kad tik didelio nukentėjusiojo nerūpestingumo atveju gali būti mažinami atlygintini nuostoliai.

18Dėl išeitinės išmokos ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Atleidimo metu ieškovui paskaičiuota išeitinė išmoka už du mėnesius 871,00 Eur, kompensacija už nepanaudotas atostogas – 579,02 Eur. Ieškovo nuomone, netinkamai buvo apskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis: jis turėjo būti nustatomas ne pagal paskutinius mėnesius ( 2017 metų kovo, balandžio ir gegužės), nes tais mėnesiais ieškovas nedirbo nei vienos valandos (buvo nušalintas nuo darbo), bet pagal kitus mėnesius: 2016 metų gruodžio, 2017 metų sausio ir vasario. Atsakovės teigimu, ieškovo vienos darbo valandos vidutinis užmokestis yra 2,60 Eur, nėra numatyta, kad vidutinis darbo užmokestis būtų skaičiuojamas ne iš paskutinių 3 mėnesių, bet iš ieškovo pasirinktų darbo mėnesių algos.

19Nutraukus darbo sutartį su darbuotoju, darbdavys privalo išmokėti visas jam priklausančias gauti iš darbdavio pinigų sumas ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną, nesant kitokio darbo sutarties šalių susitarimo (DK 141 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal LR DK 140 str. 3 d. darbuotojui išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Atleidžiant darbuotoją išmokama kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Pagal DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatą, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr.650 Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos ( Aprašo)( 2014 m. lapkričio 19 d. Nr. 1288 redakcija ) 7.9 p., nustatančiu, jog darbuotojui skaičiuojamuoju laikotarpiu dėl pateisinamos priežasties nedirbusiam ir negavusiam įmonėje darbo užmokesčio, iš kurio pagal Aprašą turi būti apskaičiuojamas vidutinis darbo dienos (valandos) užmokestis, jis nustatomas iš skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojui darbo sutartyje nustatytų darbo užmokesčio dydžių arba valandinio (dieninio) tarifinio atlygio <...>, laikytina, jog vidutinis mėnesinis ieškovo darbo užmokestis buvo 440 Eur ( nustatytas darbo sutartyje), vienos valandos darbo užmokestis - 2,60 Eur. Kadangi tarp šalių ginčas kilo dėl vidutinio vienos valandos darbo užmokesčio dydžio skaičiavimo tvarkos, teismui atmetus, kaip nepagrįstus, ieškovo teiginius, jog jis turi būti skaičiuojamas pagal kitokią nei Vyriausybės nutarime nustatytą tvarką, ieškinys šioje dalyje atmestinas. Nenustačius, jog atleidimo iš darbo dieną su ieškovu buvo nepilnai atsiskaityta, atmestinas ir reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelsimo atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju laikotarpį.

20Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš kitos šalies. Ieškovo atstovas advokatas Karolis Gerbauskas prašo priteisti iš atsakovės 1 500 Eur advokato išlaidoms apmokėti. Ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos. Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo byloje buvo atleistas, todėl jis iš ieškovo nepriteistinas. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 7,98 Eur, ieškinį atmetus jos į Valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovo.

21Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

22ieškinį atmesti.

23Priteisti iš ieškovo J. Ž., a.k. ( - ) Valstybei 7,98 Eur bylinėjimosi išlaidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k. 188659752, sąskaita Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

24Sprendimui įsiteisėjus grąžinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritoriniam skyriui darbo bylą Nr.APS-116-9233/2017.

25Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė,... 2. sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei,... 3. dalyvaujant ieškovui J. Ž., jo atstovui advokatui Karoliui Gerbauskui,... 4. atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovei Eglei... 5. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. Ž.... 6. Teismas... 7. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 653,62 Eur žalos ( negautų... 8. Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikė atsiliepimą į ieškinį,... 9. Ieškovas J. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš pradžių pradėjo... 10. Atsakovės atstovė Eglė Gedgaudienė teismo posėdžio metu prašė ieškinį... 11. Teismas konstatuoja:... 12. Ieškinys atmestinas.... 13. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei... 14. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas dirba pas... 15. Dėl žalos atlyginimo. Tarp šalių kilo ginčas dėl žalos dydžio... 16. Pagal civilinės atsakomybės normas, atsakingas asmuo turi visiškai... 17. Be to, pažymėtina, kad kasacinio teismo 2015-01-30 nutartyje civilinėje... 18. Dėl išeitinės išmokos ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas.... 19. Nutraukus darbo sutartį su darbuotoju, darbdavys privalo išmokėti visas jam... 20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi... 21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260... 22. ieškinį atmesti.... 23. Priteisti iš ieškovo J. Ž., a.k. ( - ) Valstybei 7,98 Eur bylinėjimosi... 24. Sprendimui įsiteisėjus grąžinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo... 25. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...